Tarpukario Kaune keliolika metų buvo rengiamos Žemės ūkio ir pramonės parodos, kurių tikslas buvo pademonstruoti visuomenei Lietuvos ūkio (ir ne tik) vystymosi pasiekimus ir naujoves. Pirmoji žemės ūkio paroda, pati kukliausia iš tuometinių, Kaune buvo surengta 1921 metais. Ji vyko maždaug dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje. Šis pirmasis bandymas surengti tokio tipo parodą nelabai nusisekė, buvo prastokas ekspozicijų išdėstymas. 1922 m. paroda (ir visos vėlesnės vykusios Kaune) buvo surengta Žaliakalnyje, vadinamojoje Parodos aikštėje, sklype apribotame Parodos g., K. Petrausko bei Radastų g. (dabar ten stovi Kauno apskrities viešoji biblioteka). 1922 m. parodoje dalyvavo 112 eksponentų bei apie 46000 lankytojų.

1922 m. parodos planą sudarė inž. Feliksas Vizbaras. Plane buvo numatytos bendroji, žemės ūkio bei pramonės zonos. Parodos teritorijoje buvo keletas žiedinių takų, suformuotos kelios apvalios aikštelės. Pagrindinis įėjimas buvo iš Gusarų (dab. K. Petrausko) ir Parodos g. kampo, kitas įėjimas buvo iš Naujamiesčio pusės (Donelaičio ir Parodos g. kampas). Ties jais buvo pastatyti reprezentaciniai vartai. Dauguma parodos paviljonų buvo mediniai, kai kurie jų ruošiantis naujoms parodoms būdavo vis keičiami, perstatinėjami, kai kurie užsibūdavo ilgiau. Privačių paviljonų architektūra priklausydavo nuo savininkų vaizduotės, kartais paviljonai primindavo „pilaites“ ar „vilas“. Daugelio jų stilius turėjo aliuzijas į tautišką lietuvišką stilių. Parodos zonoje buvo ir nuolatinių statinių: centrinis paviljonas, spaudos centras, estrada orkestrui, lauko tualetai.

Žemės ūkio ir pramonės parodose buvo eksponuojamos įvairios prekės ir gaminiai iš įvairių gyvenimo sričių: žemės ūkio produktai, veisliniai gyvuliai, žemės ūkio mechanizmai, statybiniai įrankiai, audiniai, įvairūs chemijos, tabako pramonės gaminiai, buitiniai prietaisai (pvz., radijo aparatai, telefonai), automobiliai, liaudies meistrų darbai, muzikos instrumentai, įvairūs spaudos leidiniai, knygos, maisto produktai, gėrimai ir kt. Savo paviljonus turėjo ir kai kurios kaimyninės valstybės (pvz., Latvija, Sovietų Sąjunga). Kaip rodo tuometinės nuotraukos, parodose pristatinėti ir dabar gerai žinomų užsienio prekės ženklų gaminiai – elektros lemputės „Osram“, skalbimo milteliai „Persil“, automobiliai „Ford“, „Buick“ ir kt.

1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines surengtoji paroda buvo įspūdingesnė negu paprastai ir turėjo ryškų patriotinį atspalvį. Parodos planas buvo iš esmės pakoreguotas pagal inž. Karolio Reisono projektą. Pagal dailininko Jono Burbos projektą buvo pastatytas įspūdingas Vytauto Didžiojo paviljonas (mūrinis) su 19 m aukščio bokštu. 1930 m. parodoje dalyvavo apie 400 eksponentų bei virš 100000 lankytojų.

Iš viso Kaune per du Nepriklausomybės dešimtmečius buvo surengtos 9 žemės ūkio ir pramonės parodos: 1921, 1922, 1923, 1924, 1925, 1928, 1930, 1935 ir 1936 metais. Parodos du kartus rengtos ne Kaune – 1926 m. Šiauliuose ir 1927 m. Klaipėdoje. Pirmųjų parodų organizatoriai buvo Žemės ūkio draugija, Žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, o nuo 1928 m. parodas pradėjo organizuoti Žemės ūkio rūmai. Parodos trukdavo apie savaitę, jų metu į Kauną suvažiuodavo daugybė žmonių iš provincijos, tuomet tai buvo vienas iš labiausiai miesto visuomeninį gyvenimą pagyvinančių renginių.

Mindaugas Balkus

Šiltą ketvirtadienio vakarą prie įėjimo į Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelį stoviniavo pasipuošusių ir maloniai nusiteikusių žmonių būrelis. Iš visų Rotušės aikštės pusių rinkosi antrojo „Senamiesčio Žiogo“ koncerto klausytojai. Ramūs miestiečiai ir Kauno svečiai atėjo pasiklausyti Juozapo Liaugaudo, Gedimino Storpirščio ir Kosto Smorigino kūrybos bei pasigrožėti renginyje eksponuojamais Justės Šuminaitės fotografijos ir Ramintos Šiugždaitės grafikos darbais.

Visomis prasmėmis šiltas vakaras prasidėjo žaismingu renginio organizatorių pasveikinimu bei jauniausiojo atlikėjo, Juozapo Liaugaudo, pasirodymu. Jaunasis Lietuvos bardas J. Liaugaudas atliko tik keletą dainų, tačiau klausytojai (sėdintys, stovintys, gulintys ar kažkokiu paslaptingu būdu įsitaisę ant aplinkinių pastatų stogų ir balkonuose) jas sutiko labai entuziastingai: paprastas ir šiltas bendravimas su žiūrovais bei dainuojamojoje poezijoje nuskambėję bliuzo akordai neliko nepastebėti ir neįvertinti.

Pasigirdus žinomo teatro ir kino aktoriaus Gedimino Storpirščio atliekamos muzikos garsams klausytojų šypsenas veiduose pakeitė svajingi žvilgsniai į dangų. Tikrai ypatingą atmosferą sukūrė besileidžiančios saulės gaisai ant gretimų pastatų sienų, visai šalia „nardantys“ paukštukai ir sodrus G. Storpirščio balso tembras. O ką jau besakyti apie vidury dainos „Archangelai“ visai šalia pakilusius oro balionus – atrodė, tarytum visa aplinka, visas Kauno senamiestis nori, kviečia, kad kartu atitrūktumėme nuo žemės ir pakiltumėme. Įspūdinga. Be viso to, kiekvienas gavo progą prisipažinti, kad labai bijo varlės. Esu visiškai tikra, jog tai girdėjo ne tik Kauno senamiestis – apie tai, kaip bijo varlės, traukė ne tik dar ne visus dantukus turintys klausytojai, bet ir solidžiai atrodantys dėdės ir tetos.

Po Gedimino Storpirščio pasirodymo dėmesį prikaustė vienas garsiausių Lietuvos bardų – Kostas Smoriginas. Kosto Smorigino pasirodymas tiesiog užbūrė, niekas nedrįso nei šnabždesiu, nei nereikalingu judesiu trikdyti šios nuotaikos. Atrodė, jog per Kosto Smorigino pasirodymą ir uodai klausėsi naujų ir puikiai žinomų melodijų, visai užmiršę savo piktus darbus.

Stebėtina, su kokiu nusiteikimu visi šie atlikėjai žengia į sceną: kiekvienas klausytojas tampa draugu, su kuriuo stengiamasi pasidalinti mintimis ir naujomis dainomis, kurių Senamiesčio Žioge apsilankę žiūrovai išgirdo ne vieną ir ne dvi. Renginio organizatoriams padėkojus atlikėjams ir pakvietus visus į trečiąjį Senamiesčio Žiogo koncertą, kuris įvyks rugpjūčio 5 dieną, neskubėjau palikti Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelio – stebėjau klausytojus, kurie su manimi praleido įsimintinas 3 valandas. Mačiau tik šypsenas ir tik svajingas akis.

Asta Kazakevičiūtė

Visuose Lietuvos regionuose įsibėgėjo plačiajuosčio interneto plėtros darbai. Šiuo metu klojami šviesolaidiniai kabeliai, kurie suteiks galimybę teikti spartaus interneto paslaugas ir į atokias kaimiškąsias šalies vietoves.

Planuojama, kad pirmieji darbai atskiruose rajonuose bus baigti iki rugsėjo 1 d. Iki šių metų pabaigos plačiajuosčiam internetui reikiama infrastruktūra Lietuvoje bus pratęsta apie 1500 km, galimybė gauti paslaugas bus suteikta daugiau kaip 250 šalies gyvenviečių.

“Panaudojant sukurtą infrastruktūrą, spartaus interneto paslaugos pasieks gyventojus, mokyklas, bibliotekas, valstybės ir vietos savivaldos institucijas, taip pat ir verslą. Be to, bus sudaryta galimybė kaimo vietovėse internetu naudotis tomis pačiomis kainomis, kaip ir mieste”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Įgyvendinant projektą “Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (RAIN2), iš viso bus nutiesta apie 4400 km šviesolaidinių kabelio linijų, kurios pasieks 770 gyvenviečių.

Šviesolaidinio interneto plėtra besirūpinančios organizacijos “FTTH Council Europe” duomenimis, 2009 metais Lietuvoje 18 proc. namų ūkių naudojosi šviesolaidiniu internetu. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje, o pasaulyje užima penktą vietą.

Europoje Lietuva aplenkė antroje vietoje esančią Švediją (12 proc.) bei trečią vietą užimančią Norvegiją (11 proc.). Siekdama savo šalyje įdiegti šviesolaidinį internetą – sparčiausią iš šiuo metu naudojamų interneto technologijų – Lietuvą pavyzdžiu laiko ir Jungtinė Karalystė.

Liepos 17 dieną, 10 val. prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo Kaune (prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono), vyks lakūnų pagerbimo renginys, kurio metu Išeivijos idėjų centro iniciatyva bus minima Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Ta proga Kauno paslaugų verslo darbuotojų, profesinio rengimo centro floristikos studijos mokiniai, vadovaujami Marijaus Gvildžio, atidengs specialiai šiai progai sukurtą floristinę kompoziciją, stilizuotą 156 cm skersmens gaublį, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai.

11 val. Aukštųjų Šančių karių kapinėse, kur palaidoti S. Darius ir S. Girėnas, vyks lakūnų pagerbimas.

Liepos 15 d. paklotas paskutinis naujos šilumos tiekimo trasos Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vamzdis ir suvirinta paskutinė siūlė. Taip baigtas vienas iš paskutiniųjų, projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90)”, etapas.

Naujos trasos ilgis – 1,398 km. Ji paklota nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki 90 namo. Projektas pradėtas įgyvendinti 2010 m. vasario mėn., ir numatoma baigti 2010 m. liepos mėnesį. Pažymėtina, kad tai – pirmoji nauja šilumos tiekimo trasa Kaune per visą 20 metų nepriklausomybės laikotarpį. Iki šiol trasos Kaune buvo tik remontuojamos ar rekonstruojamos.

Pastačius šią naują šilumos tiekimo trasą, atsiranda galimybė centralizuotai tiekti šilumą esamiems, o vėliau – ir būsimiems Žemųjų Šančių mikrorajono vartotojams iš miesto integruoto tinklo, o ne iš Šančių katilinės, iš kurios jie šilumą gauna šiuo metu. Kitaip tariant, prie miesto integruoto šilumos tiekimo tinklo bus prijungtas visas mikrorajonas. Po projekto įgyvendinimo šiluma Šančių katilinėje nebebus gaminama, o pati katilinė kaip lokalus taršos šaltinis bus uždaryta. Lokali tarša sumažės, taip pat sumažės šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudos, padidės šilumos tiekimo efektyvumas.

Finansavimas projektui skirtas iš 2007-2013 metų Europos regioninės plėtros fondo pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra” priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”. Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti skirta iki 1.566.050,00 litų. Finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 50,00 proc. iš Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo (Europos Sąjungos lėšos) programos. Antra tiek AB „Kauno energija” turės finansuoti iš savo ar skolintų lėšų. Trasos tiesimo darbus vykdo AB „Požeminiai darbai”.

Festivalis „Palėpės muzika. Balta“ liepos 14 d. pakvietė į susitikimą su Aiste Smilgevičiūte ir Roku Radzevičiumi – „Skylės“ branduoliu. „Palėpės muzika“ – nuo 2007 – ųjų rugsėjo vykstantis koncertų ciklas, kuris skleidžia kokybiškų nekomercinių muzikinių renginių kultūrą Kauno teatrų scenose. Vasarą rengiamas koncertų ciklas „Palėpės muzika. Balta“, kurio idėja yra kurti teatrą ne jau įprastose scenose, bet atnešti jį į Kauno erdves po atviru dangumi, kuriose skamba profesionaliausių Lietuvos atlikėjų gyvos muzikos garsai, daug dėmesio skiriama menui, kultūrai bei istorijai.

Aistės Smilgevičiūtės koncertas prikvietė didelį būrį gerbėjų, kurie nepabūgo pranašaujamo lietaus ir susirinko į pakeistą renginio vietą – buvusią Sanito gamyklą. Ši vieta koncertui suteikė išskirtinumo, dar labiau išryškėjo vokalistės balso sugebėjimai. Nepakartojamas Aistės balsas, mistiški Roko gitaros ritmai atskleidė išmintį apie įvairias legendas, senovės dievus, gyvenimą bei meilę. Gerbėjai sekė kiekvieną solistų judesį, pritariamai dainavo ir puikiai leido laiką draugų būryje. Įpusėjus koncertui, staiga dingo elektra, tačiau Aistė su kompanija nepabūgo ir tęsė pradėtą dainą, neveikiant mikrofonui ją pabaigė, o gerbėjai – susikibę rankomis, palaikė atlikėjus. Buvo padaryta pertraukėlė, kad tiek atlikėjai, tiek solistai atsikvėptų ir toliau tęstų koncertą.

Nors koncerto vieta ir buvo pakeista, tačiau žmonės noriai prisijungė prie koncerto, o atlikėjai profesionaliai atliko savo darbą, dovanodami ištikimiausiems gerbėjams puikiai žinomas ir naujas dainas. Festivalis „Palėpės muzika. Balta“ Aistės Smilgevičiūtės koncertu atsisveikino iki kitų metų.

Pranešama, kad Lietuva numato nuodugniai įvertinti 300 valstybės valdomų įmonių ir parengti jas pardavimui. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti biudžeto deficitą ir įveikti antrą pagal didumą nuosmūkį ES.

Mūsų šalies vyriausybė nurodo, kad šios daugiausiai energetikos, transporto ir miškų ūkio sektoriaus įmonės yra vertos 18 mlrd litų.

Be to, numatoma užsienio investuotojams pasiūlyti įsigyti kai kurių valstybinių bendrovių, tokių kaip Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos paštas, TEO LT ir kt., akcijų.

Pernai metais, siekdamas pagerinti dėl 17,8 proc. susitraukusio BVP atsiradusią situaciją, premjeras Andrius Kubilius pasitelkė vieną iš griežčiausių taupymo planų visoje ES. Tarptautinis Valiutos Fondas numato, kad šiais metais Lietuvos BVP turėtų paaugti 2 proc.

Neseniai Kubilius pranešė planuojantis per dvejus metus sumažinti deficitą nuo pernai užfiksuoto 8,9 proc iki 3 proc. BVP. Bloomberg nurodo, kad šiam tikslui pasiekti, valstybės išlaidas reikėtų sumažinti dar 5 proc.

Susitikę Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka sutarė, kad būtina ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo, ieškant patalpų įstaigų veiklai.

Kauno miesto savivaldybė tikisi, kad Valstybės turto fondas perduos buvusius Kauno apskrities viršininko administracijos pastatus, esančius L. Sapiegos gatvėje, šalia pagrindinio Savivaldybės administracijos pastato. Tai galėtų sudaryti vieningą administracinį kompleksą. VDU taip pat tikisi gauti šias patalpas savo reikmėms. Į šias patalpas taip pat pretenduoja Žemės ūkio ministerija jai patikėtoms žemės administravimo funkcijoms vykdyti.

„Savivaldybė universitetui pasiūlė kitus pastatus, esančius Nemuno, J. Gruodžio, A. Jakšto, Šv. Gertrūdos, S. Daukanto gatvėse, tačiau šios patalpos universitetui nepriimtinos. Visi kartu toliau ieškosime tinkamų patalpų arba bendrų sprendimų, nes kitaip abi pusės liks nieko nepešusios“, – sakė meras A. Kupčinskas.

Savivaldybė pirmoji prabilo apie Apskrities viršininko administracijos patalpas ir pirmoji kreipėsi į apskrities viršininkę. Šios patalpos turėtų atitekti Savivaldybei, nes mes po reformos ji perėmė daugiausiai funkcijų iš buvusios Apskrities viršininko administracijos. Funkcijų vykdymui reikalingos patalpos.

Be to, meras akcentavo, kad jei Žemės ūkio ministerija keltųsi į Kauną, miesto Savivaldybė svarstytų galimybę jai perleisti Laisvės alėjoje esantį pagrindinį jai priklausantį pastatą.

„Jei ministerija keltųsi į Kauną, mes jai sutiktume perleisti Savivaldybės pagrindinį pastatą, o patys galėtume ieškoti kito pastato, kuriame galėtų sutilpti visi Savivaldybės padaliniai, dabar išsimėtę per 26 pastatus įvairiose miesto vietose“, – sakė meras A. Kupčinskas.

Savivaldybė yra ne kartą pareiškusi savo paramą ir palaikymą siūlymui perkelti ministeriją į Kauną, apie tai daug kalbėta viešai. Dar 2008 metais, išgirdę apie galimą ŽŪM perkėlimą, Kauno miesto vadovai ėmė svarstyti galimybę kartu su ministerija statyti bendrą pastatą. Buvo diskutuojama, kur galėtų iškilti nauji savivaldybės rūmai, kuriuose galėtų įsikurti ir kitos valstybės institucijos.

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai buvo supažindinti su Kauno tvirtovės objektų pritaikymo visuomenės poreikiams darbo grupės parengta medžiaga. Kolegija pritarė siūlymui kurti viešąją įstaigą, kuri rengtų projektus ir pritrauktų ES fondų lėšas, kurios leistų pritaikyti Kauno tvirtovės objektus visuomenės poreikiams.

„Mes jau turime gerų pavyzdžių, kai padedant savivaldybei yra prikeliami paveldo objektai naujam gyvenimui. Kartu su broliais pranciškonais įsteigus bendrą viešąją įstaigą, pavyko gauti ES finansavimą Šv. Jurgio bažnyčios remontui, bendradarbiaujant su seserimis kazimierietėmis paruoštas Pažaislio vienuolyno remonto projektas“, – sakė mero pavaduotojas ir Kauno tvirtovės objektų pritaikymo visuomenės poreikiams darbo grupės vadovas Rimantas Mikaitis.

Šiais metais gegužės mėnesį darbo grupė patvirtino Kauno tvirtovės saugojimo, vystymo ir pritaikymo šiandienos poreikiams strategijos apmatus. Strategijos apmatuose įvardintos trys pagrindinės Kauno tvirtovės problemos: Kauno tvirtovė – nepažįstama, nesaugi, nepatraukli investicijoms. Reikalingas kompleksinis visų trijų problemų sprendimas. Reikia vienu metu didinti tvirtovės pažinimą, mažinti jos pavojų bei rūpintis jos investiciniu patrauklumu.

Karo centro paveldo direktoriaus Vladimiro Orlovo teigimu, VII-ojo forto ir Plokštinės Šaltojo karo muziejaus Plateliuose pavyzdys įrodo, kad galima sėkmingai sutvarkyti ir pritaikyti Kauno tvirtovės objektus įvairioms reikmėms.

Šiai dienai Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo vienintelį – VI-ąjį fortą. Darbo grupės narių manymu, būtent į šį objektą reikia labiausiai susikoncentruoti.

Reikėtų įpareigoti Miesto tvarkymo skyrių numatyti lėšų VI-ojo forto teritorijos išvalymo darbams (šiukšlių, savaiminių želdinių ir t.t.), paspartinti specialiųjų planų rengimą, užtikrinti, jog sklandžiai vyktų išminavimo procesas, įpareigojant Detaliojo planavimo skyrių parengti VI-to forto sklypo ribų planą išminavimo darbams, derinant su Civilinės saugos tarnybos skyriumi ir Turto skyriumi, ir apsispręsti, kokiu keliu vystyti veiklas šiame objekte. VI-asis fortas galėtu būti gera bazė minėtos viešosios įstaigos veiklai.

V-ąjį fortą savivaldybė valdo patikėjimo teise. Asociacija „Kauno tvirtovė“ ne kartą kreipėsi prašydama leisti naudotis šiuo objektu panaudos pagrindais. Darbo grupės posėdyje buvo priimtas sprendimas rengti vyriausybės nutarimo projektą dėl V-ojo forto perdavimo panaudos pagrindais asociacijai „Kauno tvirtovė“, kai pastaroji pateiks visus reikalingus dokumentus.

Lietuvos A lygos čempionas Panevėžio „Ekranas“ sėkmingai startavo UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose. Pirmose antrojo etapo rungtynėse panevėžiečiai namuose po Ramūno Radavičiaus ankstyvo įvarčio privertė pasiduoti Suomijos klubą Helsinkio HJK.

„Ekranas“ šiose rungtynėse vertėsi be komandos kapitono Deimanto Bičkos, tarp atsarginių liko ir ne visiškai pasveikęs Lietuvos nacionalinės rinktinės saugas Dominykas Galkevičius. Po liūties prieš rungtynes prie sunkių sąlygų rungtynių pradžioje geriau prisitaikė „Ekranas“.

Jau trečiąją minutę Ramūnas Radavičius gavo kamuolį baudos aikštelėje ir griūdamas pasiuntė kamuolį į vartų kampą. Pavojingiausi epizodai prie „Ekrano“ vartų pirmajame kėlinyje vyko prieš pertrauką. Lietuvos jaunimo rinktinės vartininkas Vytautas Černiauskas atrėmė du Mohamedo Kamara smūgius iš toli, o 42 minutę HJK olandas Danny Hoesenas iš dešiniojo baudos aikštelės krašto pasiuntė kamuolį šalia virpsto.

Antrojo kėlinio pradžioje tikslus pakartotinis Peterio Magnussono smūgis buvo neįskaitytas dėl nuošalės, o 56 min. po pavojingo HJK legionieriaus iš Gambijos Dawda Bah smūgio iš krašto Černiauskas pirštų galais atmušė kamuolį. „Ekrano“ atakoms trūko tikslumo, tačiau šimtaprocenčių progų varžovams panevėžiečių gynėjai sukurti taip pat neleido. Per pridėtinį laiką šeimininkų kontratakoje Vitas Rimkus dar galėjo padidinti persvarą, bet į vartus nepataikė.

Atsakomosios komandų rungtynės vyks po savaitės Helsinkyje. Ketvirtadienį UEFA Europos lygoje rungtyniaus trys Lietuvos klubai – Kaune „Tauras“ priims Nikosijos APOEL (Kipras), „Šiauliai“ namuose žais su Krokuvos „Wisla“ (Lenkija), o Marijampolės „Sūduva“ susitiks su Vienos „Rapid“ (Austrija).

Komentarai po rungtynių:

Valdas Urbonas, „Ekrano“ vyriausiasis treneris: „Liūtis prieš rungtynes padarė tam tikrą sumaištį. Dėkoju tiems darbuotojams, kurie padėjo sutvarkyti aikštę ir pasistengė, kad rungtynės įvyktų. Buvo sunku, bet svarbiausia, kad pavyko pasiekti pergalę ir nepraleidome įvarčio. Žaidėme su tikrai pajėgiu varžovu. Gerai, kad įmušėme rungtynių pradžioje, toks impulsas padėjo užvesti komandą. Tiesa, tenka pripažinti, kad kai kuriais momentais mums sekėsi. Vartininkas Vytautas Černiauskas sužaidė tikrai labai geras rungtynes. Pirmas žingsnis padarytas. Laukia rungtynės Helsinkyje, ten žaisime ant dirbtinės dangos, nebus tiek vandens. Todėl turėtų būti daugiau futbolo ir mažiau dvikovų.“

Juho Rantala, HJK trenerio asistentas: „Rungtynes pradėjome prastai, tačiau vėliau žaidėme vis geriau. Deja, tai tokios rungtynės, kuriose svarbu tik rezultatas. Gerai tai, kad tai dar tik pusė dvikovos. Stengsimės atsirevanšuoti Helsinkyje. „Ekranas“ turi labai gerą komandą – puikų vartininką, techniškų žaidėjų atakos smaigalyje, galingą gynybą. Bus sunku, bet šiandien parodytas komandos žaidimas duoda vilties.“

Rungtynių statistika:

UEFA Čempionų lyga, antrasis atrankos etapas
Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas, 2500 žiūrovų
Teisėjas – Nicolai Vollquartz (Danija)
Panevėžio „Ekranas“ – Helsinkio HJK 1:0 (1:0)
Įvartis: 3 min. Ramūnas Radavičius („Ekranas“).
Įspėjimai: 23 min. Andrius Šidlauskas, 30 min. Ramūnas Radavičius, 61 min. Dainius Gleveckas, 66 min. Aurimas Kučys („Ekranas“); 51 min. Ojala Juhani, 54 min. Peter Magnusson (HJK).

„Ekrano“ sudėtis: Vytautas Černiauskas, Dušan Matovič, Dainius Gleveckas, Giedrius Tomkevičius, Andrius Šidlauskas, Ramūnas Radavičius, Andrius Arlauskas, Aurimas Kučys (85 min. Žilvinas Banys), Serghei Pogreban (65 min. Egidijus Varnas), Stephen Ademolu (90 +3min. Tadas Markevičius), Vits Rimkus. Atsarginiai: Tadas Kauneckas, Marius Skinderis, Nerijus Sasnauskas, Dominykas Galkevičius.

HJK sudėtis: Ville Wallen, Toomas Kansikas, Mohamed Kamara, Peter Magnusson, Rafinha, Sebastian Sorsa (83 min. Johannes Westo), Dawda Bah, Juhani Ojala, Aki Riihilahti (76 min. Cheyne Fowler), Danny Hoesen, Erfan Zenelli (62 min. Jarno Parikka). Atsarginiai: Jani Viander, Pyry Karkkainen, Mikko Sumusalo, Juho Makela.

Lietuvos futbolo federacijos informacija

Trečiadienį Policijos departamente prie VRM (Saltoniškių g. 19, Vilnius) Linas Kleiza pasirašo bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu.

Krepšininko Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo iniciatyva pradėta programa, kurios metu Lietuvos policijos mokyklos padaliniuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visus metus vaikams iš globos įstaigų ar itin skurdžiai gyvenančių šeimų bus sudaryta galimybė dalyvauti savigynos ar kitokiose pratybose, vaikai bus supažindinami policijos veikla, specialiąja technika, tarnybinių šunų ir žirgų dresavimo ypatumais. Planuojama, jog projekte sudalyvaus apie 150 vaikų.

„Pats patyriau, kad mėgstamas sportas padeda net didžiausiam neklaužadai atrasti tikslą gyvenime ir būti įvertintam. Labai tikiu, kad šis projektas padės vaikams, kuriems sunkiau susikaupti mokykloje, kurie, neturėdami galimybių išlieti savo energijos, nuotykių ir saviraiškos ieško gatvėje ar nusikalstamoje veikloje,” – tvirtino Linas Kleiza.

Projekto partnerių teigimu, ši programa turi didelę prevencinę reikšmę, nes socialinės rizikos šeimose ir globos įstaigose augantys vaikai yra ypatingai linkę į nusikalstamą veiklą.

„Policija nuolat skiria ypatingą dėmesį vaikų užimtumo prevencijai, tad labai džiugu, kad atsiranda žmonių neabejingų vaikų likimams ir norintiems suteikti jiems materialinę bei moralinę pagalbą“, – sako policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Policijos departamento prie VRM ir Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo atstovai ketina organizuoti vaikams teisinių žinių konkursus, viktorinas ir kitus renginius teisės ir teisėtvarkos bei saugaus eismo temomis, sporto šakų treniruotes ir varžybas, padės vaikams formuoti įvairius socialinius įgūdžius.

Linas Kleiza savo vardo labdaros ir paramos fondą pristatė praėjusių metų gruodį. Fondo tikslas – suteikti finansinę, materialinę bei moralinę pagalbą bei sudaryti lygias galimybes sportuoti kiekvienam vaikui. Fondas daugiausia dėmesio skiria vaikų globos namų, socialinės rizikos šeimų ar specialiųjų poreikių vaikams, kurie turi ypač ribotas galimybes neformaliam ugdymui.

Fondo dėka daugiau nei 100 vaikų jau stebėjo krepšinio varžybas, o sportinis inventorius ir dovanos pasiekė Kauno, Lentvario ir Vilniaus trečiuosius globos namus. Siekiant įtraukti į labdaringą veiklą kitus sportininkus, pradėtas bendradarbiavimas su krepšinio komanda „Justitia 98“.

Fondo direktoriaus Tomo Masaičio teigimu, artimiausiu metu Lino Kleizos skirtomis lėšomis ketinama pradėti Lentvario globos namų sporto salės rekonstrukciją ir pakviesti vaikus į krepšinio varžybas bei dalinti sporto inventorių.

Tomas Masaitis

Liepos 15 dieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda pasirengimą pasaulio krepšinio čempionatui, kuris šiemet vyks Turkijoje, o Lietuvai prasidės rugpjūčio 28 dieną rungtynėmis su Naująja Zelandija.

Pirmoji rinktinės treniruočių stovykla vyks Druskininkuose, o joje greičiausiai negalės dalyvauti Linas Kleiza, kuris vis dar nėra pasirašęs kontrakto su klubu ateinančiam sezonui, neturi draudimo ir todėl kol kas negali sportuoti su kitais rinktinės kandidatais.

Pats krepšininkas patvirtino, kad kontrakto reikalai gali išsispręsti artimiausiu metu, tačiau nesiryžo prognozuoti, kada tai galėtu įvykti.

“Tikiuosi, kad iki antrosios stovyklos Palangoje pradžios sutvarkysiu šiuos reikalus ir galėsiu prisijungti prie komandos”, – sakė Lietuvos rinktinės puolėjas Linas Kleiza, kuriam artimiausiu metu gali tekti vėl vykti į JAV dėl kontrakto reikalų.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtis treniruočių stovykloje Druskininkuose

Mantas Kalnietis Žaidėjas
Martynas Gecevičius Žaidėjas
Giedrius Gustas Žaidėjas
Tomas Delininkaitis Žaidėjas
Martynas Pocius Žaidėjas
Renaldas Seibutis Žaidėjas
Mindaugas Lukauskis Žaidėjas
Simas Jasaitis Žaidėjas
Jonas Mačiulis Žaidėjas
Mindaugas Katelynas Žaidėjas
Paulius Jankūnas Žaidėjas
Tadas Klimavičius Žaidėjas
Martynas Andriuškevičius Žaidėjas
Robertas Javtokas Žaidėjas
Donatas Motiejūnas Žaidėjas

Kęstutis Kemzūra Vyriausiasis treneris
Valdemaras Chomičius Trenerio asistentas
Donaldas Kairys Trenerio asistentas
Evaldas Kandratavičius Fizinio rengimo treneris
Aleksej Peletskij Masažuotojas
Aidas Buzelis Masažuotojas
Vytenis Trumpickas Gydytojas
Mantas Šernius Skautas
Žydrūnas Vilenčikas Administratorius
Linas Kunigėlis Atstovas žiniasklaidai ir viešiesiems ryšiams

Treniruočių stovyklų ir pasirengimo rungtynių tvarkaraštis

Liepa

15 – Stovyklos pradžia
15 – 21 Stovykla Druskininkuose
22 – 30 Stovykla Palangoje
30 – Stovyklos pabaiga
31 – Lietuva – Suomija (Šiaulių arena, 21 val., tačiau laikas gali keistis)

Rugpjūtis

2 – Lietuva – Čekija (Panevėžys, 19.10 val., tačiau laikas gali keistis)
6 – Slovėnija – Lietuva (Ispanija, 20.30 val.)
7 – Ispanija – Lietuva (Ispanija, 20.30 val.)
13 – Turkija – Lietuva (Vokietija, 20 val.)
14 – Kroatija – Lietuva (Vokietija, 18 val.)
15 – Vokietija – Lietuva (Vokietija, 16.30 val.)
19 – Ispanija – Lietuva (Ispanija, 20.30 val. arba 21 val.)
21 – JAV – Lietuva (Ispanija, 21 val.)
24 – Lietuva – Iranas (Kauno sporto halė, 19.10 val., tačiau laikas gali keistis)
26 – Išvykimas į Turkiją (data gali keistis)
28 – 2010 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionato pradžia

Parengta pagal Lietuvos krepšinio federacijos informaciją