Šį savaitgalį kauniečius ir miesto svečius pasitiks gausybė renginių. Kartu su švente „Kauno dienos 2012″ vyks ir tradicinė „Gatvės muzikos diena”.

Vienu gegužės savaitgaliu besidalijanti su „Kauno miesto dienomis”, kasmet vis auganti „Gatvės muzikos diena” vyks Kauno senamiestyje. Šeštadienį muzikantai užpildys Rotušės aikštę ir dvi gatves – Vilniaus bei M. Valančiaus.

Šiuo metu renginio komanda skaičiuoja, kad išreikšti save gegužės 19-ąją nuo pat vidurdienio išeis gerokai daugiau nei 100 muzikuojančių ir save kūrybingai pristatančių žmonių: jie dalyvaus ir po vieną, ir susibūrę į šokių studijas, muzikos grupes, DJ komandas.

„Tai bus, ko gero, pati skambiausia „Gatvės muzikos diena Kaune” per visus ketverius metus, nes muzikuojančių žmonių, norinčių groti laisvos muzikos šventėje, ne mažiau nei anksčiau, o šventės teritorija išties nedidelė, – pasakojo šventės Kaune koordinatorė Dovilė Butnoriūtė. – Šeštadienį Kauno senamiestyje išgirsite visko – kiekviena „Gatvės muzikos diena” yra didelė, bet maloni muzikinė staigmena. Mūsų mieste be galo daug talentingų žmonių, kuriems tiesiog reikia progos pasirodyti. O tam visai nebūtinos didelės scenos.”

Visą dieną nuo pat 12 val. Rotušės aikštė bus perduota šokėjams. Šioje vietoje kauniečiams ir miesto svečiams pasirodys devynios įvairių stilių šokių grupės: vienos tiesiog rengs pasirodymus, kitos kvies į šokių pamokas po atviru dangumi. 18 val. renginio organizatoriai pakvies miestiečius prisidėti prie jau tradicine tapusios šventės akcijos „Makarenos ritmu” ir drauge smagiai sušokti 6 visiems gerai žinomus makarenos žingsnelius.

„Gatvės muzikos diena” vakarop persikels į atgimusį „Lituanikos” fabriką, ką tik įsikūrusią „Fluxus Ministeriją”. Čia nuo 18 val. iki vėlyvos nakties koncertuos dvi dešimtys įvairius muzikos stilius atliekančių muzikantų.

Šią vasarą Kauno viešasis transportas pasitiks naujovėmis. Nuo liepos pradžios keleiviai galės įsigyti bilietus, leidžiančius kelionės metu persėsti į kitą autobusą ar troleibusą. Tuo pačiu ketinama atsisakyti popierinių vienkartinių bilietų platinimo.

Nuo šių metų liepos planuojama sustabdyti popierinių vienkartinių bilietų platinimą ir juos pakeisti elektroniniais bilietais. Retai besinaudojantiems viešuoju transportu bei mieste besisvečiuojantiems turistams, neįsigijusiems e. bilieto, vis dar bus palikta galimybė popierinį vienkartinį bilietą įsigyti autobuse arba troleibuse.

Dar vienas žingsnis į priekį

Dar viena naujovė – vienkartinis elektroninis bilietas, suteikiantis teisę persėsti iš vieno autobuso ar troleibuso į kitą. Jei keleiviai per 25 min po e. bilieto aktyvavimo persės į kitą autobusą ar troleibusą, jų kelionė kita transporto priemone kainuos tik 30 ct. Tokiu būdu kauniečių, kuriems tenka persėsti iš vieno autobuso ar troleibuso į kitą, kelionės kainuos kur kas pigiau.

„Kalbant apie naujoves ir inovacijas viešajame transporte, Kaunas visuomet buvo priekyje. Dabar mums atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį. Tvarka, kuomet turėdamas vieną bilietą tu gali persėsti į kitą autobusą ar troleibusą ir tęsti savo kelionę, yra įprasta daugelyje vakarų Europos šalių. Jau netrukus šios naujovės privalumus galės išnaudoti ir kauniečiai”, – tvirtino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Patogesni mėnesiniai bilietai

Vasarą taip pat ketinama įvesti naują bilieto rūšį – terminuotą e. bilietą važiuoti autobusais ir troleibusais 30 dienų bei terminuotą e. bilietą važiuoti autobusais ir troleibusais 30 dienų darbo dienomis, atitinkamai pritaikant bilietų nuolaidų dydžius. Šis bilietas galios 30 dienų nuo aktyvavimo dienos.

„Šiuo metu vieno mėnesio terminuotasis e. bilietas galioja kalendorinį mėnesį nuo pirmos iki paskutines dienos. Jei vieno mėnesio terminuotąjį e. bilietą perkate iki einamojo mėnesio 14 dienos, tai jis galioja tik tą mėnesį. Tuo tarpu naujasis bilietas nebus susietas su mėnesiu ir galios 30 dienų nuo aktyvavimo dienos. Tarkime, jeigu keleivis bilietą aktyvuoja liepos 12 d., tai jis galios ne iki liepos 31 d., o iki rugpjūčio 12 d.”, – teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Sumažės klastojimo galimybės

„Elektroninius bilietus galima įsigyti internetu. Jie yra patogesni naudoti, saugesni, pametimo, vagystės atveju keleivis nepraranda įsigyto elektroninio bilieto. Neabejoju, jog naujos bilietų rūšys leis gyventojams įsigyti jų poreikius labiau atitinkantį bilietą”, – pasakojo P. Keras.

Įvedus naująją tvarką sumažės viešojo transporto bilietų klastojimo galimybės. Be to, atsisakius popierinių vienkartinių bilietų per metus bendros bilietų gamybos sąnaudos sumažės iki 180 tūkst. Lt. Dėl naujosios tvarkos kitą savaitę, gegužės 24 d., turės apsispręsti Kauno miesto taryba.

Renata Bartusevičiūtė

Artėjant Kauno miesto dienų renginiams gėlėmis puošiamos miesto gatvės, aikštės ir tiltai. Savaitės pradžioje Vilniaus ir M. Valančiaus gatvėse pakabinti vazonai su svyrančiomis pelargonijomis, o šį antradienį gėlininkai geltonais gvazdikiniais serenčiais ir rožinėmis visažydėmis begonijomis puošia Laisvės alėją.

Kaip ir pernai, priešais geležinkelio stotį, Jonavos gatvės žiede, prie Vilniaus g., Savanorių pr. ir Vaišvydavos pl. bus įrengti šeši stovai su žydinčiomis gėlėmis.

Ant apšvietimo stulpų pakabintos vienmetės gėlės papuoš P. Vileišio, Varnių, M. K. Čiurlionio tiltus bei pėstiesiems skirtą S. Daukanto tiltą į Nemuno salą. Iš viso bus pakabinta beveik 500 vazonų su žydinčiomis gėlėmis.

Iki vėlyvo rudens daugiau nei 35 tūkst. įvairių rūšių vienmečių gėlių žydės Laisvės al., prie Miesto sodo, prie Maironio paminklo, Vilniaus g. prie požeminės perėjos, L. Sapiegos g., Steigiamojo Seimo aikštėje, Santakos parke, Šv. Gertrūdos g., Europor pr. kalnelyje, Europos pr. ir Veiverių pl. sankirtoje, Sporto g., Vilijos parke.

„Želdinių priežiūros konkursą laimėjusi įmonė maždaug šešis mėnesius laistys ir ravės gėlynus“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Ridikienė.

Pasak specialistės, šią žiemą prie Kauno pilies iššalo daugiamečiai augalai. Nuspręsta šią vasarą toje vietoje pasodinti vienmečius žydinčius augalus. Šiemet neliks gėlyno ant Parodos kalno, nes drėgnoje žemėje augalai sunkiai prigyja. Nauji gėlynai atsiras Ąžuolyno parko prieigose prie Sporto stotelės.

Atsižvelgiant į klimato sąlygas bei dirvožemį, nuspręsta sodinti gvazdikinius serenčius, egiratus, kompaktines pelargonijas, visažydes begonijas ir Gvinėjos spriges.

Rūta Vaitkevičiūtė

Šį savaitgalį choro muzikos gerbėjus vėl džiugins II tarptautinio chorų festivalio „Kaunas Cantat 2012″ koncertai. Gegužės 17-20 dienomis įvairiose Kauno bažnyčiose ir miesto salėse skambės choro muzika.

Šiemetinis festivalis prasidėjo netradiciškai, dar prieš geras dvi savaites, kur renginio įvadiniuose koncertuose galėjome gėrėtis Zoltano Kodaly pradinio meninio ugdymo instituto merginų choro iš Vengrijos puikiu sudėtingos programos atlikimu bei klausytis Vilniaus kamerinio choro „Cantemus”, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo bei jaunių chorų kartu su „Academia musicalis aestiva 12″ orkestru, solistais ir vargonais atliekamos Benjamino Britteno kantatos „Saint Nicolas” (Šv. Mikalojus).

Šių metų festivalis tradiciškai vyks keturias dienas. Šį ketvirtadienį, gegužės 17 d., 18val., Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios ir vyks atidarymo koncertas. Penktadienį, gegužės 18 d., 18 val., VDU Didžiojoje Auloje gros ir dainuos talentingieji Kauno jaunieji atlikėjai bei jaunių chorai. 23 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje vyks naktinis „Cantus Nocturnus” sakralinės muzikos koncertas.

Šeštadienį, gegužės 19 d., 15val., prasidės festivalio chorų konkursas-koncertas, o po jo vyks apdovanojimų ceremonija bei festivalio didžiojo prizo varžytuvės. Sekmadienį, gegužės 20 d., festivalio chorai giedos Kauno bažnyčiose.

Festivalio metu koncertuos bei šv. mišių liturgijoje be jau minėtų kolektyvų giedos dar per 14 chorų, orkestras, 11 solo atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio šalių. Šis festivalis skirtas taip pat ir Maironio 150 gimimo metinėms paminėti.

Daugiau informacijos ir išsamią festivalio programą rasite http://www.kaunascantat.lt/

Vilniaus Užupio dramos teatras gegužės 29 d. 19 val. Kauno mažajame teatre pristato visiškai naują režsieriaus Ramūno Abukevičiaus spektaklį HIROSIMA, mano MEILE. Tai labai sunki istorija apie meilę…

Tai pasakojimas apie meilę, kurioje greta persipynusios neatskiriamai stovi abi didžiosios M – meilė ir mirtis. Bet tai meilė po mirties arba mirtis po meilės. Apie tuos, kurie išgyvena meilę kaip Hirosimą, išdeginusią žymę visam likusiam laikui… ir vis dar drįstančius gyventi su ta žyme visą likusį gyvenimą. Tai istorija apie tuos, kuriems mirtis yra pati gailestingiausia išeitis, o gyvenimas – tik ištęsta kančia. Kančia, kuriai užmarštis pats gailestingiausias vaistas.

Ir šiaip labai lakoniška M. Diuras šiame Užupio dramos teatro pastatyme nušlifuota iki pačios esmės. Be detalių. Tik esmė. Tik žymė. Tik HIROSIMA ir nieko daugiau. Tik du mylintys – o visa kita – nebesvarbu…

Bilietų teirautis teatro kasoje, tel. (837)408470, bei internete www.bilietai.lt: http://www.bilietai.lt/lt/event/12468. Daugiau informacijos: www.uzupioteatras.lt, tel. (+370) 608 34222

Sekmadienio vakarą visą pasaulį apskriejo liūdna žinia apie Gruzijos sostinėje Tbilisyje išsiliejusią Kuros (Mtkvari) upę, kuri pasiglemžė penkių žmonių gyvybes.

Suprasdamas gruzinų šeimas ištikusią nelaimę, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas išsiuntė užuojautą Gruzijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje J. E. George Kerdikoshvili.

„Leiskite pareikšti Jums, Jūsų šaliai ir žuvusiųjų artimiesiems Kauno miestiečių vardu ir asmeniškai nuo manęs nuoširdžią užuojautą dėl šių tragiškų netekčių, kurias patyrė Gruzijos žmonės Tbilisio miestą užklupus potvyniui”, – rašoma mero užuojautoje.

Kauno vadovą sukrėtė žinia, kad gamtos stichija pasiglemžė motinos su mažamečiais vaikais gyvybes. Patvinusiai upei užliejus dalį miesto centro dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Potvynis kilo dėl ypač stiprios liūties šeštadienio vakarą. Upės vandenys palaidojo kelius ir tiltus, nutraukė elektros tiekimą ir gatvėse paliko daug purvo.

Artėjantį šeštadienį, gegužės 19 d., Rotušės aikštėje, Senojoje prieplaukoje ir prie Kauno pilies vyks Kauno miesto dienų šventės renginiai.

Naktį iš gegužės 19 d. į 20 d. po renginių iš stotelių „Kauno pilis” apie 24.00, 1.00 ir 2.00 valandą išvyks 10-ojo, 20-ojo (tik link galinės stotelės „Bitininkų g.”), 23-iojo (tik link Rokų), 37-ojo maršrutų autobusai ir 2-ojo, 5-ojo (tik link Petrašiūnų), 7-ojo (tik link galinės stotelės „Partizanų g.”), 10-ojo, 11-ojo maršrutų troleibusai.

Transporto ir eismo organizavimo skyrius

Antradienį, gegužės 15 d., viešuose aukcionuose ketinama parduoti šešis Kauno miesto savivaldybei priklausančius nekilnojamojo turto objektus.

Vienas brangiausių aukcione parduodamų objektų yra dviejų aukštų mūrinis pastatas su kiemo statiniais Miško g. 23A. Šiam objektui priskirtas 0,0913 ha žemės sklypas Miško g. 23A. Į Kultūros vertybių registrą neįrašytas, tačiau valstybės saugomas, kaip Kauno miesto istorinė dalis, pastatas aukcione parduodamas jau antrą kartą. Pradinė objekto kaina – 1,550 mln. litų.

„Į Savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą šis pastatas buvo įtrauktas 2004 metais. 2005 metais LRV nutarimu buvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą. Iki 2011 m. užsitęsė žemės sklypo prie šio pastato suformavimo ir priskyrimo procedūros. Vėliau ekspertams atlikus turto įvertinimą, pirmą kartą pastatas pristatytas aukcione šių metų vasarį. Tačiau tada pirkėjo nesulaukė”, – teigė Privatizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Ridzevičienė.

Šiuo metu vyksta dokumentų dalyvauti aukcione registracija. Norintieji dalyvauti aukcione dokumentus pateikti gali šiandien, gegužės 14 d., iki 16 val.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Sekmadienį Kaune įvyko plento dviračių lenktynės „Kredito unijų Kauno dviračių maratonas 2012″, kuriose startavo beveik 800 dviratininkų iš visos Lietuvos ir svečiai iš Latvijos.

Dviračių lenktynės, startavusios su šūkiu „Kartu mes galime daugiau”, pasižymėjo gausiu komandų skaičiumi – jose dalyvavo 56 sporto klubų, mėgėjų, įmonių ir organizacijų komandos, kurių dalyviai važiavo 1(8 km), 4 (32 km) arba 10 (80 km) ratų.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kartu su dalyviais pravažiavęs trasą ir atidaręs lenktynes, įteikė nugalėtojams tradicines Kauno mero taures.

„Kredito unijų Kauno maratono‘2012″ absoliučiu nugalėtoju antrą kartą iš eilės tapo ir Kauno mero taurę iškovojo Vytautas Kaupas, atstovavęs „Velostree-Fuji Team” komandai. Greičiausio titulą apgynęs Vytautas Kaupas 80 km trasą įveikė per 1:55:13 val. Intriguojančiame finiše jam nusileido ir antrą vietą laimėjo kitas tituluotas varžovas Ignatas Konovalovas iš profesionalų „Team Movistar” komandos (1:55:13,8). Trečią vietą iškovojo jaunas perspektyvus dviratininkas Eimantas Gudiškis iš „Velomanija-Niskama” komandos (1:55:14,2). E. Gudiškis laimėjo ir INIT TV įsteigtą prizą už greičiausiai nuvažiuotą vieną ratą.

Moterų 10 ratų nugalėtoja tapo Milda Jankauskaitė iš Panevėžio kūno kultūros centro komandos DSK „Fortūna” (atvažiavo per 1:58:59,5 val.). Antrą vietą laimėjo kita Roberta Pilkauskaitė iš Utenos kūno kultūros sporto centro (2:04:14,5). Trečia buvo panevėžietė Eglė Zablockytė iš Panevėžio kūno kultūros centro SK „El-Eko-Sport” (2:04:14,8).

Greičiausių A lygos sporto komandų tarpe nugalėtojų taurės atiteko „Velostreet-Fuji Team” vyrams, antra buvo „Velomanija-Niskama” komanda. Trečią vietą iškovojo bendra vaikinų ir merginų jaunimo komanda SK „El-Eko-Sport” iš Panevėžio kūno kultūros centro.

Tarp B lygos sporto komandų nugalėjo „Dviračių salono” komanda. Antri liko „Velo Ghost Veloma”, treti – „Focus Vilnius”. Mėgėjų ir įmonių komandos buvo vertinamos už jų dalyvių bendrai nuvažiuotą ratų skaičių. Tarp mėgėjų komandų nepralenkiamas buvo „Velomanų klubas”, nuvažiavęs 110 ratų. Antri buvo „Nikeliuotas špykis” iš Alytaus (57 ratai), trečia – „Drym Tym” komanda iš Kauno (54 ratai).

Įmonių komandų tarpe pirmą vietą ir specialų prizą laimėjo „Robinzonada” (54 ratai). Antras buvo „INIT” imonių grupės kolektyvas (19 ratų), trečią vietą užėmė „MyBike” (18 ratų). Nugalėtojų taurės, diplomai ir prizai buvo išdalinti ir vaikų, jaunučių, jaunių, veteranų vyrų ir moterų grupių nugalėtojams.

„Kredito unijų Kauno dviračių maratonas‘2012″ yra pirmasis Plento maratonų taurės etapas. Toliau dviratininkai varžysis Šiauliuose (liepos 29 d.) ir atskiro starto lenktynėse „Aplenk laiką” Vilniuje (rugsėjo 9 d.). Rudenį susumavus rezultatus paaiškės visų grupių ir komandų absoliutūs Plento taurės‘2012 nugalėtojai.

Savaitgalį „Šiaulių arenoje“ pasibaigė pirmą kartą Lietuvos kovinio sporto istorijoje vykęs Europos mėgėjų K-1 čempionatas, kuris sėkmingai susiklostė ir Kauno sporto klubo „Dainralfas“ kovotojams.

3 dienas vykusiame renginyje įvairiose svorio kategorijose dalyvavo 9 „Dainralfas“ kovotojai. Juozas Minkevičius tapo čempionu svorio kategorijoje iki 66 kg., finale po trijų raundų atkaklios kovos įveikęs savo varžovą. Antrąsias vietas iškovojo Ralfas Daukšas, svorio kategorija iki 54 kg., ir Vilmantas Glenskas (66 kg.). Bronziniai apdovanojimai atiteko Matui Stebuliauskui (81 kg.) ir Tomui Vaicickui (91+ kg.). Čempionate dalyvavo ir šie „Dainralfas“ kovotojai: Šarūnas Lipinskas (51 kg.), Rokas Sasnauskas (75 kg.), Žydrūnas Juodis (71 kg.) ir Tautvydui Lileikiui (81 kg.).

Asociacijos – Kauno sporto klubo „Dainralfas“ prezidentas Dainius Daukšas džiaugiasi savo kovotojų pasirodymais: „Šiame turnyre dalyvavome turėdami savo tikslų, vienas iš jų buvo išsiaiškinti stipriausius ir tinkamiausius kovotojus, kurie galėtų tinkamai atstovauti klubą ir Lietuvą šiais metais vyksiančiame pasaulio čempionate. Kalbant apie patį turnyrą, manau, jis tikrai pavyko, nes jame dalyvavo net 80 lietuvių kovotojų bei svečių iš 15 Europos valstybių: Rusijos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir kt.“.

Kauno sporto klubas „Dainralfas“

Nors studentų vidutinės mėnesio pajamos yra 2,5 karto mažesnės nei vidutinis šalies atlyginimas, jie sugeba dar ir sutaupyti. Tai patvirtino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. aukštųjų mokyklų auklėtinių.

Gegužės 10 d. vykusios konferencijos „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien” metu pristatytas tyrimas atskleidė, jog vidutiniškai vieno studento pajamos per mėnesį siekia 615 Lt. Didžiausias pajamas gauna sostinės ir uostamiesčio studentai, kukliausios sumos užfiksuotos Šiaulių ir Vilniaus rajone gyvenančių, bet gretimų didmiesčių aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių mėnesio biudžetuose.

Nepaisant nedidelių pajamų, studentai visų pinigų išleisti neskuba. Beveik penktadalis apklaustųjų tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, o dar beveik pusė studentų tai daro nereguliariai. Pirmieji per mėnesį vidutiniškai santaupoms skiria 167 Lt, ne tokie finansiškai disciplinuoti ar mažesnes finansines galimybes turintys studentai – 76 Lt.

Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tokios tendencijos demonstruoja, kad reguliaraus taupymo įpročius galima išsiugdyti gaunant net labai mažas sumas. „Jei per mėnesį jaunuolis į taupyklę sugeba įmesti nors litą ar du, ir tai daro reguliariai, tai yra sveikintinas finansiškai atsakingo elgesio įprotis. Augant pajamoms toks asmuo santaupoms skirti sugebės gerokai reikšmingesnes sumas“, − komentuoja O. Bložienė.

Tiesa, finansų ekspertė pastebi, jog studentiškam taupymui koją gali pakišti auganti pradelstų mokėjimų našta. Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, skolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 24 m., per metus padaugėjo 63 proc., o jų pradelstų mokėjimų suma išaugo 57 proc. Gegužės 1 d. jaunuoliai buvo sukaupę 28,7 tūkst. pradelstų mokėjimų už telekomunikacijų sektoriaus paslaugas, dar 26,2 tūkst. atvejų fiksuojama nebankiniam sektoriui, 19,1 tūkst. – bankiniam sektoriui.

„Karta, kuri dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, jau turi nemažą pradelstų mokėjimų bagažą. Svarbu neužmiršti, kad kiekvienas pradelstas mokėjimas gali padaryti žalos finansinėms galimybėms ateityje“, − sako O. Bložienė.

Anot Asmeninių finansų instituto vadovės, neretai jaunam žmogui atrodo, kad užmiršus sumokėti 3 litus už telefono sąskaitą pasaulio pabaiga neateis. „Ne visuomet pagalvojama, kad net ir toks užmaršumas gali pasibaigti neišsipildžiusiomis svajonėmis. Pavyzdžiui, šį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą dar kartą. Todėl dėmesys kredito istorijai turėtų būti ne menkesnis nei taupymui“, − apibendrino O. Bložienė.

Apie tyrimą. Lietuvos studentų finansinės situacijos tyrimą atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) š.m. kovo – balandžio mėnesiais. Pranešime komentuojami 8702 respondentų, studijuojančių 39 šalies aukštosiose mokyklose, atsakymai.

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaus anksčiau nei pernai – gegužės 20 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo paskelbti šią dieną Pagarbos mokesčių mokėtojui diena ir įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

„Kasmet minint Laisvės nuo mokesčių dieną, LLRI primenama, kad mokesčių mokėtojų lėšomis yra išlaikomas visas viešasis sektorius, kad lėšos naudojamos ne tik valdininkams, bet ir mokytojams, policininkams ir t.t. išlaikyti. Pabrėždami, kur ir kieno sprendimu panaudojamos lėšos, politikai ir visuomenė dažnai pamiršta padėkoti ir pagerbti tuos, kurie į biudžetą sumoka visas šias lėšas. Būtų labai simboliška kasmet gegužės 20 d. prisiminti ir pagerbti triūsiantį žmogų, kuris kone pusę savo uždirbtų pajamų sumoka mokesčiais, kuris pluša ne tik kad uždirbtų savo ir šeimos pragyvenimui, bet ir kad išlaikytų viešąjį sektorių. Tikimės, kad Lietuvoje, kur į Atmintinų dienų įstatymą yra įtrauktos tokios dienos kaip Derliaus, Baltų vienybės, Lietuvos energetikų ir Jūros bei Žvejų, atsiras ir Padėkos mokesčių mokėtojui diena,“ – siūlo LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.

„Ypatingos pagarbos nusipelno savarankiškai dirbantys žmonės, individualių įmonių savininkai, kurie mokėdami didelius mokesčius dar ir patys turi juos apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, tad skirtingai nei daugumai dirbančiųjų, mokesčiai jiems sukelia ne tik finansinę, bet ir administracinę naštą,“ – pabrėžia K. Leontjeva.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 m. Tai – simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti viešajam sektoriui ir pradeda dirbti sau. Ji apskaičiuojama pagal santykinės valdžios išlaidų naštos rodiklį, parodantį, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Kelerius metus nuosekliai judėta link naujos metodikos taikymo, kuomet šiai dienai apskaičiuoti naudojamos nacionalinio biudžeto ir nebiudžetinių fondų išlaidos, o ne pajamos.

„Keisti metodiką mus paskatino krizės metu neregėtais mastais išaugęs viešojo sektoriaus gyvenimas ne pagal kišenę, kai išaugo biudžeto deficitas ir valstybės skola. Pavyzdžiui, pernai skirtumas tarp viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų sudarė daugiau nei mėnesį – 32 dienas buvo gyvenama skolon. Su analogiška problema susidūrė ir kolegos užsienyje, tad vis daugiau šalių pereina prie Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimo pagal biudžeto išlaidas,“ – komentuoja K. Leontjeva.

Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valdžia nusipelnė pagyrimo už pasiryžimą mažinti deficitą ir karpyti biudžeto išlaidas, dėl ko ši diena šiemet ateina anksčiau nei pernai. „Pernai Laisvės nuo mokesčių diena buvo paminėta birželio 7 d. Palyginti su 2011 m., iš biudžeto ir nebiudžetinių fondų bus išleista apie 750 mln. litų mažiau, o tai išties gera žinia šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojams, kurie apmoka visą viešojo sektoriaus išlaidų sąskaitą,“ – pažymi ekspertė.

Kasdien žmonės gali minėti ir Laisvės nuo mokesčių valandą: jeigu žmogus dirba nuo 8 val. ryto ir iki 17 val. vakaro, o pietauja nuo 12 iki 13 val., tuomet pirmąsias tris valandas jis dirba viešajam sektoriui ir tik 11:05 ryto jis pradeda dirbti sau.

Kitose šalyse taip pat skaičiuojama Laisvės nuo mokesčių diena. Prie metodikos pagal valdžios išlaidas perėjusios Jungtinės Amerikos Valstijos šią dieną minėjo savaite anksčiau už Lietuvą – gegužės 14 d., Čekija – birželio 9 d., o Jungtinėje Karalystėje ši diena išaus birželio 23 d.

LLRI