Kaip ir kiekvieną šeštadienį, kaunozinios.lt internetiniame tinklapyje, pristatome jaunimo aktualijas rubrikoje „Jaunimas Kaune“. Šį kartą panagrinėsime jaunimo įsidarbinimo problematiką, didžiausią dėmesį skirdami būtent jaunų žmonių nuomonei apie įsidarbinimo prioritetus ir svarbiausius apsekus.

Kas svarbiausia ieškantis darbo? Kodėl jauni žmonės nedirba? Kokį darbą jaunimas labiausiai norėtų dirbti, ir kiek labai jie toleruotų „juodą“ atlyginimą?

Nors nedarbo mastai nuo ekonominės krizės apogėjaus šiek tiek sumažėjo, jis mūsų šalyje vis dar itin didelis. O jaunimo padėtis tradiciškai dar blogesnė – šioje amžiaus kategorijoje procentinė nedirbančiųjų dalis visada būna maždaug dvigubai didesnė nei bendrieji rodikliai. Taigi sunku tikėtis, kad jaunimo nedarbas šalyje artimiausiu metu sumažės iki 20 proc.

Nagrinėjant veiksnius, padedančius susirasti darbą, bandėmės išsiaiškinti jaunimo nuomonę. Apklausos rezultatuose vienareikšmiškai išryškėjo pasirinkimas „Pažintys“. Šį aspektą, kaip itin svarbų pažymėjo 72 proc. respondentų. Kaip mažiausiai svarbus veiksnys išsiskiria „Gera išvaizda“, šį variantą pažymėjo 37 proc. respondentų. Įdomu tai, kad respondentai sąlyginai prastai vertina gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško svarbą, o būtent šių įgūdžių stoka., kaip pažymėjo ekspertai, yra vienas pirmųjų ir svarbiausių veiksnių apsunkinančių darbo paieškas. Juk dažniausiai darbo paieška prasideda nuo motyvancinio laiško ir CV siuntimo, ir jiems esant nekokybiškiems visi kiti žingsniai iki galutinio priėmimo tampa net nebeįmanomi. Santykinai žemai vertinama aukštojo mokslo svarba- įvairūs praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai nurodomi kaip kur kas svarbesni faktoriai.

Tiriant respondentų prioritetus norimam dirbti darbui, atsiskleidžia, kad jaunimas orientuotas į legalų, gerai apmokamą darbą, kuris atitiktų jų kvalifikaciją. Atsakant į klausimą „Kokio darbo norėtų?“ dažniausiai pasirinkta „Dirbčiau tik legalų ir gerai apmokamą darbą“ (35 proc.). Pažymėtina, jog mažiau nei šeštadalis jaunimo sutiktų dirbti šešėlinį darbą svarbiausiu kriterijumi pasirenkant atlygio dydį. Tik 3 proc. jaunimo sutiktų dirbti bet kokį darbą užsienyje.

Tai tik iliustruoja, kad jaunimo siekiai ir norai yra itin pozityvūs, tačiau realybė juos verčia vis mažiau pasitikėti savo asmeniniais gebėjimais ir patirtimi. Neatsitiktinai laikomasi nuostatos, kad tik pažintys gali garantuoti darbo vietą – tai labiausiai susiję su įsitvirtinusiais stereotipais ir bendra pakankamai negatyvia darbo pasiūlos aplinka.

Kalbantis su ekspertais ir klausiant jų nuomonės dėl jaunimo nedarbo priežasčių, atsakymų variantai pasipila lyg iš gausybės rago: jaunimo nekvalifikuotumas, darbo pasiūlos trūkumas, kritęs socialinio raštingumo lygis, motyvacijos dirbti ar įgauti profesiją stoka, disbalansas tarp išsilavinimo pasiūlos ir paklausos (humanitarų pertekliaus problema), ir kompiuterinio raštingumo stoka – pagrindinės ekspertų akcentuojamos jaunimo nedarbą sąlygojančios problemos. Šioms tendencijoms įtakos turi neefektyvios profesinio kryptingumo programos ir karjeros planavimo stoka mokyklose bei universitetuose. Ekspertai teigia, kad yra sunku įsidarbinti jauniems asmenims, kurie nėra įgiję profesijos. Didžioji dauguma ekspertų kaip didelę problemą įvardijo jaunimo nemotyvuotumą studijų metu įgyti praktikos, vėliau padėsiančios lengviau įsidarbinti.

Belieka tikėtis, kad jaunimas nepasirinks lengviausio kelio – emigracijos, kurs ir bandys įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. O nepavykus susirasti darbo, patys inicijuos naujus verslus, susikurs darbo vietas sau ir aplinkiniams.

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie vaikų ir jaunimo sergamumo dinamiką „Vaikų sveikata – vis blogiau ir blogiau“

Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“

Apie tai kas kenkia jaunimo sveikatai „Jaunimą labiausiai neigiamai veikia stresas“

Jums, mieli kaunozinios.lt skaitytojai pristatome tradicinį straipsnį rubrikoje „Jaunimas Kaune“. Prieš savaitę aptarę statistinius duomenis ir ekspertų pozicijas, grėsmingai iliustruojančias vaikų ir jaunimo sveikatos dinamiką, šį kartą analizuosime pačių jaunų žmonių požiūrį į jų sveikatos būklę. Ar jauni žmonės Kaune jaučiasi sveiki? Kokias didžiausias problemas įvardija? Ar blogi įpročiai yra reikšmingi kalbant apie blogėjančią jaunų žmonių sveikatą?

Pirmoji išvada, kurią galime padaryti vertindami Kauno miesto jaunimo apklausos rezultatus – jauni kauniečiai savo sveikatos atžvilgiu yra nusiteikę itin optimistiškai. Jei pamenate ankstesnįjį straipsnį, kuris mums atskleidė, kad bent antras jaunuolis turi regos, skeleto ir kraujotakos sutrikimų, toliau pateikiami rezultatai išties atrodo kontrastingai.  Didžioji dalis respondentų savo sveikatos būklę šiuo metu vertina teigiamai (67 proc.), tuo tarpu neigiamai ją įvertino tik nežymi procentinė dalis (3 proc.). Gali būti daug šio neatitikimo priežasčių, tačiau akivaizdu, kad jaunimas dažnai pervertina savo sveikatos būklę ir tai tik dar labiau padidina rimtų susirgimų, kurių gydymas dėl pavėluotos diagnostikos tik dar labiau apsunkėja, skaičių.

Sudarant vertinimo anketą, buvo stengtasi atsižvelgti į statistinius rezultatus, taigi klausimas apie labiausiai respondentų sveikatos būklei neigiamą įtaką darančius veiksnius, respondentams buvo privalomas. Taigi, nagrinėjant aspektus, labiausiai neigiamai veikiančius sveikatos būklę, išsiskyrė „Nuolat patiriamas stresas“ (52 proc. ir „Didelis mokslo / darbo krūvis“ (45 proc.). Šie faktoriai išskirti beveik dvigubai dažniau nei žalingi įpročiai. Galima teigi, kad jaunimui sunku prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo būdo, didėjančio mokslo ir darbo krūvio, jauni žmonės nebemoka tinkamai susiplanuoti savo laiko ir tai neigiamai veikia jų sveikatą. Beje, tai ne vieninteliai atsakymai: 24 proc. nurodė per mažas pajamas, 15 proc. – įsisenėjusias ligas. Dar 7% rinkosi atsakymą „Kitas“ ir čia pateikė savo alternatyvas: „niekas“, „poilsio trūkumas“, „viršsvoris“, „apsileidimas“, „šaltos oro sąlygos“, „netinkamas maistas“, „pasyvus rūkymas“ ir kt.

Itin svarbus faktorius nulemiantis jaunimo sergamumo didėjimą yra psichotropinių medžiagų vartojimas, vartojimo amžiaus ribos mažėjimas ir pačių kvaišalų poveikio ir įvairovės didėjimas. Tiriant jaunų žmonių psichotropinių medžiagų vartojimo įpročius atsikleidė bendrosios nacionaliniu šalies lygiu pastebimos tendencijos. Iš itin dažnai vartojamų psichotropinių medžiagų išsiskiria alus bei tabako gaminiai. Tabako gaminius kasdien vartoja 17 proc. apklaustųjų, alų – 3 proc.. Dar 7 proc. respondentų nurodė tabako gaminius vartojantys dažniau nei kartą per kelias savaites, atitinkamai alų tokiu dažnumu vartoja 30 proc. respondentų.

Apibendrinant pastarųjų dviejų straipsnių turinį belieka dar kartą konstatuoti, kad jaunimo sveikatos dinamika vertintina negatyviai. Vis labiau ryškėjančios grėsmingos tendencijos gali daryti didelę neigiamą įtaką po kelių dešimtmečių, kai šiuo metu dabartinės sveikatos problemos dar labiau išryškės viduriniojo amžiaus sulaukusiems žmonėms. Tai žymiai apsunkins bendrą visuomenės raidą, todėl būtina imtis priemonių keičiančių jaunimo laisvalaikio įpročius ir propaguojančių sveiką gyvenseną.

Reikia nustatyti tinkamą metodinę sistemą sveikos gyvensenos ugdymui, kaip itin svarbią jaunimo politikos formavimo kryptį. Privalu modernizuoti ir esmingai sustiprinti programas orientuotas į sveikos gyvensenos ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose bei universitetuose ir kolegijose. Be to, pats jaunimas turi rūpintis savo sveikata, ypač stengdamasis vengti stresinių situacijų. Iš tiesų tai nėra taip sudėtinga, tiesiog reikia kuo dažniau užuot konfliktavus, susitaikyti, atidžiau planuoti laiką, išmokti kartais pasakyti „ne“ ir tiesiog pasistengti džiaugtis gyvenimu.

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie vaikų ir jaunimo sergamumo dinamiką „Vaikų sveikata – vis blogiau ir blogiau“

Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“

Apie didžiausias miesto problemas „Žiaurumas – didžiausia problema“

Jums, kaunozinios.lt skaitytojai, pristatome dar vieną straipsnį apie jaunimo situaciją Kaune. Šįkart mūsų taikiklyje jaunimo sveikata. Kaip ji keičiasi, kokios dabartinės tendencijos, ir ko galima laukti ateityje? Kokios dabartinių tendencijų priežastys ir pasekmės?

Sparčiai besivystančioje ir technologiškai progresuojančioje visuomenėje kiekvienas pastebime besikeičiantį tiek savo, tiek jauniausių piliečių  – vaikų, elgesį. Daugelį procesų perkėlus į IT technologijas, plečiantis mobiliesiems prietaisams, keičiasi ne tik bendravimo, socialiniai ir kultūriniai elgsenos ypatumai, bet ir fizinis aktyvumas, elgsena. Dar nemokėdami kalbėti vaikai jau sugeba atlikti elementarius veiksmus išmaniuosiuose telefonuose ir tai tik simbolizuoja faktą, kad išmaniųjų technologijų naudojimo amžiaus ribų praktiškai nebelieka. Kol kas sunku spręsti, kokios šių procesų ilgalaikės pasekmės gresia dabartinei visuomenei (tiesiog praėjo per mažai laiko), tačiau pagrindinės tendencijos jau ima ryškėti. Deja jos nedžiuginančios, nei globaliu, nei nacionaliniu, nei regioniniu, Kauno lygmeniu.

Jaunimo sveikata – viena esminių sąlygų darniam asmenybės vystymuisi. Dabartinės vaikų sveikatos problemos reiškia visos visuomenės problemas ateityje – kuo daugiau sveikatos problemų turės darbingo amžiaus asmenys, tuo sudėtingiau bus išlaikyti tvarų ir sėkmingą ekonomikos augimą.

Tam, kad galima būtų tiksliau įvertinti ateities perspektyvas, svarbu įvertinti jaunimo iki 18 metų amžiaus sveikatos būklę. Nuo 2006 iki 2009 metų Kaune vaikų (iki 18 metų amžiaus) sergamumas išaugo nuo 2,48 iki 2,71 susirgimų 1000 vaikų. Tai didžiausias pokytis tarp didžiųjų šalies miestų. Jei iki 2008 metų situacija išliko stabili, tai 2009 smarkiai padidėjus susirgimų skaičiui Kauno rodiklis beveik susilygino su Vilniaus ir Klaipėdos sergamumo rodikliais (nors anksčiau rezultatai buvo reikšmingai geresni).

Remiantis vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų rezultatais galima teigti, kad dažniausia jaunimo sveikatos problema 2008 ir 2009 metais buvo skeleto-raumenų sutrikimai. Šiuos sutrikimus turėjo net 40 proc. Kauno miesto vaikų. Iš skeleto-raumenų sutrikimų buvo išskirti laikysenos sutrikimai (15 proc.). Kauno miesto mokinių, kurie turi regos sutrikimų, nuo 2008-2009 m. laikotarpiu išaugo 3,5 proc. punkto, nuo 35,4 iki 38,9 proc. 2009 m. kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik 9 proc. visų sveikatą pasitikrinusių vaikų.

Dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų aktualumas ateityje tik didės, kadangi nustatyta, jog daugiau nei pusė (506,4 atv./1000 patikrintų vaikų) pirmokų turi skeleto-raumenų sistemos sutrikimus. Taip pat 2009 m. Kauno mieste besimokantis kas antras pirmokas turi regos sutrikimų, tai sudaro 506,4 atv./1000 sveikatą pasitikrinusių vaikų, vyresnėse klasėse (IX-XII) rega sutrikusi trečdaliui mokinių, t.y. 33,1 proc.

Ekspertai, vertindami susidariusią situaciją teigė, jog jaunimas daug laiko praleidžia prie kompiuterio, (vidutiniškai jaunimas praleidžia prie kompiuterio 2-4 valandas per dieną).  Ir būtent šis faktas sukelia visus tris dažniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus: regos, skeleto raumenų sutrikimus , kraujotakos ir virškinimo.

Nors tiek dabartinė situacija, tiek ateities prognozės vertintinos skeptiškai, pats jaunimas apie savo sveikatos problemas galvos daug pozityviau. Apie jaunimo požiūrį į sveikatą ir didžiausių jų pačių įvardijamas problemas laukite kito „Jaunimas Kaune“ ciklo straipsnio.

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie jaunimo demografines tendencijas „Kur dingsta jauni žmonės?“

Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“

Apie didžiausias miesto problemas „Žiaurumas – didžiausia problema“

Kokia problema Kaune gyvenantiems jauniems žmonėms pati opiausia? O kas labiausiai dėl šių problemų atsakingas? Į šiuos klausimus pabandysime atsakyti tęsdami straipsnių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklą „Jaunimas Kaune“.

Kaunas jau alsuoja krepšinio čempionato dvasia, gatves, miesto aikštes ir maitinimo įstaigas užplūsta minios geltonai aliai raudonų sirgalių. Visame šiame džiugiame šurmulyje į kaunozinios.lt po vasaros atostogų grįžta rubrika pristatanti Kauno miesto jaunimo tyrimo rezultatus ir nagrinėjanti svarbiausias mūsų miesto jaunų žmonių aktualijas.

Problemos. Viena vertus per krepšinio šventę nuo šios temos norėtųsi bėgti kuo toliau, tačiau gal būtent dabar pats tinkamiausias metas apie tai pagalvoti? Juk būtent per masinius renginius ir išryškėja, kurie miesto aspektai labiausiai nuviliantys ir kur norėtųsi pasitempti: kauniečių mintys apie mūsų miesto problemas kartais taip ir lieka neišgirstos, tuo tarpu miestą užplūdusių užsieniečių džiaugsmai ir nusivylimai nepastebėti niekada nelieka. Ko šįkart galime tikėtis? Kuo gal būt nusivils mūsų miestą aplankę svečiai?

Tyrimo rezultatai vienareikšmiški: paklausus beveik bet kurio su Kauno miesto jaunimu tiesiogiai dirbančio specialisto, nesvarbu ar jis rūpinasi jaunimo verslumu ar sveikata, ar saugumu, o gal laisvalaikiu ir užimtumu – visų jų nuomonės dėl didžiausių miesto jaunimo problemų, o tai pat dėl šių problemų priežastingumo beveik tapačios. Dažniausiai buvo įvardinti šie aspektai: vertybių perskirstymas, nedarbas, narkomanija, nusikalstamumas, kultūringo laisvalaikio stoka, įsitraukimo į miesto valdymą stoka, vidinė ir išorinė emigracija, per mažas verslumas. Galima tik spėlioti, kiek šias nuomones lemia tikrosios tendencijos, o kiek tik klaidingai suprantami stereotipai, tačiau akivaizdu, kad būtent šie aspektai yra tapę mūsų neigiamos vizitinės kortelės dalimi.

Pakankamai tendencinga, jog ir pačių jaunų žmonių anketos išryškino tas pačias problemas. Apklausiant jaunimą viskas netgi buvo dar aiškiau ir aštriau. Nors pateiktame sąraše atsispindėjo itin platus spektras ekonominių, socialinių ar kultūrinių problemų, beveik visi apklausos dalyviai nedvejodami žymėji pasirinkimus susijusius su nusikalstamomis veiklomis. Kaip pati didžiausia Kauno miesto problema įvardintas žiaurumas ir smurtas, tokį pasirinkimą pažymėjo net 61 procentas visų apklaustųjų. Beveik nenusileido antroje ir trečioje vietoje esantys polinkis į žalingus įpročius (56%) ir didelis nusikalstamumas (54%). Tuo tarpu visos kitos pozicijos pažymėto kur kas rečiau (pvz. sportavimo galimybių stoka skundėsi tik 14% jaunulių).

Galima teigti, kad esminėmis problemomis jaunimas įvardija reiškinius, tiesiogiai galinčius paveikti ar veikiančius juos kasdien (smurtas, ţalingi įpročiai, nedarbas). Tuo tarpu sritys, kurios yra bendresnės ir apklaustuosius veikia ne taip tiesiogiai (verslumo stoka, nekokybiškas švietimas), kaip probleminės įvardintos kur kas rečiau.

Kai žinomos problemos natūraliai kyla klausimas, o kas už tai atsakingas? Kas gi turėtų prisiimti atsakomybę, jog žiaurumas ir smurtas yra tokios aktualios miesto problemos? Šįkart vėl leidome jauniems žmonėms sužymėti tas institucijas, kurios pirmiausiai turėtų rūpintis jaunimo problemomis. Nors šiame vertinime itin ryškių skirtumų tarp atskirų pasirinkimų nebuvo, tačiau pagrindinės tendencijos ir čia buvo aiškios. Daugiausiai „pažymėjimų“ sulaukė pasirinkimas pats jaunimas (47 proc.). Svariai prie problemų sprendimo, respondentų nuomone, prisideda švietimo įstaigos ir universitetai (44 proc.).Visgi daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, jog jų problemų nesprendžia niekas.

Tikėkimės, kad į Kauną savo komandų palaikyti atvykstantys sirgaliai, kurių didžioji dalis taip pat bus jauni žmonės, Kaune nesusidurs su nusikaltimais, sėkmingai praleis laiką ir prisimins Kauną kaip saugų, patogų ir draugišką miestą. Juk būtent nuo mūsų ir priklauso, kokį mūsų miestą jie pamatys ir ką apie jį sužinos. Ir galbūt šioms kelioms dienoms mums patiems reiktų užsidėti rožinius akinius ir pamiršti apie nuoskaudas, nusikaltimus ir kitus neigiamus aspektus, kurie galbūt kartais jaučiami mūsų mieste – šiaip ar taip mes tikrai neišskirtiniai, ir išėjęs naktį pasivaikščioti Kaune tikrai nerizikuojame labiau nei beveik bet kuriame panašaus dydžio Europos mieste, o pagal oficialią statistiką, kuri fiksuoja smurtinius nusikaltimus miestų centruose, Kaunas yra ir vienas saugiausių miestų visame rytų Europos regione.

Taigi, būkite saugūs ir laimingi! Į Kauna ateina krepšinio šventė!

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie Kauno jaunimo laisvalaikį „Laisvas laikas prie kompiuterio ir klausantis muzikos“

Apie jaunimo demografines tendencijas „Kur dingsta jauni žmonės?“

Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“

Kol ekspertai pluša kurdami mūsų šalies, miestų, gatvių ar įmonių įvaizdį, kol Lietuva paskelbiama drąsiausia šalimi pasaulyje, ar kokia nors įmonė geriausiu žmogaus draugu, pažvelkime kuo mes patys save laikome? Kaip mes jaučiamės savo mieste, kokiais Kauno savybes suvokiame kaip labiausiai išskiriančias mūsų miestą Lietuvos ar dar platesnio regiono mastu? Koks yra tikrasis Kauno įvaizdis?

Socialinės psichologijos ekspertai senai pastebėjo tokius reiškinius kaip deindividualizacija arba grupinis mastymas. Veikiant šiems procesams atskiri žmonės susivienija, siekia bendrų tikslų (nors ne retai ir ne itin pozityvių), atskiri individai empatiškai atsiriboja nuo savęs ir perima bendrąsias grupės vertybes, be to, būdami kartu jie kuria naujas, tik šiai daugumai būdingas išskirtines savybes, kuriomis nebūtinai pasižymi didžioji grupės dalis. Panašiai savo miestą suvokia ir kauniečiai. Tačiau kodėl šiame mieste gyvenančius žmones taip vienija grupinio mąstymo fenomenai?

Kaunas pakankamai uždaras miestas, nesusiduriantis nei su sostinę, nei uostą paliečiančiomis mulikultūralizmo tendencijomis. Tai istorinė Lietuvos sostinė, gyva tikro ir menamo nacionalizmo mitais. Čia itin aiški etninė daugumą, kitaip tariant tikras etninis monopolis, labai ryškios patriotinės nuotaikos. Tokioje aplinkoje augantis jaunimas taip pat perima šią nuotaiką, kopijuoja savo tėvų elgesį, o galiausiai jį vertindami nedvejodami įvardija klasikinius stereotipus, tendencingai kylančius iš mūsų miesto specifikos.

Atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą jaunų žmonių (14 – 29 metų amžiaus) buvo klausta kuriems teiginiams apie Kauną jie labiausiai pritaria. Iš itin plataus sąrašo itin ryškaus palankumo sulaukė du teiginiai (turbūt jau žinote?): „lietuviškiausias miestas“ ir „sportiškiausias miestas“. Verta pastebėti, kad antrasis teiginys gali būti tiesiogiai kildinamas iš pirmojo. Juk ir Kauno „Žalgiris“ visų pirma suvokiamas kaip lietuvybės bastionas, gladiatoriškos kovos su rusų okupantais simbolis, stiprybės ir nacionalinio pasididžiavimo atspindys.

Kaip gi šie rezultatai susiję su straipsnio pradžioje išsakytais teiginiais apie grupinį mastymą? Sąsaja pakankamai akivaizdi: kiekvienas individualiai mes nei itin lietuviški, nei per daug sportiški. Ne? O kaip gi nesustabdomi emigracijos mastai, kaipgi neįtikėtas noras mokytis, studijuoti, dirbti ir kurti savo gyvenimus svečiose šalyse? O apie sportiškumą? Dar peržvelgsime jaunimo sveikatingumo tendencijas, tačiau turbūt ir be nuodugnios statistikos analizės aišku, kad jaunimo aktyvumas pastaraisiais metais itin sumažėjęs, o stuburo ir regėjimo problemos tampa labiau norma, nei išskirtinumu. Tačiau „įsijungę“ grupinį mąstymą mes labiau vertiname istoriją ar mitus apie savo miestą, nei pažvelgiame aplink save. Kita vertus, o ar tai blogai?

Kiek sunkiau įvertinti trečią pagal populiarumą teiginį „akademiškiausias miestas“. Tačiau šiuo atveju labiau priimamas faktas (Kaune statistiškai daugiausiai universitetų, gilios akademinės tradicijos), tačiau tai, kad šį teiginį prielankiau vertino kur rečiau nei ankstesniuosius du tik paliudija, kad akademinio miesto statusas nėra įaugęs miestiečiams į kraują, o viso labo tapęs neišvengiama realybe.

O kas Kaunas yra kiekvienam iš mūsų? Jauni apklausos dalyviai visų pirma atsakė, kad tai „mano gimtasis miestas“. Vos vienas iš vienuolikos atsakė, kad Kaunas jam viso labo yra „vieta gyventi, kuri dar ir nepatinka“. Norėtųsi, kad ši dalis būtų dar mažesnė, norėtųsi, kad kiekvienam iš mūsų Kaunas būtų „mylimiausias miestas“, norėtųsi, kad tiesiog vertintumėm ir gerbtumėm savo miestą, kas jis mums visų pirma asocijuotųsi su namais. Geriau kurkime jame savo ateitį, užuot kartais perdėtai šlovindami praeitį.

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie Kauno jaunimo laisvalaikį „Laisvas laikas prie kompiuterio ir klausantis muzikos“

Apie jaunimo demografines tendencijas „Kur dingsta jauni žmonės?“

Šių metų pavasarį Lietuvoje „praūžus“ gyventojų surašymui, visi dar kartą liūdnai konstatavo ir taip žinomą faktą – gyventojų visoje šalyje mažėja. Kaunas taip pat ne išimtis, išankstiniais duomenimis dabar Kaune gyvena 321,2 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį „kažkur“ dingo 15 proc. kauniečių. Nors statistikos departamentas detalius duomenis apie šių metų surašymą ketina pateikti tik 2013 metais, nieko nelaukdami galime dar kartą peržvelgti oficialią demografinę statistiką ir įvertinti Kauno demografines tendencijas bei grėsmes.

Remiantis statistikos departamento duomenimis 2010 metais Kaune gyveno 348624 gyventojai, nors tai beveik 30.000 daugiau, nei skelbia išankstinio gyventojų surašymo duomenys, tendencijas vis tiek galime aiškiai matyti, taip pat ir palyginti Kauną su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais.

Taigi, remiantis statistikos departamento duomenimis Kaune nuo 2001 iki 2010 metų gyventojų skaičius sumažėjo nuo 379706 iki 348624 ir tai sudaro 8,2 proc. Nors bendrosios gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos jau atrodo pakankamai grėsmingos, dar labiau sunerimti galima pažvelgus į jaunimo skaičiaus pokyčius – čia matome net 17,22 proc. sumažėjimą (nuo 95155 iki 78770 amžiaus kategorijoje nuo 14 iki 29 metų). Jei norime išsigąsti dar labiau, galime palyginti šį pokytį su kitais didžiaisiais miestais Lietuvoje.

Per nagrinėjamą laikotarpį jaunimo ir visų gyventojų santykis labiausiai blogėjo Kaune ir Vilniuje. Per 10 metų Kaune jaunimo santykis sumažėjo nuo 25,06 proc. iki 22,59 proc. (-2,47 proc. punktai), sostinėje situacija dar blogesnė – sumažėjimas siekė nuo 25,76 proc. iki 22.55 proc. (-3,21 proc. punktai).

Nors gerėjanti ekonomikos padėtis potencialiai sumažins emigracijos mastą bei stabilizuos demografines tendencijas, jau įvykę pokyčiai skaudžiai atsiliepia ir vis labiau atsilieps mūsų miesto gyvenimui. Juk net ir miesto biudžeto pajamos iš esmės tiesiogiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus, nes didžiąją savivaldybių pajamų dalį sudaro tuose miestuose gyvenančių piliečių pajamų mokestis. Mažėjant jaunimo Kaunui bus vis sunkiau išlaikyti savo kaip universitetų miesto įvaizdį, bus sunku išlikti konkurencingam investicijų pritraukimo kovoje, bus sunku augti ir plėstis. Belieka tikėtis, kad kuo daugiau išvykusiųjų sugrįš, o šiandien mūsų mieste dar gyvenantys jauni žmonės atras galimybes planuoti ir kurti savo ateitį mūsų mieste.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:

Apie Kauno jaunimo laisvalaikį „Laisvas laikas prie kompiuterio ir klausantis muzikos“

Jaunimas ir laisvalaikis Kaune. Dar visai neseniai šios sąvokos kalbant apie mūsų miestą skambėjo nesuderinamai, o posakis „Kaune jaunimui nėra ką veikti“ tapo tikra miesto vizitine kortele. Ir visgi, kokios yra tikrosios jaunimo laisvalaikio tendencijos, ar vizualiai atsigaunanti centrinė miesto dalis, pritraukianti vis daugiau jaunimo reiškia ir aktyvesnį jaunimo laisvalaikį, kokie yra stiprieji ir silpnieji jaunimo laisvalaikio aspektai, ir apskritai: ką mūsų mieste veikia jauni žmonės?

Pradedant vertinti laisvalaikį, svarbu žinoti ar jaunuoliai apskritai turi laiko ilsėtis. Pasirodo, turi, nors dažniausiai tik „šiek tiek“. 16 proc. apklaustų jaunų kauniečių nurodė, kad laisvo laiko turi daug arba labai daug, tuo tarpu „Turiu šiek tiek“ nurodė net 46 proc. Likusieji mano, kad laisvo laiko jie neturi.

Taigi, laisvo laiko turi, tačiau kam jį naudoja? Kaip ir skelbia šio straipsnio pavadinimas – dažniausiai jaunuoliai Kaune atokvėpio akimirkomis renkasi kompiuterį bei muzikos klausymąsi (92 proc. respondentų nurodė besinaudojantys kompiuteriu dažnai). Žymesnė laiko dalis taip pat skiriame skaitymui, pasivaikščiojimams. Vertinant, ką gi miestiečiai norėtų veikti laisvu laiku, išsiskyrė … darbas. Taip, net 32 procentai nurodė laisvalaikį norintys praleisti dirbdami už atlygį. Daugiau dėmesio respondentai norėtų skirti ir kino, koncertų ir teatrų lankymui (35 procentai). Įdomu tai, kad mažiausiai jaunimo dėmesio sulaukia įvairi asocijuota veikla (savanorystė, dalyvavimas NVO veikloje), tačiau plačiau šią tendenciją pasilikime aptarti kitame straipsnių apie jaunimą ciklo rašinyje.

Viena svarbiausių jaunimo laisvalaikio organizuotojų yra miesto savivaldybė. Būtent ji atsakinga už viešuosius miesto renginius, jaunimo neformalaus ugdymo plėtra ir daugelį kitų laisvalaikiui svarbių sričių. Tačiau, matyt, savivaldybės planuose yra ir kitų, kur kas svarbesnių prioritetų, bent jau taip mano apklausti jaunuoliai. Jie išskiria ir sritis, kuriose miesto valdininkai galėtų pasistengti labiau. Į klausimą „kam savivaldybė turėtų skirti daugiau dėmesio?“ jauni kauniečiai atsakė nedvejodami – „koncertams, teatras, parodoms“ (61 proc.), „jaunimo turizmui“ (54 proc.) bei „masinėms gatvės šventėms ir renginiams“ (50 proc.).

Kas antras apklaustasis norėtų didesnio dėmesio masiniams renginiams. Tačiau ko jauni žmonės juose pasigenda? Skurdžiausiai iš visų mieste organizuojamų švenčių apibūdinimų įvertintas „įvairumas“. Įvairovės nepakankamumą pažymėjo 31 proc. respondentų, tuo tarpu geriausiai įvertintas jų viešinimas.

Statistika negailestinga, šiandieninis jaunimo Kaune laisvalaikis nepakankamai aukštos kultūrinės vertės, jauniems žmonėms sunku rasti patrauklių alternatyvų. Ekspertai kaip vieną svarbiausių šių tendencijų priežastį įvardiją tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemą. Skirtingų įstaigų, organizacijų iniciatyvos dažnai yra labai spontaniškos ir nepastebimos, nors ir yra įdomios. Nėra populiarus materialiųjų ir nematerialiųjų išteklių suvienijimas ir aukštesnio lygio renginių organizavimas. Be objektyvių problemų, išsiskiria ir pakankamai subjektyvios. Viena tokių – pasyvaus laisvalaikio įsivyravimas. Jaunuoliai vis mažiau įsitraukia į aktyvias laisvalaikio leidimo formas, o tai ne tik susiaurina laisvo laiko leidimo galimybių spektrą, bet ir lemia daugelį kitų problemų (kaunozinios.lt dar pristatys jums grėsmingas jaunimo sveikatos pokyčių tendencijas). Dar viena opi problema, finansų trūkumas patraukliems kultūriniams ar sporto renginiams, tačiau ši tendencija jau nėra vien Kauno regioninė problema, o labiau liūdnas nacionalinis požymis.

Tam, kad jaunimui Kaune būtų gera gyventi, tam, kad čia atvyktų studijuoti vis daugiau moksleivių, tam, kad čia kurtųsi jaunos šeimos, gyvenimo sąlygos mūsų mieste turi gerėti. O laisvalaikio galimybių plėtra ir kokybinis progresas yra viena svarbiausių miesto patrauklumo sąlygų. Miesto savivaldybė turi planingai vystyti laisvalaikio infrastruktūrą, inicijuoti ir plėsti tarpinstitucinius ryšius. Mieste planingai ir nuosekliai turėtų būti vystomos galimybės aktyviai ir įdomiai praleisti atokvėpio akimirkas, „nenurašant laisvalaikio“ keliams dideliems ir masiškiems renginiams, kuriais beje Kaunas šiemet tikrai išsiskiria.

—

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Spalio 19 dieną, 18 val. viešbutyje “Daugirdas” (T.Daugirdo g. 4) vyks jau trečioji atvira “Kauniečių tribūnos” diskusija tema: “Senamiesčio atgaivinimo sėkmės istorija”.

“Kauniečių tribūnos” svečias – Vidimantas Žekas, dviejų prestižinių Kauno viešbučių “Daugirdas” ir “Perkūno namai” direktorius ir savininkas. Jis yra žinomas ir sėkmingas verslininkas, vienas iš rotušės bendrijos įkūrėjų, nuolat iniciuojantis ir kovojantis už Kauno miesto senamiesčio atgaivinimą bei jo vystimą.

Planuojama diskusijos trukmė – 1,5-2 val. Renginys yra viešas ir nemokamas, o organizatoriai laukia visų aktyvių kauniečių ir miestu besidominčių piliečių.

“Kauniečių tribūna” – tai aktyviausių Kauno visuomenės piliečių, politikų, verslininkų, kultūrinio gyvenimo atstovų diskusijos su kauniečiais įvairiose Kauno miesto viešosiose erdvėse. Kas dvi savaites su kauniečiais susitikti pakviesime vis kitą iškilų kaunietį pasidalinti mintimis apie Kauno vystymosi tendencijas, miesto kultūrinį, akademinį gyvenimą. Į diskusijas bus įtraukti labai įvairūs pranešėjai, siekiant pažvelgti į Kauną, šio miesto galimybes ir iššūkius, kuo platesne perspektyva.

“Kauniečių tribūnos” organizatoriai Viešoji Įstaiga “Verslo iniciatyva”. Detalesnę informaciją apie renginį galite gauti tel. 867813788 arba el.paštu karolis@vini.lt.

Spalio 5 dieną, 18 val. restorane “Abato menė” (Vilniaus g. 7) vyks jau antroji atvira „Kauniečių tribūnos“ diskusija tema: “Kauno proveržis: sapnas, nuotykis ar projektas?”.

“Kauniečių tribūnos” svečias – Audrys Karalius – architektas, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius. Jis yra vienas aktyviausių viešojoje erdvėje kritišką požiūrį į architetūros ir urbanistikos procesus Kaune išreiškiančių kauniečių. Tai vienas iš nedaugelio architektų, lygiagrečiai analizuojančių ir kaunietiškumo, kauniečių bei paties miesto fenomenus, socialinį, kultūrinį gyvenimą.

„Kauniečių tribūna“ – tai aktyviausių Kauno visuomenės piliečių, politikų, verslininkų, kultūrinio gyvenimo atstovų diskusijos su kauniečiais įvairiose Kauno miesto viešosiose erdvėse. Kas dvi savaites su kauniečiais susitikti pakviesime vis kitą iškilų kaunietį pasidalinti mintimis apie Kauno vystymosi tendencijas, miesto kultūrinį, akademinį gyvenimą. Į diskusijas bus įtraukti labai įvairūs pranešėjai, siekiant pažvelgti į Kauną, šio miesto galimybes ir iššūkius, kuo platesne perspektyva. Visą informaciją apie artėjančias diskusijas, kaip ir buvusių diskusijų apibendrinimus galėsite rasti naujienų portale www.kaunozinios.lt

“Kauniečių tribūnos” organizatoriai: Viešoji Įstaiga “Verslo iniciatyva”

Prieš mažiau nei mėnesį laiko, VDU filosofijos studentai paskelbė, jog susilažino su universiteto rektoriumi dėl filosofijos skaityklos steigimo. Jie išsikėlė tikslą, surinkti filosofijos knygoms 10.000 litų, paskelbdami, kad suras 100 žmonių galinčių paaukoti po 100 litų. Taip gimė ir visos akcijos šūkis, bei pavadinimas: 100×100.

Šiandien 10.000 litų riba buvo peržengta. Filosofijos studentai įrodė, kad gali ne tik ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus, bet ir puikiai suorganizuoti žaibišką partizaninio marketingo akciją. Šiandien jie jau turi 220 paaukotų knygų, 10000 litų naujoms įsigyti ir rektoriaus įsipareigojimą atidaryti skaityklą.

Įspūdžiais su Kauno žiniomis dalijosi vienas iš akcijos organizatorių Viktoras Bachmetjevas.

-Tikslas pasiektas su kaupu, surinkta ne tik startinė suma, bet ir itin didelis kiekis puikios literatūros, kokios organizatorių nuotaikos?

-Nuotaikos tikrai puikios. Esame labai maloniai nustebinti. Visų pirma, to, kaip greitai pavyko surinkti reikiamą sumą. Bet turbūt dar labiau tų begalės pozityvių reakcijų ir entuziazmo, kurio susilaukėme.

-Ar visa tai galėjo nutikti kitame Lietuvos universitete?

-Sunku atsakyti. Norisi tikėti, kad taip.

-Ar jau kalbėjote apie lažybų rezultatus su rektoriumi Lydeka?

-Tik surinkę reikiamą sumą, išsiuntėme laišką rektoriui, “fiksuodami” rezultatą. Dabar laukia daug sunkaus nematomo darbo – reikia nupirkti knygų už suaukotą sumą, paruošti patalpas, sukatalogizuoti knygas. Tikimės per mėnesį-pusantro susiruošti ir visus savo senus ir naujai atrastu bičiulius pakviesti į skaityklos atidarymą.

-Žaibiškai pritaikėte pamatinius partizaninio marketingo principus, sužavėjote žiniasklaidą ir pasiekėte neįtikėtinai greito rezultato, ar visa tai tikrai padarė klausimus apie gyvenimo prasmę sau uždavinėjantys filosofai, o gal jūsų komandoje yra ir profesionalių marketingo specialistų?

Aš pats esu šiek tiek dirbęs reklamos agentūroje, tačiau vadinti savęs profesionaliu marketingo specialistu neapsiverčia liežuvis. Kiti iniciatyvinės grupės nariai yra du trečiakursiai filosofijos bakalaurantai ir antrakursė filosofijos magistrantė. Su marketingu ar reklama jie neturi nieko bendra.

-Ar nesigailite, kad susitarta suma tik 10.000, turbūt būtų pavykę surinkti ir daugiau?

Ne, nesigailime. Manau, kad visi supranta, jog suma yra simbolinė – tai mūsų “įnašas”, “įrodymas”, kiek stipriai mes norime turėti savo skaityklą. O jeigu reikės dar pinigų – sugalvosime dar ką nors įdomaus. Juk patiko?

UIB Kaunas projektas – analogų neturintis metodas, kuris “Creative cities” buvo pabandytas pirmą kartą Kaune. Ši praktika pasitarnaus ir pagelbės rengiant UIB kitose šalyse. Anot „Creative Cities“ projekto vadovės Lietuvoje, kodėl šios dirbtuvės vyko laikinojoje sostinėje “Vis tik, kiekvieną kaunietį pasiekusios žinios apie šį projektą sudomina, o dažnas klausimas iškyla: „Kodėl būtent Kaunas?“. Vilma Bačkiūtė džiaugiasi, jog iš trijų galimų variantų – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – buvo pasirinkta laikinoji sostinė. Jau nuo seno Kaunas skamba, kaip patriotiškas miestas su savo kultūra, gyvenimo būdu, žmonių išskirtiniu žavesiu ir žinoma komercija. Kol Vilnius – sostinė, Klaipėda – uostamiestis, tol Kaunas – tikras Lietuvos miestas!

Pirmosios dienos vakare buvo subrandintos trys skirtingos projektų koncepcijos, tačiau visos jos buvo paremtos tuo pačiu pamatiniu principu: kauniečiai turi labiau įsitraukti į miesto gyvenimą. Taigi penktadienį ryte buvo nuspręsta visoms pirmosios dienos idėjoms artimą, šūkiu „Aš mylių Kauną“ paremtą projekto idėją. Darbo grupė, kuri turėjo parengti konkrečias ir greitas veiklas nusprendė suorganizuoti „flashmobą“, kurio šūkis buvo „Jei myli Kauną ir tiki juo – prisijunk”. Dar viena spontaniška veikla – socialiniame tinkle facebook surengta apklausa, siekusi gauti pasiūlymus šūkiams Kaune. Vienas įdomiausių pasiūlymų – „Kaunas got Balls“.

Kitos darbo grupės apibrėžė tolimesnes šios projektinės koncepcijos veiklas, ir jau pirmadienio, gruodžio 14-tosios vakarą, Coffee Inn vyks planuojamąjį susitikimą, sugeneruotoms idėjoms apibendrinti ir veiksmų planui sudaryti. Dalyvių pasiūlyta meilės Kaunui skatinimo programa sulaukė teigiamų vertinimų tiek iš savivaldos darbuotojų pusės, tiek iš verslininkų. Laura Ramanauskaitė – Stašiauskienė pažadėjo pasistengti, kad į jaunimo NVO iniciatyvų finansavimo konkursą būtų įtraukta meilė Kaunui skatinanti paprogramė.

Projekte dalyvavę kauniečiai dar kartą galėjo įsitikinti, kad genialiausi yra patys paprasčiausi pasiūlymai. Vos per vieną vakarą miesto svečiai pajuto ir užčiuopė esminę Kauno problemą: nepilnavertiškumo kompleksą. Ištuštėjančios gatvės vakarais, filmukai pristatantys Kauną, kaip istorijos auką – visa tai į ateitį nenukreipto požiūrio rezultatas. Tikėkimės, kad šio projekto metu iškristalizuotos idėjos (kurios tikėtina, daugeliui kauniečių galvoje sukasi nuolat) taps akivaizdžių ir efektyvių veiksmų rezultatais ir kauniečiai pagaliau išsikraustys lagaminus ir apsigyvens savajame mieste.

Vakar Ryšių istorijos muziejuje atsidarė miesto “idėjų kepykla” Urban Ideas Bakery Kaunas. Į renginį susirinko daugiau kaip 50 Kauno, Lietuvos ir užsienio ekspertų, visuomenininkų. Šiandien, penktadienį, vyksta antroji idėjų diena. Jei pirmąją dieną dalyviai ieškojo tinkamiausių idėjų ir kūrė vizijas miesto identiteto, nusikalstamumo mažinimo ir saugumo jausmo klausimais, tai antrąją dieną geriausioms pasiūlytoms idėjoms ieškoma būdų, kaip tai padaryti, kuriama metodika.

Grupės pradėjo dirbti dviem pagrindinėmis kryptimis: nusikalstamumo mažinimas, ir identiteto formavimas. Pasiskirstę į grupes ir pasiėmę „bėgimo kavos“ (coffee to go) projekto dalyviai tyrinėjo miestą. Buvo bandoma palyginti Kauną per tris požiūrių tipus: vietinių gyventojų, nevietinių gyventojų ir sprendimų priėmėjų. Vėliau dirbta grupėse, bandant išskirti konkrečius Kauno trūkumus ir privalumus. Grupės tyrinėjo Kauno resursus ir skirstė juo į tris grupes: neišnaudotus resursus, išnaudotus resursus ir nesvarbius resursus. Visos grupės šaltinių buvo tyrinėjamos per skirtingus požiūrio taškus, ieškodamos atsakymų į konkrečius klausimus.
Labiausiai eskaluotos idėjos darbo grupėse: Kaunas – lietuviškiausias miestas, kaip tai pateikti užsieniečiams? Siūlyta pristatyti Kauną, kaip vietą, kurioje galima pažinti tikrą lietuviškumą. Internetas Kaune greičiausias Europoje: reikia parodyti tai pasauliui! Nusikalstamumas Kaune pagal oficialius rodiklius yra labai mažas, tačiau egzistuoja visiškai kitaip situaciją apibūdinantys mitai, kaip juos naikinti? Galbūt reikia pristatyti Kauną, kaip miestą, kuris yra saugus, ir kur kas saugesnis nei daugelis Europos sostinių ar net Vilnius. Kas šeštas žmogus Kaune – studentas. Visgi studentai nesididžiuoja savo universitetais, neįsitraukia į universiteto, kaip bendruomenės, gyvenimą. Tuo tarpu universitetai neįtraukia miesto bendruomenės. Pusę studijuojančių yra ne iš Kauno, reiškia, jie turi daug laisvės, visgi miestas vakarais tuščias, kodėl?

Projekto dalyvių mintys

Roy Cross: “Vakar naktį stebėjau keistą reiškinį: aplink rotušę buvo sustoję 15 automobilių, o juose sėdėjo vidutinio amžiaus žmonės, jie visi tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į kalėdinius papuošimu, o galbūt į pačią Rotušę. Tai buvo labai keista ir nepaprasta”

Ted Methews: “UIB šūkis: kurti miestą ne žmonėms, o su žmonėmis. Mes norime pažiūrėti, kas nutiks, jei į vieną vietą sukviesime žmones iš visos Europos, kurie padaro didžiausius pokyčius savo gyvenamojoje aplinkoje.”

Adam Thorpe
-Koks jūsų požiūris apie šią konferenciją, apie pirmąsias idėjas ir apie patį Kauną?
-Pirmosios UIB idėjos atrodo labai pozityvios, su potencialiai labai teigiama įtaka. Projekto dalyviai atrodo tikri šios idėjos entuziastai, tai taip pat labai gerai. Tačiau tai tik pirmųjų kelių valandų įspūdis, paklauskite manęs to paties po dviejų dienų. Toje grupėje, kurioje aš dirbu kol kas tikrai gera būti. Kaune įdomiausia tyrinėti senamiestį ir Laisvės alėją. Ši erdvė tarpukariu buvo labiausiai susijusi su kultūra, vėliau tapo komerciniu centru, bet šiandien, išsivysčius naujoms struktūroms, tokioms kaip Akropolis, miesto centre susidarė tam tikras vakuumas, ir galvoti apie tai kaip šią erdvę užpildyti išties įdomu. Galbūt reikėtų grįžti prie kultūros, o galbūt sukurti naują mišinį.

Nicholas Ind pristatyme teigė, jog miestą „brendinti“ galime tik atsižvelgdami į svarbiausią jo sudedamąją dalį: vietos gyventojus. Pozicionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai idėjomis pristatomomis užsieniečiams patikės patys miesto gyventojai. Autorius taip pažymėjo, jog Kaunas per daug pabrėžia savo istoriją ir per mažai galvoja apie savo ateitį, kuriamas nuskriaustųjų įvaizdis. Palyginimui jis pateikė panašaus į Kauną dydžiu miesto – Edinburgo – šūkį: „Insipring capital“ (įkvėpianti sostinė). Jis akcentavo, kad Kaunui norint tapti moderniam ir įdomiam miestui, būtina išskirti šias dvi kryptis: istorinį identitetą ir novatorišką vystymosi strategiją:
-Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie Kauną?
-Aš atvykau tik vakar, todėl negaliu daug pasakyti. Visgi vaikščiojau Kaune vakar po pietų ir vakare. Iškart pastebėjau, kad Kaune labai blankus apšvietimas, šviesos paprasčiausiai trūko. Taip pat trūko ir žmonių. Na tai gal ir būdinga savaitės vidurio popietei, bet vis vien atrodė pakankamai keista. Kai vaikštai senamiesčio gatvėmis, viskas atrodo tikrai gražiai: puikūs pastatai, įvairios struktūros, gražios parduotuvės ir kavinės, bet labai žmonių aplink. Vakare viskas šiek tiek atgijo, žmonės, kuriuos sutikau, buvo man labai mieli, buvo labai įdomu su jais kalbėti. Visgi vakar žiūrėjome filmą apie Kauną ir iš jo aš išskirčiau du negatyvius dalykus: Kaunas labai susikoncentravęs ties praeitimi ir istorija. Tai, žinoma, svarbu, bet jis kartu turėtų kurti naują istoriją: tai vienas iš iššūkių miestui. Kitas negatyvus aspektas – tai nuolatinis jausmas, kad kauniečiai pristatomi kaip aukos, kuriuos nuskriaudė visas pasaulis, jaučiamas savęs gailėjimasis, ir tai sukuria pasitikėjimo savimi trūkumą. Akivaizdu, kad miestas turėjo labai sunkių istorinių periodų, tačiau šiandien galvojame apie dabartį, todėl svarbu sugeneruoti daugiau pasitikėjimo.

-Kaune centre niekada nebuvo daug žmonių, tačiau po to kai buvo pastatytas „Akropolis“ viskas tik dar labiau pablogėjo. Iš tiesų, Kaune nusikalstamumas toks mažas būtent dėl to, kad jo centre beveik nebūna žmonių. Visgi kuriamas mitas, kad Kaune labai daug nusikaltimų, ar tai neatrodo pakankamai keista?
-Jei pažiūrėsime į rodiklius, taps akivaizdu, kad nusikalstamumas Kaune išties mažas. Taigi tai atrodo panašu į mitą. Ir šis mitas yra tam tikras iššūkis. Nors JAV nusikalstamumas tikrai didelis, turistams nuolat bandoma parodyti, kad yra visai kitaip. Taigi, šio mito naikinimas yra labiausiai susijęs su žiniasklaida, kuo daugiau ji gąsdins žmones, tuo šis mitas bus stipresnis.