Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovai susitiko su sporto ir kultūros centrą „Girstutis“ rekonstruojančiais statybininkais ir paragino juos spartinti darbus. Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius pakvietė statybininkus, sužinojęs, kad darbai atsilieka nuo numatyto grafiko.

„Girstučio“ rūmus rekonstruoja UAB „Sienojus“, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. „Girstučio“ sporto ir kultūros centro rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. litų. Jau pasirašyta sutartis dėl 5 mln. litų Europos Sąjungos paramos, dar 4 mln. litų skirti iš valstybės biudžeto.
Buvo planuojama, kad darbai bus baigti iki 2011 metų vasario. Tačiau „Sienojus“ direktorius Arūnas Zinkevičius teigė, kad darbų grafiką norima keisti dėl papildomų projektavimo darbų, kitų iškilusių nenumatytų klausimų.

Šio projekto vadovas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius statybininkų paprašė kitą savaitę pateikti patikslintą darbų grafiką, kuriame būtų nurodyta, kaip bus įsisavinamos statybai skirtos lėšos.

„Statybininkai privalo iki žiemos užsandarinti pastatą, kad galėtų toliau dirbti žiemą. Tik darbų metu paaiškėjo, kad neužteks numatytų lėšų baseino vonios rekonstrukcijai. Tam reikės ieškoti papildomų pinigų“, – sakė Z. Abramavičius.

Po rekonstrukcijos bus sutvarkytas vienintelis Kaune 50 metrų ilgio baseinas, nebeliks lengvosios atletikos maniežo, kuris nebeatitinka tarptautinių reikalavimų. Vietoj maniežo bus įrengtas 4 takų 25 metrų baseinas. Didžiajame baseine galės treniruotis plaukikai, vandensvydininkai, penkiakovininkai ir kiti vandens sporto atstovai.

fganistano pietuose Zabulo provincijoje esančiame Suri kaime liepos 19 dieną atidaryta mokykla, kurios rekonstrukciją finansavo Lietuvos specialioji misija Afganistane.
Ji mokyklos renovacijai lėšas skyrė atsižvelgdama į Afganistano pietuose tarnaujančių Lietuvos karių iniciatyvą ir paramos prašymą.

Pagal pasirašytą projekto sutartį lėšos buvo skirtos vietos administracijai. Ji buvo atsakinga už rekonstrukcijos darbus ir lėšų panaudojimą. Projekto vykdymą prižiūrėjo Lietuvos kariai.

Švietimo įstaiga Suri kaime dėl prastos pastato būklės buvo uždaryta prieš metus, o remonto darbai prasidėjo prieš du mėnesius. Mokykloje buvo išmūryta nauja siena, įstatyti geležiniai vartai, nauji langai, pastatyti nauji stalai ir suolai mokiniams, sutvarkytas mokyklos kiemas: pasodinti medžiai, krūmai, suremontuota vandenį pumpuojanti pompa.

Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos kariai dviem šimtams mokinių padalijo mokyklinius reikmenis. Dar penki šimtai būsimiems mokiniams skirtų reikmenų komplektų buvo perduoti mokyklai.

Vietos administracijos vadovas atidarymo ceremonijoje pasidžiaugė, kad mokykla vėl pradėjo veikti ir padėkojo už rekonstrukciją Zabulo provincijos atkūrimo grupei (PAG) ir lietuviams. Anot jo, mokykla buvo atidaryta pagerėjus saugumo situacijai regione.

Parama Afganistano švietimo sektoriui – viena iš prioritetinių Lietuvos koordinuojamo vystomojo bendradarbiavimo sričių.

Nuo 2006 metų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis Afganistano Goro provincijoje, kurios atkūrimo grupei vadovauja Lietuva, pastatyta 19 mokyklų, finansuota bendruomenių švietimo programa, įkurta pirmoji viešoji biblioteka provincijos sostinėje Čagčarane.

Lietuvos specialiosios misijos Afganistane civiliai ir PAG kariai bendradarbiauja su vietos valdžios administracija sprendžiant, kaip sukurti saugią aplinką švietimui plėtoti. Daug dėmesio ir lėšų Goro provincijos švietimo sektoriaus plėtrai taip pat skiria ir Japonijos vyriausybė.

LR Užsienio reikalų ministerijos informacija

er artimiausius metus eismo sąlygos ir sauga žymiai pagerės magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, kur šiuo metu intensyviai vyksta rekonstrukcijos darbai. Įvairiose kelio vietose stiprinama ir platinama kelio danga, rekonstruojami tiltai, įrengiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Specialistų teigimu, atliekami darbai avaringame kelyje padės sumažinti „juodųjų dėmių“ skaičių.

Kelyje tarp Kauno ir Jonavos ypatingas dėmesys skiriamas avaringiausiam apie 8 km ilgio ruožui (nuo 17,46 km iki 25,83 km), kur kelias eina prie pat gyvenviečių. Čia rekonstruojama kelio danga, įrengiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorus, Zatyšius ir Stašėnus, bus įrengtas šviesoforinis eismo reguliavimas, sankryžų matomumui pagerinti įrengiamas apšvietimas. Tai padės žmonėms saugiai pereiti kelią, pasiekti netoli sankryžų esančias autobusų stoteles. Siekiant išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, minėtame magistralės ruože įrengiamos tinklo tvoros, gyvūnų praėjimą ribojančios grotos bei nušokimo rampos užklydusiems gyvūnams nukreipti nuo kelio. Minėtus darbus planuojama atlikti iki kitų metų liepos mėnesio.

Dar šiais metais numatoma baigti rekonstrukcijos darbus tarp Jonavos ir Ukmergės. Šiuo metu apie 18 km ilgio ruože (nuo 47,88 km iki 66,20 km) stiprinama ir platinama kelio danga, įrengiamos autobusų stotelės. Pageležių gyvenvietėje esančioje sankryžoje įrengiamas apšvietimas ir iškilios saugumo salelės. Rekonstruojami du tiltai: netoli Martyniškio gyvenvietės – tiltas per Riešės upę, ties Laibiškių kaimu – tiltas per Armoną. Miškingose vietovėse abipus magistralės įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių, gyvūnų praėjimą ribojančios grotos, nušokimo rampos laukiniams gyvūnams.

Rekonstrukcijos darbai taip pat vyksta tarp Utenos ir Zarasų. Beveik 5 km ilgio kelio ruože netoli Utenos, ties Jaurelio kaimu ir Vaikutėnų gyvenviete (nuo 137,35 km iki 142,00 km), stiprinama ir platinama kelio danga, įrengiamos autobusų stotelės. Rekonstruojamos sankryžos su rajoniniais keliais: trišalė sankryža su keliu į Dičiūnus ir keturšalė sankryža su keliu į Jotaučius ir Minčią. Rūpinantis gyventojų saugumu, Vaikutėnuose abipus kelio įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai su apšvietimu. Saugiai pereiti kelią ir patekti į autobusų stoteles bus galima po keliu įrengiamu tuneliu pėstiesiems. Pėsčiųjų takai ir požeminė perėja ypač svarbūs vaikams, per šį kelią einantiems į mokyklą. Minėtus darbus numatoma atlikti iki lapkričio pabaigos.

Magistralinis kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis yra transeuropinio kelių tinklo dalis, Lietuvos teritorijoje jis sutampa su europine magistrale E262 (Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezeknė–Ostravas). Minėti rekonstrukcijos darbai atliekami įgyvendinant projektą „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimas“. Bendra projekto vertė – 140,77 mln. Lt, jam suteikta 125,73 mln. Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Darbai atliekami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

LR Susisiekimo ministerijos informacija

Kokybiškų filmų kanalas „Silver“ tapo oficialiu Tarptautinio Kauno kino festivalio partneriu. Spalio mėnesį įvyksiančiame ketvirtajame festivalyje „NonStop Television“, kuriai priklauso minėtasis kanalas, įsteigs žiūrovų apdovanojimą „Silver“, kurį gaus labiausiai publikai patikusio filmo kūrėjai.
Lamėtojas gaus žiūrovų apdovanojimo „Silver“ taurę ir reklamą „NonStop Television“ priklausančiuose kanaluose.

„Silver“ – tai TV kanalas, skirtas kino mėgėjams, kuriame rodomi kino kritikų pripažinti ir plačiai aptariami filmai, sukurti ne Holivudo studijose. Daugiausiai dėmesio skirdamas šiuolaikiniam kinui ir kūrėjams, „Silver“ nuolat pristato naujus režisierius, auktorius ir kino žanrus, suteikdamas žiūrovams galimybę savo namuose jaustis lyg kino festivalyje. Lietuvoje „Silver“ kanalą galima užsisakyti iš TEO ir kitų kabelinės ir skaitmeninės TV tiekėjų.

“Tarptautinis Kauno kino festivalis džiaugiasi galėdamas kartu su „NonStop Television“ pristatyti žiūrovų apdovanojimą “Silver”, – sakė festivalio direktorė Ilona Jurkonytė. – Mūsų tikslas yra vienodas: kino mylėtojams parodyti kokybiškus filmus. „Silver“ įsteigtas prizas yra reikšmingas kino kūrėjams: jis suteiks filmui galimybę pasiekti dar platesnę auditoriją.“

„Suteikti tribūną kokybiškiems filmams iš viso pasaulio yra tiek „Silver“, tiek Tarptautinio Kauno kino festivalio bendras tikslas, – pritaria Ignas Scheynius, „NonStop Television“ generalinis direktorius. – Žiūrovų apdovanojimo „Silver“, kuris dabar įteikiamas visame Baltijos ir Skandinavijos regione vykstančiuose kino festivaliuose, reikšmė – filmams taip reikalinga reklamos ir rinkodaros parama – itin didelė siekiant įgyvendinti mūsų tikslą.“

Tarptautinis Kauno kino festivalis yra vienas labiausiai vertinamų Lietuvos kino festivalių ir svarbiausias kino renginys Kaune. Jis pristato filmus, sulaukusius pasaulinio pripažinimo ir ieško naujų atradimų. Svabiausias festivalio prioritetas – tai meninį ir socialinį užtaisą derinantys filmai.

Festivalis šiais metais vyks ketvirtą kartą. Kaune jis vyks nuo spalio 1 iki 10 d., Vilniuje – nuo spalio 11 iki 17 d.

Daugiau informacijos apie festivalį čia.
TV kanalo „Silver“ interneto svetainė.

LR Kultūros ministerijos informacija

Paskutinei repeticijai prieš 2012 metų Europos čempionato atrankos ciklą besirengiančios Lietuvos ir Baltarusijos rinktinės nusiteikusios rimtai. Jau kitą trečiadienį, rugpjūčio 11 dieną, Kaune vyksiančioms draugiškoms varžyboms baltarusiai į Lietuvą atsivežą visa puokštę žvaigždžių, iš kurių ryškiausia – Ispanijos milžinui „Barcelona“ priklausantis Aliaksandras Hlebas.
2009 metais kartu su „Barcelona“ UEFA Čempionų lygą, Ispanijos čempionatą ir šalies taurę laimėjęs 29 metų saugas kitą savaitę su Baltarusijos rinktine lankysis Lietuvoje

„Pirmą kartą dirbdamas rinktinėje turiu po vieną gerą atsarginį kiekvienoje pozicijoje. Naujų veidų ekipoje nėra, esame už stabilumą. Trūksta tik traumuoto Dzimitri Verchaucovo, bet tai nekomplikuoja padėties“, – sakė baltarusius treniruojantis vokietis Berndas Stange. Strategas šiai dvikovai į rinktinę iš viso pakvietė 21 žaidėją. Anot trenerio, tokia pat sudėtimi jis ruošiasi remtis ir artėjančiame 2012 metų Europos čempionato atrankos cikle.

B.Stange pripažino, jog nelabai pažįsta Lietuvos komandą, tačiau tikino suprantąs, jos pajėgumą pagal FIFA rinktinių reitingą, kuriame Lietuva žengia 52-oje vietoje, o Baltarusija 77-oje. „Dėl to gerbiu varžovus ir šioms rungtynėms ruošiuosi labai rimtai. Be to, žaisime išvykoje ir tai bus paskutinės mūsų rungtynės prieš atrankos dvikovas su Prancūzija ir Rumunija. Bus įdomu.“

Baltarusijos rinktinei ruošiasi atstovauti ne tik praėjusį sezoną „Stuttgart“ (Vokietija) klube pagal nuomos sutartį praleidęs A.Hlebas, kuris bet ir jo brolis Viačaslavas. Pastarasis yra trumpai rungtyniavęs ir FBK „Kauno“ ekipoje, o dabar žaidžia Kinijoje.

Rinktinėje bus ir aštuonerius metus Italijoje žaidžiantis puolėjas Vitalis Kutuzavas, kuris šiuo metu atstovauja „Serie A“ lygos komandai „Bari“. Baltarusijos reprezentacinės ekipos sudėtyje iš viso – 12 legionierių, iš jų 7 žaidžia Rusijos komandose, po vieną – Ukrainoje ir Lenkijoje.
Saugas Janas Ciharovas Zaporožės „Metalurg“ klube rungtyniauja kartu su lietuviu Mindaugu Kalonu, o Dzimitri Molašas yra Manto Savėno ir Arūno Klimavičiaus komandos draugas Novosibirsko „Sibir“ (Rusija) ekipoje. Likę futbolininkai atstovauja Baltarusijos komandoms. Daugiausiai atstovų rinktinėje turi šalies čempionas Barysavo BATE.

Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas į komandą pakvietė 22 futbolininkus. Visi jie, išskyrus „Ekrano“ atstovą Ramūną Radavičių, į rinktinę atvyks iš užsienio klubų.
„Visose grandyse turime daug patyrusių žaidėjų, tačiau nė vienas neturėtų būti garantuotas dėl savo vietos. Pasibaigus jaunimo rinktinės atrankos varžyboms planuoju į rinktinę įtraukti tos komandos narių, savo eilės laukia ir šiemet rinktinėje išbandyti A lygos žaidėjai. Žais tie, kurie parodys geriausią formą“, – prieš draugišką mačą sakė R. Žutautas.

Lietuvos rinktinė į pirmąją treniruotę rinksis pirmadienį, rugpjūčio 9 dieną, 17.30 val.

Lietuvos ir Baltarusijos rinktinės susitiks rugpjūčio 11 dieną Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione, rungtynių pradžia 18 valandą 10 minučių. Bilietai į rungtynes parduodami BILIETAI.LT sistemoje.

Baltarusijos rinktinės sudėtis rungtynėms su Lietuva:
(Eilės numeris, vardas, pavardė, klubas, amžius)

Vartininkai:

1. Jury Žaunov (Sankt Peterburgo „Zenit“, Rusija; 29 metai)

2. Anton Amelčenka (FC „Rostov“, Rusija; 25 m.)

3. Siarhej Veremko (Barysavo BATE, Baltarusija, 27 m.)

Gynėjai:

4. Igar Šytav (Barysavo BATE, Baltarusija; 23 m.)

5. Dzimitri Verchaucov (Navopolacko „Naftan“, Baltarusija; 23 m.)

6. Siarhej Sasnouski (Barysavo BATE, Baltarusija; 28 m.)

7. Aliaksandr Jurevič (Barysavo BATE, Baltarusija; 30 m.)

8. Maksim Bardačov (Barysavo BATE, Baltarusija; 24 m.)

9. Aliaksandr Martinovič („Krasnodar“, Rusija; 22 m.)

10. Dzimitri Molaš (Novosibirsko „Sibir“, Rusija; 28 m.)

11. Siarhej Ameljančuk (Grozno „Terek“, Rusija; 29 m.)

Saugai:

12. Jan Ciharov (Zaporožės „Metalurg“, Ukraina; 26 m.)

13. Aliaksandr Kulčy (FC „Rostov“, Rusija; 36 m.)

14. Aliaksandr Hleb (FC „Barcelona“, Ispanija; 29 m.)

15. Anton Pucila (Minsko „Dinamo“, Baltarusija; 23 m.)
16. Viačaslav Hleb („Shenzhen Ruby“, Kinija; 27 m.)

17. Siarhej Krivec (Poznanės „Lech“, Lenkija; 24 m.)

18. Siarhej Kisliak (Minsko „Dinamo, Baltarusija; 22 m.)

Puolėjai:

19. Vital Kutuzav (AS „Bari“, Italija; 30 m.)

20. Vital Radzivonav (Barysavo BATE, Baltarusija; 26 m.)

21. Siarhej Karnilenka (Tomsko „Tom“, Rusija; 27 m.)

Lietuvos futbolo federacijos informacija

Rugpjūčio 7 dieną, šeštadienį, Ariogaloje įvyks jubiliejinis – 20-asis Lietuvos buvusių politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Šventėje dalyvaus tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvės kovų dalyviai, jų šeimos, vaikai ir vaikaičiai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanų organizacijų vadai, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai, šaulių, skautų, kudirkaičių ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai, kiti svečiai.

Renginio „Su Lietuva širdy“ programa:

10.30–11 val. sąskrydžio dalyvių eisenos rikiavimas prie bažnyčios. Kariuomenės pučiamųjų instrumentų programa Ariogalos gatvėse.
11 val. šventinė eisena nuo Ariogalos parapijos bažnyčios į Dubysos slėnį.
12 val. Šv. Mišias Dubysos slėnyje aukoja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Dalyvauja LPKTS jungtinis choras.
13 val. iškilmingas šventės atidarymas: „Tautiška giesmė“, valstybės ir LPKTS vadovų, sąskrydžio svečių sveikinimai.
14 val. LPKTS jungtinio choro ir solistų koncertas.
15–19 val. šventinė popietė. Dalyvauja dainininkas V.Šiškauskas, Jungėnų kaimo kapela ir kiti meno kolektyvai.

Kviečiame dalyvauti!

Švietimo ir kultūros departamento informacija

Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balų iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio “krepšelių” kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių – ir šiemet liko nepasiekti.

„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to nukenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

Pasak LSAS prezidento, tokie atvejai būtų pateisinami, jei Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų įprasta išlaikyti griežtą kokybės kartelę, studijų metu atsisakant reikiamo studijų lygio nepasiekusių studentų, kaip yra daugelyje Europos šalių. Tačiau siekiant išlaikyti gautą finansavimą dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra linkusios nepriimti mažą žinių bagažą turinčių abiturientų arba studijų laikotarpiu išbraukti prastai studijuojančius studentus.

LSAS primena, jog praėjusiais metais įvesta nauja valstybės finansavimo studijoms sistema, kuomet buvo suvienodinti stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms. Dėl reikalavimų suvienodinimų, pernai neįstojo gabūs studentai, o mokamose ir valstybės finansuojamose studijų vietose galėjo studijuoti studentai gavę ir 1,6 iš 21 galimų balų.

„Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesinio ir kolegijų sektoriaus plėtojimui, šiuose sektoriuose turėtų būti didinamas ir stojančiųjų skaičius. Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausiai studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir motyvuoti, trečdalis visų studentų – universitetuose“ , – sako A.Mark.

LSAS atkreipia dėmesį, jog po praėjusių metų priėmimų, kai į aukštąsias mokyklas įstojo studentai su 1,6 stojamaisiais balais LSAS siūlė aukštosioms mokykloms įvesti minimalų stojamąjį balą, tačiau toks balas taikomas tik vienoje aukštojoje mokykloje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos informacija

Turbūt nedaugelis galėtų pagalvoti, kad kažkada vienas charizmatiškiausių Kauno valstybinio Muzikinio teatro solistų galėjo pasukti visai priešingu – sporto – keliu. Arba kad galima nelaukti vasaros ir atostogų. Šeima, teatras, muzika, atostogos ir dar šis tas – dar viename Kauno menininkų portrete. Šį kartą „piešiame“ Raimondą Baranauską.

Tarp dviejų kelių…

Nors vaikystėje šis artistas buvo ramus ir aktyvus vaikas, kuriuo mokytojai nelabai galėjo skųstis, visgi būtent dėl aktyvumo mokslai kiek nukentėdavo: „Drausmės atžvilgiu nebuvau pats blogiausias, o su mokslais buvo kiek kitaip. Turėjau baisiai didelį užimtumo krūvį, ko aš tik nedariau: šokau tautinius šokius, žaidžiau krepšinį už dvi komandas, triatlonas, bėgimas… Tad po 10-15 kilometrų bėgimo laiko tom pamokom gal kiek ir pritrūkdavo.“ Muzika tuo metu nebuvo pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas – nemažą laiko dalį atimdavo sportas. R. Baranauskas mėgo ištvermės reikalaujančias sporto šakas: maratoną, triatloną, tad kaip atsitiko, kad likimas atvedė prie muzikos? „Kartą, po vienų varžybų, prabėgęs maratoną, smarkiai sirgau. Skaudėjo kaulus, raumenis ir pagalvojau: „Kas čia per užsiėmimas, jeigu žmogų taip stipriai išsunkia..?“ Gal tai nebuvo pagrindinė priežastis, bet smarkiai įtakojo mano pasirinkimą. Supratau, kad dainavimas yra daug smagiau ir maloniau, tuo labiau, kad man tai visada buvo artima ir labai patiko – džiaugiausi tuo dalyku.“

Šakiai-Vilnius-Kaunas

Iš savo gimtųjų namų Šakių rajone R.Baranauskas Kaune atsidūrė ne iš karto. Tik studijuodamas Vilniuje jis sudalyvavo perklausoje Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre, kur jam ir pasiūlė Bonio vaidmenį I. Kalman operetėje „Silva“: „Esu labai dėkingas už šitą galimybę. Vaidmuo pavyko, tada atsirado kitas pasiūlymas, vėliau jų buvo dar daugiau – taip ir likau Kaune.“ Štai dabar, praėjus ne vieneriems darbo teatre metams, maestro teigia suradęs savo vietą: „Aišku niekada nereikia sakyt, kad kažką išmainytum ar neišmainytum dėl kažko, bet jei taip atsitiktų, kad negalėčiau dirbti čia, Kaune, aš turbūt nesijausčiau visiškai laimingas. Jeigu kada nors taip atsitiktų, kad karjera nueitų į dar didesnes aukštumas, vis tiek norėčiau bent truputėlį, bent retkarčiais, dainuoti ir čia.“

Kauno Valstybinis Muzikinis teatras ir jo dvasia

Paklaustas, kuo skiriasi šis teatras nuo kitų, R. Baranauskas nedvejodamas atsako: „Beveik visi, kurie pas mus padainuoja lieka sužavėti teigia, kad čia likus ta aura… Labai labai gera tikro teatro aura. Kituose teatruose tai juntama ne taip, arba netgi išvis nejuntama. Ir kolektyvas toks tikras, einantis iš kartos į kartą. Nėra pavydo, dėl gautų ar negautų vaidmenų – niekada nesu girdėjęs, kad kas nors skųstųsi, kokį vaidmenį gavo, arba kodėl būtent tam žmogui buvo paskirta vieta. Man čia tikrai labai gera.“ Kaip pats artistas teigia, dainuojant čia net dingsta noras atostogaut: „Aš turbūt dar per mažai dirbu, kad įgristų darbas. Man dabar liūdna, nes sezonas pasibaigė ir vėl reikia laukti rugsėjo. Laimė, kad dar yra kitų projektų ir spektaklių, nes aš niekada nelaukiu vasaros vien dėl atostogų.“

Muzikantas teigia neturintis nei mėgstamiausio vaidmens, nei žanro: „Viena geriausių mūsų teatro savybių, kad čia yra atliekami visi trys žanrai – opera, operetė ir miuziklas. Tačiau įvardinti mėgstamiausią būtų labai sunku – žinau tik vieną: jei atlikčiau tik vieną žanrą nepasiekčiau tokios pilnatvės, kokia yra dabar. Aišku yra labai sunku dainuoti tris skirtingus žanrus, o dar reikia suderinti šokį su dainavimu, išlavinti kvėpavimą, kad neuždustume. Todėl kartais būna skaudu, kai žmonės dainuoja pagal pilnas fonogramas, kai tuo tarpu mes mokomės ilgai ir dirbam sunkiau, o susidomėjimas nėra toks, koks galėtų būti.“ Žinoma, yra šioje srityje ir dalykų, kurių nerasi jokiame pop projekte. Vienas tokių – premjeros. Tai dar vienas energijos pliūpsnis: „Apie tai, koks aš būnu prieš premjeras, reikėtų žmonos paklaust – ji geriausiai žino… Kelios dienos prieš šį įvykį prasideda, kaip mes vadinam, „premjerinė psichozė“ – tampu nervingesnis, mažiau sukalbamas – ne per geriausias jausmas. Teatre viskas gerai, kol dirbu, viskas vyksta įprastai, bet grįžus namo mintys apie tai vis tiek nepalieka. Žinoma, mes vis tiek jos laukiam, ypač jei koks sudėtingesnis vaidmuo ar pastatymas.“ Tačiau atlikėjams viską atperka jausmas po spektaklio: „Aišku, kad geras jausmas. Bet man svarbiau ne gėlės ar plojimai po spektaklio. Labai svarbu yra pats santykis su žiūrovu viso spektaklio metu. Visada norisi, kad ne tik atiduotum žiūrovams viską, bet kažką dar ir gautum.“

Už teatro sienų

Žinoma, išėjus iš teatro muzika nepalieka šio atlikėjo: „Ką klausau, labai priklauso nuo situacijos. Klasika vis tiek užima pirmąją vietą mano klausomiausiuose, taip pat labai patinka senos gers grupės, tokios kaip “Queen“ ar „Scorpions“. Tačiau kartais, kai pernelyg ilgai užsibūnu viename žanre ir ta pati muzika skamba galvoj kelias savaites ar mėnesį, galiu kad ir vidury nakties įsijungti kompiuterį ir pasileisti visiškai priešingą žanrą – tai gali būti netgi pop muzika. O kai būnu pervargęs nuo bet kokios muzikos arba pasitaiko labai intensyvus periodas, neklausau nieko – tuomet ir tyla būna nuostabi muzika.“

Kauno Valstybiniame Muzikiniame teatre taip pat dirba ir R. Baranausko žmona, tačiau artistas teigia, kad jokios trinties neatsiranda: „Ji čia dirba dar tik metus. O ir šiaip – dirba ir smagu.“ Menininkų, teatralų, grafikas visą laiką būna labai intensyvus – sezono įkarštyje spektakliai rodomi kone kasdien, o kur dar papildomi darbai ir projektai. Kaip tai išgyvena šeima, ar nereikalauja papildomo dėmesio? „Iš esmės aš net nelabai žinau, kiek reikėtų to dėmesio skirti šeimai. Kiek galiu – tiek ir skiriu. Ir jie žino, kad negalėsiu skirti daugiau dėmesio nei dabar. Būna, kad nemato kelias dienas, betgi ne visada. O po tų kelių parų paprastai galiu visą dieną dėmesį skirti tik šeimai. Manau, kad nenuskriaudžiu. Tikiuosi.“ – šypteli artistas.

Grigališkojo choralo savaitės – nuo 1992 metų Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos organizuojami mokymo ir maldos kursai – vasaros stovyklos. Tokios stovyklos trukmė – viena savaitė – nuo sekmadienio iki sekmadienio. Stovyklos veiklai organizuoti pasirinktas kontempliatyvaus vienuolyno imitacijos modelis, kai dalyviai kelia, dirba, mokosi ir gula vienuolyno bendruomenės ritmu.

Šį ritmą formuoja per dieną tam tikrais laiko intervalais giedamos liturginės valandos: Rytmetinė (Laudes), Dieninė (Sexta), Vakarinė arba Mišparai (Vesperes) ir Naktinė arba Baigiamoji (Completorium). Taip pat kasdien vyksta Mišios. Kitu laiku stovyklos dalyviai mokosi, klausosi paskaitų, mokosi giedoti, repetuoja, koncertuoja. Šios savaitės prasidėjo Kretingoje 1992 m., Kražiuose, o nuo 2006 m. vyko Pažaislio vienuolyne.

Dėl Pažaislio vienuolyne pradėtų renovacijos darbų, Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija turėjo surasti kitą tinkamą vietą stovyklai surengti. Ir tai pavyko.

Grigališkojo choralo savaitė PAŽAISLIS-SOLESMES 2010 įvyks Prancūzijoje, Abbaye Saint-Pierre de Solesmes benediktinų vienuolyne rugpjūčio 10-18 dienomis. Ši savaitė skirta paminėti Solesmes benediktinų abatijos 1000-metį, Lietuvos choralistų ir Solesmes vienuolių draugystės 20-metį, liturginę Žolinės iškilmę. Stovyklą parėmė ir Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

Šioje choralo stovykloje dalyvaus apie 70 dalyvių, kurie susidės iš Lietuvos grigališkųjų chorų: „Schola Gregoriana Vilnensis“, „Vox Clara“ iš Vilniaus, „Oranta“ ir Cantus simplex“ iš Kauno, „Vox laetitiae“ iš Panevėžio, „Reple corda“ iš Marijampolės, Palendrių benediktinų vienuolyno, choruose neasocijuotų ankstesnių grigališkojo choralo savaičių dalyvių.

Stovyklos Solesmes metu Savaitės dalyviai melsis kartu su vienuoliais, klausysis paskaitų dvasinio gyvenimo bei choralo temomis, mokysis giedoti choralą, susipažins su vienuoliškojo gyvenimo ypatybėmis, dalyvaus liturginėje Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo (Žolinės) iškilmėje.

Kursų dalyviai sudarys jungtinį grigališkąjį chorą „Cantores Montis Pacis“ („Taikos kalno (Pažaislio) giesmininkai“), kuris su vargonininku Balys Vaitkus Savaitės metu koncertuos žymiose Prancūzijos šventovėse, atlikdami garsaus prancūzų kompozitoriaus Marcel Dupré (1886-1971) „Les Vêpres de la Vierge“ – Švč. Mergelės Marijos mišparai.

Rugpjūčio 14 d. (šeštadienį) – Le Mans Saint Julien katedroje 17.00 val. Po koncerto „Cantores Montis Pacis“ giedos iškilmingose Žolinės išvakarių Mišiose 18.30 val.;
Rugpjūčio 18 d. (trečiadienį) – Paryžiuje, Sainte Clotilde bazilikoje 20.30 val.

Daugiau informacijos interneto svetainėje čia.

Parengta LR Kultūros ministerijos pagal LR ambasados Prancūzijoje informaciją.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad rugpjūčio 5 d. prasidės papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Į likusias laisvas studijų vietas galės pretenduoti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje.
Norintys dalyvauti papildomame priėmime, internetinėje LAMA BPO sistemoje – www.lamabpo.lt – turės iš naujo užpildyti prašymus, pabrėžia LAMA BPO. Prašymuose bus galima įrašyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Prašymo formą bus galima pradėti pildyti paskelbus papildomo priėmimo vietų sąrašą. Po pagrindinio priėmimo likusios laisvos studijų vietos LAMA BPO tinklalapyje bus skelbiamos nuo rugpjūčio 5 d. 12 val.

Baigusieji mokyklas 2009 m. ir anksčiau turės pristatyti brandos atestatus į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus tik tuo atveju, jeigu jų dar nepristatė pagrindinio priėmimo metu. Duomenų tvarkymo punktų sąrašas yra skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje pateiktoje bendrojo priėmimo tvarkoje.

Likusių laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose per papildomą priėmimą bus skelbiamas 11 krypčių grupių. „Užpildytos“ studijų programos, kuriose nebėra laisvų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, aktyvuotos nebus ir dalyvaujantis papildomame priėmime jų pažymėti negalės.

Valstybės nefinansuojamų studijų vietų skaičius pagal studijų programas dėl jų gausos atskirai skelbiamas nebus, tačiau stojančiajam informacija apie tokias laisvas vietas bus pateikiama. Pildydamas pageidavimus, stojantysis bus informuojamas, kiek norimoje studijų programoje yra laisvų mokamų vietų.

Šiuo metu vyksta antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Gavusieji kvietimą studijuoti valstybės finansuojamoje ar valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje turi pasirašyti studijų sutartis iki rugpjūčio 4 d. 17 val. Iki nurodyto laiko nepasirašęs studijų sutarties kandidatas galimybę studijuoti pasiūlytoje studijų vietoje praras. Tokiu atveju jis galės iš naujo teikti prašymą ir dalyvauti papildomame priėmime. Per pagrindinį priėmimą pasiūlyta, bet nepriimta studijų vieta yra perkeliama į papildomą priėmimą.

Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 5–8 d. Kvietimai studijuoti per papildomą priėmimą bus skelbiami rugpjūčio 9 d.

Galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės po rugpjūčio 12 d.

Visą su priėmimu į aukštąsias mokyklas susijusią informaciją galima rasti čia .

LAMA BPO kontaktai pasiteiravimui: tel. (8-37) 320 728, (8-37) 320 837, el. paštas: lamabpo@lamabpo.lt .

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Jau ketvirtus metus rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ Kauno Senamiesčio kiemeliuose žiūrovams pristato žinomus Lietuvos bardus ir jaunus talentingus kūrėjus bei meno kūrinių parodas, eksponuojamas atvirose erdvėse. Rugpjūčio 5 d., 19 val., trečiajame šio sezono koncerte žiūrovai išvys Domanto Razausko, Dariaus Žvirblio bei Andriaus Zalieskos naują projektą „Dharmos Whalkatos“. Ypač jaunimo pamėgti atlikėjai, netikėtai susibūrę į trio žada groti savo bei vieni kitų dainas.

Domantas Razauskas, aktyviai koncertuojantis jau 8 metus, tiek vienas tiek su įvairiais atlikėjais, šiuo metu scenoje dažniausiai pasirodo su multiinstrumentalistu, pučiamųjų instrumentų virtuozu Sauliumi Petreikiu ir akordeono meistru Audriumi Paznioku. Kiekvieną kartą vis kitaip atliekamos autorinės dainos, žanrais neįvardinama muzika, kurioje galima atpažinti reggae, bliuzą, džiazą, folklorą bei dainuojamąją poeziją, vidinė energija ir nuoširdus ryšys su publika ko gero ir yra tie burtai, kurie neišgaruoja nei pasibaigus koncertui, nei laikrodžiui išmušus vidurnaktį.

Darius Žvirblis – jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojančios grupės „Atika“ įkūrėjas, idėjinis lyderis, ir vokalistas. Atika, kurios kūryba svyruoja nuo alternatyvos iki dainuojamosios poezijos, gausiai įvertinta įvairių festivalių ir konkursų metu, taip pat yra gavusi ir geriausios Lietuvos bardų grupės titulą.

Andrius Zalieska – savo grupės pristatomas kaip visada jaunas ir amžinai nevedęs “Arbatos” vadas, greitai sugebantis suburti aplink save nepažįstamų žmonių ratą. Dešimtmetį perkopusi grupė „Arbata” vis dar nepaliauja stebinti nuotaikinga, linksma ir užvedančia gyva muzika.

„Dharmos Whalkatos“ – trys, visiškai skirtingi žmonės. Kiekvienas savo gyvenimu, tikėjimu, dievais, pagundomis, knygomis, gitaromis, dainomis… Kiekvienas su savo grupe. Vienas kitam šie žmonės neaiškina, ką veikti gyvenime, nepasakoja apie darbus, šeimas, politiką, mokslus, kartu nevažiuoja atostogauti. Ir vis dėlto… Vienam užtenka nusišypsoti, kad likusieji suprastų, kas turėta galvoje. Ir širdyje. Greitkelis, vedantis viena ir ta pačia kryptimi.

Taip valkataudami po savo vidines šalis (ne)tyčia susitiko Darius Žvirblis iš grupės „Atika“, Andrius Zalieska iš grupės „Arbata“ ir Domantas Razauskas. Kokiais tik vardais jų nekrikštijo: krikščionys, budistai, bardai, girtuokliai, abstinentai, pankai… Niekas neprilipo. O gal kaip tik – prilipo viskas. Todėl, kad dainuodami savo dainas Darius, Andrius ir Domantas negalvoja apie žanrus, stilius, valstybės perversmus ir tarptautinius konkursus, televizijas ir laikraščius, globalinį atšilimą ir visas pasaulio krizes.

„Mes neturime nei menkiausio poreikio save kaip nors identifikuoti“, – sako D.Razauskas. „Mus net sunku pavadinti gerais draugais, tiesiog gera būti kartu bet kokiomis aplinkybėmis“, – prisipažįsta D.Žvirblis. „Nežinau, nežinau… Man atrodė, kad mes tiesiog dainuojam savo dainas, bet dabar imu įtarti, kad yra šis tas daugiau“, – švelniai raustelėjęs porino A.Zalieska. Tad „Dharmos Whalkatos“ nėra grupė. Tai greičiau reiškinys, bendras vardiklis to, ką šie trys atskirai kuriantys žmonės nori perduoti savo dainomis.

Koncertas vyks Kauno Senamiestyje, nedideliame, tačiau ypač jaukiame Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus kiemelyje, L.Zamenhofo g. 12. Renginyje taip pat bus pristatyta Ugnės Karaliūtės, Linos Odzevičiūtės, Astos Didžiokaitės ir Justės Šuminaitės grafikos darbų paroda.

Bilietus platina Bilietai.lt.

Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre per pirmąjį 2010 m. pusmetį užregistruoti 309 profesinių ligų atvejai. Palyginus su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, profesinių ligų atvejų užregistruota 33 proc. mažiau.

„Viena iš priežasčių galėtų būti didėjantis nedarbas Lietuvoje”, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisiulevičienė.

Pasak. D. Krisiulevičienės, profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota profesinių kaulų ir raumenų (47 proc.), ausies ir nervų sistemos (po 23 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai (vibracija, triukšmas) bei ergonominiai (krovinių pernešimas, kėlimas, pasikartojantys ir įvairiapusiški darbo judesiai, darbo poza) veiksniai.

Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų atstovai, kuriems tenka 63 proc. užregistruotų susirgimų. Antroje vietoje – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, jiems šį pusmetį tenka 23 proc. profesinių ligų.

„Profesinės ligos Lietuvoje dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Per šį laikotarpį daugiausiai profesinių ligų atvejų pasitaikė tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus asmenų, tai sudarė 84 proc. užregistruotų profesinių ligų. Profesinėmis ligomis dažniau serga vyrai – pirmąjį šių metų pusmetį jiems teko 80 proc. visų profesinių ligų atvejų. 48 proc. visų profesinių ligų užregistruota nedirbantiems asmenims”, – komentavo statistiką Danė Krisiulevičienė.

Pasak D. Krisiulevičienės, vos įtarus profesinę ligą, sergantysis turi būti įpareigotas kreiptis dėl profesinės ligos nustatymo. Didesnis nustatytų profesinių ligų skaičius leistų išvengti kenksmingų darbo sąlygų poveikio kitiems darbuotojams.

Informacijos apie Profesinių ligų valstybės registro veiklą bei jo ataskaitas rasite Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje „Profesinių ligų registras“ => „Profesinių ligų statistika“.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos informacija