Mano mintys, tarsi dūmas, į nieką pavista, mano žodžiai lyg dulkės – įkvėpk giliau, mano viltys, sudėtos į stiklinę vazą, laikomą parkinsono kamuojamų rankų,mano meilė lyg fejerverkas trumpam priverčia pakelt akis dangun, bet greit vėl jas nudelbia.. Noris kartais daug visko pasakyt, tik nežinai ar verta. O gal todėl, kad, bet..

Bet niekas neduoda mikrofono, nes klauso tik rėkiančių, neklauso prašančių, nekenčia rašančių, klausia kelio nematančių. Ir visa beprasmybė pasimato alkoholio pardavimuose, idiotų auginimo klojimuose – galo nematyt, o sėt reikia. Jų niekada nebus per daug.

O per mažai audros, kuri nuplautų purvą, visi kurmiai sulįstų atgal į savo urvą. Jie nebebijo šviesos, sukrovė kalną skatikų ir nusipirko baimę varančios tamsos. O kiek sveria tamsa?

Na va, jau per vėlu, kas dabar bus? Nieko, juk ir po tamsiausios nakties ateina rytas.. Bet jei jis pagiringas, o lengviau vėl išgerti? Nes žmonės geria vienas kito nesėkmes, o sėkmę pamatę nusigręžia, ji juos akina, dažniausiai taip ir nesutinka savosios. Tada ji beldžia į duris, bet neįsileidžia, galvoja, kad tai surašinėtoja..

Bet kas iš tos sėkmės – kiek gi mes čia trinam savus padus į žemę? O dar kai mėtome stiklus kairėn dešinėn.. Kiti dar klausia – kada ateis mesijas? Kaip gi jis vaikščios basas? Nejau duosi „kroksus“ savo?

Ji apkabino ir prabilo – aš nėščia, žemė skyrėsi pusiau ir nejučia, aš pasakiau, gal tai klaida, negali to būti, neužsirašėm planuose. Kaip galim auginti vaiką patys būdami vaikai, juk jam užauginti reikalingi pinigai, o mano kišenėse švilpauja šiauriniai vėjai.. Kaip aš jam tai pasakysiu, juk jis to nesupras, į žiaurų pasaulį ką tik gimęs ties rankas.

Man prakaitavo delnai, net nepagalvojau apie ją, net nepasiūliau priklaupęs tapti mano žmona – vietoj to tariau, kad šiuolaikinė medicina pasirūpins šia problema..

Gal tu kvailas? Gal pamiršai tas naktis, kai sakei man, kad įveiksime visas kliūtis? Juk gyvybė manyje, meilės sukurta, ir nė velnio nekalta, dėl tavo baimės, durys atviros, susitvarkysiu ir viena. Jis turės tavo akis, bet niekas nesakys, kad jos tėvo, nes tėvas buvo sušiktas bailys. Apskritai, dabar matau, koks tu esi, sakei padarysi dėl manęs viską, bet tu toks kaip visi, visas tavo vyriškumas čia ir pasibaigia, tau pačiam po mamos sijonu dar gyventi reikia. Nors pasaulis baisus, vaikas tam ir turi tėvus, kurie kas dieną, tampa neperšaunama siena, ei, bet tu gali sėst į traukinį ir pradingt kažkur toli, aš užaugau be tėvo, jo plaukai dabar kaip sniego patalai balti,o eidamas gatve, jis žvelgia į mane ir nė nenumano.. Kad esu jo dukra. Taigi. Lieki, ar ate?

Po galais. Ką aš sau galvoju? Nejau melavau, kad kiekvieną akimirką apie ją svajoju? Ar melavau, kai sakiau, kad nesu toks kaip kiti, kad ji man svarbiausia, gyvenanti širdį, ar melas tai, kai kuždėjau, jog kiekviena dalelė jos graži? Tai ką jau kalbėti apie naują gyvybę jos viduje.. Kas aš, Dievas, kad drįsčiau atimti ją?

Gegužės 12 d. Vandžiogalos kultūros centre vyko tradicinė šokių šventė “Sušoksim šokimėlį”. Šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikino Vandžiogalos seniūnas Marius Norvaiša.

Šventėje pasirodė Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus ir Vandžiogalos kultūros centro bei Vandžiogalos vidurinės mokyklos šokių kolektyvai.

Pagrindinis šios šventės organizatorius Vandžiogalos kultūros centro tautinių šokių kolektyvo „Verpetukas“ meno vadovas Edgaras Šnipaitis.

Šventės metu buvo galima išvysti įvairiausius šokių pasirodymus. Šventę pradėjo Vandžiogalos vidurinės mokyklos jaunučių kolektyvas. Vandžiogalos Jaunimo šokių grupė pristatė gatvės šokį. Jiems šis pasirodymas buvo debiutinis, sulaukęs gausybės aplodismentų. Labai temperamentingi buvo Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus čigoniškas šokis ir „Flamenko“. Šokių šventės šeimininkai Vandžiogalos kultūros centro tautinių šokių kolektyvai pristatė publiką sužavėjusius tautinius šokius. Vadovas Edgaras Šnipaitis akcentuodamas kolektyvų draugystę, savo bendru šokiu kartu su svečiais iš Neringos, pateikė staigmeną salės žiūrovams, pristatę bendrą projektą „Lenciūgėlis“.

Daug organizatorių padėkos žodžių buvo skiriama visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Daug gerų žodžių buvo skiriama Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondui, kurio paramos dėka Vandžiogalos kultūros centro tautinių šokių kolektyvas įsigijo naujus tautinius rūbus.

Rytų Europos ekonomikos atsigavimą gali nutraukti bet kokia Graikijos skolų restruktūrizacija, kuri apribotų Vakarų bankų skolinimą ir pakenktų investuotojų lūkesčiams, kurie kėlė regiono akcijas, obligacijas ir valiutas, skelbia Bloomberg.

Nors regionas šiemet turi tris iš dešimties geriausiai pasirodžiusių valiutų ir penkis iš dešimties akcijų indeksus, kurie kilo labiausiai, 76 proc. regiono bankų rinkos yra kontroliuojami Vakarų Europos skolintojų, kuriems grėsmę vis dar kelia skolų krizė.

Capital Economics analitiko Neilo Shearingo teigimu, galima tikėtis, kad Graikijos problemos šiuo metu turės didesnę įtaką besivystančiai Europai ir galima įtarti, kad šiuo metu gali būti tik tyla prieš audrą.

M.Platini: “Tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė išspręs stadiono rinktinei problemą“

Penktadienį Kaune, Nacionalinėje futbolo akademijoje apsilankė Europos futbolo asociacijos sąjungos (UEFA) delegacija su prezidentu Micheliu Platini priešakyje.

Spaudos konferencijoje kartu su Lietuvos futbolo federacijos (LFF), Kūno ir Kultūros sporto departamento (KKSD) vadovais UEFA vadovas išreiškė paramą futbolo vystymo projektams Lietuvoje ir paskelbė apie skirtą finansinę pagalbą LFF stadiono rekonstrukcijai. Vėliau M.Platini taip pat dalyvavo Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynių “Ežiogolas” ir „UEFA Grassroots day. Švęskime futbolą“ projekto atidaryme.

Spaudos konferencijos dalyvių komentarai:

Michelis Platini, UEFA prezidentas:
„Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę atvykti į Lietuvą. Priešpaskutinio mano vizito metu buvau Nacionalinės futbolo akademijos atidaryme. Galiu pasakyti, kad per tą laiką daug kas pasikeitė. Vien ką sako dešimt kartų išaugęs žaidžiančių vaikų skaičius. Taip pat išaugo ir futbolo akademijos bazė. Tai yra svarbiausi dalykai. LFF prezidentas puikiai atliko savo darbą, tiek UEFA komitetuose, tiek Lietuvoje. Linkiu ir toliau taip vystyti masinį futbolą. Prancūzijoje viskas vyksta ne taip gerai.

Atvykau į Lietuvą tam, kad išreikščiau savo paramą futbolo projektams. Laukia daug darbų. Lietuva turi apie 20 nacionalinio čempionato reikalavimus atitinkančių stadionų, tačiau yra viena iš nedaugelio šalių, kuri neturėjo nacionalinio stadiono rinktinės rungtynėms. Tikiuosi, kad vyriausybė priims tam tikrus sprendimus, kurie padės pastatyti tokį stadioną. FIFA ir UEFA gali padėti, tačiau infrastruktūros vystymas priklauso nuo valdžios. Manau, kad Lietuvai turėtų būti nemalonu, kai į šalį atvykę pasaulio čempionai nenori žaisti nekokybiškoje aikštėje ir stadione.“

Liutauras Varanavičius, LFF prezidentas:
„Malonu matyti UEFA prezidentą Lietuvoje. Šis vizitas yra labai trumpas, daug laiko susipažinti su visomis problemomis nėra. Todėl nusprendėme susitikti Kaune, kur šiandien vyksta masinio futbolo renginiai. Simboliška kad susitinkame čia, nes M.Platini akcentuoja, kad masiškumas ir vaikų futbolas yra svarbiausias.

Tuo pačiu esu dėkingas dėl UEFA dėmesio Lietuvos reikalams. Šiandien buvo priimtas svarbus mums sprendimas – UEFA patvirtino 2,3 milijonų eurų vertės paramą LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcijai. Manau, kad tai pakankamai rimta pagalba. Ji leis šį stadioną sutvarkyti iki UEFA trečiosios kategorijos, kuri oficialiai leidžia rengti nacionalinių rinktinių rungtynes. Pirmajame etape bus įrengta dirbtinės dangos aikštė, apdengiamos tribūnos, rekonstruotas pastatas ir pagerinamos sąlygos žiūrovams, žiniasklaidai, VIP svečiams. Toliau numatoma maniežo statyba ir kiti darbai.“

Kęstutis Rimšelis, KKSD direktorius:
„Noriu padėkoti UEFA prezidentu už apsilankymą Lietuvoje. Mūsų prioritetai buvo orientuoti į šiemet vyksiantį krepšinio čempionato finalinį etapą. Tačiau šiuos metus galima vertinti kaip lūžo metus, nes daugiau bus skiriama ir kitoms sporto šakoms. Nėra gerai, kad Lietuva neturi reprezentacinio stadiono. Tačiau tikiuosi, kad ateityje turės ne vieną. Jau vyko kalba dėl Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono renovavimo, taip pat diskutuojama dėl esamų stadionų sutvarkymo Vilniaus mieste, sprendžiamas klausimas dėl stadiono Vilniaus Šeškinėje likimo.“

Rimantas Mikaitis, Kauno miesto meras:
„Noriu pasveikinti futbolo legendą su atvykimu į Kauną. Tai džiugus ir svarbus įvykis. Manau, kad pats laikas spręsti esamas problemas ir realiausia būtų investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną Kaune. Šį žingsnį reikėjo žengti jau anksčiau. Tikiu, kad naujosios miesto valdžios bei LFF bendradarbiavimas bus sėkmingas ir turėsime gerų rezultatų.“

Gintautas Babravičius, LFF viceprezidentas:
„Teko garbė ne kartą sutikti UEFA prezidentą. Džiugu, kad jis vėl apsilankė Lietuvoje. Toks dėmesys skatina LFF ir futbolo bendruomenę dirbti dar sunkiau. Reikia pažymėti, kad stadionų statyba nėra pagrindinė LFF misija, tam turėtų būti didesnis valstybės dėmesys.

Gera žinia tai, kad jau yra iš principo priimtas politinis sprendimas skirti 10 mln. litų Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono sutvarkymui. Tai būtų paprastas sprendimas siekiant turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną. Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybėje. Taip pat reiktų paminėti, kad Vilniaus miestas futbolo akademijos projekto Naujojoje Vilnioje skyrė 400 tūkst. litų, o KKSD projektavimo darbams – 600 tūkst. litų. Tai pozityvus žingsnis į priekį.“

LFF informacija

Tinklų cecho atliekami darbai:
Gegužės 16 d. nuo 9 iki 15 val. dėl sklendės keitimo šulinyje Sodų g. 92 vanduo bus išjungtas Sodų g. 72-96.
Garažų g., Elektrėnų g. vyks vandentiekio tinklų apžiūra, Smalininkų g., J. Gruodžio g.- vandens nutekėjimo paieška.
L. Ivinskio g. vyks vandentiekio linijos plovimas, Savanorių pr.- priešgaisrinių hidrantų šulinių valymas, Vokiečių g. 107- vandentiekio šulinio valymas.
Nuotekų tinklai plaunami Vytauto pr. 9, Trakų g. 45, Karaliaus Mindaugo pr., Galvės g. 7, Mauručių g. 22, Baltijos g. 30, Tilžės g. 23.
Grotos ir lietaus tinklai valomi Saulės g., Karaliaus Mindaugo pr., Tunelio g., Chemijos g.
Pažangos g. 6, Panerių g. 65 bus remontuojami nuotekų šuliniai, Kęstučio g. 73, k. Baršausko g. 92- lietaus šulinėliai.
J. Gruodžio g. 9, Miško g. 13 vyks lietaus šulinėlių grotelių keitimas.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.
Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Šiemet jau antrą kartą Kaune rengiamo Bagažinių turgaus organizatoriai džiaugiasi, kad per žiemos pertrauką žmonių entuziazmas neišblėso ir renginys kaskart sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

Balandžio mėnesį po žiemos pertraukos pirmą kartą surengtame turguje žmonės ne tik, kaip įprasta, prekiavo ir mainėsi įvairiais daiktais, bet ir galėjo rinktis iš ypatingai gausaus rankdarbių asortimento.

„Atsižvelgėme į Bagažinių turgaus dalyvių pageidavimus rengti teminius renginius. Praeitą kartą tai buvo įvairūs rankdarbiai, žmonės galėjo įsigyti įvairių papuošimų artėjančių Velykų stalui. Dabar – pats darbų įkarštis soduose ir daržuose, tad į šią savaitę vyksiantį renginį ypač kviečiame būtent sodo-daržo reikmenis parduoti ar įsigyti norinčiuosius“, – sako Bagažinių turgaus organizatorius Jonas Plenta.

Pasak jo, žmonės ketina mainytis sėklomis, sodinukais, parduoti nenaudojamus sodo-daržo įrankius.

„Pradėję rengti teminius renginius sulaukėme dar didesnio susidomėjimo: žmonės teiraujasi kaip ir kada geriausia, atvykti, ką geriausia atvežti ir panašiai. Beje, noriu pridurti, kad teminiai turgūs nereiškia, jog nepriimsime žmonių, kurie tiesiog išsivalė palėpę ir nori parduoti nereikalingus daiktus – laukiami yra visi“, – aiškina J. Plenta.

Šį šeštadienį vyksiančiame Bagažinių turguje apsilankys ir žinomas humoristas Raimondas Bingelis, kuris taip pat atvers savo bagažinę bei neleis renginio dalyviams nuobodžiauti.

Bagažinių turguje žmonės parduoda ar mainosi daiktais, kurių jie jau nebenaudoja, bet kurie gali būti naudingi kitiems. Čia taip pat prekiaujama įvairiais rankdarbiais, kitais meno kūriniais. Bagažinių turgūs vyksta prekybos miestelyje „Urmas“, kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, nuo balandžio iki spalio. Už prekybos vietą mokėti nereikia.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pradeda įgyvendinti ISM 100 talentų partnerystės programą – šalies įmones kviečia steigti stipendijas šimtui geriausių būsimų socialinių mokslų pakraipos studentų. Šia studijų finansavimo programa, paremta universiteto ir verslo bendradarbiavimu, siekiama skatinti gabų jaunimą likti Lietuvoje.

„Ne kiekvienas jaunas žmogus turi finansinių galimybių rinktis norimas studijas, taigi kviesdami verslą aktyviau bendradarbiauti tikimės užtikrinti galimybę gabiausiems studentams gauti kokybišką mokslą Lietuvoje. Steigdamos stipendijas įmonės ne tik padės stabdyti protų nutekėjimą į užsienį, bet ir užmegs abipusiai naudingus ryšius su studentais – pažindamos talentus, galės kviesti juos atlikti praktiką arba pabaigus studijas užimti nuolatines pozicijas“, – teigia ISM rektorius dr. Nerijus Pačėsa.

ISM 100 talentų partnerystės programa paremta studijų mokesčio finansavimu – įmonės kviečiamos prisidėti padengiant skirtumą, kuris susidaro tarp universiteto studijų kainos ir valstybės skiriamų lėšų. Kelerius metus daliai geriausių studentų ISM šį skirtumą finansavo savo lėšomis, o dabar nemokamas studijas tikimasi užtikrinti dar didesniam skaičiui jaunuolių. Pretenduoti į finansinę paramą gali šiais metais mokyklą baigsiantys abiturientai, kurie stodami į universitetą surinks 20 ir didesnį stojamąjį balą. Praėjusiųjų metų duomenimis, socialinius mokslus rinkosi apie 150-200 tokius stojamuosius balus turinčiųjų studentų. ISM į nemokamas studijų vietas šįmet tikisi pakviesti apie 100 būsimų studentų.

Už studentams skiriamą paramą bus įsteigiamos įmonių vardu pavadintos stipendijos, įmonės galės dalyvauti universiteto organizuojamose karjeros dienose ir kituose renginiuose, bendrauti su gabiausiais studentais, pagal sutartą tvarkaraštį naudotis erdviomis ir technine įranga aprūpintomis patalpomis. Ilgalaikių rėmėjų garbei jų vardais bus pavadintos didžiosios ISM auditorijos.

Universiteto rektoriaus teigimu, dedikuoti stipendijas įmonės galės ir pagal regionus – siekdamos paremti studentus, kilusius, pavyzdžiui, iš tos pačios vietos, kur pačios vykdo veiklą. „Jau pastebime besiformuojančią tendenciją Lietuvoje, kad ir čia, kaip vakarietiškose šalyse, verslas plėtoja socialinės atsakomybės veiklas, nukreiptas į bendruomenę, kurioje veikia arba su kuria yra labiausiai susijęs. Vis daugiau regioninių įmonių ima suvokti investicijų į naują darbuotojų kartą naudą – taip siekdamos prisidėti prie gerų specialistų ugdymo ir jų skatinimo likti dirbti savame krašte“, – pažymi dr. N. Pačėsa.

Vienos iš pirmąsias stipendijas steigiančių bendrovių „Arvi“ plėtros koordinatorius Justas Kučinskas sako, kad dvi metines stipendijas neatsitiktinai skiria Sūduvos krašto abiturientams. „Siekiame, kad talentingi žmonės liktų studijuoti Lietuvoje, baigę studijas grįžtų į savo gimtuosius miestus ir ten dirbtų, kurtų, gyventų. Nors dauguma mūsų krašto įmonių yra įsikūrusios vadinamoje provincijoje, mes dirbame ir konkuruojame su visu pasauliu. Tikimės, kad ISM išugdyti žmonės įsilies į mūsų komandą ir galėsime kartu toliau sėkmingai augti“, – teigia J. Kučinskas.

Aš sutraukių dūmų pakilimo taką į savo oro uostą, skrydžių reguliavimo centras viršuje spjauna į fizikos dėsnius, striuardesės visiems papilsto dvigubą viskio, pilotai meta kepures žemyn, lyg tik ką bevertę popieriaus skiautę gavę studentai meta skrybėles dangun, o keleiviai pripasakoja keisčiausių istorijų apie tango šokančius raganosius ir jų vaikus namuose prižiūrinčias šimpanzes. Pala, kieno vaikus?

Išpučiu dūmus ir veidrodyje turbūt atrodau kaip senas dūdmaišis, nors nekenčiu muzikinių instrumentų, o gal ši neapykanta kyla iš nemokšumo? Taip, greičiausiai, pats sau paprieštarauju, pritardamas keletu prietarų. Nemesk kelio dėl takelio – taip ir lakstau autostradomis, nepasuku į mišką, tik nakčiai atėjus, įjungiu auto pilotą, kurį pats susimontavau iš senos padangos ir melsvų rankšluosčių. Kur dingo mūsų rankšluosčiai?? Šauktų pačiutė. Hjustone, problema, mes neturime pačiutės. Bet net jei turėtume, jai tikrai patiktų faktas, kad jos vyras turi auto pilotą.. Nesvarbu, kad jo automobilis yra gelsvai juosvas, o kai lyja, obuolmušas, tai jau vis šis tas.

Juk jai mama nuolat sakydavo – susirask galvotą berną. O čia netgi sakyčiau, mano galva per didelė tokiam mažam kūnui, kuri ypač nesiderina prie ūsų, kuriuos mėgstu sukioti sukdamas sukutį, o kaire ranka vakarais juos šukuoju palei plauką ir murkiu kaip katinas. Bėda, kad katino neturiu, ko pasekoje kitame vienkiemyje gyvenantys kaimynai jau pradėjo įtarinėti, jog vakarais virstu moterimi kate.. Iškrypėlis, sakytų, bet juk taip gražiai sveikinuos. Be to, kas jiems žolę savaitgaliais nuspjautų? Tikrai taip, eidamas iš vakaronių visada paleidžiu spjūvį ant kelių smilgų išaugusių prie pat jų vartų, vis galvoju.. Kas laimėtų, jei vis tik prireiktų baudinių?

Tinklų cecho atliekami darbai:
Gegužės 9 d. nuo 9 iki 15 val. dėl vandens apskaitos mazgo remonto Spynų g. 16 vanduo bus išjungtas Spynų g.
9-ojo Forto g., Bivylių g. vyks vandentiekio tinklų apžiūra, P. Kalpoko g., Žemaičių g.- vandentiekio linijų plovimas, Gaižiūnų g. 62, Zanavykų g. 62- trūkimo vietos paieška.
Švenčionių g. 21 bus remontuojamas vandens apskaitos mazgas, Jonavos g. 62- keičiami vamzdžiai apskaitos mazge.
Nuotekų tinklai plaunami Aukštaičių g. 24, Karaliaus Mindaugo pr. 31, Kęstučio g., Savanorių pr. 363, Žalčio Karūnos g. 7.
Vakuuminė kanalizacija plaunama Apaščios g., Palemono g., Pyvesos g.
Lietaus tinklai plaunami Karaliaus Mindaugo pr.
Biržų g. 20 vyks nuotekų linijos, Pramonės pr. 49, Panerių g. 65, M. Valančiaus g. 27- šulinių remontas.
Kranto al. 83 bus valomas nuotekų šulinys ir ieškoma vandentiekio įvado gedimo vietos.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.
Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė šeštadienį iškovojo bronzos medalius tarptautiniame moterų turnyre „Brandenburg Open“ Vokietijoje.

Sezono atidarymo turnyre Berlyne, kuriame dalyvavo daugelis pajėgių Vokietijos porų, klaipėdietė I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė iš Tytuvėnų pralaimėjo vos kartą.

Lietuvos viltys artėjančiame Europos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionate, kuris rugpjūčio 11-14 dienomis vyks Vilniuje, triumfavo grupės varžybose ir pralaimėjimo kartėlio nepatyrė iki pat pusfinalio.

„Jau iki pusfinalio buvome sužaidusios 10 atkaklių setų, tad šis mačas nesiklostė labai gerai. Pirmąjį setą žaidėme tvarkingai ir išlaikėme pradžioje susikrautą poros taškų pranašumą. Antrąjį setą taip pat pradėjome gerai, tačiau jo viduryje, šiek tiek praradome koncentraciją, suprastėjo kamuolio priėmimas, gynyba, labiau pasijuto nuovargis ir turėtą iniciatyvą paleidome iš rankų. Trečiajame sete taip pat nepavyko „užsikabinti“ ir teko atsisveikinti su mintimis kovoti finale“,– taip rezultatu 2:1 (21:19, 16:21, 15:11) pralaimėtą pusfinalio mačą komentavo I. Dumbauskaitė.

Po pralaimėto pusfinalio lietuvaitės sugebėjo nusiteikti mačui dėl bronzos medalių ir po dar vienos varginančios kovos rezultatu 2:1 (15:9, 11:15, 15:6) nugalėjo Vokietijos atstoves Margaret Wilk ir Inesa Krebs.

„Fiziškai buvo labai sunku, tačiau, jei jau atvažiavom iš Lietuvos, tai tuščiomis grįžti jokiu būdu nesinorėjo. Dėl nuovargio žaidimas šiek tiek bangavo, tačiau lemiamais epizodais sužaidėme tiksliau nei varžovės“,- pasakojo M. Povilaitytė.

Lietuvos paplūdimio tinklinio rinktinės treneris Marius Vasiliauskas merginų pasirodymą įvertino teigiamai: „Pagrindinis išvykos tikslas buvo įgauti patirties ir įvertinti, kaip pavyksta treniruotėse šlifuojamus elementus realizuoti varžybose. Jau 4 mėnesius merginos atvažinėja treniruotis į Vilnių, rodo didelį norą ir neblogai perima informaciją, tad geras rezultatas pajėgiame turnyre man nėra staigmena. Tačiau dabartinis etapas – tik pusiaukelė. Netrukus prasidės dar intensyvesnių treniruočių ir varžybų maratonas, kuris vasaros pabaigoje, tikėkimės, duos atitinkamų rezultatų.“

Ateinantį rugpjūtį Lietuvoje pirmąkart istorijoje vyks Europos U18 paplūdimio tinklinio čempionatas, kuriame varžysis 96 pajėgiausi tinklininkai iki 18 metų iš 23 Europos šalių. Varžybos vyks Vilniuje, paplūdimio tinklinio aikštyne prie Baltojo tilto.

Gegužės 5 d. Kauno Savivaldybės mažojoje salėje įvyko Akademinio politologų klubo (APK) surengta konferencija „Jaunimo politika: ateities perspektyvos“. Pranešimus jaunimo politikos tema skaitė Taikomosios politikos instituto (TPI) ekspertas Šarūnas Gustainis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Česnakas, LiJOT kontrolės komisijos narys Mantas Simanavičius ir KJOSAS valdybos narys Andrius Palionis.

Konferenciją atidarė APK pirmininkas Dovydas Rogulis tardamas sveikinimo žodį. Po pirmininko sveikinimo kalbos savo pranešimą „Politika jaunimui ir jaunimas politikoje” skaitė Giedrius Česnakas. VDU PMDF dėstytojas savo kalbą pradėjo atkreipdamas dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Tuo metu jaunimas svariai prisidėjo prie savo valstybės interesų gynimo, buvo neatsiejama stiprios solidarizuotos pilietinės visuomenės dalis. Tačiau atkūrus nepriklausomybę jaunimo politikai nebuvo skiriama dėmesio. Šešerius metus (iki 1996 m.) valstybė neturėjo jokios jaunimo politikos koncepcijos. Jaunimo įstatymui parengti prireikė dar 7 metų (priimtas tik 2003 m.).

Toliau pranešėjas kalbėjo apie aktualiausias jaunimo problemas: didelį jaunų žmonių nedarbo lygį, pagal kurį Lietuva yra antra Europoje, ydingą švietimo įstatymą, neigiamą visuomenės požiūrį. Anot pranešėjo, sunku ugdyti pilietišką jaunimą, kai realūs pavyzdžiai rodo rinkėjų nuomonės ignoravimą ar iškreiptą garbės suvokimą. Giedrius Česnakas prieštaravo neigiamai visuomenės nuostatai jaunimo atžvilgiu. Dėstant universitete, jam tenka nuolat bendrauti su inteligentiškais, kultūringais, turinčiais savo nuomonę ir idealus jaunais žmonėmis. Pranešėjo nuomone, Lietuvoje daug dėmesio skiriama padoriai senatvei, bet visai negalvojama apie padorią jaunystę.

Savo pranešimą Giedrius Česnakas baigė kviesdamas jaunimą aktyviai reikšti savo nuomonę visai aktualiais visuomenei klausimais: nuo gatvių apšvietimo iki Sodros reformų. Tai būtina siekiant, kad Lietuva liktų valstybe, o ne virstų „pensionatu su užrašu Lietuva“. Jaunimas yra demokratinė vertybinė Lietuvos dvasia. Visuomenei būtina įsąmoninti, kad tai ne prarasta, bet ateitį kurianti karta.

Po Giedriaus Česnako pranešimą „Jaunas politikas Lietuvoje. Ar misija įmanoma?“ skaitė TPI ekspertas Šarūnas Gustaitis. Savo kalbą pranešėjas pradėjo paminėdamas faktą, kad dabartinės kadencijos seime vidutinis seimo narių amžius siekia 49 m. Praeitoje kadencijoje šis rodiklis siekė 50 m. Toks nežymus pokytis rodo pernelyg lėtą ir sudėtingą jaunų žmonių įsitraukimą į aktyvią politiką. Ekspertas nurodė dvi pagrindines kliūtis: dabartinių politikų tarpe egzistuojantį tarybinį mentalitetą bei partinėse struktūrose kuriamus barjerus. Perspektyvius jaunus žmones nuo dalyvavimo politikoje sulaiko ir verslo sektoriuje siūlomos geresnės sąlygos.

Anot Šarūno Gustaičio, Lietuvoje jaunu politiku tapti įmanoma. Tačiau egzistuojančių sąlygų kontekste tikslas nepateisina priemonių. Tai reiškia, kad jauni žmonės nemato prasmės eikvoti savo energiją kelerius metus rizikuojant neaiškiu rezultatu. Tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kada situacija ims keistis. Natūrali kartų kaita anksčiau ar vėliau turi įvykti. Tik pats jaunimas aktyviomis savo pastangomis gali paspartinti šį procesą. Ekspertas savo kalbą baigė tokia mintimi: „Reikia esminio lūžio, kad patikėtume, kad be jauno žmogaus Lietuva nebus pilnavertiška politikoje“.

LiJOT kontrolės komisijos narys Mantas Simanavičius pranešimu „Lietuvos jaunimo politikos programiniai įgyvendinimai“ apžvelgė, atliekamus darbus, kuriais vykdoma suformuota jaunimo politika ir numatomas perspektyvas ateityje. Pranešėjas pristatė svarbius 2009 m. patvirtintos jaunimo strategijos teiginius. Šiame dokumente suformuluoti tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinti iki 2019 m. Lietuvoje jaunimo strategija patvirtinta pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų. Įgyvendinus visus numatytus tikslus Lietuvoje turėtų būti sukurta darni aplinka jaunimui mokytis, dirbti ir aktyviai veikti visuomeniniame gyvenime.

Vienas iš strategijos uždavinių – jaunimo (ką tik studijas baigusių) nedarbo mažinimas. 2009 m. nedarbas Lietuvoje siekė 6%. 2019 m. Šis rodiklis turi būti sumažintas iki 2%. Atitinkamai dabartinis jaunų žmonių įsidarbinimo lygis siekia tik 31%, o užsibrėžtas uždavinys – 65%. Iki 2019 metų turi būti sukurta visuotinė jaunimo informacijos sistema. Dabar tokios sistemos dar nėra. Anot Manto Simanavičiaus, didžioji dalis deklaruojamos finansinės paramos jaunimui Lietuvoje skiriama iš Europos Sąjungos, o ne valstybės biudžeto lėšų.

Galiausiai pranešimą „Jaunimo nevyriausybinių organizacijų praktinė nauda ir lūkesčiai.“ Skaitė KJOSAS valdybos narys Andrius Palionis. Pranešėjas pradėjo kalbą įvardindamas tai, ko jauni žmonės tikisi iš nevyriausybinių organizacijų. Įsijungti į NVO veiklą jaunimą skatina saviraiškos galimybės, siekis patenkinti asmeninius interesus, noras tobulėti bei mokytis. Pagal žmonių lūkesčius naujus nevyriausybinių organizacijų narius galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji žmonių grupė siekia ne tik gerai praleist laiką, bet ir nuveikti ką nors prasmingo organizacijos veikloje. Antrosios grupės asmenys mano, kad dalyvavimas apsiriboja priklausymu NVO. Pastaruoju požiūriu besivadovaujantys žmonėms sunku įsisąmoninti pamatinį savanoriškos veiklos principą – gaunu tiek, kiek duodu. Pavargti organizacijos labui yra išties naudinga. Gaunamas atlygis – moralinis pasitenkinimas, padidėjęs pasitikėjimas savo jėgomis. Dalyvavimas visuomeninėse organizacijose ugdo jauno žmogaus asmenybę. Tai įgalina kurti geresnę aplinką, o ne pasiduoti tiesmukai aplinkinių neigiamai įtakai.

Dalyvaudamas nevyriausybinių organizacijų veikloje jaunimas didina savo galimybes įsidarbinti. Darbdaviai vertina aktyvios veiklos metu sukauptą patirtį – laiko planavimo įgūdžius, projektų įgyvendinimų metu įgytą bendravimo, skirtingų kultūrų pažinimo patyrimą. Pasisakius visiems pranešėjams vyko diskusija su konferencijos dalyviais.

Po diskusijos konferencijos pranešėjų buvo paprašyta apibendrinti susitikimo metu išgirstas mintis. Š. Gustainis padarė išvadas, jog jaunimo politikos klausimais pats jaunimas turėtų nuspręsti, ko jam reikia. Nors problemos gali kilti dėl amžiaus skirtumo, jaunimas turi eiti į politiką, aktyviai dalyvauti rinkimuose. Kaip vieną iš sprendimo būdų pranešėjas įvardino elektroninio balsavimo įvedimą.

Pranešėjas A. Palionis trumpai viską apibendrinimo sakydamas, kad NVO turėtų daugiau dalintis gerąja patirtimi, bendrauti tarpusavyje, išgryninti idėjas, vizijas bei kalbėti vienu balsu.

VDU dėstytojas G. Česnakas išsakė mintį, jog jaunimas turi iškelti problemas, užpildyti jomis visą viešąją erdvę, kadangi viešumas yra pagrindinis ginklas. Reikia kuo daugiau nuomonių, diskusijų, kad visuomenė žinotų apie jaunimą.

M. Simanavičius pritarė minčiai, jog kuo daugiau viešumoje busime matomi kaip jaunimo atstovai, tuo būsime stipresni. Reikia pasitikėti savimi ir turėti viltį.

Renginys sulaukė ir aukštų savivaldybės tarnautojų dėmesio. Konferenciją stebėjo jauniausias vicemeras Kauno istorijoje Povilas Mačiulis. Savo sėkmės pavyzdžiu jis įkvepia visus jaunus žmones, svajojančius tarnauti žmonių labui politikos srityje.

Konferenciją uždarė moderatorius ir APK pirmininkas D. Rogulis sakydamas, jog ateityje tikisi didesnio nevyriausybinių organizacijų bei savivaldybės atstovų susidomėjimo, aktyvumo dalyvaujant konferencijose ir viliasi, kad išsakytos mintys bus išgirstos.

Konferencijos sumanytojos APK narės Ingridos Andrijauskaitės teigimu, pati konferencijos idėja kilo iš pagrindinių problemų, su kuriomis šiandien susiduria jaunimas, t.y. visuomeninis, pilietiškas dalyvavimas NVO veiklose: kaip jaunam žmogui tinkamai realizuoti save, savo gebėjimus nevyriausybinėse organizacijose, koks valdžios atstovų požiūris į jauną žmogų, kaip atrasti bendrus taškus, siekiant visų NVO bendradarbiavimo, kodėl jaunam žmogui yra sudėtingiau pateikti savo turimas žinias, išsilavinimą, sugebėjimus prieš daug didesnę patirtį turinčius asmenis ir pan. Po konferencijos organizatoriai džiaugėsi sėkmingu idėjos įgyvendinimu.

Akademinio politologų klubo surengta konferencija buvo pirmas, bet ne paskutinis žingsnis stengiantis skatinti nevyriausybines organizacijas ir valdžios atstovus teikti daugiau dėmesio jaunimo politikai Lietuvoje. Tikimasi panašių konferencijų ateityje sulaukti dar daugiau.