Iki labdaros vakaro įmonės ir privatūs asmenys paaukojo 78822 litus. Rotušėje vykusio aukciono metu už parduotus meno gaminius buvo surinkta 18100 litų, dar 700 litų rasti aukų dėžutėje. Po aukciono paskelbus surinktą sumą, verslininkas Vladas Lašas, jau ir prieš tai skyręs pinigų labdaros vakarui, pažadėjo skirti dar daugiau kaip 2 tūkstančius litų, kad kilniam tikslui būtų surinkta lygiai 100 tūkstančių litų.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas dėkojo susirinkusiems ir paaukojusiems lėšų vaikams. „Šie metai – ypatingi, privertę visus susitelkti. Noriu padėkoti visiems buvusiems šio kilnaus vakaro organizatoriams ir paprašyti būsimųjų, kad šios tradicijos būtų toliau puoselėjamos“, – kalbėjo meras.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas  Tamkevičius pastebėjo, kad tokie renginiai visus suvienija. „Kristus mus mokė dalintis širdžių gerumu. Visiems – gražaus vakaro ir Dievo palaimos“, – linkėjo S. Tamkevičius.

Šiais metais surinktos labdaros lėšos bus skirtos Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje sunkiausią tuberkuliozės formą besigydantiems ir specialių poreikių turintiems vaikams. Paaukoti pinigai taip pat bus skirti cukriniu diabetu sergančiųjų bendrijai „Likimas” insulino pompų sensoriams įsigyti, bus paremtas Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras – padovanoti klausos aparatai ir jų priedai keturiolikai vaikučių, turinčių klausos sutrikimų.

Labdaros vakaro metu vyko miesto pirmosios ponios Jurgitos Kupčinskienės globojamas labdaringas aukcionas. Jam menininkai skyrė savo darbus, neprašydami jokio atlygio. Ansktesniais metais menininkams buvo sumokama už meno dirbinius.

Už labdarai skirtus darbus surinkta 18100 litų. Pirmąjį aukciono daiktą – Romo Juškelio nuotrauką „Atspindis“ už 330 litų įsigijo pati J.Kupčinskienė.  Verslininkas Antanas Gureckas aukciono metu paaukojo 4000 litų, Seimo narys Rimas Antanas Ručys įsigijo meno dirbinių už  3220  litų, Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė – 2700 litų. Kai kurie juvelyrikos, tapybos ant šilko darbai buvo sukurti specialiai labdaros vakarui.

Aukcioną „Myliu Kauną, kur bebūčiau“ šmaikščiai vedė žinomas režisierius ir scenaristas Vytenis Pauliukaitis. Jam padėti parduoti buvo kviečiami žinomi kauniečiai, dabar gyvenantys ne Kaune – Lietuvos ambasadorius prie NATO  Linas Linkevičius, Seimo narės Dalia Teišerskytė ir Birutė Vėsaitė, režisierius Gytis Padegimas.

Susirinkusiems koncertavo Kauno muzikinio teatro solistai Kristina Siurbytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, Tomas Ladiga.

Šokių vakarą atidarė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita. Prieš tai visų laukė siurprizas – solisto, televizijos laidos „Triumfo arko“ nugalėtojo Liudo Mikalausko pasirodymas. Jis iš pradžių dainavo, o paskui pasirodė ant parketo kartu su savo partnere laidoje „Šok su manimi“ Gintare Slausgalviene. Muzikinio teatro artistai ir Liudas Mikalauskas labdaros vakare sutiko dalyvauti be atlygio.

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio popietę sukirto rankomis su Ramūnu Butautu. 45-erių metų krepšinio specialistas tapo „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu padėdamas parašą ant sutarties, galiosiančios iki šio sezono pabaigos. Vyriausiajam treneriui ir toliau talkins Darius Maskoliūnas bei Gvidonas Markevičius.

2007-2009 m. R.Butautas treniravo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Su ja strategas iškovojo 2007 m. Ispanijoje vykusio Europos čempionato bronzą, o 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtąją vietą.

R.Butautas yra tapęs ir planetos čempionu vadovaudamas Lietuvos jaunimo rinktinei 2005 m. Argentinoje vykusiose pirmenybėse. Su ta pačia komanda treneris 2004-iais buvo iškovojęs ir Europos čempionato bronzą, o 2003 m. – pasaulio pirmenybių sidabrą.

Šį sezoną R.Butautas pradėjo treniruodamas Donecko „Donetsk“ krepšininkus, tačiau prieš savaitę pasitraukė iš šio klubo vyriausiojo trenerio pareigų.

Sekmadienį vyksiančio tradicinio labdaros vakaro Kauno rotušėje pagrindiniu rėmėju tapo bendrovė „Vėtrūna“, kilniam tikslui skyrusi 15 tūkstančių litų.

UAB „Vėtrūna“ valdybos pirmininkas Vytautas Banys teigė, kad nebuvo sunku apsispręsti paaukoti pinigų labdaros vakarui. „Nors dabar visiems Lietuvoje nelengva, metas tikrai sudėtingas, tačiau ir sunkmečiu turi būti priimami teisingi sprendimai, ypač prieš Kalėdas. Todėl negalėjome neatsiliepti į prašymą skirti pinigų vaikams, kuriems ši pagalba labai reikalinga“, – sakė V. Banys.

UAB „Vėtrūna“ laimėjo viešųjų pirkimų konkursą ir Nemuno saloje stato didžiausią Lietuvoje sporto ir pramogų areną. Tikimasi, kad joje 2011 metais vyks Europos vyrų krepšinio čempionato kovos dėl medalių.

Šiais metais surinktos labdaros lėšos bus skirtos Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje sunkiausią tuberkuliozės formą besigydantiems ir specialių poreikių turintiems vaikams. Paaukoti pinigai taip pat bus skirti cukriniu diabetu sergančiųjų bendrijai „Likimas” insulino pompų sensoriams įsigyti, bus paremtas Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras – padovanoti klausos aparatai ir jų priedai keturiolikai vaikučių, turinčių klausos sutrikimų.

Iki ketvirtadienio labdaros vakarui buvo surinkta daugiau kaip 57 tūkstančiai litų. Vakaro metu vyks labdaringas aukcionas. Miesto pirmosios ponios Jurgitos Kupčinskienės idėjai – kalėdinio vakaro metu surengti labdaringą aukcioną – pritarė miesto galerijų savininkai ir menininkai. Jie paaukojo 28 meno kūrinius, kurių pradinė kaina yra 8300 litų. Kai kuriuos juvelyrikos, tapybos ant šilko darbus autoriai specialiai sukūrė šiam vakarui.

Aukcioną ves žinomas režisierius ir scenaristas Vytenis Pauliukaitis. Renginio organizatoriai žada ir siurprizų, kuriuos išvys vakaro dalyviai. Labdaros vakaro koncertinė programa bus skirta paminėti Laikinosios sostinės 90-metį, renginyje karaliaus operetės dvasia

Išaugus gamtinių dujų kainai, šilumos energijos tarifas kauniečiams nuo sausio mėnesio bus 1,3 proc. didesnis nei nuo birželio 1 d. galiojęs tarifas.

„Kauno energija” Gamtinės dujos brango nuo 862,05 iki 945,22 lito už 1000 kubinių metrų arba 9,6 proc.
Kas mėnesį keisti kintamąją šilumos kainos dalį, priklausomai nuo faktinių kuro – gamtinių dujų ir mazuto, kainų leidžia 2009 metų liepos 1 dieną įsigalioję Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir papildymai.

„Kauno energijos” valdyba naujai nustatė centralizuotai tiekiamos šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio:
1. vienanarę šilumos kainą už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama iš gyventojams (šilumos vartotojams) priklausančių individualių šilumos punktų -19,09 ct/kWh;
2. vienanarę šilumos kainą už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų – 20,26 ct/kWh.

Kaune šilumos energijos tarifas – didžiausias iš visų penkių didžiųjų šalies miestų. Šilumos tiekimo bendrovių šilumos kainos su 9 proc. PVM Klaipėdoje yra 19,08 ct/kWh, Šiauliuose – 19,95 ct/kWh, Panevėžyje 20,38 ct/kWh, Vilniuje – 20,75 ct/kWh, na o “Kauno energijos” tiekiamos šilumos kaina siekia 20,81 ct/kWh.

Išvyką į Estijos sostinę Taliną Baltijos krepšinio lygos (BBL) Elito diviziono rungtynėse dar ilgai prisimins visa Kauno „Žalgirio“ komanda, kuri fantastišką pergalę prieš vietos „Kalev/Cramo“ išplėšė dėka spurto 10:0 pačioje rungtynių pabaigoje. Lemiamus taškus, likus dešimt sekundžių iki finalinės sirenos, dėjimu pelnė Tadas Klimavičius (82:81).

Susitikimas prasidėjo be didesnės žvalgybos ir sužaidus dvi minutes Mantas Kalnietis rezultatą išlygino (4:4). Po minutės, per kurią komandos pasižymėti nesugebėjo, savo žodį tarė kapitonas Dainius Šalenga (6:4), o Mantui Kalniečiui realizavus tolimą metimą „Žalgiris“ įgijo penkių taškų pranašumą (9:4). Niekas nepasikeitė ir per artimiausią minutę – „Kalev/Cramo“ įmetė dvitaškį, tuo tarpu Travisas Watsonas atsakė galingu dėjimu (11:6). Vienu metu estai priartėjo iki 11:13, tačiau tada prabilo snaiperis Marcusas Brownas. Jam pelnius 7 taškus iš eilės svečiai vėl kiek nutolo – 20:15. Kėlinio pabaigoje kauniečiams taškus rinko Mirza Begičius, kuris kartą kamuolį gražiai įkrovė iš viršaus, bei D.Šalenga, tačiau to persvarai išsaugoti nepakako ir akimirkai atsigavę šeimininkai sugebėjo atsitiesti – 24:24.

Būtent „Kalev/Cramo“ krepšininkai antrojo kėlinio pradžioje sugebėjo išsiveržti į priekį (26:24), vis tik su tuo nesitaikstė M.Brownas, netrukus atstatęs pusiausvyrą (26:26), bei M.Begičius, dar kartą pasižymėjęs gražiu dėjimu (28:26). Nors Joshas Akognonas į tai atsakė tolimu šūviu, po Tado Klimavičiaus taiklaus metimo iš tolimos distancijos vėl pirmavo „Žalgiris“ (31:29). Kėlinio viduryje estams pavyko perimti iniciatyvą (33:31), tačiau savo sugebėjimus bausti varžovus tolimais metimais pademonstravo Artūras Milaknis, leisdamas kauniečiams vėl pirmauti (36:35). Deja, atsiplėšti žalgiriečiams nepavyko, maža to, 16-ąjį tašką pelnius „Kalev/Cramo“ atakų lyderiui Charronui Fisheriui varžovai vėl buvo priekyje (39:38). Prasidėjus paskutinei ketvirčio minutei Estijos čempionai įgavo rekordinę penkių taškų persvarą (45:40), tačiau dar iki didžiosios pertraukos „Žalgiris“ A.Milaknio tritaškio bei Ado Juškevičiaus dvitaškio dėka šeimininkus pavijo – 45:45.

Darius Maskoliūnas tikriausiai per ilgąją pertrauką rado tinkamus žodžius savo auklėtiniams, kurie į antrąją susitikimo dalį išėjo susikaupę bei itin kovingai nusiteikę. Tai atsispindėjo ir rungtynių eigoje – sužaidus dvi minutes antrajame ketvirtyje M.Kalnietis dvitaškiu užbaigė spurtą 7:0, kuris leido svečiams iš Lietuvos krepšinio sostinės lengviau atsikvėpti (52:45). Nors Tanelis Sokkas neklydo iš toli (48:52), T.Watsonas, M.Kalnietis bei D.Šalenga išnaudojo savo progas, padėdami „Žalgiriui“ nutolti – 58:51. Nepaisant to, baltos vėliavos anksčiau laiko Estijos čempionai kelti nesiruošė ir kelias minutes aktyviau sužaidę puolime priartėjo beveik iki minimumo – 58:60. Kėlinio pabaigoje žalgiriečiai, kurių veiksmus gynyboje ypatingai akylai stebėjo arbitrai, neišnaudojo susikurtų progų, tuo pasinaudoję šeimininkai prieš lemiamas dešimt minučių išsaugojo intrigą – 63:64.

Nervingai bei atsargiai startavo lemiama rungtynių atkarpa. Sužaidus keturias minutes „Žalgirio“ estas Siim-Sander Vene tolimu metimu nubaudė tautiečius (70:67), tačiau „Kalev/Cramo“ į tai atsakė netikėtu spurtu 11:0 bei pastatė Baltijos taurės laimėtojus į nepavydėtiną situaciją (78:70). Taškų „badą“ nutraukė D.Šalenga, iki pagrindinio laiko pabaigos likus kiek daugiau nei dviem minutėm pataikęs iš arti (72:78), nepaisant to, situaciją sukomplikavo J.Akognono tolimas šūvis (72:81). Nors šeimininkai darė viską, kad žalgiriečiams nepavyktų pakilti į lemiamą šturmą, svečiai iš Lietuvos pademonstravo charakterį: D.Šalenga neklydo iš toli, T.Watsonas pataikė baudą, M.Brownas šaltakraujiškai realizavo tolimą metimą, o paskutinėmis sekundėmis kamuolį iš viršaus įkrovė, spurtą 10:0 užbaigė, bei fantastišką pergalę lietuviams išplėšė T.Klimavičius – 82:81. „Kalev/Cramo“ dar turėjo 11 sekundžių lemiamai atakai suregzti, tačiau pergalės „Žalgiris“ iš savo rankų jau neišleido.

„Žalgiris“: M.Brownas 21 (4 atk. kam., 2 rez. perd.), T.Watsonas 18 (7 atk. kam., 2 rez. perd.), M.Kalnietis 11 (8 atk. kam., 4 rez. perd.), D.Šalenga 10 (3 rez. perd.), A.Milaknis 6, M.Begičius 5, T.Klimavičius 5 (7 atk. kam.), S.Vene 4 (2 atk. kam.), A.Juškevičius 2 (2 rez. perd.).

„Kalev/Cramo”: C.Fisheris 27 (9 atk. kam.), J.Akognonas 19, K.Johnsonas 10 (6 atk.kam.).

Kitais metais Lietuvoje stojantieji į doktorantūrą gali tikėtis palankesnių sąlygų studijoms, platesnių galimybių tapti konkurencingais tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Tai lemti turėtų šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos (LMT) rengiami ir svarstomi Mokslo doktorantūros nuostatai. Lietuvos studentų sąjunga (LSS), iš esmės teigiamai vertindama šį dokumentą, tikisi doktorantūros atsigavimo šalyje.

Pasak LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio, naujajame nuostatų variante – ne viena studentams palanki naujovė. Svarbiausiomis LSS vadovas mini doktorantams numatytą suteikti studento – tyrėjo statusą, galimybę mokslų daktaro laipsnio nemokamai siekti ištęstine studijų forma bei tarptautiškumo ir platesnio spektro tyrimų skatinimą.

„Planuojama doktorantūros tvarka – pažangesnė, labiau atitinkanti šių laikų iššūkius. Visų pirma tai sietina su Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka, kuri sudarė doktorantūros naujovėms reikalingas politines ir teisines sąlygas. Svarbu pabrėžti, kad vien šiuolaikiškų teisės aktų realiam situacijos pagerėjimui nepakanka, – tam būtina darni, kryptinga Vyriausybės veikla planuojant ir skirstant viešuosius finansus, atsakingi ir progresyvūs akademinės bendruomenės darbai“, – pabrėžia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

LMT rengiamų doktorantūros nuostatų projekte doktorantas suprantamas kaip trečiosios studijų pakopos studentas ir tyrėjas. LSS pastebi, jog iki šiol juridiškai doktorantai buvo artimesni studento statusui, tačiau praktiniame gyvenime jie jau kurį laiką atliko ir tyrėjams būdingą veiklą, užsiiminėjo pedagogine-edukacine veikla. Tiesa, atlygis už tai garantuotas nebuvo. Šiuo metu rengiamų nuostatų naujovė atveria kelius didesnėms doktorantų socialinėms garantijoms. Projekte taip pat tiesiogiai nurodyta, jog doktorantūros institucija gali įdarbinti doktorantą tyrimams disertacijos tema atlikti.

Pasak LSS atstovų, studentams naudinga yra ir tai, kad nuostatų projekte numatyta galimybė mokslų daktaro laipsnio siekti patogesne forma: šalia nuolatinės doktorantūros (jos trukmė – 4 metai) numatyta ir ištęstinė (trukmė – iki 6 metų) doktorantūra. Pastaroji naujovė tiesiogiai susijusi su šiemet startavusia aukštojo mokslo pertvarka. Jai pradžią davusiame Mokslo ir studijų įstatyme (47 str.) įtvirtinta, kad studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Kaip pirmoje ir antroje pakopoje, vientisosiose studijose, taip ir doktorantūroje studijų forma nelems to, ar studentui teks mokėti už mokslą. Bendrą nemokamų vietų skaičių pagal įstatymą nustatys Vyriausybė.

Svarbus dėmesys nuostatuose skiriamas ir tarptautiškumui. Projekte įtvirtina, kad privaloma doktorantūros plano, pagal kurį studijuos doktorantas, dalis – dalyvavimas tarptautiniuose mokslo renginiuose bei mokslinės stažuotės užsienio mokslo ir studijų institucijose. Tam galimybes ir sąlygas turėtų sudaryti doktorantūrą vykdančioji institucija.

Nuostatų projekte akcentuojama, kad doktorantūra gali būti vykdoma vienoje konkrečioje mokslo kryptyje (šakoje) ir/ar tarp skirtingų mokslo sričių, krypčių ir šakų. Tokiu būdu, akcentuoja studentų atstovai, plečiasi doktorantų galimybės studijuoti ir tirti. Iki šiol akcentuojama buvo vienos kurios mokslo krypties doktorantūra. Platesnės apimties doktorantų tyrimai šios pakopos studijose iš esmės skatinami nebuvo.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, doktorantūros nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga kritiškai yra įvertinusi dabartinę doktorantūros padėtį šalyje. LSS pasigedo doktorantams reikalingų socialinių garantijų, paskatų aktyviau bendradarbiauti aukštosioms mokykloms ir verslininkams bei darbdaviams. Kritikos strėlės skriejo ir į studijų kokybės spragas, doktorantūros uždarumą. Dėl to studentų atstovai parengė ir valdžiai pristatė savo poziciją. Joje numatytos principinės gairės doktorantūrai Lietuvoje tobulinti. Naujuosiuose doktorantūros nuostatuose matyti, kad studentų pozicija sulaukė atgarsio.

Antrus metus iš eilės vienas iš filmų, parodytų Tarptautiniame Kauno kino festivalio programoje, iškovoja Europos Parlamento kasmet skiriamą LUX prizą.

Šių metų pabaigoje Europos Parlamentas maždaug 87 tūkst. eurų (300 tūkst. litų) vertės LUX prizą skyrė prancūzų režisieriaus Philippe‘o Lioreto filmui „Sveiki atvykę“, kuris spalį buvo rodytas Kauno kino festivalyje ir išrinktas labiausiai patikusiu festivalio žiūrovų filmu Kaune bei Vilniuje.

LUX apdovanojimas filmui atveria kelius į visų Europos Sąjungos (ES) šalių kino teatrus: Europos Parlamentas užtikrina filmo vertimą į 23 oficialias ES kalbas, subtitravimą ir platinimą ES šalyse narėse. LUX prizu siekiama skatinti diskusijas Europos integracijos klausimais, sušvelninti šalių narių kultūrinį ir kalbos barjerą, neretai trukdantį priimti kitų šalių kiną, bei paremti Europos kūrėjų filmų demonstravimą ES šalyse.

„Sveiki atvykę“ pasakoja apie Prancūzijos šiaurėje, Kalė mieste gyvenantį plaukimo instruktorių, kuris nusprendžia padėti 17-mečiui kurdų pabėgėliui, trokštančiam susitikti su į Londoną su šeima emigravusia savo mylimąja ir ryžtasi savo jėgomis perplaukti ledinio vandens kanalą – Lamanšą. Filmas žiūrovus įtraukia socialinių šių dienų realijų kalba ir jautriai prabyla apie žmogiškumą.

„Džiaugiamės, kad mūsų festivalio komandos keliami aukšti kokybiško kino atrankos reikalavimai bei dėmesys rodomų filmų visuomeninei problematikai sutampa ir su Europos kino profesionalų bei kultūros politikų siekiais kino pagalba prakalbinti bei integruoti Europos Sąjungos bei iš įvairių kitų regionų atvykusius žmones. Dar 2007-siais, kai pradėjome organizuoti Tarptautinį Kauno kino festivalį, vienu iš svarbių tikslų įvardijome siekį savo veikla skleisti toleranciją, skatinti diskusijas ne vien meninėmis, bet ir opiomis socialinėmis temomis. Tai, kad festivalis jau porą metų iš eilės nuspėja būsimus LUX prizininkus, manau, įdodo, kad pasirinkome teisingą kelią į tikslą“, – žinią apie LUX įvertinimą komentavo Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė.

2008 metais LUX prizą pelnė taip pat imigrantų gyvenimo užsklandą atskleidžiantis belgų režisierių garsiųjų kino brolių Jean-Pierre ir Luc Dardenne‘ų filmas „Lornos tylėjimas“. Pernai Tarptautinio Kauno kino festivalio programoje „Tapatumai“ rodytas filmas buvo šiltai priimtas ir sulaukė daug žiūrovų simpatijų.

“Tarptautinis Kauno kino festivalis Lietuvos kino publikai stengiasi pristatyti aukštos meninės ir socialinės vertės filmus, – sakė festivalio programos sudarytojas Tomas Tengmarkas. – Praėjusiais metais mūsų parodytas “Lornos tylėjimas” rodė niūrią Belgijos imigrantų realybę. Pierre Lioret sukurtas “Sveiki atvykę” dar griežčiau pasisako apie imigracijos situaciją Prancūzijoje. Imigrantų žmogaus teisių apsauga ES yra degantis klausimas ir aš tikiuosi, kad šie filmai prisidės prie to, kad daugiau nebebūtų draskomi žmonių gyvenimai. Be socialinių ir politinių prasmių šie abu filmai yra aukštos meninės vertės. Juos abu pamilo mūsų festivalio žiūrovai.”

Praėjusią savaitę vyko darbo grupės pasitarimas dėl „Hanza Kaunas“ švenčių 2010 ir 2011 metais. Buvo aptartas švenčių biudžeto projektas ir rinkodaros planas.

VšĮ „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas pranešė, kad parengtas švenčių biudžetas. Numatyti konkretūs darbai ir išlaidos jiems atlikti. Biudžeto projekte numatyta, kad 2010 metų šventei iš Savivaldybės tikimasi 700 tūkst. litų, o 2011-ųjų – 488 tūkst. litų. Be to, 2011 m. šventei tikimasi gauti lėšų ir iš Kultūros ministerijos, Kultūros rėmimo fondo, Ūkio ministerijos, iš šventėje dalyvaujančių miestų, vietinių prekiautojų, viešbučių komisinių mokesčių ir kt.

Miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė informavo, kad politikai, svarstydami miesto biudžetą, numatys Kultūros programų prioritetus, tuomet ir paaiškės, kiek bus galima skirti lėšų 2010 metų šventei. „Dėl 2011 m. šventės kalbėsime ir su kultūros bei ūkio ministrais, nes šventė reprezentuos visą Lietuvos valstybę“, – sakė mero pavaduotojas R.Mikaitis. Tarybos narys Justinas Krėpšta siūlė kalbėti dar ir su susisiekimo bei šveitimo ir mokslo ministrais. Pasitarime konstatuota, kad iš esmės galima pritarti biudžeto projektui su galimybe jį tobulinti.

Aptardamas rinkodaros planą, VšĮ „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas informavo, kad ieškoma pačių įvairiausių šventės reklamos būdų. „Šventė bus reklamuojama Lietuvos oro uostuose, geležinkelio stotyse, pasienio postuose, magistralėse, o ypač prie Kauno miesto ženklų. Be to, kai Kaunas dalyvauja įvairiose parodose, būtinai reikia reklamuoti ir būsimą šventę. Reklama turėtų būti ir kaimyninėse valstybėse, bet koks leidinys, kurį rengia Kauno miesto savivaldybė turi būti su Hanza šventės 2011 metais logotipu ir informacija. Manau, kad veiksminga reklama prekybos centruose, kino teatruose, viešajame transporte ir visuose Lietuvos miestuose“, – sakė VšĮ direktorius D.Rumšas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis siūlė, kad iš pastatų savininkų būtų pareikalauta pasirūpinti pastatų išvaizda ir jų būkle. R.Mikaitis domėjosi, ar piliavietės tvarkymas vyksta pagal numatytą planą, nes daugiausia renginių vyks būtent prie pilies.

Danutė Marcinkevičienė

Šį stebuklų išsipildymo metą Kauno šokio teatras „Aura” jums dovanoja retą galimybę išvysti penktąjį sapną ir kviečia į premjerinį šokio spektaklį „Sapnas Nr. 5″, kuris bus rodomas gruodžio 26 d. 18 val. naujai užgimusioje šiuolaikinio meno erdvėje – BLC KITAS MENAS.

„Sapnas Nr. 5″ – tai jausmingas, daugiaprasmių vaizdinių ir netikėtų kūrybinių proveržių kupinas šokio spektaklis, gimęs iš plastikos ir estetikos pojūčio. Tarsi pasąmonės srauto nešama prieš akis praskrieja virtinė skambančių paveikslėlių, netikėtai išnyrančių ir pranykstančių tamsoje. Iš beformės pūkų ir plunksnų masės visai šalia tavęs (ar tavyje?..) formuojasi Kažkas, kas palaipsniui įgyja matomą formą, pavidalą, spalvą, kvapą, nuotaiką ir tam tikrą prasmę – kiekvienam ir kas kartą vis kitą…

„Norėtųsi, kad žiūrovas patirtų tikrą sapno, sapnavimo malonumą, kai nesuvoki, nesigilini, kas su tavimi vyksta ir kodėl, – tiesiog atsijungi nuo gniaužiančios realybės ir atsiduodi magiškai nežiniai bei dvasią nuskaidrinančiam polėkiui”, – savo spektaklio idėja dalijosi choreografas Andrius Kurienius.

Šis spektaklis – sapnuojantiems save ir pasaulį… Subtiliai ir žaismingai, nevengiant švelnios ironijos iškedenamos sapnų plunksnose gyvenančios mūsų baimės, silpnybės, liūdesiai ir viltingi troškimai. Atveriant sapnų tikrovę ir tikrovės sapnus – tikrinamas jų tvarumas…

„Sapnas Nr. 5″ – tai jau ketvirtas žinomo choreografo, režisieriaus ir aktoriaus Andriaus Kurieniaus šokio spektaklis, sukurtas Kauno šokio teatrui „Aura”.

Daugiau informacijos www.aura.lt

Kauno kolegijos studentų atstovybei kilo idėja padaryti mažą stebuklą didelei gatvei ir atgaivinti alėją bent vienai dienai. Visą dieną nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro Laisvės alėja prisipildys šventinio šurmulio.

Kūčių išvakarėse, t.y. gruodžio 23 dieną nuo pat 10 val. ryto, dar snūduriuojančioje Laisvės alėjoje, atsidarant parduotuvėms ir kavinėms, pradės skambėti šilta Kalėdinė muzika, kuri suteiks gyvumo bei paskleis šventinę dvasią ir nuotaiką.

Tuo pačiu metu bus dalinami lankstinukai su žemėlapiu ir nuorodomis apie renginius, vyksiančius šią dieną. Pagrindinis jų tikslas – užpildyti visas tuščias, seniai pamirštas erdves, siekiant, kad ši miesto gatvė vėl taptų gyva. Tad Laisvės alėjos nenaudojamose patalpose galėsite pamatyti įvairias amatininkų muges, menininkų parodas, paklausyti vykstančių netradicinių paskaitų apie senąją Laisvės alėją, sušalusius gatvės muzikantus pakviesime groti viduje, kur lankytojai galės šiltai įsitaisyti, besimėgaudami karštos arbatos puodeliu ir pasiklausyti laisvų muzikantų kompiliacijų.

Vidurdienį Laivės alėją aplankys visų vaikų laukiamas Kalėdų senelis, kuris vaikučius bei jų tėvelius sveikins iš riedančios karietos. Į šį susitikimą su Kalėdų seneliu bus pakviesti visi galintys atvykti Kauno vaikų globos namų auklėtiniai. Kadangi Kalėdos yra stebuklų metas, mes taip pat norime sukurti mažą stebuklą ir prisidėti prie gerumo akcijos padėdami sukurti šventę visiems ir suteikti džiaugsmo. Todėl bus rengiama akcija, kurios metu Laisvės alėjos lankytojai galės paaukoti įvairius daiktus, maisto produktus, drabužius, žaisliukus, kuriuos Kauno kolegijos studentų atstovybė perduotų vaikų namams, socialiai remtinoms šeimoms.

Po pietų prasidės paskaitų ciklas apie senąją Laivės alėją. Garbūs mūsų svečiai bei žinomi visuomenei asmenys dalinsis prisiminimais apie Kauną, miesto kultūrą, lankytinas vietas.

Kauno senuosius pastatus pagyvins VJ sukurtos video projekcijos, kurios bus rodomos ant pastatų sienų.
Kad žvarbią dieną Laivės alėjos lankytojai nesušaltų ir neišsibėgiotų, jie turės galimybę pasišildyti karštais gėrimais. Tai pat bus paskelbtos „Laimės valandos”, kurių metu tam tikrose kavinėse bei parduotuvėse tris valandas bus galima apsipirkti su išskirtinėmis nuolaidomis ar gauti Kalėdinių dovanėlių.

Temstant šventinę nuotaiką pagyvins Kauno chorai, kurie giedos Kalėdines giesmes kviesdami visus sukurti jaukią aplinką bei gerą nuotaiką. Programa prasitės nuo 21val. kavinėse „Pizza Jazz”, „Coffe Inn” tai pat norintys pasidalinti savomis emocijomis ir įspūdžiais, galės rinktis klube „Džem Pub”.

Programa

10:00 Atidarymas
12:00 Kalėdų senelis; Kinkinys su karieta
13:00 Kalėdų senelis; Kinkinys su karieta; JVMF meninės erdvės atidarymas iki 21val. (paroda, DJ, mugės)
14:00 Kalėdų senelis; Karieta su kinkiniu
15:00 Pirmoji paskaita su žymiu žmogumi apie laisvės alėją bei senąjį Kauną+vizualizacijos
16:00 ”Laimės valandos parduotuvėse”; Šokių grupių pasirodymai
17:00 Antroji paskaita; Laimės valandos
18:00 Laimės valandos; Šokių grupių pasirodymai
19:00 Trečioji paskaita; Laimės valandos parduotuvėse
21:00 Dangaus žibintų paleidimas; Ugnies šou
22:00 Pizza Jazz vakaras su DJ, Coffe in renginys, Džem pub KKSA renginys

Istorinė Prezidentūra gruodžio 22 d. 17 val. kviečia į vakarą, skirtą susipažinti su vokiečių ekspresionizmo dailininkės Marianos Veriovkinos kūryba.

Rusų kilmės dailininkė, išaugusi Lietuvoje, propagavusi prancūzų tapybos atradimus, kūrusi ir išgarsėjusi Vokietijoje lygiai prieš 100 metų atvyko pasisvečiuoti Kalėdoms pas brolį Piotrą Veriovkiną, tuometinį Kauno gubernatorių. Ji apsistojo brolio rezidencijoje – Kauno gubernatūroje, kuri po dešimties metų tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija, o dabar yra Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune.

Vakaro metu bus rodomas Angelikos Lizius (Angelica Lizius) dokumentinis filmas „Dailininkė Mariana Veriovkina” (Die Malerin Marianne von Werefkin, 2007 m.) iš serijos „Rusai Bavarijoje” (Russen in Bayern). Taip pat bus pristatyta dailės istorikės dr. Laimos Laučkaitės knyga, skirta Marianos Veriovkinos (1860-1938) gyvenimui ir kūrybai – „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina”. Filmą ir knygą pristatys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir knygos autorė dr. Laima Laučkaitė.

Dalis Veriovkinos paveikslų atspindi jos įspūdžius iš Kauno, kai kurie jų įkvėpti būtent įvykių Kauno gubernatūroje.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje lankėsi Europos Sąjungos ir NATO šalių ambasadų Lietuvoje atstovai. Miesto vadovai svečiams pristatė ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes. Kaune lankėsi Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų Karalystės, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Lenkijos, Norvegijos ambasadų atstovai.

Meras Andrius Kupčinskas pasveikino atvykusius diplomatinių atstovybių atstovus ir pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai Kaune lankosi toks didelis užsienio diplomatų būrys. „Dėkojame ambasadoms už globą ir bendradarbiavimą, stiprinant Kauno ir giminingų miestų ryšius. Džiaugiamės visomis užsienio investicijomis mūsų mieste ir norime plėsti bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros ir kitose srityse“, – pažymėjo A. Kupčinskas, sveikindamas miesto svečius.

Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius ambasadų atstovams pristatė Kauno ekonominę padėtį, pagrindinius investicinius projektus. Miesto vadovas paprašė diplomatų atkreipti savo šalių verslininkų dėmesį į tokius investicinius projektus, kaip Laisvės alėjos rekonstrukcija, požeminės stovėjimo aikštelės Vienybės aikštėje koncesija, „Oro parkas“ projektą. Susitikime pabrėžta, kad iš Aukštosios Fredos iškėlus karinių oro pajėgų postą, Kaunas įgis 30 ha teritoriją, kurioje investuotojai galės vystyti savo veiklą.