Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad dar vieneriems metams būtų pratęsta paslaugų teikimo sutartis su įmonės „Santakos būtų ūkis“ likvidatoriumi.

Sutartis buvo pasirašyta 2008 metais, o 2009 m. pratęsta, nes likvidatorius dėl nuo paslaugų teikėjo nepriklausiusių aplinkybių (dėl įsisenėjusių gyventojų skolų išieškojimo) negalėjo užbaigti įmonės likvidavimo proceso.

Įmonės likvidavimo proceso pradžioje gyventojų skolos sudarė 1,492 mln. litų, o šių metų rugsėjo 30 d. duomenimis – 782 tūkst. litų. Likvidatorius šiuo metu ruošia pateikti dar apie 700 bylų.

Kolegijos nariai, atsižvelgę į esamą situaciją, rekomendavo pratęsti esamą sutartį.

Kauno miesto savivaldybė užsandarins jai priklausančius negyvenamus pastatus. Miesto meras Andrius Kupčinskas paragino ieškoti priemonių, kad ir kitų, savivaldybei nepriklausančių, apleistų patalpų savininkai jas užsandarintų.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės kolegija pritarė, jog būtų organizuojamas nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų bei bešeimininkiais pripažintų laisvų negyvenamųjų pastatų ir patalpų angų užtaisymo, aptvėrimo ir tvarkymo darbų pirkimo konkursas.

Kauno miesto savivaldybės nuosavybėje yra nemažai negyvenamų pastatų ar patalpų, kurių dalis yra apgriuvę, nuniokoti gaisro, todėl kelia grėsmę žmonėms aplinkai. Dėl žmonių saugumo Savivaldybė privalo užsandarinti tokius pastatus.

„Praėjusiais metais Kauno mieste tokie darbai buvo atlikti 20-yje objektų ir šiems darbams panaudota 72,6 tūkst. litų. Šiems metams Savivaldybės biudžete yra numatyta 90 tūkst. litų planuojamiems darbams atlikti“, – sakė Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys.

Kauno miesto meras A. Kupčinskas pritarė, kad būtina tokius pastatus užsandarinti.

„Visoje Europoje galioja tvarka, jog ne tik Savivaldybei, bet ir privačiam verslui priklausančios negyvenamos patalpos, restauruojami ar kitaip tvarkomi pastatai yra aptveriami apsauginiu žaliu tinklu, užsandarinami rūpinantis miestiečių saugumu. Lietuvoje tuo rūpinasi tik Savivaldybės. Norėtųsi paprašyti Administracijos, kad ši paanalizuoti šią padėtį ir siūlytų bei inicijuotų teisės aktų pakeitimus tam, kad visi mieste esantys „vaiduokliai“ būtų užsandarinti“, – siūlė meras.

Administracijos direktorė Editą Gudišauskienė informavo, kad miesto Tarybai jau rengiami pasiūlymai šiuo klausimu.

Ketvirtadienį vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje nuspręsta skirti finansinę paramą Nojui Bartaškai – Bartui. Vienbalsiai ir be didelių diskusijų kolegijos nariai pritarė siūlymui šiemet nacionalinėje atrankoje nugalėjusiam atlikėjui skirti 15 tūkstančių litų.

Pinigai bus skirti atlikėjui ir jo komandai pasirengti lapkričio 13-21 dienomis Minske vyksiančiam tarptautiniam dainų konkursui „Vaikų Eurovizija 2010“.

„Džiugu, kad turėsime talentingą bei jauną savo miesto atstovą tokiame renginyje. Tikime, kad ši parama – tai puiki investicija ne tik į atlikėjo tobulėjimą, bet ir į miesto vardo garsinimą“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybė tapo pirmuoju kauniečio Nojaus Bartaškos – Barto finansinių rėmėju. Savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė įpareigojo administraciją skubiai parengti įsakymą dėl lėšų skyrimo, kad pinigai būtų pervesti kuo greičiau.

Kai Kauno miesto viešajame transporte kalbama apie tai, kad nuo spalio 1 dienos Kaunas vėl apšviestas visu pajėgumu, tai savivaldybė ketvirtadienį vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje nusprendė papildomai apšviesti dvi bažnyčias ir vieną parką. Kolegija vienbalsiai pritarė siūlymui apšviesti Šv. Kryžiaus (Karmelitų), Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčių fasadus bei Naugardiškių parko kultūrinių renginių aikštelę.

Iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo bažnyčioms atitinkamai skirta 27 tūkst. bei 12 tūkst. litų, o parko renginių aikštelei skirta 2800 litų.

Prekybos centras šviečia, o šalia stovinti vėlyvojo baroko Karmelitų bažnyčia skendi tamsoje. Rotušės aikštėje vienintelis neapšviestas pastatas – Jėzuitų bažnyčia. Abiejų šių bažnyčių smailių nesimato atvykstantiems į Kauną vakare ne tik miesto gyventojams, bet ir užsienio turistams. Nuo šiol šios sakralinės erdvės bus apšviestos. Tikime, kad tai teiks ne vien estetinį grožį, bet ir prisidės prie miesto kultūrinio-komercinio gyvenimo gaivinimo“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Nuolat bendrauju su aplink Naugardiškių parką gyvenančia miesto bendruomene ir žinau, kad būtent jie daugiausia prisidėjo prie šio parko sutvarkymo bei atgaivinimo. Apšvietus parko kultūrinių renginių aikštelę, pagyvėtų parko lankomumas, o tai prisidėtų prie bendruomenes stiprinimo“, – teigė miesto tarybos narė Loreta Kudarienė.

Spalio 28 dieną naktiniame klube “Embassy” vyks jau tradicija tapusi šventė, kurią dovanos renginių organizatoriai „Fetish People“. Šįkart planuojama nustebinti ne tik gera muzika, bet taip pat ir įdomiais rėmėjų įsteigtais prizais. Juk linksmybės Helovyno naktį, tai ne šiaip eilinis pasispardymas šokių aikštelėje: daugelis, imituodami tam tikrus siaubo filmų personažus ar tradicinius košmarų herojus tarpusavyje bando konkuruoti kuo orginalesniais kostiumais. Būtent tokie klubo lanytojai renginyje galės sudalyvauti mažiau paplonindami savo pinigines: pasipuošusieji teminiais kostiumais už bilietus mokės pigiau, o atėjusieji persirengėliai iki 23 val. už gėrimus mokės perpus mažiau.

„Fetish People“ klubo lankytojams žada neišdildomus įspūdžius ir begalę siurprizų: populiariausius „pop“ hitus suks jau gerai „Embassy“ klubo svečiams pažįstamas Dj Simple, o naktį scenoje siaubo kupiną pasirodymą surengs Lietuvos repo grandai – G&G sindifikatas, kurio metu už pulto stovės tos pačios grupės narys – Dj Mamania. Vaiduokliškoje atmosferoje pasinerti į iliuzijų meną kvies ir žymusis Lietuvos ilizionistas Nikolas Kin, atliksiantis pritrenkiančius fokusus, be to, neprastesnį pasirodymą surengs ir šokėjų grupės “Modance” ir “Base”, kviesiančios linksmintis nenusimetant kaukių iki paryčių.

Renginio metu vyks galybė atrakcijų, kada bus galima laimėti rėmėjų įsteigtus prizus, o vakaro eigoje, besidomintieji menu ant kūno galės pasidaryti paprastas laikinąsias arba neoninėje šviesoje išryškėjančias tatuiruotes. Renginio organizatoriai kviečia ieškoti paties siaubūniškiausio kostiumo ir laukia atvykstant ketvirtadienį į “Embassy” naktinį klubą.

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui

Lietuvos vartotojų asociacija ir Lietuvos vartotojų institutas pritaria Lietuvos Respublikos Prezidentės raginimams, kad verslininkai prisiimtų socialinę atsakomybę ir ieškotų kelių nekelti svarbiausių maisto produktų kainų, o jų nesuradus imtis griežtesnių teisinių priemonių, gal net specialaus kainų reguliavimo režimo įvedimo tam tikram laikotarpiui. Esame įsitikinę, kad dažnai maisto produktų kainų kėlimas neturi objektyvių priežasčių. Taip pat manome, kad LR Konkurencijos taryba, Žemės ūkio ministerija galėtų dirbti efektyviau stebėdamos maisto produktų kainas rinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad nei viena valstybės institucija vartotojams taip ir nepaaiškino kainų kėlimo priežasčių, todėl būtina jas paraginti tai daryti objektyviai ir nuolat.

Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Stanislovas Juodvalkis

Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentė Dr. Zita Čeponytė

Spalio 22 d., penktadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje Kauno miesto simfoninis orkestras surengs koncertą, dedikuotą romantizmo epochos kompozitoriams – Johanesui Brahmsui, Robertui Šumanui ir Feliksui Mendelsonui. Scenoje susitiks du patyrę jaunosios kartos virtuozai – Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas ir tarptautinių konkursų laureatas pianistas Kasparas Uinskas.

Koncerto, pavadinto “Romantizmo perlai”, ašis – vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano koncertas fortepijonui ir okrestrui nr. 1, a-moll. paskatintas žmonos Klaros, kompozitorius koncertą kurti baigia 1845 m., o jau 1846 m. sausio 1 d. įvyksta premjera – solo partijas atliko Klara Šuman, dirigavo Ferdinandas Hilleris. R. Šumano koncerto modelį naudojo ir Edvardas Grygas, rašydamas savo koncertą fortepijonui toje pačioje tonacijoje – abu kūrinius pradeda vienas energingas ir išraiškingas orkestro akordas prieš fortepijono partiją.

Programoje taip pat išgirsime J. Brahmso pirmąją simfoniją bei F. Mendelsono – Barholdy ištraukas iš muzikos dramai „Vasarvydžio nakties sapnas“.

„Kasparas Uinskas turi viską, kas būdinga didžiajam pianistui ir muzikui. K.Uinsko Niujorko debiutas tapo įspūdinga jo tarptautinės karjeros pradžia.“ Taip rašė žurnalas „New York Concert Review“ po atlikėjo debiuto „Weill Recital Hall at Carnegie Hall“ salėje, įvykusio 2008 m. pradžioje Niujorke. Pianistas K. Uinskas pradėjo tarptautinę karjerą 2008/2009 m. be jau minėtos Carnegie Hall taip pat debiutuodamas garsiausiose pasaulio salėse – Vašingtono J.F. Kennedy Center Millennium Stage, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje bei eilėje kitų salių. Šie tarptautiniai pasirodymai akimirksniu pelnė aukščiausius kritikų įvertinimus bei klausytojų pripažinimą.

K. Uinskas nuolat kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose. 1997 m. viename garsiausių Europoje, Šveicarijos Verbier klasikinės muzikos festivalyje buvo apdovanotas naujienų agentūros „Reuters“ Grand Prix ir kvietimu debiutuoti tame pačiame festivalyje. Solinius rečitalius taip pat grojo festivaliuose: Aspen Music Festival (JAV, 2000 m.), Music Festival of the Hamptons (JAV, 2002 m.), Holland Music Sessions (Olandija, 2005, 2006 m.).

K. Uinskas intensyviai koncertuoja kaip solistas bei nuolat pasirodo su orkestrais. Pastaraisiais metais atlikėjas Lietuvoje grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Kasparas Uinskas gimė 1979 m. Druskininkuose, Lietuvoje. Groti fortepijonu pradėjo būdamas šešerių savo gimtajame mieste. Nuo 1990 m. atvyko į Vilnių studijuoti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau tęsė studijas B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, kurią baigė 1997 m. Aukštosios mokyklos studijas pradėjo Varšuvos F. Chopino muzikos akademijoje. 2001 m. jam buvo suteikta Vladimiro Horowitzo vardo stipendija studijoms garsiojoje menų mokykloje „The Juilliard School“ Niujorke (JAV). Meno aspirantūros studijas K. Uinskas baigė 2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. K. Uinskas mokėsi pas dėstytojus: N. Sokolenko, M. Lapėnaitę, T. Radovič, P. Bugai, J. Kalichstein, V. Vitaitę.

Lapkričio 21 d. (sekmadienis) 15 val. KĄ?BŪKI! festivalis kviečia į Kauno valstybinį lėlių teatrą (Laisvės al. 87A), kur bus pristatomas spektaklis pagal Emos Ashley monodramą „Gaidukas”. Monospektaklyje vaidina aktorius Marius Jampolskis, režisierius – choreografas Jurijus Smoriginas.

Spektaklyje, kurio scenografiją ir kostiumus kuria patys jo autoriai, scenoje bus daug judesio ir plastikos – pjesės autorė pati susirado Jurijų Smoriginą, pastebėjusi jį televizijos projekte „Aistringi šokiai“.

Pasak Emos Ashley, pjesė – tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“. O gimęs jis buvo „nurašytas“ juo labiau. Šis vaikas buvo ir turėjo būti niekam nereikalingas. Jis to nežinojo, nesuprato, bet labai stipriai jautė, „kad yra taip“. Ir tas „taip“ jam netiko – jis jautė, kad tai nesiderina su jo prigimtimi.

„Gaiduko“ istorija – ėjimas į moterį. Eidamas į moterį, jis pradeda per savo patirtį suvokti, kas yra moteris. Moteris sukuria vyrą. Jis, bendraudamas su ja, galvodamas apie ją, jausdamas ją aplinkoje, per ją pradeda matyti gyvenimą ir pasaulį.
Todėl ir spektaklis – pasakojimas apie dievišką žmogaus prigimtį, kuri glūdi kiekviename iš mūsų ir yra pasirengusi veikti, tik ir laukianti mūsų ženklo. Tai pasakojimas apie galimybes, kurios pasireiškia kiekvieną akimirką.

Žinomas choreografas ir televizijos projektų dalyvis Jurijus Smoriginas sako naujuoju spektakliu norįs įrodyti, kad choreografija gali būti turtingesnė už režisūrą dramos teatre – net jei žiūrovas nepamatys jokių choreografinių judesių. Dramos scenoje debiutuojančio menininko nuomone, pjesė patraukli savo „šviežumu“, ji įrodo, kad tai kas sena – jausmai, gyvenimo tiesos – iš tikrųjų niekada nepasensta ir neišeina iš mados. Jam pjesės medžiaga – tai gyvenimas internate, žiūrėjimas pro jo langą, parkas aplink internatą, virėja, ir, aišku, pirmoji meilė.

„Mes per daug užsižaidėme su kančia ir skausmu. Man kartais norisi rėkti žiūrint į savo artimųjų, savo vaiko, savo kolegų veidus – nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Ir kokia tai meilė, jei ją skleidžiame, o mums vis tiek negera? Dūstu nuo to, ką patiriu kiekvieną dieną būdamas žmogumi. Ir štai šitame dusulyje aš matau išeitį“, – apie vidinius vaidmens kūrimo motyvus spektaklyje „Gaidukas“ sakė aktorius Marius Jampolskis.

Parengta pagal LNDT informaciją

Šiandien Kauno mieste bus atliekami tinklų cecho darbai:

K. Baršausko g. 73 bus remontuojamas vandens apskaitos mazgas.

Ukmergės g. 17, 34, 36 vyks profilaktika karšto vandens kolektoriuje.

Radvilų Dvaro g. 22 bus keičiamas vandentiekio įvadas, Savanorių pr. 246-užaklinti du įvadai.

Tunelio g. vyks vandentiekio linijos plovimas, Panerių g. 3- vandens kolonėlės keitimas.

Nuotekų tinklai plaunami Lakūnų pl., Liudvinavo g., Partizanų g. 56, Maironio g. 1, Pašilės g. 6.

Lietaus tinklai plaunami A. Juozapavičiaus pr.

Vakuuminė kanalizacija plaunama Pyvesos g. 17.

M. Gimbutienės g. 12A vyks vandentiekio įvado remontas- bus kasama žemė.

T. Masiulio g. 13, R. Kalantos g. 118, Žemaičių g. 12 bus remontuojami šuliniai, Veiverių g. 13- lietaus šulinėlis.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.

Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Šiame straipsnyje skaitytojus trumpai supažindiname su skaudžiu Lietuvos istorijos tarpsniu – Nepriklausomybės netekimu 1940-ųjų birželį bei jo atspindžiais Kaune. Iš tikrųjų pirmas žingsnis į Nepriklausomybės netekimą buvo žengtas dar 1939-ųjų pabaigoje, kai rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas, o jo sprendinius rugsėjo 28 d. pakoregavus, Lietuva pateko į sovietų įtakos sferą. Tad 1939 m. spalio 10 d. pasirašytoje Lietuvos ir SSRS Savitarpio pagalbos ir Vilniaus krašto perdavimo sutartyje Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, tačiau taip pat buvo numatyta į šalį įsileisti tam tikrą sovietinės kariuomenės kontingentą. Liaudyje plito pranašiškas posakis: „Vilnius mūsų, bet mes – rusų“.

Pusmetį sovietai laukė tinkamos progos užimti Lietuvą. 1940 m. birželį, Vakarų pasauliui nukreipus visą žvilgsnį į Prancūzijos įvykius (Hitleris užėmė Paryžių), Stalinui pasitaikė puiki proga užimti Baltijos valstybes. Maskva ėmė kaltinti Lietuvą vykdant provokacinius veiksmus prieš sovietų dalinius Lietuvoje, grobiant raudonarmiečius bei bandant sukurti prieš SSRS nukreiptą karinę Baltijos valstybių sąjungą. 1940 m. birželio 14 d. vakarą, Lietuvos vyriausybė iš Maskvos gavo ultimatumą, kuriame pareikalauta sudaryti naują palankią SSRS vyriausybę, įsileisti papildomus karinius dalinius bei atiduoti teismui Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį bei Vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą. Tą vakarą buvo sušauktas skubus vyriausybės posėdis, vykęs tuometinėje Prezidentūroje (Vilniaus g.). Jame Prezidento ir kai kurių ministrų nuomonės dėl ultimatumo išsiskyrė, tačiau kariuomenės vadams (kariuomenės vadui gen. Vincui Vitkauskui, kariuomenės štabo viršininkui Stasiui Pundzevičiui) patvirtinus, jog Lietuvos kariuomenė nepasiruošusi ir nepajėgi apginti šalies, valstybės galvos nusprendė, jog priešintis beviltiška ir ultimatumą priėmė.

Išaušus birželio 15-osios rytui, Lietuva jau buvo pasmerkta. Nors tuo metu Kaunas jau nebebuvo sostinė, tačiau prezidentas Antanas Smetona neperkėlė vyriausybinių įstaigų į 1939 m. rudenį atgautą Vilnių, tad Kaunas tebeliko de facto svarbiausias miestas valstybėje. A. Smetona netruko palikti Kauną (išvyko į Vokietiją), o popietę miestą pasiekė raudonarmiečių tankai iš Gaižiūnų poligono, Kauno dangų raižė sovietų lėktuvai. Birželio 15 d. pavakare sovietų sargybiniai Kaune užėmė postus prie svarbiausių vyriausybinių įstaigų – Prezidentūros, Ministrų Tarybos (dab. VDU Rektoratas), Valstybės Saugumo departamento (dab. Vyriausiasis Kauno apskrities policijos komisariatas), Centrinės telefonų stoties (Ožeškienės g.) ir kitur. Kaip byloja kai kurių amžininkų prisiminimai, Kaune jautėsi viešosios tvarkos pakrikimas, policija kai kur jau nebepatruliavo gatvėse, organizavosi komunistai, kilo jų organizuoti mitingai. To meto visuomenė buvo pasimetusi: įkyrėjęs ir daugelio nemėgstamas A. Smetonos autoritarinis režimas byrėjo, buvo suvokiama, jog pokyčiai neišvengiami, tačiau tuomet dar nežinota, kad jie bus tokie tragiški.

Lietuvos okupavimo scenarijui realizuoti į Kauną iš Maskvos buvo atsiųstas sovietų emisaras Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo paruošti Lietuvą „savanoriškam“ įstojimui į Sovietų Sąjungą. Jo užduotis buvo suformuoti marionetinę, sovietams palankią vyriausybę. Tomis dienomis ryškiai suaktyvėjo SSRS pasiuntinybės veikla Kaune (Laisvės al. 10), ieškota kairiųjų pažiūrų demokratinės orientacijos, gerbiamų visuomenėje lietuvių politikų, kurių veikla naujoje vyriausybėje galėjo „užliuliuoti“ visuomenę, taip pridengiant grobuonišką sovietų įsigalėjimą šalyje. Birželio 17 d. buvo suformuota „Liaudies vyriausybė“, premjeru tapo Justas Paleckis (vėliau Vincas Krėvė-Mickevičius), o birželio 19 d. ką tik iš kalėjimo paleistas komunistas Antanas Sniečkus tapo Valstybės Saugumo departamento direktoriumi. Taip ėmė įsibėgėti Lietuvos Nepriklausomybės ardymas iš vidaus, o Kaunui tai taip pat reiškė vieno gražiausių ir veržliausių jo istorijos periodų pabaigą.

Mindaugas Balkus

Šį kartą skaitytojams pristatome 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, kuris užbaigė trumpą parlamentinės (seiminės) demokratijos tarpukario Lietuvoje egzistavimą. 1926 m. gruodžio įvykius reikėtų pradėti nušviesti nuo to, jog 1926 m. gegužę įvyko Trečiojo Seimo rinkimai. Absoliučios daugumos jokiai partijai surinkti nepavyko, o daugiausiai – 30 vietų gavusi Lietuvos krikščionių demokratų partija (dominavusi II Seime) nebegalėjo viena sudaryti vyriausybės. Kairiosios politinės jėgos (valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai ir tautinės mažumos) sudarė koalicinę vyriausybę. Per savo neilgą veiklos tarpsnį ji sugebėjo priimti daug šalies gyvenimą demokratizuojančių įstatymų: panaikino nuo Nepriklausomybės kovų užsilikusią karo padėtį, spaudos bei susirinkimų suvaržymus, nutraukė algų mokėjimą dvasininkams, paskelbė amnestiją politiniams kaliniams (dauguma jų buvo komunistai), be to, rengėsi ženkliai sumažinti kariuomenės finansavimą ir atleisti nemažai karininkų. Toks greitas laisvės (kai kam ji asocijavosi su anarchija) ir demokratijos pliūpsnis į Lietuvos gyvenimą daugeliui dešiniųjų ir konservatyviųjų jėgų sukėlė stiprų nerimą.

Kartais istorikų darbuose perversmo rengimo motyvai siejami su padidėjusiu bolševikų aktyvumu, ar netgi jų rengtu perversmu prieš Lietuvos valdžią. Tad aiškinama, jog 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas buvo būtinas norint sustabdyti komunistų kasimąsi po valstybės pamatais. Iš tiesų, Seimui priėmus liberalius spaudos, žodžio bei susirinkimų įstatymus, komunistai nesikuklino gatvėse skleisti bolševikinės propagandos ar viešai pasirodyti su raudonomis vėliavomis.

1926 metų gruodžio 17 d. rytą, per tuomečio prezidento Kazio Griniaus gimtadienį, kapitono Antano Mačiuikos vadovaujamas karininkų būrys įsiveržė į iki paryčių posėdžiavusio Seimo salę (dab. Maironio gimnazijos pastatas, Birštono g.) ir diktatoriumi paskelbto majoro Povilo Plechavičiaus vardu liepė Seimo nariams išsiskirstyti. Tuo tarpu Vyriausybės nariai buvo sulaikyti, užimtas Generalinis štabas (dab. Lietuvos oro pajėgų štabas, Gedimino g.), Centrinė telefono ir telegrafo stotis bei kiti vyriausybiniai pastatai. Tą rytą karinis diktatorius Povilas Plechavičius sugrąžino karo padėtį, todėl didelius įgaliojimus gavo karo komendantai. Netrukus buvo pradėti suiminėti komunistai, iš kurių 4 vėliau buvo sušaudyti – Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Rapolas Čarnas bei Kazys Giedrys.

Perversmo dieną P. Plechavičius nusiuntė laišką Antanui Smetonai, prašydamas vėl stoti prie valstybės vairo. Kaip žinome, Antanas Smetona sutiko. Po kelių dienų, 1926 m. gruodžio 19 d. prezidentas Kazys Grinius, kuris perversmo dieną buvo izoliuotas prezidentūroje, priėmė Mykolo Šleževičiaus vyriausybės atsistatydinimą, o naujuoju premjeru paskyrė kontraversiškąjį Augustiną Voldemarą. Tada prezidentas K. Grinius pats atsistatydino, o Seimas (nors nebūta kvorumo, nes posėdyje dalyvavo tik 42 nariai iš 82) naujuoju valstybės vadovu išrinko Antaną Smetoną. 1927 m. balandį III-asis Seimas buvo paleistas.

Po perversmo reali valstybės valdžia atsidūrė tautininkų rankose, nors pradžioje jie buvo sudarę „koaliciją“ su krikščionimis demokratais, tačiau pastarieji, matydami tautininkų artėjimą link autoritarizmo ir vengimą rengti naujus rinkimus, pasitraukė į opoziciją. Kitas seimas buvo išrinktas tik 1936 m., tačiau tai buvo marionetinė politinė struktūra, kontroliuojama prezidento ir tautininkų. Lietuva iki pat 1940-ųjų liko Antano Smetonos autoritarinio režimo valdžioje, kuri labiau už demokratiją, parlamentarizmą ir pilietinę visuomenę brangino „Tautos vado“ kultą, tautos „susiklausymą“ su vadu bei jo politinės linijos šalininkais – Lietuvos tautininkų sąjunga.

Mindaugas Balkus

Vakar, visame pasaulyje populiarų žaidimą SCRABBLE, pirmieji Lietuvoje išbandė žurnalistai, specialiai surengtame turnyre susirungę dėl protingiausios redakcijos vardo. Turnyre dalyvavo šešiolika Vilniaus ir Kauno redakcijų. Po beveik dvi valandas trukusios kovos nugalėjo Kauno žurnalistai. Daug protinių – gramatikos, logikos ir matematikos – gebėjimų reikalaujantis žaidimas jau daugiau nei 60 metų mėgstamas šimtų milijonų įvairaus amžiaus ir profesijų asmenų.

SCRABBLE žaidime dalyvavo televizijos, radijo, spaudos ir interneto žiniasklaidos atstovų komandos. Po atkaklios kovos garbingą turnyro titulą gavo „Kaunozinios.lt“ komanda, surinkusi 388 taškus. Daugiausia taškų pelnė žodžiai „įšalome“, „fojė“, „policija“ ir „hiena“. Smagiausi SCRABBLE turnyro žodžiai buvo „čiki“, „cit“, „figa“, „čiupt.“

„Kauno žurnalistai buvo kiek aktyvesni, nei vilniečiai – turnyre dalyvavo daugiau Kauno redakcijų, tačiau Vilniaus žurnalistai, nors ir nusileidę nugalėtojams daugiau nei šimtu taškų, pasižymėjo originalumu. – teigė Audrius Nomeika, HOBBYSHOP parduotuvių tinklo direktorius.

Šis žaidimas įdomi ir užkrečianti laisvalaikio veikla bei būdas praturtinti kiekvieno asmens žodyną, ugdyti bendrus gramatikos įgūdžius. Žaidimas moko planuoti bei strateguoti, dirbti komandoje, lavinti atmintį ir mąstymą. Pasak A Nomeikos, „SCRABBLE žaidimas yra puiki galimybė tėvams ugdyti vaikų protinį mąstymą, o suaugusiesiems lavinti strateginius įgūdžius, todėl turėtų būti patrauklus ir Lietuvos gyventojams“.

SCRABBLE pripažintas ne tik kaip laisvalaikio žaidimas, bet ir kaip edukacinė priemonė, todėl šio žaidimo turnyrai Lietuvoje bus vykdomi ir mokyklose bei universitetuose kaip vienas iš lavinimo metodų.