Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., užfiksuota nulinė infliacija. Šiais metais nulinė infliacija fiksuojama jau trečią kartą (nulinė infliacija buvo taip pat birželio ir liepos mėn.).

2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,6 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, po 0,3 procento – drabužiai ir avalynė bei sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 1,3 procento atpigę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, po 0,4 procento – transporto bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Didžiausią įtaką mėnesiniam (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn.) maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 14 procentų pabrangusios šviežios daržovės, 0,9 procento – duona ir grūdų produktai 3 procentais – kava, arbatžolės, kakava, 0,6 procento – pienas ir jo produktai, sūris, 1,2 – sviestas, aliejus ir riebalai ir 1,3 procento atpigusi šviežia mėsa, 2 procentais – kiaušiniai, 0,5 procento – vaisiai ir uogos, 3,2 procento – bulvės. Iš vaisių ir uogų daugiausia – 22,9 procento – pabrango vynuogės, 5,8 – obuoliai, o daugiausia atpigo citrusų vaisiai – 9,3 procento.

Mėnesiniam drabužių ir avalynės kainų pokyčiui įtaką darė 0,5 procento padidėjusios drabužių ir 3,8 procento – aprangos gaminių ir reikmenų kainos. Avalynės kainos sumažėjo 0,2 procento.

Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtaką darė 0,5 procento pabrangę farmacijos gaminiai ir 0,4 procento atpigusios sanatorijų paslaugos.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų sumažėjimą nulėmė 2,2 procento atpigę spirituoti gėrimai, 3,2 – alus, 3,5 – vynas ir fermentuoti gėrimai. Cigaretės pabrango 0,2 procento.

Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,3 procento atpigęs benzinas, 1,7 – lengvieji automobiliai, 0,9 – vairavimo mokymo paslaugos ir 2,4 procento pabrangusios keleivinio oro transporto paslaugos, 23,6 – rinkliava už transporto priemonės stovėjimą mieste, 0,4 – dyzeliniai degalai, 0,5 – suskystintos automobilinės dujos.

Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainų pokytį lėmė 0,8 procento atpigusios atostogų išvykos, 2,6 – gėlės, 0,5 – duomenų apdorojimo įrenginiai, 0,6 – vaizdo aparatūra.

Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 1 procentu pabrangusį kietąjį kurą, 1,3 procento – draudimo paslaugas, 0,4 – baldus ir 0,7 procento atpigusį karštą vandenį ir centralizuotai tiekiamą šilumą, 1,4 – trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekes, 0,8 – kitus neelektrinius asmens priežiūros prietaisus, reikmenis ir priemones, 1,3 – sumažėjusius būsto nuomos mokesčius.

2010 m. lapkričio mėn. metinė (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2009 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 2,7 procento. Metinį kainų pokytį lėmė 14,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 4,3 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 4 procentais – transporto prekės ir paslaugos ir 4,7 procento atpigę drabužiai ir avalynė, 3,2 procento – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos, 5,1 – ryšių prekės ir paslaugos.

Prekės per metus pabrango 3,7 procento, o paslaugos atpigo 0,5 procento.

Statistikos departamento informacija

Kauno miesto savivaldybės Tarybos kolegija nusprendė iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skirti iki 60 tūkst. litų Jiesios šlaito, esančio ties Sąnašos g. 33, sutvirtinimo projektui parengti bei darbams atlikti.

Lapkričio 23 dieną posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisija nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl avarinės situacijos, kurioje atsidūrė privatus namas, esantis ant slenkančio Jiesios šlaito skardžio.

„Negalime biurokratiškai žiūrėti į žmonių vargus. Namas stovi visai ant skardžio, po vasaros liūčių namas dar daugiau paplautas. Jau turėjome situaciją, kai žemyn į Jiesios upelį nugarmėjo šiltnamiai. Tą kartą buvo gautas milijonas litų iš Europos Sąjungos ir pagal projektą buvo pakeista upės vaga. Artėja Kalėdos, turime kuo greičiau padėti šiems žmonėms“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Ankščiau problema negalėjo būti sprendžiama, nes buvo kilę problemų dėl prieš 50 metų statyto namo teisėtumo. Tačiau dabar, pasak direktoriaus pavaduotojo, šie klausimai išspręsti.

Gruodžio 6 d. posėdžiavusi Kauno menininkų namų Meno kolegija paskelbė pretendentus į 2010 m. įsimintiniausio Kauno menininko titulą.

Pretendentai skelbiami abėcėlės tvarka:

1. Tapytoja Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė (pristatė LDS Kauno skyrius). Už aktyvią ir sėkmingą veiklą Kauno dailės gyvenime 2010 m.: grupinės, personalinės ir kuruojamos parodos Kaune ir Vilniuje. Konkursinės parodos „Geriausias metų kūrinys 2010“ laureatė (kritikų apdovanojimas). Praėjusių metų pabaigoje išleido knygą tapytojui Arūnui Vaitkūnui atminti „Toks gyvenimo kvapas“.

2. Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas (pristatė LFS Kauno skyrius). Už nuopelnus garsinant Lietuvos fotografiją Lietuvoje ir pasaulyje, už fotografijos meno festivalio „Kaunas Photo“ organizavimą ir už fotografijų albumą „Kražių portretas“ (2010 m.).

3. Rašytojas Robertas Keturakis (pristatė LRS Kauno skyrius). Už knygą „Nuprausti mėnesienos“ (2010m.).

4. Tapytoja Elena Kniūkštaitė (pristatė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija). Už 35-rių metų kūrybos retrospektyvinę parodą, 2010 m. surengtą Kauno paveikslų galerijoje, ir už visu gyvenimu įrodytą talento unikalumą.

5.Aktorius Liubomiras Laucevičius (pasiūlė LTS Kauno skyrius). Už Kreonto vaidmenį Kauno valstybinio dramos teatro spektaklyje „Antigonė Sibire“ ir už visu gyvenimu įrodytą talento unikalumą.

6. Rašytojas Algimantas Mikuta (pasiūlė LRS Kauno skyrius). Už poezijos knygą „Veranda“ (2010 m.) ir už visu gyvenimu įrodytą talento unikalumą.

7. Architektas Gintautas Natkevičius (pristatė LFS Kauno skyrius). Už suprojektuotą namą ūkininko sodyboje (bendraautorius E.Spūdys), pelniusį geriausio namo nominaciją konkursinėje parodoje „Architektūra: Kaunas 2010“ ir už kitus sėkmingus pastarųjų metų darbus.

8. Dirigentas Modestas Pitrėnas (pasiūlė LKS sąjungos Kauno skyrius). Už subrandintą Kauno miesto simfoninio orkestro skambesį, prasmingas muzikos programas, dviejų kompaktinių plokštelių „Kaunas city symphony orchestra / Francesco di Rosa / Modestas Pitrėnas“ parengimą ir įrašymą, už atkaklų siekį tobulėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio koncertų salėse.
9. Pianistas Rokas Zubovas (pasiūlė Kauno menininkų namų Meno kolegija). Už M.K.Čiurlionio fortepijoninės muzikos koncertų ciklą „Čiurlionio miestai“ ir už nuolatinį profesionalumo teigimą.

Rinkimų „2010 m. įsimintiniausias Kauno menininkas“ finalas vyks Kalėdų išvakarėse.

Kaip ir kasmet, labiausiai pasižymėjusius 2010 m. menininkus iš pateiktų kandidatų išrinks Kauno menininkų namų meno kolegija, kurią šįmet sudaro vienuolika narių: kompozitorė Dalia Kairaitytė, aktorė Jūratė Onaitytė, menotyrininkė Vida Savičiūnaitė, aktorė Rūta Staliliūnaitė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, solistas Giedrius Prunskus, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, rašytojas Viktoras Rudžianskas, tapytojas Gintautas Vaičys ir aktorius Viktoras Valašinas.

Išrinktųjų pagerbimas numatytas 2011 m. sausio 10 d. Kauno menininkų namuose.

Kauno menininkų namai įsimintiniausią miesto menininką kasmet renka nuo 1998-ųjų. Tai yra išskirtiniai rinkimai, nes laureatus iš savo kolegų išrenka patys menininkai.

2010 m. įsimintiniausių Kauno menininkų pavardės bus įrašytos Stasio Žirgulio sukurtoje skulptūroje “Sparnuotoji kolona”, kur nuo 1998 m. jau įamžinti šie kūrėjai:

1998 m. aktorė Jūratė Onaitytė ir smuikininkas Vilhelmas Čepinskis,
1999 m. dailininkas Romualdas Čarna,
2000 m. solistė Sabina Martinaitytė,
2001 m. aktorė Rūta Staliliūnaitė ir skulptorius Leonas Strioga,
2002 m. skulptorius Robertas Antinis,
2003 m. kompozitorius Giedrius Kuprevičius,
2004 m. poetė, aktorė Daiva Čepauskaitė ir dirigentas Petras Bingelis,
2005 m. kompozitorius Vidmantas Bartulis ir fotomenininkas Romualdas Požerskis,
2006 m. poetas, eseistas Kęstutis Navakas ir fotomenininkas Romualdas Rakauskas,
2007 m. fotomenininkas Gintaras Česonis,
2008 m. dizainerė Monika Vilčinskienė ir architektas Eugenijus Miliūnas,
2009 m. menininkas Česlovas Lukenskas, poetas Gintaras Patackas ir Kauno styginių kvartetas.

Kauno menininkų namų meno kolegijos informacija

Viešosios tvarkos darbuotojai lapkričio 29 – gruodžio 3 dienomis surašė 37 administracinės teisės pažeidimo protokolus.
Didžioji dalis protokolų surašyta už Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus (33 protokolai). Du protokolai surašyti už Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimus. Po vieną protokolą surašyta už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos, atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus ir Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą.

Viešoji tarnyba aktyviai tyrė piliečių skundus telefonu nuvykstant į vietą, vykdė prevencinę išorinės vaizdinės reklamos taisyklių kontrolę. Taip pat šiuo laikotarpiu didelis dėmesys skirtas sanitarinės kontrolės objektams bei maršrutinių transporto stotelių kontrolei, patikrinti 35 objektai.

Kartu su Eigulių seniūnija P. Lukšio gatvėje tirti įvykiai dėl sklindančių nemalonių kvapų, trikdančių sveikatą bei Topolių gatvėje dėl bute laikomų vilkšunių ir jų keliamo triukšmo.

Šiandien Vilniuje vyksta ES Baltijos jūros strategijos transporto metinė pažangos konferencija, kurioje aptariami šios strategijos įgyvendinimo pasiekimai, regioninių transporto projektų eiga, šalių bendradarbiavimas ir naujos iniciatyvos transporto sektoriuje.

Konferencijoje dalyvauja ES Baltijos jūros regiono valstybių transporto sektoriaus atstovai, Europos Komisijos direktoratų atstovai, mokslininkai. Siekiant plėsti regioninį bendradarbiavimą, pakviesti ir Baltarusijos atstovai. Konferenciją kartu rengia Lietuvos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

“Visų pirma, turime tarpusavyje derinti šalių vykdomą nacionalinę transporto politiką ir koordinuotai planuoti investicijas į transporto infrastruktūrą. Įgyvendinami stambūs transeuropinio transporto tinklo projektai pagerins susisiekimą regiono viduje ir išorės transporto jungtis. Mūsų regionas galės geriau aptarnauti tarptautinius krovinių srautus, bus lengviau pasiekiamas turistams”, – konferencijos atidaryme sakė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Viceministras taip pat pabrėžė būtinybę gerinti susisiekimą su kaimyninėmis šalimis, ieškoti efektyvių logistikos sprendimų, skatinti inovacijas. “Mūsų ekonomika labai priklauso nuo tarptautinės prekybos, todėl turime užtikrinti geras transporto jungtis su Rusija, Baltarusija ir Norvegija. Taip pat svarbu gerinti susisiekimą su Azijos šalimis”, – teigė A. Štaras.

Konferencijoje bus aptarta Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo transporto srityje pažanga, regioninių transporto projektų įgyvendinimas, Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūra, “žaliųjų” transporto koridorių plėtra. Bus apžvelgtos šiuo metu atliekamos studijos “Baltijos transporto apžvalga iki 2030 m.” ataskaitos, pristatyta transporto srautų Baltijos jūros regione analizė, diskutuojama dėl Baltijos jūros regiono poreikių iki 2030 m. Konferencijos dalyviai pristatys savo regioninės politikos iniciatyvas transporto srityje.

Europos Taryba ES Baltijos jūros strategiją patvirtino 2009 m. Transporto srityje, kuri yra viena iš prioritetinių šios strategijos sričių, jos įgyvendinimą koordinuoja Lietuva ir Švedija. Regionui svarbius klausimus kartu sprendžia aštuonios ES šalys – Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija.

LR Susisiekimo ministerijos informacija

Gruodžio 9 dieną 16 val. asociacija „Šviesuva“ organizuoja renginį apie sveikatą ir būdus, kaip išvengti ją žalojančių veiksnių. Nemokamas renginys vyks Raudondvario pl. 150 esančioje konferencijų salėje.

Prof. habil. dr. A. Kriščiūnas ves paskaitą tema “Ar civilizacija pražudys žmoniją” – apie žmogaus sveikatos veiksnius.

Aleksandras Kriščiūnas – habilituotas daktaras, profesorius, Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, Kauno medicinos universiteto Senato narys. Rygos Valstybinio Universiteto Garbės Daktaras. Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas. Baltijos šalių reabilitologų draugijos viceprezidentas. Pasaulinės reabilitologų draugijos Medicininės Tarybos narys. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas – konsultantas. Mokslinio darbo tema: Ligonių ir invalidų su žymiais biosocialinių funkcijų sutrikimais medicininių ir socialinių reabilitacijos programų parengimas stacionariniame, ambulatoriniame bei namuose etapuose. Paskelbęs 500 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose; 18 vadovėlių ir monografijų bei 10 metodinių nurodymų autorius ir bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose: Tokijuje, Rio de Žaneire, Buenos Aires, Osle, Miunchene, Stokholme, Trieste, Ženevoje, Bangkoke ir kitur. Dalyvavo rengiant “Nacionalinę neįgaliųjų integracijos programą 2003-2012 metams” Yra “Tarptautinės funkcijų sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacijos” darbo grupės narys, šios klasifikacijos vertimo į lietuvių kalbą mokslinis redaktorius. Yra žurnalų “Medicina”, “Medicinos teorija ir praktika”, “Reabilitacijos mokslai ”, “Sportas ir sveikatos ugdymas” redakcinių kolegijų narys.

Taip pat renginyje dalyvaus ir Lietuvos Sveikatos Medicinos Universiteto Studentu mokslinės draugijos Alternatyvios medicinos būrelis, kuriam vadovauja gyd. D. Butvilas. Renginio metu bus pristatyti 3 būdai, leidžiantys išvengti sveikatą žalojančių veiksnių: judėjimo menas, mitybos menas ir psichoemocinės būklės korekcija.

Būrelis ruošia mokslinius darbus alternatyviosios medicinos tema, prisideda prie teisingo supažindinimo su alternatyvia medicina, padeda formuoti teisingą holistini požiūrį į žmogų.

Šį savaitgalį (Gruodžio 4-5 dienomis) Kaune įvyko stalo futbolo turnyras “Foos-in” Kaunas. Dvi dienas trukusiame sporto renginyje net septyniose rungtyse sudalyvavo virš trisdešimties dalyvių. Daugiau nei pusė jų – kauniečiai. Tai – iki šiol daugiausiai Kauno žaidėjų sutraukęs stalo futbolo turnyras.

Renginys startavo šeštadienį ryte sportine atvirų vienetų rungtimi, kurioje žaidė net 25 dalyviai. Vėlai vakare pasibaigusį finalą laimėjo Arnas Bastys, finale įveikęs Tomą Klimašauską. Trečią vietą užėmė Simonas Jakubauskas. Moterų dvejetų rungtyje nugalėjo vilniečių Eglės Vaicekauskaitės ir Ievos Pivoriūnaitės komanda, už nugaros palikusi Živilės ir Ievos Turlaičių bei Dangiros Juškytės ir Indrės Vainauskaitės duetus. Mėgėjų vienetuose nenugalimas buvo Kauno atstovas Tomas Danilevičius. Antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė Robertas Masalskas ir Domantas Kvedaras. Vakare buvo surengta ir DYP (angl. Draw Your Partner) rungtis, kur poros buvo suskirstytos burtų keliu. Ir čia laimėjo Arnas Bastys, kuris žaidė kartu su kauniečiu Vytautu Mačiulaičiu. Jiems finale pralaimėjo vilniečiai D.Kvedaras ir Simonas Šuminskas.

Sekmadienį buvo žaidžiamos likusios rungtys. Atviruose dvejetuose nenugalimi buvo Vilniaus atstovai. Nugalėtojais tapo A.Basčio ir Manto Motiekos komanda, antroje vietoje liko T. Klimašausko ir Mariaus Kvedaravičiaus duetas, o trečią vietą užėmė D.Kvedaras ir Mantas Sideravičius. Moterų vienetų finale susirungė vilnietės, o jį laimėjo I. Pivoriūnaitė, įveikusi E. Vaicekauskaitę. Trečioje vietoje liko D. Juškytė. Mėgėjų dvejetų rungtį laimėjo I. Vainauskaitės ir Jurgio Kamenecko komanda. Antri liko T. Danilevičius ir I. Turlaitė, o treti – R. Masalskas su Ž. Turlaite.

Organizatoriai džiaugėsi dideliu kauniečių stalo futbolininkų aktyvumu šiame turnyre, o jie – galimybe žaisti su stipriausiais šalies žaidėjais. Viso turnyro metu buvo rodomos “Foos-in” stalo futbolo klube filmuotos pamokos, žaidėjai dalino patarimus vieni kitiems, o pradedantieji noriai mokėsi šio smarkiai populiarėjančio sporto paslapčių. Šis turnyras tapo įrodymu, kad stalo futbolo lygis Kaune kyla labai greitai, todėl aukšto lygio turnyrų šiame mieste bus rengiama daugiau.

Šiandien Kauno mieste bus atliekami tinklų cecho darbai:

M. Jankaus g. 2, Ignalinos g. 14, Judrėnų g. 24 (Sargėnuose) bus remontuojami vandens apskaitos mazgai.

Lazdynų g. 18 (Rokuose) vyks vandentiekio įvado remontas, kameros valymas, Jonavos g., Neries krantinėje- vandentiekio šulinių ir sklendžių apžiūra.

Prancūzų g. 112, T. Masiulio g. 1 bus valomi šuliniai.

Nuotekų tinklai valomi Rimvydo g. 20, Nemuno krantinėje, L. Zamenhofo g. 8, Kurpių g. 7, Geležinio Vilko g. 26, Elektrėnų g.

Lietaus tinklai ir grotos valomos Karaliaus Mindaugo pr. 49, Nemajūnų g.

Varduvos g. 4, Lygioji g. 18 bus remontuojamos vandentiekio linijos, Prancūzų g. 78- šulinys.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.

Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau. Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus.

Lyginant jau trejus metus atliekamų analogiškų tyrimų duomenis matyti, kad labiausiai per šį laiką keitėsi šventinio biudžeto atžvilgiu optimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius.

Pernai lapkritį žmonių, pasiryžusių šventėms išleisti daugiau nei užpernai, nuošimtis sudarė vos 2 proc. Šiemet plačiau atveriančių pinigines skaičius padidėjo iki beveik 11 proc. ir priartėjo prie 2008-ųjų metų rodiklio (12 proc.). Gerokai daugiau išleisti pasiryžę 2 proc. šventines išlaidas didinsiančių apklaustųjų, likusieji išleis šiek tiek daugiau nei pernykštėms šventėms.

“2009 m. buvome tarp tų Europos šalių, kurių gyventojai išlaidas dovanoms karpė bene labiausiai. Šiemet Lietuva jau išsiskiria tuo, kad čia nuotaikos pastebimai geresnės ir palyginti daug gyventojų tokias išlaidas ruošiasi didinti”, – komentuoja “Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Tuo pačiu ekspertė pažymi, kad poreikis taupyti ir atsargumas taip pat niekur nedingo: kaip rodo tyrimo rezultatai, dauguma gyventojų vis dėlto yra linkę šventinio pirkinių biudžeto nekeisti. Tokių gyventojų šiemet yra 39 proc. – kone trečdaliu daugiau nei pernai. Palyginimui, bendrovės “Deloitte” apklausos duomenimis, dovanoms išleisti tiek pat, kiek pernai, planuojančių europiečių sumažėjo 7 proc. Dabar tokias pačias šventines išlaidas planuoja pusė įvairių Europos šalių gyventojų, 22 proc. išleis daugiau, 28 proc. – mažiau.

Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, mažinti šventinį biudžetą šiemet planuoja kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Pernai ir užpernai tokių buvo gerokai daugiau – atitinkamai 60 proc. ir 46 proc., skaičius.

O. Bložienė sako, kad, nors Lietuvoje karpančių išlaidas šventėms šiemet mažiau nei pernai ar 2008 m., bendra gyventojų finansinė situacija smarkiai nepagerėjo. Šalyje jau dvejus metus stabiliai daugėja gyventojų, kurie šventiniams pirkiniams neišleidžia nė lito ir pasitenkina tik būtiniausiomis išlaidomis. Visiškai atsisakyti šventinių išlaidų 2008-aisiais buvo priversti 9 proc. gyventojų, po metų šis skaičius išaugo iki 11 proc., o šiemet jis sudaro daugiau nei 12 proc.

“Nors vidutinis atlyginimas pastaruosius du ketvirčius šiek tiek didėjo, realaus pajamų augimo, kuris leistų labiau padidinti šventines išlaidas, gyventojai dar tikrai nejaučia. Vis dėlto per iki Kalėdų likusias beveik tris savaites galima suspėti šventę suplanuoti taip, kad tai pareikalautų kuo mažiau išlaidų, ir gal net šiek tiek šiam tikslui sutaupyti. Svarbiausia tinkamai paskirstyti turimas pajamas ir santaupas, būti išradingiems ir racionaliai planuoti, kad šventėms skirta išlaidų suma būtų pagrįsta realiomis finansinėmis galimybėmis, o ne teigiamomis ekonomikos prognozėmis ar šventiška nuotaika”, – apibendrina “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 metų lapkričio 15-24 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”.

Sekmadienį Lietuvoje vyko Lietuvos šachmatų lygos (LŠL) III-iojo rato komandiniai susitikimai. Kauno Karininkų ramovėje kariškių Brg gen. A.Gustaičio klubas sutiko svečius iš Plungės-VŠK “Bokštas – 1” komandą, pernykščiame LŠL sezone iškovojusią bronzos medalius. Iki šio rato plungiečiai buvo iškovoję abi pergales, o kariškiai patyrę vieną pralaimėjimą.
Sekmadienio mačas baigėsi sensacingai – kariškiai iškovojo pergales visose penkiose lentose (5:0). Kariškiai komandiniais taškais pasivijo Plungės pirmąją komandą ir dabar turi po 4 tšk. iš 6 galimų

Lietuvos šachmatų lygos čempionas Kauno “Margiris – 1” klubas, prieš mėnesį pasibaigusiose Europos klubų taurės varžybose užėmęs aukštą 16-ąją vietą tarp pajėgiausių Europos klubų, sekmadienį žaidė Plungėje prieš vietos “Bokštas – 2” komandą, sudaryta moksleivių pagrindu. Šiame mače kauniečiai leido sužaisti antrajai komandos sudėčiai. Rezultatu 3,5:1,5 mačą laimėjo kauniečiai.

Po šios pergalės “Margiris – 1” turi 6 tšk. iš 6 gal. Tiek pat turi ir sostinės VŠŠSM “Chess-United” komanda, sekmadienį išvykoje 4:1 įveikusi Marijampolės ŠK. IV-ajame LŠL rate, įvyksiančiame po savaitės, abu lygos lyderiai susitiks tarpusavyje. Šiame svarbiame mače Kauno klubas turės aikštės pranašumą, tačiau vilniečiai žais viena baltąja figūrų spalva daugiau.

Kiti III-iojo rato rezultatai: Klaipėdos ŠŠK “Bokštas” – Šiaulių “Drakonas” 2:3; Vilniaus “Fortas” – Kauno “Margiris – 2” 3,5: 1,5.

Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos nutarimu keičiama eismo organizavimo schema A. Mickevičiaus g. ir V. Putvinskio g. sankryžoje.

Nauja eismo organizavimo schema pateikta žemiau.

Visų vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad bus pakeista pagrindinio kelio kryptis pagal pridedamą schemą. Prašoma būti atidiems ir vadovautis kelio ženklais.

Vakar vakare Kaune, Rotušės aikštėje, atidaryta dirbtinio ledo čiuožykla. Apie 350 kv. metrų dydžio čiuožykla – tai bendras miesto savivaldybės ir penktadienį Kaune atidaryto naujo didcentrio „Prisma“ projektas, leisiantis kauniečiams mėgautis malonumu čiuožti visą mėnesį.

„Praėjusiais metais, kai Rotušės aikštėje buvo išlieta natūralaus ledo čiuožykla, ji buvo iš tiesų mėgiama kauniečių, todėl šiemet, suradę šiam projektui rėmėją, džiaugiamės, kad miesto gyventojai ir svečiai galės mėgautis žiemos malonumais pačioje miesto širdyje nepriklausomai nuo oro sąlygų“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Daiva Morkūnaitė Šmitienė.

Pasak čiuožyklos rangovų, dėl naudojamos šaldymo technologijos čiuožykla veikia lauke esant ir teigiamai, iki +10 laipsnių, oro temperatūrai. Tokios pat technologijos ledo arena buvo įrengta Vilniaus Lukiškių aikštėje, be jų per šventes neapsieina ir didžiausi Europos miestai.

Kartu su suomių Kalėdų seneliu Joulupukki į šventę atvyko ir lietuviškasis Kalėda. Jie drauge su Kauno miesto Kalėdų seneliu atidarė čiuožyklą.

Čiuožykla Kaune veiks iki sausio į 5 d., kasdien nuo 10 iki 22 val. 45 min. čiuožimo seansas kainuos 2 litus, pačiūžas jų neturintys galės išsinuomoti už 3 litus.

Antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26 d., 16 val. ir Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., nuo 22 val. šalia čiuožyklos ir joje vyks šventiniai renginiai.