Kauno Maironio gimnazija – viena seniausių šalies mokymo įstaigų – išsiskiria garbinga istorija. Gimnazijos pastatas (Gimnazijos g. 3) pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Jį puošia atminimo lentos, primenančios, kad čia mokėsi pasaulinio garso mokslininkai fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis bei fizikas ir matematikas Hermanas Minkovskis, kalbininkas prof. Kazimieras Jaunius; tautos dainius poetas Jonas Mačiulis-Maironis. 1920-1922 metais čia dirbo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas, 1922 metų rugpjūčio 1 d. priėmęs Valstybės Konstituciją, 1922-1927 metais posėdžiavo I, II, III Seimai. Ant pagalbinio pastato įamžintas jame gyvenusio kalbininko prof. Kazimiero Būgos atminimas.

1920-1922 metais gimnazijos pastate vyko Aukštieji kursai, davę pradžią valstybinio universiteto Kaune steigimui. Minint šią svarbią sukaktį 2010 m. sausio 27 d. 11.30 val. Kauno Maironio gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) vyko Kauno aukštųjų mokyklų atstovų ir Kauno Maironio gimnazijos bendruomenės iškilmingas susirinkimas. Renginyje dalyvavo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis, Kauno miesto savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir ekologijos komiteto pirmininkė Ona Nijolė Rudgalvienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Raimundas Kaminskas, Kauno miesto savivaldybės ceremonimeistras, Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Starkus, aukštųjų mokyklų ir gimnazijos bendruomenės nariai, visuomenės atstovai.

Šventės pradžioje skambėjo Lietuvos Respublikos himnas. Renginį vedė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Česonienė. Renginyje dalyvavo Kauno aukštųjų mokyklų rektorius – Kauno medicinos universiteto rektorių, prof. Remigijus Žaliūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius, prof. Raimundas Šiaučiūnas, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius, prof. Albertas Skurvydas, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorių, prof. Henrikas Žilinskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius, prof. Romualdas Deltuva, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Zigmas Lydeka.

Sveikinimo žodį tarė Kauno Maironio gimnazijos direktorė, socialinių mokslų daktarė Daiva Garnienė. Ji pasidžiaugė, kad šioje gimnazijoje vyko Aukštieji kursai, davę pradžią valstybinio universiteto Kaune steigimui, kad šioje salėje dirbęs Steigiamasis Seimas patvirtino valstybinio universiteto statutą ir pritarė jo atidarymui, kad Teologijos fakulteto dekanu buvo paskirtas Maironis, lygiai prieš 90 metų šioje salėje prisiminęs savo mokymosi gimnazijoje metus, pasidžiaugęs, kad kuriama aukštoji lietuvių mokykla.

Gimnazijos bendruomenė, tęsdama tradicijas, pirmoji iš Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų įkūrė Profesinio konsultavimo koordinacinį centrą ir šiuo metu dalijasi patirtimi su kitomis Lietuvos mokyklomis, kuria ir plėtoja ugdymo karjerai sistemą, sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis aukštosiomis mokyklomis. „Manau, kad tokia istorinė praeitis, vertybių saugojimas ir puoselėjimas padeda čia besiugdančiam jaunimui kryptingai kurti norimą ateitį, įgyvendinti puoselėjamas svajones”, – teigė direktorė.

Rektorių vardu kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Zigmas Lydeka priminė šventės dalyviams Aukštųjų kursų steigimo, veiklos istorijos momentus, pabrėžė jų svarbą valstybinio universiteto atsiradimui.

Savivaldybės vadovų vardu aukštųjų mokyklų rektorius, gimnazijos direktorę pasveikino Kauno miesto savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir ekologijos komiteto pirmininkė Ona Nijolė Rudgalvienė.

Norėdami kuo ilgiau išsaugoti šios šventės akimirkas ir siekdami Aukštųjų kursų svarbos įprasminimo, tolesnio bendradarbiavimo visų aukštųjų mokyklų rektoriai ir gimnazijos direktorė Daiva Garnienė iškilmingai pasirašė Susitarimą dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo mokslo vertės suvokimo ugdymo jaunimui, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo.

Po gimnazijos mokinių koncerto ir bendros nuotraukos šventės dalyviai susirinko prie gimnazijos pastato, kur skambant „Gaudeamus” rektoriai atidengė atminimo lentą, liudijančią aukštojo mokslo pradžią Kaune. Ją pašventino prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas ir kunigas Evaldas Vitulskis.

Šventė truko visą dieną: paminklinėje Kristaus prisikėlimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, buvo padėtos gėlės prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo. Iškilminga šventės programa tęsėsi Kauno technologijos universitete, kur buvo atidaryta muziejaus ekspozicija, skirta Aukštųjų kursų 90-mečiui, organizuota Rektorių spaudos konferencija, istorinėje Auloje vyko iškilmingas minėjimas.

Sausio 30 dieną 19 val. restorane „Bokštas” vyks mados ir stiliaus vakaras „Ant adatos”, kur mada taps netikėčiausiu „narkotiku”. UAB „Šilko tekstilės” pirmą kartą organizuojamą mados ir stiliaus šventę „Ant adatos” globoja Kauno miesto mero žmona Jurgita Kupčinskienė
Surengtas vakaras trauks rafinuota elegancija, kokybiškais audiniais, išskirtiniais drabužių modeliais, unikaliai perteiktomis siuvimo tradicijomis, netiražuojama, nekomercine mada ir būriu žinomų Kauno dizainerių.

Masinei gamybai – ne, unikalumui – taip.

Šiuolaikiniame pasaulyje itin populiari greito vartojimo produkcija. Drabužiai – ne išimtis, nes žmonėms pateikiami masinės gamybos, serijiniai gaminiai, kurie anaiptol nėra kokybiški ir išskirtinumu negali pasigirti. Šiandien pamirštama, kad rūbas turi savo neverbalinę kalbą, jis geba atskleisti kiekvieno žmogaus unikalų ir nepakartojamą vidinį pasaulį, išryškinti asmenybės savitumą. Neverta nė svarstyti ar unikaliam žmogui reikia unikalus rūbo, atsakymas ir taip aiškus.

Šedevrai, sukurti 13-os talentingų dizainerių.

Savo specialiai šiam renginiui skirtus individualius drabužius pristatys 13 laikinosios sostinės dizainerių restorane „Bokštas”, kuris įsikūręs Kęstučio g. 86, Kaune. Nepakartojamo vakaro metu žiūrovai galės ne tik pasigrožėti talentingai sukurtais drabužiais, bet sužinoti jų siuvimo eigą, išgirsti iš kokių audinių jie pasiūti, susipažinti su dizaineriais. Didelis dėmesys renginyje bus skirtas natūraliems audiniams bei prabangiems kailiams, nes kaip teigia šou organizatoriai, natūralūs audiniai gabaus siuvėjo rankose tampa meno šedevru.
Visų atvykusių į renginį laukia netikėtumas, nes dizainerių sukurtus drabužius pristatys ne profesionalūs modeliai, bet žinomi Lietuvoje žmonės. Čia bus galima išvysti televizijos laidų vedėjas Liviją Gradauskienę bei Audronę Dagilytę, Kiokušin karatė pasaulio čempionę Margaritą Čiuplytę, režisierių Vytautą Balsį. Drabužius taip pat demonstruos profesionali šokėja ir televizijos laidų vedėja Jurgita Česnavičiūtė, renginių organizatorė Kristina Kaikarienė, sportinių šokių šokėjos Gabrielė Valiukaitė ir Lina Chatkevičiūtė. Renginyje pasirodys 2008 m. Lietuvos “Mis foto” tapusi Rūta Gajauskaitė, 2002-ųjų “Mis laikinoji sostinė” Evelina Pileckaitė, kirpėjas – stilistas Andrius Mašauskas, Asta Dambrauskienė ir keletas kitų Lietuvoje gerai žinomų žmonių.

Barjerininkei Sonatai Tamošaitytei praėjusių metų lengvosios atletikos sezonas buvo sėkmingiausias karjeroje – jis laimėjo pasaulinės studentų Universiados sidabrą, liko per du žingsnius nuo garbės pakylos Europos U23 čempionate bei pirmą kartą startavo pasaulio čempionate Berlyne. Be to jaunoji kaunietė net du kartus gerino Lietuvos 100 metrų barjerinio bėgimo rekordą.

22 metų trenerės Ninos Gedgaudienės auklėtinė, paprašyta įvertinti praėjusį sezoną, netuščiažodžiauja. „Rezultatai pasako viską, tad sezoną vertinti prastai ar patenkinamai būtų daugiau nei įžūlu. Tam ruošiausi ir žinojau, ko siekiu. Galbūt mane pačią kiek nustebino kai kurie skaičiukai rezultatuose, tačiau, pavyzdžiui Europos U23 čempionate ruošiausi užimti tokias vietas, kurias užėmiau.”

Paprašyta apibūdinti visus tris pagrindinius sezono startus, Sonata sako: „Universiadoje nustebinau pati save, tai buvo pačios geriausios sezono varžybos, startas Europos čempionate jau buvo gerokai lengvesnis – buvau labiau užtikrinta savimi. O pasaulio čempionatą Berlyne vertinu kaip apžvalginį startą – tuo metu jau buvau „išėjus” iš optimalios sportinės formos, tad aukštų tikslų sau nekėliau. Tačiau maloniausia prisimint Universiadą – medalis yra medalis, jis užima garbingiausią vietą tarp iškovotųjų iki šiol.”

Naująjį uždarų patalpų sezoną S.Tamošaitytė pradėjo Estijos „Aukso Lygos” pirmajame etape ir jau pirmuoju mėginimu pagerino savo asmeninį 60 metrų barjerinio bėgimo rekordą. Ar galima tikėtis identiško progreso ir maniežuose? „Žiemos sezono niekada nenuvertindavau, tačiau vasaros startai yra svarbesni. Man 100 metrų distancija yra gerokai parankesnė nei 60, pastarojoje nespėju įsibėgėti. Tad nekeliu sau kažkokių konkrečių tikslų, tokių kaip pasaulio uždarų patalpų čempionato Katare kvalifikacinis normatyvas – kaip išeis, taip ir bus gerai. Tačiau tokie turnyrai padeda kaupti patirtį, tad sudalyvauti jame neatsisakyčiau.”

O kas Sonatos laukia vasarą? „Manau, nieko nenustebinsiu pasakydama, jog pagrindiniu vasaros startu bus Europos čempionatas Barselonoje. Ko ten tikiuosi?… viskas priklausys nuo pasiruošimo ciklo, nuo to, į kokias stovyklas pavyks išvažiuoti. Jei viskas bus gerai, tikiuosi bėgti čempionato finale. Nekeliu sau tikslo „išbėgti” iš 13,00 sekundžių (šiuo metu Sonatai priklausantis Lietuvos rekordas lygus 13,10 sekundės) – tiesiog šiemet su konkrečiom vietom ir konkrečiais laikas nesismulkinsiu.”

Prieš 2009 vasaros startus Sonata sakė, kad bėgimo takelyje jai trūksta žvėriškumo. Kaip reikalai su juo dabar? „Dar vis trūksta – kaip distanciją įveiksiu per 12,90 sekundės, tada teigsiu, kad žvėriškumo man jau pakanka. O kol kas vis dar noriu bėgti agresyviai, aršiai ir aštriai – kaip gepardas.”

Jau seniai nėra paslaptis, kad barjerininkė asmeniniame gyvenime pastaruosius ketverius metus matoma daugiakovininko Manto Šilkausko draugijoje. Tad kokie planai čia? „Sporte esame kiekvienas sau, o kas dėl kitų dalykų – na sakykim, jog tai, kad laisvą laiką kartu leidžiame ne šiaip sau, yra faktas…”

Sausio 28 d. 8 val. 30 min. prie Kauno miesto savivaldybės įvyks ligoninės darbuotojų ir visuomenės mitingas dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos posėdyje numatomo pritarimo VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę prijungti prie VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, sunaikinant Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę kaip atskirą juridinį vienetą.

Kauno 2-osios klinikinės ligoninės kolektyvą papiktino, kuomet 2010-01-19 TV3 televizijos laidoje Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas, komentuodamas ligoninių jungimo klausimą, atvirai atskleidė tikrąją „sprendimo” priežastį-politinius interesus:

„Aš pirmiausia kalbu apie politinius interesus, paskiau yra racionalūs, ekonominiai ir panašiai. Mums įstatymas davė tokią teisę…”

Ligoninės darbuotojai mano, kad tai nesuderinama su politikų pagrindiniais elgesio principais, kuriais turėtų politikai vadovautis viešajame gyvenime (Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 str.): pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės. Juk politikai tai tie patys Lietuvos piliečiai, išrinkti priimti logiškus ir teisingus sprendimus.

2010 m. sausio 26 d. startavo Kauno miesto mokinių tarybos, Nacionalinės donorų asociacijos bei Kraujo donorystės centro neatlygintinos kraujo donorystės projektas „Padėk man, padėk sau, padėk jiems”.

Drąsūs, visuomeniški miesto mokinių atstovai patys kreipėsi į Nacionalinę donorų asociaciją, ryžosi tapti neatlygintinais kraujo donorais bei parodyti pavyzdį ne tik savo bendraamžiams, bet ir kitiems miestiečiams. Tęstiniu projektu siekiama suteikti mokiniams daugiau objektyvių žinių apie kraujo donorystę, ugdyti būsimus donorus ir atsakingus visuomenės narius bei įtraukti jaunus žmones į savanorių judėjimą.

Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose Nacionalinės donorų asociacijos prezidento Dariaus Tumšio paskaitos klausėsi ne tik Kauno miesto mokinių tarybos nariai, susidomėję projektu, kiti bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai, bet ir meno kolektyvų bei studijų vadovai. D.Tumšys teigė, kad „mūsų šalyje dominuoja nesaugi ir neetiška kraujo donorystė už atlygį, nesuvokiama donorystės reikšmė, o iš 60 proc. gyventojų, galinčių tapti kraujo donorais, tik 2,75 proc. jais tampa. Tik 1 proc. aukoja kraują be atlygio. Pagal kraujo donacijų skaičių vienam gyventojui Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje, o pacientai, kuriems būtinas gydymas komponentais iš donorų kraujo, negali jaustis saugūs dėl savo sveikatos ar gyvybės”.

Po paskaitos mobili Kraujo donorystės centro gydytojų komanda iš savanoriškai pasiryžusiųjų kraujo donorystei asmenų priėmė kraują. Neatlygintinais kraujo donorais tapo 10 iš 18 pageidavusiųjų. Pasak jaunų donorų, kraujo davimas – nėra toks baisus dalykas, kaip atrodo. Po neilgos procedūros visi pasijuto dar darnesne ir stipresne komanda, rūpinosi vienas kitu, juokavo ir neslėpė jautęsi atlikę reikalingą, prasmingą bei krikščionišką pareigą.

Praėjusiais metais draudikai pasirašė beveik 1,6 mlrd. litų įmokų – 21 proc. mažiau nei 2008 metais. Pernai, palyginus su 2008-aisiais, draudėjams išmokėta 5 proc. daugiau išmokų, jų suma viršijo 1 mlrd. litų. Draudimo bendrovės per praėjusius metus sudarė daugiau nei 4 mln. draudimo sutarčių – 9 proc. mažiau nei per 2008 metus.

„Praėjusiais metais draudimo rinka kaip ir bendras šalies ūkis neišvengė nuosmukio ir susitraukė daugiau nei penktadaliu. Pernai draudėjams išmokėta suma viršijo 2008 metų išmokų apimtis. Toks netolygus atskirų rodiklių pokytis dar kartą patvirtino draudimo rinkos specifiką, kuomet nuostoliai, šiuo atveju draudimo išmokos, gali būti patiriami vėliau nei gaunamos pajamos arba gali būti kur kas didesni nei tikėtasi. Išmokėtos sumos leido gyventojams bei įmonėms sušvelninti neigiamas krizės pasekmes, o draudikų laukia nauji iššūkiai analizuojant situaciją ir pervertinant prisiimamą riziką. Nors ir patyrusi rekordinį nuosmukį draudimo rinka atsilaikė sunkmečiu bei įrodė esanti patikima apsauga ne tik ekonomikos klestėjimo, bet ir smukimo laikotarpiu”, – teigia Mindaugas Šalčius, Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas.

Pernai gyvybės draudimo rinkoje pasirašyta 484 mln. litų įmokų suma. Nors tai 9,5 proc. mažiau nei buvo pasirašyta 2008 metais, tačiau gyvybės draudimo rinkos stabilumas teikia optimizmo. Visus metus per mėnesį pasirašytų įmokų apimtys nepasižymėjo didesniais svyravimais ir tik gruodžio mėnuo išsiskyrė beveik 20 mln. litų didesnėmis įmokomis. Tačiau neramina reikšmingai sumažėjęs susidomėjimas investiciniu gyvybės draudimu, kuris nulėmė bendrą sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičiaus kritimą 28 proc.

Pasak M. Šalčiaus, investicinio gyvybės draudimo grupė pirmoji pajuto neigiamas krizės pasekmes – draudėjai nutraukė nemažai sutarčių. Tik įsivyravus stabilumui pasaulio finansų rinkose, galima tikėtis investicinio gyvybės draudimo augimo. Tradiciniai gyvybės draudimo produktai, kurie labiau orientuoti į apsaugos suteikimą nei kaupimą 2009 metais vis labiau domino draudėjus.

Ne gyvybės draudimui 2009-ieji nebuvo sėkmingi. Pasirašytos įmokos sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu iki 1,084 mlrd. litų. Nuosmukį išgyveno visos pagrindinės draudimo grupės. Didžiausia pagal įmokų apimtis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo grupė, užimanti 34 proc. ne gyvybės draudimo rinkos, susitraukė 17 proc. iki 365 mln. litų pasirašytų įmokų. Pagal Kasko draudimo sutartis pasirašytos įmokos sudarė 245 mln. litų, o tai tik 8 proc. daugiau nei buvo išmokėta šioje draudimo grupėje.

„Kredito draudimui 2009-ieji buvo ypatingai nepalankūs – per metus draudėjams išmokėta per 154 mln. litų suma tris kartus viršijo draudikų gautas įmokas. Pagal prekinio kredito draudimo sutartis išmokų apimtys viršijo gautas įmokas net 6,5 karto. Draudikai, teikiantys šios draudimo grupės paslaugas, krizės pasekmes pajuto skaudžiausiai, todėl neigiamiems padariniams likviduoti gali prireikti nemažai laiko bei netradicinių sprendimų”, – teigia Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas.

Per metus draudimo rinkoje buvo išmokėta 1,060 mlrd. litų, 4,7 proc. daugiau nei 2008 metais. Gyvybės draudimo rinkoje išmokėta 230 mln. litų, 15 proc. mažiau, ne gyvybės – beveik 830 mln. litų, 12 proc. daugiau nei per 2008 metus.

Pernai draudimo rinkoje buvo sudaryta apie 4,1 mln. sutarčių, beveik 65 tūkst. gyvybės draudime ir 4 mln. ne gyvybės draudime. Per praėjusius metus labiausiai sudarytų sutarčių skaičius išaugo turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir draudime išgyvenimo atvejui, o labiausiai sumažėjo TPVCA draudimo grupėje, nors šioje grupėje buvo sudaryta daugiausia sutarčių – 2,2 mln.

UAB “Pūkas” nuolat ir sistemingai klaidina kauniečius, informacijos kanalais pateikia iškreiptą ir melagingą informaciją apie savivaldybės veiklą. Savivaldybė ir jos vadovai nuolat puolami ir kaltinami nebūtais dalykais dėl sėkmingai vykdomo Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” kūrimo. Kaltinimo esmė – savivaldybė „Technopolio” administracinį pastatą atidavė už dyką, o sau pasiliko tik komunikacijas.
Tarybos narys Arvydas Garbaravičius stengiasi išviešinti kiekvieną savivaldybės neva įvykdytą pažeidimą ir kreiptis į prokuratūrą, tačiau apie gautus atsakymus gyventojų neinformuoja. Atkreipiame kauniečių dėmesį į tai, kad Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą netenkinti eilinio A. Garbaravičiaus prašymo ir atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Kaip nurodė prokuratūra savo nutarime, 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo gavusi Miesto tarybos nario Arvydo Garbaravičiaus prašymą ginti viešąjį interesą ir imtis veiksmų dėl galimų neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno, buvusio direktoriaus A. Keserausko ir Kauno mero A. Kupčinsko veiksmų. Tarybos narys įtarė, kad buvo įvykdyta galimai neteisėta administracinio pastato, esančio Europos pr. 121, Kaune, nuosavybės teisių registracija ne Kauno miesto savivaldybės, o VšĮ „Technopolis” vardu.

Išnagrinėjusi prašymą Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą netenkinti prašymo ir atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuratūra nurodė, kad 2006 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir viešoji įstaiga „Technopolis” sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria nustatė šalių bendrą dalyvavimą projekte teikiant paraišką „Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” infrastruktūros sukūrimas” pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonę „Verslo aplinkos gerinimas”, veiklos sritį „Mokslo ir technologijų parkai (MTP) technologijų centrai”. Šios sutarties 1.16 punkte pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai atitenka projekto lėšomis įrengta Mokslo ir technologijų parkui „Technopolis” skirta viešoji inžinerinė infrastruktūra; VšĮ „Technopolis” atitenka administracinis pastatas ir projekto lėšomis įsigyta įranga. 2008 m. lapkričio 25 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir 2008 m. lapkričio 28 d. LR ūkio ministerija sutiko, kad projekto vykdymo metu pastatytas Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” administracinis pastatas būtų registruotas VšĮ „Technopolis” vardu, jei Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip projekto vykdytojas, užtikrins, kad penkerius metus nuo sutarties sudarymo dienos nebus pakeista veikla, bei užtikrintas projekto tęstinumas. Gavus tokius raštiškus sutikimus, administracinis pastatas galėjo būti registruojamas VšĮ „Technopolis” vardu ir 2006 m. lapkričio 17 d. paramos teikimo sutartis nėra pažeista.

Sutarties sudarymo metu ir nekilnojamo turto registravimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustatė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Tačiau šiuo atveju Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” administracinis pastatas niekada nebuvo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Jungtinės veiklos sutartimi 2006 m. balandžio 10 d. dar iki naujo daikto – Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” administracinio pastato pastatymo, savivaldybė jau buvo atsisakiusi nuosavybės teisių į šį pastatą.

Kauno apygardos prokuratūros rašte pažymėta, kad neesant sutarčių ir teisės aktų pažeidimų prokuratūrai kreiptis į teismą dėl 2006 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutarties, ir administracinio pastato, esančio Europos pr. 121, Kaune, nuosavybės teisių VšĮ „Technopolis” vardu, panaikinimo, nėra teisinio pagrindo.

Šiuo metu oficialioje Eurolygos interneto svetainėje krepšinio gerbėjai iš viso pasaulio renka Eurolygos dešimtmečio žaidėjų dešimtuką. Tarp kandidatų yra net keturi krepšininkai savo karjeroje ne vienus metus praleidę Kauno „Žalgirio“ gretose.

Rinkimuose, kuriuose internautų balsai sudarys 25 proc. galutinio rezultato, net trys žalgiriečiai šiuo metu (pirmadienio 16.00 val. duomenimis) patenka į geriausiųjų dešimtuką. Aukščiausią vietą iš jų užima legendinis krepšininkas, dabartinis Kauno „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis. Savo balsą jam pirmadienio vidurdienį buvo atidavę 10 019 gerbėjų, o tai sudaro 4,6 proc. visų balsų bei leidžia mėgautis aukšta ketvirtąja vieta.

Nežymiai nuo jo atsilieka rezultatyviausias visų laikų Eurolygos žaidėjas, „Žalgirio“ marškinėlius ir šiame sezone vilkintis Marcusas Brownas. Už šį žalgirietį balsavo jau 8477 krepšinio mylėtojai (3,9 proc.), tai charizmatiškajam amerikiečiui suteikia penktąją vietą.

Į geriausiųjų dešimtuką taip pat patenka ir didžiausio naudingumo koeficiento Eurolygos rungtynėse rekordo savininkas buvęs „Žalgirio“ kapitonas Tanoka Beardas. Už jį balsuota 6225 kartus (2,9 proc.).

Be jau paminėtų „Žalgirio“ buvusių ar esamų žaidėjų tarp kandidatų patekti į dešimtuką yra ir kartu su „Žalgiriu“ 1999 metais Eurolygoje triumfavęs legionierius Tyusas Edney.

Dešimtuke šiuo metu pirmauja du Lietuvos publikai puikiai pažįstami krepšininkai – Šarūnas Jasikevičius (15 030 balsų, 6,9 proc.) bei Ramūnas Šiškauskas (13 166 balsų, 6,0 proc.). Geriausiųjų dešimtuke tvirtas pozicijas turi ir buvęs Lietuvos rinktinės snaiperis Arvydas Macijauskas.

Ilgais žiemos vakarais ne tiek jau daug pasirinkimo, kur ir kaip prasmingai leisti laisvalaikį, todėl buvo nuspręsta sugrąžinti šurmulį į pagrindinę miesto aikštę. Nuo sausio 22 dienos (penktadienio) oficialiai atidaroma „Žiemos mugė” Kauno rotušės aikštėje.

„Žiemos mugėje“ yra penkiolika prekybinių namelių su pagrindiniu šventės akcentu – natūraliai išlieta čiuožykla. Savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio) veikiančiuose nameliuose lankytojams bus galima užkąsti ir išgerti karštų gėrimų. Neturintiems pačiūžų mugės lankytojams bus galima jas išsinuomoti, o esant poreikiui – jas pagaląsti.

Čiuožykla veiks, kiek leis oro sąlygos (planuojama sulaukti Užgavėnių). Darbo laikas: kiekvieną dieną nuo 10 iki 22 val.

Pusfinalyje žalgiriečiai po atkaklios kovos nusileido Valdemaro Chomičiaus treniruojamiems Kazanės „Unics“ krepšininkams – 65:75. Dėl trečiosios vietos „Žalgiris“ jau penktadienį kovos su Maskvos srities „Chimki“.

Susitikimą dviem taikliais baudų metimais pradėjo svečiai iš Kazanės (2:0), tačiau sirgalių gausiai palaikomi žalgiriečiai spurtavo 7:0 bei po Dainiaus Šalengos ir Mirzos Begičiaus taškų išsiveržė į priekį 7:2. Sužaidus tris minutes pirmą kartą vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius aikštelėje pasirodė Mario Delašas, kuris iš karto išprovokavo varžovų pražangą. Tuo tarpu V.Chomičiaus auklėtiniai kiek suaktyvino veiksmus, atkarpą laimėjo 13:0 bei įgijo aštuonių taškų persvarą – 15:7. Pirmuosius taškus „Žalgiryje“ pelnius M.Delašui skirtumas kiek aptirpo (9:15), tačiau „Unics“ ir toliau šaudė tiksliai (20:12). Kėliniui artėjant prie pabaigos pirmą kartą ant parketo žengė Martynas Pocius, kuris svečius iš karto nubaudė tolimu metimu (15:20), o po akimirkos pasižymėjo ir Tadas Klimavičius (17:20). Pirmasis ketvirtis taip ir baigėsi.

Antroji rungtynių dalis startavo M.Begičiaus tiksliais baudų metimais bei perimtu kamuoliu ir rezultatyviai užbaigta greita ataka (21:20). Vis tik besivejančių vaidmuo netenkino svečių, kurie pradėjo lipti žalgiriečiams ant kulnų ir vėl išsiveržė į priekį – 23:21. Į tai tritaškiu atsakė M.Pocius (24:23), tačiau ilgiau būti priekyje aikštelės šeimininkams rusai neleido bei dviem taškais pirmavo tiek po M.Begičiaus, tiek M.Pociaus metimų. Pusiausvyrą sirgalių aistringai palaikomiems Baltijos taurės savininkams pavyko atgauti po M.Pociaus trečiojo taiklaus šūvio iš toli (34:34), po kurio V.Chomičius buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės. Išklausiusios trenerių nurodymus komandos apsikeitė taikliomis atakomis, o po pirmosios susitikimo dalies simbolinę persvarą turėjo „Unics“ – 36:35.

Trečiąjį ketvirtį kiek aktyviau pradėjo svečiai iš Kazanės (39:35), tačiau paliktas laisvas iš toli neklydo T.Klimavičius, sumažinęs deficitą iki minimumo. Per kelias kitas minutes kauniečiams taškų pelnyti nepavyko, tuo tarpu „Unics“ išnaudojo savo progas ir padidino persvarą (45:38). Iniciatyvos kėlinio viduryje mėgino imtis D.Šalenga (40:45), vis tik puolime žalgiriečiams ir toliau krepšys buvo lyg užrištas (40:53). Po daugiau nei tris minutes trukusio „taškų bado“ vėl pasižymėjo D.Šalenga (42:53), o jam sumetus baudas „Žalgiris“ panaikino dviženklį svečių pranašumą – 44:53. Aidint finalinei kėlinio sirenai „Unics“ pirmavo rezultatu 55:44.

Lemiamą rungtynių atkarpą kur kas sėkmingiau pradėjo „Žalgiris“. Po Aleksandro Čapino tritaškio bei Marcuso Browno dvitaškio komandas skyrė tik septyni taškai – 48:55. Tais pačiais septyniais taškais „Unics“ pirmavo ir po T.Klimavičiaus metimo, deja, dar labiau priartėti V.Chomičiaus auklėtiniai neleido. Įpusėjus ketvirčiui vieniems Europos taurės favoritų pavyko dar padidinti pranašumą (66:53). Po R.Butauto paprašytos minutės pertraukėlės M.Kalnietis tiksliai šovė iš toli (56:66) atgaivindamas viltis, tačiau patikimai žaidę svečiai iš Kazanės sugebėjo išsaugoti persvarą bei aidint finalinei sirenai džiaugėsi patekimu į finalą – 75:65.

Antradienį Kauno miesto savivaldybėje vyko Kauno smulkiųjų verslininkų atstovų ir miesto vadovų susitikimas. Jame aptartas viešumoje pasirodęs anoniminis grasinimas didiesiems prekybos centrams bei smulkiojo verslo problemos.

Kauno miesto mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio teigimu, surengti susitikimą su smulkaus ir vidutinio verslo atstovais paskatino viešai pasirodęs grasinimas didiesiems prekybos tinklams. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, su grasinimu užnuodyti maisto produktus. Šiandienos susitikimo tikslas paskatinti dialogą tarp pačių verslininkų ir savivaldybės, kartu ieškoti verslą kamuojančių problemų įveikimo priemonių”, – sakė R. Mikaitis.

Smulkiųjų verslininkų asociacijų atstovai sutartinai atsiribojo nuo anoniminio laiško, nukreipto prieš didžiuosius prekybos centrus. „Esame sunerimę dėl pasirodžiusio viešo grasinančio pareiškimo. Mes jo nepalaikome, tačiau prašome, kad žmonėms būtų leidžiama laisviau dirbti. Norisi, kad visos problemos būtų sprendžiamos bendradarbiaujant verslininkams ir miesto valdžiai”,- sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius teigė, kad dalis žmonių, atsidūrę sunkioje padėtyje, bando desperatiškais veiksmais atkreipti dėmesį į smulkaus verslo problemas. „Didžiausios problemos kyla iš to, kad stambusis verslas įgijo labai daug galios ir mes pasigendam didesnio dėmesio smulkiajam ir vidutiniam verslui”,- teigė A. Mackevičius.

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika pabrėžė, kad įvairūs formalūs reikalavimai reikalauja iš verslininkų labai daug laiko sąnaudų. Įmonės „Kauno spauda” generalinė direktorė Elena Bakanauskienė atkreipė dėmesį, kad patiems Kauno verslininkams reikia surasti vieną atstovą, kuris kalbėtųsi su visom institucijomis verslui aktualiais klausimas. E. Baranauskienė paprašė verslą kontroliuojančių institucijų neskubėti bausti už prasižengimus, o padėti sunkiose situacijoje atsidūrusiems verslininkams.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad reikia geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant problemas. Artimiausiu metu kartu su smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovais ketinama peržvelgti laikinųjų statinių tvarkos aprašo nuostatas.

Prasidėjo bilietų prekyba į atskiras VTB Vieningosios lygos finalinio ketverto varžybų dienas. Kaune vyksiančioje krepšinio šventėje jėgas išmėgins keturi pajėgiausi lygos klubai – Kauno „Žalgiris“, Maskvos CSKA, Maskvos srities „Khimki“ bei Kazanės „Unics“.

Sausio 21-22 d. Kauno sporto halėje rengiamame finalinio ketverte lankysis daug Lietuvos krepšinio publikai pažįstamų veidų. Maskvos CSKA atstovauja ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas Ramūnas Šiškauskas, Maskvos srities „Khimki“ gretose rungtyniauja Lietuvos nacionalinės ekipos vidurio puolėjas Robertas Javtokas bei dar praėjusį sezoną „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs Paulius Jankūnas, tuo tarpu Valdemaras Chomičius treniruoja Kazanės klubą, kuriame žaidžia gausybę titulų per savo karjerą iškovojęs Saulius Štombergas.

Finalinio ketverto varžybos startuos jau šį ketvirtadienį, sausio 21 d., 18 val. pirmąja pusfinalio kova tarp dviejų Eurolygos grandų Maskvos CSKA bei Maskvos srities „Khimki“. Po šio mačo 20 val. žiūrovų laukia įspūdinga VTB Vieningosios lygos finalinio ketverto atidarymo ceremonija, o 21 val. ant parketo žengs Ramūno Butauto treniruojami žalgiriečiai bei ambicijų nestokojantys V.Chomičiaus auklėtiniai iš Kazanės „Unics“.

Sausio 22 d. vyks lemiamos dvikovos dėl apdovanojimų. 18.30 val. prasidės mūšis dėl trečiosios vietos, o kulminaciją turnyras pasieks 21 val., kai dėl nugalėtojų titulo susikaus dvi pajėgiausios VTB Vieningosios lygos komandos. Pasibaigus finalui bus iškilmingai apdovanoti ne tik naujieji lygos čempionai bei prizininkai, tačiau ir oficialiai įvardintas naudingiausias šio sezono krepšininkas. Juo pretenduoja tapti ir „Žalgirio“ lyderis Marcusas Brownas.