Tinklų cecho atliekami darbai:
Lapkričio 4 d. Marių g. 6, Siūlų g. 35, Sąjungos a. 14 bus remontuojami vandens apskaitos mazgai.
Pramonės pr. vyks d800 vandentiekio linijos nuo Chemijos g. iki Partizanų g. profilaktika, Kiškių g. 20- vandentiekio tinklų apžiūra.

Panerių g. (po tiltu), Panerių g./ Ariogalos g., Raudondvario pl. 172, 174 bus valomi vandentiekio šuliniai.
Nuotekų tinklai plaunami A. Juozapavičiaus pr., Pikulo g. 33, Sakalų g., Pilėnų g. 9.
Lietaus ir nuotekų tinklai plaunami Prūsų g., Jonavos g., Naujakurių g. 80.
Lietaus tinklai plaunami Kęstučio g., Vytauto pr.
Gėlių g. 18 vyks vandentiekio įvado remontas.
Gėlių g. 38, Sandėlių g. 12, Sodų g. 98 bus remontuojami šuliniai, Kumelių g. 17- lietaus šulinėlis.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.

Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Lapkričio 12 d. minint pasaulinę cukrinio diabeto dieną VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos pacientai kviečiami nemokamai pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje ir įsitikinti ar tikrai nesergate cukralige.

Pirmieji cukrinio diabeto simptomai: padidėjęs troškulys, gausus šlapinimasis, pasikartojančios infekcijos, nepaaiškinamas svorio kritimas, į ką dažnai neatkreipiame dėmesio ir nesusimąstome, jog tai gali būti neišgydomos ligos – cukraligės simptomai. Tačiau neprarasti budrumo ir pasitikrinti privalome kiekvienas, net ir nejaučiantis jokių ligos simptomų.

Cukrinis diabetas

Sergant cukriniu diabetu dėl patogenetinių procesų organizme pasireiškia insulino stygius arba nejautra insulinui. Dėl to sutrinka angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas, atliekant kraujo tyrimą, prieš kurį būtina nevalgyti ir negerti jokių saldintų skysčių.

Jeigu paėmus kapiliarinį kraujo mėginį gliukozės koncentracija kraujyje yra nuo 5,6 iki 6,1 mmol/l – gali būti sutrikęs gliukozės toleravimas arba sutrikusi glikemija. Jeigu gliukozės koncentracija kraujyje yra lygi arba viršija 6,1 mmol/l gali būti, jog žmogus serga cukriniu diabetu.

Cukrinio diabeto tipai ir rizikos veiksniai

Žmogus gali sirgti 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu.

1 tipo cukriniu diabetu paprastai serga jauni žmonės. Šio tipo diabetui būdinga sutrikusi insulino gamyba, todėl gydymui būtinas insulinas, kuris padeda išvengti ketoacidozės, komos ir mirties.

2 tipo cukrinis diabetas – labiausiai paplitusi šios ligos forma. Dažniausiai sega vyresnio amžiaus, turintys antsvorį žmonės. Taip pat rizikos susirgti veiksniai gali būti paveldimumas ir mažas fizinis aktyvumas.
2 tipo cukriniu diabetu gali susirgti moterys, pagimdžiusios didesnio nei 4 kg svorio kūdikius, nutukusiems vaikams ar paaugliams.

Vyrauja nuomonė, kad 2 tipo cukrinis diabetas yra „lengvesnė“ forma, nei 1 tipo cukrinis diabetas, tačiau tai yra klaidinga nuomonė. 1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga jauni žmonės, kurie neserga kitomis ligomis. Tai palengvina diabeto gydymą. Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu – vyresni žmonės, kurie serga gretutinėmis ligomis, apsunkinančiomis gydymą. Cukrinis diabetas – pavojinga ir neišgydoma liga, kuria sergantis žmogus privalo nuolatos kontroliuoti ligos eigą, maistą bei kitus faktorius.

Cukrinio diabeto komplikacijų profilaktika

Cukrinis diabetas – neišgydomas, tačiau šią ligą galima kontroliuoti. Susirgus 2 tipo cukriniu diabetu gydymo pagrindą sudaro mokymas apie cukrinį diabetą, racionali mityba, pastovus fizinis krūvis, savikontrolė ir medikamentai.

Itin svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą. Išvengti cukrinio diabeto komplikacijų padeda reguliari glikemijos (cukraus kiekio kraujyje), lipidų, svorio kontrolė, mokymas kasdien apžiūrėti kojas, reguliari akių dugnų apžiūra.
Akių apžiūra būtina dėl diabetinės retinopatijos, kurios metu pažeidžiama akies tinklainė. Progresavusi liga gali sukelti aklumą. Diabetinės retinopatijos požymių nustatoma beveik visiems sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu ir 20 proc. sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.

Sergant cukriniu diabetu padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, inkstų nepakankamumas (diabetinė nefropatija), nervų sistemos pažeidimai (diabetinė neuropatija).

Esant diabetinei neuropatijai cukriniu diabetu sergantis žmogus praranda galūnių jautrumą, atsiranda pėdų opos, gangrena ir gresia galūnės netekimas. Pėdos pažeidimai būdingi 50 proc. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu. Todėl sergantiems cukriniu diabetu labai svarbu žinoti apie pėdų ir nagų priežiūrą, higieną bei patogios avalynės svarbą.
Medikai perspėja, kad į medicinos įstaigą būtina kreiptis net dėl mažiausio pėdos sužeidimo ar net diskomforto jausmo pėdose, kad ir kaip nereikšmingai tai atrodytų.

Nemokama patikra

Cukrinio diabeto akcija VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje skelbiama spalio 12 d. Dainavos Jaunimo centro salėje nuo 8 iki 10 val. Dainavos poliklinikos pacientams, kuriems nėra diagnozuotas cukrinis diabetas, nemokamai bus tikrinamas cukraus kiekis kraujyje, nustatomas kūno masės indeksas. Prieš tyrimą būtina nevalgyti.

Patikros metu bus rodomas filmas apie cukrinį diabetą. Sergantiems diabetu vyks specialūs užsiėmimai.
Nuo 10 val. visi kviečiami pasiklausyti paskaitos apie cukrinį diabetą bei dalyvauti diskusijoje.

Visų Šventųjų dieną Vilkijoje po Šventų Mišių Šv. Jurgio bažnyčioje 13 valandą bus šventinami Gerosios naujienos skelbėjo angelo koplytstulpis ir naujosios kapinės. Jos įrengtos šalia senų kapinių. Keturių hektarų plote bus galima palaidoti ne mažiau 3,5 tūkstančio mirusiųjų. ,,Laidojimo problema Vilkijoje išspręsta šimtui metų”, – sakė Vilkijos seniūnas Leonardas Deglius.

Naujosios kapinės Vilkijoje pradėtos rengti prieš dešimtmetį – 2000 metais. Šalia jų paliktos 2 hektarų prieigos, kuriose, esant poreikiui, bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Naujosios kapinės aptvertos tvora, užsėtos žole, apsodintos pušelėmis, išvalyta aplinka – visus šiuos darbus atliko seniūnijos darbuotojai.

Gerosios naujienos skelbėjo angelo koplytstulpis Vilkiją papuoš vietos geradarių dėka- lėšas tam aukojo dešimt vilkijiečių. Arkangelas Gabrielius – gimusiųjų ir mirusiųjų globėjas – žvelgia į Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią, už jo nugaros atsiveria šio krašto žmonių amžinojo poilsio vieta. Koplytstulpis – tik kitų gražių darbų pradžia. Artimiausiuose seniūnijos bendruomenės planuose – sutvarkyti šalia esantį skverelį, jame pasatyti skulptūrų.

Lapkričio 1-ąją, po Šventų Mišių Visų Šventųjų atminimui, neturintys transporto nuo bažnyčios iki kapinių bus vežami autobusu.

Susisiekimo ministerija primena šalies vairuotojams, kad nuo lapkričio šalies keliuose draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Daugiau dėmesio saugumui turėtų skirti ir pėstieji – tamsiuoju paros metu būtina užsisegti atšvaitus.

Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. šalies keliuose draudžiama su vasarinėmis padangomis eksploatuoti tas transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad lengviesiems automobiliams automagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu. Reikalavimas keisti vasarines padangas šaltuoju metų periodu ir mažinti greitį magistralėse nustatytos Kelių eismo taisyklėse (KET).

Pasak saugaus eismo specialistų, net ir nedidelė avarija paprastai pridaro daugiau nuostolių, nei kainuoja komplektas žieminių padangų. Vairuotojai turėtų pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu, nes eismo sąlygos šiuo metų laiku yra žymiai sudėtingesnės nei vasarą. Lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.

Saugaus eismo specialistai pataria vengti įsigyti naudotas ir restauruotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės. Šiuo metu šalyje galima įsigyti net kelių dešimčių skirtingų gamintojų padangų. Specialistai pataria rinktis jas pagal finansines galimybes, bet naujas. Naujų padangų modernesnė technologija, jų protektoriaus guma minkštesnė, geresnis sukibimas su kelio paviršiumi, taigi jos yra saugesnės.

Dygliuotos padangos važinėjant mieste nėra būtinos. Naudojant tokias padangas ant automobilio būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą, informuojantį apie tai.

Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių prisisegti atšvaitą.
Važiuojant dviračiu tamsiuoju paros metu, jo priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.

Susisiekimo ministerija ragina vairuotojus ir kitus eismo dalyvius tamsiuoju paros metu keliuose būti ypač atidžius.

Aušra Bimbaitė paskutinę sekundę pataikė iš po krepšio ir Kauno „VIČI-Aistės“ sensacingai pradėjo moterų Eurolygos sezoną. Kaunietės sporto halėje 81:79 (21:15, 30:21, 17:20, 13:23) parklupdė pastarųjų keturių sezonų Eurolygos čempiones – Maskvos srities „Sparta&K“.

Visą mačą dominavusios, kaunietės ketvirtajame kėlinyje perdavė iniciatyvą varžovėms ir šios pirmą kartą nuo pirmosios mačo minutės išsiveržė į priekį – 79:76.

Tačiau kitoje atakoje Bimbaitė likus žaisti 30 sekundžių pataikė sudėtingą metimą iš toli ir išlygino rezultatą.

Rusės tada per 24 sekundes nesurezgė rezultatyvios atakos ir kaunietėms liko 6 sekundės.

Po minutės pertraukėlės rusės prasižengė prieš Bimbaitę ir sustabdė ataką. Iš užribio išsimetusios kamuolį, kaunietės jį patikėjo Bimbaitei, ši prasiveržė po krepšiu ir aidint sirenai įmetė pergalingą metimą.

„Žinojau, kad reikia veržtis po krepšiu ir daryti kažką, gal prasižengs. Ėjau, padariau ir džiaugiausi“, – po dvikovos kalbėjo Bimbaitė.

Apie 1000 sporto halėje susirinkusių žiūrovų triumfavo, kai „VIČI-Aisčių“ krepšininkės iš džiaugsmo griuvo ant parketo.

„VIČI-Aistės“: Aušra Bimbaitė 26, Giedrė Paugaitė 15, Rima Valentienė 14, Lina Pikčiutė 12, Vita Kuktienė ir Marina Solopova po 5, Milda Sauliūtė 4.

„Sparta&K: Epifanya Prints 22, Irina Osipova 15, Jelena Milovanovič ir Noel Kuin 12.

„VIČI-Aistės“ pirmoje mačo dalyje spurtavo 19:2 ir prieš varžoves pirmavo dvigubai – 34:17. Per pirmus du kėlinius šeimininkėms sporto halės lankai buvo draugiški – jos pataikė 7 tritaškius iš 10.

Dar prasidėjus ketvirtam kėliniui kaunietės pirmavo 72:56, bet Epifaniyos Prints vedamos rusės susiėmė ir ne tik pasivijo, bet ir persvėrė rezultatą – 79:76. Bet tada iššovė Bimbaitė ir „VIČI-Aistės“ savo metraštį Eurolygoje pradėjo pergalingai.

Mantas Šernius („VIČI-Aisčių“ vyr. treneris): „Žinau, kad daug kas nesitikėjo tokio žaidimo ir pergalės. Prieš rungtynes žiūrėjau, kokie lažybų punktuose buvo koeficientai, bet mes visi tikėjome pergale. Sakiau, kad vienas centimetras lems ir taip atsitiko. Atkovojome daug kamuolių, greitame puolime priimdavome gerus sprendimus.

Antroje rungtynių dalyje pasimatė „Sparta&K“ komandos jėga. Jos atvažiavo pasiimti lengvos pergalės, todėl iš pradžių buvo šoke. Vėliau sugriuvo gynyba ir komandos klimatas.

Mačo pabaigoje buvo įtampa, panelės pradėjo nebetikėti, kad gali laimėti, bet pati pabaiga buvo labai gera. Prieš ketvirtą kėlinį sakiau, kad reikia įmesti 10 taškų, kad laimėtume, beveik taip ir atsitiko.“

Pokey Chatman („Sparta&K“ vyr. trenerė): „Sveikinu Kauno komandą su svarbia pergale. Jau pačioje mačo pradžioje jos parodė, kas čia šeimininkės. Atkovodamos kamuolius jos perėmė iniciatyvą. Mes turime gerinti žaidimą.

Sunku pralaimėti, bet turiu pasveikinti varžoves. Lengva sakyti, ko nepadarei, bet šįkart mūsų varžovės tiesiog labiau norėjo laimėti. Pirmoje mačo dalyje jos puikiai pataikė, mes pagerinome žaidimą antrojoje, bet reikia būti agresyvesniems, kai sprendžiasi mačo likimas.“

www.basketnews.lt informacija

Tinklų cecho atliekami darbai:
Spalio 28 d. V. Putvinskio g. 35, Apuolės g. 66, Krūmų g. 4 bus remontuojami vandens apskaitos mazgai, atliekama priešgaisrinių hidrantų profilaktika.
Nuo 23 val. iki spalio 29 d. 6 val. bus išjungta Kleboniškio vandentiekio linija. Naktį vandens neturės Kleboniškio ir Naujasodžio gyvenvietės.
Nuotekų tinklai plaunami T. Daugirdo g., Mūšos g. 7, Žiedų g. 9, Chemijos g. 9, Naručio g.
Lietaus tinklai plaunami Varnių g., Veiverių g., Seniavos pl., Ukmergės g. 9.
Vakuuminė kanalizacija remontuojama Apaščios g., Palemono g.
Ariogalos g. 49, Vėjo g. 68, Tilžės g. 20, Kruonio g. 23, Raudonojo Kryžiaus g./ Vaišvydavos pl., Verkių g. 13 bus remontuojami šuliniai, Ašmenos 1-ojoje g. 25- lietaus šulinėlis.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.

Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos antradienį organizuotoje verslo popietėje verslo bendruomenė su miesto vadovais diskutavo tema „Miesto įvaizdžio įtaka verslui ir investicijoms“.

Pasirinktoji tema „Miesto įvaizdžio įtaka verslui ir investicijoms“ nėra nauja. Tokia pačia tema 2007-aisiais buvo surengtas forumas parodos „Kaunas“ metu. Tuomet buvo pasiekta konkrečių rezultatų: suformuluoti siūlymai Kauno miesto įvaizdžio strategijos kūrėjams.

„Be jokios abejonės, rengiamos popietės, diskusijos yra be galo naudingos miesto vadovams, verslininkams, mokslininkams. Tik kartu dirbant įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. Visi dirbame atskirai, bet turime vieną bendrą tikslą – kad Kaunas būtų patrauklus, klestinti miestas, kuriame būtų gera gyventi“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Manome, kad antrasis diskusijų raundas yra reikalingas, nes būtina paskatinti bendrus veiksmus, kad rengiamos strategijos būtų realios, o jų priemonės – nuosekliai įgyvendinamos. Taip pat yra itin svarbu apibrėžti pačius svarbiausius prioritetus, kaip atramos tašką – bendrąjį tikslą, kuris telktų valdžią ir verslo bendruomenę darniai sąveikai“, – sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

Kauno miesto savivaldybės Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyriaus vedėjas Saulius Lukošius kalbėjo apie tai, kaip Kauno miesto strateginio plano sprendiniai keičia miesto įvaizdį. Jis trumpai pristatė Kauno miesto viziją, jos strateginės plėtros sričių ir uždavinių įgyvendinimo pagrindines priemones, kalbėjo apie tai, kaip kurti darnią ir veržlią visuomenę, kaip gerinti miesto kultūrinio ir sportinio gyvenimo kokybę, gyventojų sveikatą ir socialinę integraciją, miesto aplinkos kokybę, plėtoti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir kt.

Vėliau į aktyvią diskusiją apie pagrindines miesto įvaizdžio kūrimo, strategijos problemas įsitraukė tiek verslo, tiek akademinės bendruomenės nariai. Jie pabrėžė, jog formuoti Kauno įvaizdį reikia nuosekliai, pradedant Baltijos jūros regionu, Rytų Europa, ES, po to ir pasauliniu mastu. Taip pat buvo pasiūlyta miesto įvaizdžio kūrimo strategijoje atrinkti tik vieną ar du prioritetus ir juos intensyviai plėtoti.

Kaip opi Kauno problema buvo įvardintos duobėtos miesto gatvės, pastatai vaiduokliai. Kadangi Kaune nėra kongresų rūmų, tai trukdo plėtoti konferencinį turizmą, t.y. nėra salės, kurioje būtų galima organizuoti tarptautines konferencijas. Kol kas nėra aiškus ir Aleksoto aerodromo, jo prieigų panaudojimas.

Akademinė bendruomenė išsakė nuogąstavimus, kad netrukus Kaunas jau nebegalės vadinti akademiniu miestu – universitetų Kaune yra, bet tuoj neliks studentų. Šiemet 60 proc. pirmakursių studijuoja Vilniuje ir tik 30 proc. Kaune. Abiturientai renkasi ne universitetą, o miestą. Akcentuota, jog Kaunui būtina susirūpinti, kad studentai nepaliktų miesto, kad čia būtų kuriami akademiniai miesteliai.

„Sutinku su daugeliu išsakytų minčių. Tačiau tikrai per tuos trejus metus nuo praėjusios diskusijos 2007-aisiais matau tikrai nemažai teigiamų postūmių į priekį. Pats didžiausias pasiekimas yra tai, kad Žalgirio arenos statybos jau artėja prie pabaigos“, – pažymėjo meras A. Kupčinskas.

Jis priminė, kad savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos savivaldybių reitinge Kauno miesto savivaldybė užima antrąją vietą, nusileisdama tik Neringos savivaldybei. „Noriu priminti, kad reitingai sudaromi įvertinus 21 kriterijų: skaičiuotas gyventojų pokytis per metus, nedarbo plitimas, veikiančios įmonės, nauji namai ir butai, asfaltuoti keliai, tiesioginės užsienio investicijos, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam gyventoju, nusikalstamumo lygis, renovuotos mokyklos ir t.t.

Pavyko pritraukti „Ryanair“ kompaniją, todėl turistų skaičius smarkiai išaugo. Kiti metai, kai Kaune bus surengtos tarptautinės Hanza dienos ir Europos vyrų krepšinio čempionatas, bus išbandymas Kaunui. Čempionato metu planuojama sulaukti virš 1000 užsienio žurnalistų, taigi Kauno vardą išgirs daugybė žmonių. Jau dabar vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai. Baigiame išlipti iš krizės, tačiau lėšų vis dar nėra pakankamai“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Miesto vadovas informavo, kad jau išrinkta vieta Kauno viešajam logistikos centrui. Centro teritorija apims Palemono geležinkelio stotį bei prie šios stoties esančius valstybinės žemės plotus ir tęsis iki Karmėlavos seniūnijos Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. „Pritariu minčiai dėl kongresų rūmų. Jų tikrai reikia miestui“, – mintimis dalinosi meras.

Diskusijai baigiantis visi sutarė, jog panašūs sutikimai vyks ir ateityje. Šis susitikimas yra diskusijos organizatorių nuoseklaus bendro darbo su vietos savivalda tąsa. Tokiu būdu stengiamasi išplėsti ratą dalyvių, kurie gali konstruktyviai diskutuoti, teikti siūlymus verslo aplinkos tobulinimui ir miesto strateginiam valdymui. Verslo popietės bendru sutarimu rengiamos kartą per ketvirtį, o Verslo pusryčiai – siauresnio rato dalykinės diskusijos vyksta kas mėnesį.

Kauno miesto taryba šių metų liepos 23 d. patvirtino Kauno gatvių kasinėjimo ir jų sutvarkymo taisykles, tačiau neretai įmonės, turinčios požeminius tinklus, nesilaiko šių taisyklių.

Tarybos priimtų taisyklių tikslas – pasiekti, kad po avarinio arba planinio kasinėjimo gatvės būtų sutvarkomos taip, kad neliktų duobių, įlinkimų, asfalto ištrupėjimo, o svarbiausia, kad darbai nesitęstų labai ilgai.

Trečiadienį Savivaldybėje vykusiame pasitarime dalyvavo visų įmonių, turinčių požeminius tinklus, atstovai. Dėl požeminių tinklų avarijų arba planinio remonto tenka kasinėti gatves ir žaliuosius plotus, todėl tinklų savininkai buvo informuoti apie tai, kad privalo griežtai laikytis Tarybos sprendimo reikalavimų.

Avarijų likvidavimo atveju darbai turi būti atlikti per 5 dienas, o po planinių kasinėjimų – per tą laikotarpį, kuriam išduotas leidimas.

Laboratorinių bandymų centro direktorius Gediminas Kunčinas įspėjo susirinkusius, kad visada reikia kviesti šios tarnybos atstovus, kurie atlieka dangos tankio tyrimus.

Šio centro direktoriaus pavaduotojas Petras Morkūnas pateikė sąrašą tinklų savininkų, kurie nesilaiko reikalavimų: retai arba visai nekviečia Laboratorinių tyrimų centro specialistų, kurie atlieka dangos tankio tyrimus.

„Dauguma bendrovių tik maždaug pusei savo atliktų darbų patikrinti kviečia minėto centro specialistus, pavyzdžiui, „Magistralė” (55 proc. atvejų), „Energijos servisas” (50 proc.) „Kauno vandenys” 83 proc. darbų kviečia ekspertus, tačiau juos reikėtų kviesti visada.

Bendrovė VST tik 8 proc. savo darbų kviečia mūsų specialistus.

Be to, dažnai darbai trunka ilgiau negu nurodyta išduotame leidime. Kauno gatvės turi būti tvarkingos. Planinius darbus reikia derinti su Savivaldybe, nes iš anksto yra žinoma, kurios gatvės bus remontuojamos kitais metais, todėl ir tinklų remontą būtina atlikti tuo pačiu metu”, – sakė P. Morkūnas.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikisi, kad bendrovės atsižvelgs į išsakytas mintis ir laikysis Tarybos sprendimo reikalavimų.

Kaune Vėlinių vakarą nuo 17 iki 22 val. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų atstovybė jau devintus metus iš eilės vykdys tradicinę akciją „Sielų upė”, kurios metu miesto centre įsižiebs daugybė žvakelių.

Sielų upė – tai galimybė kiekvienam prisiminti mirusius artimuosius, uždegti žvakelę už tuos, kurių nebėra, už tuos, kurių kapų negalime aplankyti. Tūkstančių švieselių nušviestas takas sušildys visų mūsų širdis, suburs draugėn ir pasės ramybę.

Pirmaisiais metais, kuomet gimė idėja organizuoti tokią akciją, ji buvo kukli. Žvakutės degdavo tik Vilniaus gatvėje prie Arkikatedros Bazilikos šalia Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto. Kiekvienais metais akcijos užmojai augo. Šiais metais akcijos organizatoriai planuoja uždegti 5000 žvakučių per visą Laisvės alėją ir senamiestį iki katedros, taip sukurdami ramybės upę visiems išėjusiems.

Akcija yra finansuojama iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Žinoma, kiekvienas kaunietis gali tapti šios akcijos dalyvis – atsinešti savo žvakelę ir uždegti ją už savo mylimuosius.

Praėjusios savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Kauno apskrityje yra būdingas įprastam gripo sezonui ir siekia 57,1 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Įvertinus iš Kauno apskrities teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją nustatyta, kad didžiausias sergamumas yra Kauno mieste – rodiklis siekia 65,4 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligos kamuoja Birštono miesto gyventojus – 30,9 proc. Daugiausiai serga vaikai – net 74 proc. visų registruotų atvejų.

Kauno visuomenės sveikatos centras praneša, kad gripo atvejų kol kas nustatoma retai, po kelis atvejus Kauno mieste, Kėdainių ir Prienų rajonuose. Gripas sudaro tik 0,3 proc. nuo viso sergamumo.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo Kauno miesto ir rajono, bei Birštono savivaldybėse, sumažėjo Kaišiadorių, Kėdainių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno mieste ir Kauno rajone yra nežymiai didesnis. Pernai tuo metu Kauno mieste rodiklis siekė 46,5, o Kauno rajone 42,2 atvejo 10 000/ gyventojų per savaitę.

Informuojame, kad spalio 30, 31 ir lapkričio 1 dienomis bus ribojamas eismas prie Romainių kapinių atkarpoje nuo Baltų pr. iki Šilainių pl. ir Romainių g. sankryžos bei prie Seniavos kapinių Seniavos pl. atkarpoje nuo Gvazdikų g. iki Titnago gatvės.

Taip pat numatomi įvairūs laikini eismo pakeitimai prie daugumos Kauno miesto kapinių.

Prašome būti atidiems, vadovautis kelio ženklais ir klausyti policijos pareigūnų nurodymų.

Nuo rugpjūčio mėnesį Kaune praūžusios audros nukentėję miestiečiai sulaukė geros žinios – Vyriausybė nusprendė skirti 174,8 tūkst. litų gyventojams, kurių turtas buvo suniokotas. Pinigai gyventojus turėtų pasiekti per kelias savaites. Iš miesto biudžeto vėtros padariniams likviduoti buvo skirta beveik 1,4 mln. litų.

„Komisijos gyventojų, nukentėjusių nuo škvalo, prašymams gauti valstybės paramą nagrinėti, paskaičiavimais gyventojų patirta žala dėl vėtros metu sugadintų stogų, automobilių, paminklų kapinėse siekė 163,9 tūkst. litų. Tokios paramos buvo prašoma iš Vyriausybės. Mums skyrė šiek tiek daugiau, todėl visiems nusikentėjusiems ir reikiamus dokumentus pateikusiems gyventojams nuostoliai bus atlyginti.

Savivaldybė taip pat prašė Vyriausybės skirti papildomai 900 tūkst. litų, kurie būtų skirti sumokėti už miestą po škvalo tvarkiusioms, infrastruktūrą atkūrusioms įmonėms – bendrovėms „Kauno švara”, „Irgita”, „Autrolis”, „Eismo juosta”, „Kauno gatvių apšvietimas”, VST, kurios dėl audros patyrė didžiulius nuostolius. Atsakymo į šį prašymą kol kas negavome”, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė.

Iš miesto biudžeto vėtros padariniams likviduoti buvo skirta beveik 1,4 mln. litų. Miesto viešų erdvių sutvarkymui skirta 600 tūkst. litų, gyventojų patirtai žalai kompensuoti – 187,2 tūkst., švietimo įstaigų stogams, lietvamzdžiams ir kitam remontui – 91,6 tūkst. litų.

Kauniečiai dėl vienkartinių pašalpų stichinei nelaimei, suniokojus neapdraustą turtą, kreipėsi ir į Socialinės paramos skyrių. Specialistai, išnagrinėję gautus prašymus, paramą skyrė tiems, kuriems jos labiausiai reikėjo.

Iki šiol kreipėsi 63 pareiškėjai. 59 prašymai buvo patenkinti ir gyventojams išmokėta 88,140 tūkst. litų. Mažiausia išmokėta suma siekė 520 litų, didžiausia – 3120 litų.