Nemuno Šančiai patruklūs savo artumu miesto centrui. Intervalas, skiriantis abi Kauno teritorijas, traukia pakeleivingais aptrupėjusiais fabrikais, medinėmis trobelėmis, industriniu Žaliuoju geležinkelio tiltu, išraityta grafitine siena kitapus Volfo Engelmano daryklos, kampiniais, geležinkelio stotį atidarančiais purvinais ir „iki kaulų“ apleistais pastatais. Visa likusi Žemųjų Šančių visuma šiek tiek primena bokso, muštynių ir bailiai pasislėpusio, tikro žmoniškumo miesto knygos puslapį. Šiame miesto lape nieko neparašyta apie dažnai imituojamą ar suvaidinamą mandagumą, manieringumą, pižoniškumą ir, juo labiau, snobų „lialiavimus“.

Žemuosiuose daug senosios industrijos, medžio ir keistų žmonių. Fabrikai šiaip ne taip čia stovi dar nuo XX amžiaus pradžios. O medis savo šiltomis sienomis gaubia didžiosios daugumos Žemųjų Šančių gyventojų namus. Medinės trobelytės kaimiškos, žemos, jaukios, šiltos, desertinės mūsų pavargusioms akims.  Aukštesni – dviaukščiai, triaukščiai daugiabučiai mediniai namai primena miesčioniškąjį laikotarpį tarp dviejų karų. (Jaunesnį  pastarųjų pastatų amžių byloja ir vėlyvesnės statymo datos). Erdvūs viduje ir paprasti, kuklūs išorėje. Ypatingai patrauklus Kranto gatvelių tinklas. Šis netaisyklingas gatvių mezginys, sudarytas iš nelygių – tai platesnių, tai siauresnių gatvelių, suteikia vietovei tokios egzotikos, tokios gražios netvarkos bruožų, jog pamilsti šį Nemuno „uostą“. Arba pasibaisėjęs leki į švaresnes Lietuvos miestus, kur galima užuosti tvarkinguosius Vakarus ir šaltą sterilumą.

Žemuosiuose Šančiuose žmonės kalba, bendrauja ir klausinėja, jeigu kas neaišku. Žinoma, aktyviai dalyvauja ir mums gerai žinoma „besikabinančiųjų“ grupė, bet pastarieji savo elgesiu dėmesio nenusipelnė. Čia gyvena ir trobelėse, mūriniuose arba daugiabučiuose šiurena šeimos, senjorai, čerkutės bajorai ir čigonai. Jeigu troleibuse, vežančiame į Žemųjų gilumą, vešies kada lietuviškų pasakų knygą ir, ruošiantis tau išlipti, išgirsi pašonėj klausimą, kokią knygą skaitai, parodyk. Pasakyk, kad tai pasakos. Jeigu šiltą dieną būsi nemažai prisirengusi (-ęs) ir tau stovint stotelėje, balsas šalia pasiteiraus, ar tau nekaršta, taip pat nuoširdžiai ir atsakyk. Jeigu tau žingsniuojant Žemųjų gatve, praeis moteris, stumdama vežimėlį su vaiku, o už jos sėlins čigonės juodais tviskančiais apdarais ir atkišusios smakrus, įdėmiai žiūrės į vaikutį, nenustebk. Kai kurios tradicijos ir papročiai dar gyvi. O Žemieji Šančiai jiems laikytis ir konservuotis yra drėgniausia dirva.

-          Alvydai, ką tau reiškia reklama?

-          Man reklama yra iškeltas gyvenimo tikslas, kuriuo ir einu. Vadovaujuosi teorija, kad darbą reikia paversti hobiu, kad nebereikėtų dirbti. Juk smagu dirbti tai, kas tau patinka.

-          Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su reklama?

-          Pirmoji pažintis turbūt buvo dar mokyklos laikais, kai organizuodavome renginius, kuriuos, žinoma, tekdavo išreklamuoti, kurti plakatus bei video klipus. Paskui, jau įsidarbinęs „15min.lt“ naujienų portale, kai jis dar turėjo startuoti, tiesiogiai susidūriau su ta rimtąją reklama, kur teko susipažinti ir su prekės ženklo viešinimu visuomenėje, ir su reklamos pasaulio užkulisiais.

-          Kaip ir kodėl buvo įkurta kūrybinė reklamos studija „GYKAI“?

-          Studijos atsiradimas buvo reikalingas siekiant tobulinti savo įgūdžius. Kur kitur studijuodamas gali kurti reklamą? Tokios erdvės nebuvo, tai teko patiems ją susikurti. Tiesiog sėdėjome ir gurkšnojome alų su draugais ir supratome, kaip mes švaistome savo laiką veltui, kai galėtume tobulėti bei siekti savo tikslų. Pradėjome generuoti idėjas, kurias paskui namų sąlygomis realizuodavome foto bei video montažuose ir platindavome juos interneto platybėse. Tokiu būdu tobulėjome ir idėjiniame, ir techniniame lygmenyje bei viešinome savo prekės ženklą.

-          „Gykiška reklama“. Kas tai?

-          Žiūrėdami tam tikrų režisierių filmus ar skaitydami kai kurių autorių knygas, galime pažinti jų braižą, stilių. Taip pat yra ir su mumis. Kadangi esame maža grupelė žmonių, o kuriančių skaičius retai keičiasi, todėl „GYKŲ“ reklamas galima atpažinti ir be prisistatymų. „Gykiška“ reklama yra jaunatviška, nebijanti naujovių bei mėgstanti laužyti standartus. Ir, žinoma, neapsieiname be humoro prieskonių, kurių galima pamatyti kiekviename mūsų kūrinyje.

-          Reklamos kūrimo rinkoje daug konkurentų, įsitvirtinusių tam tikrose nišose. Kokią nišą nori užimti „GYKAI“? Kaip apibūdintumėte savo potencialų klientą?

-          Mes esame „partizanai“, o partizaninio marketingo tikroji dvasia yra mažos ir vidutinės firmos. Tik šios dvi nišos yra lanksčios ir atviros naujovėms. Joms puikiai tiktų mūsų studijos narių parengti marketingo sprendimai.

-          Kaip gimė idėja surengti reklamos konferenciją Kaune?

-          Tikriausiai tai lėmė du įvykiai. Pirma, mes, gyvendami ir dirbdami Kaune, pastebėjome, kad šiame mieste trūksta tokių renginių, į kuriuos eiti būtų smagu, kuriuose įgytume vertingų žinių ar naujų pažinčių. Antra, darydami užsakymus, pastebėdavome, kad užsakovai nežino, kokia reikalinga priemonė versle yra marketingas ir kad jie neskiria tam pinigų. Kartais pasirodydavo, jog įsikūrusių įmonių vadovai iš karto svajoja apie pelną. Tuo tarpu apie klientų pritraukimą pradeda galvoti tik tuomet, kai pastarieji nepasirodo. Mūsų tikslas – supažindinti pradedančius verslininkus su marketingo svarba bei suburti reklama besidominčius žmones į vieną vietą. O ką gali žinoti, gal susibūrę pas mus bendraminčiai sugalvos gerą verslo ar reklamos idėją.

-          „Take me“. Ką ir kam siūlote paimti?

-          Kviečiame į reklamos konferenciją savo srities profesionalus, kad galėtų perduoti savo žinias, todėl siūlome imti jas, kol šviežios ir karštos. Konferencija skirta pradedantiems ar esamiems verslininkams bei studentams, kurie žada sieti savo ateitį su reklama.

-          Kuo ši konferencija skirsis nuo kitų reklamos konferencijų Lietuvoje?

-          Kuo skiriasi? Tuo, kad ją organizuoja „Gykai“. (šypsosi – red. pastaba) Konferencijos metu bus didelis pramogų pasirinkimas: kūrybinės dirbtuvės su „Interjero Erdvės“ ir „Naujojo Projekto“ kolektyvais, poilsio zona, interaktyvios technologijos, reklaminių plakatų paroda. Kiekvienam dalyviui bus įteiktas maišelis su rėmėjų dovanomis, kurios pravers ir konferencijoje, ir už jos ribų. Renginio uždarymas vyks klube „PopStarBar“, kur bus įrengtos dvi zonos, o vakarėlio metu gros kylančios žvaigždės „The Sneekers“.

-          Ar „Take me“ yra vienintelis panašaus masto „GYKŲ“ projektas pasiekęs dienos šviesą? Gal mintyse brandinate dar ne vieną „gykišką“ idėją?

-          Ir ne vieną, ir ne dvi. Pas mus galvoje jų sukasi labai daug. Tik ar realizuosime jas visas – nežinome, nes kiekviena idėja reikalauja daug laiko ir kruopštumo. Prasitarsiu tik dėl vieno, kad žadame ateityje sukurti ir „gykišką“ filmą, bet kol kas scenarijų dar nuslėpsime nuo visuomenės akių.

-          „GYKAI“ po 5 metų?

-          Sunku pasakyti, net prieš metus negalvojome, kad organizuosime tokio mąsto reklamos konferenciją, o čia jau reikia sugalvoti penkmečio planą. Manau, kad viskas įmanoma, ir reklamos agentūros statusas, ir darbas kitose reklamos įmonėse, o gal net persiorientuosime į kinematografiją. (šypsosi – red. pastaba)

-          Jeigu vieną klausimą paskirtume reklamai, ką įterptumėte į šią vietą?

-          Praradai ryšį su reklamos pasauliu? Tai pasinaudok B planu ir ateik spalio 6 d.. į reklamos konferenciją „Take Me“, kur ryšį sustiprinti tau padės savo srities specialistai.

-          Ačiū už pokalbį.

***

Sveikinimai sėkmingai sugrįžus nuo visos KaunoZinios.lt komandos. Koks jausmas po daugiau nei mėnesio vėl išvysti užrašą „Lietuvos respublika“? Ir ar galima jį palyginti su jausmu, rugpjūčio 3-iąją paliekant Lietuvą?

Paliekant Lietuvą visus buvo apgaubęs kelionės jaudulys ir azartas. Norėjosi važiuoti kuo toliau, kuo daugiau! Žinoma, po savaitės jau ilgėjomės namų, artimųjų ir draugų, tačiau nebe pirmą kartą keliaudami žinojome, kad visada taip būna – pirma ir paskutinė savaitė sunkiausia.
Po 40 dienų pamačius ženklą Lietuvos Respublika lengviau atsidusome – pagaliau. Pagaliau namai, sava kalba, sava kultūra. Be abejonės, tas džiaugsmas sumišęs su liūdesiu, kad kelionė baigiasi, vėl teks grįžti į kasdienybę po daugiau nei mėnesio praleisto kardinaliai pakeitus aplinką. Kitas labai malonus aplankęs jausmas – didžiavimasis savimi ir visos kelionės dalyviais, kad įveikėme tokį tolimą ir be galo įdomų kelią, niekas Maskvoje neapsisuko, pasakęs „Negaliu, nenoriu“, o visi tvirtai laikėmės ir kartu išgyvenome visas negandas ir džiaugsmus.

Prakalbote apie negandas. Ar kelionės metu buvo akimirkų, kai pagalvojote: „Viskas, dabar jau kelionė baigta“?

Stengėmės neleisti sau tokių minčių. Čarlzas Dikensas yra pasakęs: „Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio viršūnės galų gale nepasieks atkaklumas“. Manau, galima teigti, kad pasiekėme visų prieš mus netikėtai išnirusių kalnų viršūnes… Kelis kartus buvo iš tikrųjų rimti automobilių gedimai – vanduo oro padavimo sistemoje, subyrėjusi greičių dėžė, sugedusi sankaba – ir komandos narių akyse prabėgdavo nerimo, baimės ir nusivylimo šešėlis… Tačiau sėkmės ir sumanumo dėka visos šios problemos buvo išspręstos ir smarkiai nekeisdami planų (netgi priešingai – pasirinkdami ilgesnįjį numatytą kelionės maršrutą) pasiekėme savo tikslus ir laimingi grįžome namo. Labiausiai džiaugiamės, kad nepavedė nei vieno sveikata, nes tai būtų buvę kur kas sudėtingiau, nei sugedusi technika.

Kas kelionėje buvo sunkiausia tiek fiziškai, tiek psichologiškai?

Geras klausimas (šypteli). Vis tik sunkiausia buvo išsiruošti į kelionę. Pasiruošti visureigius, ko nors nepamiršti ir panašiai. O jau kai išvažiuoji, viskas „rieda“ savaime. Keliaudamas viską priimi kaip iššūkius ir su didžiausiu malonumu juos įveiki. Nuo iššūkių kelionė tampa tik įdomesnė. Tokios ekspedicijos reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės. Vieniems būna sunku priprasti prie komforto nebuvimo, kitiems – prie besikeičiančių santykių ir nuotaikos, juk keliauja ne vienas žmogus ir tenka smarkiai prisitaikyti prie likusiųjų nuomonės dažnai paminant savus įsitikinimus.

Ar pavyko įsitikinti tuo, kad draugus geriausiai pažinsi kelionėje?

Prie posakio „draugą nelaimėje pažinsi“, drąsiai galima pridėti – ir kelionėje. Žmogus, išėjęs iš savo komforto zonos, paprastai pasimeta, sutrinka, o tada pasimato jo tikras veidas – įsivaizduotas „gerietis“ pasidaro piktas, irzlus ir viskuo nepatenkintas, o „tylenis“ sužavi savo orientavimosi gebėjimais ir sumanumu! Charakteris, pomėgiai, vairavimas, tas pats biologinis laikrodis (vyturys ar pelėda) ir panašiai – viskas gali sutapti su kelionės draugais arba ne. Jei nors kiek sutampa – valio, bet įsivaizduokite, jei jau kelionės pradžioje paaiškėja, kad – ne… Todėl labai svarbu pažinti kelionės dalyvius dar prieš išriedant į kelią. Išsiaiškinti lūkesčius, pasidalinti pareigomis – kas planuoja maršrutą, kas vairuoja, kas gamina valgyti ir t.t. Taip pykčio ir nepasitenkinimo atvejų skaičių galima sumažinti iki minimalaus.

Komandoje buvo ir vos devynerių sulaukusi dukra Ada. Kaip jai sekėsi ištverti šią kelionę?

Kaip bebūtų keista, bet Ados elgesys ir prisitaikymas prie aplinkos pranoko visų lūkesčius (šypsosi). Jai viskas buvo labai įdomu, visiškai negąsdino nekomfortiškos sąlygos, pasikeitęs maistas ir žmonės, su kuriais ji nesusikalbėjo jokia kalba. Ada labai džiaugėsi gyvai pamatytais kupranugariais, jurtomis ir gyvulių bandomis, kurias gano ant arklių raiti piemenys.

O kaip prie kalbos barjerų prisitaikė suaugusieji? Ar mongolai kalba kitomis kalbomis? Gal patys išmokote ką nors pasakyti mongoliškai?

Mongolų kalba pasirodė iš tiesų sudėtinga. Nors rašymui nuo 1945 metų jie naudoja kirilicą, nieko suprasti neįmanoma! Išmokome pasakyti ačiū – bayarlala.
Jau keliaudami per Rusijoje esančias respublikas, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis, pagalvojome, koks margas tas pasaulis… Bet kad ir koks jis būtų įvairus, yra viena kalba, kurią moka visi – tai ženklų kalba. Tokiu būdu dažniausiai ir susikalbėjome Mongolijoje, kadangi didžioji dalis ten gyvenančių nekalba nei angliškai, nei rusiškai.

Kokie vaizdai, emocijos buvo įsimintiniausi kelionės metu?

Iš esmės – kelionę galėtume dalinti į tris dalis – Baikalas, Mongolija, Altajus. Iš tikrųjų kiekvienai šių dalių reikėtų skirti po atskirą kelionę – visos labai ypatingos.
Baikalo ežerą pavadinti „ežeru“ tikrai negalėtume – tai tikra gėlo vandens jūra! Pasak senovės legendos, Dievas, skrisdamas virš Sibiro, nušalo rankas ir išmetė visas brangenybes, kurių didžiausia ir yra Baikalas. Apipintas padavimais ir šamaniškomis istorijomis, ežeras nepaliko nei vieno abejingo.
Mongolija paliko laisvės, budistinės ramybės ir gerumo įspūdį. Tikimės, kad dar ne vienerius metu minimali civilizacijos ir turizmo įtaka leis čia pajusti tikrą, ne dirbtinį, laisvės ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Kiekvienas gali važiuoti ir eiti kur tik nori. Nėra baimės… kai prisitaikai prie saulėtekio ir saulėlydžio, o ne prie laikrodžio rodyklių…
Altajus, ypač jo dalis Rusijoje taip pat paliko ne ką mažesnį įspūdį nei Baikalas ar Mongolija – bekraščiai kedrų miškai, turkio spalvos putojančios kalnų upės ir kalnai snieguotomis kepurėmis. Visi vienbalsiai sutarėme, kad reikia važiuoti čia atostogauti (šypteli).

Vienas kelionės tikslų buvo fotosesija su vietine mongole. Ją taip pat pavyko padaryti. Kaip sekėsi dirbti visiškai kitokiomis sąlygomis? Ar mergina lengvai sutiko? Koks skirtumas tarp lietuvaičių modelių ir šios merginos?

Viskas nuo pat pradžių vyko kaip kompiuteriniame žaidime (šypsosi). Galvojome, kaip ir kur reikės surasti tinkamą merginą… O ji atsirado pati! Priėjo ir paklausė, gal galime pavežti ją iki miestelio. Bevažiuojant ir buvo susitarta dėl fotosesijos, kurioje ji mielai sutiko dalyvauti. Tik tą vakarą neįvertinome, kad anksti temsta ir saulė labai greitai nusileidžia… Pasiruošę nuskubėjome ant kalno, tačiau saulė greitai užsimerkė ir atėjo tamsi naktis. Teko fotosesiją atidėti rytui. Kitą rytą viskas ėjosi sklandžiai – mergina, nors ir nė karto nebuvo pozavus, puikiai susitvarkė su užduotimi. Šiek tiek mus pačius blaškė labai karštas oras įdienojus ir fantastiški gamtos vaizdai aplink. Taip ir sukosi mintys, kiek originalių fotosesijų čia būtų galima atlikti… Kalbant apie skirtumus: lietuvaitės drąsesnės, atviresnės. Mūsų mergina Odontungalag (toks jos vardas) pasirodė santūresnė, bet puikiai jaučianti grožį, estetiką ir savo vertę. Reikėtų nepamiršti ir kalbos barjero – ji vos vos kalbėjo angliškai, tad teko ženklais rodyti, ką daryti. Ši foto sesija buvo tikrai labai labai įdomi patirtis.

Ar buvo kokių nors kurioziškų ar tiesiog linksmų akimirkų, kurios dar dabar kelia šypseną?

Negalėčiau išskirti kažko konkrečiai. Daug kam kelia šypseną pasivažinėjamas Baikalo bekelės vairuotojų takais – ten ir užstrigome, ir abiem visureigiais atsitrenkėme į tą patį medį. (šypsosi) Taip pat labai smagiai atrodė Mongolijoje ant motociklų daiktus gabenantys žmonės – pamatėme, kad galima ant motociklo vežtis ir aviną, ir skalbimo mašiną!

O ar buvo „atvirumo valandėlių“, kuomet išsakėte ką vieni apie kitus manote? Visgi kartu buvo praleistą daug laiko.

Tokia valandėlė buvo tik vieną vakarą, po labai sunkios ir sudėtingos dienos. Bet visi esame suaugę ir pakankamai subrendę žmonės, todėl suprantame, kad ta įtampa, atsirandanti nuo buvimo kartu kiekvieną dieną, išsisklaido kaip rūkas kasdieniame gyvenime. Viskas būna labai subjektyvu ir asmeniška, todėl daug ko negalima priimti už gryną pinigą… Po kelionės viskas susistato į savo vietas. O juk žodis gali būti kaip žvirblis – išskridęs jau nebesugrįš.

Kaip leidote laiką tuomet, kai kelias pasidarydavo itin monotoniškas?

Nebuvo daug tokių dienų. Kai vaizdas tapdavo nuobodus – miegodavome, kalbėdavome tarpusavy racijomis, žiūrėdavome filmus, diskutuodavome ar žaisdavome. Na, kartais kokį pokštą kitam ekipažui iškrėsdavome. (šypteli)

O ko labiausiai pasiilgote per tas 40 dienų?

Na, čia kiekvienam savo. Vieni ilgėjosi daržovių, pieno produktų, kiti – normalaus dušo, tualeto, dar kiti – daugiau poilsio. Labiausiai trūko… laiko! Daugiau laiko, kad galėtume aplankyti žymius objektus, ilgiau pabūti patinkančiose vietose, geriau pajusti, kuo kvėpuoja ta šalis ar tiesiog vieta, kurioje esame.

Ko jus išmokė ši kelionė?

Tikiuosi, kad visiems kelionės dalyviams pasidarė aišku, kad pasaulis nėra jau toks didelis. Ir jį galima apkeliauti. Tokios kelionės yra pats geriausias komandinio darbo išbandymas, ką visi labai aiškiai pajutome ir pamatėme. Taip pat supratome, kad visur iš esmės žmonės panašūs. Kur bekeliautum, kokius žmones besutiktum – visiems reikia draugystės, šilumos ir atviro, nuoširdaus bendravimo…

Bokso ištakos siekia dar senovės Egiptą, tačiau modernusis boksas gimė XIX a. Į Lietuvą boksas kaip ir daugelis kitų sporto šakų atkeliavo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Bokso lopšiu Lietuvoje vėlgi laikoma laikinoji sostinė.

Bokso atsiradimas Lietuvoje sietinas su žymiu transatlantiniu lakūnu Steponu Dariumi. Pradėjęs Lietuvoje populiarinti krepšinį, futbolą, beisbolą, jis taip pat buvo neabejingas boksui. Savo aplinkoje (ypač tarp aviacijos karininkų, Karo mokyklos kursantų) jis skleidė bokso idėjas, demonstruodavo jiems bokso pirštines, mokė tam tikrų bokso judesių, aiškino šios sporto šakos taisykles. Jis mokė boksuotis daugelį žinomų tarpukario Lietuvos boksininkų: K. Markevičių, V. Dagilį, R. Kazoką, J. Kudirką, V. Tarvydą ir kitus. Jis taip pat treniravo savo svainį Algirdą Škėmą, kuris 1926 m. netgi tapo Lietuvos bokso čempionu.  Steponas Darius buvo ne vien bokso mokytojas ir treneris, bet jam teko būti ir bokso varžybų teisėjo vaidmenyje. Taip pat autoritetingi bokse (dažnai teisėjaudavę) buvo V. Byla, V. Gulmanas, J.Šulginas ir kt.

Nors bokso rungtynes bandyta surengti dar 1919 m., pirmosios oficialios bokso varžybos surengtos 1923 m. gruodį Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) pirmenybių metu. Ši organizacija buvo bokso pradininkė Lietuvoje, joje būrėsi pirmieji bokso entuziaztai. Pirmąsias bokso varžybas organizavo ne kas kitas, o Steponas Darius. Pirmasis oficialus bokso čempionatas įvyko 1925 m. kovą Kaune. Jame varžėsi dviejų svorio kategorijų boksininkai. Pirmuoju Lietuvos bokso čempionu tapo Vladas Byla. 1926 m. gruodį Kaune buvo surengtas pirmasis tarpvalstybinis bokso mačas. Jame sėkmė šypsojosi kaimynams latviams ir jie nugalėjo lietuvius rezultatu 3:1.

Kaune gana dažnai buvo rengiami tarpvalstybiai susitikimai, kuriuose kaimyninių šalių atstovai išbandydavo savo jėgas bokso ringe. 1927 metais į Kauną atvyko estai V. Palmas ir K.Gernas. V. Palmui pavyko įveikti K. Markevičių, tačiau K.Gerną bokso ringe sudorojo J.Vinča. Netrukus po to J. Vinčai ėmė stebėtinai sektis, kai jis Kaune įveikė Latvijos čempioną V. Freilidrą, o netrukus ir Rytprūsių (Vokietija) – P. Vroblevskį. 1928 m. J. Vinčai pavyko nukautuoti Latvijos bei Estijos bokso čempionus – A. Ramą bei H. Kuksmaną ir jis antrą kartą tapo stipriausiu Pabaltijo boksininku (tais pačiais metais jis dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, vėliau išvyko į JAV ir kovojo profesionalų ringe). S. Darius taip pat prisidėjo prie J. Vinčos žvaigždės kilimo, buvo vienas jo trenerių.

1928 m. Lietuvos bokso čempionate rungėsi jau 32 boksininkai visose aštuoniuose svorio kategorijose, tai rodė, jog kultivuojančių boksą entuziaztų būrys gausėjo. Kaunas buvo vienas iš Lietuvos bokso centrų, tačiau greta jo stovėjo ir Klaipėda, taip pat turėjusi puikių kovotojų ringe.

Apie dujų ir naftos verslo Nigerijoje „šviesiąją pusę“. Tai viena iš rugpjūčio 23-27 dienomis vykstančio 8-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo 2011“ programos parodų.

Paroda „Atogrąžų dovana“ veiks iki rugsėjo 23 d.

Kūrybos vakaras su parodos autoriumi rugsėjo 12 d. 18 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį-ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16:30 val.

Kauno menininkų namų informacija

Nors Rimanto Kaukėno vedama Lietuvos rinktinė startavo truputį geriau, žaidimas netruko išsilyginti. Dariaus Songailos taiklus dvitaškis paskutinėmis pirmojo kėlinio sekundėmis lietuviams suteikė minimalią persvarą – 19:17. Antrajame kėlinyje turkai spurtavo 10-0 ir susikrovė aštuonių taškų pranašumą. Tačiau komandos ilsėtis išėjo po taiklaus Simo Jasaičio tolimo metimo, sumažinusio skirtumą iki trijų.

Po ilgosios pertraukos turkams pavyko išlaikyti minimalų pranašumą, tačiau lietuviai varžovams kvėpavo į nugarą. Po Martyno Pociaus taiklaus metimo ketvirčio pabaigoje Lietuvos rinktinei pagaliau pavyko persverti rezultatą. Lemiamų dešimties minučių pradžioje Simo Jasaičio ir Šarūno Jasikevičiaus taškai padėjo mūsiškiams išlaikyti minimalią persvarą, tačiau likus trims minutėms rezultatas tapo lygus.

Paskutinę minutę Darius Songaila gavo nesportinę pražangą, bet turkai ją pavertė tik vienu tašku. Vėliau tas pats D.Songaila sumetė du baudos metimus, o varžovai į tai atsakė klaida. Po taktinių turkų pražangų taikliai atakavę lietuviai įtvirtino pergalę rezultatu 75:68.

Pasiaukojantis žaidimas gynyboje ir kovojant dėl kamuolių paskutinėmis minutėmis tapo pagrindinėmis pergalės priežastimis. „Agresyviai gynėmės ir tos kelios smulkmenos nulėmė rungtynių baigtį“ – sakė septynis taškus pelnęs Paulius Jankūnas.

Tuo tarpu vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra pirmiausia padėkojo sirgaliams: „Tai buvo sunkios, nervingos rungtynėms. Ačiū fanams. Jūs mums suteikėte dvasios“.

Kalbėdamas apie rungtynes strategas paminėjo, jog nepaisant sustojusio puolimo, rinktinė neleido turkams atitrūkti dėl puikios gynybos ir tai buvo vienas lemiamų faktorių.

„Turime rasti ginklų žaisdami prieš tokias galingas komandas kaip Turkija. Žaidėjai, kaip D.Songaila, Š.Jasikevičius pakildami nuo suoliuko mums suteikia daug puikių minučių.“ – sakė K.Kemzūra  –  „Ir tai ne tik pelnomi taškai – S.Jasaitis gynyboje sustabdė Hidayetą Turkoglu, kuris gali daug daugiau.“

Kalbėdamas apie būsimus varžovus ispanus K.Kemzūra pabrėžė, jog mačai su jais visada ypatingi. „Jie – Europos čempionai. Noras prieš juos laimėti visiems būna didžiulis“, – sakė komandos treneris.

Šeštadienį Panevėžyje rungtynės nevyks, tad lietuviai su Ispanijos rinktine susigrums sekmadienio vakarą.

Lietuva: Darius Songaila 12, Simas Jasaitis ir Rimantas Kaukėnas po 11, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius po 9, Paulius Jankūnas ir Šarūnas Jasikevičius po 7, Marijonas Petravičius 5, Robertas Javtokas 4.

Turkija: Ersanas Ilyasova 20, Omeras Asikas 11, Omeras Onanas 10, Hidayetas Turkoglu 9.

1881 m. Džeimso Neismito sukurtas žaidimas paplito pasaulyje. O nuo 1922 m. Lietuvoje, įvykus pirmosioms krepšinio varžyboms, šis žaidimas įaugo į kiekvieno lietuvio širdį.

2002 m. profesorius Anatolijus Nesmejanovas sukūrė naują krepšinio variantą – trikrepšį.

Trikrepšis (Piterbasket) – tai lyg visų pamėgto žaidimo „jaunesnysis brolis“. Šis žaidimas labai panašus į tradicinį krepšinį, tik dar intensyvesnis ir emocingesnis. Jis žaidžiamas netradicnėje apskritoje aikštelėje, kurios viduryje yra stovas net su trimis krepšiais, dalyvauja po tris kiekvienos komandos žaidėjus.

„Šis žaidimas tikrai uždega, kaip ir visi komandiniai žaidimai labai suartina žmones. Manau, kad šis žaidimas nustebins žmones ir bus smagi rudeniška patirtis,“ – pasakoja UAB „Perkūno namai“ rinkodaros vadovė Daiva Spangelevičiūtė.

Šeštadienį amfiteatre, rugsėjo 3 d., 14.30 val. įvyks Trikrepšio (Piterbasket) parodomosios rungtynės. Dalyvaus Žalgirio veteranų klubo atstovai bei partneriai.

Visi, norintys išbandyti šį linksmą ir draugišką žaidimą, gali registruotis ir, surinkę trijų žaidėjų komandą, išbandyti trikrepšį. Registracija vyksta iki 2011 m. rugsėjo 3 d. el. paštu: renginiai@daugirdas.lt. Daugiau informacijos apie trikrepšį galima rasti čia.

Organizatorių informacija

Turkai, kaip ir lietuviai, laimėjo pirmas dvejas A grupės rungtynes ir yra vieni grupės lyderių.

Prieš dvikovą su pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojais Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra sako, kad komanda stengsis žaisti greitai, nes toks rinktinės žaidimo stilius.

– Treneri, kokie varžovai yra turkai? – žurnalistai paklausė Kemzūros.

– Tai stipri komanda, stipriausia iki šiol, kokią turėjome čempionate. Jie turi pakankamai talento, yra ir jaunų žaidėjų, ir patyrusių, pastarųjų daugiau. Gerai subalansuota, turi galingus vidurio puolėjus – Omerą Ašiką, Oguzą Savašą, NBA žaidėjų, Ersaną Ilyasovą, Hidayetą Turkoglu. Žaidžia pozicinį žaidimą, bet nevengia ir greito puolimo, gerai kovoja dėl kamuolių. Rungtynės bus sunkios.

– Varžovų priekinė linija stipri. Ar galima sakyti, kad rungtynės priklausys nuo aukštaūgių žaidimo?

– Manau, kad tai bus vienas iš komponentų, o nugalėtoją lems daug kas. Pirmiausia – atkovoti kamuoliai, klaidos.

– Ar žaidžiant su turkais galima tikėtis tokio greito žaidimo kaip žaidžiant su lenkais?

– Stengsimės. Kodėl mes šiandien turime žaisti kitaip? Mes taip žaidžiame. Neįmanoma per vieną naktį iš „Ferrari“ padaryti „Hammer“. Aš to nesugebu.

– Turkai draugiškų rungtynių cikle dar nerodė tokio žaidimo, kokį gali. Ar jie jau grįžta į savo ritmą?

– Leisiu jums pastebėti, kad mes taip pat per draugiškas rungtynes nedemonstravome tokio krepšinio. Draugiškas pamirškite. Žinau, kad tai yra labai stipri komanda.

– Enesas Kanteris yra talentingiausias turkų žaidėjas. Kokia jūsų nuomonė apie jį?

– Kiek mačiau, jis gana agresyviai ir pavojingai žaidžia baudos aikštelėje ir po krepšiu ir sukelia ten daug problemų. Mums ten reikia būti labai stipriems ir kovoti dėl kiekvieno metro. Ne veltui apie jį daug šnekama.

– Turkų puolėjai Ersanas Ilyasova ir Hidayetas Turkoglu yra abu labai aukšti, panašiai kaip buvo rusų Sergejus Monia ir Andrejus Kirilenka. Su rusais turėjote daug problemų, ar tos bėdos nesimatys šiandien žaidžiant su turkais?

– Stengsimės paslėpti tas bėdas, stengsimės, kad jos nesimatytų. Ilyasova žaidžia daugiau ketvirtu numeriu, o Turkoglu – antras-trečias. Jis yra kitokio plano žaidėjas nei Kirilenka ar Chriapa. Jie žaidžia kitaip nei Rusijos rinktinė, bet pavojus yra, bandysime spręsti tas problemas, jeigu jos iškils. Iki šiol mums neblogai sekėsi su Luolu Dengu, lenkų Symonas Szewczykas – ketvirtas numeris, taip pat susitvarkėme.

– Ar galime tikėtis pamatyti Paulių Jankūną dengiant Hidayetą Turkoglu?

– Manau, kad pirmiausia tai bus Martyno Pociaus ir Simo Jasaičio darbas.

„BasketNews.lt“ pateikia išsamią lietuvių varžovės Europos čempionate – Turkijos rinktinės apžvalgą.

Senojo žemyno pirmenybių A grupės dvikova tarp Lietuvos ir Turkijos rinktinių Panevėžio „Cido“ arenoje įvyks 21 val.

Turkija

Po itin sėkmingo pasirodymo pasaulio čempionate turkai yra laikomi vieni turnyro favoritų. Pasirengimo cikle prastą formą demonstravusi Turkijos rinktinė čempionatą pradėjo dviem pergalėmis paeiliui ir kartu su Ispanijos bei Lietuvos rinktinėmis įsitvirtino lentelės viršuje. Tiek turkams, tiek lietuviams pergalė garantuotų bilietą į antrąjį etapą. FIBA reitingas: 6.

Istorija

Nors turkai yra 20 kartų dalyvavę Europos čempionatuose, tačiau tik vieną kartą buvo patekę į finalą, kuris vyko Turkijoje. Aukščiausias turkų pasiekimas yra praeitais metais iškovotas sidabro medalis. Turkijos rinktinė daugiau nėra iškovojusi jokių kitų medalių, todėl ji kartais vadinama namų komanda.

Pasirengimas Europos čempionatui

Turkijos rinktinė pasirengimo etapą pradėjo pergale, tačiau po to sekė trys pralaimėjimai paeiliui, du iš jų itin gėdingi. Iš viso turkai sudalyvavo trijuose draugiškuose turnyruose.

Turkai neiškovojo nė vienos lengvos pergalės ir iki pat rungtynių pabaigos tampėsi su tokiomis komandomis kaip Ukraina, Belgija, Naujoji Zelandija ir Juodkalnija.

Visgi pačioje draugiškų rungtynių ciklo pabaigoje buvo pasiektos trys pergalės iš eilės ir leido startuoti čempionate pakiliomis nuotaikomis.

Iš viso: 9 mačai – 5 pergalės ir 4 pralaimėjimai. Vidutiniškai įmesdavo 64,4 taško, praleisdavo – 68,7 taško.

Tarpusavio susitikimai

Turkija buvo pirmoji lietuvių varžovė paskutiniuose trijuose Europos čempionatuose. Šiemet komandos susitinka vėliau, tačiau jų keliai vis tiek kertasi.

Žiūrint į istoriją, Turkijos rinktinė – labai paranki varžovė lietuviams. Mūsiškiai prieš turkus laimėjo septynis sykius, o pralaimėjo tik vienintelį kartą – tragiškame Europos čempionate prieš dvejus metus.

Paskutinėse šių komandų tarpusavio rungtynėse Lietuvos rinktinę į priekį vedė Marijonas Petravičius ir Simas Jasaitis, pelnė atitinkamai po 21 ir 14 taškų.

Prieš ketverius metus vykusiame mače arti trigubo dublio buvo Šarūnas Jasikevičius (18 tšk., 8 atk. kam., 7 rez. perd.). Tuo tarpu abiejose mačuose Turkijos rinktinės gretose rezultatyviausias buvo Hidayetas Turkoglu (18 ir 19 tšk.).

Smogiamasis trejetas

Turkijos rinktinė neturi vieno aiškaus lyderio, tačiau turi itin galingą starto penketą. Daug visko matęs Hidayetas Turkoglu į Lietuvą atvyko tik dėl vieno tikslo – laimėti.

Nors pasirengimo etape bene didžiausią patirtį komandoje turintis aukštaūgis nebuvo itin rezultatyvus, tačiau toks patyręs snaiperis gali iššauti bet kada.

Draugiškų rungtynių cikle 32 metų 208 cm ūgio puolėjas vidutiniškai pelnydavo po 6,1 taško.

Praėjusį sezoną Turkoglu pradėjo Fynikso „Suns“ komandoje, tačiau gruodį buvo iškeistas į Orlando „Magic“. Jis vidutiniškai rinkdavo po 10,8 taško, atkovodavo po 4,4 kamuolio ir atlikdavo po 4,2 rezultatyvaus perdavimo.

24 metų 206 cm ūgio Ersanas Ilyasova yra itin talentingas aukštaūgis, kuris iki galo dar neatskleidė savo potencialo profesionaliame krepšinyje.

Pasirengimo cikle turkas vidutiniškai rinkdavo po 6,7 taško. Puolėjas taip pat pasižymi universalumu, kadangi gali tiek pataikyti tritaškį, tiek žaisti po krepšiu.

Praėjusį sezoną gindamas Milvokio „Bucks“ komandos garbę jis pelnydavo po 9,4 taško ir sugriebdavo 6 kamuolius.

Į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) persikėlęs Omeras Ašikasšiandien bus tiesioginis Roberto Javtoko konkurentas.

Nors pirmasis NBA sezonas asmeniškai puolėjui nebuvo itin sėkmingas, tad Ašikas jį nori kompensuoti geru pasirodymu Europos čempionate.

Praėjusį sezoną jis rungtyniavo Čikagos „Bulls“ komandoje ir su ja nužygiavo iki pat NBA Rytų konferencijos finalo, kur 1-4 nusileido Majamio „Heat“ krepšininkams.

25 metų 213 cm ūgio „centras“ rinkdavo po 2,8 taško bei atkovodavo po 3,7 kamuolio.

Strategas

Tik prieš ketverius metus trenerio karjerą pradėjusiam Orhunui Ene Europos čempionatas yra kol kas rimčiausias iššūkis.

Kaip žaidėjas jis visą savo karjerą praleido Stambule ir rungtyniavo 18 metų. Bogdaną Tanjevičių stratego poste pakeitęs Ene, kaip treneris, dar negali pasigirti jokiais iškovotais titulais.

2007-2009 m. jis treniravo Antalijos „Buyuksehir Belediyesi“ krepšininkus, o pastaruosius dvejus metus ugdė Bandirmos „Banvit“ žaidėjus.

Praėjusį sezoną jo auklėtiniai Turkijos pirmenybių reguliariame sezone užėmė antrąją vietą, tačiau neperžengė pusfinalio barjero.

Dvikova

Dominavę savo amžiaus grupėse, Jonas Valančiūnas ir Enesas Kanteris pirmą kartą gali susitikti vienas prieš vieną vyrų lygmenyje. Tai pratęstų karštą jų dvikovą, besitęsiančią nuo 2007 metų vasaros.

Tada būdami abu penkiolikmečiai, Kanteris ir Valančiūnas susitiko Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate. Jų komandos tarpusavio dvikovose pasidalijo po pergalę, tačiau svarbesnes rungtynes laimėjo mūsiškiai – mače dėl bronzos turkai buvo įveikti 65:55. Tiesa, Valančiūnas tame mače apskritai nežaidė, o Kanteris atliko įspūdingą dvigubą dublį (15 taškų, 17 atkovotų kamuolių).

Po metų Kanteris ir Valančiūnas jau varžėsi su savo bendraamžiais ir abu dominavo, tačiau jų keliai taip ir nesusikirto. Lietuviai Europos čempionate iškovojo auksą, o turkai – bronzą.

Dar po metų, 2009-ųjų vasarą, abu talentingi aukštaūgiai vėl žaidė su vyresnėmis rinktinėmis. Lietuviai ir turkai vėl susitiko du kartus, tačiau šįkart, priešingai nei 2007 metais, turkai pralaimėjo grupės varžybas, bet atsirevanšavo mače dėl bronzos. Pastarosiose rungtynėse Kanteris pelnė 35 taškus ir atkovojo 19 kamuolių, Valančiūnas pelnė 14 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.

Kanteris tame čempionate buvo išrinktas naudingiausiu žaidėju ir daugiau jaunių varžybose neberungtyniavo. Netekęs pagrindinio konkurento, Valančiūnas atvedė Lietuvos rinktinę į viršūnę Europos čempionate 2010 m. ir pasaulio čempionate 2011 m.

Dabartinėse vyrų komandose Kanterio ir Valančiūno vaidmenys skiriasi. Kanteris po dvejų rungtynių yra naudingiausias komandos žaidėjas (vid. 12,5 taško ir 6 atk. kam.), o Valančiūnas žaidė tik vienose rungtynėse.

Slaptasis ginklas

Įžaidėjai nėra stiprioji Turkijos rinktinės pusė, bet nuo suolelio kylantis ir Keremą Tunčeri keičiantis Enderas Arslanas gali padaryti lietuviams nemažai žalos.

Prieš dvejus metus Lenkijoje būtent Arslanas lietuvius varė į neviltį. Jis per 21 minutę pelnė 16 taškų, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, perėmė 2 kamuolius ir krepšį atakavo beveik be klaidų.

Šiemet jo vaidmuo komandoje šiek tiek skiriasi, tačiau jis vis tiek išlieka pavojingas. Pasirengimo cikle turkas vidutiniškai pelnydavo 5 taškus.

Devynis sezonus su vienerių metų pertrauka Stambulo „Efes Pilsen“ komandoje rungtyniavęs Arslanas praėjusį sezoną Turkijos lygoje pelnydavo po 6 taškus ir atlikdavo po 2,3 rezultatyvaus perdavimo.

Prieš tris mėnesius atakų organizatorius sudarė sutartį su Stambulo „Galatasaray“ komanda ir kitą sezoną žais drauge su Dariumi Songaila.

Lietuvos rinktinė varžovų akimis

„Lietuvos rinktinė turi daug gerų, patyrusių krepšininkų ir žiūrovų palaikymą. Žinome, ką reiškia žaisti savo šalyje, ką duoda žiūrovai. Čia matau tą pačią atmosferą, kaip pernai Turkijoje per pasaulio čempionatą. Mūsų grupė yra sunki ir rytoj laukia labai sunkios rungtynės. Niekas nenori žaisti su Lietuva ir niekas negali jaustis gerai prieš rungtynes su Lietuva“, – teigė Turkijos rinktinės vyriausiasis treneris Ene.

Ar teko kada muziejuje lankytis naktį? „Kauno naktų“ tai padaryti bus puiki proga, nes jų metu Keramikos muziejaus ir Istorinės LR Prezidentūros durys bus atviros net iki 24 val.

Keramikos muziejuje bus galima apžiūrėti naujausią tarptautinę parodą „Redukciją“, kur savo darbus pristato 45 menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o Prezidentūroje tik duris atvėrusi sporto prizų paroda „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918 – 1940“ nenuvils nei sporto mėgėjų, nei sirgalių, nei besidominčių Lietuvos sporto istorija bei mūsų šalies laimėjimais.

Bilietus į Keramikos muziejų ir Istorinę LR Prezidentūrą galima įsigyti vietoje. Studentams, moksleiviams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida.

Iniciatyvinė jaunimo grupė „Idėja Kaunui“ trečius metus gaivins naktinį Kauno gyvenimą ir siūlys kauniečiams bei miesto svečiams dalyvauti kultūros kūrimo procese, pasižiūrėti šviesų šou programoje „Šviesolaidžio alėja“, paklausyti įvairios muzikos koncertų, apsilankyti menininkų dirbtuvėse, apžiūrėti naktinę parodą, pasidomėti muziejų ekspozicijomis, pasivaišinti arbata, pasižiūrėti Lietuvos ir užsienio šalių pripažintų ir dar pripažinimo siekiančių režisierių sukurtus darbus – animacinius filmus, modernius šokio spektaklius, išmokti šokti pilvo šokio ritmu, sužinoti ateitį iš neapsimetėlės būrėjos lupų, sudalyvauti ekologiją skatinančiose programose, dalyvauti įvairiuose renginiuose, stalo žaidimų varžybose ar neįprastose blondinių futbolo varžybose ir kt.

Kultūros šventės tikslas yra paskatinti domėtis kultūriniu gyvenimu: aukšto meninio lygio įvairių sričių tarptautinio ir netarptautinio profesionaliojo ir mėgėjų meno bei etnokultūros puoselėjimą, skatinti jaunimo iniciatyvas bei miestiečius ir svečius dalyvauti kultūros kūrimo procese, minint savanorystės metus.

Iniciatyvos gaivinti Kauną naktį mus paakino anų metų sėkmė – 2010 metais antrą kartą Kaune organizuotas kultūrinis renginys, kuris pritraukė per 50 tūkstančių lankytojų, dalyvavo per 240 dalyvių. 2009 metų lapkritį Kauno miesto Taryba nusprendė renginį „Kauno naktys“ priskirti prie kitų pagrindinių 2010 – 2012 metų Kauno miesto renginių.

Programos akcentai:

Jaunimo iniciatyvinė grupė „Idėja Kaunui“ žada kultūros išsiilgusiems ir jos mylėtojams naktinę programą. Joje šviesų šou „Šviesolaidžio alėja“, kurioje bus galima stebėti šviesų projekcijas. Lietuvos ir įvairiausių užsienio šalių režisieriai ir studentai bei moksleiviai pristatys savo sukurtus animacinius filmus, kurie bus rodomi trijose vietose: prie legendinės Kauno kino teatro „Romuva“, prie M. Žilinsko galerijos ir Rotušės aikštėje. Bus ir modernaus šokio susipynusio su akordeonu bei lėliu teatru spektaklis „benieko“, pilvo šokių ir arabiškų galvos apdangalų ryšimo pamokos, „Naktis prie Galerijos“, kur miestiečiams bus pasiūlyta meninės ir edukacinės veiklos.

Kauno naktų naktį, kvepiančią rudenio magija, Kauną žadins „saksofono ir gitaros improvizacija“ bei „pianino revoliucija“.

„Kauno naktyse“ pasirodys jaunimo grupės „Candee Train“, „Kaunas poezijoje su Žilvinu Vilgeliu ir grupe“, „Attitude“, „I-Jam“ ir kt. paruošusios programas, kurios vyks prie restorano „Miesto sodas“.

Interaktyvias dirbtuvėles, „Keramika“, „101 galerija gyvai“, „Po Kauno dramos tetaro balkonu“ ir kt. pristatys A.C.Patria atviras jaunimo centras „Vartai“, Kauno kolegijos studentai ir kt.

Renginio metu veiks Istorinė LR Prezidentūra Kaune, Povilo Stulgos Lietuvių liaudies muzikos instrumentų muziejus, Ryšių istorijos muziejus, Keramikos muziejus, Lietuvos sporto muziejus, Muziejus Perkūno namas ir Kauno miesto muziejus.

Renginio programa (ją galima atsisiųsti iš čia):

„Plika ranka“

Laikas: 20.00-20.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Kyokushin karatė pasirodymas.

„Kadujo“

Laikas: 20.00-21.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Sutartinių giedotojų grupės pasirodymas.

„Karaokės naktys“

Laikas: 20.00-21.00, 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Keramika“

Laikas: 20.00-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Dviračių klinika“

Laikas: 20.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Nakties burtai“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Žavi, jauna ir neapsimetėlė būrėja pasakys kokie bus Jūsų santykiai su…

„Baidyklės“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Instaliacija.

„benieko“

Laikas: 21.00-21.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Modernus šokis, akordeonas ir lėlių teatras.

„Stalo žaidimai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Buk herojumi arba lazeriou.

„Naktinis blusturgis“

Laikas: 21.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Susipažinkime: pilvo šokis“

Laikas: 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Arabiškas galvos apdangalas“

Laikas: 21.30-23.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Įkvėpimas“

Laikas: 21.30-05.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Šviesos instaliacija.

„Magijos kampelis“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Muzikos kampas“

Laikas: 22.00-01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Relakso kambarys“

Laikas: 23.00-24.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“ (vaikų žaidimo aikštelė)
Data: 2011-09-03
Hedonistiniai malonumai su vynuoge.

„Viktorina KAUNAS“

Laikas: 24.00-00.30 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Naktinis burbulų pūtimas pižamose“

Laikas: 01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Ugnies vorkšopas“

Laikas: 22.00-01.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

Animacinių filmų restrospektyva

Laikas: 00.30-06.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03

„Naktinė krepšinio daina“

Laikas: 02.00 val.
Vieta: Nepriklausomybės a. 12, prie „Soboro“
Data: 2011-09-03
Flašmobas.

„Sofų vakaras“

Laikas: 20.00-24.00 val.
Vieta: atkarpoje tarp Nepriklausomybės a. ir A. Mickevičiaus g.
Data: 2011-09-03

„Naktis su stalo futbolu“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al. 36, prie „Art house Kanklėse“
Data: 2011-09-03
„Foosin“ stalo futbolo klubas

Hipnozės lygiai. Transas.

Laikas: 21.00-22.00 val.
Vieta: Laisvės al. 54, prie Romuvos kino teatro
Data: 2011-09-03

Animacinių filmų naktis

Laikas: 22.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al. 54, prie Romuvos kino teatro
Data: 2011-09-03

„101 galerija gyvai“

Laikas: 20.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al. 53, „101 galerijoje“
Data: 2011-09-03

„Namų švara ? gamtos švara“

Laikas: 20.00-01.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

Šviesų šou „Šviesolaidžio alėja“

Laikas: 20.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

„Instaliacija KAUNAS“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Laisvės al., prie fontano
Data: 2011-09-03

„Siaubo kambarys“

Laikas: 24.00-02.00 val.
Vieta: Laisvės al. 68, prie „Pizza Jazz“
Data: 2011-09-03

„Manodrabužiai.lt kūrybinės dirbtuvės“

Laikas: 21.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 72, prie „Coffee Inn“
Data: 2011-09-03

Eko projektas „Galvok žaliai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Laisvės al. 72, „Coffee Inn“
Data: 2011-09-03

„po Kauno dramos teatro balkonu“

Laikas: 20.00-01.00 val.
Vieta: Laisvės al. 71
Data: 2011-09-03

„Vero Cafe“ DJ Alko

Laikas: 24.00-04.00 val.
Vieta: Laisvės al. 75, prie „Vero Cafe“
Data: 2011-09-03

„Trise valtyje neskaitant šuns“

Laikas: 20.00-20.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Mažasis Princas“

Laikas: 21.00-21.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Bitės“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 84, prie „Spurginė“
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Myliu Laisvės alėją“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al.
Data: 2011-09-03
Performancas.

„Midnight Journey“ / „Naktinė kelionė saldainių traukiniu“

Laikas: 20.00-21.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03
Vienintelė grupė „Candee Traip“ Lietuvoje priėmusi Minedą groti kartu.

„KAUNAS POEZIJOJE su Žilvinu Vingeliu ir grupe“

Laikas: 21.00-22.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Wanted squirt squirrel“

Laikas: 22.00-22.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Attitude“

Laikas: 22.30-23.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Blondinės ir moterys už futbolą“

Laikas: 23 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„I-Jam“

Laikas: 23.30-00.30 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Pianino revoliucija“

Laikas: 00.30-01.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Saksofono ir gitaros improvizacijos“

Laikas: 01.00-03.00 val.
Vieta: Laisvės al. 93, prie restorano „Miesto sodas“
Data: 2011-09-03

„Instaliacija požeminėje perėjoje“

Laikas: 20.00-03.00 val.
Vieta: Vilniaus g., požeminėje perėjoje
Data: 2011-09-03

„Vero Cafe“ DJ Master M.Key

Laikas: 00.00-03.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 18, prie „Vero Cafe“
Data: 2011-09-03

„Interaktyvi piešinių paroda“

Laikas: 20.00-06.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 10 ir Muitinė g. 2
Data: 2011-09-03

„Jaunųjų menininkų pasažas“

Laikas: 20.00-03.00 val.
Vieta: Muitinė g. 2, 4
Data: 2011-09-03

„po Rotušės balkonu“

Laikas: 20.00-20.45 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

„Dance Is My Life“

Laikas: 20.00-21.00, 23.00-24.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

„Krepšinio sirgaliai“

Laikas: 21.00-23.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

Animacija aikštėje

Laikas: 24.00-01.00 val.
Vieta: Rotušės a.
Data: 2011-09-03

Muziejai, galerijos:

Istorinė LR Prezidentūra Kaune

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Vilniaus g. 23
Data: 2011-09-03

Povilo Stulgos Lietuvių liaudies muzikos instrumentų muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: L. Zamenhofo g. 12
Data: 2011-09-03

Ryšių istorijos muziejus

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Rotušės a. 19
Data: 2011-09-03

Keramikos muziejus

Laikas: iki 24.00 val.
Vieta: Rotušės a. 15
Data: 2011-09-03

Lietuvos sporto muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: Muziejaus g. 7
Data: 2011-09-03

Muziejus Perkūno namas

Laikas: iki 21.00 val.
Vieta: Aleksoto g. 6
Data: 2011-09-03

Kauno miesto muziejus

Laikas: iki 22.00 val.
Vieta: Rotušės a. 15
Data: 2011-09-03

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.

Organizatorių informacija

Rugpjūčio 29 dieną Lietuva siekė kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordo. Šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienu metu buvo planuojama mušinėti 60 tūkst. krepšinio kamuolių, kuriuos Lietuvai padovanojo “Fiba Europe”. Daugiausiai – 15 tūkst. kamuolių turėjo būti mušinėjama Vilniuje, šiek tiek mažiau – 13 tūkst. Kaune. Kituose miestuose atitinkamai šis skaičius buvo mažesnis. Taisyklės, skelbtos specialioje interneto svetainėje, kurioje dalyviai galėjo iš anksto registruotis, buvo paprastos. Norint prisidėti prie rekordo reikėjo 5 minutes be sustojimo mušinėti kamuolį viena ranka.

Vienas iš paprasčiausių ir logiškiausių būdų pritraukti gerbėjus į renginį – dovanoti kamuolį, kuriuo bus pasiektas mušinėjimo rekordas. Nors tikslas pateisina priemones, tačiau tokia reklama į šventę sutraukė ne tik meilę krepšiniui demonstruojančius tautiečius, bet ir nemokamo kamuolio pasiimti atėjusius “krepšinio apsišaukėlius”. Visur jų pasitaiko, nieko čia nepadarysi. Tačiau.

Vienybės, meilės krepšiniui ir žalios bei oranžinės spalvų derinio šventėje netrūko. Kamuoliai buvo išdalinti, o tai reiškė, jog rekordas jau ranka pasiekiamas. Aptverta zona per kelias valandas buvo užpildyta ir beliko sulaukti tos akimirkos, dėl kurios visi? čia ir susirinko. Bet kas nutiko tada? Pastebėję, jog organizatoriai nebepajėgia kontroliuoti situacijos, arčiausiai išėjimo buvę “rekordininkai” būriais patraukė savais keliais. Nepaisant to, jog krepšinio kamuoliai buvo 5-o, o ne įprasto 7-o dydžio, atsirado ne vienas narsus krepšinio “gerbėjas”, pagriebęs ne po vieną, o po kelis kamuolius. Prasidėjus rekordo siekimui, Kaune dalyvių skaičius sumažėjo bent jau keliais šimtais neva dėl kamuolio mušinėjimo rekordo siekimo į šventę susirinkusių dalyvių. Vieni iš jų bėgte bėgo, bijodami, jog kamuoliai bus atimti.

Ar tik tiek verta meilė krepšiniui? Tiek, kiek kainuoja krepšinio kamuolys? Laimei, didžioji dalis žmonių parodė, jog jiems rūpi ne tik kamuolys. Ar buvo užfiksuotas kamuolio mušinėjimo rekordas paaiškės artimiausiu metu, kai stebėtojai suskaičiuos, kiek dalyvių mušinėjo kamuolį taip, kaip reikia. Tikiu, jog rekordas buvo pasiektas. Svarbiausia, jog lietuviai pasauliui įrodė, kad myli krepšinį. Myli ne dėl nemokamo krepšinio kamuolio.

Po jo susirinkusiųjų lauks įspūdinga Lietuvos bei Ispanijos krepšinio rinktinių kova. Žiūrovai galės ne tik pirmieji pabuvoti didžiausioje Baltijos šalyse arenoje, mėgautis įspūdingais atidarymo vaizdais, bet kartu su didžiule minia sirgti už Lietuvos rinktinės pergalę.

Pirmojoje renginio dalyje susipins magija, mitologija ir simboliai. Scenoje, kuria virs krepšinio aikštelė, mitinius vaizdus kurs ne tik video ir šviesos efektai, bet ir apie 150 įvairių hip-hop ir modernaus šokio atlikėjų.

Renginio kokybę užtikrins Lietuvoje tiek jau pripažinti, tiek ir mažiau žinomi, tačiau perspektyvūs ir itin kūrybingi savo srities specialistai:

teatro ir televizijos režisierius Kęstutis Bražiūnas, kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas Gintaras Patackas, scenografas Sergejus Bocullo, šiuo metu intensyvioms repeticijoms vadovaujanti choreografė Lina Puodžiukaitė. Šiam reginiui vadovauti pakviesta net 10-ies menininkų ir jų asistentų komanda, pasitelkti profesionaliausi Kauno muzikantų kolektyvai.

Pagrindiniu vakaro herojumi taps paprastas berniukas, kuris atidarymo renginio metu sukaups mitologines ir istorines galias savo svajonių įgyvendinimui. Tai vertybės, kurios mus stiprina ir vienija.

„Džiaugiamės, jog „Žalgirio“ arena sutiko įgyvendinti įspūdingą renginį kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sujungiant kultūrinį renginį su krepšinio varžybomis. Atveriant tokio svarbaus sporto objekto duris surengti vien iškilmingą koncertą nepakanka“, – sakė LKF prezidentas Vladas Garastas.

„Žalgirio“ arenos atidarymą vainikuos Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Vidmanto Bartulio ir poeto Gintaro Patacko sukurta oratorija „Tas kosminis krepšinio jausmas“, atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir keturių solistų: sopranas Asmik Grigorian, tenoras Edgaras Montvidas, altas Kristina Jatautaitė, baritonas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Diriguos Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis.

Po įspūdingo atidarymo šou bus paskelbta pertrauka, o po jos 21 val. prasidės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Europos čempionės Ispanijos komandos dvikova.

2006 metų pasaulio, 2009 metų Europos čempionai ir 2008 metų olimpiniai vicečempionai ispanai nusiteikę susigrąžinti pernai Turkijoje prarastą šlovę, todėl į rinktinę šiemet surinko visus šiuo metu geriausius savo krepšininkus. Ispanijos ekipa dar nepamiršo, kaip buvo sutriuškinta Lietuvoje 2009-ųjų Europos čempionato išvakarėse, todėl sieks įrodyti, kad gali laimėti ir mūsų šalyje.

Organizatoriai visus smalsuolius kviečia į naująją areną ir ragina nevėluoti: arenos durys atveriamos jau 17.30 val., renginio pradžia 19 val. Numatoma tiesioginė TV3 transliacija.

Transporto informaciją „Žalgirio“ arenos atidarymo šventės žiūrovams galima rasti čia.

Zalgirioarena.lt informacija

Siekiant išvengti automobilių, vykstančių į renginį, spūsčių ir automobilių statymo problemų kviečiame naudotis Kauno viešojo transporto (KVT) paslaugomis.

Patogiai atvykti į „Žalgirio“ areną galite įprastais KVT maršrutais.

Atvykus į Kęstučio gatvėje esančias stotelės „Gedimino g.“, „S. Daukanto g.“ arba Vytauto prospekte esančią stotelę „Griunvaldo g.“ areną pėsčiomis pasieksite per 5-10 minučių.

2011 m. rugpjūčio 18 d. reguliarių KVT maršrutų autobusai ir troleibusai kursuos įprastu darbo dienų eismo tvarkaraščiu.

Po renginių galėsite pasinaudoti specialiais autobusų maršrutais, žymimais „ŽA“, skirtais suteikti viešojo transporto paslaugas „Žalgirio“ arenos lankytojams pasibaigus renginiams arenoje.

Keleiviai bus įlaipinami Karaliaus Mindaugo pr. ties „Žalgirio“ arena specialiai kiekvienam maršrutui įrengtose stotelėse.

Kiekvienam „ŽA“ maršrutui bus įrengta atskira stotelė, ant stotelės ženklo nurodant kokio maršruto autobusas išvyks iš minėtos stotelės.

Keleiviai išlaipinami maršruto trasoje esančiose stotelėse.

Atvykimas į „Žalgirio“ areną traukiniu iš Vilniaus

„Žalgirio“ arenos atidarymo šventės žiūrovams iš Vilniaus atvykti į Kauną yra numatyti specialūs geležinkelio keleivinių traukinių maršrutai.

2011 m. rugpjūčio 18 dieną 17.25 val. iš Vilniaus geležinkelio stoties numatomas greitojo traukinio „Vilnius-Kaunas“ išvykimas, planuojamas atvykimas į Kauno geležinkelio stotį – 18.30 val.

Traukiniu iš Vilniaus atvykę žiūrovai iš Kauno geležinkelio stoties galinės stotelės į „Žalgirio“ areną galės nuvykti KVT specialaus „ŽA 1“ maršruto autobusais.

Po renginio tuo pačiu „ŽA 1“ KVT autobusų maršrutu keleiviai galės atvykti į Kauno geležinkelio stotį, kur jų lauks geležinkelio keleivinio maršruto „Vilnius – Kaunas“ traukinys.

KVT autobusų „ŽA“ maršrutų eismas po renginių „Žalgirio“ arenoje

Autobusų maršrutų „ŽA“ išvykimo laikas nėra nustatytas ir priklausys nuo renginių arenoje pabaigos. Suplanuoti septyni „ŽA“ autobusų maršrutai.

Autobusų maršrutai „ŽA“:

ŽA1 Žalgirio arena – Geležinkelio stotis

Autobusai važiuoja iš Žalgirio arenos į Geležinkelio stotį.

ŽA2 Žalgirio arena – Partizanų g.

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., Kaunakiemio g., Karo Ligoninės g., Vytauto pr., Parodos g., K. Petrausko g., Vydūno al., Radvilėnų pl., A. Baranausko g., Birželio 23-iosios g., V. Krėvės prospektu.

ŽA3 Žalgirio arena-Europos pr. – 2-asis fortas

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., Prietilčio g., Europos pr., Veiverių gatve.

ŽA4 Žalgirio arena – Panemunė

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., A. Juozapavičiaus pr., Tilto g., Vaidoto gatve.

ŽA5 Žalgirio arena – 2-oji ligoninė

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., Birštono g., Gimnazijos g., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Linkuvos g., Varnių g., Baltų pr., Žiemgalių g., Baltijos g., Naujakurių gatve.

ŽA6 Žalgirio arena – Taikos pr. – Petrašiūnai

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., Birštono g., Gimnazijos g., Šv. Gertrūdos g., Savanorių pr., Taikos pr., Kovo 11-osios g., R. Kalantos g., T. Masiulio gatve.

ŽA7 Žalgirio arena – Eiguliai-Kalniečiai

Autobusai važiuoja Karaliaus Mindaugo pr., Birštono g., Gimnazijos g., Šv. Gertrūdos g., Savanorių pr., Utenos g., Sukilėlių pr., Šiaurės pr., S. Žukausko g., P. Lukšio g., Savanorių prospektu.

Atvykimas į „Žalgirio“ areną automobiliu

Jei vis dėlto nusprendėte į renginius „Žalgirio“ arenoje atvykti automobilių, siūlomos automobilių statymo vietos yra Prekybos ir pramogų centro „Akropolis” automobilių stovėjimo aikštelėje ir Karaliaus Mindaugo prospektas.

Prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė 4-tame aukšte bus rezervuota lankytojams, turintiems bilietus į „Žalgirio” arenos atidarymo šventę, todėl norint pastatyti automobilį šioje aikštelėje kontrolieriams reikės pateikti bilietus į „Žalgirio” arenos atidarymo šventę.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpa ties „Žalgirio“ arena yra skirta viešojo transporto autobusams stovėti, todėl šioje vietoje automobilių statyti nebus galima.

Automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje Nemuno saloje greta „Žalgirio“ arenos automobilių statyti galima nebus.

Kauno viešojo transporto organizavimo schema renginiu „Žalgirio“ arenoje metu.

Transporto organizavimo schema renginių „Žalgirio” arenoje metu.

Dažnai žmogaus nuojauta žino daugiau negu protas. Jis jaučia, kad liūdėti kaip ir nėra dėl ko, bet kažkas vis šnabžda, kad šalia pradžių visada yra pabaigos. Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Lyg pabaigos pradžia. O štai rugpjūčio 4-ąją Kauno ryšių istorijos muziejuje įvyko jau ketvirtasis, priešpaskutinis, šio sezono Senamiesčio žiogo koncertas. Vis dėlto gerų emocijų ir šypsenų jame netrūko. Bet kokias mintis apie vasaros ir sezono pabaigą čia vijo Mykolas Jokubauskas, Zala ir Driukas, Gediminas Storpirštis su grupe bei grupė „Liūdni slibinai“.

Koncertą kaip įrasta pradėjo jaunasis atlikėjas. Šį kartą muzikantų puokštė buvo kaip niekad lygiavertė, o jauniausiojo atlikėjo rolę joje užėmė Mykolas Jokubauskas. Atlikėjas iškart perspėjo žiūrovus, kad jo kūrybą būtų labai sunku pavadinti dainuojamąja poezija ir prisipažino, kad bijojęs groti Kaune. Tačiau publika muzikantą priėmė labai šiltai ir pradžioje pasirodęs jaudulys iki pasirodymo pabaigos išnyko. Įvairiausiais amžiaus tarpsniais egzistencinius klausimus nagrinėjančią gana rimtą Mykolo kūrybą pakeitė geros nuotaikos nestokojantys Andrius Zalieska bei Aurimas Driukas. Paprastai gyvulių filosofijas nagrinėjantys ir Ežiuku bei Meškiuku virstantys atlikėjai šį kartą pasirinko žmogiškesnius dalykus – meilę, vienatvę, paslaptis. Tačiau į viską pro šypsnį žvelgiantys muzikantai nė akimirkos neleido liūdėti – kvietė su mylimu žmogumi kalbėti atvirai (tik perspėjo – vėliau gali tekti prisijungti prie jų bedainuojant apie vienatvę), kalbėjo apie pavydą vienišiems žmonėms, kurie dar gali „traukti mylimų ieškot“. Taip besidalinant mintimis apie likimą, koncertas nepastebimai įpusėjo, o sceną visiškai užpildė Gediminas Storpištis, į Kauną atsivežęs visą būrį puikių muzikantų: šio žanro mėgėjams puikiai pažįstamą multinstrumentualistą Saulių Petreikį (pučiamieji, vokalas), Daumantą Slipkų (klavišiniai, perkusija), Vytą Mikeliūną (smuikas), Vytį Nivinską (kontrabosas) bei Joną Krivicką (gitara). Tokia gausi palyda padovanojo neįprastus dainuojamajai poezijai garsus, supintus su pasaulio etnine muzika (world music). Nemažai dainų iš savo naujojo albumo „Taip“ atlikęs G.Storpištis sukūrė nepaprastai šiltą atmosferą, sulaukė gausių aplodismentų ir dar kartą galėjo įsitikinti, kokia yra Laikinosios sostinės publika yra lanksti.

Ramybę, tvyrojusią viename Senamiesčio kiemelių, greitai sudrumstė „neatpažintas mitologinis reiškinys muzikinėje erdvėje“ kitaip dar žinomas „Liūdnų slibinų“ pavadinimu. Šiaip aktorių grupelei nėra jokių ribų – jie nepabūgo mesti iššūkio legendinei grupei „The Beatles“ pateikdami vienos labai gerai žinomos dainos lietuvišką versiją, atlikdami edukacinį triptiką. Muzikantai pasiskirstė publiką (Vaidą Kublinską turėjo mėgti moterys, grupės moterį Aistę Lasytę – vyrai, o mažąjį grupės narį Dominyką Vaitiekūną – vaikai) taip paaiškindami, kodėl jie yra tokie populiarūs, t.y. į jų koncertus susirenka daugiau nei 20 žmonių, o savo pasirodymą užbaigė „vis labiau populiarėjančio žanro – sakytinės poezijos“ – daina „ArbaTa“. Vis dėlto žiūrovams neužteko to, ką pateikė muzikantai, ir po pasirodymo jiems teko sugroti žiūrovų prašomą beveik lietuvių liaudies dainą „Karvytis“.

Vakaro sutemoms nepastebimai apgaubus Kauno senamiestį, scenos žibintams išskiriant tik atlikėjus, o laikrodžio rodyklei pralenkus dešimtos valandos žymą, į pabaigą atėjo ir šis, priešpaskutinis, penktojo sezono koncertas. Rugpjūčio 18-ąją jau paskutinį kartą šiemet į koncertą kviesiantis Žiogas vėl pateiks ypatingų atlikėjų puokštę – čia lankysis jaunoji atlikėja Kristina Muravjova, teatro laboratorija „Atviras ratas“, Bjelle ir Peru bei po festivalio „TAI-AŠ“ Lietuvą pamilęs svečias iš Airijos Denis McLaughlin .

Vilmanto Ramono užfiksuotas akimirkas iš koncertą galima rasti čia.

Bijau jaunystės, kuri trumpesnė už pirmas ir paskutines penkias minutes su mylimu žmogumi, bijau ir tų paskutinių minučių, o gal labiau nežinomybės, kada gi jos pradės tiksėti. Bijau savęs, nes kartais pavirstu keliais, kurie veda į skirtingas puses, o pažintiniai autobusai pernelyg brangūs laiko ir vidinės ramybės atžvilgiu. Bijau sudėtingų žodžių, kurie tokie spengūs paprastumo vienkiemio pripratintoms ausims, kaip ir žodžių, kurie skirti paveikti mano kūną, o ne sielą. Velniop juos. Tikrai. Bijau apsimetėlių žmonių, kurie nuolat šypsosi, o galvoje nešiojasi siaubingus planus, nes labiausiai žmogų žeidžia melas ir nepasitikėjimas. Bijau tapti kaip jie. Bet tik todėl, kad baimė yra vienintelis priešnuodis.

Nenoriu, kad mano vaikai augtų papuose paskendusio televizoriaus mėnesienos šviesoje, nenoriu, kad jų smegenyse veistųsi nepilnavertiškumo kandys, graužiančios besivystančią asmenybę. Nenoriu, kad norėdamas aplankyti savo anūkus turėčiau važiuoti į kažkokias anglijas, bijau, kad jų akyse galiu atrodyti tik vaikštantis ir kosėjantis testamentas.

Kita vertus, iki to laiko turiu daugybę progų pasimokyti iš savo klaidų, kai kurias baimes palikti užnugaryje, o kai kurioms spirti užpakalin, kad dar ir bėgtų priekyje manęs, juk nenoriu prarasti motyvacijos. Bet jos vis įgauna naujas formas, grįžta įlidusios į ėriuko kailinius, todėl reikia žirklių, kad pamatytum, gi po jais slepiasi…

Originalus įrašas tinklaraštyje Mantvydo Leknicko blogas

Lietui kiek aprimus, koncertas perkeltas nebuvo, o geros nuotaikos pasisemti susirinko pilnas Ryšių istorijos muziejaus kiemelis. Pirmasis į sceną kaip jau įprasta pakilo jaunasis atlikėjas. Šį kartą tai buvo Gytis Ambrazevičius. Vos jam užgrojus galėjai ir pasimesti, ar tik čia neatvyko vienas žinomiausių šio žanro atlikėjų Domantas Razauskas. Tačiau vos Gytis uždainavo, viskas vėl grįžo į savo vietas. Šio jaunojo atlikėjo pasirodyme netrūko sudėtingų tekstų, melodinių vingių, gitaros derinimų ir „razauskiškų“ akcentų. Vos prasidėjus koncertui – O stebukle! – lietus visiškai liovėsi, palikdamas skėčių jūra užmaršty ir leisdamas pasirodyti net žydro dangaus lopinėliams. Lūpinės armonikėlės ir gitaros garsus pakeitė švelnios pianino melodijos su alto griežimu. O Gytį Ambrazevičių scenoje pakeitė Ieva Narkutė ir altininkas Kęstutis Pleita. Duetas šio vakaro pasirodymą pavadino teminiu – „Nelaiminga meilė“. Daug ir labai nuoširdžiai apie žmonių tarpusavio jausmus dainuojančios Ievos tekstai kas kartą priverčia susimąstyti, įvertinti tai, ką turime. Na, arba ko neturime. Alto garsai tapo lyg širdies aidas apdainuojamos situacijos metu, o švelnus Ievos balsas uždarė į savas mintis, kuriose teko pervertinti visą savo gyvenimą.

Po pertraukos scenoje pasirodė Giedrius Arbačiauskas ir violončelininkė Agnė Arbačiauskienė. Savo pasirodymą pradėjęs eilėraščiu, Giedrius nuoširdžiai pasakojo apie kiekvienos dainos atsiradimą, o šie pasakojamai būdavo apipinti dvylikastygės gitaros melodijom bei viską dar labiau paryškinančiais violončelės garsais. Šį ramų ir šiltą duetą pakeitė Andrius Kaniava ir grupė: Aleksandras Tenas (gitara) ir Sigitas Mickis (klavišiniai). Artistiškos ir linksmos dainos apie gyvenimą ir supančius žmones neleido dingti šypsenoms. Šiltas bendravimas su publika susilaukė šios palankumo, o gera nuotaika buvo garantuota iki pat koncerto pabaigos. Nors likus vos porai dainų iki koncerto pabaigos, lietus sugrįžo, Andriui ištarus „Ai, koks skirtumas“, programa nebuvo trumpinama, o ir žiūrovai nežadėjo skirstytis. Šiltai aplodismentais išlydėjus atlikėjus, Žiogas nuliuoksėjo slėptis nuo lietaus kviesdamas jau rugpjūčio 4-ąją sugrįžti į tą patį Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelį, kuriame vėl skambės gerą nuotaiką ir šilumą nešančios dainos.

Vilmanto Ramono nuotraukas iš renginio galima rasi čia.

Pirmoji savo talentą ir sugebėjimą vyti lietų parodė šešiolikmetė Gintarė Ružinskaitė. Jau tradicija tapęs jaunųjų atlikėjų pasirodymas koncerto pradžioje ir vėl nenuvylė. Stiprus merginos balsas, įsimintini, vizitine kortele tapusios, pirmosios dainos tekstai bei gitaros garsai – visa tai sudarė solidaus pasirodymo įspūdį.

„Rodos lietus kaupiasi“ – pasakė vienas visiems gerai žinomas animacinio filmo personažas. Vytautas V. Lansbergis, scenoje pasirodęs antrasis, su minėto personažo kadaise televizijos ekranuose ištarta fraze šį vakarą sutikti negalėjo. Aktorius, režisierius ir knygų autorius nieko nelaukdamas ėmėsi svarbiausios vakaro misijos – lietaus atbaidymo. Jiems (kartu koncertavo ir kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas) tai daryti sekėsi tikrai neblogai, o susirinkusieji stengėsi padėti: „išlaidžiau ožką miškan riešutaut..“. Istorija apie paskutinį bilduką ore susikaupusius vandens lašus privertė nejuokais išsigąsti, bet neatbaidė.

Kova su lietumi tęsėsi. Estafetę perėmė „Atika“ – geriausia Lietuvos bardų grupe tapusi muzikantų kompanija iš Klaipėdos. Kokybiška muzika nepaliko abejingų, o grupė padovanojo publikai ne vieną savo hitą. Pasirodymą „Atika“ baigė kartu su Domantu Razausku, kuris iš karto po dainos į sceną pasikvietė Paulių Ruką (bosinė gitara) ir Simą Butavičių (smuikas). Trijulė nuotaikingu ir melodingu pasirodymu atsiuntė žinią ir apie koncerto pabaigą. O lietus taip ir nepasirodė.

Ir tik koncertui pasibaigus ir nebelikus kam su lietaus debesimis kovoti, kelias namo prisipildė didelių ir mažų vandens telkinių, o rankose nešami saulės akiniai priminė, jog vasara dar nesibaigė. Kaip ir „Senamiesčio žiogo“ penktasis sezonas, kurio trečiasis koncertas numatytas liepos mėnesį klausytojams pristatys dar vieną dainuojamosios poezijos injekciją.

„Aš labiau!“ – subliuvo už netoliese augančio beržo besišlapinantis vyrukas nuo Plungės, studijuojantis teisę. „KĄ? Taigi prispaudė.“.

Atėjus vakarui, visi susėdę bučiavo pačių išsiuvinėtą kažkurios Afrikos valstybės vėliavą, velniškai panašią į Lietuvos, o Stanislovui užgrojus lūpine armonikėle, Tomas pasinaudodamas visą dieną nuo kamerų besislėpusio Andrėjaus silpnumu (vis tik rūsyje naminę ragavo..) parodė, kaip Mindaugas nudėjo paskutinį vienytis nesutikusį kunigaikštį. Kelios merginos krykštavo lyg ančiukai, o operatorius paprašė padėjėjo padalinti joms po alaus butelį. „Puiki reklama išeis“ – garsiai samprotavo.
Prieš tai pasyviai laikęsis Martos, Gailiaus ir Sandros būrelis staiga pasileido Lenkijos pusėn – Marta dievagojosi, kad lyg kažkada istorijos pamokoje nugirdusi, jog Lietuva ir Lenkija anksčiau buvo viena valstybė..

Pyktelėję likusieji (laužą uždegti ir prižiūrėti mokėjo vienintelis Gailius), ilgai laiko veltui nešvaistė – greitai buvo surengtos keiksmų varžytuvės, lietuviškais tautosakos motyvais (Gintautės plaukai buvo supinti į kasas, o Augis avėjo medienos spalvos „kroksais“). Ech, norėčiau pamatyti jų veidus, kai sužinojo, jog visos pastangos galiausiai buvo „užpypintos“..

O namuose sėdintys žiūrovai, kad plaka pirštais išmaniuosius telefonus, kad balsuoja, juk Lietuvą myli ir jie ne ką mažiau.. „Va, Karoli, kodėl tu nėjai į atranką, būtum dabar visoj giminėj mylimas, o mus puikiais tėvais laikytų.“.

Išgirdę apie tokį laidos formatą, bemaž viso pasaulio šalių vadovai priverčia tokias laidas rodyti ir savo valstybėse, greitai įsigali visuotinė taika, o „Aš myliu Lietuvą“ prodiuseriai laimi Nobelio taikos premiją.
LNK nebeprivalo rodyti 70 proc. rusiškų serialų, o Jampolskis pagaliau išeina seniai užsitarnauton pensijon. Mūsų akys ilsisi.

Išaušta dar vienas nuostabus rytas. Šalia prodiuserio miegojusiai blondinei iš nosies pradeda bėgti silikonas, o tai ženklas, jog geriausius dalykus žmonės dažniausiai tik susapnuoja.. Sėkmės Tau.

Originalus įrašas tinklaraštyje Mantvydo Leknicko blogas

Pristatydamas šį projektą, Gintautas Labanauskas lygino Kauną su pietiniame Paryžiuje įvykdytomis vandens kelio rekonstrukcijomis. Čia jau prieš kelis dešimtmečius pradėtas bendras projektas tarp vietinio verslo ir savivaldybės, atvėrė šią miesto dalį turizmui bei investicijomis.

„Bendra projekto vertė tikrai nemaža – apie 3,5 mln. litų, tačiau suprantame situaciją ir pradėsime viską nuo mažų žingsnelių, kurių pirmas būtų farvaterio sutvarkymas iki Žalgirio arenos.

Tam reikėtų išvalyti apie 80 tūkst. kg. grunto, pašalinti riedulius nuo upės dugno bei pagilinti grimzlę iki 115 cm., kad galėtų praplaukti privatūs laiveliai ar nedideli kateriai. Techniškai tai nėra sudėtingas darbas, o kartu su prieplaukos įrengimu saloje bendra darbų kaina siektų apie 100 tūkst. litų, numatoma navigacija Nemuno upėje siektų 230 dienų parų per metus “, – sakė direktorius.

Dabartinis Kauno miesto meras R. Mikaitis, praėjusioje kadencijoje aktyviai kuravęs šį projektą, džiaugėsi, kad šio projekto įgyvendinimas ne tik sudarytų galimybę priplaukti prie Nemuno salos bei „Žalgirio“ arenos, bet ir paskatintų privataus verslo, tokio, kaip vandens taksi, atsiradimą.

Šiuo metu Kauno savivaldybėje minėtos prieplaukos klausimas jau baigiamas spręsti. Lėšų, prieplaukos prie „Žalgirio“ arenos įrengimui, savivaldybė ketina skirti iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo, taip pat kartu su arenos operatoriumi bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis dėl turizmo plėtros Kauno mieste.

Vandens turizmui Kaune ir Kauno raj. skiriama daug dėmesio

„Užpernai prie Vytauto bažnyčios įrengta pontoninė prieplauka mažiems laivams prisišvartuoti, pernai pasitvirtino su Kauno rajono savivaldybe inicijuotas maršrutas Nemunu iš Kauno į Kulautuvą. Reiktų prisiminti senąjį Kauną iki XVI a. , kai jis dar priklausė Hanzos pirklių lygai ir laivyba buvo neatsiejama miesto kasdieninio gyvenimo dalis. Ši prieplauka gali tapti galutiniu maršrutu užsienio svečiams, plaukiantiems iš Klaipėdos“, – sakė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.

Šiemet kelionę iš Kauno į Kulautuvą „Vivatur“ parodos organizatoriai kartu su Valstybiniu turizmo departamentu pripažino įdomiausia „Vivatur 2011“ kelione Lietuvoje.

Vienas pagrindinių prieplaukos įrengimo tikslų – noras atgaivinti gerai visų prisimenamą maršrutą Nemunu plaukiant raketa. Prieplaukoje numatoma įrengti ir kuro kolonėlę – tai paskatintų čia švartuotis bei papildyti degalų atsargas ir smulkiuosius, privačius, vandens turizmu užsiimančius verslininkus.

„Kreipsimės ir į Klaipėdos, Nidos savivaldybes, Turizmo departamentą, nes norime išlaikyti šį vandens maršrutą Nemunu. Per visus Lietuvos nepriklausomybės metus šio maršruto išlaikymui, tobulinimui buvo skirta apie 300 mln. litų. Suprantame, kad bet koks keleivių pervežimas miestui nebus labai pelningas, tačiau nereikia tikėtis, kad Nemuno linija gali gyvuoti tik privačių verslininkų lėšomis, jų skirtomis dotacijomis. Miestas ras galimybių padėti išlaikyti šį maršrutą, suteikiantį Kauno miestui žavesio“, – pasitarime dėl „Žalgirio“ arenos prieplaukos kalbėjo mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas.

Šalia naujosios „Žalgirio“ arenos planuojama prieplauka jau yra brėžiniuose. Ji turėtų įsikurti prie akmenimis grįstos krantinės, jau neabejojame, kad tai bus mobili, pagal vandens lygį Nemune nusileidžianti arba pakylanti, prieplauka. Šioje vietoje yra visos sąlygos – elektros įvadas, bus tvarkoma nuotekų sistema“, – susitikime pas mero pavaduotoją sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Šis skyrius ir rūpinsis prieplaukos įrengimu, pinigai bus skiriami iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo.

Kauno rajone jau yra įrengtos keturios kilnojamosios prieplaukos: Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Raudondvaryje, Vilkijoje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs upinis keltas.

Jeigu norite pademonstruoti savo muzikinę fonoteką, atlikti muzikinį, aktorinį ar kitą pasirodymą, prekiauti blusų turguje, susisiekite su organizatoriais ir užsiregistruokite. Kontaktai: tel.nr. +37067636928 (Beta) arba rašykite laišką kavinekultura@gmail.com.

Vladas Nagevičius gimė 1881 m. Kretingoje, 1902–1910 m. mokėsi Peterburge (1904 m. baigė Archeologijos institutą, 1910 m. – Karo medicinos akademiją), 1910–1918 m. tarnavo karo gydytoju Rusijos karo laivyne.

1918 m. grįžo į Tėvynę ir iš karto ėmėsi raginti jaunos valstybės kūrėjus kurti savo kariuomenę, akcentavo jos svarbą įtvirtinant nepriklausomybę nestabiliu ir permainingu pokario laikotarpiu. 1918 m. spalį tapo Apsaugos komisijos nariu (Krašto apsaugos ministerijos pirmtakas). Lietuvos kariuomenė buvo pradėta kurti 1918 m. lapkričio 23 d., tačiau iki 1919 m. pradžios dėl kareivių ir ginkluotės stygiaus buvo mažai veiksni.

Besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje V. Nagevičius pasižymėjo itin didele energija ir iniciatyvumu: 1919 m. jo pastangomis buvo įkurta Karo ligoninė, kuri veikė buvusio Karmelitų vienuolyno pastatuose (juose dar nuo 1836 m. veikė caro kariuomenės karo ligoninė), jis buvo vienas iš idėjos sukurti Vyčio kryžiaus ordiną (juo buvo apdovanojami pasižymėję kovotojai už Lietuvos laisvę) autorių, prisidėjo kuriant lietuvišką karių uniformą. 1920 m. gegužę jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis – būdamas 39 metų jis tapo jauniausiu tuometinio Lietuvos kariuomenės generaliteto nariu.

Vladui Nagevičiui priklauso Karo muziejaus kūrimo idėja, kuri jam kilo dar 1919 m., siekiant ateities kartoms palikti liudijimą apie Nepriklausomybės kovas bei kitus lietuvių praeities žygius už savo valstybę. Tačiau tuomet muziejaus kūrimo idėją užgožė Nepriklausomybės kovos ir muziejaus steigimas nusitęsė iki 1921 m., kada buvo įkurta Karo istorijos kolegija, kuriai ir vadovavo generolas V. Nagevičius. Jai buvo pavesta rašyti kariuomenės pulkų istoriją, organizuoti Karo muziejų ir archyvą. Karo muziejus, kuris buvo įsikūręs senoje medinėje cerkvėje bei buvusiame Dono kazokų manieže, buvo atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Vladas Nagevičius 1921–1940 m. ir 1941–1944 m. buvo šio muziejaus viršininkas. Jo iniciatyva buvo kuriamos ekspozicijos, rūpintasi lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę įamžinimu, priešais muziejų įrengtas memorialinis sodelis. 1930–1936 m. statant naująjį (dabartinį) Karo muziejaus pastatą (architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis) V. Nagevičius taip pat skyrė daug dėmesio jo statyboms. Jo vadovaujamas Karo muziejus (1930 m. gavęs Vytauto Didžiojo vardą) tarpukariu tapo tarsi lietuvių tautos šventove, ugdęs ir puoselėjęs patriotines visuomenės nuostatas.

Daug dėmesio bei energijos V. Nagevičius skyrė savo profesinei sričiai – karo medicinai. 1919–1940 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai. Tarpukariu buvo vienas iš autoritetingiausių karo medicinos ir sanitarijos specialistų. Savo profesines žinias nuolat plėtė ir gilino, dalyvavo tarptautiniuose karo medicinos kongresuose Madride (1933 m.), Briuselyje.

Kitoje straipsnio dalyje skaitykite apie visuomeninę bei archeologinę generolo V. Nagevičiaus veiklą.

Birželio 4 dienos vakarą, motociklų gerbėjams ir fanatikams išsikrausčius iš miesto centro ir senamiesčio, jį užplūdo kita gerai nusiteikusių žmonių grupė. Šiltą vasaros vakarą Ryšių istorijos muziejaus kiemelis buvo prisipildęs įvairių vabzdžių, kurie ne tik skleidė muzikos garsus, bet ir svajingai, su šypsenomis veide bei aitvarais rankose klausėsi penktajame dainuojamosios poezijos festivalio „Senamiesčio žiogas“ sezono atidarymo koncerte skambančių melodijų, kurias dovanojo Rokų dainuojamosios poezijos grupė, Jonas Baltokas, „Saulės broliai“, Andrius Kulikauskas bei Kostas Smoriginas.

Jubiliejinį koncertą pradėjo ne visiems žinoma, bet ko gero visus nustebinusi Rokų dainuojamosios poezijos grupė. Solidus jaunų, ne tik, kaip patys teigė, įvairiausių profesijų (nuo bankininko iki studento…) atstovų, bet dar ir talentingų atlikėjų, pasirodymas koncerto kartelę pakėlė aukštyn.

Antrasis savo šmaikštumą ir gerą nuotaiką žiūrovams demonstravo jau etatinis Senamiesčio žiogo sezonų atidarymų ceremonijų dalyvis Jonas Baltokas. Smagių vaikiškų dainelių autorius, vienintelis Lietuvoje apdainavęs mažą mielą padarėlį – slieką, tarsi lengvas vasariškas vėjas praskriejo savo dainomis pro kiekvieną kiemelyje sėdintį klausytoją ir išnyko, palikdamas žiūrovų veiduose plačią šypseną. Už tai Jonas gavo krūvą balionų ir nuoširdų piešinį.

Pirmąją koncerto dalį griausmingai pradėjo ir pabaigė brolių Sauliaus ir Donato Petreikių bei jų draugų (Vyčio Vainilaičio (mušamieji), Tado Dešuko (smuikas ir bosinė gitara), Audriaus Paznioko (akordeonas ir klavišiniai) grupė „Saulės broliai“. Sauliaus įsijautimas į muziką, kuklesnio brolio Donato švelnus balsas ir valiūkiškas muzikos garsų žaismas scenoje išjudino ir žiūrovus. Dainuojamosios poezijos iš pirmo žvilgsnio neprimenančios dainos, ramios baladės, garso filmo takelį primenančios natų gamos, škotiški, airiški ir, žinoma, žemaitiški ritmai – visa tai ir daug daugiau nuskambėjo itin entuziastingai ir įkvėpė iš naujo pažinti paprastus dalykus ir pasidžiaugti jais su kartu esančiais žmonėmis.

Koncerto pirmos dalies pabaiga leido atsikvėpti prieš dar vieną tikros muzikos gūsį bei pasigrožėti  paroda, kurioje savo darbus eksponavo skulptoriai L. Šiupšinskas, G. Pašvenskas, D. Beniulis, L. Šėrytė, A. Žilinskas ir V. Ruskonytė bei fotografai D. Ščiuka, B. Stubraitė Bocullo ir A. Vaičaitytė. Apsilankę mobilioje kavinukėje klausytojai suskubo sugrįžti į savo vietas –  laikas antrajai koncerto daliai.

Purpurinę spalvą į juodą scenos spalvų paletę įnešęs Andrius Kulikauskas valdė tris instrumentus: klavišinius, akordeoną ir gitarą. Kompozitoriaus repertuare buvo galima atrasti netikėtų, naujų ir gerai žinomų kūrinių. Publika lingavo, liūdėjo, mąstė – muzikos įvairovė atskleidė autoriaus muzikinį įvairiapusiškumą.

Renginio desertui organizatoriai pasiūlė Kosto Smorigino pasirodymą. Vienas bardų judėjimo Lietuvoje pradininkų nuostabiu gitaros skambesiu, stipriu balsu bei puikiai pažįstamomis dainomis džiugino tiek jaunus, tiek senus. „Užtrauktukas“ privertė nusišypsoti, o „Paukščiai“ nejučia sugrąžino į  mokyklinį suolą, kuriame daugelis pirmą kartą išgirdo šią baladę.

Dainomis koncerte buvo pagerbti atlikėjams svarbūs žmonės. Jonas Baltokas klausytojams priminė, jog prieš kelias dienas mirė jo draugas, poetas bei vaikiškų dainelių autorius Rimantas Černiauskas, Andrius Kulikauskas nepamiršo savo bendražygio, šviesios atminties maestro Vytauto Kernagio, o Kostas Smoriginas vieną rusišką romansą Tėvo dienos išvakarėse skyrė savo tėčiui atminti.

Itin tinkama daina koncertą pabaigęs Kostas Smoriginas susilaukė audringų plojimų, o žiūrovai nenoriai išsiskirstė namo. Tačiau jie su nekantrumu lauks kito „Senamiesčio žiogo“ koncerto, kuris įvyks birželio 30 d. tame pačiame raudonais stogais ir žydru dangumi dvelkiančiame Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje.

Antanas Žmuidzinavičius gimė 1876 m. Seirijuose (dabar Lazdijų rajonas), 1894 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1898–1905 m. gyveno ir dirbo Varšuvoje, kur ir nutapė pirmuosius savo darbus (natiurmortus ir kt.), 1905–1906 m. tapybos studijas tęsė Paryžiuje, 1907–1915 m. buvo Lietuvių dailės draugijos pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviai veikė siekiant iškovoti Lietuvos nepriklausomybę: pasirašė įvairius memorandumus, dalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje, buvo grupės, kuriai buvo pavesta sukurti Lietuvos vėliavą, narys.

Likimas Antaną Žmuidzinavičių į Kauną atbloškė permainingų Nepriklausomybės kovų 1918–1920 m. laikotarpiu. 1919 m. įsikūrus Šaulių sąjungai, jis buvo pirmųjų jos veikėjų gretose. 1920 m. vos liko gyvas po to, kai kaimo sodybą, kurioje jis lankė šaulius, užpuolė lenkų dalinys. Aprimus Nepriklausomybės kovoms A. Žmuidzinavičius galėjo atsidėti savo pašaukimui – meninei ir kūrybinei veiklai. Tais pačiais metais Kaune jis atgaivino Lietuvių dailės draugiją, rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į Maskvą išvežtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų gražinimu į Lietuvą, prisidėjo rengiant lietuvių meno apžvalginę parodą. Jis buvo vienas iš iniciatorių kurti laikinąją M. K. Čiurlionio galeriją bei Meno mokyklą (abi pastatytos Ąžuolų kalne, Žaliakalnyje). 1921 m. prisidėjo kuriant Karo muziejų, buvo Karo istorijos kolegijos narys. 1922–1923 m. keliaudamas po JAV lietuvių kolonijas rinko aukas Šaulių sąjungai, skatino Amerikos lietuvius prisidėti prie Lietuvos valstybės kūrimo ir plėtotės, neprarasti ryšių su Tėvyne.

Grįžęs į Kauną A. Žmuidzinavičius ir toliau buvo aktyviai įsitraukęs į visuomeninę veiklą. 1925 m. dalyvavo steigiant Vilniaus vadavimo sąjungą – organizaciją, kuri turėjo skleisti ir ugdyti visuomenėje Vilniaus susigrąžinimo iš Lenkijos troškimą, nesusitaikyti su sostinės praradimu. Prisidėjo kuriant Lietuvių–gudų (1925 m.) bei Lietuvių–švedų draugijas. 1929–1934 m. buvo Šaulių sąjungos pirmininkas, kelerius metus redagavo Šaulių sąjungos leidinį „Trimitas“. 1934 m. buvo išrinktas Kauno miesto tarybos nariu.

1926–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje, aktyviai veikė atkurtojoje Lietuvių dailės draugijoje, buvo vienas aktyviausių 1935 m. įkurtos Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Tačiau nepaisant itin intensyvaus visuomeninio darbo, rasdavo laiko ir savo gyvenimo aistrai – tapybai. Rengė autorines parodas Lietuvoje, demonstravo savo kūrybinį meistriškumą užsienyje rengtose dailės parodose. Įvertinant jo nuopelnus kraštui, 1936 m. visoje Lietuvoje buvo plačiai pažymimas jo 60-ies metų jubiliejus.

A. Žmuidzinavičiaus meninė veikla plėtojosi ir sovietmečiu. Nors sovietinė valdžia menininkams primetė socialistinio realizmo rėmus kūryboje, tačiau dailininkas stengėsi jų vengti ir siekė išlaikyti savo kūrybos dvasią. 1944–1951 m. jis dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, vėliau – Kauno politechnikos institute. 1947 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Kitoje straipsnio dalyje skaitykite apie A. Žmuidzinavičiaus kolekcijos pagrindu įkurtą Velnių muziejų.

Gegužės mėnesį Kauno miesto savivaldybė gavo raštus iš rangovų UAB „Vėtrūna” ir architekto Eugenijaus Miliūno dėl papildomų darbų finansavimo. Atlikus projektinius pakeitimus, gerinant architektūrinę ir funkcinę statinio kokybę jau atlikti papildomi darbai: įrengta aukštos klasės aliuminio-stiklo fasadinė sistema su fasado apdailos elementais, įgyvendintas nestandartinis sprendimas įrengiant nuleidžiamas priešgaisrines, akustines užuolaidas, skiriančias antro lygio fojė nuo arenos žiūrovinės erdvės.

Sanitarinėms patalpoms atlikta plieno lakštų apdaila, parinkti aukštesnės kokybės sanitariniai prietaisai, suprojektuoti individualaus dizaino priešgaisriniai čiaupai su evakuaciniais planais. Į statybos darbų apimtį antro lygio pagrindinių įėjimų zonoje papildomai įtrauktas granito dangos įrengimas.

Dar numatoma įrengti papildomą kiekį turėklų, nerūdijančio plieno tinklą fasadui ir vidaus atitvaroms, veidrodžius bei apdailos elementus. Tobulinant kai kuriuos techninio projekto sprendinius, atsirado papildomi darbai pastato inžinerijai – apsauginė signalizacija, nuotoliniai ryšiai, automatinė gaisro gesinimo sistema, priešgaisrinis vandentiekis.

„Paprašėme visų – autorių, rangovų, kad tai būtų paskutiniai pakeitimai, jau nebegalime daugiau nieko keisti. Turime užtikrinti, kad liepos mėnesį čia įvyktų pirmasis renginys”, – sakė Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Šiuo metu statybos darbus Nemuno saloje aktyviai prižiūri speciali darbo grupė, sudaryta iš Kauno miesto savivaldybės tarybos narių bei savivaldybės atstovų.

Šiemet į krepšinio šventę susirinko beveik 650 oranžinio kamuolio mėgėjų iš visos Lietuvos. Žadėto lietingo oro nesulaukę dalyviai susirungė šešiose amžiaus grupėse, taip pat atskirose grupėse kovojo rėmėjai, žurnalistai. Iš pradžių kovos virė pogrupiuose, o po pietų prasidėjo atkrentamosios varžybos.

Vienas pagrindinių „Žalgirio“ krepšinio komandos organizauojamo gatvės krepšinio turnyro akcentų – žalgiriečių apsilankymas bei rungtys su jais. Šiemet vyko jau tradiciniais tapę žaidimai: „Aplošk Kalnietį“, „figūrinis minusas“ bei patobulinta rungtis, kurioje dviems krepšinio mėgėjams reikėjo pralaužti vieno iš „Žalgirio“ aukštaūgių gynybos gniaužtus.

Gatvės krepšinio verta danga bei vėjuotas oras trukdė visiems vienodai, todėl nugalėjo geriausieji. Jau po 19 valandos vykusioje apdovanojimų ceremonijoje laimėtojams įteikti puikūs prizai: sezoniniai 2011/2012 m. abonementai į „Žalgirio“ rungtynes bei mini abonementai į šio sezono LKL finalų seriją „Žalgirio“ namų arenoje, Adidas sportiniai bateliai ir marškinėliai, BBL kamuoliai su krepšininkų parašais, „Žalgirio“ atributika, vitaminai, „Soda Stream“ gaiviųjų gėrimų aparatai ir kt. rėmėjų dovanos.

Vienas iš geriausių gatvės krepšinio turnyrų Lietuvoje dalyvių lauks jau kitais metais, o dar šiemet galima pasigrožėti renginio nuotraukų galerija ir nebedaug belieka sulaukti iki įspūdingo reginio – Europos krepšinio čempionato Kaune.

Nors Lietuvoje šią šventę dažniausiai sutinkame namuose, šeimos rate, tačiau, jeigu dar neapsisprendėte, kur švęsti Velykas, sekite programą, esančią žemiau.

Antroji  Velykų diena. Balandžio 25 d. (pirmadienis)

KAUNAS

Rotušės aikštė

13-15 val. Spalvinga meninė edukacinė programa ,,Velykų ženklai“ prie Velykų medžio, koplytstulpio, didžiųjų kiaušinių. Velykės ir Laulauninkų sutiktuvės, margučių ridenimas, žaidimai ir šokiai su folkloro ansambliais ,,Sodai“, ,,Devyni“, ,,Ratilėlis“, ,,Sodyba“, ,,Lygaudė“, studija ,,Gyvasis folkloras“. Vyks tradicinis tautodailininkų kermošius.

15 val. Grupės ,,Rondo“ koncertas.

RUMŠIŠKĖS

Lietuvos liaudies buities muziejus

Jeigu žinote, kur dar Kaune ir aplink Kauną vyks įvairūs šventiniai akcentai – pasidalinkite ta informacija su mumis, atsiųsdami laišką į info@kaunozinios.lt.

Sergamumas erkiniu encefalitu, lyginant pastaruosius tris metus, išaugo 5 kartus, o Laimo liga – 2 kartus (2008 m. – 328, o 2010 – 703 sergantieji). Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas erkėms ir pagrindiniams jų maitintojams – smulkiesiems graužikams veistis. Erkės tampa aktyvios esant 5–7 laipsnių C temperatūrai.

Įkandus erkei, žmogus dažniausiai suserga po 1–2 savaitės. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Ligos pradžia panaši į gripo simptomus – pakyla temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, galvą, vargina didelis bendras silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir ligonis pasveiksta. Dviem trečdaliams tokių užkrėstų žmonių nervų sistema nebūna pažeidžiama ir jiems jokių tolesnių simptomų nesivysto. Tačiau trečdalis užkrėstųjų po 3–7 dienų tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas būna ryškus, nes virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra, judesių koordinacija ir kt. Gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė, ištikti koma ar mirtis.

Skiepijamės nenoriai, nors daugiau kaip 50 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu pažeidžiamos galvos smegenys, apie 30 proc. ligonių ištinka paralyžius, sutrinka psichika, koordinacija. Apie 60 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu ir išrašytų iš ligoninės dar sveiksta apie metus. Juos dar ilgai gydo įvairūs specialistai, neapsieinama ir be psichiatro pagalbos. Apie 10 proc. sirgusiųjų encefalitu nebegali dirbti įprastų darbų, jiems suteikiamas invalidumas. Kasmet mūsų šalyje nuo erkinio encefalito miršta vienas – du žmonės.

Lietuvoje nėra žalių plotų, kuriose nebūtų erkių. Visos Baltijos valstybės yra paskelbtos endemine erkinio encefalito ir Laimo ligos zona. Užsienio turistai, vykstantys į mūsų kraštą, įspėjami apie gresiantį pavojų užsikrėsti Laimo liga, erkiniu encefalitu, todėl jie prieš atvykdami būtinai skiepijasi.

Didžiausioje rizikos zonoje esančioje Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijamasi gerokai rečiau nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje pasiskiepijo apie 9 proc. gyventojų (mažiaus nei mes besiskiepijančių visoje Europoje nesurasime). Prieš tris metus buvo tik 6 proc. Palyginimui Estijoje pasiskiepijusių yra 18 proc., o Latvijoje – 39 proc. Europiečiai nuo erkinio encefalito skiepijasi daug intensyviau. Austrijoje vakcinuoti apie 90 proc. gyventojų.

Laimo liga dažniausiai pasireiškia per pirmą mėnesį (vidutiniškai praėjus savaitei ar dviem). Erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda išplitusi, rausva, ryškiais kraštais dėmė, kuri palaipsniui plečiasi, didėja. Žmogus gali ir nejausti jokių kitų reiškinių ar negalavimo, o raudona dėmė po savaitės kitos savaime išnyksta. Tačiau praėjus dar keletui savaičių ar keliems mėnesiams, gali atsirasti pirmieji sunkūs negalavimai (antroji stadija). Negydant atsiranda nervų, sąnarių, širdies, odos, dažniausiai stambiųjų – kelio, čiurnos, alkūnės sąnarių pažeidimai. Nervų sistemos pažeidimas pasireiškia labai stipriais skausmais – gali skaudėti juosmenį, nugarą, pečių juostą Gali paralyžuoti vieną arba abi veido puses. Trečiojoje šios ligos stadijoje – ligonis sunkiai vaikšto, sutrinka šlapinimosi funkcija, regėjimas ir kt.

Nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Svarbiausia kuo anksčiau pašalinti įsisiurbusią erkę, mat užkratas perduodamas maždaug po 1–2 parų. Jei įsisiurbė erkė, svarbiausia – nepanikuoti. Įsisiurbusios erkės netepkite, nedezinfekuokite, o suėmę kraujasiurbį kuo arčiau odos, staigiu judesiu ištraukite. Įkąstą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Įkandus erkei, deja, jokių gelbėjimosi priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra. Lieka laukti ir stebėti, o atsiradus simptomams, kreiptis į gydytoją.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Kadangi vieno skiepo neužtenka, antrąkart skiepijama po mėnesio, tada – po metų. Trečia dozė – po trejų, vėliau – kas penkerius metus. 75 proc. apsauga susidaro praėjus dviems savaitėms po dviejų dozių. 98,5 – 99 proc. apsauga susidarys tik po metų. Tad geriausia pasiskiepyti šaltuoju metų periodu. Tačiau kas neturi skiepo, dar gali skiepytis sutrumpinta vakcinacijos schema – vienas mėnuo, per kurį turi būti įskiepytos dvi vakcinos dozės.

Norint išvengti erkių platinamų ligų, rekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito, vartoti tik pasterizuotą pieną, naudoti kraujasiurbius atbaidančius preparatus, grįžus iš parko, miško namo, apžiūrėti kūną, sodybose, parkuose pjauti žolę, genėti menkaverčius krūmus, naikinti šiukšles ir graužikus.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

„skiautele sulankstyta valtele
veju tave o tu lenki mane
kleviniai irklai girioj ant kalvos
tu jau skrendi – kita – virš Lietuvos
aiškėja veidas: baudžiavų bausta
speigų šukuota liūčių išprausta
plyna bežodė išdegė namai
per visą kovą krito pelenai
sutirpo tirpo švyti danguje
vilties žolytė žydi manyje“ (Vladas Braziūnas. Balandis)

Renginio vieta – K. Donelaičio g. 52, V a., 505 auditorija. Organizatoriai – Vytauto Didžiojo universiteto „Baltų“ klubas.

Renginio programa

14.30 val. – Šventės pradžia.

15.00 val. – NKL rungtynės dėl 3-ios vietos.

16.45 val. – Iškilminga Garliavos sporto centro atidarymo ceremonija.

17.30 val. – Finalas, NKL rungtynės dėl 1-os vietos.

19.15 val. – Apdovanojimai, pabaiga

Varžybų pertraukų metu – šou programa.

Informacija apie objektą

Garliavos sporto centras projekto vertė 15,8 mln. Lt. Centras pastatytas Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Praėjusiais metais objektui statyti iš Valstybės investicijų programos gauta 0,75 mln. Lt, šiems metams skirta 0,9 mln. Lt. Kauno rajono arena iš kitų Lietuvoje išsiskiria universalumu, nes pritaikyta daugeliui sporto šakų. Solidumo objektui suteikia monolitinės tribūnos. Garliavos sporto centrą pastatė UAB ,,Rūdupis”.

3494 kv. m pastate įrengta pagrindinė, bokso, treniruoklių, stalo teniso salės, VIP ir įprasta tribūna, administracijos, teisėjų delegatų, apsaugos darbuotojų, inžinerinės, trenerių persirengimo patalpos, medicinos kabinetas, poilsio bei pasitarimų kambariai, sporto inventoriaus sandėlys.

Pagrindinėje salėje bus galima rengti tarptautines krepšinio, rankinio ir tinklinio varžybas, kurias stebėti galės 1300 žiūrovų. Kultūriniuose renginiuose bus laukiama iki 1800 žiūrovų, bus galima rengti įvairiausius koncertus, šokių konkursus, festivalius ir pan. Prie centro įrengta114 automobilių stovėjimo vietų.

Statant objektą paklota 3,1 kilometro vamzdynų – jie uždengtų visą Vytauto gatvę Garliavoje, panaudota 800 kubinių metrų gelžbetonio ir betono gaminių – to užtektų Darbininkų gatvei, kurios ilgis 1,3 kilometro, o 0,7 kilometro Gėlių gatvė galėtų būti stiklinė- sumontuota 380 kvadratinių metrų stiklo paketų.

2007 metais, išanalizavusi sporto mokyklos problemas ir trūkumus, Kauno rajono savivaldybės vadovybė nusprendė, jog reikalingas naujas sporto ir sveikatingumo kompleksas. Jį statyti nuspręsta Garliavoje, šalia Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos. Buvo parengtas projektas. 2007 metais gegužės 31 d. Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė teikti jį Valstybės investicijų programai, 20 procentų projekto vertės finansuojant iš savivaldybės biudžeto.

2008 metais pradėti projektavimo darbai. Pirminio projekto vertė -20,5 mln. Lt. Spalio 9 dieną kapsulės padėjimu pamatuose paženklinta Garliavos sporto ir sveikatingumo komplekso darbų pradžia. Statyboms parengtame sklype iškilmingai atidengtas stendas. Aktą, adresuotas ateities kartoms patvirtintas parašais ir įdėtas į kapsulę. Ją, prieš įmūrijant į būsimojo komplekso pamatus, pašventino Garliavos klebonas Kęstutis Vosylius.

2009 metais projektas patikslintas, ir atsižvelgiant į statybos darbų kainų kritimą, projekto vertė sumažinta iki 15,8 mln. Lt.

2009 metų lapkritį pradėti Garliavos sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbai. Konkursą laimėjusi UAB ,,Rūdupis” paklojo požeminius tinklus. 2010 metų pradžioje sumontuoti pamatai ir kolonos. Tų pačių metų rugsėjį išryškėjo bendras objekto vaizdas.

Svarbiausi Garliavos sporto ir sveikatingumo komplekso statybos tikslai yra: pagerinti komplekse sportuojančių vaikų sportavimo ir darbuotojų darbo sąlygas; plėsti paslaugas vietos bendruomenei; skatinti vaikų užimtumą ir sudaryti sąlygas papildomo ugdymo veiklai; sudaryti galimybes sportuoti ir rengti sporto varžybas žmonėms su negalia, užtikrinti Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleivių kūno kultūros pamokas.

Įgyvendinus komplekso pastato statybos projektą, Kauno rajono sporto mokykla turės savo sporto bazę, kurioje organizuos savo veiklą, galimybę plėsti bei gerinti paslaugų kokybę. Padidės komplekso patrauklumas, kadangi užsiėmimai vyks vienoje vietoje, sportininkams nereikės naudotis mokyklų sporto salėmis ir nuomoti kitų patalpų.

Kauno rajono savivaldybės informacija