Šeštadienį Kauno turistų klubas visus kviečia į pirmąjį žygį slidėmis „Snaigė – 2010“. Žygio startas – Kleboniškio miške prie senojo pėsčiųjų tilto per Vilniaus-Klaipėdos automagistralę nuo 11 iki 13 val.

Kaip ir kiekvienais metais rengiamuose žygiuose, dalyvių lauks pažymėta trasa Kleboniškio mišku. Visą distanciją įveikusieji slidininkai gaus atminimo suvenyrus. Trasos ilgis siekia apie 6 km. Šiame žygyje nėra nugalėtojų ar pralaimėjusiųjų, svarbiausia – pagal savo galimybes įveikti visą trasą. Dalyvavimas nemokamas.

Pirmadienio vakarą sužaistos trys praėjusiais metais atidėtos LSKL rungtynės, kuriose netikėtą pergalę iškovojo Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), įveikusi čempioną, Vytauto Didžiojo universitetą (VDU). Beje, pastaroji ekipa dvikovą baigė keturiais krepšininkais aikštelėje.

LKKA klupdo čempionus

Kauno derbyje Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) po dramatiško pratęsimo parklupdė čempionų titulą ginančią Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komandą rezultatu 102:90 (22:23, 19:16, 18:17, 22:25, 21:9).

Permainingose rungtynėse čempionų negelbėjo nei gimtadienį šventęs žalgirietis Adas Juškevičius, nei kitas „Žalgirio“ atstovas Šarūnas Vasiliauskas. Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus 13,2 sek. VDU jau viena koja buvo rūbinėje kai pirmavo 3 taškais, tačiau likus kelioms sekundėms iki kėlinuko pabaigos tritaškį smeigė LKKA krepšininkas Darus Gricius ir išlygino rezultatą. Pratęsimo metu VDU krepšininkai ir toliau rinko pražangas, kol galų gale nebeliko krepšininkų, kurie gali eiti į aikštelę. Čempionai dvikovą buvo priversti baigti keturiese, tad rungtynių baigtis tapo aiški ir LKKA „užmėtė“ varžovus.

„Nebuvome pilnų sudėčių, tačiau tai tikrai nemenkina mūsų pergalės. Kovojome ir pasiekėme savo tikslą. Smagu matyti, jog ekipa turi parako ir gali susidoroti su pačiais aukščiausiais tikslais“.- po pergalės sakė LKKA vyriausiasis treneris Edas Nickus.

„Galiu prisipažinti, jog padariau klaidą. Ketvirtojo kėlinio pabaigoje reikėjo liepti žaidėjams prasižengti, o aš nurodžiau kietai gintis. Praleidome tritaškį, o vėliau jau nebeturėjome nei jėgų, nei krepšininkų“,- po dvikovos rankas į viršų iškėlė VDU strategas Arūnas Juknevičius.

VDU – LKKA 90:102 (23:22, 16:19, 17:18, 25:22, 9:21).

VDU: Š.Vasiliauskas, P.Butkevičius po 24, R.Ringys 17.

LKKA: V.Sragauskas (6/11 – 3 tšk., 9 atk. kam.) 34, D.Gricius 23, Š.Vingelis 16.

MRU didiną pergalių seriją iki trijų

Kauno rajone, Akademijos miestelyje, vietos gyventojų, kurių daugumą sudaro Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) studentai, karštai palaikoma šeimininkų komanda po atkaklios kovos rezultatu 66:76 (16:14, 17:27, 20:13, 13:22) nusileido atgimusiai Mykolo Riomerio (MRU) komandai.

MRU, vadovaujama misterio „tyla“ Šarūno Sakalausko, po šešių pralaimėjimų serijos iškovojo trečiąją pergalę iš eilės. Kauno rajono universitetas atkakliai priešinosi varžovams, tačiau Vilniaus komanda pergalę išplėšė paskutiniajame ketvirtyje po protingai sužaistos rungtynių pabaigos. Be didelių emocijų komandai vadovavęs Šarūnas Sakalauskas laimi jau trečias rungtynes prie MRU vairo, o po rungtynių tradiciškai atsisakė komentaro.

LŽŪU – MRU 66:76 (16:14, 17:27, 20:13, 13:22).

LŽŪU: Š.Dimša 18, L.Biesagirskas 16, P.Stasiulionis 15.

MRU: A.Lukoševičius 25, A.Gydra 23, E.Jezukevičius, Š.Sliesoraitis po 10.

ŠU – įprastame vaidmenyje

Šiauliuose vietos universitetas (ŠU) rezultatu 80:68 (19:17, 23:13, 19:2, 19:16) nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) krepšininkus ir įsitaisė antrojoje lygos pozicijoje.

ŠU komanda antra baigė ir praėjusį sezoną, tad tokia vieta šiauliečiams – įprasta. Rungtynėse šeimininkų pranašumas nekėlė abejonių, kurių gretose pirmą kartą žaidė „Šiaulių“ klubo krepšininkas Deividas Gailius. Tiesa, Vilniaus komanda kovojo iki pat rungtynių pabaigos, tačiau priartėti iki intrigą keliančio skirtumo nesugebėjo.

ŠU – VGTU 80:68 (19:17, 23:13, 19:2, 19:16).

ŠU: D.Gailius 23, A.Gurklys 13, M.Kuzminskas 12.

VGTU: I.Braziulis 17, M.Girnius 16, R.Stankevičius, S.Žurauskas po 10.

Turnyrinė padėtis po X turo (vieta, komanda, taškai, rungtynės, pergalės):

1. KTU 17 9 8
2. ŠU 15 9 6
3. VDU 14 8 6
4. LKKA 14 9 5
5. VGTU 14 9 5
6. KU 12 9 3
7. VPU 12 9 3
8. MRU 12 9 3
9. LŽŪU 10 9 1

Sausio 6 dieną, trečiadienį, KTU Vaikų universiteto jauniesiems studentams, nepraleidusiems nė vienos rudens semestro paskaitos, bus iškilmingai įteikti šio universiteto diplomai. Šventinis renginys vyks KTU Dizaino ir technologijų fakultete (Studentų g. 56), 172 auditorijoje.

KTU Vaikų universitetas savo veiklą pradėjo 2009 metų birželio pradžioje. Praėjusį rudenį buvo surengtas jau antrasis paskaitų ciklas, kuriame dalyvavo 242 vaikai. “Nors šį semestrą paskaitas lankyti galėjo dvigubai daugiau moksleivių, tačiau laisvų vietų neliko vos paskelbus registraciją”, – projekto sėkme ir populiarumu džiaugėsi KTU Vaikų universiteto projekto vadovė Eglė Daukšaitė.

Rudens semestre jaunieji Vaikų universiteto studentai išklausė 4 paskaitas, kurias vedė įvairių mokslo sričių KTU doktorantai, docentai, profesoriai. Paskutinioji, penktoji, šio ciklo paskaita “Kada gyveno Gražiausioji?” bus skaitoma sausio 6 d. 12 val. KTU Dizaino ir technologijų fakultete (Studentų g. 56, 172 aud.). Paskaitos lektoriai – KTU Dizaino ir technologijų fakulteto asistentas (doktorantas), mados namų “leKeckas” direktorius dizaineris Kęstutis Lekeckas ir KTU Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros lektorė dizainerė Ingrida Balynaitė.

Rudens semestrą Vaikų universiteto klausytojai taip pat turėjo galimybę išmėginti naujovę, vieną iš kolegų vokiečių taikomų užsiėmimų formų, – demonstracinius laboratorinius užsiėmimus, per kuriuos vaikai mažomis grupelėmis lankėsi Universiteto laboratorijose ir kartu su dėstytojais bandė įminti įvairių mokslo reiškinių paslaptis.

Kaip teigė projekto vadovė, KTU Vaikų universiteto veikla kryptingai ir sparčiai plečiasi. Spalio 28 d. buvo įkurtas šio universiteto padalinys KTU Panevėžio institute. Parengtas ir jau šių metų pradžioje pasirodys specialus Vaikų universiteto žurnaliukas “Paskaitos gudručiams”, kuriame specialios mokslo žinios derinamos su smagiomis, lavinančiomis užduotimis. Šis žurnaliukas bus nemokamai platinamas Lietuvos mokyklose. Pirmasis jo numeris bus dalijamas ir per diplomų įteikimo šventę. “Manome, kad tai pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, padedantis populiarinti mokslą tarp vaikų,” – sakė E. Daukšaitė.

KTU Vaikų universitetas atstovauja Lietuvoje Europos Komisijos įkurtam vaikų universitetų tinklui (http://eucu.net/cu/projects). Liepos mėnesį Vaikų universitetas pasirašė partnerystės sutartį su Tiubingeno universitetu Vokietijoje. Trečiasis KTU Vaikų universiteto paskaitų ciklas planuojamas ateinančią vasarą. Projekto koordinatoriai tiki, kad šio universiteto vykdoma veikla padės jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus sudominti mokslu bei populiarinti technologijos mokslų studijas.

Kauno miestas nugalėjo Kauno apskrities viršininko administracijos skelbtame konkurse „Gražiausiai Kalėdoms pasipuošusi savivaldybė 2009“. Antrąją vietą užėmė Prienų, o trečiąją Jonavos rajonas.

Šventiškiausios savivaldybės buvo išrinktos susumavus Kauno apskrities interneto portalo lankytojų ir vertinimo komisijos, keliavusios po savivaldybes, balsus.

Apdovanojimus trims pirmosioms šventiškiausiai pasipuošusioms savivaldybėms Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė įteiks Trijų karalių ir miestų atsisveikinimo su eglėmis švenčių metu.

Šventiškiausios savivaldybės rinkimuose komisija vertino Kalėdų egles, erdves bei detales, kuriančias šventinę nuotaiką kiekvienoje apskrities savivaldybėje. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama: estetiškumas, meniškumas, stiliaus ir įvaizdžio vientisumas ir, žinoma, išradingumas, netradiciškai panaudojant miestų erdves.

Vertinimo komisijos teigimu, visos savivaldybės Kauno apskrityje buvo pasipuošusios išradingai, bet Prienai išsiskyrė vientisai išnaudodami visą miesto erdvę, o Jonavos rajonas didelį dėmesį skyrė ne tik eglei, bet centrinių gatvių puošimui bei įvažiavimams į miestą. Daugiausiai balsų surinkęs Kauno miestas išpildė visus vertinimo kriterijus ir sukūrė novatorišką bei originalią kompoziciją, kuri puikiai derėjo prie pasakiškai papuoštos eglės.

Kauno apskrities viršininko administracijos surengtame konkurse dalyvavo Birštono, Kauno miesto, Prienų, Jonavos, Raseinių, Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybės.

Kauno „Žalgiris“ sekmadienį pratęsė savo pergalių seriją Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), Prienuose įveikęs vietos „Rūdupį“ – 81:74. Žalgiriečiams tai buvo jau 11-oji pergalė iš eilės.

Susitikimo pradžioje aikštelės šeimininkai išsiveržė į priekį rezultatu 5:4, tačiau Tado Klimavičiaus tikslūs metimai nuo baudų metimų linijos bei Dainiaus Šalengos tolimas šūvis situaciją pakeitė (9:5). Tiesa, atsipalaiduoti žalgiriečiams „Rūdupis“ neleido ir surengęs spurtą 13:0 (18:9) privertė R.Butautą prašyti minutės pertraukėlės. Po jos Siim-Sander Vene pataikė iš arti, kiek sušvelnindamas skirtumą (11:18), tačiau per likusį ketvirčio laiką rezultatas nepakito ir po pirmųjų dešimties minučių pirmavo šeimininkai – 18:11.

Per dvejų minučių pertrauką pylos nuo R.Butauto gavę žalgiriečiai atsigavo ir po Manto Kalniečio reido, Martyno Pociaus tolimo metimo bei S.Vene tikslių baudų atstatė pusiausvyrą (18:18). „Rūdupis“ į tai atsakė dar viena tikslia ataka (21:18), tačiau Povilo Butkevičiaus bei M.Kalniečio taškai leido „Žalgiriui“ po ilgesnės pertraukos vėl pirmauti (22:21). Nors rodėsi, jog gali įvykti ilgai lauktas rungtynių lūžis, šeimininkų įžaidėjui G.Maceinai tiksliai šovus iš toli „Rūdupis“ vėl kiek nutolo (27:22). Rungtynių scenarijus nesikeitė ir toliau, po šeimininkų sėkmingesnės atkarpos „Žalgiris“ taip pat pelnė penkis taškus be atsako, išlygindamas rezultatą (27:27). Ir tai dar nebuvo viskas, jau kitoje atakoje T.Klimavičius pasinaudojo savo proga iš arti pelnydamas du taškus bei padėdamas svečiams iš Kauno vėl įgauti pranašumą (29:27). Povilas Šakinis po „Rūdupio“ minutės pertraukėlės vėl išlygino rezultatą (29:29), tačiau ir toliau šeimininkų gynybą draskė M.Kalnietis (31:29). Prieš pat didžiąją pertrauką savo taškų sąskaitą atidarė Adas Juškevičius, o M.Kalnietis galingu dėjimu padėjo tašką antrajam kėliniui – 35:30.

Antroji susitikimo dalis prasidėjo T.Klimavičiaus bei S.Vene rezultatyviais išpuoliais (39:30) ir nors šeimininkai taip pat surengė dvi tikslias atakas, po S.Vene tolimo metimo „Žalgiris“ pirmavo aštuoniais taškais – 42:34. Įpusėjus kėliniui M.Kalnietis efektingai įkrovė kamuolį iš viršaus, atnaujindamas devynių taškų persvarą (46:37). Vienu metu „Rūdupis“ buvo priartėjęs iki 42:46, tačiau T.Klimavičius čia pat vėl iš Kauno atvykusius aistruolius pradžiugino dėjimu (48:42). Panašiu skirtumu trečiasis ketvirtis ir baigėsi – 55:48.

Lemiama rungtynių atkarpa startavo apylygiai – sužaidus tris minutes „Žalgiris“ vis dar pirmavo tais pačiais septyniais taškais (62:55). Tiesa, tada šeimininkai įmetė kelis tritaškius, spurtavo 10:0 bei netikėtai išsiveržė į priekį – 63:62. Po akimirkos T.Klimavičius tiksliai šovė iš toli (65:63), tačiau šeimininkai baltos vėliavos kelti nesiruošė (65:65). Ir toliau aikštelėje vyko bekompromisė kova – iki pagrindinio laiko pabaigos likus kiek daugiau nei trims minutėms švieslentėje degė lygūs skaičiai (69:69). Itin svarbiu metu ranka nesudrebėjo D.Šalengai – po jo tolimo metimo „Žalgiris“ buvo priekyje keturiais taškais – 75:71, o kapitonui sumetus baudas persvara dar išaugo – 77:71. Šeimininkai dar mėgino gelbėtis, tačiau jų desperatiški bandymai vaisių nedavė, tuo tarpu žalgiriečiai persvarą išsaugojo bei šventė dar vieną pergalę – 81:74.

„Žalgiris“: D.Šalenga 18 (4 rez. perd.), M.Kalnietis 17 (5 rez. perd.), T.Klimavičius 15 (5 atk. kam.), S.Vene 9 (6 atk. kam.), M.Pocius 9, A.Juškevičius 5, P.Butkevičius 4, A.Milaknis 2, M.Begičius 2.

„Rūdupis”: G.Vileita 23 (5 atk. kam., 7 rez. perd.), P.Šakinis 14 (6 atk. kam.), G.Andrijauskas 11.

2010 m. sausio 3 d. 12 val. Kauno miesto rotušėje vyko tradicinė padėkos ceremonija. Šventinio padėkos renginio metu buvo paskelbta, kiek tiksliai pavyko surinkti lėšų Kalėdinio labdaros vakaro metu. Meras Andrius Kupčinskas įteikė padėkas labdaros renginio rėmėjams.

Preliminariais skaičiavimais Kalėdinio labdaros vakaro metu buvo surinkta 100 tūkstančiai litų. Renginyje dalyvavo ir remiamų organizacijų atstovai.

Tradicinės padėkos ceremonijos metu buvo įteikti „Gerumo kristalai” 30-čiai nusipelniusių kauniečių, kurie 2009 m. pasižymėjo kilniais, gerais bei prasmingais darbais. Gerumo kristalų apdovanojimas skiriamas už gerus darbus Kauno bendruomenei ir Lietuvai visose veiklos srityse.

Anksčiau Gerumo kristalas buvo vadinamas Gerumo plyta.

Gerumo kristalas – simbolinis stiklo kristalas su miesto herbu raudoname įdėkle (autorius – dailininkas Edmundas Unguraitis). Kandidatus Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybai siūlė miesto visuomeninės organizacijos ir kauniečiai, nepriklausantys jokiai organizacijai.

Devynis kandidatus pateikė miesto meras. Kitiems kauniečiams, pasižymėjusiems gerais darbais, gražiais poelgiais, meras Andrius Kupčinskas įteikė padėkas.

Šventiniame renginyje buvo apdovanoti gražiausiai šventėms pasipuošusių įstaigų, organizacijų, įmonių atstovai. Už ilgametę miesto erdvės puošybą buvo įvertinta UAB „Aurika”, už estetiškai patrauklų papuošimą – AB „Lietuvos geležinkeliai” „Kauno geležinkelių infrastruktūra” filialas.

Buvo padėkota šventinio Rotušės aikštės papuošimo sumanytojai ir įgyvendintojai – Tekstilės ir dailės gildijos direktorei Jolantai Šmidtienei.

Aktoriui Petrui Venslovui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldos 600-ųjų metų proginis pasidabruotas medalis.

Visų apdovanotųjų vardu kalbėjo ir miesto vadovams už apdovanojimus dėkojo pianistė Audronė Eitmanavičiūtė.

GERUMO KRISTALAIS APDOVANOTI:

1. Aidas Augustis. Dailininkas, Kauno Sargėnų vidurinės mokyklos dailės mokytojas, daug dėmesio skiria jaunimo meniniam ugdymui, Lietuvos tradicijų puoselėjimui.

2. Irena Belickienė. Visuomeninės organizacijos „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyrius” įkūrėja. Organizuoja medicinos ir materialinės pagalbos asmenų grupes. Jos dėka palaikomi ryšiai su užsienio lietuviais ir vietiniais verslininkais. Gaunama parama dalijama buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir jų šeimų nariams.

3. Kazimieras Bendoraitis. Gyvendamas Vokietijoje aktyviai vysto patriotinę veiklą, propaguoja lietuvių kultūrą, tradicijas, supažindina su Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto istorija. Ši veikla užsiima nuo Lietuvos okupacijos pradžios (1945) iki šių dienų. Vienija ne tik Vokietijoje gyvenančius tautiečius, bet ir bendradarbiauja su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis.

4. Jūratė Bobinienė. Užauginusi vienuolika savo vaikų. 15 metų dirba savanore Lietuvos Samariečių bendrijoje. Daug metų dirba pasiaukojantį darbą, kauniečiams ji dalija maisto produktus, padrąsina juos ir išklauso.

5. Genė Bružaitė. Jau daugelį metų vargonuoja Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčioje, telkia vaikus ir jaunimą. Tarnauja Dievui ir bendruomenei, rengia vaikus pirmajai komunijai, vadovauja vaikų ir jaunimo bažnytiniam chorui. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

6. Rolandui Daugėlai už sakralinės muzikos sklaidą, už puikų vadovavimą kameriniam chorui „Cantate Domino” ir aukščiausius laimėjimus tarptautiniuose konkursuose. Už išskirtinį kamerinių sakralinės muzikos chorų konkursą ir miesto vardo populiarinimą visame pasaulyje.

7. Dalia Draugelienė. Nepaprastai daug laiko ir šilumos dovanoja Kauno dailininkams, nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dirba Dailininkų sąjungos Kauno skyriuje. Sudarė ontologiją „Kauno dailininkai”. Jos iniciatyva įkurtas Paramos dailininkams fondas. Nuoširdus noras padėti kitiems atsiskleidžia jos pilietinėje pozicijoje ir asmeninėse iniciatyvose. Dalia organizavo ne vieną prasmingą pagalbos akciją Prienų senelių namų gyventojams, Tėvo namams Kaune, Kauno onkologijos ligoninei.

8. Audronė Eitmanavičiūtė. Dirba Kauno Panemunės bendruomenėje, propaguoja klasikinę muziką, tautos kultūrą, rengia koncertus, atlieka edukacinį bendruomenės narių švietimą. Ji sugeba surasti ir ugdyti jaunuosius Kauno miesto talentus, suburti juos į kolektyvą, kuris aktyviai dalyvauja miesto ir bendruomenės kultūriniame gyvenime.

9. Virginijus Gražulevičius. Rokų šv. Antano parapijos klebonas, jo veikla yra puikus pavyzdys, kaip gražiai ir prasmingai bendradarbiaujant parapijos bei vietos bendruomenėms pasiekiami bendri tikslai: jaunimas įtraukiamas į įvairiapusę veiklą, mažinama pagyvenusių žmonių ir kitų socialinių grupių socialinė atskirtis, ugdomas pilietiškumas.

10. Irena Grigienė. Dirba pasiaukojantį darbą, puoselėja jaunimo moralines vertybes, ugdo jaunimo pilietiškumą. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

11. Jūratė Kulevienė. Palemono bendruomenės centro tarybos pirmininkė, nenuilstanti Palemone vykstančių kultūrinių renginių organizatorė ir įkvėpėja. Ji tarsi gerumo žiburėlis, apšviečiantis, uždegantis geriems darbams, paguodžiantis nelaimėje visus bendruomenės narius. Pasižymi kilniais ir gražiais darbais.

12. Rima Kubiliūtė. Už viduramžių šventės „Hansa dienos” organizavimą, galimybę patraukliai ir įdomiai susipažinti su Kauno miesto istoriją, papročiais, tradicijomis, ir aprangos stiliumi.

13. Tatjana ir Jonas Kuzminai. Aktyviai dalyvauja kūrybinėje pedagoginėje veikloje bei naujų technologijų diegimo ugdymo procesuose. Kiekvienais metais parengia ir įgyvendina nuo 10 iki 15 jaunimo projektų, kuriuose dalyvauja keli tūkstančiai jaunų žmonių. Už jaunimo kultūrinę edukacinę veiklą Tatjanai ir Jonui Kuzminams 2007 m. suteikta LR Kultūros ministerijos premija.

14. Jūratė Lenkuvienė. Aktyviai dalyvaudama socialinėje veikloje, atsakingai ir kūrybingai siekia padėti šeimoms, vaikams, kitiems asmenims nugalėti iškilusius sunkumus, vaduotis nuo priklausomybių. Padrąsina žmones ieškoti išeities ir tikėjimo.

15. Petras Lukoševičius. Nuolat puoselėja Baltų tautų atminimą, tradicijas, papročius, siekia įamžinti šių tautų istorinį kultūros paveldą lietuviškose etninėse žemėse. Tai žmogus pasižymintis kilnias, gerais ir gražiais darbais.

16. Birutė Lukošiūnienė. Ankstų rytą gatvėje radusi krauju plūstantį šešiolikos metų jaunuolį, skubiai apie nusikaltimą pranešė policijai, o pati suteikė pirmąją pagalbą sužeistam vaikinui ir jį prižiūrėjo, kol atvyko medikų ekipažas. Šios moters dėka vaikinas liko gyvas.

17. Henrikas Matulionis, kompiuterinių kasos sistemų kūrimo ir gamybos įmonės „Empirija” vadovas. Jis aktyvus Kauno miesto politikas, sumanus savo profesijos žinovas ir įmonės vadovas. Jo dėka Kauno mieste pirmiausiai iš visos Lietuvos miestų sukurti talonėlių žymėjimo aparatai visuomeniniame transporte, įgyvendinta daug kitų labai naudingų projektų. Įmonė „Empirija” remia knygų leidybą ir tokiu būdu skatina autorius kurti.

18. Rimantas Mažukna. Populiarina vandens turizmą. Laivų „Algirdas” ir „Nemunas” kapitono dėka buvo atgaivintas istorinis maršrutas Kaunas – Rumšiškės. Savo veikla nori visuomenei įrodyti, kad ilsėtis galima ir ant vandens.

19. Romaldas Misiukevičius. Kauno vyrų choro „Perkūnas” meno vadovas. Maestro jau 12 metų be jokio atlygio vadovauja „Perkūno” chorui. Jo nuoširdaus darbo dėka choras pasiekęs gražių rezultatų. Kultūros ministerijos chorų vertinimo komisijos sprendimu „Perkūnui” pripažinta aukščiausia – 1-ji kategorija Lietuvos vyrų chorų tarpe. Vadovaujant maestro, choras surengė daugiau kaip šimtą koncertų Lietuvos ir Kauno muzikos mylėtojams, garsino Lietuvos vardą Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje.

20. Ilona Papečkytė. Su meile ir begaliniu rūpesčiu ugdo vidutinę, sunkią ir visišką protinę ar kompleksinę negalią turinčius vaikus ir jaunimą Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate. Dažnai neįgaliuosius ugdytinius integruoja į visuomenės kultūrinį gyvenimą.

21. Zita Ročkienė. Į pagalbą skuba visiems onkologiniams ligoniams. Padeda, morališkai palaiko, lanko ir tuos ligonius, kurie neturi artimųjų.

22. Rimantas Simanavičius. Kunigas, kapelionas įvairiausiais būdais ieško kelių, kaip padėti mažesnes pajamas turinčioms šeimoms, organizuoja labdaros akcijas, susitikimus su Vokietijos bendruomenėmis. Su skautais dalyvavo Betliejaus taikos ugnies akcijoje: lankė vaikus globos namuose, asmenis, patekusius į Kauno m. tardymo izoliatorių, senelius globos ir slaugos institucijose bei sergančius. Lanko mokinių ir parapijiečių šeimas, rūpinasi jų problemomis.

23. Virginija Pauliukonienė. Už atkaklumą siekiant, kad visiems gyventi būtų gražiau.

24. Henrika Strašinskienė. Stengiasi globoti senutes, našlaičius vaikus arba sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus (šiuo metu globoja našlaitę mergaitę ir vaikinuką iš sunkiai besiverčiančios šeimos, dažnai su dovanomis ir saldumynais užsuka į vaikų globos namus. Ji padeda ir kaimynams – tai vaistais, tai malkomis, o kartais tereikia gero žodžio. Ji tiesiog džiaugiasi, kad gali padėti žmogui.

25. Modestui Pitrėnui už Kauno miesto vardo garsinimą ir charizmatinį vaidmenį vadovaujant Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Už didžiulį indėlį į miesto ir visos Lietuvos muzikinį gyvenimą, profesionaliosios muzikos sklaidą ir populiarinimą.

26. Aldona Šiugždinytė. Vienuolė pasiaukojamai rūpinasi socialinėje atskirtyje esančiais žmonėmis. Renka ir dalija labdarą, maitina benamius ir priklausomybę turinčius vargstančius žmones.

27. Paulius Šepetauskas. Parodė nepaprastą drąsą – gelbėjo nuo P.Vileišio tilto į Nerį nušokusį vyrą. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojas tvirtino, kad be moksleivių pagalbos vyras nebūtų išsikapstęs.

28. Birutė Tiknevičiūtė. Medikė, parengusi ir išleidusi išsamų ir reikalingą Lietuvai bei kauniečiams darbą „Tėvas Stanislovas mažutėlių draugas”. Ji rašo vaikams, parengusi ir savo lėšomis išleidusi bei veltui išdalijusi savo knygas. Keleto vaikų ilgametė globėja.

29. Vytenis Vaškelis. Šv. Antano Pabuviečio parapijos klebonas per trumpą laiką suremontavo bažnyčią, sutvarkė parapijos namus, sukūrė ir atgaivino keletą krikščioniškų organizacijų. Jo atliktų darbų dėka bažnyčia tapo traukos centru gyvenimo vėjų blaškomiems žmonėms, kurie čia randa paguodą, nusiraminimą, supratimą, ištiestą ranką alkstančiam.
30. Monika Vilčinskienė. Už Kauno – šiuolaikinio miesto, įvaizdžio kūrimą ir garsinimą. Už socialinės reklamos ciklą „Kaunas. Tai – mano miestas, nesvarbu kur būčiau”

Danutė Marcinkevičienė

Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės rengiasi bankrotams, Kauno miesto savivaldybė prieš pat Naujuosius metus išplatino spaudos pranešimą, kuriame aiškinama miesto finansinė padėtis ir paneigiama bankroto galimybė.

Pranešime pažymima, kad Kauno miesto savivaldybėje bankroto pasiruošimai nevyksta, o ir įdomu pagal kokį teisės aktą turėtų vykti ar įvykti.

Kalbant apie savivaldybių biudžetų pajamų vykdymo rezultatus 2009 m. gruodžio 1 d. (pagal LR Finansų ministerijos duomenis) nei viena šalies savivaldybė nevykdė pajamų, prognozuotų skaičiuojant pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams, planų, o 39-rių savivaldybių pajamų plano vykdymo rezultatas žemiau šalies savivaldybių vidurkio. Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų plano vykdymo rodiklis – 76,2 proc., taip pat žemiau šalies savivaldybių vidurkio (79,5 proc.) ir 60-ties savivaldybių reitingo sąraše Kauno savivaldybė yra 51.

Suprantama, kad esant tokiems šalies savivaldybių (tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės) biudžetų pajamų planų vykdymo rezultatams atsiranda problemų atsiskaitant su prekių, darbų ir paslaugų tiekėjais, išmokant biudžetinių įstaigų darbuotojams priklausantį darbo užmokestį ar vykdant kitus įsipareigojimus, todėl didėja savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų kreditiniai įsiskolinimai, kurie LR Finansų ministerijos duomenimis (atėmus įsiskolinimą ne ilgesnį kaip 10 ir 45 dienos) lyginant 2009 m. sausio 1 d. su 2009 m. spalio 1 d. padidėjo – 210,2 mln. litų. Šiuo požiūriu ne išimtis ir Kauno miesto savivaldybė, kur paminėto įsiskolinimo pokytis per tą patį laikotarpį sudarė – 35,1 mln. litų. Reikėtų pažymėti, kad paminėti įsiskolinimai yra kintamas dydis ir pagerėjus biudžetų pajamų planų vykdymo rezultatams ar LR Vyriausybei teisės aktų nustatyta tvarka priėmus sprendimus dėl savivaldybių negautų 2009 metų pajamų kompensavimo, kreditiniai įsiskolinimai ženkliai sumažėtų, o tai pat pagerintų tiek atsiskaitymų būklę, tiek verslo aplinką.

Be kita ko, vertinant įsiskolinimus, skolas bei „prasiskolinimus“ reikėtų atskirti biudžeto asignavimų valdytojų kreditinius įsiskolinimus bei savivaldybių skolą kredito įstaigoms pagal pasirašytas paskolų sutartis. Savivaldybės gali skolintis pagal LR Seimo įstatymu patvirtintus limitus ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent šis teisinis reguliavimas yra tam, kad neatsirastų „prasiskolinusių“.

VTB Vieningosios lygos vadovybė svarbiausią čempionato akcentą patikėjo surengti Kauno „Žalgiriui“. Antradienį buvo oficialiai patvirtinta, kad lygos finalinis ketvertas vyks Kaune. 2010 m. sausio 21-22 dienomis Kauno sporto halėje susitiks keturios stipriausios VTB Vieningosios lygos komandos.

„Malonu, kad lygos vadovams patiko mūsų darbas. Buvo įdėta nemažai pastangų, kad dar kartą į Kauną pritrauktume aukščiausio lygio komandas. Jau aišku, kad finaliniame ketverte dalyvaus trys Eurolygos komandos bei Europos taurės lyderiai, todėl žiūrovai galės džiaugtis puikiomis krepšinio kovomis“, – sakė Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Kauno „Žalgirio“ triūsą sezono metu lygos vadovybė itin teigiamai įvertino, kai lankėsi susitikime su Maskvos CSKA. Tą kartą „Žalgiris“ savo aistruoliams padovanojo tikrą šventę, iškovodamas įsimintiną pergalę, o sirgalių būrys bei halės atmosfera pakerėjo net ir šilto bei šalto mačiusius Rusijos krepšinio vadovus.

Tada po mačo Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas kalbėjo: „Tikiuosi ir net esu įsitikinęs, kad kita šių komandų akistata įvyks VTB Vieningosios lygos finale. Manau, tam neprieštarautų nei „Žalgirio“, nei CSKA sirgaliai.“

Nors iki VTB Vieningosios lygos reguliariojo sezono pabaigos liko sužaisti po vienerias rungtynes, jau yra žinoma, kad kartu su „Žalgiriu“ dėl prestižinio trofėjaus Kaune kausis ir trys Rusijos grandai – Maskvos CSKA, Kazanės „Unics“ bei Maskvos srities „Chimki“.

A grupėje pirmauja Valdemaro Chomičiaus treniruojami „Uniks“ krepšininkai (5 pergalės, 0 pralaimėjimų), kurių gretose yra ir Saulius Štombergas. Toliau rikiuojasi „Chimki“ (3, 2) su Robertu Javtoku ir Pauliumi Jankūnu, ukrainiečių „Doneck“ (2, 3) ir Rygos VEF (0, 5).

B grupės lyderis – CSKA klubas (4, 1) su Ramūnu Šiškausku. Tiek pat pergalių ir nesėkmių yra „Žalgirio“ sąskaitoje. Trečioje pozicijoje – Mariupolio „Azovmash“ (2, 3), ketvirtoje – Talino „Kalev/Cramo“ (0, 5).

Kauno „Žalgirio“ jauniesiems krepšininkams (gimusiems 1992 m. ir vėliau) ir toliau sėkmingai klostosi Eurolygos jaunių atrankos turnyras. Antrose A grupės rungtynėse žalgiriečiai iškovojo antrąją pergalę, rezultatu 93:52 sutriuškinę Šveicarijos Friburgo „Benetton“ dvyliktuką.

Rungtynes jaunieji žalgiriečiai pradėjo ne vien geležine gynyba, tačiau ir pavyzdingais veiksmais puolime. Po Egidijaus Mockevičiaus dvejų tikslių atakų „Žalgiris“ pirmavo rezultatu 4:0, o Evaldui Aniuliui realizavus savo metimą skirtumas dar padidėjo – 6:0. Po varžovų trenerių štabo paprašytos minutės pertraukėlės rungtynių scenarijus nesikeitė: Dovydas Redikas įmetė iš arti, E.Aniulis pridėjo dar du taškus, E.Mockevičius įkrovė kamuolį iš viršaus, tuo tarpu Edgarui Ulanovui tiksliai šovus iš tolimos distancijos „Žalgiris“ pirmavo jau 15:0. Stefano Petkovičiaus veiksmų dėka šveicarai kiek priartėjo (8:15), tačiau po pirmųjų dešimties minučių kauniečiai pirmavo užtikrintai – 18:8.

Antrasis ketvirtis startavo apylygiai – komandos apsikeisdavo taikliais metimais, o kėliniui įpusėjus, po E.Mockevičiaus dvitaškio, ekipas ir toliau skyrė dešimt taškų (26:16). Vienu metu šveicarai priartėjo iki 9 taškų ribos, tačiau daugiausia aktyvių Kasparo Vecvagaro veiksmų puolime dėka jaunieji žalgiriečiai vėl įgijo saugesnį pranašumą – 32:18. Niekas kardinaliai nepasikeitė ir iki didžiosios pertraukos, prieš kurią tritaškį į varžovų krepšį smeigė D.Redikas (35:22).

Kelios „Žalgirio“ klaidos po ilgosios pertraukos leido šveicarams priartėti iki pavojingos ribos (31:38), nepaisant to, kauniečiai greitai atsigavo, spurtavo 17:0, o savo penktąjį tašką pelnius Augustinui Jankaičiui galėjo kiek lengviau atsikvėpti (59:33). Ketvirčio pabaigoje „Benetton“ krepšininkai akimirkai vėl perėmė iniciatyvą, tačiau prieš lemiamas dešimt minučių žalgiriečių persvara abejonių nekėlė – 60:44.

Paskutinėje susitikimo atkarpoje „Benetton“ komandai atkurti intrigos nepavyko – lietuviai žaidė disciplinuotai, tiksliai ir užtikrintai, vis didindami pranašumą. Po Tauro Jogėlos pelnytų taškų, sužaidus tris minutes ketvirtajame ketvirtyje, „Žalgiris“ pirmavo rezultatu 70:46. Niekas nepasikeitė ir prabėgus dar trims minutėms – įmetus Taurantui Tamošiūnui „Žalgiris“ ir toliau neleido abejoti savo pranašumu (74:49). Didesnių klaidų kauniečiams pavyko išvengti ir susitikimo pabaigoje, o paskutinėmis minutėmis surengtas spurtas 19:0 leido antrąją pergalę švęsti labai solidžiu skirtumu – 93:52.

„Žalgiris“: A.Jankaitis 18 (10 atk. kam.), E.Mockevičius 12 (7 atk. kam.), D.Redikas 11 (3 rez. perd.), T.Jogėla 10, E.Ulanovas 10 (4 atk. kam.), E.Aniulis 8 (4 atk. kam.), K.Vecvagars 8 (6 atk. kam., 3 rez. perd.), R.Narkevičius 6, T.Tamošiūnas 4, T.Lekūnas 2, R.Jakštas 2, M.Grigonis 2 (4 atk. kam.).

„Benetton”: S.Petkovičius 18, Brianas Savoius 15.

Sekmadienį Romoje startavo aštuonių komandų turnyras, kurio nugalėtojas pateks į Eurolygos finalinio ketverto metu vyksiantį pagrindinį jaunių turnyrą. Pirmajame A grupės mače Kauno „Žalgirio“ jaunieji krepšininkai (gimę 1992 m. ir vėliau) buvo pajėgesni už Sienos „Montepaschi“ bendraamžius rezultatu 80:65 (31:20, 16:16, 17:19, 16:10).

Sienos krepšininkai pirmavo tik pačioje rungtynių pradžioje (2:0, 4:3). Dovydui Redikui pelnius 5 taškus iš eilės, žalgiriečiai išsiveržė į priekį 8:4, o Rolandui Jakštui sumetus visas 6 baudas bei pridėjus dvitaškį, skirtumas padvigubėjo – 18:10. Lietuviai dar labiau padidino persvarą, kai sėkmingai nuo atsarginių suolelio į žaidimą įsitraukė penkiolikmetis 200 cm ūgio Augustinas Jankaitis, puolime pataisęs net tris komandos draugų netaiklius metimus (29:14). Prieš pat pirmojo kėlinio pabaigą „Montepaschi“ sugebėjo atsilikimą kiek sumažinti, kai du tritaškius iš eilės įmetė Diego Monaldi – 31:20.

Antrąjį ketvirtį sėkmingai pradėjo Tauras Jogėla. Jis pataikė tritaškį bei, kartu su A.Jankaičiu pridėjęs po dvitaškį su bauda, padidino „Žalgirio“ pranašumą iki 20 taškų – 40:20. Italai nepasidavė ir suaktyvinę gynybą ėmė artėti. Tam pačiam D.Monaldi pelnius dar 6 taškus, „Žalgirio“ persvara sumenko perpus (40:30). Visgi, prieš pat didžiąją pertrauką lietuvaičiai atkuto ir, Edgarui Ulanovui pelnius 5 taškus, išėjo ilsėtis švieslentėje degant skaičiams 47:36.

Trečiojo kėlinio pirmąsias penkias minutes žalgiriečiai išlaikė 10-13 taškų pranašumą (50:38, po R.Jakšto keturių taškų – 57:46), bet Sienos ekipa vėl sugebėjo svečius sukaustyti gynybos gniaužtuose, o Giorgio Sgobbai pelnius 6 taškus iš eilės ir priartėti iki 2 taškų (55:57). Tačiau visas italų darbas nuėjo perniek, kai paskutinę kėlinio minutę po tritaškį pataikė Dovydas Redikas ir Tomas Lekūnas – 64:55.

Prasidėjus ketvirtajam kėliniui „Montepaschi“ įkarštį ką nors pakeisti rungtynėse malšino E.Ulanovas. 196 cm ūgio puolėjas sumetė 6 baudas iš eilės bei dėjimu sugniuždė varžovus (73:59). Dar 4 taškus pridėjus T.Jogėlai (77:59), Sienos ekipa kapituliavo. „Žalgiris“ įsirašė pirmąją pergalę rezultatu 80:65.

„Žalgiris“: E.Ulanovas 15, D.Redikas 15 (5 rez. perd., 3 per. kam.), R.Jakštas 13 (11 atk. kam., 25 naud. bal.), A.Jankaitis 11 (11 atk. kam.), T.Jogėla 10, K.Vecvagars 6, E.Mockevičius 5 (7 atk. kam.), T.Lekūnas 5.

„Montepaschi“: D.Monaldi 23, N.Sabbatino 13, G.Sgobba 10.

Nors Lietuvos ekonomikos skatinimo plane verslo sąlygų gerinimas yra įvardintas kaip viena iš ekonomikos skatinimo priemonių, priimti sprendimai buvo smulkmeniški, neadekvatūs situacijos sunkumui, todėl neturintys teigiamo poveikio ekonomikai. Įsisenėjusios problemos darbo santykių, teritorijų planavimo, verslo reguliavimo srityse, nuolat keliami mokesčiai ekonomikos nuosmukio laikotarpiu tampa nebepakeliama našta verslui.
Matydamas gyvybišką poreikį greitai ir žymiai pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje LLRI įvardina 10 sprendimų, kurių įgyvendinimas taptų įžanga į tikrąjį Lietuvos ekonomikos skatinimo planą.

1. Panaikinti pelno mokestį. Pelno mokesčio panaikinimas padarys Lietuvą išskirtinę savo patrauklumu užsienio investicijoms, nebeliks sudėtingos, darbui imlios ir subjektyvios pelno mokesčio skaičiavimo procedūros, investicijos atpigs mokesčio suma.
2. Įvesti „Sodros“ įmokų lubas ir sulyginti jas su „Sodros“ išmokų lubomis (5 VDU). Įvedus „Sodros“ lubas, nebebus diskriminuojamas aukštos kvalifikacijos darbas, rasis prielaidos vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią veiklą.
3. Mažinti dividendų apmokestinimą GPM iki 15 proc. Dividendai turi būti apmokestinami bendruoju GPM tarifu, pajamos už verslumą neturi būti išskiriamos iš kitų pajamų ir apmokestinamos didesniu tarifu.
4. Mažinti verslo liudijimo kainą, lanksčiai, pagal žmonių poreikius pildyti veiklų, kuriomis gali būtų verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašą. Dabartinėje sistemoje kai kurios veiklos atitinka keliamus reikalavimus, tačiau į sąrašą nėra įtraukta, pvz. psichologo veikla. Verslo liudijimai leidžia legaliai veikti mažiausiems rinkos dalyviams ir gali tapti raktu sprendžiant nedarbo problemą.
5. Didinti darbo laiko reglamentavimo lankstumą, sudaryti daugiau galimybių susitarti dėl darbo laiko ar individualiai, ar įmonės lygiu. Griežtas ir nelankstus darbo laiko reglamentavimas neatitinka situacijos rinkoje, kenkia ir darbuotojui, ir darbdaviui. Būtina darbo kodekse įtvirtinti ES Darbo laiko direktyvoje numatytas 3 pagrindines darbo laiką reglamentuojančias taisykles (būtino poilsio per parą trukmę (11 val.), maksimalią savaitės darbo laiko trukmę (48 val.) ir 24 valandų nepertraukiamą poilsį per savaitę.), o dėl kitų darbo laiko aspektų leisti susitarti individualia sutartimi. Taip pat būtina visoms įmonėms taikyti suminę darbo laiko apskaitą, leisti individualiai susitarti dėl viršvalandinio darbo bei darbo laiko grafiko.
6. Palengvinti darbo sutarčių nutraukimą. Darbo sutarčių nutraukimo supaprastinimas mažins nedarbą, padrąsins įdarbinimą, naujų darbo vietų kūrimą. Darbo sutarčių nutraukimo palengvinimas taip pat panaikins naujų įmonių steigimo, kaip būdo išvengti išeitinių pašalpų mokėjimo, praktiką. Lengvinant darbo sutarčių nutraukimą būtina suvienodinti darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie pageidaujamą sutarties nutraukimą iki 2 savaičių, sumažinti išeitines pašalpas iki vieno mėnesio, kada sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, atsisakyti nuostatos, jog terminuota darbo sutartis sudaroma tik nenuolatinio pobūdžio darbams, sudaryti galimybę pratęsti terminuotą sutartį papildomam terminui.
7. Mažinti minimalią mėnesinę algą iki 600 Lt. Minimalios mėnesinės algos sumažinimas spręs nedarbo tarp žemiausią kvalifikaciją turinčių ar darbo rinkos naujokų problemą.
8. Plėsti žemės paskirtimi numatytų galimų vykdyti veiklų sąrašą. Žemės paskirties daugiafunkciškumo didinimas padidintų investiciniams projektams reikalingų žemės plotų kiekį. Būtina numatyti galimybę vystyti turizmo, rekreacinę veiklą žemės ūkio, miško paskirties žemėje, plėsti ribotas ūkinės veiklos galimybes gyvenamosiose ar visuomeninės paskirties teritorijose.
9. Spartinti detalųjį teritorijų planavimą. Būtina supaprastinti detaliųjų planų tvirtinimo tvarką teritorijose, kurioms yra patvirtintas savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir nenumatyta statyti svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų, nustatyti atvejus, kada nereikia rengti detaliųjų planų (pavyzdžiui, kuomet patvirtintas pakankamai detalus bendrasis planas, kada sklypai sujungiami arba padalijami). Netaikyti apribojimo keisti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį, jeigu ji keičiama į miškų ūkio paskirtį arba jeigu nustatomas inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas.
10. Mažinti verslą kontroliuojančių institucijų naštą verslui. Šiuo metu verslą kontroliuojančios institucijos nėra pagalbos laikytis teisės aktų reikalavimų šaltinis, o greičiau turi tikslą nubausti, jos neatsižvelgia į sąnaudas, kurias patiria verslo įmonės dėl dažnos, ilgai trunkančios kontrolės. Siūlome naikinti verslą kontroliuojančių institucijų teritorinius padalinius, jų vietoje palikti tik dokumentų priėmimo ir išdavimo funkciją įgyvendinančius skyrius arba padalinius, kurie teikia paslaugas rinkos dalyviams. Taip pat nustatyti atsakomybę kontroliuojančių institucijų vadovams kai kontroliuojančių institucijų sprendimai teismuose pripažįstami pažeidžiantys įstatymus ir atšaukiami.

Nors pasiūlymų sąrašas nėra baigtinis, tačiau bent jį įgyvendinus, galėtume teigti, kad verslo sąlygų gerinimas pajudėjo iš mirties taško. Susidariusią sudėtingą ekonominę padėtį galima pagerinti tik jai adekvačiai stipriais sprendimais. Į šį sąrašą pakliuvo pasiūlymai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
- Aktualūs daugumai ekonomikos sektorių;
- Yra pakankamai tikslūs, siūlantys konkretų pakeitimą;
- Esant politinei valiai gali būti greitai įgyvendintas.

LLRI informacija