Penktosios 2011 metų LKL finalo serijos rungtynės Kaune – „Žalgirio“ pergalė, šalies Prezidentės vizitas, nepakartojama šventė kauniečiams ir miesto svečiams.

Ketvirtadienio vakarą Kauno sporto halėje ir jos prieigose tvyrojo ypatinga atmosfera – visi žinojo, ko susirinko. Tolimesni įvykiai gausiai susirinkusių „Žalgirio“ gerbėjų lūkesčius pateisino su kaupu.

Pirmasis kėlinys prasidėjo netikėtumu – į startinį „Žalgirio“ penketą prasmuko 12-14 metų jaunuolis, sugebėjęs netrukdomai aikštės viduryje pasisveikinti su komanda ir grįžti į tribūnas. Ketvirtis pasižymėjo dinamiškumu ir rezultatyvumu – gražiais tolimais metimais varžovus terorizavę Tadas Klimavičius ir DeJuanas Collinsas, Artūras Milaknis vedė komandą į priekį. Po pirmųjų 10 minučių Žalgiris priekyje 7 taškais – 29:22.

Tačiau antrasis ketvirtis parodė, kad tai tik šou pradžia. Įsismaginęs T. Klimavičius toliau kovingai rinko kamuolius ir pelnė taškus sulaukdamas svarios komandos draugų pagalbos. Pademonstravę geležinę gynybą ir dinamišką puolimą jau kėlinio viduryje žalgiriečiai privertė banguoti halėje susirinkusius aistruolius – Trento Plaistedo perimtas kamuolys ir galingas dėjimas į krepšį tą vakarą abejingų nepaliko. Kėlinį užbaigė tolimas Aleksandro Čapino šūvis, užtvirtinantis solidų kauniečių pranašumą – 54:32.

Po ilgosios pertraukos trečiasis ketvirtis vietomis priminė situaciją po sočių pietų – sulėtėjęs žaidimas, savotiškas tingulys žaidėjų ir net sirgalių veiksmuose. Tuo netrukus pasinaudojo „Lietuvos rytas“ ir sumažino atsilikimą iki 13 taškų. Tačiau į aikštę grįžęs Mantas Kalnietis savo reidais ir įspūdingu dėjimu nugara pabudino komandą ir susirinkusius gerbėjus. Halėje šventė tęsėsi – po 30 rungtynių minučių 18 taškų skirtumas (72:54) ir akiai malonus žaidimas, kibi gynyba.

Paskutinis ketvirtis tebuvo formalumas ir dar didesnė proga mėgautis krepšiniu žalgiriečiams ir švęsti sirgaliams. Visi halėje buvę suprato – teliko sulaukti finalinės sirenos. Vien ko vertas epizodas, kai D.Collinsas perėmė kamuolį iš vilniečių išsimetinėjančių iš užribio ir padidino pervarą iki 21 taško (82:61). Dar kelios gražios atakos ir šventė pasiekė kulminaciją, kai finalinė sirena paskelbė rekordinę kauniečių persvarą (95:69). „Žalgiris“ – 2010/2011 metų LKL čempionai.

Geresnio atsisveikinimo su senutėle sporto hale kauniečiai negalėjo sugalvoti. Čempionus žalgiriečius apdovanojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, fanai dar ilgai nesiskirstė sveikindami savo mylimą komandą. Toks sezono užbaigimas ir halės „uždarymas“ ilgam išliks kiekvienam, buvusiam šiame istoriniame mače.

Trečiadienį Prezidentūroje įteikti „Verslo Šlovės galerijos“ apdovanojimai, po kurių prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su „Verslo Šlovės galerijos“ laureatais surengė apvalaus stalo diskusiją „Kaip skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje“.

Diskusijoje dalyvavusi Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė pasisakė, kad jos nuomone, Lietuvoje nėra aiškios mokesčių strategijos. „Šiuo metu yra tik neracionali, nepasverta „gaisro gesinimo“ strategija. Vieną dieną sukame kairėn, o kitą dešinėn, įvedinėjant naujus mokesčius arba neapgalvotai keičiant esamus“, – per diskusiją kalbėjo O.Balžekienė. Pasak jos, verslas nežinodamas aiškios šalies strategijos negali modeliuoti savo veiklos, o investuotojai negali planuoti ateities investicijų, todėl jos mūsų nepasiekia. „Mokesčių sistema gali pasikeisti bet kurią dieną, tai trukdo plėstis verslui ir sukurti daugiau darbo vietų. Lietuvai būtina pasirinkti aiškią mokesčių strategiją“, – kalbėjo „Verslo šlovės galerijos“ apdovanojimą 2004 metais gavusi O.Balžekienė.

Trečiadienį į Kauną atvyko trys VTB Vieningosios lygos finalo ketverto dalyviai – Kazanės „Unics“, Maskvos CSKA bei Maskvos srities „Khimki“. „Žalgirio“ varžovai kovoje dėl stipriausios lygos komandos vardo Lietuvos krepšinio sostinę pasiekė puikios nuotaikos bei su nekantrumu laukia pusfinalio susitikimų.

Pirmi Vilniuje nusileido Valdemaro Chomičiaus vadovaujami „Unics“ krepšininkai, tarp kurių ir ne vieną sezoną „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs Saulius Štombergas. Abu lietuviai gausiai susirinkusiems žurnalistams teigė, jog aikštelėje draugų neturi ir kovos tik dėl pergalės.

„Manau, jog nėra nei vienos komandos, kuri į Kauną atvyko galvodama apie nesėkmę. Visi esame profesionalai ir mūsų tikslas yra vienas – pergalė. „Žalgiris“ – puiki ekipa, su kuria kovoti tikrai nebus lengva, juolab Kauno sporto halėje. Esame nusiteikę ryžtingai bei laukiame rytojaus dvikovos“, – kalbėjo į profesionalų krepšinį po dvejų metų pertraukos tik šį sezoną sugrįžęs S.Štombergas.

Jam antrino ir vyriausiasis treneris V.Chomičius, kurio vadovaujami „Unics“ žaidėjai paskutiniame susitikime Rusijos Superlygoje privertė pasiduoti Maskvos CSKA: „Visos komandos turi lygius šansus. Svarbu nusiteikti sunkiai kovai, kovoti iki galo ir atiduoti visas jėgas. Tik tokiu atveju galime tikėtis gerų rezultatų.“

Kiek vėliau į Kauną atvyko Rusijos čempionai CSKA krepšininkai. Patyręs CSKA snaiperis Ramūnas Šiškauskas išliko diplomatiškas, pabrėždamas, jog „Žalgiris“ šiuo metu yra įgijęs puikią sportinę formą, o aikštelėje žaidžia krepšininkai, ne pinigai.

„Šiuo metu „Žalgiris“ atrodo daug geriau ir, mano nuomone, paskutinės Eurolygos rungtynės jiems tik pridėjo pasitikėjimo savimi. Ant parketo išbėga žaidėjai, ne pinigai, tad galimybių turi visos komandos. Mėginsime pademonstruoti ką mokame bei pasiekti teigiamų rezultatų“, – kalbėjo R.Šiškauskas.

Ne mažiau optimistiškai į laukiamą VTB finalinį ketvertą žvelgė ir žalgiriečių vadovas Ramūnas Butautas, kuriam stojus prie „Žalgirio“ vairo komanda pralaimėjimo kartėlio dar nepatyrė: „Mes neskirstome varžovų į stiprius ir silpnus. Kiekvieną kartą eidami į aikštę galvojame tik apie pergalę ir darome viską, kad ją pasiektume. Sunku prognozuoti, kas laimės turnyre, tačiau galiu užtikrinti – esame pasiruošę kovai ir aikštelėje atiduosime visas jėgas.“

„Artėja vietos savivaldos rinkimai, todėl būtina apsispręsti dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, kad būtų laiku pasirengta šiems pokyčiams, – eidamas į Seimą pristatyti nutarimo projektą sakė vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas. – Kadangi kyla daug diskusijų dėl tiesiogiai renkamų merų funkcijų, Vyriausybė pateikė Seimui dvi alternatyvas, dėl kurių diskutuoti ir apsispręsti dar yra laiko, tačiau svarbiausia, kad Seimas priimtų Konstitucijos pataisas, reikalingas tiesioginiams merų rinkimams įteisinti“. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei per tris mėnesius, priėmus Konstitucijos pataisas, parengti projektus dėl savivaldos modelio.

Vyriausybė pasiūlė Seimui pasirinkti iš dviejų alternatyvų, kokias – atstovaujamosios ar vykdomosios – valdžios funkcijas turėtų vykdyti tiesiogiai išrinktas meras.

Praėjusios kadencijos Seimas kartą jau balsavo už Konstitucijos pataisas. Vyriausybės tikslas – kuo greičiau apsispręsti dėl savivaldos modelio.

Trečiadienį Kaune lankėsi FIBA-Europe atstovų delegacija, kuri vertino miesto pasiruošimą 2011 metų Europos krepšinio čempionatui. Svečiai apžiūrėjo pasirinktus Kauno viešbučius ir statomą Kauno areną.

Meras Andrius Kupčinskas užtikrino FIBA-Europe ir Lietuvos krepšinio federacijos vadovus, kad pagal pasirašytą sutartį su rangovu Kauno arena privalo būti pabaigta iki lapkričio mėnesio.

„Informavau FIBA-Europe atstovus apie sėkmingai vykdomas Kauno arenos statybas, mūsų nusiteikimą ir bendrą abipusį interesą bei greitu laiku Kauną turinčią pasiekti ES paramą. Kartu papietavome, prisiminėme praėjusių metų Lenkijoje vykusį čempionatą ir aptarėme kitus su pasirengimu Europos čempionatui susijusius aspektus, miestui teksiančius įsipareigojimus. Manau svečiai dėl Kauno turėtų būti ramūs. Juolab, Kaunui pasiūlyta galimybė organizuoti keletą tarptautinių renginių naujojoje Arenoje iškart po atidarymo“, – apie susitikimą pasakojo A. Kupčinskas.

FIBA Europe generalinis sekretorius Nar Zanolin pagyrė Kauną už nuveiktus darbus ir pažadėjo vasarą vėl apsilankyti. „Kaunas man tikrai patiko, matome aiškią pažangą ir pastangas. Apžiūrėjome keletą viešbučių ir įspūdingą Kauno areną, kurioje galėtų vykti finalinės čempionato rungtynės“,– sakė FIBA- Europe generalinis sekretorius.

Kauno arenos projekto autorius architektas Eugenijus Miliūnas FIBA-Europe atstovams parodė projektus ir brėžinius, akcentavo statomos arenos daugiafunkcionalumą.

Pasak mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio, geri svečių atsiliepimai paskatins siekti dar didesnės pažangos. „Tikimės, kad kito vizito metu FIBA-Europe atstovams galėsime parodyti dar ženklesnius pokyčius“ ,– džiaugdamasis gerais vertinimais sakė Kauno mero pavaduotojas.

Šiuo metu Kauno arenos statybvietėje dirba apie 150 statybininkų, kurie atlieka stogo montavimo, vidinių žiedinių sienelių ir fasado įrengimo darbus. Iki kovo mėnesio tikimasi visiškai uždengti stogą.

FIBA-Europe sprendimą dėl Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje priėmė 2005 metais. Numatoma, kad grupės varžybos vyks 4 miestuose: Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atkrintamosios varžybos bus žaidžiamos Kaune ir Vilniuje. Tai bus jau 37-tas vyrų Europos krepšinio čempionatas ir antras kartas, kai Lietuva organizuos Europos krepšinio čempionatą. Pirmąjį kartą tai įvyko 1939 m.

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygos „Top 16“ etapą pradės rungtynėmis išvykoje. Po pirmadienį Barselonoje įvykusios „Top 16“ burtų traukimo ceremonijos buvo sudėliotas ir šio etapo tvarkaraštis. Žalgiriečiai sausio 27 arba 28 d. rungtyniaus Gdynėje su „Asseco Prokom“ krepšininkais.

Vasario 3 arba 4 dieną „Žalgiris“ namuose priims Maskvos CSKA komandą. Pirmąjį „Top 16“ ratą kauniečiai užbaigs dvikova Ispanijoje su Malagos „Unicaja“. Po savaitės pertraukos šios ekipos dar kartą susitiks jau Kaune. Kovo 3 arba 4 d. Kauno sporto halėje lankysis Tomo Pačėso treniruojamas „Asseco Prokom“ klubas, o į Rusijos sostinę žalgiriečiai vyks paskutiniame „Top 16“ ture.

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybėje buvo pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis. Ją pasirašė VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno įgaliota „Ūkio banko investicinės grupės” valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė ir Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

„Šiandien prasideda 25 metus truksiantis bendradarbiavimas tarp Savivaldybės ir Kauno arenos valdytojo. Per šį laikotarpį, kartu turėsime ieškoti bendrų sprendimų ir kompromisų, tam kad Kauno arena tarnautų kauniečių labui“, – sutarties pasirašymo ceremonijoje pabrėžė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.

Pasirašydamas koncesijos sutartį, V. Gudėnas kalbėjo, ne tik apie jos svarbą, bet ir artimiausius darbus. „Džiugu, kad buvo žengtas svarbus žingsnis ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Artimiausiu laiku tikimės sulaukti ES skirtos paramos. Trečiadienį laukiame svečių iš FIBA Europe, kurie įvertins mūsų pasirengimą Europos čempionatui. “, – sakė V. Gudėnas.

Sutartį pasirašiusi ŪBIG valdybos pirmininkė A. Dementavičiūtė pabrėžė, laukianti iš Savivaldybės palaikymo tiek Kauno arenai, tiek „Žalgiriui“. „ Kauno arena ir „Žalgiris“ yra svarbūs kiekvienam kauniečiui, todėl laukiame iš miesto valdžios pusės palaikymo ir pasiryžimo toliau bendradarbiauti“, – teigė A. Dementavičiūtė.

ŪBIG atstovų teigimu, investicijos į Kauno areną sieks 15-17 milijonų litų. Pasirašytoje sutartyje Savivaldybė įsipareigojo kiekvienais metais koncesininkui mokėti po 2,5 mln. litų (be PVM). Vienas svarbiausių uždavinių Kauno arenos valdytojui – tinkamai pasiruošti 2011 metais Lietuvoje vyksiančioms Europos krepšinio čempionato kovoms.

Kauno arena yra prioritetinis Kauno miesto projektas, kurio vertė siekia 169 mln. litų. Šiuo metu intensyviai vyksta rūmų statybos darbai, kurie pagal sutartį turėtų būti baigti 2010 m. spalio 1d.

Kauno rajono savivaldybės Ekologo skyriaus specialistai gavo pranešimų, kad UAB „Kauno švara“ iš anksto neįspėjusi keičia komunalinių atliekų išvežimo Kauno rajone tvarkaraštį. Gyventojai piktinasi, kad netikėti pasikeitimai ir nežinomas šiukšlių išvežimo tvarkaraštis jiems kelia daug nepatogumų. Pagal galiojantį Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, konteinerių tuštinimo tvarkaraštį atliekų tvarkytojai privalo suderinti su seniūnu ir Savivaldybės Ekologo skyriumi. Reaguodama į gyventojų skundus, Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Kauno švara“ vadovus, siekdama išsiaiškinti situaciją bei prašydama tinkamai informuoti gyventojus apie pakeitimus ir tik tada konteinerius tuštinti pagal naujai nustatytą tvarkaraštį.

Susisiekimo ministerija, Kauno arkivyskupijos kurija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pirmą kartą projektą “Saugokime vieni kitus kelyje” vykdė 2009 m. liepos-gruodžio mėnesiais. Projektas vykdytas penkiuose Kauno arkivyskupijos, dviejuose Vilkaviškio vyskupijos ir dviejuose Kaišiadorių vyskupijos dekanatuose. Praktika parodė, kad bendras įvairių institucijų darbas, rūpinantis eismo saugumu, yra naudingas.

Sausio 15 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko baigiamasis projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” organizatorių susitikimas, kuriame buvo įvertintos projekto metu vykdytos priemonės bei pasiekti rezultatai. Taip pat pasirašytas susitarimas dėl tokio pobūdžio išplėstinio projekto visoje Lietuvoje vykdymo 2010 metais.

Susitikime dalyvavo Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas bei kiti šio projekto organizatoriai.

Pasak policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno, džiugu, kad prie policijos vykdomų prevencinių projektų, eismo dalyvių kontrolės kelyje priemonių praėjusiais metais prisidėjo ir projektas “Saugokime vieni kitus kelyje”. Šis projektas – tai bažnyčios atstovų, saugaus eismo specialistų ir policijos pareigūnų susitarimas suvienyti pastangas siekiant mažinti avaringumą Lietuvoje.

Pagrindinis projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, ugdyti pilietiškumą, atsakomybę bei sąmoningumą krikščioniškų vertybių pagrindu ir taip mažinti žūčių ir sužalojimų skaičių eismo įvykių metu.

Projekto vykdymo metu ir šįmet pagrindinis dėmesys bus skiriamas skatinti visus eismo dalyvius kelyje elgtis atsakingai, gerbti vieni kitus, neviršyti leistino ir saugaus greičio, prisisegti saugos diržus, vaikus vežti tik specialiose kėdutėse arba naudoti kitas saugos priemones, nevairuoti neblaiviems, taip pat kurti nepakantumo atmosferą neblaiviems vairuotojams, skatinti pėsčiuosius, dviratininkus ir vadeliotojus naudoti atšvaitus, žibintus, kitas saugos priemones su šviesą atspindinčiais elementais.

Ketvirtadienį Kauno miesto mero pavaduotojas Steponas Vaičikauskas iniciavo susitikimą su Kauno rajono mero pavaduotoju Petru Mikelioniu, su kuriuo aptarė padėtį dėl miesto ir rajono kapinių.

„Džiaugiamės Kauno rajono savivaldybės geranorišku požiūriu ir ryžtu kartu dirbti, sprendžiant kapinių klausimą“, – pabrėžė S. Vaičikauskas

Rajono mero pavaduotojas R Mikelionis pasiūlė miesto savivaldybei, kad vienas Karmėlavos kapinių kvartalas būtų paliktas laidoti tik Karmėlavos gyventojams. Tokiu atveju miesto gyventojai būtų laidojami kitose Kauno rajono kapinėse, tol kol bus įrengtos Vainatrakio kapinės. Susitikime buvo nagrinėtas rajone esančių Užliedžių kapinių variantas.

Abiejų savivaldybių specialistai kartu su įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovu, apžiūrėję Užliedžių kapines, teigiamai įvertino šį pasiūlymą.

„Kita savaitę planuojame kreiptis į Kauno rajono merą su prašymu leisti Kauno miesto gyventojus laidoti rajonui priklausančiose Užliedžių kapinėse. Tai būtų laikinas sprendimas. Pavasarį turėtų būti pradėtos įrenginėti Vainatrakio kapinės“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas.

Projektuotojai numatė, kad Vainatrakio kapinėse tilps apie 15 tūkstančių kapaviečių. Beveik 40 ha teritorijoje bus pastatytas kapinių priežiūros tarnybos pastatas, kolumbariumas, įrengti takai, privažiavimo keliai, apšvietimo tinklai, kiti reikalingi infrastruktūros įrenginiai. Kapinių lankytojai galės naudotis 500 vietų automobilių stovėjimo aikštele.

Baltijos krepšinio lygos (BBL) Elito divizione Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ir toliau nesustabdomi. Sekmadienį žalgiriečiai be didesnių problemų nugalėjo Antano Sireikos treniruojamus „Šiaulius“ (86:77) bei į savo sąskaitą įsirašė jau 11-ąją pergalę.

Susitikimą kiek aktyviau pradėjo šiauliečiai, kurie surengė tris tikslias atakas bei įgijo septynių taškų pranašumą (7:0). Pirmuosius taškus „Žalgiriui“ baudų metimais pelnė Mirza Begičius (2:7), tačiau šiauliečiai ir toliau nemažino apsukų bei įpusėjus kėliniui pirmavo 11:4. Po Povilo Butkevičiaus dvitaškio skirtumas kiek aptirpo (8:14), vis tik A.Sireikos auklėtiniai ir toliau žaidė pavyzdingai, po nedidelio spurto padidindami pranašumą iki 22:10. Ketvirčio pabaigoje puolime iniciatyvos ėmėsi Artūras Milaknis, kurio trys taškai po pirmųjų dešimties minučių svečiams neleido išsaugoti dviženklės persvaros – 22:13.

Antrąją susitikimo atkarpą kur kas akyviau pradėjo Ramūno Butauto treniruojami žalgiriečiai, kurių gretose dvitaškiu pasižymėjo Siim-Sander Vene, o net tris atakas, tarp kurių ir vieną iš tolimos distancijos, tiksliai užbaigė Tadas Klimavičius, visus kartus pasižymėjęs po komandos naujoko Aleksandro Čapino perdavimų. (22:26). A.Čapinui pačiam tiksliai šovus iš toli, ekipas skyrė vos taškas (25:26), o po dar vieno jo tolimo metimo bei S.Vene taškų, „Žalgiris“ pirmą kartą išsiveržį į priekį – 31:29. Aurimas Šikšnius į tai atsakė viena tikslia bauda (30:31), tačiau Šarūno Vasiliausko tritaškis bei Manto Kalniečio reidas, šeimininkų persvarą dar labiau įtvirtino – 36:30. Sirgalių džiaugsmui, kauniečiai ir toliau žaidė disciplinuotai, o antrąjį ketvirtį užbaigė trimis tiksliais Ado Juškevičiaus baudų metimais, bei po pirmosios susitikimo dalies pirmavo užtikrintai – 44:33.

Po ilgosios pertraukos rungtynių scenarijus nė kiek nepasikeitė – „Žalgiris“ ir toliau dominavo bei didino persvarą. Per dvi pirmas trečiojo kėlinio minutes S.Vene savo sąskaitą papildė dviem, o M.Begičius – penkiais taškais, tuo tarpu Baltijos taurės laimėtojai nutolo jau iki 51:35. A.Juškevičiui išnaudojus savo progą iš tolimos distancijos, skirtumas dar kiek išaugo – 56:37. Nepaisant visų svečių iš Saulės miesto pastangų, skirtumas nemažėjo, priešingai – didėjo. Sužaidus 37 minutes Š.Vasiliauskas realizavo dar vieną tritaškį, leisdamas „Žalgiriui“ įgyti 20 taškų pranašumą – 61:41. Dar gražesnė buvo trečiojo kėlinio pabaigoje, kai A.Čapinas pozicinėje atakoje puikiai pamatė P.Butkevičių, kuris po slovėno perdavimo kamuolį ore gražiai įkrovė iš viršaus, padėdamas tašką trečiajam ketvirčiui – 68:45.

Paskutinės rungtynių atkarpos pradžioje komandos vis apsikeisdavo tiksliomis atakomis, o itin aktyvūs žalgiriečių gretose buvo Martynas Pocius bei A.Čapinas – po jų tritaškių švieslentėje degė skaičiai 78:56. R.Butautas ir toliau negailėjo žaidybinio laiko komandos jauniesiems talentams, kurie įrodinėjo, jog šiauliečiai jiems tikrai nėra per aukštas lygis. S.Vene į savo sąskaitą įsirašius 15-ąjį tašką „Žalgiris“ pirmavo rezultatu 82:59 ir nors paskutinėmis minutėmis šiauliečiai kiek priartėjo, aidint finaliniam švilpukui kauniečiai šventė eilinę pergalę – 86:77.

„Žalgiris“: S.Vene 15 (3 rez. perd., 3 atk. kam.), M.Begičius 15 (4 atk. kam.), A.Čapinas 14 (9 rez. perd.), T.Klimavičius 9 (4 atk. kam.), M.Pocius 7, Š.Vasiliauskas 6 (2 rez. perd.), A.Juškevičius 6 (3 atk. kam.), P.Butkevičius 6 (4 atk. kam.), M.Kalnietis 5 (2 rez. perd.), A.Milaknis 3 (3 atk. kam., 2 rez. perd.).

„Šiauliai”: D.Lowas 22, V.Šarakauskas 18, V.Pauliukėnas 11.

Mokyklų tinklo pertvarka vyksta nuo 2005 m. Jos tikslas – pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę. Kauno miesto švietimo sistemoje įvyko nemažai pokyčių. „Aukuro“ vidurinė mokykla prijungta prie Pilėnų vidurinės mokyklos, „Šaltinio“ pagrindinė mokykla prijungta prie Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, A.Timinskio ir A.Puškino vidurinės mokyklos sujungtos į vieną A.Puškino vidurinę mokyklą. Darželiai mokyklos – „Giliukas“, „Saulutė“, „Tukas“, „Žara“ ir kt. tapo ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Vaišydavos, J.Žemaičio -Vytauto, Vydūno tapo pagrindinėmis. Penkios vidurinės mokyklos pertvarkytos į viešąsias katalikiškas vidurines mokyklas (šv. Mato, „Ąžuolo“, „Vyturio“, J.Urbšio ir Julijanavos), tačiau, norint, kad jos turėtų 11 ir 12 klases, būtina akredituoti vidurinio ugdymo programą. Akreditaciją mokykloje vykdo akreditavimo ekspertai, vienas iš jų yra Švietimo ir mokslo ministerijos deleguotas specialistas, apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių specialistai ir kt. institucijų atstovai. Ekspertai akreditaciją vykdo pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus, kurie apima mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus, ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybes ir kt. Aktualu tai, kad vienas iš kriterijų nurodo, jog mokykloje turi būti sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktos klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai. Todėl anksti dar manyti, kad jos bus gimnazijos nuo 1 iki 12 klasės.

Didėja Kauno mieste ir keturmečių gimnazijų tinklas. Jį papildė J.Basanavičiaus vidurinė mokykla, kuri 2009 m. rudenį sėkmingai įgyvendino akreditaciją. Numatyta A.Smetonos, A.Puškino ir Veršvų vidurinių mokyklų akreditacija. Jeigu jos bus akredituotos, taps gimnazijomis. Siekiant užtikrinti ugdymo proceso kokybę ir mokymosi tęstinumą, mokyklų tinklo pertvarka turi būti įvykdyta iki 2012 m. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo yra nemažai mokyklų, kurios turi nepakankamą mokinių skaičių vienuoliktose klasėse. Todėl Eigulių ir Vaižganto vidurinėse mokyklose nebuvo komplektuotos vienuoliktos klasės 2009/2010 m. m. Tačiau yra ir daugiau mokyklų su nepakankamu vaikų skaičiumi vienuoliktose klasėse. Numatoma ir šiose mokyklose nekomplektuoti vienuoliktų klasių nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.
Sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos visada svarstomi darbo grupėje Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrajam planui įgyvendinti. Savivaldybės švietimo, sporto ir ekologijos komitetas bei švietimo ir ugdymo skyrius iniciavo viešas diskusijas dėl mokyklų tinklo pertvarkos seniūnijose, mokyklų bendruomenėse. Kauno mokyklų tinklo pertvarkos klausimai apsvarstyti LR Seime, dalyvaujant Seimo Švietimo komitetui, švietimo ir mokslo ministrui bei įvairių savivaldybių atstovams. Buvo nutarta, kad būtina toliau tęsti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką, siekiant pirmiausiai užtikrinti ugdymo proceso kokybę.

Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai dar kartą susitiks su visų vidurinių mokyklų bendruomenėmis ir aptars mokyklų tinklo pertvarkos klausimus bei perspektyvą. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti diskusijose. Susirinkimo datos bus derinamos su mokyklų vadovais. Informaciją rasite mokyklose bei Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus interneto svetainėje www. kaunas.lt.

Antanas Bagdonas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas