Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šeštadienį uostamiestyje žaidė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliaraus sezono tryliktąsias rungtynes. Lygos lyderių nesustabdė ir Klaipėdos „Neptūnas“. Be Manto Kalniečio žaidę kauniečiai šventė pergalę rezultatu 98:83.

Rungtynės prasidėjo Bobano Marjanovičiaus dėjimu iš viršaus, tačiau netrukus metimu iš vidutinio nuotolio atsakė „Neptūno“ įžaidėjas Martynas Mažeika (2:2). Nors jau kitoje atakoje dar du taškus į savo sąskaitą įsirašė B.Marjanovičius, ir toliau nesnaudė M.Mažeika (4:4). Sužaidus tris minutes iš eilės su varžovų pražangomis pasižymėjo Tadas Klimavičius ir Martynas Pocius, o svečiai pirmavo 10:7. Klaipėdiečiai reaguodami į tai paprašė minutės pertraukėlės, nepaisant kurios kauniečių pranašumas ir toliau augo. Iš arti neklydo Aleksandras Čapinas, tuo tarpu Travisas Watsonas pridėjo šešis taškus (du iš kurių – efektingu dėjimu), padidindamas skirtumą – 18:10. Laikas bėgo, tačiau situacija nesikeitė: DeJuanas Collinsas pasižymėjo iš vidutinio nuotolio, Tomas Delininkaitis smeigė tritaškį, o Paulius Jankūnas sėkmingai sužaidė po krepšiu. Tai lėmė, jog „Žalgirio“ pranašumas išaugo iki dviženklio – 25:15. Panašiai pirmasis ketvirtis ir baigėsi – 28:21.

Po petraukėlės „Neptūno“ puolimas ėmė rimtai strigti žalgiriečių gynybos gniaužtuose, o tuo pasinaudoję svečiai iš Kauno nutolo – 37:23. Prie spurto labiausiai prisidėjo Mindaugas Kuzminskas ir D.Collinsas – pirmasis pelnė keturis, o antrasis – penkis taškus. Artėjant kėlinuko viduriui po krepšiu patogioje situacijoje kamuolį gavo P.Jankūnas, ir iš epizodo išspaudė maksimumą – taikliai metė, nepaisant varžovo pražangos (40:26). Iki ketvirčio pabaigos likus keturioms minutėms užtikrintai abi baudas sumetė M.Pocius, o skirtumas išaugo iki rekordinio – 44:28. Tiesa, taip lengvai pasiduoti uostamiesčio krepšininkai neketino. Šeimininkai surengė spurtą ir taip priartėjo iki penkių taškų ribos – 39:44. Į tai dviem baudų metimais atsakė M.Pocius, tačiau kauniečiai problemų gynyboje ir toliau neišvengė – 46:43. Prieš didžiąją pertrauką nuo baudų metimų linijos neklydo jau Omaras Samhanas, o kauniečiai po pirmosios dvikovos dalies pirmavo 48:45.

Trečiasis ketvirtis startavo panašiai kaip dvikovos pradžia – vėl pasižymėjo B.Marjanovičius. Tiesa, šį kartą su visa varžovo pražanga (53:47). Šeši taškai komandas skyrė ir po D.Collinso metimo su gynėjo pražanga (56:50). Nepaisant to, klaipėdiečiai ir toliau aktyviai priešinosi bei po kelių minučių priartėjo iki minimumo – 55:56. Kauniečiai atsigavo po minutės pertraukėlės. Pirma du taškus su varžovo pražanga pelnė P.Jankūnas, o vėliau tai dar efektingiau – dėjimu, pakartojo T.Watsonas (61:60). „Neptūno“ komandai gynyboje ir vėl iškilo daug problemų, o tuo pasinaudoję svečiai vėl įgijo didesnį pranašumą: T.Delininkaitis ir A.Čapinas pataikė po baudą, M.Pocius neklydo iš toli, D.Collinsas sumetė baudas, o O.Samhanas pasižymėjo iš arti (69:61). Ir tai dar nebuvo pabaiga – kėlinuką individualiu reidu užbaigė D.Collinsas – 71:61.

Kauniečiai sėkmingiau pradėjo ir lemiamą rungtynių dalį – po T.Klimavičiaus dvitaškio bei įspūdingo M.Pociaus dėjimo klaipėdiečių treneris Robertas Kuncaitis buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės (75:63). Tiesa, po jos gynyboje šeimininkai ir toliau nerado priešnuodžių svečių atakoms – D.Collinsas pataikė iš vidutinio nuotolio, T.Klimavičius neklydo iš arti, o B.Marjanovičius puolime atkovojo kamuolį, ataką užbaigdamas galingu dėjimu (81:68). Įpusėjus ketvirčiui savo šansais dar kartą pasinaudojo M.Pocius ir T.Klimavičius, tačiau nesnaudė ir „Neptūnas“ (85:73). Tiesa, skirtumas šoktelėjo greitą ataką rezultatyviai užbaigus A.Čapinui (88:73). Nors šeimininkams vienu metu pavyko priartėti, P.Jankūnas ir T.Delininkaitis pasirūpino, jog skirtumas netrukus vėl išaugtų – 90:77. Klaipėdiečiai dar stengėsi įvykius pakreipti sau naudinga linkme, tačiau „Žalgiris“ savo pranašumu paskutinėmis minutėmis suabejoti neleido. Aidint finalinei sirenai Kauno klubas džiaugėsi pergale rezultatu 98:83.

„Žalgiris“: D.Collinsas 15 (6 atk. kam.), M.Pocius 14 (7 atk. kam.), P.Jankūnas 13, B.Marjanovičius 12 (5 atk. kam.), T.Watsonas 10, T.Klimavičius 9, T.Delininkaitis 7, O.Samhanas 7, A.Čapinas 5, M.Kuzminskas 4, M.Brownas 2.

„Neptūnas“: M.Mažeika 18, V.Vasylius 16, L.Bonneris 14, R.Bitinas 13.

Iniciatyvūs, kūrybingi ir smalsūs jauni žmonės kviečiami prisijungti prie jaunųjų žurnalistų komandos „Žinau viską“. Komandos nariai teiks informaciją rašydami, fotografuodami, filmuodami jaunimui įdomiomis ir naudingomis temomis, dalyvaus tarptautiniuose renginiuose.

„Lietuvos regionuose gyvenantys jauni žmonės dažnai skundžiasi, jog jiems trūksta suprantamos ir lengvai prieinamos informacijos apie įvairias tobulėjimo ir karjeros galimybes. Suburdami komandą „Žinau viską“ siekiame, kad patys jauni žmonės kurtų informaciją jauniems žmonėms ir užpildytų egzistuojančias informacijos spragas” – teigia ES programos Veiklus jaunimas projektų koordinatorė Agnė Kviklienė.

Sausio 20 dieną ES programa Veiklus jaunimas ir jaunimo informacijos tinklas Eurodesk Lietuva pradeda burti jaunųjų žurnalistų komandą pavadinimu „Žinau viską“. Jos nariais kviečiami tapti kūrybingi ir iniciatyvūs jauni žmonės, norintys įgyti komunikacijos, informavimo, žurnalistinės patirties. „Žinau viską“ nariai kalbės, rašys, fotografuos, filmuos ir kitais būdais perteiks informaciją apie studijų, tarptautinių jaunimo mainų, savanoriškos veiklos, stažuočių ir įsidarbinimo galimybes jauniems žmonėms, informuos apie ES ir Lietuvos jaunimo politiką. „Nebūtina ateiti į komandą jau išmanant visas šias temas, užtenka tiesiog noro gilintis ir domėtis bei skleisti žinią – suteiksime komandos nariams visas galimybes tobulėti tiek daugiau sužinant apie pasirinktas temas, tiek tobulinant žurnalistinius įgūdžius“, – drąsina Eurodesk Lietuva atstovas Evaldas Rupkus.

Komandos „Žinau viską“ nariai bus skatinami įvairiais prizais, vardine atributika ir ypatingais pasiūlymais. Visi komandos nariai bus kviečiami dalyvauti mokymuose, o patys aktyviausieji žinių galės semtis nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose.

Išsamią informaciją apie kvietimą tapti komandos nariu bei anketą galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie programą

Veiklus jaunimas – tai ES programa skirta visiems 13 – 30 metų žmonėms. Programa suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansines subsidijas jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą. Lietuvoje programą koordinuoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Išsamesnė informacija – www.jtba.lt.

Šios savaitės pradžioje (sausio 17 d.), reaguodamas į išaugusį sergamumą gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), epidemiją paskelbė Prienų rajono ir Kauno miesto savivaldybėse, kur sergamumo rodikliai didesni nei kitose šalies vietose bei nemažą dali susirgimų sudaro gripas. Ketvirtadienį, sausio 20 d., tokį sprendimą priėmė ir Varėnos rajono savivaldybė.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) ragina šiuo laikotarpiu būti atidiems savo ir aplinkinių sveikatai. Gripo ir jo komplikacijų išvengti geriausiai padeda skiepai, tačiau nereiktų nuvertinti ir elementarių asmens apsaugos priemonių. Visuomenės sveikatos specialistai sergamumo pakilimo laikotarpiu rekomenduoja kuo dažniau plauti ir dezinfekuoti rankas, stengtis neliesti rankomis nosies, burnos ir akių, vengti nebūtinų renginių, apriboti lankymąsi dideliuose žmonių sambūriuose, išlaikyti bent 1 m atstumą iki čiaudinčių ir kostinčių žmonių.

„Ypač atsakingi būkite susirgę, – ragina VVSPT atstovai. – Jei susirgote, kreipkitės į gydytoją, pasistenkite neapkrėsti aplinkinių – kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį, naudokite vienkartines servetėles.“

Daugiau apie asmenines apsisaugojimo nuo gripo ir ŪVKTI priemones rasite VVSPT puslapyje.

Kauno visuomenės sveikatos centro informacija

Jauni mokslininkai, besigilinantys į šalies nevyriausybinių organizacijų veiklą, jos ypatybes ir jaunimo sektorių, turės progą už savo baigiamąjį magistro darbą gauti “Jaunimo stipendiją”. 1000-čio litų stipendija įsteigta atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Lietuvoje trūksta tyrimų, besigilinančių į konkrečias jaunimo bei nevyriausybinio sektoriaus problemas. Tikimasi, kad ši stipendija bus žingsnis, skatinantis daugiau domėtis jaunimu ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

“Norime jaunimui suteikti galimybę už parengtą magistro baigiamąjį darbą gauti vienkartinę stipendiją bei, kas svarbiausia, paraginti studentus labiau domėtis nevyriausybinio sektoriaus veikla, nauda asmeniui, visuomenei. Tikimės, kad tokiu būdu bent dalis magistro programų studentų susidomės šia sritimi ir, galbūt, tęs savo mokslinę veiklą ir toliau. Tai padėtų plėsti ir formuoti stiprų jaunimo situacijos tyrėjų tinklą, kurio, deja, skirtingai nei Vakarų Europoje, Lietuvoje kol kas dar neturime”, – sako vienos iš stipendijos steigėjų, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko.

Studentai, ketinantys dalyvauti stipendijų konkurse, savo magistriniuose darbuose turėtų nagrinėti tokias temas kaip jaunimo neformalus ugdymas, jaunimo organizacijų pridėtinė vertė, savanoriška veikla ir jaunimo informavimas. Konkurse galės dalyvauti visi, iki rugpjūčio 1 d. organizatoriams pateikti darbai, konkrečioje mokslo institucijoje apginti ne seniau kaip prieš dvejus metus. Darbai bus vertinami pagal originalumą, rezultatų pritaikomumą, tyrimų ir jų rezultatų interpretavimą, įvertinimą mokslo institucijoje ir kt.

Daugiau apie “Jaunimo stipendiją” galima sužinoti LiJOT tinklalapyje internete, paspaudus šią nuorodą http://www.lijot.lt/Page.aspx?pageID=305 arba elektroniniu paštu stipendija@jauniems.lt.

“Jaunimo stipendiją” įsteigė labdaros ir paramos fondas “Jauniems” bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).

Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,2 tūkst. asmenų – du kartus daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Šią savaitę įdarbinimo paslaugos suteiktos 3,2 tūkst. ieškantiems darbo, tuo tarpu 2010 m. sausio 15 – 21 įdarbinimo rodiklis buvo mažesnis – įdarbinta 2,5 tūkst. bedarbių. Darbdaviai registravo 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik du kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas prasidėjusių metų darbo rinką, pažymėjo, kad įdarbinamų žmonių ir laisvų darbo vietų rodikliai išlieka geri nuo pat šių metų pradžios: padėta įsidarbinti 8,2 tūkst. žmonių, darbdaviai registravo 6,2 tūkst., tai yra beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tuo tarpu naujai registruotų darbo ieškančių žmonių teritorinėse darbo biržose mažėja.

Šalies teritorinės darbo biržos sausio 14 – 20 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,6 tūkst. asmenų, t.y. 0,8 tūkst. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 401. Žvelgiant į praėjusių metų tą patį laikotarpį, darbo ieškančių asmenų registravimosi darbo biržoje tempas sulėtėjo: 2010 metų sausio 15 – 21 dienomis įregistruota 7,6 tūkst. bedarbių. Didžiausią dalį bedarbiais tapusių žmonių sudaro nedirbę laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų – 69,0 proc., 15,9 proc. – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, 7,9 proc. – niekur nedirbę, 7,2 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų neveiklumo pertrauką.

Daugiausia bedarbių – 32,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 29,4 proc. buvo nusiųsti į viešuosius darbus, 16,9 proc. įdarbinti subsidijuojant, 13,7 proc. buvo nusiųsti į profesinį mokymą, 5,7 proc. – į įgūdžių įgijimo rėmimo programą.

Savaitės pabaigoje nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 47,4 tūkst. arba 15,2 proc. registruotų bedarbių. Naujų paskirta 2419 bedarbių, baigta mokėti beveik 2,6 tūkst. bedarbių, iš jų 22,6 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko jiems įsidarbinus.

Sausio 20 d. šalyje buvo registruota 311,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos darbo biržos informacija

Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra keturiskart didesnis nei paprastai. Atlikti tyrimai rodo, kad ypač atvirose kelio dalyse stiprus vėjas gali būti daugiau negu trečdalio visų eismo įvykių tiesioginė priežastis ar vienas iš lemiamų veiksnių.

Stiprių vėjų kategorijai priklauso tie vėjai, kurių greitis siekia 11 m/s ar yra didesnis. „Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti ratus vėjo kryptimi, kad išlaikytų jėgų pusiausvyrą“, – tvirtina „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. – „Vėjo gūsio greitis gali būti net 2,5 karto didesnis negu paties vėjo vidutinis greitis tą dieną“. Vairuotojai su gūsingais vėjais dažniau susiduria atvirose kelio atkarpose, ant tiltų ir lenkdami kitą automobilį.

Kuo automobilis didesnis ir aukštesnis, tuo didesnį paviršiaus plotą veikia vėjo jėga, todėl išauga rizika, jog bus paveikta tokio automobilio judėjimo kryptis. Stiprus vėjas gali nustumti automobilį nuo kelio ar priversti kitą transporto priemonę netikėtai kirsti automobilio važiavimo trajektoriją. „Esant stipriam vėjui, reikia vairuoti susikaupus, laikyti abi rankas ant vairo ir keisti automobilio greitį atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas kelyje“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. – „Kuo didesnis automobilio greitis, tuo lengviau vėjo šuoras gali paveikti jo važiavimo trajektoriją vairuotojui nespėjus sureaguoti ir suvaldyti automobilio“.

Esant tokioms atmosferos sąlygoms, galime netikėtai kelyje susidurti su šiukšlėmis, atneštomis vėjo, nulaužtomis šakomis ar netgi visais nuverstais medžiais. „Turėtume sulėtinti greitį ir prie objektų, esančių ant kelio, priartėti atsargiai, ypač jei keliaujame prieblandoje ir priešakinės šviesos gali iškraipyti matomą vaizdą“, – perspėja instruktoriai.

Kita aplinkybė, padidinanti stiprių vėjo gūsių keliamą pavojų, yra sumažėjęs padangų sukibimas su keliu dėl ant jo esančio plono vandens, ledo ar sniego sluoksnio. „Be to, sukibimas yra silpnesnis sukant ar stabdant“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Šią savaitę Kauno miesto viešojo transporto stotelėse pasirodė naujos informacinės švieslentės, kurios yra pranašesnės už senąsias.

Kaip ir ankstesnės švieslentės, šios keleivius esamu laiku informuoja apie į konkrečią stotelę atvykstantį viešąjį transportą. Naujosios švieslentės yra dvigubai didesnės – 10-ies eilučių, jose telpa informacija apie devynis maršrutus. Nurodomas maršruto numeris, transporto priemonės tipas (žemagrindė ar ne), kryptis ir atvykimo į stotelę laikas.

Iš to paties gamintojo įsigytos didesnės švieslentės išvaizda atrodo taip pat, kaip ir senosios.

Netikėtai atsiradusios švieslentės maloniai nustebino keleivius, mat iki šiol centrinėje Kauno dalyje buvusios 4 eilučių švieslentės buvo nepakankamai informatyvios – dažniausiai jose tilpdavo tik po 1 ar 3 minučių atvykstantys maršrutai. Naujuose ekranuose keleiviai matys dvigubai daugiau informacijos. Todėl dabar galima tiksliau vertinti transporto judėjimą laukiant stotelėje.

Naujoms švieslentėms dar reikia papildomo reguliavimo, tai turėtų užtrukti bent keletą dienų. Iškart pakabintose švieslentėse nebuvo matyti autobusus ir troleibusus simbolizuojantys indeksai A ir T. Šie laikini trikdžiai miesto svečiams sukėlė nedidelių nepatogumų, tačiau kauniečiai džiaugėsi pagerėjusiu informatyvumu pagrindinėse Kauno stotelėse.

Senosios švieslentės, vietoj kurių pakabintos naujosios, atsiras kitose vietose – tose stotelėse, kur labiausiai pageidavo keleiviai.

Baigus naujųjų švieslenčių montavimo darbus, Kaune jau bus 43 (8 naujos ir 35 senos) keleivius apie atvykstantį transportą informuojantys ekranai.

Remiantis Kauno miesto savivaldybės informacija, šiuo metu įrengiamose naujose švieslentėse be įprastos viešojo transporto informacijos bus teikiama informacija apie naujai priimtus Tarybos sprendimus, kurie aktualūs miesto visuomenei, vykdomas diskusijas, apklausas, Savivaldybės vykdomus projektus, jų eigą, organizuojamus renginius.

Kaunas.lt interneto puslapyje skelbiama, jog švieslentės ir joms valdyti skirta programinė įranga kainavo beveik 353 tūkst. litų.

Visos lėšos yra gautos iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Kauno miesto viešojo administravimo sektoriaus veiklos skaidrumo didinimas informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis įtraukiant savivaldybės bendruomenę“.

Algirdas Musneckis,
Viešojo transporto entuziastai!

Kauno miesto savivaldybės taryba vienbalsiai nusprendė pavesti administracijai 2012, 2013 bei 2014 metų biudžetuose VšĮ „Krepšinio perspektyvos” numatyti skirti po 7 milijonus litų. Pagal patvirtintą projektą 5 milijonus litų numatoma skirti VšĮ „Kauno „Žalgirio” rėmėjas”, po 1 milijoną būtų skiriama VšĮ „KK Kaunas” bei VšĮ „Sabonio krepšinio centras”.

„Žalgiris” yra Kauno vizitinė kortelė, labiausiai garsinanti miestą pasaulyje, todėl miesto parama šiam klubui yra labai svarbi”, – sakė meras A. Kupčinskas
Tarybos posėdyje dalyvavo Kauno „Žalgirio” prezidentas Arvydas Sabonis bei klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Klubo direktorius P. Motiejūnas padėkojo Kauno savivaldybei už ilgalaikę paramą bei priminė, kad skiriami pinigai bus itin svarbūs sprendžiant dėl ilgalaikės „A” tipo licencijos Eurolygoje 2012 metais bei turės tiesioginės įtakos naujosios Žalgirio arenos užimtumui – planuojama kviesti NBA komandas, svarstoma galimybė surengti Eurolygos finalinį ketvertą.

„Vaikų krepšinio mokykla turi veikti. Tai žemiausias krepšinio piramidės laiptelis, kuriuo žengia vaikai. Sėkmingai pabaigę mokyklą, jie įsilieja į „Žalgirio” dublerių komandą, „KK Kaunas”, o vėliau talentingiausieji patenka į pagrindinę Kauno „Žalgirio” sudėtį. O jau po to – rinktinė. Šie trys krepšinio subjektai, nors ir yra atskiros grandys, sudaro neatsiejamus vienas nuo kito krepšininkų ugdymo etapus. Manau, kad tai neįkainojama dovana ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai”, – sakė geriausiu visų laikų krepšininku tituluojamas Arvydas Sabonis

„Ši krepšinio piramidė duoda akivaizdžių vaisių – 2010 m. pasaulio krepšinio čempionate bonzą iškovojusios Lietuvos vyrų rinktinės sudėtyje buvo net penki Kauno „Žalgirio” žaidėjai. Didžioji dalis šios piramidės auklėtinių buvo ir Europos jaunių, bei jaunučių čempionatuose, kur buvo pasiektos prizinės vietos. Skirdami paramą auginame jaunąją Lietuvos krepšinio kartą, kuri, drįsčiau sakyti, yra geriausias Lietuvos atspindys pasaulyje”, – sakė meras A. Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybė VšĮ „Krepšinio perspektyvos” 2008-2009 metų veiklos ir lėšų panaudojimo programai įgyvendinti bei 2007-2008 m. veiklos ir lėšų panaudojimo programos įsiskolinimams padengti skyrė 8,638 mln. Lt, 2009-2010 m. – 5 mln. Lt, o 2010-2011 metams 2011 m. Savivaldybės biudžeto projekte numatė 5,425 mln. Lt.

Australijoje šį rytą vyko istorinis geriausio Lietuvos tenisininko Ričardo Berankio mačas. Atvirajame Australijos teniso čempionate lietuvis susitiko su 21-ąja pasaulio rakete argentiniečiu Davidu Nalbandianu. Po įspūdingų dviejų R. Berankio setų bei D. Nalbandiano pasitraukimo trečiajame lietuvis švenčia istorinę pergalę (6:1, 6:0, 2:0).

Ričardas Berankis iki šiol dvikovos pasaulio tenisininkų klasifikacijoje buvo 95 vietoje. Viso antrojo turo mačo metu lietuvio varžovas sunkiai judėjo po kortą, o 20-metis geriausias Lietuvos tenisininkas protingai stengėsi žaisti kuo plačiau. Panašu, jog sėkmingas Ričardo Berankio žaidimas būtų tęsesis iki pat mačo pabaigos, tačiau, rezultatui esant 6:1, 6:0, 2:0 R.Berankio naudai, D.Nalbandianas nutraukė mačą. Argentinietis savo pasitraukimą motyvavo „kojų raumenų skausmais“.

Po šios pergalės R.Berankis pirmą kartą per savo karjerą pateko į trečiąjį „Didžiojo kirčio“ serijos vyrų vienetų ratą. Už pergalę lietuviui atiteko 90 ATP reitingo taškų ir 54,5 tūkst. Australijos dolerių.

R.Berankis trečiajame rate susitiks su septintąja turnyro rakete 28 metų ispanu Davidu Ferreru, kuris ketvirtadienį rezultatu 6:0, 6:1, 7:5 sutriuškino 32 metų amerikietį Michaelą Russellą (Pasaulio tenisininkų klasifikacijoje užima 100-ąją vietą).

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams trečiadienį nesėkmingai susiklostė Eurolygos „Top 16“ etapo pirmoji dvikova. Ispanijos mieste Valensijoje žalgiriečiai nusileido Roberto Javtoko atstovaujamai vietos „Power Electronics“ komandai – 59:73.

Dvikovą ekipos pradėjo rezultatyviais išpuoliais, tačiau nei vienai komandai pabėgti į priekį pirmosiomis minutėmis nepavyko – po Martyno Pociaus metimo iš vidutinio nuotolio bei Omaro Samhano baudų metimų rezultatas buvo lygus – 4:4. Netrukus O.Samhanas blokavo Roberto Javtoko metimą, tuo tarpu kitame aikštelės gale iš toli neklydo laisvas prie tritaškio linijos paliktas Artūras Milaknis – 7:4. Nors varžovai sušaukė minutės pasitarimą, po jo pirmuosius taškus į savo sąskaitą įsirašė iš arti pasižymėję Travisas Watsonas ir Paulius Jankūnas – 13:9. Valensijos klubas atsakė ataka su pražanga, tačiau snaiperio vardą eilinį kartą pateisino ant parketo pasirodęs Tomas Delininkaitis – 16:12. Kėlinuko pabaigoje šeimininkams buvo pavykę persverti rezultatą savo naudai (20:18), tačiau tašką ketvirčiui padėjo DeJuano Collinso tritaškis – 21:20.

Po trumpos pertraukėlės greičiau į žaidimą įsijautė kauniečiai. Dvi atakos iš eilės baigėsi pražangomis prieš T.Watsoną, o šis realizavo tris iš keturių baudų metimų – 24:22. Įpusėjus ketvirčiui jau pirmavo Valensijos klubas, tačiau tada iniciatyvos ėmėsi jaunasis Mindaugas Kuzminskas. Žaidėjas aštrų reidą baigė taikliu metimu, o kitame epizode pataikė iš toli bei atstatė pusiausvyrą – 29:29. Nepaisant to, po truputį įsisiautėjo „Power Electronics“ metikai, kurių dėka šeimininkai kiek nutolo – 35:29. Akimirkai skirtumą sušvelnino M.Pociaus šūvis (31:35), tačiau koją žalgiriečiams kišo klaidos ir netaiklūs metimai – 31:39. Tokiu rezultatu pirmoji mačo pusė ir baigėsi.

Pirmoji ataka po didžiosios pertraukos baigėsi nepriekaištingu D.Collinso metimu iš vidutinio nuotolio (33:39). Netrukus du taškus pridėjo ir T.Klimavičius, dar labiau sušvelnindamas atsilikimą (35:39). Tiesa, aikštelės šeimininkai netrukus vėl įjungė aukštesnę pavarą ir jiems labiau nutolti neleido tik sparčiai taškus rinkęs T.Klimavičius (37:42; 39:46). Ekipas vėl keturi taškai skyrė antruoju bandymu iš toli pataikius T.Delininkaičiui – 42:46. Ir toliau Valensijoje įtampa neslūgo – po M.Kalniečio prasiveržimo švieslentėje degė skaičiai 45:51. Situacija nepasikeitė ir tolimą dvitaškį pataikius P.Jankūnui – 47:54. Tiesa, kauniečiams kėlinuką pavyko baigti pakiliai – paskutinę ketvirčio sekundę fantastišką tritaškį iš dešimties metrų į varžovų krepšį įsūdė M.Brownas – 50:54.

Jei lemiamos rungtynių atkarpos starte pasižymėjo P.Jankūnas, tai kitos šešios minutės svečiams iš Kauno susiklostė kaip epizodas iš siaubo filmo. Žalgiriečiams krepšys buvo lyg užrištas, o tuo pasinaudoję šeimininkai įgyjo dviženklę persvarą (68:52). Taškų sausrą nutraukė T.Klimavičius, įspūdingai ore įkrovęs kamuolį iš viršaus (54:68). Netrukus puolėjas papildė savo taškų bagažą, pataisydamas komandos draugo metimą (56:68). Nepaisant to, nesnaudė ir Valensijos krepšininkai – užtikrintai išnaudoję savo progas šeimininkai paskutinę minutę pirmavo 73:57. Žalgiriečiams pavyko kiek pakelti ūpą paskutinėmis sekundėmis, kai kamuolį iš varžovo perėmė bei nesportinę pražangą išprovokavo D.Collinsas. Amerikietis sumetė abi baudas, padėdamas tašką dvikovai – 59:73.

„Žalgiris”: M.Pocius 9, P.Jankūnas 8, T.Watsonas 8 (5 atk. kam.), D.Collinsas 7 (7 atk. kam.), T.Klimavičius 6, T.Delininkaitis 6, M.Kuzminskas 5 (4 atk. kam.), A.Milaknis 3, M.Brownas 3, M.Kalnietis 2, O.Samhanas 2.

„Power Electronics”: D.Savanovičius 20, V.Claveras 14, S.Liščiukas 9 (12 atk. kam.).

Per trejus metus regionų socialiniams ir ekonominiams skirtumams mažinti numatyta skirti dar 1 mlrd. litų. Pagrindinis investicijų į regioninius centrus, problemines teritorijas bei mažus miestelius tikslas – pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio, o nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu.

„Tikslai išties ambicingi, maža to, sieksime, kad didžioji dalis suplanuotos paramos būtų įsisavinta 2011-2012 metais. Kadangi šią programą įgyvendinančių projektų atranką koordinuos ministerijai pavaldus Regioninės plėtros departamentas, tikimės, jog dabar visi darbai eisis sparčiau. Savivaldybės, bendruomenės taip pat jau yra įgijusios projektų įgyvendinimo patirties, todėl šį Europos Sąjungos finansinį laikotarpį pagrįstai tikimės baigti sėkmingai – paramą ne tik įsisavinti, bet ir paversti ją pelninga investicija į Lietuvos ateitį“, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Iki 2013 metų 15 miestų, esančių probleminėse teritorijose, bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra, atnaujinti 200 daugiabučių namų, kone dešimtadaliu sumažės socialinio būsto laukiančių šeimų skaičius. Numatyta baigti kompleksiškai sutvarkyti viešąją infrastruktūrą ir aplinką ir šimte kaimų ir mažų miestelių. Tokią Vidaus reikalų ministerijos parengtą regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programą, skirtą didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir pačiuose regionuose bei miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją, šiandien patvirtino Vyriausybė.

2007-2010 metais socialiniams ir ekonominiams regionų skirtumams mažinti buvo įgyvendinami per tūkstantį projektų už beveik 1,3 mlrd. litų.

LR Vidaus reikalų ministerijos informacija