Lapkričio 10 d., antradienį, 18 val. Kauno menininkų namuose „Gintaro Slavinsko poezijos vakaras“. Dalyvaus: dailininkas, poetas Gintaras Kazimieras Slavinskas, poetas Gintaras Patackas, gitaristas Agnius Rušys. Vakaro metu bus eksponuojamas Gintaro Slavinsko sudarytas jo protėvijos geneologinis medis „Europa prieš 1000 metų ir dar anksčiau“.

Lapkričio 11 d., trečiadienį, 17.30 val. Kauno menininkų namuose projektas „Tautinės kultūros sklaida: Lietuva-Šveicarija“ – susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariais taip pat knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje (Sugrįžimų apybraižos)“ pristatymas. Vakare dalyvaus: Šveicarijos lietuvės- Diana Brunner, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, Virginija Siderkevičiūtė ir Janina Survilaitė (LRS narė); projekto nariai rašytojai: Aleksas Dabulskis, Jurgis Gimberis, Juozas Jasaitis, Aldona Ruseckaitė, Petras Venclovas, Rita Vinciūnienė bei šio projekto autorė Dovilė Zelčiūtė. Vakaro metu bus pristatyta fotomenininko Zenono Baltrušio paroda „Rašytojų takais“ bei parodyta fotografuota ir filmuota kelionės medžiaga.

2009 m. gegužės 8-13 dienomis Šveicarijoje vykusiame Šveicarijos Lietuviškos knygos klubo ir Kauno menininkų namų organizuotame bendrame projekte aštuoni menininkai iš Kauno: rašytoja Dovilė Zelčiūtė, poetė, prozininkė Aldona Ruseckaitė, satyrikė, eseistė Rita Vinciūnienė, satyrikas, poetas Aleksas Dabulskis, prozininkas Petras Venclovas, humoristas Jurgis Gimberis, literatūrologas, prozininkas Juozas Jasaitis ir fotomenininkas Zenonas Baltrušis dalyvavo trijuose savo kūrybos pristatymo vakaruose-susitikimuose su Šveicarijos lietuviais. Vakarų metu autoriai skaitė savo kūrybą – poeziją, prozą, esė ir humoristinius kūrinius, siekdami pristatyti ir populiarinti dabartinę lietuvių literatūrą ir jos kūrėjus, o Šveicarų sekmadieninės mokyklos „Lituanika“ biblioteka buvo papildyta dovanotomis dabartinių lietuvių rašytojų knygomis. Taip pat buvo eksponuojama fotografo Zenono Baltrušio darbų paroda „Lietuvių rašytojai: vakar ir šiandien“. Kauno rašytojai lankė vietas, kuriose kūrė iškilūs lietuvių rašytojai – Jonas Biliūnas, Jonas Mačiulis-Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir kt. Kelionės metu apžiūrėjo namus, kuriuose jie gyveno, kilo traukiniu į paslaptingąjį Uetlibergą, apie kurį rašė J. Biliūnas, M. Pačkauskaitė, žvelgė S. Neries, Maironio, Putino akimis į per amžius nekintantį kalnų gamtovaizdį – smaragdinius Keturių kantonų ežero vandenis, snieguotas Alpių viršūnes ar galingą Pilatus kalno siluetą saldžiojoje Liucernoje. Pagrindinis keliavusių lietuvių rašytojų tikslas buvo susitikti su Įveicarijos lietuvių bendruomenės nariais, skleisti lietuvių literatūrą, skaityti savo kūrybą. Rašytojai dalyvavo vakaruose-susitikimuose, kurie vyko Ciuriche, Bazelyje ir Lugane, kuriame Kauno menininkų delegaciją priėmė Garbės konsulas Tesino kantone Gintautas Bertašius.

„Kiekvienas pasakojome apie savo veiklą, kūrybą, išleistas knygas, kurių nemažai ir nuvežėme, norėdami padovanoti skaitytojams“ – prisimena rašytoja A. Ruseckaitė. J. Jasaitis prisiminė savo monografiją apie M. Valančių, skaitė prozoz fragmentus, su naujai rašomu romanu supažindino T. Venslovas, R. Vinciūnienė skaitė trumpąsias miniatiūras, A. Ruseckaitė ir D. Zelčiūtė – eilėraščius iš naujų knygų, J. Gimberis ir A. Dabulskis satyras. „Įdomu buvo tai, jog Šveicarijoje gyvenanti rašytoja J. I. Survilaitė-Vaitkevičienė (2009 m. priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą), tarsi profesionali mokslininkė apžvelgė visų septynių rašytojų naujausias knygas“ – A. Ruseckaitė.

Tyrinėjimų knyga „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ – atveria naujus kelius kiekvienam lietuviui, kuriam įdomi kultūra, istorija, literatūra, ryšiai ir jų svarba. Susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariais Kauno menininkų namuose apibendrins glaudų ir draugišką kūrybinį abiejų šalių menininkų bendradarbiavimą, siekiant tirti bei labiau domėtis savos šalies kultūra, menu.

Verslas – ne tik nesibaigiantys verslo susitikimai, krizės baimė, sąskaitų kalnai ir nuolatinis galvos skausmas. Verslas yra puiki erdvė kūrybai, naujų idėjų generavimui ir žaidimo elementams.

Apie pozityvų požiūrį verslą, įsitraukimą į veiklą kauniečiai galės išgirsti ir padiskutuoti lapkričio 12 dieną apsilankę viešose paskaitose, kurios vyks Kauno kolegijos Verslo vadybos fakultete (Pramonės pr. 20, Kaunas).

Lektorius, verslo konsultantas Algirdas Jonas Repšys provokuos ir kvies įvertinti savo verslumo galimybes paskaitoje „Ar aš galiu pradėti savo verslą?“. Į paskaitą kviečiami visi, kuriems rūpi atsakymas į šį klausimą. Apie jaunimą, verslą ir valdžios požiūrį kalbės Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Gapšys, pristatydamas pranešimą ,,Jaunimo verslumo ugdymas Lietuvoje: galimybės ir problemos“. Taip pat kauniečiai kviečiami naujausių knygų verslo tema parodą, kuris veiks Kauno kolegijos centrinėje bibliotekoje.

Atvirų paskaitų ciklas yra viena iš tradicinės Kauno kolegijos Verslo vadybos fakulteto šventės „Verslo dienos 2009“ dalių. Studentų verslumo fantazijos ir idėjos atsiskleis tarpplanetinėje verslo partnerių konferencijoje, vyks tarpplanetinės popierinių lėktuvėlių nuotolinio bei figūrinio sklandymo varžybos. Studentai organizuos aukcioną, kuriame viską bus galima atsiskaityti pačia kiečiausia valiuta – riešutais. Tradicinė šventė „Verslo dienos“ Kauno kolegijoje organizuojama trečius metus.

Renginio „Verslo dienos 2009“ programa:

Lapkričio 12 d. Kauno kolegijos centriniuose rūmuose (Pramonės pr. 20, Kaunas)

14.00 val. – vieša paskaita ,,Ar Jūs galite pradėti savo verslą?” – lektorius A. J. Repšys, (143 a.);

15.00 val. – paskaita studentams ,,Jaunimo verslumo ugdymas Lietuvoje: galimybės ir problemos“ – lektorius LR Seimo narys V. Gapšys, (231 a.);

11.00 – 17 val. – naujausių knygų verslo tema paroda (Kauno kolegijos centrinė biblioteka)

Išankstinė registracija į paskaitas telefonu (8-37) 75 11 25 arba el.paštu: laima.caronkiene@fc.kauko.lt
Registracija vyksta iki lapkričio 10 d. 16 val.

Ką pagalvojate išgirdę žodį „savanoris“? Ko gero, daugeliui, kyla asociacija su kariuomene, arba piligrimine misija Pietų Amerikoje, arba pagalba Afrikos vaikams. Išties, savanorystės sąvoka apima labai daug. Bendrąja prasme, savanoris – tas, kuris gali duoti ir dar daugiau gauti. Tai žmogus, neabejingas visuomenės problemoms ir „veikiantis“, kad jos būtų išspręstos. Savanoris – tas, kuriam gera.

Lapkričio 6 dieną startuoja buvusių EST (Europos savanorių tarnybos) savanorių nuotraukų paroda ,,Savanoriauti gera”. Šis savanorių organizuojamas projektas lapkričio 10-15 d. Kaune eksponuos parodą, kurioje galėsite pamatyti buvusių EST savanorių nuotraukas, atspindinčias išgyventas savanorystės patirtis, įspūdžius, kuriais norima pasidalinti su kuo daugiau žmonių. Taip pat šia paroda siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į socialines problemas, tokias kaip skurdas, ekologija, romų problemos, bei suteikti žinių ir pavaizduoti gyvenimo realybę šalyse, apie kurias Lietuvoje dar žinoma nedaug.

O kodėl savanoriauti gera? Anot buvusios EST savanorės Portugalijoje Astos, savanorystė – tai ,,patirtis, kuri atveria naujas galimybes ir naują suvokimą. Pasaulis tampa paprastesnis bei artimesnis ir aš daug galiu.” Liuda, savanoriavusi Kosove, mano, kad ,,savanorystė – ieškantiems žmonėms. Reikia džiaugtis kiekviena akimirka ir ieškoti, ieškoti, nesustoti!”. Išties kiekvienas buvęs EST savanoris gali dalintis begale įvairiausių, vienas už kitą įdomesnių įspūdžių, tad šia paroda ir norima jais pasidalinti bei atskleisti, kodėl savanoriauti yra gera.

Vakar oficialiai tapęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu, Kęstutis Kemzūra apie naujas savo pareigas kol kas kalba atsargiai. Nelinkęs kritikuoti savo pirmtakų naujasis rinktinės treneris sakosi sieksiąs, kad mūsų šalies atstovai žaistų komandinį žaidimą ir kietai gintųsi.

K.Kemzūra – penktasis Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris po nepriklausomybės atkūrimo. Iki šiol šias pareigas ėjo Vladas Garastas (1992-1996), Jonas Kazlauskas (1997-2001), Antanas Sireika (2001-2006) ir Ramūnas Butautas (2006-2009).

Kad po nesėkmingo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo Europos čempionate Lenkijoje K.Kemzūra taps naujuoju komandos treneriu, kalbėta kelias pastarąsias savaites. Beveik neabejota, kad Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas būtent jį patvirtins ir pakvies užimti trenerio R.Butauto atlaisvintą postą.

Balsą turintieji LKF vykdomojo komiteto nariai už 39 metų K.Kemzūrą balsavo vieningai. Sutartis su naujuoju rinktinės strategu pasirašyta iki 2012 metų spalio 1 dienos. Nors treneris pageidavo ilgesnio termino, jis pripažino, kad prastas darbas vis tiek neapsaugos nuo galimo atsistatydinimo.

“Žinoma, nesitikiu blogiausio, bet jei taip nutiktų, darbo sutartis neapsaugos nuo atsakomybės”, – sakė K.Kemzūra, kuris nuo 2008-ųjų gruodžio 19 dienos iki 2009-ųjų rugsėjo 9 dienos dirbo Latvijos vyrų krepšinio rinktinės treneriu.

Kol kas neaišku, kas taps K.Kemzūros asistentais. Treneris nepanoro įvardyti konkrečių pavardžių, kol pats nesusisiekė su tais žmonėmis.

Vakar žiniasklaidai neatskleistos ir LKF bei K.Kemzūros pasirašytos darbo sutarties finansinės detalės. Tvirtinama, kad naujam rinktinės vadovui pasiūlyta panaši suma bei sąlygos, kokias turėjo ir buvęs treneris. Dokumente taip pat numatyta galimybė K.Kemzūrai dirbti krepšinio klube. Kol kas jis pasiūlymų neturi, bet viliasi sulaukti. Mat iki darbo pradžios su rinktine dar daug laiko.

“Tad spėčiau ir dirbti su komanda, ir pasirengti darbui su rinktine”, – įsitikinęs K.Kemzūra.

Vyriausiasis treneris žada susitikti su kai kuriais rinktinės kandidatais akis į akį. Teigiama, kad tam gali prireikti ir komandiruočių į užsienį. K.Kemzūra susitikinės ir su Lietuvoje žaidžiančiais žaidėjais, stebės rungtynes bei treniruotes.

K.Kemzūra tikina, kad rinktinės veidas priklausys nuo atvykti sutiksiančių žaidėjų. Naujasis treneris sakė paprašęs LKF keisti rinktinės vadovų darbo vertinimo sistemą bei atsižvelgti ir į komandos pasiektus rezultatus. Antai praėjusiame Europos čempionate turkai žaidė gerai, bet liko aštunti, prancūzai pralaimėjo tik vienas rungtynes ir užėmė tik penktą vietą. K.Kemzūros įsitikinimu šių komandų treneriai neturėtų nukentėti dėl neiškovotų medalių.

Naujasis treneris tvirtino, jog komplektuodamas rinktinę atsižvelgs į krepšininkų meistriškumą bei patriotizmą.

“Gali būti, kad kviesiu ir labai jaunus žaidėjus, – dėstė K.Kemzūra. – Kas pateks į rinktinę, nepriklausys nuo krepšininko amžiaus.”

K.Kemzūra patvirtino, kad vykdomojo komiteto posėdyje apibrėžta ir jo bei LKF atsakomybė: “Būsiu atsakingas už sportinį rezultatą, todėl nenorėčiau, kad LKF kištųsi ir nurodinėtų. Esu pasirengęs atsakyti į LKF klausimus ir apginti savo sprendimus. Žinoma, nenorėčiau, kad tai reikėtų daryti kaskart, kai tik ko nors imsiuosi.”

Kol kas neaišku, ar Lietuvos rinktinė kitais metais žais pasaulio čempionate Turkijoje. Tai paaiškės tik gruodžio mėnesį po FIBA sprendimo, kurių šalių komandoms įteikti asmeninius kvietimus.

“Ką prarasime, jei nedalyvausime čempionate? Būtų sunki vasara…” – sakė K.Kemzūra. Jo nuomone, esame įpratę dalyvauti visuose čempionatuose, tad nesulaukę FIBA kvietimo labai išgyventume.

Lapkričio 1 d. duomenimis, Kauno darbo biržoje buvo įregistruota beveik 27,8 tūkst. bedarbių arba kas dešimtas Kauno miesto ir rajono darbingo amžiaus gyventojas. 43,3 proc. visų bedarbių sudarė moterys, 56,7 proc. – vyrai.

Spalio mėnesį, panašiai kaip ir rugsėjį, į Kauno darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi beveik 4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tačiau, mažėjant darbo rinkoje laisvų darbo vietų pasiūlai ir esant ribotoms įsidarbinimo galimybėms, bendras darbo biržoje įregistruotų bedarbių skaičius ir registruotas nedarbas per spalį padidėjo labiau nei per kitus pastaruosius šių metų mėnesius. Per mėnesį registruotas nedarbas išaugo 0,7 proc. punkto ir lapkričio 1 d. siekė 9,7 proc. Bendras Kauno darbo biržoje įregistruotų bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 2 tūkst. arba 7,8 proc.

Vyrų nedarbas spalio mėnesį augo labiau nei moterų. Lapkričio 1 d. moterų nedarbas Kauno mieste ir rajone siekė 8,1 proc., vyrų – 11,4 proc.

Nedarbas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje lapkričio 1 d. buvo 9,8 proc., Kauno rajono – 9,2 proc.

Spalio mėnesį darbo birža ieškantiems darbo galėjo pasiūlyti 948 laisvas darbo vietas Kauno mieste ir rajone, – ketvirtadaliu mažiau nei per rugsėjį. Beveik 67 proc. visų darbo pasiūlymų pateikė paslaugų sektoriaus įmonės. Pramonės ir statybos įmonės, atitinkamai, – 25 ir 7 proc. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo tarptautinių krovinių vežimo vairuotojams, pardavėjams, siuvėjams, virėjams, padavėjams, kirpėjams, šaltkalviams, suvirintojams, metalinių konstrukcijų montuotojams, lituotojams, apsaugos darbuotojams, pardavimo vadybininkams, buhalteriams, apskaitininkams, administratoriams ir kitiems.

Darbo biržai tarpininkaujant, spalio mėnesį įsidarbinti pavyko 1296 asmenims. Nors vyrų darbo biržoje įregistruota gerokai daugiau nei moterų, vyrų įdarbinta tik šiek tiek daugiau nei moterų, t.y. 52,2 proc. visų įdarbintųjų.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones per mėnesį nusiųstas 331 asmuo. Iš jų daugiausia – į profesinio mokymo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones bei viešuosius darbus. 261 bedarbis pradėjo verslą įsigijęs lengvatinį verslo liudijimą iki 6 mėn.

Spalio mėnesį Kauno darbo birža gavo 6 pranešimus apie darbuotojų atleidimus ir bankrotus įmonėse, iš kurių numatyta atleisti 282 darbuotojus. Daugiausia darbuotojų numatoma atleisti iš paslaugų ir statybos sektoriaus įmonių.

Kauno Antano Smetonos vidurinės mokyklos bendruomenė šį trečiadienį susirinko į Pilietinio ir tautinio projekto renginį „Pilietiškumas ir patriotizmas”, skirtą 135 – osioms prezidento Antano Smetonos gimimo metinėms paminėti ir A. Smetonos muziejui atidaryti.

Renginio organizatoriai susirinkusiuosius džiugino skambiomis mokyklos choro dainomis, mokinių pasisakymais apie pilietiškumą ir patriotizmą. 9-11 klasių mokiniai pabrėžė, kad anksčiau, prieš 20-25 metus, dar nelaisvoje Lietuvoje dauguma mergaičių mokyklose į kasas buvo įsipynusios trispalves, berniukai jas buvo įsisegę švarkų atlapuose.

Projekto koordinatorė istorijos mokytoja metodininkė Kristina Statkutė, pristatydama vykdomas veiklas, pabrėžė, kad nors kai kurie konkursai ir mokinių projektai dar nėra baigti (pvz.: aštuntųjų klasių mokinių projektui „Piliečio knyga” dar renkamos moksleivių mintys tema „Koks turi būti tikras pilietis? Ar aš esu geras pilietis”), tačiau mokykla jau turi kuo pasigirti, pasidžiaugti: mokiniai aktyviai dalyvavo lankstinuko kūrimo konkurse „Aš – Lietuvos pilietis. Aš – patriotas”, plakato kūrimo konkurse „Lietuvos Pilietis 2009″, istorinio projekto „Lietuvos sienų kaita nuo seniausių laikų iki dabar” pateikčių kūrime.

Direktorė Violeta Balčiūnienė savo kalboje pasidžiaugė, kad mokykla pilietiškumą ir patriotizmą gali skatinti ir mokinius aktyvinti per įvairias veiklas, kurios tapo aktualios, mokyklai suteikus Antano Smetonos vardą.

Renginyje dalyvavo būrys garbingų svečių: Seimo nario Arimanto Dumčiaus padėjėjas-sekretorius Vytautas Povilonis, Kauno miesto tarybos narys Gediminas Budnikas, Kauno miesto tarybos narys Raimundas Kaminskas, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, prezidento Antano Smetonos brolio anūkė Sigita Smetonaitė-Petrauskienė, JSLC direktorius Algimantas Malkevičius, Kauno miesto Jaunųjų turistų centro atstovės, Kauno apskrities Viešosios bibliotekos retų ir senų spaudinių skyriaus atstovė.

Prieš oficialų muziejaus atidarymą mokiniai susirinkusiems svečiams pristatė savo kūrybinius darbus: projektinių darbų pateiktis „Nepriklausomybės kovos”, „Antanas Smetona – pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas”, skaitė ištraukas iš savo rašinių „Aš Antano Smetonos vidurinės mokyklos moksleivis” ir „Istorinė asmenybė, kuri įkvepia mane būti tikru piliečiu”. Vienuoliktųjų klasių mokiniai pristatė projektą „Renkame medžiagą mokyklos Antano Smetonos muziejui”, kurio metu surinko ir susistemino medžiagą apie A. Smetoną ir jo laikų Lietuvą.

Renginio pabaigoje buvo iškilmingai atidarytas mokyklos A. Smetonos muziejus. Svečius pasitiko mokyklos mokiniai, mokytojai. Atvykusieji buvo sužavėti surinkta mokyklos bendruomenės medžiaga apie A. Smetoną, fotografijų stendais, atskleidžiančiais tuometinį Lietuvos gyvenimą, tarpukario spauda, dovanotomis knygomis. Muziejaus vedėja mokytoja Kristina Statkutė pabrėžė, kad muziejuje planuojama organizuoti pamokas – susitikimus, teminius užsiėmimus, naudojant šiuolaikines modernias informacines technologijas.

Jau treti metai A. Smetonos vidurinė mokykla dalyvauja Pilietinio ir tautinio ugdymo programos projekte, o šiemet mokykla vykdo projektą „Lietuvos PILIETIS 2009″, kuris suteikia unikalią galimybę skatinti visuomeninį ir politinį mokyklos bendruomenės aktyvumą per įvairias veiklas, integruojant Pilietinio švietimo centro parengtą metodiką „PILIETIS”.

Didėjantis jaunimo mobilumas, jų pilietinė apatija, migracija, socialinės atskirties grupių ir mažumų integracijos, demografinės ir kitos problemos, jų kiltis skatina ieškoti būdų aktyvinti mokinius, skatinti jų pilietiškumą ir visuomeninį aktyvumą. Projekto metu mokiniai yra įtraukiami į įvairias veiklas: pilietinio ugdymo ir istorijos projektus, įvairius kūrybinius konkursus, popamokines veiklas.

Kauno miesto taryba lapkričio 5 dieną atrinko ir patvirtino miesto bendrojo lavinimo mokyklas, kurias siūlys Švietimo ir mokslo ministerijai rekonstruoti 2009-2012 metais.

Rekonstruoti bus siūloma: Juozo Grušo vidurinę mokyklą, Antano Smetonos vidurinę mokyklą, Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą, Jono Jablonskio gimnaziją, VDU „Rasos“ gimnaziją.

Planuojama rekonstruoti mokyklų pastatus, taip siekiant sumažinti energijos suvartojimą. Be to, planuojama rekonstruojamas mokyklas aprūpinti šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis.

Preliminarus lėšų poreikis vienai mokyklai rekonstruoti yra ne daugiau kaip 4 mln. litų kartu su Savivaldybės biudžeto skiriamomis lėšomis.

Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio skyrius, atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę situaciją statybos darbų rinkoje, pasiūlė ir rezervinį rekonstruojamų įstaigų sąrašą. Po viešųjų pirkimų konkursų dažniausiai lėšos yra sutaupomos, todėl tikslinga kad likutis būtų panaudotas ir kitų mokyklų rekonstravimui.

Į rezervinį sąrašą pateko Vaižganto vidurinė mokykla, Rokų vidurinė mokykla, Simono Daukanto vidurinė mokykla, Viktoro Kuprevičiaus vidurinė mokykla, Palemono vidurinė mokykla, Kovo 11-osios vidurinė mokykla.

Siekdama paspartinti centrinės Kauno miesto dalies tvarkymo darbus, gerinti senų pastatų priežiūrą, taip pat atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų prašymus, miesto Taryba nusprendė pakeisti Mokesčių lengvatų teikimo taisykles.

Šiuo metu galiojančios Mokesčių lengvatų veikimo taisyklės nepakankamai aiškiai reglamentuoja mokesčių lengvatų teikimą, todėl sprendimo projektu siūlyta patvirtinti Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių pakeitimus. Jie leis objektyviai įvertinti mokesčių mokėtojų prašymus dėl mokesčių lengvatų suteikimo.

Jeigu juridinio asmens naudojami statiniai ir žemės sklypai yra Centro seniūnijoje (Senamiestyje ir Naujamiestyje) ir šis asmuo atlieka statinių fasadų ar stogų kompleksinius tvarkymo darbus pagal šių teritorijų pastatų tvarkymo reikalavimus, tai nekilnojamojo turto mokesčio lengvata suteikiama, jei juridinis asmuo atlieka šiuos darbus: išorės sienų bei pamatų restauravimą, stiprinimą; fasado tinkavimą, dažymą; langų ir išorės durų keitimą, dažymą; stogo keitimą ir remontą; lietvamzdžių įrengimą, keitimą.

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos dydis – iki 50 procentų atliktų kompleksinio pastato fasado ar stogo tvarkymo darbų sumos, bet ne daugiau kaip deklaruotina metų, kuriais buvo užbaigti statinių fasadų ar stogų kompleksiniai tvarkymo darbai, nekilnojamojo turto mokesčio suma už nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, apskaičiuota žemės ar valstybinės žemės mokesčio suma už žemę, esančią Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Taisyklės taip pat papildytos punktu, kuriame sakoma, kad jei juridinis asmuo istorijos ir kultūros paminklų reguliuojamo užstatymo žemėje (Senamiestyje ir Naujamiestyje) atlieka paveldo objekto tvarkymo darbus, tai šiuo atveju valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti sumažinamas iki 50 procentų.

Priimti pakeitimai turėtų palengvinti centrinės miesto dalies priežiūros darbus, gražinti bendrą Kauno vaizdą.

Šį savaitgalį Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyks tradicinė „Linabrukio mugė“ į kurią suvažiuos tautodailininkai ir amatininkai iš visos Lietuvos.

Lapkričio 7–8 dienomis vyksiančios mugės lankytojams bus demonstruojami senieji amatai, pristatomi gaminiai iš lino, pasakojama ką galima pasigaminti iš lino.

„Linabrukio“ pavadinimas šiai mugei duotas neatsitiktinai – senovės lietuviai taip vadino lapkričio mėnesį. Šiuo metų laiku linai būdavo brukami – tai viena iš paskutinių ilgo linų apdorojimo proceso dalių, skirta „išvalyti“ juos nuo spalių ir susivėlusių linų.

„Ateinančiais, 2010-aisiais metais, prekybos miestelis Urmas planuoja ir toliau organizuoti specializuotas muges-šventes, kuriose galima įsigyti rankų darbo, tautinio amato gaminių, natūralių produktų, kurių negalima įsigyti tradicinėse prekybos vietose.

Jau antrus metus, rengiamomis mugėmis yra patenkinti tiek pirkėjai, tiek prekybininkai“, – sako Jonas Plenta, prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas.

Apie Linabrukį. Iš lininių audinių lietuviai siūdavo daugumą savo drabužių, todėl šis augalas buvo labai svarbus.

Tad nenuostabu, kad trečiąją Ilgių (Vėlinių) dieną, Vaižganto – dievo, globojančio augalus ir derlių – šventės metu merginos prašydavo jo, kad užderėtų linų ir kanapių derlius, kad joms „netektų vaikščioti nuogoms“.

Tačiau vien gero derliaus neužtekdavo – linų padorojimo procesas buvo ilgas ir nelengvas, paskutinįjį rudens mėnesį jie būdavo brukami ir šukuojami.

Tai būdavo daroma ilgais ir tamsiais rudens vakarais, todėl šiuos darbus atliekančios merginos ir moterys rinkdavosi vienoje kurioje nors kaimo troboje ir vakarus praskaidrindavo įvairiomis dainomis, mįslėmis, žaidimais.

Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė nuo kitų metų padidinti viešojo transporto elektroninių bilietų kortelių kainą. Kortelė iki šiol kainuoja 2 litus. Manoma, kad didesnė e. bilietų kortelių kaina skatintų jų turėtojus tausoti korteles, nes šiuo metu yra palyginus nedaug neaktyvių kortelių.

Gyventojai dėl nedidelės kainos perka vis naujas e. bilietų korteles, nenaudodami senųjų. Kauno gyventojai yra įsigiję 110 tūkst. elektroninių kortelių, tačiau iš jų apie 50 tūkst. yra neaktyvios.

Analogiškos e. bilietų kortelės Vilniaus ir Klaipėdos miestuose šiuo metu kainuoja 8 litus.

Šiuo sprendimo projektu pasiūlyta nustatyti važiavimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais e. bilietų išdavimo kainas: nuo 2010 m. sausio 1 d. – 6 Lt, nuo 2010 m. liepos 1 d. – 8 Lt, išduodant naują kortelę vietoj prarastos – 10 Lt.

Vykdant „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimo“ projektą, Kaune sukurta e. bilieto sistemos infrastruktūra. Birželio mėnesį Kauno miesto taryba panaikino terminuotuosius (popierinius) bilietus, o e. bilieto kortelių išdavimas padidėjo iki 9000 vienetų per mėnesį. Ateityje e. bilieto kortelės leis didinti elektroninių paslaugų plėtrą Kauno mieste – diegti Kauno miesto piliečio (mokinio, studento, paciento ir kt.) elektronines korteles ir jos turėtojui sudaryti galimybes atsiskaityti už įvairias paslaugas.

Sprogimas Sukilėlių prospekte, prie prekybos centro „Topolis“ esančiame “Snoro” kioske, nugriaudėjo apie 3.50 val. Pareigūnai atvykę per 4 minutes, nusikaltėlių neberado. Apžiūrėję suniokotą kioską, “Aro” išminuotojai tvirtina, jog kioskas susprogdintas dujomis. Manoma, jog iš už keliolikos metrų stovinčio baliono buvo nutiesta žarnelė į kioską, prileista dujų, o paskui per atstumą inicijuotas sprogimas. Ryte išplatintame banko pranešime teigiama, jog buvo sugadintas banko turtas, tačiau grynieji pinigai iš bankomato nebuvo pavogti.