Aš nieko neturiu, tik dvi rankas, skirtas statyti, smegenis, duotas rasti ką ir su kuo tai daryti, burną – rasti pagalbą, klausą – išgirst kur stogas kiauras, kur lietaus lašai varva. Akis – matyt kitas akis, nuspręst ar tiesą jos sakys, kojas turiu taip pat, pasiekt geriausias vietas, bėgt, jei šunis užsiundys kas.

Turiu ir baimės jausmą, kad išsigąsčiau pats savęs, drąsą – kad pripažinčiau visas klaidas, ilgesį – suprasti, kas man svarbu, meilę – kad iš vieno būtų du. Sapnus, kaip įrodymą, jog egzistuoja ir vidus, svajones, kad limitas būtų tik dangus.

Nesvetimas pavydo jausmas, varantis iš proto, užsispyrimas, netramdomas Černobylio plieninio sarkofago stogo. Mėgini su tuo kovoti, nė akmirkai nepasiduoti, bet žinai, kad tavo bandymai seniai jau suskaičiuoti.

Velniop juos, velniop neviltį ir jos draugus, ateinančius nė nekviestus į žmonių namus, besivaišinančius kava, degtine ir duona. Bei turinčius priežasčių pasilikt ilgam daugiau nei milijoną.

Pirma, antra, trečia, ketvirta.. Jos viso vienodos. Bet nuostabiai gražios. Bet liūdnos. Naktys, kai nesimiega. Akys užmerktos, bet vaizdai vis dar bėga. Foto atminties kortelė perpildyta, tenka ištrinti kažkokius įvykius, vėliau dėl to dažnai tenka gailėtis. Bet kas gali žinoti, gal jie grįš sapnais?

Prisimenu nerūpestingą vaikystę, realybės nesužalotas svajonių galūnes, kurios dabar nebeturi pirštų. Joms sunku groti pianinu, ką jau kalbėti apie taikos ženklo rodymą. Svajonės tapo beribėmis, godžiomis, aukštesnėmis už kalnų viršukalnes, į kurias žmonės vedami ne ko kito, o savų svajonių.

Vienas. Du. Trys. Rytai, kurie atneša dar daugiau apmąstymų, prisidengdami kažkieno išgalvotu posakiu „rytas protingesnis už vakarą“. OK.

Ryte pasaulis nubunda, jei nebūtų miręs. Viskas pataisoma, bet juk žmonija netiki prisikėlusiais.

Vienas. Du. Trys. Keturiasdešimt.. Žmonės, kuriuos sutinku, bet jie neturi veidų, o jei ir turi, patys juos nusiplėšia kaukdami iš skausmo, bet iš dideliausios baimės tapti nepripažintais, gydytojai tai įvardija kaip apsigimimą..

Vietoje to, kad būtume skirtingi, dedame visas pastangas būti vienodais, nors juokiamės iš skruzdėlių, kurias suminame (tyčia/netyčia) – velniop, juk jų tiek daug.

Vienas. Du. Trys. Metai, kai supranti, jog protas ir vidiniai impulsai, prieštaraujantys logikos taisyklėms, vis dėl to egzistuoja, nors nėra paaiškinti mokslo. Nesusipratimas. Bet net ir operacinės sistemos neapseina be klaidų. Bėda, kad mūsų klaidos nepataisomos. O gal netaisomos?

Viena. Dvi. Trys. Minutės, kurios sparčiai dauginasi iš laiko, praleisto veltui, bei dalijasi iš nuostabių akimirkų.

Santykis – 1:begalybė.

Laukia daug darbo, bet juk mes skruzdėlės.

Ji nuo pat mažens buvo pasmerkta būti nuostabiai graži. Ne veltui jos plaukus kūrė iš karšto vario, akis liejo iš giedro dangaus, o spindesį paėmė iš nuo vandens atsispindinčių šviesos lašelių. Ne veltui jos odą tepė žydinčiomis pievomis, o lūpas dažė vakaro paslaptimi. Ne veltui jos išdidumo pavydi kiekviena savigarbą pardavusi plastikinė lėlė, soliariume paliekanti svilėsių kvapą. Ne veltui tvirtumą ji paveldėjo iš uolų, o jį dar labiau sustiprino kopiantys vyrai, dažniausiai kritę į begalinę prarają. Ji dažnai tyli, nes grožis kalba pats už save, bet kai kalba, užsičiaupia net begalinėje savimeilėje paskendę pasmerktieji.

Tokia moteris žino, ko nori – jai negalioja frazė „moterų niekas nesupras, nes jos pačios nesupranta savęs“. Visi pasaulio vyrai, besukantys kairėn ar dešinėn, o pauzių metu rašantys beprasmiškas ir bejausmes sms žinutes savosioms moterims, įsivaizduoją ją, kad gautų apgavikišką įkvėpimą. Todėl jos niekas nemėgsta. Jai pavydi. Pavydi net šiltų rankų, nes kaip gi gali kažką šildyti, jei pats esi šaltas?

Ji nesivaiko madų, nes nepaklūsta taisyklėms, jai nereikia kvėpintis metaliniuose kubiluose verdamais skysčiais, kad kvepėtų nepasiekiamumu. Nes ji pasiekiama – tereikia turėti raktą, išminties ir atvirumo, antraip ir tavasis kirtiklis gali nusprūsti. Krisdami prisimina kiekvieną jos lūpos virptelėjimą, regis, vos bitės sparnų mostelėjimą trunkantį, išsiduodantį silpnumą, ir nusivylimą, kuris verčia moteris nekęsti vyrų, o vyrus skaudinti moteris.

Krentantys žemyn, jaus amžinybę truksiantį liūdesį, mėgins kuprinėje ieškotis gertuvės su deginančiu gerklę gėrimu, tačiau taip tik dar labiau įžiebs atgailos troškimą, kuris niekada nebus patenkintas. Jie vis galvos, kad tai buvo ta moteris, kuri ne veltui atsidūrė jų gyvenime.

Ne veltui jos lengvas mostas užmeta nematomą kilpą ir verčia kopti į kalnus. Ne veltui dauguma net gi pamiršta pasiimti įrangą. Ne veltui net užkopęs negali jaustis užkariautoju, nes tu čia nesprendi nieko, tikėkis, kad vėjas palankus.

Didžiojo Aštuoneto lyderiai nutarė, kad pasaulinis atsigavimas vyksta vis nuosekliau, nors įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai riboja šį atsigavimą.

G8 lyderių teigimu, ypatingai didelę neigiamą įtaką tam turi aukštos prekių kainos ir itin didelis jų kintamumas, nurodo naujienų agentūra Reuters.

Todėl stipriausių pasaulio ekonomikų vadovai sutarė kiek įmanoma labiau padidinti viešųjų finansų nuoseklumą, sustiprinti atsigavimą ir paskatinti nedarbo mažinimą, pasitelkdami struktūrines reformas ir sumažindami įvairaus pobūdžio riziką bei užtikrindami stiprų, nuoseklų ir subalansuotą augimą.

Savaitgalį, 2011 m. gegužės 27-29 dienomis, Kaune vyko dvidešimt šeštasis tarptautinis folkloro festivalis ,,ATATARIA LAMZDŽIAI 2011”, kurį organizavo Kauno tautinės kultūros centras. Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo ne tik pasiklausyti autentiškų dainų, bet kartu su festivalio dalyviais pašokti, pamuzikuoti, pasigrožėti visų Lietuvos regionų tautiniais kostiumais, pamatyti ir išgirsti senųjų muzikos instrumentų.

Šių metų festivalyje dalyvavo per 60 svečių iš užsienio, 290 dalyvių iš Kauno miesto ir rajono, dar 110 – iš kitų Lietuvos rajonų: Utenos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Skriaudžių, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Punsko. Lamzdžių garsas prikvietė svečių iš Indijos, Gruzijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos.

Į festivalį atvyko unikalios kultūros estų folkloro ansamblis Kihnu Pillilapsed, nuotaikingi latvių „Maskačkos muzikantai”, šauni Mazovijos kapela iš Ostaszewo (Lenkija), geras senas festivalio draugas – folkloro ansamblis „Gimtinė” iš Punsko. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė indų tradicinio šokio atlikėja Suparna Banerjee ir gruzinas Irakli Koiava, kurie parodė savo krašto senąsias muzikines tradicijas ir savos kūrybos interpretacijas.

Folkloro kolektyvai koncertavo Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, Rotušės aikštėje, M.Valančiaus gatvės sodelyje, Ryšių istorijos muziejuje. Po ketverių metų vėl buvo surengta folkloro ansamblių eisena nuo nuo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios į Rotušės aikštę. Šeštadienį vidurdienį vyko spalvinga meninė akcija ,,Lietuviški ženklai”, kurioje dalyvavo Kauno kolegijos, Taikomosios dailės mokyklos, J.Grušo meno, VšĮ J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, Kauno tautinės kultūros centro menininkai.

Linksmybių netrūko vakaronėse, kūrybinėse dirbtuvėse, baigiamajame uždarymo koncerte ,,Linksmi būkim” Ryšių istorijos muziejuje.

Tradicinis festivalis ,,Atataria lamzdžiai“, gerai žinomas nuo 1984 metų, turi savo ištikimą klausytoją, kuris jau laukia kitų metų, kad vėl galėtų čia susitikti, šokti ir dūkti iki paryčių, o svarbiausia – išgirsti prosenelių dainų ir sutartinių.

Festivalio organizatoriai puoselėja viltį, kad tradicinis menas dar ilgai gyvuos ir išliks modernėjančioje visuomenėje. Nuoširdžiai dėkoja visiems festivalio partneriams ir rėmėjams.

Kauno tautinės kultūros centro informacija

Į kiekvienas duris besibeldžiant vasarai nelieka nieko kito, kaip tik tas duris kuo plačiau atverti ir pasitikti ją su plačiausia šypsena veide ir smagios muzikos garsais. Vasara beldžiasi ir į Palėpės muzikos duris, todėl pats laikas palikti jaukias, bet žiemai labiau pritinkančias erdves ir išeiti po atviru dangumi į P. Stulgos muziejaus kiemelį – juolab, kad birželio 2-ąją 19 val. Palėpėje svečiuojasi savo dešimties metų gimtadienį švenčianti grupė „Arbata“ su draugais, todėl šilumos tikrai nepritrūks.

Grupė „Arbata“ susikūrė Vilniuje 2001 – aisiais, nors jos užuomazgos pastebimos jau 1996 metais, kai buvo įkurta grupė įmantriu pavadinimu – „Princesė Diana“, su lyderiu Andrium Zalieska – Zala priešakyje. Lyderio vaidmens Zala neapleidžia ir „Arbatoje“, kuri klausytojus džiugina nuotaikinga ir užvedančia muzika su roko prieskoniais. Anot pačio Andriaus, per visą grupės gyvavimo laikotarpį teko aplankyti daugybę „takelių ir kampelių“, groti su pačiais įvairiausiais ir puikiausiais žmonėmis bei patirti gerų, bei dar geresnių akimirkų, kurios neišvengiamai paliko pėdsaką ir „Arbatos“ muzikoje.

Gimtadienio proga pats laikas tas akimirkas prisiminti ir susitikti su per dešimtmetį sutiktais draugais: scenoje taip pat pasirodys „Atviro rato“ aktoriai „Solo ansamblis“, Darius Žvirblis iš „Atikos“, Domantas Razauskas.

„Arbatos“ gimtadienio proga klausytojų lauks ir dovana – trečiojo studijinio grupės albumo „SOS“ pristatymas, prie kurio įrašymo prisidėjo muzikantai: Tadas Dešukas, Saulius Petreikis, Germanas Skoris.

Kada: birželio 2 d. 19 val.
Kur: P. Stulgos lietuviškų tautinių instrumentų muziejaus kiemas (Zamenhofo g. 12), Kaunas.
Bilietai visose TIKETA kasose.

Aš žiūriu į savo veido atspindį ir šypsausi. Kodėl? Nes esu idiotas. Be galo smagu, kai moki džiaugtis paprastais dalykais.

Dažnai išeinu į lietų su basutėmis ir kojinėmis – gerinu Lietuvos įvaizdį, į kalbą įpindamas rusiškus keiksmažodžius. Esu tikintis – visada tikiuosi, jog bus geriau, esu protingas, nes dažnai protiškai tingiu. Na, ir kūnas neatsilieka.

Štai anadien dvi paras gulėjau lovoje, grojau gitara, galvodamas apie meilę ir kitą šlamštą. Iš jos išsiridenti privertė tik noras pažvelgti giliau.. Ar sakiau, kad kieme turime šulinį?

Jame gyvendavo vandenis. Aloyzas. Bet pastarasis išsikraustė į kaimynų šulinį. Dirba jie muitinėj.
O aš niekur.. Iš dulkės į dulkę, viskas taip laikina.. Todėl nieko ir nedarau. Juk prasidėtų visokie PVM, lengvatų paieška, gyvybės draudimai. Kaip gi galiu apdrausti savo gyvybę, jei ryt planuoju šokt be parašiuto nuo šaligatvio bordiūro?

Taip. Aš mėgstu riziką. Dažnai kalbinu nepažįstamas merginas. Sakau, jog esu išsiskyręs. Iš visos apylinkės. Išsiskiriu tuo, jog nestatau automobilio ant žolės. Statau po medžiais. Ir pavėsis, ir vaikams į medį įlipti lengviau.. Juk visi kažko siekia.

Lipa, vienas per kitą, kad gautų geresnę užpakalio vietą bučiuoti. Svajonių nuotaka, o šydas – triusikai. Jėga. Ir džiaugsme, ir varge.

Žinoma, juk taip svarbu užsitikrinti ateitį. Užsitarnauti statusą, tapti žinomu, ar bent jau giminės
susitikimuose didžiai gerbiamu ir sektinu biču.

“Va, Anuprai, lygiuokis į dėdę”.
“Bet tėti, aš nenoriu bučiuoti užpakalių :(”
“Reikia, sūnau, yra žodis reikia.”

O ko dar žmonėms reikia? Gyventi į viską numojant ranka. Štai neseniai skaičiau, jog grožio klinikose pradėtos smegenų nusiurbimo procedūros. Šalia puikavosi statistika, jog net 79% norinčių teko nusivilti nepavykus operacijai, šnipštas – nebuvo ką siurbti..

Čia ir kilo mano verslo idėja. Jiems į galvas įdėti rutuliukus ir, krepšinio čempionato metu, kiekvienas turistas galėtų turėti nuosavą vaikščiojantį talismaną – barškutį.

Beliko tik klausimas, ar tas barškėjimas neužknistų labiau nei vuvuzelos?

Aš – žilas. Jei apskritai galima įvardinti kelių belikusių plaukelių ant viršugalvio spalvą. Aš vienišas, jei nežiūrėsi į visas moteris, kurios man tiktų į anūkes, o su manimi būna tik dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelis anūkių lanko savo senelius.

Aš laimingas, jei laimė yra didelis tuščias namas, vakarais prisipildantis dar tuštesnių žmonių. Aš turiu viską, jei viskas yra įkūnijamas daiktais, o ilgesys yra niekas palyginus su begaliniu liūdesiu, kaip kad mano senatvė neturi nieko bendra su amžiumi.

Aš nugyvenau savo gyvenimą linksmai, bet ar prasmingai?

Kiek žmonių priverčiau šypsotis, ne todėl, kad jie noretų man įtikti, o todėl, kad jie norėtų man padovanoti savo šypsenas? Lygiai nulį.

Tad ką reiškia septyni nuliai mano banko sąskaitoje? Ką reiškia šeši nuliai ant mano automobilio numerių? Ką reiškia 0 apklausoje, kai klausiama, kiek turiu vaikų?

Vaikų verta turėti vien tam, kad galėtum kažką išmokinti nekartoti tavo klaidų, o klaidas verta daryti tam, kad kažkas iš jų mokytųsi. Bet gal aš jų padariau per daug?

O gal būt senatvė tam ir skirta, kad dar kartą pereitum savo gyvenimo autostrados pakraščiu, pradėtum vaikščioti į bažnyčią, o paklūpojęs ir pakilęs nesivalytum kelių? Gal tam, kad užrašytum visą savo turtą kažkokiai sektai?

Laimei, mano plaukai dar nėra žili – net nepradėjo retėti. Banko sąskaitoje žiba nulis, o automobilio numerio ženklai neturi sąryšio su kažkokiu kompleksu, dažniausiai dydžio..

Bet tada kokio velnio galvoju apie tokius dalykus? Kodėl mane kartais apima senatvės jausmas?

Gal todėl, kad laikas bėga pasiutusiai greitai.. O gal todėl, kad taip noris kažką priversti šypsotis?

„Tai buvo gera galimybė pamatyti kitą kultūrą, bendrauti kita kalba ir žinoma atlikti praktinį mokymą“, „Gyvenimas šeimoje buvo puikus, dirbant turėjau galimybę susipažinti su naujais žmonėmis“, „Įmonė, kurioje dirbau yra labai garsi visoje Didžiojoje Britanijoje“. Tai tik dalis praktiką užsienyje atlikusių moksleivių įspūdžių.
Kauno ryšininkų mokykla kartu su partneriu, Alytaus profesinio rengimo centru, dalyvavo Švietimo mainų ir paramos fondo administruojamoje Leonardo da Vinci programoje ir vykdė projektą „Naujas veiklos pasaulio vaidmuo tobulinant IT ir verslo organizavimo profesines kompetencijas“, kurio metu 10 moksleivių iš abiejų mokyklų atliko trijų savaičių praktiką Didžiosios Britanijos ir Olandijos įmonėse.

Rengiant kvalifikuotus darbininkus labai svarbus yra praktinis mokymas, todėl tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio mokymo programose 60-70 % profesijai įgyti numatyto laiko skiriama praktiniam mokymui. Lietuvoje vyrauja mokyklinis profesinio mokymo modelis, kai ne tik teorinis, bet ir didžioji dalis praktinio mokymo vykdoma mokykloje. Praktinio mokymo kokybei užtikrinti reikia, kad mokyklose bei įmonėse, kuriose mokiniai atlieka gamybinę praktiką, esanti praktinio mokymo bazė atitiktų nustatytus reikalavimams, o praktikoms vadovautų aukštos kvalifikacijos praktikos vadovai. Įmonės finansiškai neskatinamos kurti praktikos vietas, o mokyklos neturi pakankamai lėšų praktikų bazės modernizavimui. Lietuvos profesinio rengimo tikslas sukurti sąlygas, kuriose žmogus galėtų įgyti kvalifikacijas, laiduojančias jo kaip asmenybės tobulėjimą, profesinį mobilumą bei atitiktų nuolat besikeičiančios informacinės visuomenės poreikius. Darbo rinkos reikalavimai yra svarbiausias rodiklis vykdant profesinio mokymo programas. Tam, kad būtų pilniau atsižvelgta į darbo rinkos poreikius, Kauno ryšininkų mokykla rengė šį projektą.

Renardas Gruodis, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus specialybės moksleivis, džiaugėsi, kad praktikos vietoje jam tekdavo išbandyti vis ką nors naujo. Jis buvo įdarbintas nedidelėje Anglijos įmonėje, prekiaujančia kompiuterių technine įranga. „Stažuotė davė labai didelės naudos – sako Renardas. – Pamačiau kaip užsienyje išvystyta kompiuterinė technika, pritaikiau ir įtvirtinau savo turimas žinias. Taip pat likau sužavėtas anglų mandagumu – žmonės visada sako „sorry“, nors aš būnu kaltas, nepažįstamieji sveikinasi gatvėje. Pasak Vytauto Pilipavičiaus, darbo metu buvo situacijų kada teko pasitikėti tik savimi. Taip patobulino ne tik profesinius, bet ir asmeninius įgūdžius. Praktikos laikotarpiu kai kurie iš moksleivių gyveno šeimose, o tai padėjo geriau pažinti vietos gyvenimą. Nors už praktiką įmonė pinigų moksleiviams nemokėjo, visos kelionės, pragyvenimo, kalbinio ir kultūrinio parengimo išlaidos buvo finansuotos iš Leonardo da Vinci programos lėšų.

Sugrįžusių moksleivių įspūdžiai ir entuziazmas tęsti studijas džiugina mokyklas ir skatina toliau vykdyti projektus pagal profesinės praktikos programas.

Kovo mėnesio žemės drebėjimui sutrikdžius gamybą, Japonija pranešė apie pirmąjį balandžio mėnesio prekybos deficitą per daugiau nei 31 metus, skelbia Bloomberg.

Finansų ministerijos duomenimis, balandžio mėnesį Japonijos prekybos deficitas buvo 463,7 mlrd. jenų. Japonijos eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė 12,5 proc., tai didžiausias nuosmukis nuo 2009 m. spalio, o importas išaugo 8,9 proc.

Ekonomistai prognozavo didesnį – 703,7 mlrd. jenų balandžio mėnesio prekybos deficitą.

Šiandien Kauno eismo saugumo komisija spręs šiuos klausimus:

1. Dėl kelio ženklų, draudžiančių transporto priemonių stovėjimą nuo 20 val. iki 8 val., įrengimo Kauno IX forto muziejaus teritorijoje.
2. Kauno Rokų bendruomenės centro prašymas dėl Kauno miesto mirusiųjų laidojimo procesijos nukreipimo keliu Rokeliai – Vainatrakis.
3. Kauno Jėzuitų gimnazijos administracijos ir 16-osios butų savininkų bendrijos pirmininko prašymas įrengti greitį mažinančius kalnelius T. Daugirdo g. ir Prieplaukos krantinėje.
4. Dėl Nemuno krantinės kelio dangos sutvarkymo, šaligatvio įrengimo ir transporto priemonių eismo apribojimo.
5. Dėl parkavimo vietų atstatymo E. Ožeškienės g. prie namų Nr. 4 ir Nr. 6.
6. Įmonių prašymas įrengti papildomą lentelę, galiojančią darbo dienomis nuo 7 val. iki 9 val. ir nuo 16 val. iki 19 val., po kelio ženklu Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ A. Juozapavičiaus pr. ir Vokiečių g. sankryžoje.
7. Eugenijaus Stepo Klimo prašymas dėl apylankų nuorodų dydžių ir jų aiškesnio įrenginėjimo Dviračių maratono metu.
8. Dėl riboto greičio zonos įvedimo Bivylių g.
9. Dėl Karaliaus Mindaugo pr. valymo pirmadienio ir ketvirtadienio nakties metu.
10. Užnerio gyventojų prašymas leisti savo lėšomis įsirengti kelio ženklus, ribojančius transporto priemonių greitį iki 40 km/h nuo Užnerio g. iki Tekmės g. ir nuo Tekmės g. iki Baltupio g.

Birželio 4 d., šeštadienį, 17 val. palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo atidengimas ir padėkos Mišios už Jo beatifikaciją.

Paminklą šventins ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Giedos Kauno kamerinis choras „Te Deum” (vad. A. Petrauskas), Kauno mišrus choras „Diemedis” (vad. A. Petrauskas), Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno kolegijos choras (vad. R. Navickienė). Po šv. Mišių dokumentinių filmų apie palaimintąjį popiežių peržiūra.

21 val. miuziklas „Karolis. Pašaukė mane”. (aut. S. Di Stefano, D. Cologgi, R. Nicolai, rež. N. Petrokas).

Maloniai kviečiame dalyvauti, dėkoti Viešpačiui už palaimintąjį popiežių Joną Paulių II, jo gyvenimo ir šventumo pavyzdį.