“Apsamanojęs žalvaris” prie Nemuno

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-12-15 03:10

Spausdinti | Komentarai

Kauno senieji pramoniniai rajonai verti vadinti juos ne vietomis, o miestą gyvinančiais reiškiniais. Ryškiausi – Petrašiūnai, Vilijampolė, galbūt dar Aleksotas, ir, be abejonės, Šančiai. Ypač Žemieji. Nuolaidi vieta, švelniai prigludusi prie vingiuojančio Nemuno, kurio kitoje pusėje, ant kalno, gali ir Bonapartas pasivaidenti, yra kurortas dieną – naktį ir visais metų laikais.

Nemuno Šančiai patruklūs savo artumu miesto centrui. Intervalas, skiriantis abi Kauno teritorijas, traukia pakeleivingais aptrupėjusiais fabrikais, medinėmis trobelėmis, industriniu Žaliuoju geležinkelio tiltu, išraityta grafitine siena kitapus Volfo Engelmano daryklos, kampiniais, geležinkelio stotį atidarančiais purvinais ir „iki kaulų“ apleistais pastatais. Visa likusi Žemųjų Šančių visuma šiek tiek primena bokso, muštynių ir bailiai pasislėpusio, tikro žmoniškumo miesto knygos puslapį. Šiame miesto lape nieko neparašyta apie dažnai imituojamą ar suvaidinamą mandagumą, manieringumą, pižoniškumą ir, juo labiau, snobų „lialiavimus“.

Žemuosiuose daug senosios industrijos, medžio ir keistų žmonių. Fabrikai šiaip ne taip čia stovi dar nuo XX amžiaus pradžios. O medis savo šiltomis sienomis gaubia didžiosios daugumos Žemųjų Šančių gyventojų namus. Medinės trobelytės kaimiškos, žemos, jaukios, šiltos, desertinės mūsų pavargusioms akims.  Aukštesni – dviaukščiai, triaukščiai daugiabučiai mediniai namai primena miesčioniškąjį laikotarpį tarp dviejų karų. (Jaunesnį  pastarųjų pastatų amžių byloja ir vėlyvesnės statymo datos). Erdvūs viduje ir paprasti, kuklūs išorėje. Ypatingai patrauklus Kranto gatvelių tinklas. Šis netaisyklingas gatvių mezginys, sudarytas iš nelygių – tai platesnių, tai siauresnių gatvelių, suteikia vietovei tokios egzotikos, tokios gražios netvarkos bruožų, jog pamilsti šį Nemuno „uostą“. Arba pasibaisėjęs leki į švaresnes Lietuvos miestus, kur galima užuosti tvarkinguosius Vakarus ir šaltą sterilumą.

Žemuosiuose Šančiuose žmonės kalba, bendrauja ir klausinėja, jeigu kas neaišku. Žinoma, aktyviai dalyvauja ir mums gerai žinoma „besikabinančiųjų“ grupė, bet pastarieji savo elgesiu dėmesio nenusipelnė. Čia gyvena ir trobelėse, mūriniuose arba daugiabučiuose šiurena šeimos, senjorai, čerkutės bajorai ir čigonai. Jeigu troleibuse, vežančiame į Žemųjų gilumą, vešies kada lietuviškų pasakų knygą ir, ruošiantis tau išlipti, išgirsi pašonėj klausimą, kokią knygą skaitai, parodyk. Pasakyk, kad tai pasakos. Jeigu šiltą dieną būsi nemažai prisirengusi (-ęs) ir tau stovint stotelėje, balsas šalia pasiteiraus, ar tau nekaršta, taip pat nuoširdžiai ir atsakyk. Jeigu tau žingsniuojant Žemųjų gatve, praeis moteris, stumdama vežimėlį su vaiku, o už jos sėlins čigonės juodais tviskančiais apdarais ir atkišusios smakrus, įdėmiai žiūrės į vaikutį, nenustebk. Kai kurios tradicijos ir papročiai dar gyvi. O Žemieji Šančiai jiems laikytis ir konservuotis yra drėgniausia dirva.

Alvydas Opulskis: “Darbą reikia paversti hobiu” (interviu)

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-10-02 05:30

Spausdinti | Komentarai

Artėjant pirmai tokio pobūdžio reklamos konferencijai Kaune „Take me“ KaunoZinios.lt pakalbino vieną iš renginio organizatorių ir reklamos studijos „GYKAI“ įkūrėjų Alvydą Opulskį. Apie pirmąją pažintį su reklama, pirmuosius realius darbus, reklamos konferenciją „Take me“ ir ateities planus.

-          Alvydai, ką tau reiškia reklama?

-          Man reklama yra iškeltas gyvenimo tikslas, kuriuo ir einu. Vadovaujuosi teorija, kad darbą reikia paversti hobiu, kad nebereikėtų dirbti. Juk smagu dirbti tai, kas tau patinka.

-          Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su reklama?

-          Pirmoji pažintis turbūt buvo dar mokyklos laikais, kai organizuodavome renginius, kuriuos, žinoma, tekdavo išreklamuoti, kurti plakatus bei video klipus. Paskui, jau įsidarbinęs „15min.lt“ naujienų portale, kai jis dar turėjo startuoti, tiesiogiai susidūriau su ta rimtąją reklama, kur teko susipažinti ir su prekės ženklo viešinimu visuomenėje, ir su reklamos pasaulio užkulisiais.

-          Kaip ir kodėl buvo įkurta kūrybinė reklamos studija „GYKAI“?

-          Studijos atsiradimas buvo reikalingas siekiant tobulinti savo įgūdžius. Kur kitur studijuodamas gali kurti reklamą? Tokios erdvės nebuvo, tai teko patiems ją susikurti. Tiesiog sėdėjome ir gurkšnojome alų su draugais ir supratome, kaip mes švaistome savo laiką veltui, kai galėtume tobulėti bei siekti savo tikslų. Pradėjome generuoti idėjas, kurias paskui namų sąlygomis realizuodavome foto bei video montažuose ir platindavome juos interneto platybėse. Tokiu būdu tobulėjome ir idėjiniame, ir techniniame lygmenyje bei viešinome savo prekės ženklą.

-          „Gykiška reklama“. Kas tai?

-          Žiūrėdami tam tikrų režisierių filmus ar skaitydami kai kurių autorių knygas, galime pažinti jų braižą, stilių. Taip pat yra ir su mumis. Kadangi esame maža grupelė žmonių, o kuriančių skaičius retai keičiasi, todėl „GYKŲ“ reklamas galima atpažinti ir be prisistatymų. „Gykiška“ reklama yra jaunatviška, nebijanti naujovių bei mėgstanti laužyti standartus. Ir, žinoma, neapsieiname be humoro prieskonių, kurių galima pamatyti kiekviename mūsų kūrinyje.

-          Reklamos kūrimo rinkoje daug konkurentų, įsitvirtinusių tam tikrose nišose. Kokią nišą nori užimti „GYKAI“? Kaip apibūdintumėte savo potencialų klientą?

-          Mes esame „partizanai“, o partizaninio marketingo tikroji dvasia yra mažos ir vidutinės firmos. Tik šios dvi nišos yra lanksčios ir atviros naujovėms. Joms puikiai tiktų mūsų studijos narių parengti marketingo sprendimai.

-          Kaip gimė idėja surengti reklamos konferenciją Kaune?

-          Tikriausiai tai lėmė du įvykiai. Pirma, mes, gyvendami ir dirbdami Kaune, pastebėjome, kad šiame mieste trūksta tokių renginių, į kuriuos eiti būtų smagu, kuriuose įgytume vertingų žinių ar naujų pažinčių. Antra, darydami užsakymus, pastebėdavome, kad užsakovai nežino, kokia reikalinga priemonė versle yra marketingas ir kad jie neskiria tam pinigų. Kartais pasirodydavo, jog įsikūrusių įmonių vadovai iš karto svajoja apie pelną. Tuo tarpu apie klientų pritraukimą pradeda galvoti tik tuomet, kai pastarieji nepasirodo. Mūsų tikslas – supažindinti pradedančius verslininkus su marketingo svarba bei suburti reklama besidominčius žmones į vieną vietą. O ką gali žinoti, gal susibūrę pas mus bendraminčiai sugalvos gerą verslo ar reklamos idėją.

-          „Take me“. Ką ir kam siūlote paimti?

-          Kviečiame į reklamos konferenciją savo srities profesionalus, kad galėtų perduoti savo žinias, todėl siūlome imti jas, kol šviežios ir karštos. Konferencija skirta pradedantiems ar esamiems verslininkams bei studentams, kurie žada sieti savo ateitį su reklama.

-          Kuo ši konferencija skirsis nuo kitų reklamos konferencijų Lietuvoje?

-          Kuo skiriasi? Tuo, kad ją organizuoja „Gykai“. (šypsosi – red. pastaba) Konferencijos metu bus didelis pramogų pasirinkimas: kūrybinės dirbtuvės su „Interjero Erdvės“ ir „Naujojo Projekto“ kolektyvais, poilsio zona, interaktyvios technologijos, reklaminių plakatų paroda. Kiekvienam dalyviui bus įteiktas maišelis su rėmėjų dovanomis, kurios pravers ir konferencijoje, ir už jos ribų. Renginio uždarymas vyks klube „PopStarBar“, kur bus įrengtos dvi zonos, o vakarėlio metu gros kylančios žvaigždės „The Sneekers“.

-          Ar „Take me“ yra vienintelis panašaus masto „GYKŲ“ projektas pasiekęs dienos šviesą? Gal mintyse brandinate dar ne vieną „gykišką“ idėją?

-          Ir ne vieną, ir ne dvi. Pas mus galvoje jų sukasi labai daug. Tik ar realizuosime jas visas – nežinome, nes kiekviena idėja reikalauja daug laiko ir kruopštumo. Prasitarsiu tik dėl vieno, kad žadame ateityje sukurti ir „gykišką“ filmą, bet kol kas scenarijų dar nuslėpsime nuo visuomenės akių.

-          „GYKAI“ po 5 metų?

-          Sunku pasakyti, net prieš metus negalvojome, kad organizuosime tokio mąsto reklamos konferenciją, o čia jau reikia sugalvoti penkmečio planą. Manau, kad viskas įmanoma, ir reklamos agentūros statusas, ir darbas kitose reklamos įmonėse, o gal net persiorientuosime į kinematografiją. (šypsosi – red. pastaba)

-          Jeigu vieną klausimą paskirtume reklamai, ką įterptumėte į šią vietą?

-          Praradai ryšį su reklamos pasauliu? Tai pasinaudok B planu ir ateik spalio 6 d.. į reklamos konferenciją „Take Me“, kur ryšį sustiprinti tau padės savo srities specialistai.

-          Ačiū už pokalbį.

Misija įmanoma.Mongolija (VI) (interviu)

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-10-02 12:00

Spausdinti | Komentarai

Beveik 40 dienų, 17 500 kilometrų ir tie patys 2 džipai su 7 keliautojais. Rugsėjo 11-ąją jie jau tvirtai galėjo ištarti – Misija tikrai įmanoma! Nes jiems pavyko. Apkeliavus Rusiją ir Mongoliją jie gyvi, sveiki ir labai laimingi grįžo į Lietuvą.
Apie kelionėje patirtus nuotykius, fizinius ir psichologinius išbandymus kalbamės su Vytaute Stankevičiene.

***

Sveikinimai sėkmingai sugrįžus nuo visos KaunoZinios.lt komandos. Koks jausmas po daugiau nei mėnesio vėl išvysti užrašą „Lietuvos respublika“? Ir ar galima jį palyginti su jausmu, rugpjūčio 3-iąją paliekant Lietuvą?

Paliekant Lietuvą visus buvo apgaubęs kelionės jaudulys ir azartas. Norėjosi važiuoti kuo toliau, kuo daugiau! Žinoma, po savaitės jau ilgėjomės namų, artimųjų ir draugų, tačiau nebe pirmą kartą keliaudami žinojome, kad visada taip būna – pirma ir paskutinė savaitė sunkiausia.
Po 40 dienų pamačius ženklą Lietuvos Respublika lengviau atsidusome – pagaliau. Pagaliau namai, sava kalba, sava kultūra. Be abejonės, tas džiaugsmas sumišęs su liūdesiu, kad kelionė baigiasi, vėl teks grįžti į kasdienybę po daugiau nei mėnesio praleisto kardinaliai pakeitus aplinką. Kitas labai malonus aplankęs jausmas – didžiavimasis savimi ir visos kelionės dalyviais, kad įveikėme tokį tolimą ir be galo įdomų kelią, niekas Maskvoje neapsisuko, pasakęs „Negaliu, nenoriu“, o visi tvirtai laikėmės ir kartu išgyvenome visas negandas ir džiaugsmus.

Prakalbote apie negandas. Ar kelionės metu buvo akimirkų, kai pagalvojote: „Viskas, dabar jau kelionė baigta“?

Stengėmės neleisti sau tokių minčių. Čarlzas Dikensas yra pasakęs: „Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio viršūnės galų gale nepasieks atkaklumas“. Manau, galima teigti, kad pasiekėme visų prieš mus netikėtai išnirusių kalnų viršūnes… Kelis kartus buvo iš tikrųjų rimti automobilių gedimai – vanduo oro padavimo sistemoje, subyrėjusi greičių dėžė, sugedusi sankaba – ir komandos narių akyse prabėgdavo nerimo, baimės ir nusivylimo šešėlis… Tačiau sėkmės ir sumanumo dėka visos šios problemos buvo išspręstos ir smarkiai nekeisdami planų (netgi priešingai – pasirinkdami ilgesnįjį numatytą kelionės maršrutą) pasiekėme savo tikslus ir laimingi grįžome namo. Labiausiai džiaugiamės, kad nepavedė nei vieno sveikata, nes tai būtų buvę kur kas sudėtingiau, nei sugedusi technika.

Kas kelionėje buvo sunkiausia tiek fiziškai, tiek psichologiškai?

Geras klausimas (šypteli). Vis tik sunkiausia buvo išsiruošti į kelionę. Pasiruošti visureigius, ko nors nepamiršti ir panašiai. O jau kai išvažiuoji, viskas „rieda“ savaime. Keliaudamas viską priimi kaip iššūkius ir su didžiausiu malonumu juos įveiki. Nuo iššūkių kelionė tampa tik įdomesnė. Tokios ekspedicijos reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės. Vieniems būna sunku priprasti prie komforto nebuvimo, kitiems – prie besikeičiančių santykių ir nuotaikos, juk keliauja ne vienas žmogus ir tenka smarkiai prisitaikyti prie likusiųjų nuomonės dažnai paminant savus įsitikinimus.

Ar pavyko įsitikinti tuo, kad draugus geriausiai pažinsi kelionėje?

Prie posakio „draugą nelaimėje pažinsi“, drąsiai galima pridėti – ir kelionėje. Žmogus, išėjęs iš savo komforto zonos, paprastai pasimeta, sutrinka, o tada pasimato jo tikras veidas – įsivaizduotas „gerietis“ pasidaro piktas, irzlus ir viskuo nepatenkintas, o „tylenis“ sužavi savo orientavimosi gebėjimais ir sumanumu! Charakteris, pomėgiai, vairavimas, tas pats biologinis laikrodis (vyturys ar pelėda) ir panašiai – viskas gali sutapti su kelionės draugais arba ne. Jei nors kiek sutampa – valio, bet įsivaizduokite, jei jau kelionės pradžioje paaiškėja, kad – ne… Todėl labai svarbu pažinti kelionės dalyvius dar prieš išriedant į kelią. Išsiaiškinti lūkesčius, pasidalinti pareigomis – kas planuoja maršrutą, kas vairuoja, kas gamina valgyti ir t.t. Taip pykčio ir nepasitenkinimo atvejų skaičių galima sumažinti iki minimalaus.

Komandoje buvo ir vos devynerių sulaukusi dukra Ada. Kaip jai sekėsi ištverti šią kelionę?

Kaip bebūtų keista, bet Ados elgesys ir prisitaikymas prie aplinkos pranoko visų lūkesčius (šypsosi). Jai viskas buvo labai įdomu, visiškai negąsdino nekomfortiškos sąlygos, pasikeitęs maistas ir žmonės, su kuriais ji nesusikalbėjo jokia kalba. Ada labai džiaugėsi gyvai pamatytais kupranugariais, jurtomis ir gyvulių bandomis, kurias gano ant arklių raiti piemenys.

O kaip prie kalbos barjerų prisitaikė suaugusieji? Ar mongolai kalba kitomis kalbomis? Gal patys išmokote ką nors pasakyti mongoliškai?

Mongolų kalba pasirodė iš tiesų sudėtinga. Nors rašymui nuo 1945 metų jie naudoja kirilicą, nieko suprasti neįmanoma! Išmokome pasakyti ačiū – bayarlala.
Jau keliaudami per Rusijoje esančias respublikas, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis, pagalvojome, koks margas tas pasaulis… Bet kad ir koks jis būtų įvairus, yra viena kalba, kurią moka visi – tai ženklų kalba. Tokiu būdu dažniausiai ir susikalbėjome Mongolijoje, kadangi didžioji dalis ten gyvenančių nekalba nei angliškai, nei rusiškai.

Kokie vaizdai, emocijos buvo įsimintiniausi kelionės metu?

Iš esmės – kelionę galėtume dalinti į tris dalis – Baikalas, Mongolija, Altajus. Iš tikrųjų kiekvienai šių dalių reikėtų skirti po atskirą kelionę – visos labai ypatingos.
Baikalo ežerą pavadinti „ežeru“ tikrai negalėtume – tai tikra gėlo vandens jūra! Pasak senovės legendos, Dievas, skrisdamas virš Sibiro, nušalo rankas ir išmetė visas brangenybes, kurių didžiausia ir yra Baikalas. Apipintas padavimais ir šamaniškomis istorijomis, ežeras nepaliko nei vieno abejingo.
Mongolija paliko laisvės, budistinės ramybės ir gerumo įspūdį. Tikimės, kad dar ne vienerius metu minimali civilizacijos ir turizmo įtaka leis čia pajusti tikrą, ne dirbtinį, laisvės ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Kiekvienas gali važiuoti ir eiti kur tik nori. Nėra baimės… kai prisitaikai prie saulėtekio ir saulėlydžio, o ne prie laikrodžio rodyklių…
Altajus, ypač jo dalis Rusijoje taip pat paliko ne ką mažesnį įspūdį nei Baikalas ar Mongolija – bekraščiai kedrų miškai, turkio spalvos putojančios kalnų upės ir kalnai snieguotomis kepurėmis. Visi vienbalsiai sutarėme, kad reikia važiuoti čia atostogauti (šypteli).

Vienas kelionės tikslų buvo fotosesija su vietine mongole. Ją taip pat pavyko padaryti. Kaip sekėsi dirbti visiškai kitokiomis sąlygomis? Ar mergina lengvai sutiko? Koks skirtumas tarp lietuvaičių modelių ir šios merginos?

Viskas nuo pat pradžių vyko kaip kompiuteriniame žaidime (šypsosi). Galvojome, kaip ir kur reikės surasti tinkamą merginą… O ji atsirado pati! Priėjo ir paklausė, gal galime pavežti ją iki miestelio. Bevažiuojant ir buvo susitarta dėl fotosesijos, kurioje ji mielai sutiko dalyvauti. Tik tą vakarą neįvertinome, kad anksti temsta ir saulė labai greitai nusileidžia… Pasiruošę nuskubėjome ant kalno, tačiau saulė greitai užsimerkė ir atėjo tamsi naktis. Teko fotosesiją atidėti rytui. Kitą rytą viskas ėjosi sklandžiai – mergina, nors ir nė karto nebuvo pozavus, puikiai susitvarkė su užduotimi. Šiek tiek mus pačius blaškė labai karštas oras įdienojus ir fantastiški gamtos vaizdai aplink. Taip ir sukosi mintys, kiek originalių fotosesijų čia būtų galima atlikti… Kalbant apie skirtumus: lietuvaitės drąsesnės, atviresnės. Mūsų mergina Odontungalag (toks jos vardas) pasirodė santūresnė, bet puikiai jaučianti grožį, estetiką ir savo vertę. Reikėtų nepamiršti ir kalbos barjero – ji vos vos kalbėjo angliškai, tad teko ženklais rodyti, ką daryti. Ši foto sesija buvo tikrai labai labai įdomi patirtis.

Ar buvo kokių nors kurioziškų ar tiesiog linksmų akimirkų, kurios dar dabar kelia šypseną?

Negalėčiau išskirti kažko konkrečiai. Daug kam kelia šypseną pasivažinėjamas Baikalo bekelės vairuotojų takais – ten ir užstrigome, ir abiem visureigiais atsitrenkėme į tą patį medį. (šypsosi) Taip pat labai smagiai atrodė Mongolijoje ant motociklų daiktus gabenantys žmonės – pamatėme, kad galima ant motociklo vežtis ir aviną, ir skalbimo mašiną!

O ar buvo „atvirumo valandėlių“, kuomet išsakėte ką vieni apie kitus manote? Visgi kartu buvo praleistą daug laiko.

Tokia valandėlė buvo tik vieną vakarą, po labai sunkios ir sudėtingos dienos. Bet visi esame suaugę ir pakankamai subrendę žmonės, todėl suprantame, kad ta įtampa, atsirandanti nuo buvimo kartu kiekvieną dieną, išsisklaido kaip rūkas kasdieniame gyvenime. Viskas būna labai subjektyvu ir asmeniška, todėl daug ko negalima priimti už gryną pinigą… Po kelionės viskas susistato į savo vietas. O juk žodis gali būti kaip žvirblis – išskridęs jau nebesugrįš.

Kaip leidote laiką tuomet, kai kelias pasidarydavo itin monotoniškas?

Nebuvo daug tokių dienų. Kai vaizdas tapdavo nuobodus – miegodavome, kalbėdavome tarpusavy racijomis, žiūrėdavome filmus, diskutuodavome ar žaisdavome. Na, kartais kokį pokštą kitam ekipažui iškrėsdavome. (šypteli)

O ko labiausiai pasiilgote per tas 40 dienų?

Na, čia kiekvienam savo. Vieni ilgėjosi daržovių, pieno produktų, kiti – normalaus dušo, tualeto, dar kiti – daugiau poilsio. Labiausiai trūko… laiko! Daugiau laiko, kad galėtume aplankyti žymius objektus, ilgiau pabūti patinkančiose vietose, geriau pajusti, kuo kvėpuoja ta šalis ar tiesiog vieta, kurioje esame.

Ko jus išmokė ši kelionė?

Tikiuosi, kad visiems kelionės dalyviams pasidarė aišku, kad pasaulis nėra jau toks didelis. Ir jį galima apkeliauti. Tokios kelionės yra pats geriausias komandinio darbo išbandymas, ką visi labai aiškiai pajutome ir pamatėme. Taip pat supratome, kad visur iš esmės žmonės panašūs. Kur bekeliautum, kokius žmones besutiktum – visiems reikia draugystės, šilumos ir atviro, nuoširdaus bendravimo…

Kauno istorija ir sportas (6): Boksas XX a. trečiojo dešimtmečio Kaune

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-25 10:00

Spausdinti | Komentarai

Atidavę duoklę sporto banginiams – krepšiniui ir futbolui, šį kartą pristatome taip pat populiarios sporto šakos istorijos epizodus. Jūsų dėmesio laukia pasakojimas apie boksą.

Bokso ištakos siekia dar senovės Egiptą, tačiau modernusis boksas gimė XIX a. Į Lietuvą boksas kaip ir daugelis kitų sporto šakų atkeliavo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Bokso lopšiu Lietuvoje vėlgi laikoma laikinoji sostinė.

Bokso atsiradimas Lietuvoje sietinas su žymiu transatlantiniu lakūnu Steponu Dariumi. Pradėjęs Lietuvoje populiarinti krepšinį, futbolą, beisbolą, jis taip pat buvo neabejingas boksui. Savo aplinkoje (ypač tarp aviacijos karininkų, Karo mokyklos kursantų) jis skleidė bokso idėjas, demonstruodavo jiems bokso pirštines, mokė tam tikrų bokso judesių, aiškino šios sporto šakos taisykles. Jis mokė boksuotis daugelį žinomų tarpukario Lietuvos boksininkų: K. Markevičių, V. Dagilį, R. Kazoką, J. Kudirką, V. Tarvydą ir kitus. Jis taip pat treniravo savo svainį Algirdą Škėmą, kuris 1926 m. netgi tapo Lietuvos bokso čempionu.  Steponas Darius buvo ne vien bokso mokytojas ir treneris, bet jam teko būti ir bokso varžybų teisėjo vaidmenyje. Taip pat autoritetingi bokse (dažnai teisėjaudavę) buvo V. Byla, V. Gulmanas, J.Šulginas ir kt.

Nors bokso rungtynes bandyta surengti dar 1919 m., pirmosios oficialios bokso varžybos surengtos 1923 m. gruodį Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) pirmenybių metu. Ši organizacija buvo bokso pradininkė Lietuvoje, joje būrėsi pirmieji bokso entuziaztai. Pirmąsias bokso varžybas organizavo ne kas kitas, o Steponas Darius. Pirmasis oficialus bokso čempionatas įvyko 1925 m. kovą Kaune. Jame varžėsi dviejų svorio kategorijų boksininkai. Pirmuoju Lietuvos bokso čempionu tapo Vladas Byla. 1926 m. gruodį Kaune buvo surengtas pirmasis tarpvalstybinis bokso mačas. Jame sėkmė šypsojosi kaimynams latviams ir jie nugalėjo lietuvius rezultatu 3:1.

Kaune gana dažnai buvo rengiami tarpvalstybiai susitikimai, kuriuose kaimyninių šalių atstovai išbandydavo savo jėgas bokso ringe. 1927 metais į Kauną atvyko estai V. Palmas ir K.Gernas. V. Palmui pavyko įveikti K. Markevičių, tačiau K.Gerną bokso ringe sudorojo J.Vinča. Netrukus po to J. Vinčai ėmė stebėtinai sektis, kai jis Kaune įveikė Latvijos čempioną V. Freilidrą, o netrukus ir Rytprūsių (Vokietija) – P. Vroblevskį. 1928 m. J. Vinčai pavyko nukautuoti Latvijos bei Estijos bokso čempionus – A. Ramą bei H. Kuksmaną ir jis antrą kartą tapo stipriausiu Pabaltijo boksininku (tais pačiais metais jis dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, vėliau išvyko į JAV ir kovojo profesionalų ringe). S. Darius taip pat prisidėjo prie J. Vinčos žvaigždės kilimo, buvo vienas jo trenerių.

1928 m. Lietuvos bokso čempionate rungėsi jau 32 boksininkai visose aštuoniuose svorio kategorijose, tai rodė, jog kultivuojančių boksą entuziaztų būrys gausėjo. Kaunas buvo vienas iš Lietuvos bokso centrų, tačiau greta jo stovėjo ir Klaipėda, taip pat turėjusi puikių kovotojų ringe.

Fotografo Christian Lutz paroda: “Atogrąžų dovana”

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-03 04:12

Spausdinti | Komentarai

Kauno menininkų namuose nuo rugsėjo 1 d. šveicarų fotografo Christian Lutz paroda „Atogrąžų dovana“.

Apie dujų ir naftos verslo Nigerijoje „šviesiąją pusę“. Tai viena iš rugpjūčio 23-27 dienomis vykstančio 8-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo 2011“ programos parodų.

Paroda „Atogrąžų dovana“ veiks iki rugsėjo 23 d.

Kūrybos vakaras su parodos autoriumi rugsėjo 12 d. 18 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį-ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16:30 val.

Kauno menininkų namų informacija

Įtemptose rungtynėse – lietuvių pergalė ir bilietas į kitą etapą

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-03 12:11

Spausdinti | Komentarai

Lietuvos rinktinė iškovojo kol kas svarbiausią pergalę Europos krepšinio čempionate. Lietuviai A grupės rungtynėse 75:68 (19:17, 13:18, 19:14, 24:19) įveikė Turkiją ir užsitikrino vietą kitame etape. Tai buvo trečioji mūsiškių pergalė, o turkams – pirmas pralaimėjimas.

Nors Rimanto Kaukėno vedama Lietuvos rinktinė startavo truputį geriau, žaidimas netruko išsilyginti. Dariaus Songailos taiklus dvitaškis paskutinėmis pirmojo kėlinio sekundėmis lietuviams suteikė minimalią persvarą – 19:17. Antrajame kėlinyje turkai spurtavo 10-0 ir susikrovė aštuonių taškų pranašumą. Tačiau komandos ilsėtis išėjo po taiklaus Simo Jasaičio tolimo metimo, sumažinusio skirtumą iki trijų.

Po ilgosios pertraukos turkams pavyko išlaikyti minimalų pranašumą, tačiau lietuviai varžovams kvėpavo į nugarą. Po Martyno Pociaus taiklaus metimo ketvirčio pabaigoje Lietuvos rinktinei pagaliau pavyko persverti rezultatą. Lemiamų dešimties minučių pradžioje Simo Jasaičio ir Šarūno Jasikevičiaus taškai padėjo mūsiškiams išlaikyti minimalią persvarą, tačiau likus trims minutėms rezultatas tapo lygus.

Paskutinę minutę Darius Songaila gavo nesportinę pražangą, bet turkai ją pavertė tik vienu tašku. Vėliau tas pats D.Songaila sumetė du baudos metimus, o varžovai į tai atsakė klaida. Po taktinių turkų pražangų taikliai atakavę lietuviai įtvirtino pergalę rezultatu 75:68.

Pasiaukojantis žaidimas gynyboje ir kovojant dėl kamuolių paskutinėmis minutėmis tapo pagrindinėmis pergalės priežastimis. „Agresyviai gynėmės ir tos kelios smulkmenos nulėmė rungtynių baigtį“ – sakė septynis taškus pelnęs Paulius Jankūnas.

Tuo tarpu vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra pirmiausia padėkojo sirgaliams: „Tai buvo sunkios, nervingos rungtynėms. Ačiū fanams. Jūs mums suteikėte dvasios“.

Kalbėdamas apie rungtynes strategas paminėjo, jog nepaisant sustojusio puolimo, rinktinė neleido turkams atitrūkti dėl puikios gynybos ir tai buvo vienas lemiamų faktorių.

„Turime rasti ginklų žaisdami prieš tokias galingas komandas kaip Turkija. Žaidėjai, kaip D.Songaila, Š.Jasikevičius pakildami nuo suoliuko mums suteikia daug puikių minučių.“ – sakė K.Kemzūra  –  „Ir tai ne tik pelnomi taškai – S.Jasaitis gynyboje sustabdė Hidayetą Turkoglu, kuris gali daug daugiau.“

Kalbėdamas apie būsimus varžovus ispanus K.Kemzūra pabrėžė, jog mačai su jais visada ypatingi. „Jie – Europos čempionai. Noras prieš juos laimėti visiems būna didžiulis“, – sakė komandos treneris.

Šeštadienį Panevėžyje rungtynės nevyks, tad lietuviai su Ispanijos rinktine susigrums sekmadienio vakarą.

Lietuva: Darius Songaila 12, Simas Jasaitis ir Rimantas Kaukėnas po 11, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius po 9, Paulius Jankūnas ir Šarūnas Jasikevičius po 7, Marijonas Petravičius 5, Robertas Javtokas 4.

Turkija: Ersanas Ilyasova 20, Omeras Asikas 11, Omeras Onanas 10, Hidayetas Turkoglu 9.

 

Daugirdo amfiteatre – Trikrepšio turnyras

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-02 04:06

Spausdinti | Komentarai

Europos čempionato metu Daugirdo amfiteatre kauniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti jėgas „Trikrepšio turnyre“.

1881 m. Džeimso Neismito sukurtas žaidimas paplito pasaulyje. O nuo 1922 m. Lietuvoje, įvykus pirmosioms krepšinio varžyboms, šis žaidimas įaugo į kiekvieno lietuvio širdį.

2002 m. profesorius Anatolijus Nesmejanovas sukūrė naują krepšinio variantą – trikrepšį.

Trikrepšis (Piterbasket) – tai lyg visų pamėgto žaidimo „jaunesnysis brolis“. Šis žaidimas labai panašus į tradicinį krepšinį, tik dar intensyvesnis ir emocingesnis. Jis žaidžiamas netradicnėje apskritoje aikštelėje, kurios viduryje yra stovas net su trimis krepšiais, dalyvauja po tris kiekvienos komandos žaidėjus.

„Šis žaidimas tikrai uždega, kaip ir visi komandiniai žaidimai labai suartina žmones. Manau, kad šis žaidimas nustebins žmones ir bus smagi rudeniška patirtis,“ – pasakoja UAB „Perkūno namai“ rinkodaros vadovė Daiva Spangelevičiūtė.

Šeštadienį amfiteatre, rugsėjo 3 d., 14.30 val. įvyks Trikrepšio (Piterbasket) parodomosios rungtynės. Dalyvaus Žalgirio veteranų klubo atstovai bei partneriai.

Visi, norintys išbandyti šį linksmą ir draugišką žaidimą, gali registruotis ir, surinkę trijų žaidėjų komandą, išbandyti trikrepšį. Registracija vyksta iki 2011 m. rugsėjo 3 d. el. paštu: renginiai@daugirdas.lt. Daugiau informacijos apie trikrepšį galima rasti čia.

Organizatorių informacija

K. Kemzūra: “Turkai yra labai stipri komanda”

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-02 02:30

Spausdinti | Komentarai

Pirmam rimtam testui Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė stos visos sudėties. Ketvirtadienį nežaidęs Marijonas Petravičius ir koją susižeidęs Paulius Jankūnas yra pasirengę dvikovai su turkais.

Turkai, kaip ir lietuviai, laimėjo pirmas dvejas A grupės rungtynes ir yra vieni grupės lyderių.

Prieš dvikovą su pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojais Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra sako, kad komanda stengsis žaisti greitai, nes toks rinktinės žaidimo stilius.

– Treneri, kokie varžovai yra turkai? – žurnalistai paklausė Kemzūros.

– Tai stipri komanda, stipriausia iki šiol, kokią turėjome čempionate. Jie turi pakankamai talento, yra ir jaunų žaidėjų, ir patyrusių, pastarųjų daugiau. Gerai subalansuota, turi galingus vidurio puolėjus – Omerą Ašiką, Oguzą Savašą, NBA žaidėjų, Ersaną Ilyasovą, Hidayetą Turkoglu. Žaidžia pozicinį žaidimą, bet nevengia ir greito puolimo, gerai kovoja dėl kamuolių. Rungtynės bus sunkios.

– Varžovų priekinė linija stipri. Ar galima sakyti, kad rungtynės priklausys nuo aukštaūgių žaidimo?

– Manau, kad tai bus vienas iš komponentų, o nugalėtoją lems daug kas. Pirmiausia – atkovoti kamuoliai, klaidos.

– Ar žaidžiant su turkais galima tikėtis tokio greito žaidimo kaip žaidžiant su lenkais?

– Stengsimės. Kodėl mes šiandien turime žaisti kitaip? Mes taip žaidžiame. Neįmanoma per vieną naktį iš „Ferrari“ padaryti „Hammer“. Aš to nesugebu.

– Turkai draugiškų rungtynių cikle dar nerodė tokio žaidimo, kokį gali. Ar jie jau grįžta į savo ritmą?

– Leisiu jums pastebėti, kad mes taip pat per draugiškas rungtynes nedemonstravome tokio krepšinio. Draugiškas pamirškite. Žinau, kad tai yra labai stipri komanda.

– Enesas Kanteris yra talentingiausias turkų žaidėjas. Kokia jūsų nuomonė apie jį?

– Kiek mačiau, jis gana agresyviai ir pavojingai žaidžia baudos aikštelėje ir po krepšiu ir sukelia ten daug problemų. Mums ten reikia būti labai stipriems ir kovoti dėl kiekvieno metro. Ne veltui apie jį daug šnekama.

– Turkų puolėjai Ersanas Ilyasova ir Hidayetas Turkoglu yra abu labai aukšti, panašiai kaip buvo rusų Sergejus Monia ir Andrejus Kirilenka. Su rusais turėjote daug problemų, ar tos bėdos nesimatys šiandien žaidžiant su turkais?

– Stengsimės paslėpti tas bėdas, stengsimės, kad jos nesimatytų. Ilyasova žaidžia daugiau ketvirtu numeriu, o Turkoglu – antras-trečias. Jis yra kitokio plano žaidėjas nei Kirilenka ar Chriapa. Jie žaidžia kitaip nei Rusijos rinktinė, bet pavojus yra, bandysime spręsti tas problemas, jeigu jos iškils. Iki šiol mums neblogai sekėsi su Luolu Dengu, lenkų Symonas Szewczykas – ketvirtas numeris, taip pat susitvarkėme.

– Ar galime tikėtis pamatyti Paulių Jankūną dengiant Hidayetą Turkoglu?

– Manau, kad pirmiausia tai bus Martyno Pociaus ir Simo Jasaičio darbas.

Turkijos krepšinio rinktinės apžvalga

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-02 12:47

Spausdinti | Komentarai

Šiandien, rugsėjo 2 d., Europos čempionato A grupėje susitinka dar pralaimėjimo jausmo nepatyrusios rinktinės. Lietuvos rinktinė surems ginklus su Turkijos atstovais.

BasketNews.lt“ pateikia išsamią lietuvių varžovės Europos čempionate – Turkijos rinktinės apžvalgą.

Senojo žemyno pirmenybių A grupės dvikova tarp Lietuvos ir Turkijos rinktinių Panevėžio „Cido“ arenoje įvyks 21 val.

Turkija

Po itin sėkmingo pasirodymo pasaulio čempionate turkai yra laikomi vieni turnyro favoritų. Pasirengimo cikle prastą formą demonstravusi Turkijos rinktinė čempionatą pradėjo dviem pergalėmis paeiliui ir kartu su Ispanijos bei Lietuvos rinktinėmis įsitvirtino lentelės viršuje. Tiek turkams, tiek lietuviams pergalė garantuotų bilietą į antrąjį etapą. FIBA reitingas: 6.

Istorija

Nors turkai yra 20 kartų dalyvavę Europos čempionatuose, tačiau tik vieną kartą buvo patekę į finalą, kuris vyko Turkijoje. Aukščiausias turkų pasiekimas yra praeitais metais iškovotas sidabro medalis. Turkijos rinktinė daugiau nėra iškovojusi jokių kitų medalių, todėl ji kartais vadinama namų komanda.

Pasirengimas Europos čempionatui

Turkijos rinktinė pasirengimo etapą pradėjo pergale, tačiau po to sekė trys pralaimėjimai paeiliui, du iš jų itin gėdingi. Iš viso turkai sudalyvavo trijuose draugiškuose turnyruose.

Turkai neiškovojo nė vienos lengvos pergalės ir iki pat rungtynių pabaigos tampėsi su tokiomis komandomis kaip Ukraina, Belgija, Naujoji Zelandija ir Juodkalnija.

Visgi pačioje draugiškų rungtynių ciklo pabaigoje buvo pasiektos trys pergalės iš eilės ir leido startuoti čempionate pakiliomis nuotaikomis.

Iš viso: 9 mačai – 5 pergalės ir 4 pralaimėjimai. Vidutiniškai įmesdavo 64,4 taško, praleisdavo – 68,7 taško.

Tarpusavio susitikimai

Turkija buvo pirmoji lietuvių varžovė paskutiniuose trijuose Europos čempionatuose. Šiemet komandos susitinka vėliau, tačiau jų keliai vis tiek kertasi.

Žiūrint į istoriją, Turkijos rinktinė – labai paranki varžovė lietuviams. Mūsiškiai prieš turkus laimėjo septynis sykius, o pralaimėjo tik vienintelį kartą – tragiškame Europos čempionate prieš dvejus metus.

Paskutinėse šių komandų tarpusavio rungtynėse Lietuvos rinktinę į priekį vedė Marijonas Petravičius ir Simas Jasaitis, pelnė atitinkamai po 21 ir 14 taškų.

Prieš ketverius metus vykusiame mače arti trigubo dublio buvo Šarūnas Jasikevičius (18 tšk., 8 atk. kam., 7 rez. perd.). Tuo tarpu abiejose mačuose Turkijos rinktinės gretose rezultatyviausias buvo Hidayetas Turkoglu (18 ir 19 tšk.).

Smogiamasis trejetas

Turkijos rinktinė neturi vieno aiškaus lyderio, tačiau turi itin galingą starto penketą. Daug visko matęs Hidayetas Turkoglu į Lietuvą atvyko tik dėl vieno tikslo – laimėti.

Nors pasirengimo etape bene didžiausią patirtį komandoje turintis aukštaūgis nebuvo itin rezultatyvus, tačiau toks patyręs snaiperis gali iššauti bet kada.

Draugiškų rungtynių cikle 32 metų 208 cm ūgio puolėjas vidutiniškai pelnydavo po 6,1 taško.

Praėjusį sezoną Turkoglu pradėjo Fynikso „Suns“ komandoje, tačiau gruodį buvo iškeistas į Orlando „Magic“. Jis vidutiniškai rinkdavo po 10,8 taško, atkovodavo po 4,4 kamuolio ir atlikdavo po 4,2 rezultatyvaus perdavimo.

24 metų 206 cm ūgio Ersanas Ilyasova yra itin talentingas aukštaūgis, kuris iki galo dar neatskleidė savo potencialo profesionaliame krepšinyje.

Pasirengimo cikle turkas vidutiniškai rinkdavo po 6,7 taško. Puolėjas taip pat pasižymi universalumu, kadangi gali tiek pataikyti tritaškį, tiek žaisti po krepšiu.

Praėjusį sezoną gindamas Milvokio „Bucks“ komandos garbę jis pelnydavo po 9,4 taško ir sugriebdavo 6 kamuolius.

Į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) persikėlęs Omeras Ašikasšiandien bus tiesioginis Roberto Javtoko konkurentas.

Nors pirmasis NBA sezonas asmeniškai puolėjui nebuvo itin sėkmingas, tad Ašikas jį nori kompensuoti geru pasirodymu Europos čempionate.

Praėjusį sezoną jis rungtyniavo Čikagos „Bulls“ komandoje ir su ja nužygiavo iki pat NBA Rytų konferencijos finalo, kur 1-4 nusileido Majamio „Heat“ krepšininkams.

25 metų 213 cm ūgio „centras“ rinkdavo po 2,8 taško bei atkovodavo po 3,7 kamuolio.

Strategas

Tik prieš ketverius metus trenerio karjerą pradėjusiam Orhunui Ene Europos čempionatas yra kol kas rimčiausias iššūkis.

Kaip žaidėjas jis visą savo karjerą praleido Stambule ir rungtyniavo 18 metų. Bogdaną Tanjevičių stratego poste pakeitęs Ene, kaip treneris, dar negali pasigirti jokiais iškovotais titulais.

2007-2009 m. jis treniravo Antalijos „Buyuksehir Belediyesi“ krepšininkus, o pastaruosius dvejus metus ugdė Bandirmos „Banvit“ žaidėjus.

Praėjusį sezoną jo auklėtiniai Turkijos pirmenybių reguliariame sezone užėmė antrąją vietą, tačiau neperžengė pusfinalio barjero.

Dvikova

Dominavę savo amžiaus grupėse, Jonas Valančiūnas ir Enesas Kanteris pirmą kartą gali susitikti vienas prieš vieną vyrų lygmenyje. Tai pratęstų karštą jų dvikovą, besitęsiančią nuo 2007 metų vasaros.

Tada būdami abu penkiolikmečiai, Kanteris ir Valančiūnas susitiko Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate. Jų komandos tarpusavio dvikovose pasidalijo po pergalę, tačiau svarbesnes rungtynes laimėjo mūsiškiai – mače dėl bronzos turkai buvo įveikti 65:55. Tiesa, Valančiūnas tame mače apskritai nežaidė, o Kanteris atliko įspūdingą dvigubą dublį (15 taškų, 17 atkovotų kamuolių).

Po metų Kanteris ir Valančiūnas jau varžėsi su savo bendraamžiais ir abu dominavo, tačiau jų keliai taip ir nesusikirto. Lietuviai Europos čempionate iškovojo auksą, o turkai – bronzą.

Dar po metų, 2009-ųjų vasarą, abu talentingi aukštaūgiai vėl žaidė su vyresnėmis rinktinėmis. Lietuviai ir turkai vėl susitiko du kartus, tačiau šįkart, priešingai nei 2007 metais, turkai pralaimėjo grupės varžybas, bet atsirevanšavo mače dėl bronzos. Pastarosiose rungtynėse Kanteris pelnė 35 taškus ir atkovojo 19 kamuolių, Valančiūnas pelnė 14 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.

Kanteris tame čempionate buvo išrinktas naudingiausiu žaidėju ir daugiau jaunių varžybose neberungtyniavo. Netekęs pagrindinio konkurento, Valančiūnas atvedė Lietuvos rinktinę į viršūnę Europos čempionate 2010 m. ir pasaulio čempionate 2011 m.

Dabartinėse vyrų komandose Kanterio ir Valančiūno vaidmenys skiriasi. Kanteris po dvejų rungtynių yra naudingiausias komandos žaidėjas (vid. 12,5 taško ir 6 atk. kam.), o Valančiūnas žaidė tik vienose rungtynėse.

Slaptasis ginklas

Įžaidėjai nėra stiprioji Turkijos rinktinės pusė, bet nuo suolelio kylantis ir Keremą Tunčeri keičiantis Enderas Arslanas gali padaryti lietuviams nemažai žalos.

Prieš dvejus metus Lenkijoje būtent Arslanas lietuvius varė į neviltį. Jis per 21 minutę pelnė 16 taškų, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, perėmė 2 kamuolius ir krepšį atakavo beveik be klaidų.

Šiemet jo vaidmuo komandoje šiek tiek skiriasi, tačiau jis vis tiek išlieka pavojingas. Pasirengimo cikle turkas vidutiniškai pelnydavo 5 taškus.

Devynis sezonus su vienerių metų pertrauka Stambulo „Efes Pilsen“ komandoje rungtyniavęs Arslanas praėjusį sezoną Turkijos lygoje pelnydavo po 6 taškus ir atlikdavo po 2,3 rezultatyvaus perdavimo.

Prieš tris mėnesius atakų organizatorius sudarė sutartį su Stambulo „Galatasaray“ komanda ir kitą sezoną žais drauge su Dariumi Songaila.

Lietuvos rinktinė varžovų akimis

„Lietuvos rinktinė turi daug gerų, patyrusių krepšininkų ir žiūrovų palaikymą. Žinome, ką reiškia žaisti savo šalyje, ką duoda žiūrovai. Čia matau tą pačią atmosferą, kaip pernai Turkijoje per pasaulio čempionatą. Mūsų grupė yra sunki ir rytoj laukia labai sunkios rungtynės. Niekas nenori žaisti su Lietuva ir niekas negali jaustis gerai prieš rungtynes su Lietuva“, – teigė Turkijos rinktinės vyriausiasis treneris Ene.

Muziejų durys bus atvertos iki vidurnakčio

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-02 10:47

Spausdinti | Komentarai

Rugsėjo 3 d., šeštadienį, šurmuliuos „Kauno naktys“, į kurių sūkurį įsitraukė ir Keramikos muziejus (Rotušės a. 15) bei Istorinė LR Prezidentūra (Vilniaus g. 33).

Ar teko kada muziejuje lankytis naktį? „Kauno naktų“ tai padaryti bus puiki proga, nes jų metu Keramikos muziejaus ir Istorinės LR Prezidentūros durys bus atviros net iki 24 val.

Keramikos muziejuje bus galima apžiūrėti naujausią tarptautinę parodą „Redukciją“, kur savo darbus pristato 45 menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o Prezidentūroje tik duris atvėrusi sporto prizų paroda „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918 – 1940“ nenuvils nei sporto mėgėjų, nei sirgalių, nei besidominčių Lietuvos sporto istorija bei mūsų šalies laimėjimais.

Bilietus į Keramikos muziejų ir Istorinę LR Prezidentūrą galima įsigyti vietoje. Studentams, moksleiviams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida.

Kauno naktys 2011 programa (atsisiųsti)

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-09-02 10:00

Spausdinti | Komentarai

Pirmąjį rudens šeštadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami pramogauti naktį – rugsėjo 3 dieną (iš šeštadienio į sekmadienį) Kauno centre šurmuliuos nemokamas kultūros renginys miestui „Kauno naktys: kultūra ir aš“, kurį organizuoja iniciatyvinė jaunimo grupė „Idėja Kaunui“. Naktinis kultūros renginys truks nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.

Iniciatyvinė jaunimo grupė „Idėja Kaunui“ trečius metus gaivins naktinį Kauno gyvenimą ir siūlys kauniečiams bei miesto svečiams dalyvauti kultūros kūrimo procese, pasižiūrėti šviesų šou programoje „Šviesolaidžio alėja“, paklausyti įvairios muzikos koncertų, apsilankyti menininkų dirbtuvėse, apžiūrėti naktinę parodą, pasidomėti muziejų ekspozicijomis, pasivaišinti arbata, pasižiūrėti Lietuvos ir užsienio šalių pripažintų ir dar pripažinimo siekiančių režisierių sukurtus darbus – animacinius filmus, modernius šokio spektaklius, išmokti šokti pilvo šokio ritmu, sužinoti ateitį iš neapsimetėlės būrėjos lupų, sudalyvauti ekologiją skatinančiose programose, dalyvauti įvairiuose renginiuose, stalo žaidimų varžybose ar neįprastose blondinių futbolo varžybose ir kt.

Kultūros šventės tikslas yra paskatinti domėtis kultūriniu gyvenimu: aukšto meninio lygio įvairių sričių tarptautinio ir netarptautinio profesionaliojo ir mėgėjų meno bei etnokultūros puoselėjimą, skatinti jaunimo iniciatyvas bei miestiečius ir svečius dalyvauti kultūros kūrimo procese, minint savanorystės metus.

Iniciatyvos gaivinti Kauną naktį mus paakino anų metų sėkmė – 2010 metais antrą kartą Kaune organizuotas kultūrinis renginys, kuris pritraukė per 50 tūkstančių lankytojų, dalyvavo per 240 dalyvių. 2009 metų lapkritį Kauno miesto Taryba nusprendė renginį „Kauno naktys“ priskirti prie kitų pagrindinių 2010 – 2012 metų Kauno miesto renginių.

Programos akcentai:

Jaunimo iniciatyvinė grupė „Idėja Kaunui“ žada kultūros išsiilgusiems ir jos mylėtojams naktinę programą. Joje šviesų šou „Šviesolaidžio alėja“, kurioje bus galima stebėti šviesų projekcijas. Lietuvos ir įvairiausių užsienio šalių režisieriai ir studentai bei moksleiviai pristatys savo sukurtus animacinius filmus, kurie bus rodomi trijose vietose: prie legendinės Kauno kino teatro „Romuva“, prie M. Žilinsko galerijos ir Rotušės aikštėje. Bus ir modernaus šokio susipynusio su akordeonu bei lėliu teatru spektaklis „benieko“, pilvo šokių ir arabiškų galvos apdangalų ryšimo pamokos, „Naktis prie Galerijos“, kur miestiečiams bus pasiūlyta meninės ir edukacinės veiklos.

Kauno naktų naktį, kvepiančią rudenio magija, Kauną žadins „saksofono ir gitaros improvizacija“ bei „pianino revoliucija“.

„Kauno naktyse“ pasirodys jaunimo grupės „Candee Train“, „Kaunas poezijoje su Žilvinu Vilgeliu ir grupe“, „Attitude“, „I-Jam“ ir kt. paruošusios programas, kurios vyks prie restorano „Miesto sodas“.

Interaktyvias dirbtuvėles, „Keramika“, „101 galerija gyvai“, „Po Kauno dramos tetaro balkonu“ ir kt. pristatys A.C.Patria atviras jaunimo centras „Vartai“, Kauno kolegijos studentai ir kt.

Renginio metu veiks Istorinė LR Prezidentūra Kaune, Povilo Stulgos Lietuvių liaudies muzikos instrumentų muziejus, Ryšių istorijos muziejus, Keramikos muziejus, Lietuvos sporto muziejus, Muziejus Perkūno namas ir Kauno miesto muziejus.

Renginio programa (ją galima atsisiųstičia):

„Plika ranka“


Laikas: 20.00-20.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Kyokushin karatė pasirodymas.

„Kadujo“

Laikas: 20.00-21.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Sutartinių giedotojų grupės pasirodymas.

„Karaokės naktys“

Laikas: 20.00-21.00, 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Keramika“

Laikas: 20.00-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Dviračių klinika“

Laikas: 20.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Nakties burtai“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Žavi, jauna ir neapsimetėlė būrėja pasakys kokie bus Jūsų santykiai su…

„Baidyklės“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Instaliacija.

„benieko“

Laikas: 21.00-21.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Modernus šokis, akordeonas ir lėlių teatras.

„Stalo žaidimai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Buk herojumi arba lazeriou.

„Naktinis blusturgis“

Laikas: 21.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Susipažinkime: pilvo šokis“

Laikas: 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Arabiškas galvos apdangalas“

Laikas: 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Įkvėpimas“

Laikas: 21.30-05.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Šviesos instaliacija.

„Magijos kampelis“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Muzikos kampas“

Laikas: 22.00-01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Relakso kambarys“

Laikas: 23.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“ (vaikų žaidimo aikštelė)
Data: 2011-09-03
Hedonistiniai malonumai su vynuoge.

„Viktorina KAUNAS“

Laikas: 24.00-00.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Naktinis burbulų pūtimas pižamose“

Laikas: 01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Ugnies vorkšopas“

Laikas: 22.00-01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

Animacinių filmų restrospektyva

Laikas: 00.30-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Naktinė krepšinio daina“

Laikas: 02.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Flašmobas.

„Sofų vakaras“

Laikas: 20.00-24.00 val.
Vieta: atkarpoje tarp Nepriklausomybės a. ir A. Mickevičiaus g.
Data: 2011-09-03

„Naktis su stalo futbolu“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al. 36, prie „Art house Kanklėse“
Data: 2011-09-03
„Foosin“ stalo futbolo klubas

Hipnozės lygiai. Transas.

Laikas: 21.00-22.00 val.
Vieta: Laisvės al. 54, prie Romuvos kino teatro
Data: 2011-09-03

Animacinių filmų naktis

Laikas: 22.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al. 54, prie Romuvos kino teatro
Data: 2011-09-03

„101 galerija gyvai“

Laikas: 20.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al. 53, „101 galerijoje“
Data: 2011-09-03

„Namų švara ? gamtos švara“

Laikas: 20.00-01.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

Šviesų šou „Šviesolaidžio alėja“

Laikas: 20.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

„Instaliacija KAUNAS“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

„Siaubo kambarys“

Laikas: 24.00-02.00 val.
Vieta: Laisvės al. 68, prie „Pizza Jazz“
Data: 2011-09-03

„Manodrabužiai.lt kūrybinės dirbtuvės“

Laikas: 21.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 72, prie „Coffee Inn“
Data: 2011-09-03

Eko projektas „Galvok žaliai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Laisvės al. 72, „Coffee Inn“
Data: 2011-09-03

„po Kauno dramos teatro balkonu“

Laikas: 20.00-01.00 val.
Vieta: Laisvės al. 71
Data: 2011-09-03

„Vero Cafe“ DJ Alko

Laikas: 24.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al. 75, prie „Vero Cafe“
Data: 2011-09-03

„Trise valtyje neskaitant šuns“

Laikas: 20.00-20.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Mažasis Princas“


Laikas: 21.00-21.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Bitės“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Myliu Laisvės alėją“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al.
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Midnight Journey“ / „Naktinė kelionė saldainių traukiniu“

Laikas: 20.00-21.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03
Vienintelė grupė „Candee Traip“ Lietuvoje priėmusi Minedą groti kartu.

„KAUNAS POEZIJOJE su Žilvinu Vingeliu ir grupe“

Laikas: 21.00-22.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Wanted squirt squirrel“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Attitude“

Laikas: 22.30-23.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Blondinės ir moterys už futbolą“

Laikas: 23 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„I-Jam“

Laikas: 23.30-00.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Pianino revoliucija“

Laikas: 00.30-01.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Saksofono ir gitaros improvizacijos“

Laikas: 01.00-03.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Instaliacija požeminėje perėjoje“

Laikas: 20.00-03.00 val.
Vieta: Vilniaus g., požeminėje perėjoje
Data: 2011-09-03

„Vero Cafe“ DJ Master M.Key

Laikas: 00.00-03.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 18, prie „Vero Cafe“
Data: 2011-09-03

„Interaktyvi piešinių paroda“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 10 ir Muitinė g. 2
Data: 2011-09-03

„Jaunųjų menininkų pasažas“

Laikas: 20.00-03.00 val.
Vieta: Muitinė g. 2, 4
Data: 2011-09-03

„po Rotušės balkonu“

Laikas: 20.00-20.45 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

„Dance Is My Life“

Laikas: 20.00-21.00, 23.00-24.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

„Krepšinio sirgaliai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

Animacija aikštėje

Laikas: 24.00-01.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

Muziejai, galerijos:

Istorinė LR Prezidentūra Kaune

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 23
Data: 2011-09-03

Povilo Stulgos Lietuvių liaudies muzikos instrumentų muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: L. Zamenhofo g. 12
Data: 2011-09-03

Ryšių istorijos muziejus

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Rotušės a. 19
Data: 2011-09-03

Keramikos muziejus

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Rotušės a. 15
Data: 2011-09-03

Lietuvos sporto muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: Muziejaus g. 7
Data: 2011-09-03

Muziejus Perkūno namas

Laikas: iki 21.00 val.
Vieta: Aleksoto g. 6
Data: 2011-09-03

Kauno miesto muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: Rotušės a. 15
Data: 2011-09-03

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.

Organizatorių informacija

Ką tu galėtum padaryti dėl krepšinio kamuolio?

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2011-08-30 10:03

Spausdinti | Komentarai

“Perplauksiu jūras, perbrisiu marias”. Tokie žodžiai skamba dainoje apie meilę. Niekas nepaneigs, kad bene kiekvienam lietuviui krepšinis yra daugiau nei sporto šaka. Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės Pasaulio ir Europos čempionatuose tik sustiprino tą ilgai brandinamą tautos jausmą. Bet kaip atskirti, ar ta meilė tikra, ar iš išskaičiavimo. Surenkite kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordo siekimo renginį ir viskas taps aišku.

Rugpjūčio 29 dieną Lietuva siekė kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordo. Šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienu metu buvo planuojama mušinėti 60 tūkst. krepšinio kamuolių, kuriuos Lietuvai padovanojo “Fiba Europe”. Daugiausiai – 15 tūkst. kamuolių turėjo būti mušinėjama Vilniuje, šiek tiek mažiau – 13 tūkst. Kaune. Kituose miestuose atitinkamai šis skaičius buvo mažesnis. Taisyklės, skelbtos specialioje interneto svetainėje, kurioje dalyviai galėjo iš anksto registruotis, buvo paprastos. Norint prisidėti prie rekordo reikėjo 5 minutes be sustojimo mušinėti kamuolį viena ranka.

Vienas iš paprasčiausių ir logiškiausių būdų pritraukti gerbėjus į renginį – dovanoti kamuolį, kuriuo bus pasiektas mušinėjimo rekordas. Nors tikslas pateisina priemones, tačiau tokia reklama į šventę sutraukė ne tik meilę krepšiniui demonstruojančius tautiečius, bet ir nemokamo kamuolio pasiimti atėjusius “krepšinio apsišaukėlius”. Visur jų pasitaiko, nieko čia nepadarysi. Tačiau.

Vienybės, meilės krepšiniui ir žalios bei oranžinės spalvų derinio šventėje netrūko. Kamuoliai buvo išdalinti, o tai reiškė, jog rekordas jau ranka pasiekiamas. Aptverta zona per kelias valandas buvo užpildyta ir beliko sulaukti tos akimirkos, dėl kurios visi? čia ir susirinko. Bet kas nutiko tada? Pastebėję, jog organizatoriai nebepajėgia kontroliuoti situacijos, arčiausiai išėjimo buvę “rekordininkai” būriais patraukė savais keliais. Nepaisant to, jog krepšinio kamuoliai buvo 5-o, o ne įprasto 7-o dydžio, atsirado ne vienas narsus krepšinio “gerbėjas”, pagriebęs ne po vieną, o po kelis kamuolius. Prasidėjus rekordo siekimui, Kaune dalyvių skaičius sumažėjo bent jau keliais šimtais neva dėl kamuolio mušinėjimo rekordo siekimo į šventę susirinkusių dalyvių. Vieni iš jų bėgte bėgo, bijodami, jog kamuoliai bus atimti.

Ar tik tiek verta meilė krepšiniui? Tiek, kiek kainuoja krepšinio kamuolys? Laimei, didžioji dalis žmonių parodė, jog jiems rūpi ne tik kamuolys. Ar buvo užfiksuotas kamuolio mušinėjimo rekordas paaiškės artimiausiu metu, kai stebėtojai suskaičiuos, kiek dalyvių mušinėjo kamuolį taip, kaip reikia. Tikiu, jog rekordas buvo pasiektas. Svarbiausia, jog lietuviai pasauliui įrodė, kad myli krepšinį. Myli ne dėl nemokamo krepšinio kamuolio.