Kauną reprezentuojančių sporto komandų vadovus į susitikimą pakvietęs miesto meras Andrius Kupčinskas buvo atviras – šįmet planuojamas maždaug 100 mln. Lt mažesnis miesto biudžetas, todėl savivaldybės parama klubams šįmet bus kuklesnė.

„Norime jus atvirai informuoti apie esamą situaciją. Mums svarbi jūsų nuomonė, tad sieksime kartu su jumis ieškoti konsensuso. Pinigų yra tiek, kiek yra, ir jų tikrai nepadauginsime. Visuotinė taupymo politika vyksta visoje šalyje“, – susitikimo su sporto klubų atstovais metu kalbėjo A. Kupčinskas.

Išgyvenimo biudžetas

Seimo priimtame 2012 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Kauno miesto savivaldybei numatyta gerokai mažesnė dotacija iš valstybės biudžeto nei pernai. Be to, šįmet mažėja savivaldybių pajamų, iš jų – ir didžiausią biudžeto dalį sudarančių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio, prognozė.

„Finansų ministerija savivaldybėms nebeleidžia tvirtinti deficitinio biudžeto. Jeigu anksčiau dar galėdavome kažkokias skolas užlopyti iš skolintų lėšų, dabar jas galėsime naudoti tik Europos sąjungos vykdomiems projektams. 2011 m. Kauno biudžetas siekė 832 mln. Lt. Tuo tarpu šįmet planuojamas maždaug 100 mln. Lt mažesnis biudžetas, kurį galime drąsiai vadinti tik išgyvenimo biudžetu“, – tvirtino A. Kupčinskas.

„Dabartinė Lietuvos ekonominė padėtis yra blogesnė nei buvo 2008-2009 m. Mums dar sunkiau yra todėl, kad nebegalime tvirtinti deficitinio biudžeto“, – teigė Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Atsižvelgs į argumentus

Pastarąjį mėnesį įtemptai dirbusi 2012 m. miesto biudžeto darbo grupė sporto rėmimo programai siūlo skirti iki 5 mln. Lt. Ši suma būtų skirta reprezentacinėms įvairių sporto šakų komandoms bei daliai sporto halę ir didžiausią šalies stadioną valdančios įstaigos „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras“ išlaikymo išlaidų padengti.

Kauno miesto taryba šių metų biudžetą tvirtins vasario 23 d. vyksiančio posėdžio metu. Tuo pačiu planuojama patvirtinti ir naujai steigiamos Sporto rėmimo tarybos sudėtį. Būtent šios tarybos nariai spręs, kokiomis proporcijomis paskirstyti sporto rėmimo programos lėšas.

„Neslepiame ir situaciją nusakome tokią, kokia ji yra iš tiesų. Esame atviri ir norime kartu su jumis rasti sprendimus. Siekiame, kad vyktų atviras dialogas. Aišku, aš turiu savo įsivaizdavimą, kaip galėtų būti paskirstytos sporto rėmimo programos lėšos, bet man norėtųsi, kad tai jūs išdiskutuotumėte tarpusavyje. Taip jūs padėtumėte ir Sporto rėmimo tarybai, kuriai būtų kur kas lengviau apsispręsti“, – sporto klubų vadovus diskutuoti paragino miesto meras.

„Sporto rėmimo taryba jus kviesis į posėdžius ir atsižvelgs į pateiktus argumentus“, – pridūrė S. Buškevičius.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mums reikia subalansuoti labai daug dalykų ir žiūrėti į biudžeto visumą. O trūksta ir mokykloms, ir kultūrai, ir viešajam miesto transportui. Visoms sritims finansavimas šiais metais mažėja apie 20-30 proc.“, – tvirtino Kauno miesto meras.

Tikslas – išgyventi

Tiek miesto vadovai, tiek Kauną reprezentuojančių klubų atstovai sutiko, kad vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro gyvavimą, kuriame savo varžybas galėtų rengti dauguma miesto reprezentacinių komandų.

„Kaip žinia, visi didesni renginiai iš halės „emigravo“ į Žalgirio areną ir sporto centras pats nebegali išsilaikyti. Jų pajamos pastaraisiais metais siekdavo beveik 2 mln. Lt. Jų prašymas viršija 1 mln. Lt, tačiau esant tokiai situacijai, biudžeto darbo grupė siūlo perpus kuklesnę paramą“, – teigė A. Kupčinskas.

Vicemeras S. Buškevičius klubų vadovus paragino pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, kaip būtų galima užtikrinti didesnį sporto halės užimtumą.

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas Artūras Jacinavičius tapo televizijos projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtoju.

Finale jis varžėsi su kitais gabiais Lietuvos mokiniais iš Biržų „Saulės“, Kauno „Santaros“, Kelmės rajono Kražių gimnazijų, Vilniaus licėjaus ir Vilniaus katalikiškos mokyklos „Versmė“. A. Jacinavičius mokosi labai gerai – jo žinios nuolat vertinamos pačiais aukščiausiais balais.

„Jis ypatingai domisi biologija ir chemija. Namuose turi akvariumą, augina bakterijas. Jis tvirtai nusprendęs studijuoti Sveikatos mokslų universitete Kaune. Sako, kad baigęs universitetą tikrai dirbs Lietuvoje. Jis yra Lietuvos patriotas. Artūras tiki, kad dauguma jaunuolių, kurie dabar uždarbiauja užsienio šalyse, kažkada sugrįš į Lietuvą. Laisvalaikiu jis skaito rimtas knygas, ant jo stalo visada yra enciklopedijos“, – sako Artūro klasės auklėtoja Eglė Skaistė Stravinskienė.

Nuo 2008-ųjų gyvuojantis televizijos projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – tai žinių viktorina, kurioje rungiasi gabiausi Lietuvos moksleiviai. Kasmet garbingais „Lietuvos tūkstantmečio vaiko” titulais apdovanojami aštuoni patys gabiausi mokiniai – nuo penktokų iki dvyliktokų.

Nugalėtojai pagerbiami LR Prezidentūroje ir kaip garbės svečiai kviečiami į įvairius valstybinės reikšmės renginius. Projektą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektas supažindina visuomenę su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbščiais mokiniais.

Artimiausiuose Kauno miesto tarybos komitetų posėdžiuose bus svarstomas Administracijos siūlymas tris savivaldybės įsteigtus muziejus sujungti į vieną biudžetinę įstaigą.

Savivaldybei priklauso Kauno miesto muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus bei Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus. Šiuo metu juose yra 64,1 etatai. Bendra metinė muziejų išlaikymo sąmata siekia beveik 1,8 mln. litų. Iš šios sumos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skiriama 1,2 mln. litų.

Savivaldybės administracijos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad visuose trijuose muziejuose dirba tik 11 muziejininkų. Todėl sujungiant muziejus siūloma ne mažinti jų etatų skaičiaus, bet priešingai – įdarbinti daugiau šios srities specialistų. Sujungus muziejus, liktų tik būtinas muziejinės įstaigos administracijos darbuotojų skaičius.

Skaičiuojama, kad sujungus muziejus bus galima sutaupyti mažiausiai 200 tūkst. litų, skiriamų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Šios lėšos galėtų būti skirtos muziejų materialinei bazei gerinti, eksponatams įsigyti, kultūros programoms.

„Šiandien muziejų veikloje matau kelis trūkumus. Pirmiausia, akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai negali būti vien daiktų saugykla. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lankytojų – o tai yra antroji mūsų muziejų problema. Čia turėtų vykti daugiau patrauklių, įdomių edukacinių ir kultūrinių programų. Tačiau joms organizuoti reikia būtent šios srities specialistų“, – teigė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.

Muziejininkystės specialistų stygiaus problemą siūloma spręsti steigiant kultūros vadybininkų etatus. Muziejų lankytojams pasiūlius patrauklių edukacinių, kultūrinių renginių, teikiant kitas paslaugas, muziejai pritrauktų daugiau lankytojų ir uždirbtų daugiau pinigų.

Rengdami siūlymą sujungti savivaldybei priklausančius muziejus, specialistai analizavo ir kitų šalies savivaldybių panašių muziejų veiklą. Visų trijų Kauno muziejų nuolatinių ekspozicijų plotą sudaro apie 1000 kv. m. Panašų nuolatinių ekspozicijų plotą valdo Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Jurbarko krašto muziejus ir Raseinių krašto istorijos muziejus.

Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija svarstė eismo reguliavimo klausimą Žalgirio arenos prieigose.

„Eismas Karmelitų tiltų turėtų būti organizuojamas tik automobiliams ir autobusams, apsaugai pėsčiuosius nukreipiant ir įpratinant juos naudotis kitu tiltu iš A. Mickevičiaus g., nes dabar automobiliai tiesiog „lipa ant kulnų” visiems pėstiesiems“, – akcentavo šį pasiūlymą Eismo saugumo komisijai pateikęs miesto meras Andrius Kupčinskas.

Į Eismo saugumo komisijos posėdį atvykęs Žalgirio arenos apsaugos vadovas pareiškė, kad visai uždraudus pėsčiųjų eismą Karmelitų tiltu, žmonės tuo būtų labai nepatenkinti. Arenos atstovas pasiūlė po masinių renginių Karmelitų tiltą specialiais atitvarais padalinti į dvi dalis: dešinė kelio pusė būtų skirta automobiliams, o kairė – pėstiesiems.

Eismo saugumo komisijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Galiausiai buvo nutarta eksperimento būdu leisti arenos apsaugos darbuotojams po renginių tvorelėmis padalinti tiltą į dvi dalis. Artimiausių Žalgirio arenoje vyksiančių renginių metu bus stebima, ar ši tvarka pasiteisins.

Kauno miesto Keleivinio transporto komisija nusprendė pratęsti 29-ojo autobusų maršrutą iki M. P. Šalčių gatvės.

Šiuo metu reikiamos infrastruktūros M. P. Šalčių gatvėje nėra, tačiau kol vyks paruošiamieji darbai, siekiant kuo greičiau pradėti organizuoti keleivių susisiekimą šioje maršruto atkarpoje, artimiausiu metu bus įrengtas laikinas autobusų apsisukimo žiedas.

Kuomet 29-ojo maršruto autobusai pradės važiuoti iki M. P. Šalčių gatvės, apie pakitusį maršrutą bei tvarkaraštį miesto gyventojai bus informuoti papildomai.

Galimybę įgyvendinti šią idėją suteiks bendradarbiavimo susitarimas tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno senjorų tarybos, kuriam pritarė trečiadienį posėdžiavusi Tarybos kolegija.

„Senjorų parką“ planuojama įrengti tarpukariu pastatyto kurhauzo vietoje. Dabar čia likę tik medinio pastato pamatai. Senjorai nori sutvarkyti šią vietą, pastatyti suolelių, pavėsinių, įrengti laužaviečių.

„Ankščiau šioje vietoje vykdavo lauko šokių vakarai, dabar viskas apleista. Norėtume įrengti parko zoną, kurioje vyresnio amžiaus žmonės galėtų pailsėti, pasportuoti ir papramogauti“, – planus pristatė Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.

„Savivaldybė nėra miško savininkė, todėl turėsime sulaukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak skyriaus vedėjos, šiuo metu Aplinkos ministerijai yra pateiktas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektas. Jį patvirtinus, Aplinkos apsaugos skyriaus programoje turės būti numatytos lėšos projektui įgyvendinti. Į šį vidinės miškotvarkos projektą yra įtrauktas poilsinės rekreacinės teritorijos sutvarkymas.

„Senjorų tarybos idėja tikrai graži, savivaldybė jai pritaria. Tačiau jai įgyvendinti reikia laiko ir kantrybės“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Dėl Kauną sukausčiusio šalčio pagrindinė miesto eglė bus nupuošta vėliau nei planuota.

Praėjusių metų gruodžio mėnesio pradžioje įžiebtą smaragdinę Kauno eglutę buvo planuojama nupuošti vasario 2 d., kuomet minima katalikų šventė Grabnyčios. Tačiau dėl didžiulių šalčių šiuos darbus teks atidėti.

„Eglutės nupuošti prie tokių šalčių tiesiog neįmanoma, nes neveikia aukštuminė technika. Be to, iškonstruoti eglutę reikia nemažai laiko, o esant tokiam šalčiui darbuotojai negali taip ilgai dirbti lauke. Darbus pradėsime vykdyti tik tuomet, kai oro temperatūra bus mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Tad artimiausiu metu eglutė ir „Smaragdinis Kalėdų miestas“ ir toliau džiugins kauniečius“, – teigė smaragdinės eglutės autorė Jolanta Šmidtienė.

Iš beveik 50 tūkst. plastiko butelių pagaminta pagrindinė Kauno eglė trečius metus iš eilės buvo pripažinta gražiausia Lietuvoje. Taip nusprendė praėjusių metų gruodžio pabaigoje naujienų portalo delfi.lt surengtoje apklausoje dalyvavę skaitytojai, už smaragdinę eglutę atidavę beveik trečdalį visų balsų.

Žinia apie Rotušės aikštės puošmena tapusią pagrindinę miesto eglę netruko išplisti po visą pasaulį. Sužinoję apie originalų kūrinį, juo susidomėjo ir garsiosios Guinnesso rekordų knygos rengėjai.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per 2011 m. Lietuvoje išaugo kompiuterių naudotojų skaičiai. Kompiuterių naudotojų nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. rudens paaugo 10,7 proc. punktų (nuo 60,2 iki 70,9 proc.).

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.
„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“, – pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Intensyviu eismu pasižyminčioje Varnių gatvėje, ties Vilijampolės turgumi esančioje pėsčiųjų perėjoje, pradėjo veikti naujas, pėsčiųjų valdomas šviesoforas.

Pradėjus veikti šviesoforui, pėstieji turi galimybę mygtuko paspaudimu sustabdyti eismą ir saugiai pereiti gatvę. Ši sistema užtikrina, jog automobilių srautas šioje atkarpoje yra stabdomas rečiau nei tai būtų daroma eismą reguliuojant nustatyto intervalo principu veikiančiam šviesoforui.

„Kuomet norinčiųjų pereiti gatvę nebus, vairuotojams visuomet degs žalias signalas. Net ir naktį, kuomet daugelis miesto šviesoforų neveikia, šis bus įjungtas. Jeigu naktį nebus pėsčiųjų, degs žalia šviesa ir netrukdys eismui“, – teigė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją kartu su Kauno miesto savivaldybe įrengė Vilijampolės turgų administruojanti bendrovė „Prekybos miestelis Urmas“. Tokios miesto savivaldybės ir verslininkų partnerystės dėka šviesoforai buvo įrengti ir Pramonės prospekte. Šiais metais kelis naujus šviesoforus planuojama įrengti Raudondvario plente.

Pirmadienį, sausio 30 d., anksti ryte Žemaičių ir Aušros gatvių sankirtoje įvyko vandentiekio tinklų avarija. Iš požeminės trasos pradėjęs tekėti vanduo netrukus virto ledu, todėl eismo sąlygos šioje miesto vietoje esančioje nuokalnėje buvo tapusios itin sudėtingomis.

Dėl šių aplinkybių pirmadienį po pietų minėtoje gatvėje įvyko eismo įvykių. Siekdami išsiaiškinti incidento priežastis ir užtikrinti, kad panašūs dalykai nepasikartotų ateityje, Kauno miesto savivaldybės vadovai antradienį pasikvietė bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“, Miesto tvarkymo skyriaus ir miesto policijos atstovus.

Bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Vilius Burokas užtikrino, jog iš požeminės trasos tekėjęs vanduo buvo užsuktas pirmadienį anksti ryte, apie 7 val. Iškart po to, apie 7.30 val., visą nuokalnę smėlio ir druskos mišiniu pabarstė su „Kauno vandenimis“ sutartį turinčios bendrovės „Kelių remonto grupė“ barstytuvas.

„Apie 8 val. ryto, per patį piką, nuo Žemaitės kalno automobiliai leidosi be didesnių problemų. Vandens tekėjimas buvo sustabdytas, o kelias – pabarstytas“, – aiškino bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Tačiau po pietų miesto policiją pasiekė pranešimai apie minėtoje nuokalnėje susidariusią sudėtingą eismo situaciją.

„Gali būti, kad važiuojantys automobiliai išnešiojo ant gatvės išbarstytą mišinį ir po pietų kai kurios nuokalnės atkarpos tapo labai slidžiomis. Vandentiekio tinklų avarijos padarinius likvidavusi bendrovė „Kauno vandenys” laiku nepastebėjo pasikeitusių eismo sąlygų, dėl ko buvo pavėluoti priimti būtinus sprendimus dėl eismo saugumo užtikrinimo“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

„Turime pripažinti, kad nepadarėme visko tinkamai. Taip pat turime įsipareigoti, kad ateityje tai nepasikartos, – tvirtino Kauno savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Tegul tai bus paskutinė pamoka, kuri negali kartotis. Jei bus sekantis kartas, imsimės kardinalių žingsnių”.

„Likviduodami avariją, neįvertinome antroje dienos pusėje pasikeitusių sąlygų. Norėčiau visų vairuotojų atsiprašyti už sukeltus nepatogumus“, – teigė bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Bendrovė „Kauno vandenys“ kartu su draudimo kompanijomis ketina spręsti vairuotojų patirtos žalos atlyginimo klausimą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras perspėja: kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų ir traumų dėl slidžių kelių grėsmė. Apsaugoti save ir artimuosius galima imantis paprastų, bet veiksmingų priemonių.
Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Paslydus ir parkritus dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų, patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visų pirma, reikia nepabijoti paimti kastuvą į rankas ir nuvalyti sniegą prie savo namų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve, nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui”.

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10-14 dienų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Tiesa yra ta, jog specialios dietos sergantiesiems astma nėra. Pasaulyje nežinoma apie išskirtinius maisto produktus, kurie mažintų astmos sukeliamus kvėpavimo takų uždegimus.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, gali nežymiai praplėsti bronchus valandai ar dviems, tačiau inhaliatorius daug efektyviau palengvina trumpalaikius astmos simptomus.

Nepaisant to, teisinga mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Kaip ir kiekvieno sveikatai naudinga reguliari mankšta bei teisinga mityba. Ir tai, be abejo, tinka žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą.

Siekiant sušvelninti astmos žalą organizmui, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.
Pasaulyje sergančių astma žmonių skaičius ženkliai išaugo per pastarąsias trejetą dekadų. Dauguma mokslininkų pateikė išvadas, jog besikeičiantys mitybos įpročiai tam turi didelės įtakos. Ar gali būti, kad ne tik Amerikos piliečių, bet ir Europos gyventojų vis rečiau vartojami vaisiai ir daržovės, pakeičiami perdirbtu maistu, didina riziką astmos vystymuisi? Tai patvirtina keletas atliktų tyrimų, tačiau vis vien ryšio tarp dietos ir astmos klausimas išlieka diskusijų objektu.

Yra įrodymų, kad žmonės, kurie maitinasi produktais, turtingais vitaminu C ir E, beta-karotinais, flavonoidais, magniu, selenu ir omega-3 riebalų rūgštimis, turi mažesnę tikimybę susirgti astma. Daugelis šių medžiagų yra antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų.

„Vienas pastarųjų tyrimų apie astmą ir dietas parodė, jog paaugliams, vartojantiems ne itin vertingą maistą, dažniau pasireiškia astmos simptomai. Tie, kurie su maistu nepakankamai gaudavo vitaminų C ir E, omega-3 riebalų rūgščių, dažniau skundėsi prasta plaučių funkcija“, – mokslininkų atradimais dalinasi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinikos alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė. 2007 metais atliktos studijos duomenimis nustatyta, jog vaikai, augimo laikotarpiu dažnai vartoję taip vadinamosios „Viduržemio dietos“ produktus (riešutus ir vaisius, tokius kaip vynuogės, obuoliai, pomidorai), buvo mažiau linkę į astmos sukeliamus simptomus.

Tačiau nėra pilnai išaiškinta, ar būtent šių maistinių medžiagų stoka iš tiesų gali išprovokuoti astmą. Kaip ir nėra tyrimų, kurių metu būtų nustatytas nesėkmingas astmos gydymas vartojant specialiai atrinktus vitaminus ir mineralus. Kodėl? Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tai gali būti skirtingų vitaminų, mineralų ir kitų antioksidantų, natūraliai esančių maisto produktuose, sąveika, kas yra naudinga mūsų sveikatai. „Todėl mažai tikėtina, kad vartojant vitaminus, mineralines medžiagas arba kitus maisto papildus, pagerinsite astmos kontrolę ir užkirsite kelią šios ligos simptomams“, – teigia doc. Jolanta Kudzytė.

Nepaisant menamo ryšio tarp astmos ir dietos, visi žinome, jog pilnavertė mityba yra svarbi kiekvienam, o ypatingai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Jei jūsų organizmas gauna nepakankamai maisto medžiagų, kūnas gali būti linkęs sunkiau kovoti su kvėpavimo takų virusais, provokuojančiais astmos priepuolius.

Ką reikėtų valgyti, vengiant išprovokuoti astmą?

Atsižvelgiant į pateiktą šiek tiek miglotą ryšį tarp astmos ir mitybos, žemiau išvardyti patarimai, praversiantys renkantis maistą:

Valgykite daug vaisių ir daržovių. Nors nėra žinoma kurie konkrečiai vaisiai ir daržovės gali turėti įtakos astmai, taigi geriausias patarimas yra tiesiog padidinti jų kiekį ir rūšių įvairovę.

Valgykite maisto produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis. Omega -3 šaltiniais gali būti žuvų (lašišos, tunai ir sardinės) taukai ir augalinės kilmės produktai, tokie kaip linų sėmenys, kanapių sėklos. Netgi neturint aiškaus mokslinio pagrindimo, jog sergantiems astma jie naudingi, visgi jų įtraukimas į kasdieninę mitybą būtų teisingas sprendimas.

Venkite nesočiųjų riebalų ir omega-6 riebalų rūgščių. Keleto tyrimų duomenimis, omega-6 ir nesočiųjų riebalų, randamų kai kuriuose margarinuose ir kepiniuose, vartojimas gali pabloginti astma sergančiųjų sveikatą. Ryšium su tuo, jog jie padidina širdies ligų riziką, bet kuriuo atveju tai tik antra priežastis, dėl kurios vertėtų sumažinti jų kiekį valgant.

Ar šie patarimai padės Jums? Garantuoti negalima. Bet tol, kol nežinosime kurie tiksliai vitaminai, mineralai ir antioksidantai galėtų padėti sergantiesiems astma, nėra priežasties kodėl nereiktų dažniau valgyti vaisių, daržovių ir (saikingai) sveikus riebalus.

Kas daro įtaką bronchų astmos simptomams?

Teisingas ar blogas maistas nėra vienintelis astmos kaltininkas. Štai keletas pavyzdžių:

Didelio kaloringumo dieta

Jei valgote daugiau kalorijų nei sudeginate, jums didėja svoris. Tai nėra gerai ne tik Jūsų bendrai savijautai, bet šis faktas ypatingai kenkia jūsų astmai. Žmonės, kurie yra nutukę, dažniau linkę į astmos paūmėjimus, vartoja daugiau vaistų ir nėra tokie darbingi kaip žmonės, turintys normalų svorį.

Alergija maisto produktams

Daugelis žmonių skundžiasi maisto netoleravimu (tokiu kaip laktozės netoleravimas), bet tai nėra tikroji alergija ir ji kartais apsunkina astmą. Tik apie 2 proc. sergančių astma suaugusiųjų yra alergiški pieno, kiaušinių produktams, jūros gėrybėms, riešutams ar kitiems produktams. Tačiau šiems žmonėms net ir menkiausias alergeno kiekis gali būti pavojingas gyvybei, nes gali sukelti anafilaksinę reakciją, taip pat iššaukti broncho spazmus, reikalaujančius skubios medicinos pagalbos.

Alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė teigia, jog nėra jokių įrodymų netgi tokiai mažai pacientų grupei, kad visiškas pieno produktų eliminavimas iš dietos padės astmos kontrolei. „Tai tėra mitas, kuris gali privesti iki osteoporozės, ypač tuos žmones, kurie turi reguliariai vartoti kortikosteroidus norintiems kontroliuoti astmą“, – tikina J. Kudzytė.

Astma sergantiesiems asmenims vertėtų būti atsargiems net aplinkoje esantiems alergenams. „Pavyzdžiui, termiškai apdorojant (kepant, verdant, troškinant) žuvį ir jūros gėrybes, pasklidęs lakus baltymas gali provokuoti dusulį astma sergantiems žmonėms. Daugiabutyje vienam kaimynui kepant žuvį kitame bute vaikas gali pradėti dusti, – apie klastingus atvejus pasakoja docentė. – Lupant citrusinius vaisius į aplinką sklinda daug eterinių aliejų, kurie taip pat gali išprovokuoti dusulį šalia esantiems astmatikams“.

Maisto priedų netoleravimas

„Sulfitai, kurie naudojami produktų šviežumui išlaikyti ir pelėsio augimo sustabdymui kai kuriems sergantiems astma žmonėms gali sukelti trumpalaikius šios ligos simptomus. Sulfitai gali skleisti sieros dioksidą, kuris dirgina plaučius. Jau kuris laikas JAV švieži vaisiai ir daržovės neapdorojami sulfitais. Tačiau jie yra vis dar naudojami apdirbtame maiste ir taip pat gali būti aptinkami prieskoniuose, džiovintuose vaisiuose, konservuotose daržovėse, vynuose ir kt. maisto produktuose“, – tvirtina „tikraiBe.lt“ įkūrėja Laima Čigriejūtė Vitkauskienė, padedanti šeimininkauti alergiškų žmonių virtuvėje.

Pati būdama alergiška bei augindama atopiniu dermatitu sergančią dukrelę moteris studijavo įvairių ligų aprašymus, mokslininkų tyrimus kol, nutarusi pasidalinti savo patirtimi, atidarė parduotuvę, siūlančią alergijoms bei kitoms dietoms draugiškus produktus.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Iki 70% visų sergančiųjų astma taip pat turi GERL (skrandžio rūgšties refliuksas), kas gali dar labiau pabloginti astmos kontrolę. Kai kuriais atvejais GERL nebūdingi įprasti rėmens simptomai. „Viršsvorio panaikinimas dažnai rekomenduojamas nustačius GERL. Taip pat siūloma atsisakyti alkoholio, kofeino ir kitų GERL provokuojančių maisto produktų. Taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą, – pataria docentė J. Kudzytė. – Jei skundžiatės GERL, jums gali prireikti medikamentinės pagalbos“.

Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, visų pirma rekomenduotume pasitarti su jus gydančiu gydytoju ar pulmonologu. Įvertinęs Jūsų astmos būklę (bendros Jūsų organizmo būklės ir astmos formos bei sunkumo laipsnio įvertinimas), gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų kaip pagerinti Jūsų dietą.

*Parengta remiantis įvairiais užsienio literatūros šaltiniais ir konsultuojantis su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Vaikų ligų klinikos alergologe – pulmonologe doc. Jolanta Kudzyte.

Ligita Šoliūnienė