2011 metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) A lygoje dalyvaus 12, o I lygoje – 9 komandos. Tai paaiškėjo po trečiadienį vykusio LFF Vykdomojo komiteto posėdžio.

A lygoje žais 12 klubų

LFF Vykdomasis komitetas (LFF VK) svarstė 2011 m. LFF A ir I lygų dalyvių skaičių, tvirtino varžybų tvarkaraščius bei nuostatus, kitus einamuosius klausimus.

LFF VK sprendimu A lygoje žais 12 komandų: Panevėžio „Ekranas“, Marijampolės „Sūduva“, VMFD „Žalgiris“, Tauragės „Tauras“, FC „Šiauliai“, Gargždų „Banga“, Pakruojo „Kruoja“, FC „Klaipėda“, FK „Mažeikiai“, FBK „Kaunas“, Alytaus „Dainava“ ir Klaipėdos „Atlantas“.

Atitinkamų licencijų negavusiems FBK „Kaunui“ ir „Dainavai“ leista dalyvauti A lygos čempionate išimties tvarka ir skirti terminai finansinių reikalavimų įgyvendinimui. „Dainavai“ – iki gegužės 1 dienos, “Kaunui” – iki birželio 1 dienos.

I lygoje rungtyniaus 9 ekipos: Kauno „Atletas“, Kėdainių „Nevėžis“, Kėdainių „Lifosa“, Jonavos „Lietava“, FK „Šilutė“, Kretingos „Minija“, „Vilniaus futbolo klubas“ (buv. FK „Reo“), Kuršėnų „Venta“ ir FK „Trakai.

Sprendimai vardan futbolo

LFF prezidentas Liutauras Varanavičius pabrėžė, kad „Kaunas“ ir „Dainava“ kaip stipriausi praėjusių metų I lygos klubai iškovojo teisę žaisti A lygoje ir įvykdė visus kitus licencijavimo reikalavimus.

„Alytaus klubo atveju atsižvelgėme į klubo savininkų šeimą ištikusią tragediją ir sunkią jų padėtį. “Kauno” atveju nusprendėme priimti kompromisą su tikslu, kad Kaune išliktų futbolas. Nuo to A lyga bus tik įdomesnė”, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Išimtis taip pat suteikta Klaipėdos „Atlantui“, kuris neiškovojo teisės pagal rezultatus I lygoje, tačiau pareiškė norą sugrįžti į A lygą ir įgyvendino visus licencijavimo reikalavimus.

„Lengviausias sprendimas būtų nepriimti visų trijų komandų, tačiau nesame Vokietija ir neturime tiek daug stiprių klubų. Vardan futbolo stengiamės, kad A lygoje išliktų tradicijas turinčios ekipos“, – kalbėjo LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras.

Nutarimai dėl licencijų

Trečiadienį posėdžiavęs LFF Apeliacinis licencijavimo komitetas nutarė, jog A lygos licencijas gauna VMFD „Žalgiris“, FC „Klaipėda“, „Mažeikiai“, Klaipėdos „Atlantas“.

A lygos licencijos siekusiai Alytaus „Dainavai“ suteikta I lygos licencija dėl laiku nepateiktų audituotų finansinių ataskaitų. Dėl pradelstų įsipareigojimų žaidėjams FBK „Kaunui“ licencija nesuteikta.

VMFD „Žalgiriui“ nesuteikta licencija dalyvauti UEFA varžybose, tačiau galutinį sprendimą UEFA priims kovo 31 dieną.

LFF I lygos licencijos po apeliacijų suteiktos visiems pareiškėjams – Kėdainių „Lifosai“, Kretingos „Minijai“, „Vilniaus futbolo klubui“ (buv. FK „Reo“) bei Kauno „Atletui“.

Startas patvirtintas

LFF Vykdomasis komitetas taip pat patvirtino anksčiau su klubais aptartus 2011 m. LFF varžybų nuostatų pakeitimus ir A lygos varžybų tvarkaraštį, nelegalių lažybų prevencijos sistemos įvedimą. Aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga startuoja kovo 12-13 dienomis.

LFF I lygos startas numatomas balandžio 9-10 dienomis, o tvarkaraštis bus paskelbtas vėliau.

LFF informacija

Yra tokia muzika, kuri savo klausytoją atranda visais laikais, ir kaskart pakeri naujais improvizacijos horizontais, muzikantų virtuoziškumu ir empatiškumu. Neabejotinai tai – džiazas, per savo gyvavimo istoriją išauginęs ne vieną kartą, gyvenančią individualumo, kūrybiškumo ir laisvės idėjomis. Kovo 24 d. 19 val. šios idėjos vėl sklandys Kauno menininkų namuose, kur džiazo miniatiūras dovanos Giedrė Kilčiauskienė su grupe.

Giedrė Kilčiauskienė klausytojams pažįstama kaip ekstravagantiška novatoriškų grupių „Empti“ bei „Pieno lazeriai“ vokalistė, rudenį „Palėpės muziką“ aplankė su bossanovos kūrinių programa ir profesionaliausių Lietuvos instrumentalistų kompanija. Tąsyk pelniusi gausybę šiltų kauniečių įvertinimų šįsyk Giedrė grįžta su instrumentalistų kvartetu ir nauja programa, kurioje – moderniai aranžuoti džiazo standartai, autoriniai kūriniai bei keletas rock, pop kūrinių, atliekamų džiazo stiliumi.

Klausytojams gerai pažįstmas, savitas Giedrės balsas, ir populiariausios pasaulio džiazo kompozicijos, pritariant virtuoziškiems muzikantams – derinys, kuriam atsispirti vargu ar pavyks. Vis dėlto, džiazo esmė – improvizacija, todėl net jei vieną ar kitą kurinį esate girdėję jau daugybę kartų, niekada neatspėsite, kaip jis suskambės šį vakarą, juk „džiazas egzistuoja tik dabartyje“.

Kada: kovo 24 d. 19 val.
Kur: Kauno menininkų namai, Kaunas
Bilietai visose BILIETŲ PASAULIS kasose

Prieš prasidedant viešajai 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) bilietų prekybai galimybė juos įsigyti anksčiau suteikiama krepšinio aistruoliams, užsiregistravusiems į „EuroBasket Fan Club“. „EuroBasket 2011“ bilietų klubo nariai galės įsigyti nuo kovo 14 d. 10 val. ryto visose „Tiketos“ kasose ir interneto svetainėje. Viešoji prekyba bilietais prasidės kovo 17 d. 10 val. ryto.

„Susidomėjimas Lietuvoje vyksiančiu Europos krepšinio čempionatu – milžiniškas. Į „EuroBasket Fan Club“ užsiregistravo aistruoliai iš 28 valstybių. Galiu prognozuoti, kad bilietų prekyba vyks labai aktyviai“, – sako „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas.

Tapti „EuroBasket 2011 Fan Club“ nariu galima per oficialų čempionato puslapį www.eurobasket2011.com ir oficialios bilietų platintojos – bendrovės „Tiketa“ – interneto svetainę.

Pasak M.Špoko, trokštamiausi bilietai yra į Lietuvos rinktinės rungtynes Panevėžyje. „Tačiau manau, kad ir į Vilniaus bei Kauno etapus bilietai bus parduoti labai greitai, – sako M.Špokas. – Kita vertus, Europos čempionatas – ne tik Lietuvos rinktinės varžybos. Stipriausios Europos rinktinės žais ir kituose Lietuvos miestuose, atvyks pasaulinės šlovės žvaigždės“.

Švente ir kartą per gyvenimą pasitaikančia proga pamatyti gyvas krepšinio legendas čempionatą pavadino ir oficialus „EuroBasket“ ambasadorius Arvydas Sabonis.

„Kada daugiau pamatysi Dirką Nowitzki, Andrejų Kirilenką ar Tony Parkerį ne per televizorių, o gyvai? Tokių progų pasitaiko tik kartą per gyvenimą“, – sakė A.Sabonis.

„EuroBasket 2011“ yra didžiausias krepšinio renginys Europoje per visą istoriją. Pirmą kartą jame dalyvaus 24 stipriausios Senojo žemyno komandos, kurios iš viso žais 90 rungtynių.

Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Kovo 15 d. 15.00 val. vyks konferencija ,,LAISVĖS KELIU“, skirta Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metams, kuri vyks jaunųjų turistų centre, Žeimenos g.58

Konferencijos ,,Laisvės keliu“ programa

Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokinių koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Rašytojos- žurnalistės Audronės Vaitkutės sveikinimas.

PRANEŠIMAI:

1. ,,Kelias, atvedęs į Kovo 11-ąją“- signataras Algirdas Patackas .
2. ,,1941 m. tremties istorija” – istorikas Darius Juodis;
3. ,,Mūsų pareiga žinoti ir atminti” – Tomas Jankus, Kazio Griniaus mokykla, 10 kl.

PASISAKYMAI:

1. ,,Laiškai iš Sibiro“ – Petrašiūnų vidurinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų inscenizacija.
2. ,,Ar kiekvienas savo likimo kalvis?“ – Silvija Montvilaitė, A.Smetonos gimnazija.
3. Rašinių ,,1941-ųjų tremtys“ aptarimas ir autorių apdovanojimai.
4. Mokytojos Almonės Miliauskienės mokinių pristatymas ,,Kaip mes Lietuvą mylim“.
5. Foto nuotraukų ,,Mes mylim Lietuvą“ aptarimas ir apdovanojimai.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė Miesto plėtros departamento siūlymui Kauno miestui, kaip partneriui, dalyvauti dviejuose tarptautiniuose projektuose – „Socialinio verslumo skatinimas” („Business Support for Social Enterprises”) ir „Forte” („At fort”).

Abu projektai vykdomi pagal Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programą. Projekto „Socialinio verslumo skatinimas” tikslas – skatinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą. Socialinės įmonės – tai visuomeninę misiją vykdančios organizacijos, kurios taiko verslo strategijas siekdamos apibrėžto socialinio ir aplinkosaugos tikslo, tai gali būti tiek pelno nesiekiančios organizacijos, taikančios verslo modelius, tiek ir pelno siekiančios įmonės, kurių pagrindinis tikslas – naudos visuomenei siekimas.

Planuojamas projekto rezultatas – rekomendacijų socialinių verslumo skatinimui parengimas, pasikeitimas „gerąja patirtimi” ir įgyvendintas pilotinis projektas – sudarytos sąlygos socialinio verslo įmonės Kaune įsteigimui.

Projektas numatomas įgyvendinti 2012-2014 metais. Numatoma Kauno miesto savivaldybės dalis bendrame 80 tūkst. eurų biudžete – 12 tūkst. eurų (15 proc.) – valstybės tarnautojų, dirbančių su projektu, darbo laikas. Projekte planuoja dalyvauti partneriai iš Didžiosios Britanijos (pagrindinis partneris), Vokietijos, Ispanijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos.

Antrojo projekto „Forte” tikslas – palengvinti, paskatinti buvusių karinių objektų: fortų, kareivinių panaudojimo visuomenės reikmėms procesus ir sudaryti geresnes sąlygas jų rekonstrukcijai bei tolesniam vystymui.

Buvę Kauno miesto kariniai objektai turi didelę išliekamąją kultūros paveldo vertę tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, tuo pačiu ir didelį potencialą darniai miesto ekonominei plėtrai. Projekto įgyvendinimo metu planuojama išanalizuoti pasirinkto buvusio karinio objekto, kaip pilotinio projekto, panaudojimo galimybes, nustatyti galimus vystimosi scenarijus, sukurti ir ateityje tikslingai panaudoti marketingo priemones, pritraukus galimus finansavimo šaltinius šio projekto vystymui.

Planuojama, kad bus parengtas pilotinio projekto įgyvendinimo planas, ataskaita apie projekto partnerių pasiekimus buvusių karinių teritorijų panaudojimo srityje, investuotos lėšos teritorijos aplinkai sutvarkyti.

Numatoma projekto įgyvendinimo data – 2012-2014 metai, Kauno miesto savivaldybės dalis bendrame 250 000 eurų biudžete sudarytų taip pat 15 proc. arba 37500 eurų, kurių išraiška – valstybės tarnautojų, dirbančių su projektu, darbo laikas. Projekte planuoja dalyvauti partneriai iš Olandijos (vykdantysis partneris), Vokietijos, Italijos, Belgijos, Vengrijos, Maltos, Danijos, Prancūzijos.

„Šiuo metu rengiamos projektų paraiškos, kurios bus pateiktos INTERREG IV C sekretoriatui šių metų balandžio 1 dieną. Ar bus skirtas finansavimas šių projektų įgyvendinimui, paaiškės šių metų pabaigoje. Skyrus ES finansavimą, galutinai paaiškės ir projektų tikslai, biudžetas bei rezultatai. Kiekvienam iš šių dviejų projektų gavus finansavimą, jungtinės veiklos sutarties projektas bus teikiamas Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl pritarimo dalyvauti ir sutarties pasirašymo”, – sakė Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Kovo 11-ają „pirmojo krikšto” laukiantys gidai kviečia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną praleisti turiningai. Organizuojama ekskursija, kurios metu būsite supažindinti su pačiais reikšmingiausiais Kauno miesto objektais ir žinoma jų istorija.

Lauksime visų patriotiškai nusiteikusių tautiečių.

Ekskursija nemokama.

Data: 2011 03 11 d.
Laikas: 13:00 val.
Vieta: prie Kauno pilies

Alfonsas turi gražią žmoną. Taip, jo vardas įpareigoja.

Trindamas traiškanotas akis, jis stebi ją belendančią į aptemptą kostiumėlį, mindančią savo švelnų chalatą. Jo kišenėse ji nešioja rankų kremą, kurį jis velniškai mėgsta. Kartą ragavo – tada nepatiko.

Jos ilgi plaukai atsimušdami kits į kitą skambina tylią muziką, panašią į kinų, ar tai japonų, varpelių sukeliamą garsą. Na, bet kokiu atveju, juos gamina Kinijoje.

Alfonsas dar porą minučių rąžosi šiltoje lovoje ir su mielu noru apsikeistų vietomis su katinu, miegančiu kojūgalyje. Akimirką galvoja, ar kas nors pastebėtų, jog jo darbo vietoje sėdi katinas. Taip, išdavikė konservų dėžutė..

Alfonsas skuta barzdą. Jam nepatinka, kai skutimosi putos atsiduria ausyje arba ant jos. Kartą, nepastebėjęs, išėjo į darbą ir tik nuėjęs į tualetą veidrodyje išvydo savo gėdą. Kiti net ten jos nepastebi. Kiti net neišdrįso durti link ausies ir pranešti apie Alfonso bėdą. Draugai.

Jis valosi batus, nors lauke pila, kaip iš kibiro. Šukuojasi, nors ganėtinai pliktelėjęs. Galvoja apie kitas moteris, nors ant piršto suka vedybinį žiedą. Tai ramina.

Kartais Alfonsas į darbą važiuoja ilgesniu kelio maršrutu. Mąsto apie gyvenimą ir kitus rūpesčius. Jam patinka laikyti pavarų svirtį delne. Patinka jausti vairu tekančią vibraciją. Išlipęs, mėgsta nuo kojų iki galvos apžiūrinėti savo automobilį. Jis jį myli.

Vakare, grįžęs, Alfonsas skaito laikraščius ir laukia šiltos vakarienės. Visai nelaukia nakties, kuri jau seniai jam pabodusi. Dar labiau nelaukia ryto, kuris kartojasi jau daugybę metų, rodos, viską atlieka jame įkalintas robotas. O gal atvirkščiai?

Tada Alfonsas prasimerkia, nubraukia nuo kaktos šaltą prakaitą ir, neišsivalęs pieninių dantų, išskuba į mokyklą.

Tinklų cecho atliekami darbai:
Šiandien Garažų g. vyks vandentiekio tinklų, Studentų g. 39, Kęstučio g. 3, Maironio g. 14- vandentiekio įvadų, Brolybės g. 20- Vandens apskaitos mazgo apžiūra.
Dobilų g./ Šaltinių g. rankiniu būdu bus valomas šulinys, keičiami d100 sklendės varžtai.
Piliakalnio g. 25 vyks kameros valymas, vandens nutekėjimo likvidavimas.
Tulpių g. 6 bus remontuojamas vandens apskaitos mazgas, Liepojos g.- viešo naudojimo vandens kolonėlė.
K. Donelaičio g. 38 bus paimtas vandens mėginys.
Nuotekų tinklai plaunami Pušyno g. 63, Senajiesio g.
Lietaus ir nuotekų tinklai plaunami P. Kalpoko g. 1, Kapsų g. 48-56.
Vandžiogalos g. 22 bus remontuojama vandentiekio linija, Šiaurės pr. 75A- vandentiekio įvadas į hidroforinę, Šaldytuvų g. 27- šulinys.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.
Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Kovo 9 d., 16 val., M. Valančiaus g. 6 bus atidengta memorialinė lenta žemaičių vyskupui, lietuvių grožinės prozos pradininkui, blaivybės puoselėtojui Motiejui Valančiui.

Lenta atidengiama minint vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) 210-ąsias gimimo metines ir žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines.

Miesto muziejuje bus atidaryta Žemaičių vyskupijos ganytojų galerija. Parodą parengė Kauno arkivyskupijos muziejus.

Kada: kovo 11 d. 18 val.
Kur: Ryšių istorijos muziejaus salė, Kaunas
Bilietai visose TIKETA kasose

Kovo 11-ąją, kai už lango plazdės trispalvės, o miestų aikštėse dundės patrankų salvės už laisvę, Palėpės muzika 21 – ąjį nepriklausomos Lietuvos gimtadienį kviečia paminėti Ryšių istorijos muziejuje su grupe, kuri ironiška šypsena, zombišku užsidegimu, kritiškais tekstais ir aštriu skambesiu paliko neišdildomą įspaudą mūsų valstybės atgimimo kelyje – legendinė grupė „Antis“ sugrįžta į savo gimtąjį Kauną. Ar galėtų būti tam tinkamesnis laikas?

„Anties“, susikūrusios dar 1984 – aisiais kaip naujametinis architektų vakarėlio pokštas, tramplinas į neblėstančią šlovę tapo muzikinis filmas „Kažkas atsitiko“ (1986 m.) bei festivalis “Lituanica’86”. Nuo tada grupė su lyderiu Algirdu Kaušpėdu ne tik pradėjo dėti tvirtus laisvo lietuviško roko pamatus savo tėvynėje, kurių niekas iki šiol nepajėgia išjudinti, bet ir aplankė ne vieną Europos šalį, įvairias teritorijas tuometinėje SSRS, net JAV. A. Kaušpėdo monstro įvaizdis, teatralizuoti šou ir kone atvirai pašiepiama sovietinė realybė tapo tuo kokteiliu, įkvepiančiu vis drąsesnėmis laisvės viltimis gyvenančius lietuvius, bet lyg pipirai deginančiu byrančios SSRS veikėjų nervus.

Po 1990 – ųjų svarbiausiuose šalies įvykiuose sudalyvavusi „Antis“ išgyveno ramesnį laikotarpį, kuomet retkarčiais suspindėdavo keletoje koncertų, bet naujų dainų gerbėjai neišgirdo. Turbūt todėl, kad 2007 – aisiais “Antis” griausmingai sugrįžtų su naujų dainų albumu „Ančių dainos“. Sovietinio rėžimo nebėra, tačiau, snobiškumas, miesčioniškumas, nauji socialiniai skauduliai tapo dar vienu įkvėpimo šaltiniu, A. Kaušpėdo dėka įkūnytu sarkastiškuose, drąsiuose ir atviruose tekstuose. Šis albumas tapo sėkmingiausiu visoje grupės istorijoje, o kolkas naujausias „Anties“ kūrinys – muzikinė utopija „Zuikis Pleibojus“, kurioje, kaip visada, pagrindinį vaidmenį atlieka grupės siela Algirdas Kaušpėdas.

Šventiniame koncerte kauniečiai galės išgirsti tiek naujas, tiek senesnes „Anties“ dainas ir kartu prisiminti tą puikų jausmą, kai svarbiausi ir geriausi pokyčiai, rodos, čia pat – tereikia pažvelgti į pasaulį su krisleliu humoro.

Įkalintas savų minčių laukiu oro uoste, stebėdamas skubančius į nežinią, tempiančius pilnus lagaminus daiktų, kurie dažniausiai net nepraverčia.

Graži mergina lydima tėvo, kuris vos laiko ašaras, ją pabučiuoja ir.. bučiuoja toliau?

Būrys nepatenkintų kostiumuotų verslininkų, spaudančių savo blekberius, tačiau besikeikiančių lyg ūkininkai, dėl atidėto skrydžio, nė nepagalvodami, jog jei ne atšauktas skrydis, visi jie būtų pašarvoti prabangiuose karstuose ir aplankyti verslo partnerių, meldusių šios dienos.

Apsauginiai, nepatikliais žvilgsniais atakuodami mano barzdotą veidą, o gal jiems įtarimą kelia tai, jog čia lankausi kiekvieną dieną?

Man patinka stebėti atsisveikinimus, gal todėl, kad pats neturiu su kuo atsisveikinti, o dėl to, jog tik čia dar galima pastebėti nesuvaidintas emocijas, kurių niekada nepamatysi gatvėje.

Man patinka ir lakūnai, vaikštantys su povų uodegomis – stiuardesių būreliais, kurios išsipusčiusios ir krūtis įspraudusios į vaikiškų dydžių kostiumėlius, kiekvieną dieną keliaujančios į kraštus, kuriuos ištisus metus kepina saulė, tačiau tepasi storu pudros sluoksniu, arba jas sutiksi, nuėjęs į soliariumą.

Man patinka ir oro uostuose esančios parduotuvės, kurių populiarumą parodo pardavėjų nuolat šluostomi stori dulkių kilimai. Gaila, bet jos niekada nenusišluosto dirbtinų šypsenų.

Sunkiai dirbantys valytojai, kurie stropiai plauna gausiai mindomas grindis, nors niekas jų nė nepastebi, nebent vėluodami į skrydį, geriausiu atveju paslydę iš labai arti susipažįsta su ką tik išblizgintomis plytelėmis.

Galiausiai kažkoks oro uosto darbuotojas, kuris nežinią ką jame dirba, manęs paklausė, kokį velnią čia kasdien veikiu.

Laukiu, kas taip pat nežino, kokio lėktuvo laukia, neturi lagamino ir atsiranda tik paskutinę minutę.

Sapnavau sapną. Kažkas sakys, jog tai neįmanoma, taip nebūna, bet juk tai tėra sapnas, o sapnų mes negalime kontroliuoti, valdyti, jie – jau nebe mūsų valioje. Dievas žmonėms leidžia daryti ką tik jie nori, tačiau sapnuose visi esame lygūs – bejėgiai.

Sapnavau, kad žmonės galvoja daugiau apie kitus, nei apie save. Tačiau tai niekam nepakenkė – apie tave pagalvoja kitas, tu apie kitą – lygiosios. Niekas nelieka pamirštas.

Sapnavau, jog žmonės nesimeldžia pinigų altoriui, supratę, kad troškulio nenumalšinsi popieriumi bei skaičių ženklais, jie pamiršo materialias negandas, nepriteklių, užmerkė plačias godumo akis.

Žmonės surado išmintį, kuri ilgą laiką verkė kampe, kol daugybę šimtmečių visi šokdino puikybę bei neapykantą. Nušluostę ašaras, atsiprašė ne tik jos, bet ir visų kitų, kad buvo akli, kurti ir bejausmiai.

Sumažėjo skyrybų – suprato, jog nuolatinėse paieškose, posūkiuose į kairę, pasiklysta jie patys, o nuklydusius gilyn į mišką, sudrasko vienišumo vilkai. Niekas nenori būti vienišas. Net ir vilkas. Štai todėl jie ir kaukia.

Nebeliko tuštybės ir purvino kūno, žemės gyventojai prisiminė paslaptį. Paslaptį, kuria gera gyventi, prisiminė, jog kiekvienas turi galimybę ją atskleisti, prisiminė, jog kiekvienas yra ypatingas.

Žmonės prarado baimės jausmą. Taip, kai kurie tebebijojo tamsos, savo nepilnavertiškumo kompleksų, tačiau pamiršo baimę kalbėti, reikšti mintis, nenusirenginėjant įrodyti savo vertę. Klausytis. Visi išsitraukė nematomus ausų kamštukus. Nebeliko neišsprendžiamų bėdų – juk tu nebe vienas.

Nebeliko klausimo, o kas man iš to? Nes net ir kažką gavęs, žmogus ilgai nesidžiaugia, pasiseiliojęs, patenkinęs savo vidinį gobšumą, greit pamiršta atlygį. O kai išgirsta žodžius – tu dosnus, tu sąžiningas, tavo žodis yra nenugriaunama siena, kažkas giliai sušyla. Ilgam.

Dingo ir patyčios, pikdžiugos juoko aidas sulūžo. Juokdamąsis iš kito, supranti, jog turi dar baisesnių silpnybių, kurias laikai po devyniais užraktais, kurias išdavus tektų iš gėdos išsikraustyti į Saturną.

Taip išnyko pavydas ir jo rūšys. Kaip dinozaurai. Kartais besikasinėdami savyje, žmonės rasdavo supelijusius jo kaulus, nežinodami kas tai. Smirdėjo baisiai.

Žmonės buvo laimingi, nes gyveno. Kiekvieną dieną sutiko su šypsena, o šypseną sutiko šypsena. Čia buvo gera gyventi, mažiau vartodami turėjome daugiau laiko kurti, mylėti, duoti, padėti. Daugiau laiko džiaugtis.

Mantvydai, jau laikas keltis.

Bet aš nenoriu..