Studentų atstovai iš visos Europos sukritikavo Lietuvoje pastebėtą nepagarbą žmogaus teisėms, seksualinėms mažumoms, engiant taikių susirinkimų, eisenų. Tokia pozicija buvo suformuota 58-ajame Europos studentų sąjungos Tarybos susitikime (angl. k. European Students Union – ESU). ESU susitikimas vyko š.m.gegužės 4-8 dienomis Madride (Ispanija).

Susitikime Lietuvos studentams atstovavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert ir LSS akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys.

„Susitikime Europos studentai aktyviai diskutavo apie Lietuvoje vykusius Baltic Pride renginių ciklo įvykius. Daugumos nuomone buvo pritarta, jog atšaukiant eisenas, nutraukiant eisenas joms net neįpusėjus, jų metu smurtaujant ir nepagarbiai besielgiant aplinkiniams yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.

Susitikime Lietuvos studentų sąjungos atstovai inicijavo suformuoti visų Europos studentų poziciją dėl panašių renginių vykdymo bei žmogaus teisių laikymosi Europos valstybėse.

Studentų atstovai pritarė, jog nepaisant žmonių socialinių grupių, taikios eisenos turi būti toleruojamos ir gerbiamos visose Europos demokratinėse valstybėje. Nereikia pamiršti, jog bet kokių socialinių grupių atstovai – pensininkai, neįgalūs, studentai ar homoseksualai – visi turi lygias teises saviraiškai, taikioms eisenoms ar demonstracijoms“,- teigė Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert.

Studentų susitikimo metu LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams, Karina Ufert, buvo išrinkta į ESU vykdomąjį komitetą. Vykdomojo komiteto atstovai padeda formuoti, įgyvendinti ESU tikslus bei pagrindines veikimo gaires ir koordinuoja kitų organizacijos komitetų veiklą. Be vykdomojo komiteto narių rinkimų, taip pat buvo renkami akademinių reikalų, plėtros, audito komiteto nariai.

Susitikime Europos valstybių studentai rinko ir naująjį ESU prezidentą. Prezidentu buvo išrinktas Belgijos nacionalinės studentų sąjungos atstovas Bert‘as Vandenkendelaere.

Renginyje, be rinkimų, taip pat buvo vykdytas seminaras, tema „Visuomenės finansavimas ir aukštojo mokslo socialinė dimensija: investicija ar išlaidos?“ (angl. k. „Public funding and social dimension of higher education: investing into the future or borrowing from it?“). Seminare dalyviai, pristatė Europos valstybių aukštojo mokslo apmokestinimo tyrimo rezultatus. Renginio dalyviai aptarė Europos valstybėse esamą studentų socialinė padėtį, aukštojo mokslo apmokestinimo klausimus.

Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga yra aktyvi Europos Studentų sąjungos (ESU) narė nuo 1998 m. ESU vienija 50 nacionalinių Studentų sąjungų iš 37 šalių. Europos Studentų sąjunga savo veiklą pradėjo 1982 m. Ji atstovauja visų Europos studentų interesams aukštojo mokslo klausimais, bendradarbiauja su Europos Taryba, UNESCO, Bolonijos propaguotojais Europoje ir kitomis Europos aukštojo mokslo klausimus nagrinėjančiomis institucijomis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina praeitą savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai 40 tūkstančių šalies studentų nepagrįstai apskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šias 2009 m. rudenį studijas pradėję nuolatinių studijų studentai neva privalo mokėti iš savo kišenės.

LSS atlikta situacijos analizė parodė, jog PSD įmokas turinčios apskaičiuoti ir surinkti valstybės institucijos to atlikti negalėjo dėl spragų teisės aktuose. Iš studentų nusiskundimų apie nepagrįstai jiems priskaičiuotą PSD taip pat nebuvo gauta.

„Turima informacija iš studentų savivaldų bei valstybės institucijų leidžia teigti, kad už PSD atsakingos institucijos pačios yra kiek pasimetusios ir iš pirmo kurso studentų reikalauti PSD neskuba. Aiškumo trūksta, nes vykdant aukštojo mokslo pertvarką pakito teisinė tikrovė, o prie šios operatyviai priderinti kitų sričių teisės aktų nebuvo suskubta“,- pastebi LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak LSS vadovo, organizacija jau parengė konkrečius siūlymus, kaip būtų galima elgtis tol, kol reikalingi formalūs pataisymai teisės aktuose bus priimti.

„Deja, valdžios insititucijų veikloje yra įsigalėjusi paraidinė arba kitaip – formalistinė – teisės samprata. Ji trukdo užuot keitus tikrovės neatitinkančius žodžius dokumentuose tiesiog remtis bendraisiais teisės principais ir operatyviai reaguoti į pakitusią realybę.

Pastebėtina ir tai, kad tarp atsakingų žinybų komunikacija vyksta netinkamai arba visiškai nevyksta: drauge bendrais studentams aktualiais klausimais turinčios dirbti Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo atveju to atlikti negeba“, – situaciją vertina studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis.

LSS raštu Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrams siūlys imtis visų reikiamų priemonių, jog dėl sutrikusios komunikacijos tarp žinybų, įstrigusių teisės aktų pataisų, akademinis jaunimas nenukentėtų, t.y. PSD įmokos nebūtų skaičiuojamos į užsienį studijuoti pagal mainų programas išvykusiems bei akademinių atostogų išėjusiems Lietuvos studentams taip pat dieninių, nuolatinių studijų studentams.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 – 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams. Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą.

LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.

„Akademinio jaunimo požiūriu, toks siūlymas abejotinas. Nėra tikslu teigti, jog visi pradedantieji dirbti nieko nemoka, nieko neišmano, dėl to esą jie nėra verti net minimalaus atlygio. Siūlymas ignoruoja faktą, jog dalis minėtos amžiaus grupės jaunų žmonių jau turi aukštąjį išsilavinimą, diplomu patvirtintą kvalifikaciją“, – komentuoja studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Anot LSS prezidento, Vyriausybėje suformuotos darbo grupės siūlymai nebuvo derinti su studentų atstovais Lietuvos studentų sąjungoje. „Keista, jog sprendžiant jaunimo nedarbo problemas ignoruojamas akademinis jaunimas. Būtent į jį laiduodama nemokamą aukštąjį mokslą valstybė investuoja nemažus pinigus, deklaruoja prioritetu kuriant žiniomis grįstą ekonomiką. Darbo grupės nariai turėtų įvertinti, kad toks elgesys gali būti suprastas kaip skatinimas išsilavinusiam jaunimui papildyti emigruojančių tautiečių gretas“, – teigia LSS vadovas Dainius Dikšaitis.

Studentų atstovai akcentuoja, kad į žinias realiai investuojančios pasaulio šalys net ir sunkmečio sąlygomis linkusios gerinti išsilavinusių jaunų žmonių situaciją: didina investicijas į aukštąjį mokslą, plačiau remia studentus ir mokslininkus. Pavyzdžiu minimos Jungtinės Amerikos Valstijos, kur minimalus atlygis siejamas su asmens išsilavinimu, o darbdaviams per mokesčių lengvatas sudaromos paskatos įdarbinti išsilavinusius, kvalifikuotus žmones.