Lapkričio 26-27 d. Kaune, PC „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) vyks Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ organizuojama tarptautinė kačių paroda.

Dvi dienas antrasis „Megos“ aukštas bus „okupuotas“ beveik pusketvirto šimto kačių: pirmąją parodos dieną dalyvaus daugiau kaip 180, antrąją – beveik 170 kačių.

Renginio svečiai galės susipažinti ir pasigrožėti net 20 skirtingų veislių.

Šįkart parodoje karaliaus Lietuvoje itin mėgiama veislė – britų trumpaplaukiai. Jų per abi dienas išvysite virš šimto! Šie masyvaus kūno ir apvaliaskruosčiai katinėliai pavergia kiekvieno širdį. Džiugins ir gausus Meino meškėnų būrys. Ši veislė pastaruoju metu parodose taip pat dažna, tačiau nesiliaujanti stebinti.

Net ir tie, kurie jau yra matę Meino meškėną, skuba dar kartą jį išvysti ir būti nustebinti jo didybės – šios katės pačios didžiausios ir galingiausios tarp naminių kačių. Prie jų karališkos išvaizdos prisideda ir ilgas, puošnus kailis bei itin išraiškingas snukutis. Jei Jums dar neteko iš arti matyti Meino meškėno, privalote tai padaryti, nes ši veislė yra visų kačių pasididžiavimas.

Renginio svečiai turės išskirtinę galimybę susipažinti ir su retomis kačių veislėmis. Viena tokių – Amerikos riestaausė katė. Savaitgalį vyksiančioje parodoje išvysite ir trumpaplaukes, ir ilgaplaukes šios veislės atstoves. Amerikos riestaausės katės, kaip galima suprasti ir iš jų pavadinimo, ypatingos savo ausimis – jos yra žaviai susisukusios. Jokia kita veislė neturi tokios savybės.

Kita reta ir įdomi veislė – skudurinės lėlės. Ši veislė dar gana jauna – jai apie 50 m., tačiau jau pamėgta dėl savo švelnios, gražios išvaizdos ir nuostabaus charakterio. Skudurinukės yra elegantiškos mėlynakės gražuolės, turinčios pusilgį, šilkinės tekstūros ištaigingą kailį. Kodėl tokios gražuolės vadinamos skudurinėmis lėlėmis? Ogi todėl, kad ant šeimininkų rankų jos itin atsipalaiduoja ir suglemba kaip kuo tikriausios skudurinukės.

Parodoje susipažinsite ir su Bengalijos kate. Dauguma pamatę tokią katę sutrinka ir nebesupranta, ar čia laukinė, ar naminė katė. Savo išvaizda bengalės primena laukinius giminaičius leopardus. Tik jų dydis byloja, kad tai vis dėl to naminis gyvūnėlis.
Tai tik dalis išskirtinių parodos dalyvių.

Renginio svečiai turėtų būti pasiruošę patirti kur kas daugiau staigmenų ir atrasti dar daugiau stulbinančios išvaizdos ar temperamento kačių. Be to, parodoje dalyvaus ne tik įvairių veislių, bet ir įvairių tautybių katės – laukiamos delegacijos iš Suomijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių.

Renginio dalyvius vertins tarptautinės kategorijos FIFe teisėjai iš įvairių Europos valstybių:

- p. Dorte Kaae (Danija)
- p. Henry Hornell (Švedija)
- p. Gerardo Fraga y Guzman (Ispanija)
- p. Anne Paloluoma-Sundholm (Suomija)
- p. Svetlana Stoljarova (Baltarusija)

Po atidžios ir profesionalios kačių ekspertizės bus išrinktos geriausios iš geriausių.

Pirmąją parodos dieną laukia ypatingas akcentas „Rytų kačių šou“. Rytų katėms priskiriamos šios veislės: orientalai, Siamo, Balio ir Seychellois katės. Šios katės yra pačių įspūdingiausių mėlynų ir žalių akių savininkės, tad laukia nepakartojamas reginys.

Dar viena renginio staigmena – ypatingi svečiai – Gyvūnų globėjų asociacija su beglobiais gyvūnėliais. Pastarieji parodos metu bus dovanojami.

Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių.

Beveik dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes nesupranta nurodomos vandens sudėties. Gyventojų apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios mineralinės medžiagos ir jų koncentracija.

Faktui, kad pirkėjai nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

„Vartotojai mineraliniu vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį, nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui, ženklinimui“, – sako specialistė.

„Blogiausia tai, kad žmonės, kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako G. Morkūnas.

Pasak asociacijos vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas.

Kaip nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė.

G. Morkūno teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje.

„Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio, natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų, tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G. Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą“.

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo.

Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas.

Gyventojų nuomonės tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje Lietuvoje.

Organizatorių informacija

Naujai sukurtas dokumentinis filmas grąžina mus į 1941 metų vasaros Kauną ir leidžia pamatyti tai, kas buvo nutylima ilgus dešimtmečius.

Į rytus besiveržiančiai Vokietijos kariuomenei Kaunas tapo pirmu užkariautu didmiesčiu, o besitraukiančiai Raudonajai armijai – pirmu strateginiu praradimu. Šiame mieste gyvenantiems žydams tai tapo pirmąja siaubo, teroro bei mirties erdve: būtent Kaune, VII forte, iš karto po miesto užkariavimo naciai įkūrė pirmąją Lietuvoje koncentracijos stovyklą.

2011 m. pastatytas filmas kurtas pagal IX forto muziejaus istorikų Vytauto Petrikėno ir Martyno Koso parengtą mokslinę studiją, o archyvuose aptiktos koncentracijos stovyklos gyvavimo akimirkos perpasakotos suvaidinant įvairius filmo epizodus – skirtingai nei daugumoje filmų, čia kiekviena vaidybinė scena turėjo tvirtą istorinį pagrindą.

Remdamiesi pateikiamais faktais, filmo kūrėjai bando atsakyti į visuomenei jautrius klausimus – kodėl naciams pavyko dalį Lietuvos visuomenės nukreipti link tautinės neapykantos žydams ir kas buvo tikrieji VII forte įvykusios tragedijos koordinatoriai bei sumanytojai.

„VII Fortas: Lietuviška tragedija“ nėra įprastas dokumentinis filmas. Čia derinami moksliniai faktai, Lietuvos ir užsienio mokslininkų, visuomenės atstovų komentarai bei vaidybiniai elementai, atkartojantys 1941 m. vasaros įvykius.

Šio filmo sukūrimas ir pristatymas visuomenei parodo, jog 1941 m. Kaune vykdytas nusikaltimas žmogiškumui nepamirštas ir šiandien, praėjus septyniasdešimčiai metų nuo šių įvykių. Kraupūs okupantų propagandos apakintų žmonių veiksmai paliko neišdildomus pėdsakus ne tik istorijoje, bet ir žmonių atminimuose

Premjeros data: 2011 m. spalio 7 dieną.

Laikas: 18 val.

Vieta: Kino teatre „Romuva“.

Renginys nemokamas.

Rugsėjo 9 d., penktadienį, nuo 23 val., Kauno kavinėje „Kultūra“ (Paveikslų galerija, Donelaičio g. 16) gros „Baltic Balkan DJs“ kolektyvas – trys vyrai ir legendinis šuo, vardu Pička.

Pasak legendos, trys skrybelėti vyrai nuo kalnų nusileido prieš penkerius metus tam, kad pakeistų nuobodų Baltijos šalių klubų pasaulį.

Vienas už grandinės vedėsi prijaukintą mešką, kitas – rankoje nešė butelį su skaidriu skysčiu, o užantyje turėjo stebuklingą gintarinio šuniuko Pičkos portretą. Trečias tempė sunkų lagaminą su įrašais, nupirktais buvusioje Jugoslavijoje.

„Baltic Balkan“ šalies klubuose ir festivaliuose pradėjo populiarinti Balkanų, klezmerių bei čigonišką muziką. Jei anksčiau lietuviai tokią muziką galėjo išgirsti nebent Emiro Kusturicos filmuose ar per Gorano Bregovičiaus koncertus, vyrukai įrodė, kad ji puikiai tinka ir vakarėliams.

Neilgai trukus juos koncertuoti kvietė visų didžiųjų Lietuvos miestų ir pajūrio klubai. Šiandien jie gali didžiuotis savo pasirodymus surengę „world“ muzikos klubuose Niurberge, Vysbadene, Kopenhagoje, Šoprone, o artimiausiu metu net kelis pasirodymus rengs Paryžiuje ir Ženevoje.

„Baltic Balkan“ jėgą suprato ir festivalių rengėjai – debiutavę dabar jau istoriniame „B2Gether“, šiandien pamišę didžėjai jau turi „Volt“, „Yaga“, „Labadaba“, „Satta Outside“ apyrankes.

Jiems teko atidaryti „Jewish Culture Festival“ (Krokuvoje), dalyvauti „Les Nuits Blanches“ (Amjene, Prancūzijoje), o taip pat viename didžiausių Europos daugiakultūrinių festivalių „Volt“ Vengrijoje, kur trio asmeniškai susitiko su savo herojais „Mahalai Rai Banda“, „Parno Graszt“ ar pačio Emiros Kusturicos sukurtu „The No Smoking Orchestra“.

Dabar jau iširę „Inculto“ nepasididžiavo „Baltic Balkan“ pakviesti apšildyti savo paskutinio koncerto, o Goranas Bregovičius savo koncerto Vilniuje metu klausė: „Kas tie vaikinai su šuniuko paveikslu?“

Supratę lietuvių meilę pietietiškai muzikai, bei čigoniškam šėlsmui, „Baltic Balkan“ Vilniuje rengia vakarėlių ciklą „Baltic Balkan Bang“, kurį paeiliui aplankė tokie elektronikos ir world derinimo meistrai kaip A.K. (Berlynas), Funklore (Krokuva), DJ ZhamoZha (Maskva), Janeck Atschuler (Niurnbergas), OPA! (Peterburgas), Warsaw Balkan Madness (Varšuva), Gypsy Sound System (Ciurichas), DJ ClicK (Paryžius) ir naujausias svečias – Gaetano Fabri (Briuselis).

„Baltic Balkan“ nepamiršta ir savo šalies melodijų – jų miksuose galima išgirsti ir lietuviškus skrabalus, polką ar autentiškus litvakų klezmerius.

Susilaižykite ūsus, pabalnokite žirgą – jūsų laukia nepakartojamas susitikimas su „Baltic Balkan“ po kurio galbūt jums bus truputį gėda, bet tikrai linksma. Įėjimas į renginį tik su ūsais. Juos organizatoriai siūlo užsiauginti, nusipiešti, užsiklijuoti arba netgi išsitatuiruoti. Patekimas į beprotiškų balkaniškų šokių vakarą nemokamas. Grupės muzikos pasiklausyti galima čia.

Rugpjūčio 29 d. į Gyvūnų globėjų asociaciją paskambino vyras ir pranešė, kad Lazūnų miške, medyje ant šakos kabo paukštis.

Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad į šakas įsinarpliojęs įstrigo suopis. Jo gelbėjimo operacija pareikalvo išties nemažai jėgų.

Situciją apsunkino tai, kad paukštį gelbėti teko vėlai vakare, kai jau buvo sutemę. Maža to, paukštis įstrigo aukštame medyje, žemai visai neturinčiame šakų – taigi įkopti į jį Gyvūnų globėjų asociacijos savanoriui Martynui Dulkiui nebuvo jokių galimybių.

Laimei, padėti sutiko Lietuvos laipiojimo asociacijai priklausantis Kauno klubas „Miegantys drambliai“.

Į medį ryžosi kopti vienas iš minėto klubo narių – Karolis Buzas. Suopio gelbėjimo operacija truko apie 40 minučių. Nukėlus paukštį paaiškėjo, kad jo kojos yra surištos tvirtu raiščiu, kuris ir lėmė įstrigimą tarp šakų.

Suopio gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vet. gydytoja Viktorija Tvaranavičiūtė. Ji iškart apžiūrėjo paukštį ir informavo, kad jokių rimtų sužalojimų nėra, paukštis tėra nusilpęs.

Dabar suopis yra Gyvūnų globėjų asociacijos globoje – joje bus tol, kol atgaus jėgas. Vis dėlto neaišku, ar paukštis bus paleistas į laisvę, nes jis visiškai nebijo žmonių, panašu, kad buvo kažkieno augintas ir treniruotas.

Vasaros pabaigoje bus išrinktos žaviausios devynių Lietuvos miestų moterys, kurios turėtų tapti ir savotiškomis savo miestų ambasadorėmis, galinčiomis garsiai ištarti: „Aš didžiuojuosi savo miestu!“.

Konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į Lietuvos miestus bei ten gyvenančias moteris, paskatinti jas aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, reikšti savo nuomonę ir priimti sprendimus.

Žaviausių motertų konkurse „Miesto ledi“ kviečiamos dalyvauti devynių Lietuvos miestų moterys iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Ukmergės, Telšių ir Marijampolės.

Kieviename šių miestų rugpjūčio 8 d. bus išrinkta po vieną nugalėtoją, kuriai bus suteiktas „Miesto ledi“ titulas, 1000 Lt vertės piniginis prizas ir profesionali fotosesija.

Konkursas „Miesto ledi“ vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu, iki liepos 17 d., viename iš devynių miestų gyvenančios moterys bus kviečiamos užpildyti anketą www.miestoledi.lt ir įkelti tris savo nuotraukas. Konkurso dalyves vertins visi tinklalapio lankytojai, balsuodami už labiausiai patikusią moterį.

Daugiausiai balsų surinkusios 10 dalyvių iš kiekvieno miesto bus pakviestos į kitą konkurso etapą. Jo metu jas galės vertinti ne tik tinklalapio lankytojai, bet ir specialiai sudaryta komisija. Susumavus tiek lankytojų, tiek komisijos balsus, rugpjūčio 8 d. bus išrinktos devynios nugalėtojos.

Paskutiniajame birželio „Romuvos pasažo“ susitikime svečiuosis ypatingas elektroninės muzikos projektas mmpsuf.

Anot ore.lt – „Mmpsuf kūryba primena tai, kas atkeliauja iš „Europos mėnulio“ Islandijos, kur groja kas antras šios salos pilietis. Svajinga ir rami asketiška elektronika, šiuolaikinė klasikinė muzika, su lengvais shoegaze dvelktelėjimais“.

Nesusižavėti futuristiškai jaukiomis jo melodijomis ir sodriu Eglės Sirvydytės balsu išties sudėtinga. Kartu su Egle ypatinguosius mmpsuf garsus kuria Aivaras Ruzgas. Metų pradžioje duetas išleido debiutinį albumą „Expeditors“- sluoksniuotą skambesį, prisodrintą traškesių, vietomis smarkesnių, vietomis švelnesnių ritmų, ambiento srovių bei perfiltruotos instrumentikos.

Susitikime ketvirtadienį (birželio 16 d.) 21:00 prie „Romuvos“.
Renginys nemokamas.

Džiazo penktadienius Kauno gyvo garso klube „Punto Pizza“ (Kęstučio g. 6) balandžio 22 d. nuo 21 val. pratęs susibūręs ansamblis „FFS Quartet“, kuriame kartu improvizuos fortepijonu grojantis Arnas Mikalkėnas, perkusistas Arvydas Joffė, bosininkas Nerijus Ardzevičius ir saksofoninkas Tomas Razmus. Koncerte nuskambės free funk stiliaus kompozicijos iš rengiamo naujo kvarteto disko.

Saksofoninkas Tomas Razmus – vienas iš talentingiausių jaunosios kartos Lietuvos saksofono atlikėjų, grojantis įvairius džiazo stilius – nuo klasikos iki avangardo. Jo novatorišku, eksperimentų nevengiančiu atlikimu žavėjosi publika Klaipėdos, Kauno, Birštono, Vilniaus džiazo festivaliuose.

Fortepijonu improvizuos Arnas Mikalkėnas – augelio tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Airijoje; daugelio džiazo muzikos projektų bei grupių iniciatorius.

Ilgametis Kauno bigbendo narys Nerijus Ardzevičius ne vieno tituluojamas geriausiu Kauno bosistu. Jis – ne tik žinomas muzikos pedagogas, bet ir savitai mąstantis, spalvingas bosinės gitaros virtuozas.

Vienas originaliausių visų laikų Lietuvos perkusistų Arvydas Joffė grojo V. Čekasino kvartete, šiandien yra grupės „Jazz Brothers“, V. Labučio kvarteto, Kauno džiazo kvinteto narys. Nepaprasta energija, subtilus akustinių ir elektroninių mušamųjų instrumentų derinimas jam atvėrė didžiausias džiazo scenas Lietuvoje ir svetur.

Vakarą gyvo garso klube „Punto Pizza“ tęs gerąja tradiciją tampantis jam-session.

Kaune, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, šalia parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotojai aptiko keistą „dovanėlę“. Viduje, šalia įėjimo stovėjo dėžutė su prisegtu popieriaus lapu, kuriame buvo parašyta: „Gyvi kačiukai“.

Darbuotojai, pažiūrėję, kas yra viduje, aptiko būtent tai, kas ir buvo parašyta – tris, dar visai mažyčius, apie mėnesio amžiaus kačiukus. Neaišku, nei kas juos paliko, nei kada spėjo tai padaryti – niekas to nepastebėjo, nes ryte prekybos centre būna dar gana nedaug lankytojų. Matyt, būtent todėl ir buvo paisrinktas toks laikas kačiukams palikti.

Dabar mažyliai yra gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ prieglaudoje. Čia juos atnešė prekybos centro „IKI“, esančio „Girtsutyje“ valytoja. Moteris labai jaudinosi dėl mažylių likimo, tačiau pati jų priglausti sakė negalinti, nes turi savo gyvūnų.

Pavasaris – metas, kai gatvėse ir daugiabučių kiemuose padaugėja mažų kačiukų, kur kas didesnio jų srauto sulaukia ir gyvūnų prieglaudos. Visa tai – neatsakingo žmonių elgesio rezultatas. Dalis tų kačiukų atsivedė laukinės katės, tačiau nemažai jų yra naminių gyvūnų palikuonys, šeimininkų išmesti į gatvę ar palikti kur nors prie durų. O kiek dar jų sulaukia kur kas baisesnio likimo – yra paskandinami, uždusinami ar kitaip nužudomi.

Atsakingiau žiūrėkite į gyvūnų veisimą – nedarykite to, jeigu žinote, kad neturėsite kur padėti ar kam atiduoti mažylių.

Jau įsibėgėjus pavasariui, gegužės 5 d., Kauno teatro mylėtojai turės galimybę išgirsti vieną garsiausių komedijos frazių: „Ko jį velnias nešė į tą galerą?“. Režisierė R. Urbonavičiūtė kartu su išradingąja vilniečių Užupio teatro trupe pasileidžia į gastroles po Lietuvą ir pirmą kartą Kauno gyventojams pristatys geriausią visų laikų komediją Lietuvoje pagal Ž. B. Moljerą – „Skapeno klastos“.

Moljeras – literatūrinės prancūzų komedijos pradininkas ir vienas garsiausių jos meistrų. Moljero kurtose komedijose šmaikščiai išjuokiamos neigiamos to meto socialinės realijos. Priešpaskutiniame Mojlero kūrinyje „Skapeno klastos“ rasite visas įmanomas farsinės situacijas, išryškintus visus komedijinio žanro elementus.

Pagrindinis pjesės veiksmas sukasi apie Skapeną. Jis – išradingas įmantriausių meilės, vedybų ir piniginių reikalų tvarkymo meistras. Skapeno niekas neapgaus ir nepergudraus, bet jis sugeba apsukti apie pirštą visus – ir išpaikusius savo ponus jaunikaičius, ir nusenusius ponaičių tėvus. Kai įmantriausia meilės istorija išsukama visiems palankia kryptimi, Skapenas mėgaujasi savimi ir laukia naujų painių situacijų.

Režisierė R. Urbonavičiūtė apie spektaklį: „Legendine tapusi pagrindinė frazė: „Ko jį velnias nešė į tą galerą?“ tarsi skamba kaip: „Ko mane velnias nešė į tą gyvenimą?“. Šiame spektaklyje visas veiksmas sukasi apie žmogų. Skapenas be galo žmogiškas ir, matyt, pats jautriausias iš visų pjesės personažų. Spektaklis bus geras juoko užtaisas, kur vienas kitas iš sėdinčių salėje atpažins ir save“.

Šiuo spektakliu taip pat norima pagerbti aktorių Rolandą Butkevičių, kuris 1969 m. Vytauto Čibiro režisuotuose „Skapeno klastose“ sukūrė pagrindinį vaidmenį ir paliko didžiulį atminimą Lietuvos teatro scenoje.

„Skapeno klastos“
Režisierė: R. Urbonavičiūtė
Dailinikė-butaforė: Ilona Dombrovskytė
Vaidina: Linas Barauskas (Skapenas), Vytautas Mikalauskas (Argantas), Saulius Čėpla (Žerontas), Aurimas Blaževyčius (Oktavas), Tomas Kliukas (Leandras), Rasa Strauzaitė (Zerbineta), Arūnas Vozbutas, Tautvydas Jancevičius (Silvestras), Rasa Syminaite (Hiacinta).

Techninė dalis: Aleksandras Kuzmenko
Garsas ir šviesa: Alex
Gegužės 5 d. (ketv.) – Kauno klubas „Nautilus“. 18.00 val. „Skapenos klastos“. Komedija pagal Ž. B. Moljerą.
Daugiau informacijos – www.uzupioteatras.lt

Džiazo vakare Kaune, kuris vyks penktadienį, balandžio 8 d. nuo 21 val. gyvo garso klube „Punto Pizza“ (Kęstučio g. 6) pasirodys džiazo vokalistė Kristina Svokinaitė, kuriai fortepijonu asistuos Arnas Mikalkėnas. Kristina Svolkinaitė baigė džiazo vokalo studijas Klaipėdos Universitete, Stepono Januškos vokalo klasėje, Olandijos Princo Klauso konservatorijoje. Kristina yra nuolatinė Šiaulių Big bendo solistė (2002-2011), nuolat dalyvauja Lietuvos miestų džiazo festivaliuose ir kitose muzikos šventėse.

Stipraus balso brunetė sėkmingai bendradarbiavo su turkų kolektyvu „Onder Focan Quartet“ Onderis Fodžanas (Onder Focan) – daugiau kaip trijų dešimtmečių džiazo stažą turintis Stambulo gitaristas, dirbęs su viso pasaulio muzikantais, pakvietė Kristiną koncertuoti Stambulo džiazo klube „Nardis“. 2007 metais Kristina laimėjo Grand Prix Baltijos šalių džiazo vokalistų konkurse „Sony JazzStage“ Latvijoje ir iškovojo dvi antrąsias vietas Estijos (Nomme Jazz) bei Klaipėdos (Jazz Voices) tarptautiniuose konkursuose. 2008 metais užėmė antrąją vietą tarptautiniame džiazo vokalisčių konkurse „Lady Summertime“ Suomijoje. 2008 metais p. Svolkinaitė tapo „Jazz voices“ konkurso „Grand Prix“ laimėtoja. Kauno gyvo garso klubo „Punto Pizza“ penktadieniai baigsis tradiciniu jam session, kuriame šį kartą laukiamas specialus siurprizas. Būkite ten, kai tai bus.

Oficialų džiazo penktadienių startą Kauno gyvo garso klube „Punto Pizza“ (Kęstučio g. 6) balandžio 1 d. nuo 21 val. sveikins originalią hard bop ir free jazz stiliaus programą atliksiantis trio, kuriame jėgas suvienys Arnas Mikalkėnas, Arvydas Joffė ir Juozas Kuraitis.

Saksofoninkas Juozas Kuraitis – vienas iš talentingiausių jaunosios kartos Lietuvos saksofono meistrų, kuriam Lietuvos Muzikos akademijoje dėstė P. Vyšniauskas ir L. Mockūnas, o J. Sibelijaus akademijoje Suomijoje – M. Dunkelis. Universalus muzikantas grojo su viena žinomiausių grupių Graikijoje „Baby trio“, šiuo metu bendradarbiauja su H. Kophu, R. Aristorenu, J. Kontrafouriu, K. Christodoulou.

Fortepijonu improvizuos Arnas Mikalkėnas – daugelio tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Airijoje; daugelio džiazo muzikos projektų bei grupių iniciatorius.

Vienas originaliausių visų laikų Lietuvos perkusistų Arvydas Joffė grojo V. Čekasino kvartete, šiandien yra grupės „Jazz Brothers“, V. Labučio kvarteto, Kauno džiazo kvinteto narys. Nepaprasta energija, subtilus akustinių ir elektroninių mušamųjų instrumentų derinimas jam atvėrė didžiausias džiazo scenas Lietuvoje ir svetur.

Vakarą gyvo garso klube „Punto Pizza“ baigs gerąja tradiciją tampantis jam-session.