Lietuvos mokiniai toliau sėkmingai skina laurus tarptautinėse olimpiadose. Taivano sostinėje Taipėjuje vykusioje VIII-ojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje mūsų šalies atstovai iškovojo vieną aukso ir vieną sidabro medalį, o absoliučioje įskaitoje užėmė ketvirtą komandinę vietą.

Aukso medalį geografijos olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus mokinys Adomas Pilinkus, jį ruošė mokytoja Jolita Milaknienė. Sidabro medalį laimėjo Vilkaviškio Aušros gimnazijos mokinys Rokas Danilevičius, jo mokytoja Regina Jašinskienė. Mantas Kasnauskas iš Šilutės Vydūno gimnazijos ir Monika Ulytė iš Vilniaus licėjaus, surinkę taip pat nemažai taškų, liko per plauką už bronzos medalio ribos.

Visi Lietuvos komandos nariai ir vadovai buvo apdovanoti garbės raštais. Komandai vadovavo Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas Rytas Šalna ir Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos mokytojas ekspertas Georgijus Sapožnikovas.

Šiemetinė pasaulinė geografijos olimpiada Lietuvos jauniesiems geografijos žinovams jau ketvirtoji ir tuo pačiu išskirtinė – aukso medalis joje pelnytas pirmą kartą. Ankstesnėse pasaulinėse olimpiadose, vykusiose Australijoje ir Tunise, mūsų mokiniai yra pelnę vieną sidabro ir šešis bronzos medalius.

Aštuntojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje dalyvavo 27 valstybių komandos – daugiau kaip 100 dalyvių iš 5 žemynų. Pasaulinės geografijos olimpiados vyksta kas dveji metai, joje dalyvaujančių šalių skaičius kaskart didėja.

Šiais metais mūsų šalies mokiniai iš 8 tarptautinių olimpiadų jau parsivežė 3 aukso, 12 sidabro, 10 bronzos medalių bei 2 pagyrimo raštus. Ypač puikiai sekėsi gamtos mokslų atstovams. Korėjoje vykusioje biologijos olimpiadoje laimėti vienas aukso ir trys bronzos medaliai. Jaunieji chemikai iš Japonijos sugrįžo su vienu aukso, dviem sidabro ir vienu bronziniu apdovanojimais. Fizikai pelnė du sidabro bei tris bronzos medalius. Švedijoje vykusioje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje abi lietuvių komandos iškovojo sidabro medalius. Matematikai Kazachstane apdovanoti vienu sidabro, trimis bronzos medaliais bei dviem pagyrimo raštais. O jaunieji debatininkai tapo absoliutūs nugalėtojai Olandijoje vykusiame IDEA debatų čempionate.

Tikimasi, kad šie tarptautiniai apdovanojimai gabiam Lietuvos jaunimui šiemet dar ne paskutiniai. Kitą savaitę Kanadoje prasideda tarptautinė informatikos olimpiada, o rudenį laukiama puikių rezultatų iš jaunųjų astronomų.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Šiuo metu su Lietuvos vyrų rinktine sportuojantis Tadas Klimavičius vakar trumpam buvo išmuštas iš pasiruošimo pasaulio krepšinio čempionatui ritmo. Tačiau naujienos buvo itin džiugios – žalgiriečio žmona Agnė pagimdė dukrytę.

Mažylės ūgis 52 centimetrai, svoris – 3200 gramai. Tai jau antroji Klimavičių atžala. Šeimyna taip pat augina 3 metų Kariną.

„Antrą kartą laukti vaikelio buvo drąsiau. Kai laukėme Karinos, labiau bijojau. Nors šį kartą žmonai prireikė cezario pjūvio, tačiau viskas praėjo sklandžiai. Dabar belieka vardą išsirinkti“, – svetainei Žalgiris.lt sakė T.Klimavičius.

27 metų 204 cm ūgio puolėjas vakar ryte pavėlavęs į rinktinės pratybas trenerių buvo puikiai suprastas. Nuo vienos treniruotės T.Klimavičius buvo atleistas ir šiandien, tačiau kartu su rinktine jis vyks į draugišką turnyrą Vokietijoje, kur lietuviai susitiks su Turkijos, Vokietijos ir Kroatijos komandomis.

Per porą savaičių gandrai aplankė jau antrą pasaulio čempionatui besirengiančios Lietuvos krepšinio rinktinės atstovą. Kiek anksčiau dukrelė gimė buvusiam žalgiriečiui Jonui Mačiuliui.

XV PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
Skirtas 20-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms

Rugpjūčio mėn. programa

Rugpjūčio 13 d., penktadienį, 18 val. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje
Sim Min-Joung (sopranas, Pietų Korėja)
Rita Novikaitė (mecosopranas)
Sándor Kádár (vargonai, Serbija)
Giesmės, arijos, duetai ir kūriniai vargonams

Rugpjūčio 14 d., šeštadienį, 17 val. Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
Sim Min-Joung (sopranas, Pietų Korėja)
Rita Novikaitė (mecosopranas)
Sándor Kádár (vargonai, Serbija)
Dirigentas Petras Bingelis
Giesmės, arijos, duetai ir chorai

Rugpjūčio 15 d., sekmadienį, 15 val. Pažaislio vienuolyne
Žolinių atlaidai Pažaislyje
Mišias aukoja Vyskupas JONAS IVANAUSKAS
Dalyvauja:
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
Sim Min-Joung (sopranas, Pietų Korėja)
Rita Novikaitė (mecosopranas)
Sándor Kádár (vargonai, Serbija)
Dirigentas Petras Bingelis

Rugpjūčio 20 d. penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Laisvės muzika
Fortepijoninis trio KASKADOS
Albina Šikšniūtė (fortepijonas)
Rusnė Mataitytė (smuikas)
Edmundas Kulikauskas (violončelė)
Valentinas Gelgotas (fleita)
Antanas Taločka (klarnetas)
Kristina Žaldokaitė (sopranas)
Giedrius Puskunigis, Vytautas V. Jurgutis, Marius Baranauskas, Ugnė Giedraitytė, Onutė Narbutaitė, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis

Rugpjūčio 21 d. šeštadienį, 17 val. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
Kompozitoriaus Roberto Schumanno 200-osiom gimimo metinėms
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
Audronė Vainiūnaitė (I smuikas)
Artūras Šilalė (II smuikas)
Girdutis Jakaitis (altas)
Augustinas Vasiliauskas (violončelė)
Solistė Ona Kolobovaitė (sopranas)
Ludwig van Beethoven, Robert Schumann
Rugpjūčio 22 d., sekmadienį, 19 val. Jachtklube
Johanno Strausso muzika ant vandens…
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
Solistė Sandra Janušaitė (sopranas)
Dirigentas Modestas Pitrėnas
Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis

BAIGIAMASIS KONCERTAS
Rugpjūčio 29 d., sekmadienį, 18 val. Pažaislio vienuolyne
Ludwig van Beethoven – Simfonija Nr. 9 d-moll, op. 125
Fantazija fortepijonui, chorui ir orkestrui op. 80
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
Mūza Rubackytė (fortepijonas, Lietuva-Prancūzija)
Asta Krikščiūnaitė (sopranas)
Rita Novikaitė (mecosopranas)
Merūnas Vitulskis (tenoras)
Liudas Mikalauskas (bosas)
Dirigentas Juozas Domarkas

Daugiau informacijos čia.

LR Kultūros ministerijos informacija

Savivaldybė informuoja, kad be Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus leidimo negalima tvarkyti ir nulūžusių medžių, esančių valstybinės reikšmės miškuose, t.y. Kleboniškio, Lampėdžių, Panemunės ir Romainių miško parkuose, Ąžuolyne, Aukštųjų Šančių Ąžuolyne, Veršvų, Nemuno – Nevėžio, Jiesios kraštovaizdžio draustiniuose ir Kauno marių regioniniame parke.

Šiuose miškuose ir parkuose darbus atlikti gali tik su Savivaldybe sutartį turinti UAB „Irgita“.

„Gyventojus dar kartą raginame nepiktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir nesiimti neteisėtų veiksmų. Gyventojams leista patiems savarankiškai tvarkyti tik tuos nulaužtus ar išrautus medžius, kurie trukdo automobilių ir pėsčiųjų judėjimui“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kad del lėšų stygiaus sunkmečiu vaikų poilsis nenukentėtų, Švietimo ir mokslo ministerija pasitelkė ES struktūrinių fondų finansavimą. Šią vasarą dvylikoje ES lėšomis iš dalies finansuojamų stovyklų jau pabuvojo beveik 3 tūkst. vaikų, daugiau kaip 200 socialiai remtinų vaikų atostogavo nemokamai. Numatoma, kad septyniose Lietuvos apskrityse organizuojamose stovyklose iš viso šią vasarą aktyviai pailsės apie 5 tūkst. vaikų.

ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamame projekte šią vasarą dalyvauja 12 vaikų stovyklų, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Projektą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, administruoja Švietimo mainų ir paramos fondas.

Stovyklose vaikai ne tik aktyviai ilsisi ir pramogauja, bet ir įgyja naujų socialinių ir emocinių žinių. Stovyklaujant ugdomi elgesio ir bendravimo, emociniai ir organizaciniai įgūdžiai, skatinamas kūrybiškumas.

Kai kurios stovyklos vyks iki rugpjūčio pabaigos, tad jų teikiamomis galimybėmis pasinaudoti dar ne vėlu.

Šiais metais vaikų vasaros poilsio stovyklose įgyvendinamos neformaliojo ugdymo programos yra iš dalies finansuojamos Lietuvos ir Europos socialinio fondo lėšomis. Parama stovyklų organizavimui – 2,49 mln. Lt. per dvejus metus. Taikant tokį finansavimo modelį, kasmet bus galima bent iš dalies sumažinti kelialapio kainas 5000 vaikų, o 500 socialiai remtinų vaikų ir jaunuolių turės galimybę pailsėti nemokamai.

Projektas „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ startavo liepos 1 d. Netrukus planuojama paskelbti „Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo savivaldybėse paslaugų pirkimo“ viešąjį konkursą. Šį konkursą laimėjusios įstaigos įgyvendins savo pasiūlytas neformaliojo vaikų švietimo programas Lietuvos miestuose ir kaimuose.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Lietuvos mokslo taryba (LMT) iki rugsėjo 10 dienos kviečia siūlyti kandidatus į LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto bei Gamtos ir technikos mokslų komiteto narius. Kandidatus gali siūlyti valstybės, mokslo ir studijų institucijos, mokslininkų organizacijos, savo kandidatūras taip pat gali kelti patys mokslininkai.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais. LMT įgyvendina programinį konkursinį mokslo finansavimą, administruoja reikšmingiausias Lietuvos mokslo plėtrai programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus. Taryba taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams ES institucijų specializuotose darbo grupėse, Europos mokslo fondo, daugelio tarptautinių organizacijų veikloje.

Lietuvos mokslo tarybą sudaro 29 nariai, iš jų formuojama valdyba bei du ekspertų komitetai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas.

Kandidatai į LMT narius turi būti nepriekaištingos reputacijos, aktyviai mokslinį darbą dirbantys mokslininkai, turintys mokslo organizavimo, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo, ekspertinio darbo patirties, gerai susipažinę su Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, technologijų ir ūkio plėtros klausimais.

Ministro Pirmininko sudarytos atrankos grupės atrinks po 20 kandidatų kiekvienam komitetui. Iš šių kandidatūrų švietimo ir mokslo ministras, pasitaręs su Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariais, atrinks po 5 kandidatus.

Prieš teikdama siūlomų kandidatų sąrašą Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerija jį viešai paskelbs ir sudarys galimybę apsvarstyti visuomenei. Galutinį LMT narių sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtins Seimas.

Lietuvos mokslo taryba veikia pagal modernią tarptautinę praktiką. Vadovaujantis ja, mokslinę veiklą vertina ir konkursinį finansavimą administruoja aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai ekspertai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto bei Gamtos ir technikos mokslų komiteto nariai apibendrina savo sritims priklausančių mokslinių tyrimų rezultatus, vertina jų veiksmingumą, atitiktį valstybės reikmėms, rengia siūlymus dėl mokslinių tyrimų plėtotės, svarsto ir tvirtina mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, skiria ekspertų komisijas mokslo ir studijų institucijoms vertinti, tvirtina vertinimo rezultatus, rengia siūlymus dėl nacionalinių mokslo programų tematikos ir projektų bei kt.

Siūlant kandidatą būtina pateikti raštišką sutikimą kandidatuoti, gyvenimo veiklos aprašymą ir svarbiausių mokslinių publikacijų sąrašą.

Kandidatų į Lietuvos mokslo tarybos komitetų narius gyvenimo veiklos aprašymai ir mokslinių publikacijų sąrašai priimami tik el. paštu: brigita.serafinaviciute@lmt.lt . Pasirašyti sutikimai kandidatuoti priimami paštu (Lietuvos mokslo taryba, Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius), faksu (8-5) 261 85 35 arba el. paštu brigita.serafinaviciute@lmt.lt. Dokumentai priimami iki 2010 m. rugsėjo 10 d. 15 val.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Paskutinėje draugiškoje dvikovoje prieš UEFA EURO 2012 atrankos ciklą rugpjūčio 11 dieną su Baltarusijos komanda Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pasipuoš specialiai jai sukurta nauja apranga.

Lietuvos futbolo rinktinių 2010-2011 m. kolekciją nuo apatinio trikotažo, rankšluosčių, kelioninių krepšių iki treniruočių, varžybų ir net paradinės aprangos sukūrė „hummel“ kartu su dizainere Evelina Ugianskyte, kuri viena iš nedaugelio Lietuvoje specializuojasi sporto mados srityje.

„Džiaugiamės po beveik dešimties metų vėl atnaujindami partnerystę su „hummel“, kurie artimiausius penkerius metus rūpinsis rinktinės reprezentacine išvaizda. Pirmoji kolekcija tikrai nenuvylė, tikiuosi ji patiks ne tik rinktinės žaidėjams, bet ir sirgaliams“ – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

„hummel“ vykdančiojo direktoriaus Artūro Krukio teigimu, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės 2010-2011 metų sezono kolekcija buvo kuriama beveik pusmetį ir kiekviena detalė yra itin gerai apgalvota. Be to, ši kolekcija ateityje bus tobulinama atsižvelgiant tiek į sportininkų, tiek į sirgalių bei mados specialistų pastabas.

Anot „hummel“ atstovų, formuojant naująją kolekciją apie aprangą, kurią futbolo komandos žaidėjas vilki aikštelėje, buvo mąstoma gerokai plačiau nei tiesiog apie įprastai sporto varžybų metu dėvimus marškinėlius, kelnaites ir blauzdines.

„Užsivilkti Nacionalinės rinktinės aprangą, su kuria kovojama už Lietuvos garbę, gali tik patys geriausi šalies futbolininkai. Žaisti ir laimėti rungtynes vilkint Lietuvos rinktinės aprangą yra kiekvieno futbolo žaidėjo aukščiausias karjeros laiptelis“, – sakė „hummel“ vykdantysis direktorius Artūras Krukis.

Kuriant kolekciją įvairiomis detalėmis buvo siekiama perteikti tiek Lietuvą reprezentuojančius elementus, tiek įvairią futbolo atributiką, duoti nuorodą į istorines pergales praeityje.

Treniruočių aprangoje dominuoja pilka spalva. Kuriant šią Nacionalinės rinktinės aprangos dalį buvo galvojama apie sunkų ir ilgą kelią, kuriuo ėjo futbolininkas siekdamas aukščiausio – atstovauti Lietuvai rinktinės sudėtyje.

„Pilka spalva – tai didelio įdirbio, ilgo, pilko kelio siekiamybės link simbolis. Dominuojanti spalva pagyvinama žalia – simbolizuojančia tiek lietuvybę, tiek duodančia užuominą į vieną iš pagrindinių futbolo atributų – žole padengtą futbolo aikštę“, – pasakojo A. Krukis – „Žalia spalva, jos atspalviai nuo šviesiai žalios iki žolės žalumo tamsios, yra pagrindinė spalva, jungianti ir atsikartojanti visoje Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės aprangoje“.

Varžybų aprangai buvo pasirinktos tradicinės geltona ir žalia spalvos, tačiau pirmą kartą pristatomi ir raudonos spalvos marškinėliai, kurie laikomi trečiąja atsargine apranga.

Kaip vieną iš pagrindinių Nacionalinės rinktinės aprangoje naudojant žalią spalvą, yra atiduodama pagarba Lietuvos futbolo istorijai: pirmieji iš Vokietijos atgabenti marškinėliai, su kuriais žaidė Lietuvos futbolo rinktinė 1922 metais buvo žali.

Žalia spalva tai pat yra dominuojanti futbolo aikštės spalva. Stadiono simbolis – vejos kirpimo schema, perkeliama į Nacionalinės rinktinės rungtynių marškinėlių medžiagos pagrindo struktūrą.

Vis tik pagrindinė Lietuvos rinktinės rungtynių aprangos spalva yra geltona, kuri istoriškai dominuoja nuo XX amžiaus vidurio. Geltonos spalvos rinktinės marškinėliuose taip pat išlaikoma ta pati vejos kirpimo schema.

2010/2011 metų sezono Nacionalinės rinktinės rungtynių marškinėliuose, skirtingos plokštumų faktūros su jose išdėstytais simboliniais elementais, turi savo pasakojimą, paskirtį ir istoriją.

Pagrindinė marškinėlių plokštuma duoda užuominą į futbolo aikštę, kur audinio faktūra yra tarsi veja, o korio formos taškai imituoja užribį, išryškintos siūlės savo geometrine plastika ženklina kampinius.

Nacionalinės rinktinės varžybų aprangos detalėse pilka spalva yra užuominą į ilgą treniruočių procesą, o korio pavidalo faktūra – į bitės darbštumą, sunkų darbą dėl bendro komandos siekio – pergalės. Beje, „hummel“ simbolis taip pat bitė.

„Hummel“ kompanijos simbolis yra kamanė arba bitė, kuri būdama pernelyg sunki savo nedideliems sparneliams, sugeba skristi, tarsi paneigdama aerodinamikos dėsnius. Šis simbolis primena, jog net fiziškai sunkiai įmanomus dalykus vis tik įmanoma padaryti“, – sakė A. Krukis

Lietuvą ir lietuviškumą reprezentuoja istorinės spalvos bei nestandartinis sprendimas nugaroje naudoti valstybės vardą ir pačiame tekste komponuoti valstybės vėliava. Viename grafiniame sprendime išryškinamas tiek Lietuvos vardas, tie šalies simbolinės spalvos.

„Vilkėdama „hummel“ marškinėlius mūsų Baltijos jūros „kaimynė“ Danijos nacionalinė futbolo rinktinė 1992 metais tapo Europos futbolo čempione, o 1998 metais pasiekė Pasaulio čempionato pusfinalį.

„Tikiu, kad teigiama „hummel“ kompanijos aura įsikūnys naujuosiuose Nacionalinės futbolo rinktinės marškinėliuose ir ves Lietuvos rinktinę į pergales“, – sakė A. Krukis.

„hummel“ Lietuvos futbolo rinktinę rengė nuo 1999 m. iki 2003 m. Danijos įmonė – vienas iš seniausių sporto aprangos prekinių ženklų pasaulyje, geriausiai žinomas kaip komandinių sporto šakų, ypač futbolo bei rankinio, aprangos kūrėjas. Lietuvoje „hummel“ veikia nuo 1998 m.

LFF informacija

Rugpjūčio 7 d. Ariogaloje (Raseinių r.) rvyko jubiliejinis dvidešimtasis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Kaip ir praėjusių metų šventėje, šiemet renginio dalyviai buvo kviečiami apsilankyti ir apžiūrėti kariuomenės įrengtą partizanų stovyklą ir bunkerius, kurie tikroviškai atspindėjo partizanų kasdienio gyvenimo sąlygas. Prie stovyklos buvo surengta teatralizuota partizanų priesaika ir apdovanojimo ceremonija.

Sąskrydis tradiciškai prasidėjo šventės dalyvių – buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų, jų artimųjų, taip pat buvusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanų organizacijų vadų, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyvių, Estijos ir Latvijos ir Estijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, skautų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovų ir kiti svečių – eisena nuo Ariogalos bažnyčios į Dubysos slėnį, kurią lydėjo Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.

Sąskrydžio dalyviai tylos minute pagerbs žuvusiuosius kovose už Lietuvos laisvę ir režimo aukas, prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai padės gėles.

Iš visoje Lietuvoje veikusių devynių partizanų apygardų į Dubysos slėnį buvo nešama simbolinė Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės ugnis, buvo įžiebtas šventės aukuras. Vėliau Dubysos slėnyje buvo aukojamos šv. Mišios, vyko šventinis koncertas.

LR Krašto apsaugos ministerijos informacija

Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama programinį konkursinį mokslo finansavimą, pradėjo vykdyti esmines Lietuvos mokslo plėtrai programas. Pirmąjį šių metų pusmetį mokslinių tyrimų projektams ir susijusiai veiklai 2010–2012 m. paskirta beveik 91 mln. litų, jau pradėta finansuoti ir vykdyti didžioji jų dalis.
„Po daugiau nei metus trukusio teisinio ir administracinio pasiruošimo pradėtos ilgalaikės programos, skatinsiančios tikslingesnius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į šalies poreikius ir siekius konkuruoti bendroje Europos tyrimų erdvėje, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. – Pirmoji metų pusė nauja ir paraiškų vertinimo patirtimi – vertinimas vyksta ekspertinėse grupėse, kuriose dalyvauja ir užsienio ekspertai“.

Vykdydama Mokslo ir studijų įstatymą, paruošiamuosius konkursinio finansavimo darbus Lietuvos mokslo taryba pradėjo 2008 m. Kvietimus pagal įvairias nacionalines ir ES struktūrinių fondų programas pradėjo skelbti 2009 m.

Tarybos vykdomų programų konkursams praėjusį pusmetį gauta daugiau kaip 1600 paraiškų, iš jų trečdaliui skirtas finansavimas. Moksliniams tyrimams per dvejus metus įgyvendinti sudaryta per 300 sutarčių už kiek daugiau nei 90 mln. litų. Kitai mokslinei veiklai – akademinėms asociacijoms, mokslo renginiams, tyrėjų išvykoms į užsienį – paremti sudaryta per 250 sutarčių už daugiau kaip 900 tūkst. litų.

Pradėti finansuoti projektai pagal nacionalines mokslo programas „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ bei „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Pirmoji tiria šalies ir tautos saugumo grėsmes, kylančias dėl nedarnios visuomeninės raidos. Nagrinėjama socialinė ir ekonominė diferenciacija, šeimos instituto nuvertinimas, nusikalstamumo didėjimas, didelė emigracija – grėsmės, prilygstančios tarptautiniams konfliktams ir kitiems išoriniams pavojams. Kita nacionalinė mokslo programa apima nacionalinio tapatumo įtvirtinimo, savikūros nuostatų diegimo ir kultūros paveldo išsaugojimo globalizacijos sąlygomis tyrimus. Ji siejasi su „Nacionaline lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa“.

Taip pat finansuojami mokslininkų iniciatyva vykdomi projektai, pradėta ES struktūrinių fondų Visuotinės dotacijos priemonė, skirta finansuoti aukščiausio lygio mokslininkų tiriamąją veiklą bei laboratorinės įrangos įsigijimą.

„Paraiškų skaičius ir apimtys viršijo visose programose numatytų lėšų galimybes. Nusistovėjus kvietimų tvarkai ir pradėjus visas planuotas programas, mokslininkai galės tikslingiau planuoti savo tiriamąją veiklą bei rengti projektus“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė.

Konkursiniuose projektuose buvo įsitraukę 3500 tyrėjų, iš jų daugiau kaip 1000 juos laimėjo ir gavo finansavimą. Bendra moksliniams tyrimams finansuoti paraiškose prašoma suma sudarė per 300 mln. litų. Beveik 4 mln. litų buvo prašoma paremti kitas mokslo veiklas.

A. Vilutienės teigimu, iš viso pagal įvairias Tarybos vykdomas ir administruojamas programas per pusmetį paskelbta per 20 kvietimų. Pradėtos 3 gamtos ir technikos mokslų nacionalinės programos: „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“ ir „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“. Nuo metų pradžios Taryba administruoja tarpvalstybines Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano), Lietuvos ir Ukrainos mokslinių tyrimų programas, Lietuvos ir Prancūzijos programą „Žiliberas“. Taryba taip pat įgyvendina Švedijos gyvųjų laboratorijų programa LILAN, Šveicarijos stipendijų fondo programą „Sciex-NMSch“ ir kitas tarptautines programas. Planuojamų kvietimų sąrašas skelbiamas Tarybos interneto svetainėje www.lmt.lt.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija LR Seimui, Vyriausybei ir kitoms įstaigoms mokslo plėtros klausimais. Ji taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams ES institucijų specializuotose darbo grupėse, Europos mokslo fondo, daugelio tarptautinių organizacijų veikloje.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

- Domai, Dariau, o kur mes važiuojam?
- O koks Tau skirtumas…

Įsivaizduokite vieno pilko daugiaaukščio namo butą. To buto virtuvę, pilną įvairiausių rakandų. Pasodinkite joje tris draugus, duokite jiems gitarą, keisčiausių barškalų, šio bei to suvilgyti stygoms… Tada šitą vaizdą paimkite ir perkelkite ant mažytės scenos Povilo Stulgos lietuvių liaudies instrumentų muziejaus kieme. Ir gausite pirminį vaizdą to, ką trečią kartą šią vasarą padovanojo Senamiesčio žiogas ir jo svečiai – grupė „Dharmos Whalkatos“.

Teisingai, visiškai užpildę šį mažą, bet labai jaukų kiemelį ir pasigrožėję Ugnės Karaliūtės, Linos Odzevičiūtės, Astos Didžiokaitės bei Justės Šuminaitės grafikos darbų paroda, žiūrovai iš pradžių galėjo nesuprasti, ką prie scenos veikia mažas staliukas, o pačioje scenoje drabužių pakaba ir senutėlis radiatorius. Tačiau, pasirodžius Andriui Zalieskai, Domantui Razauskui ir Dariui Žvirbliui, tiesos ilgai laukti neteko: „Dainuosim ratu, kaip virtuvėje – tam čia tas staliukas. Įsivaizduokit seną rusišką dujinę. Štai – šalia šaldytuvas, radiatorius. Todėl mes dainuosim po dainą ratu, kad tai būtų virtuvinė seno gero susibūrimo vieta. Todėl nesijauskit koncerte – jauskitės virtuvėj.“

Šioje „virtuvėje“ apsilankę žiūrovai gavo tai, ko nelabai pamatysi eiliniame koncerte. Jau nekalbant apie pakartojimą. „Mes repetavom vieną kartą. Prieš pusantros valandos čia.“ – teigė muzikantai, todėl improvizacijos laisvė buvo begalinė – muzikos instrumentu tapo net scenoje stovinti drabužių kabykla. Šie trys iš pažiūros gana skirtingi žmonės – nebijantys traukti vienas kitą per dantį Andrius ir Domantas bei tylesniojo vaidmenį užėmęs Darius – nesusikūrė sau jokių rėmų: pokalbiai apie save ir kitus, žmones ir kultūrą ar ką tik nori, dainų komentarai, muzika, kuri net nesistengiama sutalpinti į kažkokį žanrą. O ir nereikia. Viskas tikra, kuriama čia ir dabar.

Neilgai trukus ant scenos atkeliavo pilna lapelių nedidelė žalia dėžutė, ant kurios užrašyta „Klausimai. Atsakymai“. Tačiau klausimų ten buvo mažai: „Pirmą kartą esu dainuojamosios poezijos koncerte. Jau dabar žinau, kad nepaskutinį. Ačiū!“, „Žinot, šitu savo pasirodymu nunešėt net Metallica.“. Daugybė komplimentų, prašymų pagroti dainas ir keletas klausimų – dėžutė beveik niekada nebuvo tuščia.

Taip, debesims išsisklaidžius, vakaro sutemoms besileidžiant ant Kauno senamiesčio, nenumaldomai artėjo ir viso to, kas čia dėjosi beveik tris valandas, pabaiga. Dariui pradėjus dainuoti: „Viso gero, mažas krokodiliuk…“, likę whalkatos lenkėsi žiūrovams, šypsojosi gausiai susirinkusiems fotografams. Pasibaigus dainai, žiūrovai akimirksniu atsistojo ir negailėjo gausių aplodismentų muzikantams.

Kaip dažnai nutinka, susirinkusieji nepaleido atlikėjų ir šie sugrįžę sugrojo dar vieną dainą. Turbūt nebūtų „II dalis“ pasibaigusi taip greit, jeigu ne laiko tėkmė – 22 valandą koncertas tiesiog privalėjo būti pabaigtas. Tad, vis dar stovintiems žiūrovams dar kartą apdovanojus atlikėjus gausiais aplodismentais ir šypsenomis, vis dar beskambant ką tik girdėtoms improvizacijoms, teko skirstytis išsinešant dalelę energijos ir tikrumo jausmo. Tikėkimės, neilgam…

Rugpjūčio 9 d., pirmadienį, 14 val. Kauno miesto savivaldybėje lankysis Vestfoldo apskrities delegacija, vadovaujama mero Per-Eivind Johansen. Su svečiais iš Norvegijos susitiks Kauno miesto vadovai.

Susitikime su norvegai planuojama aptarti pastarųjų metų bendradarbiavimo rezultatus bei tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Taip pat numatoma aptarti būsimos 2011-2012 metų Vestfoldo-Kauno bendradarbiavimo sutarties detales.

Vestfoldo apskritis yra viena iš pirmųjų Kauno bendradarbiavimo partnerių. Bendradarbiavimas užsimezgė 1991 metais, kuomet Kauno miesto savivaldybė ir Vestfoldo apskrities taryba pasirašė ketinimų protokolą.

Bendradarbiavimo sutartį Kauno miesto savivaldybė, Vestfoldo apskrities taryba ir Kauno apskrities viršininko administracija pasirašė 1997 m. balandžio 26 d. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį buvo užmegzti kontaktai tarp Vestfoldo ir Kauno gimnazijų bei aukštesniųjų mokyklų, teikiama parama Kauno sveikatos ir socialinės rūpybos institucijoms, bendradarbiaujama bibliotekininkystės srityje, kuriamos palankios sąlygos abiejų šalių verslo kontaktams.

2009 m. kovo 9 d. Vestfoldo apskrities taryba, Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atnaujino bendradarbiavimą ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimą 2009 – 2010 metams.

Į Lietuvos studentų sąjungą (LSS) susibūrę šalies studentų atstovai pasisako už ištęstinių studijų praktinio taikymo vienodinimą skirtingose šalies aukštosiose mokyklose. Kartu studentų atstovai akcentuoja, jog visos sąlygos, išskyrus studijų intensyvumą, ištęstinės formos studentams privalo būti tos pačios kaip ir nuolatine forma studijuojantiesiems.

Tokias principines nuostatas vienbalsiai patvirtino rugpjūčio 3 dieną Kauno medicinos universitete posėdžiavusi Studentų sąjungos Taryba.
„Ištęstinė studijų forma – naujiena Lietuvoje, tačiau ne naujiena pasaulio aukštojo mokslo praktikoje. Mūsų atlikta studijų kainų analizė ir aukštųjų mokyklų studentams sudaromų galimybių studijuoti skirtingomis formomis tyrimas parodė, jog per dvejus aukštojo mokslo pertvarkos metus ištęstinė studijų forma nebuvo tinkamai perimta. Ją pasirinkusiems studentams vis dar nepasiūloma studijuoti taip, kaip šia forma studijuoti siūloma kitose analogišką studijų formą įdiegusiose valstybėse“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas ir organizacijos Tarybos pirmininkas Dainius Dikšaitis.

Studentų atstovai pastebi ir itin kritiškai vertina tai, kad šiuo metu skirtingose šalies aukštosiose mokyklose suminė ištęstinių studijų kaina skiriasi nuo suminės nuolatinių studijų kainos, šių formų studentams taip pat taikomas ne vienodas kontaktinių darbo valandų su dėstytoju limitas. Studentų atstovų pažymi, jog ištęstinės formos studentams kai kurios aukštosiose mokyklose nesudaromos vienodos galimybės, kurias studijuodami turi nuolatinių studijų studentai, pvz.: bibliotekose tenka ilgiau laukti studijoms reikalingų vadovėlių.
Neigiamai vertinama ir tai, kad ištęstinių studijų studentams vis dar negalioja kai kurios nuolatinių studijų studentams taikomos valstybės lengvatos, pvz.: transporto lengvatos.

Dėl ištęstinių studijų praktinio taikymo Lietuvos aukštosiose mokyklose Studentų sąjunga artimiausiu metu kreipsis į Švietimo mokslo ministeriją (ŠMM), Universitetų rektorių ir Kolegijų direktorių konferencijas, Nevalstybinių aukštųjų mokyklų asociaciją. Tikimasi, kad ištęstinės formos studentams siūlomos galimybės studijuoti bus vienodinamos nacionaliniu mastu ir diskriminacijos rizika nuolatinės formos studentų atžvilgiu bus sumažinta iki minimumo.

Primename, Studentų sąjungos Taryba – vienas pagrindinių organizacijos valdymo organų –sąjungos Prezidento šaukiama ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Pagrindiniai Tarybos nariai – į Studentų sąjungą susibūrusių studentų savivaldų prezidentai. Taryba veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Studentų sąjungos Įstatais, Reglamentu bei Studentų sąjungos visuotinio narių susirinkimo (Konferencijos) sprendimais.

Lietuvos studentų sąjunga