Specialaus Lietuvos vaikų ir jaunimo centro klasių turnyro “Realu tapti nerealiais” dalyviai mokosi savarankiškai spręsti klasės bendravimo problemas.

Vasario 4, 5, 12, 19 ir 26 dienomis Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyks antrasis respublikinis klasių kompetencijų turnyras “Realu tapti nerealiais”. Daugiau nei trys šimtai 10–19 metų amžiaus moksleivių iš Kauno, Klaipėdos, Zarasų, Tauragės, Rokiškio ir Vilniaus miestų bei rajonų varžysis kūrybiško mąstymo reikalaujančiose komandinėse užduotyse, dalyvaus diskusijose, viktorinose, diskutuos tokiomis visuomenei aktualiomis temomis kaip lygios galimybės, ekologinė savimonė, bendravimo ir bendradarbiavimo būdai, individualaus ir komandinio darbo specifika bei panašiomis temomis.

Šiuo renginiu siekiama padėti jauniems žmonėms geriau pažinti save, atsiskleisti, įgyti pasitikėjimo bei įveikti klasės nedraugiškumą, išmokti susitarti, suprasti vieni kitus, tapti tolerantiškais. “Turnyro metu skatinsime paauglius pažvelgti į savo klasę ir joje vykstančius procesus iš šalies, įvertinti klasės tarpusavio bendravimą, bendradarbiavimą, gebėjimą spręsti konfliktus, atsakingumą, tolerantiškumą, pasitikėjimą savimi,” pasakoja viena iš turnyro organizatorių Diana Petkūnienė. Pasak Dianos, dalyvavimas turnyre jau yra pirmasis pozityviems pokyčiams skatinantis žingsnis klasės vaikų santykiuose, tuo tarpu antrasis žingsnis – jau pačios klasės apsisprendimo reikalas. Vienas turnyro išskirtinių bruožų – jame nedalyvauja mokytojai, taigi visi dalyviai mokosi patys spręsti iškilusias bendravimo problemas, priimti sprendimus, nežinomoje situacijoje ieškoti išeičių ir analizuoti.

Turnyro organizatoriai tikisi, kad klasių turnyras “Realu tapti nerealiais” ir toliau augs bei taps tradiciniu renginiu ir kiekvienais metais vis daugiau moksleivių norės prisijungti ir kartu su savo klase ieškoti kūrybiškų sprendimų, mokytis savarankiškumo ir bendravimo meno.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras vadovaujasi neformaliojo ugdymo principais ir siūlo vaikams ne tik ne tik įdomius renginius ir užsiėmimus, bet ir siekia skirti daug dėmesio asmenybės ugdymui ir įkvėpti vaikus užaugti kūrybingomis, tolerantiškomis ir atsakingomis asmenybėmis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato  Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją, rado įrangą kanapėms auginti ir didelį kiekį auginamų kanapių.

2010 m. vasario 1 d. apie 12 val. patikrinę butą viename daugiabučių namų Žemaitės g., Jonavoje, pareigūnai rado įrangą kanapėms auginti ir didelį kiekį auginamų kanapių.

Pareigūnai sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamus Kauno miesto gyventojus – N.G. (gim. 1983 m., dirbantis vienoje bendrovėje, anksčiau teistas už vagystes iš butų) ir M.V. (gim. 1985 m., niekur nedirbantis, neteistas). Minėti asmenys butą buvo išsinuomoję.

Rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto aguonų ar kanapių auginimo (LR BK kodekso 265 str. 1 d.). Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Vienas svarbiausių „Eksportuojančiosios Lietuvos” uždavinių yra užtikrinti, kad smulkus ir vidutinis verslas gautų jam reikalingas kokybiškas viešąsias paslaugas: informaciją, konsultacijas, mokymus ir kt. Todėl vizitų metu su vietos verslininkais aptariami verslo poreikiai viešosioms paslaugoms regionuose, aiškinamasi, kokios priemonės juos geriausiai tenkina. Diskutuojama apie verslo informacijos centrų indėlį į vietos verslo gyvybingumą, galimybes ir problemas, trukdančias efektyviam centrų darbui.

Praėjusią savaitę „Eksportuojančiosios Lietuvos” atstovai aplankė verslo informacijos centrus, kur dalijosi informacija apie verslo partnerių užsienyje paieškos būdus, šiais metais smulkiajam ir vidutiniam verslui numatomą teikti pagalbą. Taip pat susitikimuose aiškinama apie informacinių technologijų priemonių svarbą plėtojant eksportą (elektroninė prekyba, reikalavimai interneto puslapiams ir kt.

Neseniai savo veiklą pradėjusi viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva” atliks dvi pagrindines funkcijas: rems smulkųjį ir vidutinį verslą bei skatins eksportą. Planuojama, kad smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas apims verslumo, naujų įmonių steigimo skatinimą, pagalbą pirmais įmonės gyvavimo metais, mokymus ir konsultacijas siekiant didinti įmonių gebėjimus ir konkurencingumą. „Vykdydami šias veiklas prisidėsime prie aktualiausio šiandienos ekonomikos problemos sprendimo – naujų darbo vietų kūrimo”, – sako įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

„Eksportuojančioji Lietuva”, naudodama regionuose esančią paramos verslui infrastruktūrą, siekia plėsti paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui formas, gerinti jos prieinamumą, kokybę ir efektyvumą. „Žinių apie verslo pradžią ar kaip jį plėsti paieška atima iš verslininko daug brangaus laiko ir jėgų. „Eksportuojančioji Lietuva” yra ta institucija, kuri šias žinias yra sukaupusi ir gali jas perduoti verslininkui, dirbančiam bet kurioje Lietuvos vietoje”, – teigia P. Lukauskas.

Švedijos centrinio banko vadovas Stefan Ingves teigia, kad trijų pagrindinių Švedijos kreditorių nuostoliai Baltijos regione 2010 m. sieks 3,7 mlrd. JAV dolerių, kurių dauguma bus padengti pajamomis iš kitos veiklos.

Darant prielaidą, kad teigiami pokyčiai Swedbank (ISIN SE0000242455) ir SEB (ISIN SE0000120784) kitose rinkose išliks, bankų grupės turėtų pajėgti finansuoti Baltijos regiono nuostolius iš kitos veiklos, – teigė S. Ingves.

Švedijos bankų paskolos Baltijos regione sudaro apie 400 mlrd. kronų, iš kurių apie 80 proc. yra eurais.

Visą parą siautėjusi pūga bandė ne tik vairuotojų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų kantrybę bei pasiruošimą tikrai žiemai. Vien per vakar dieną „Lietuvos draudimo” Skambučių centras sulaukė beveik 900 klientų skambučių, iš kurių buvo užregistruota kiek daugiau nei 500 žalų. Bendrovė planuoja klientams kompensuoti beveik 1,3 mln. litų nuostolių.

„Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai buvo pagrindinės vakarykštės dienos eismo įvykių priežastys. Visiems 410 nukentėjusiems vairuotojams bus išmokėta virš milijono litų, vidutiniškai po 2500 Lt kiekvienam”, – pasakojo „Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Likusios 100 vakar užregistruotos žalos buvo susijusios su gyventojų turtu. „Jau pradėjome registruoti pranešimus dėl įlūžusių namų stogų, kurie neatlaikė sniego slėgio”, – tęsė G. Matiukas. Dėl turto žalų bendrovė rezervavo apie 300 tūkst. Lt.

Sinoptikai ir toliau nežada atokvėpio – snigs ir pustys visą savaitę, o savaitės pabaigoje nuostoliai gali siekti net 7 milijonus litų.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” duomenimis, dėl užsitęsusių žiemiškų orų ir gausaus sniego į eismo įvykius patekusiems vairuotojams bus išmokėta 0,5 mln. Lt draudimo išmokų.

Daugiausiai eismo įvykių užfiksuota Vilniuje ir Kaune. Draudikai prognozuoja, kad jei pūgos toliau nesitrauks, žalų skaičius didės.

„Dėl gausaus sniego pastarosiomis dienomis užregistravome dvigubai daugiau eismo įvykių nei kitomis dienomis. Pastebime, kad vairuotojai šią žiemą tapo daug atidesni, tačiau net ir geri vairavimo įgūdžiai negelbsti, kai eismo sąlygos yra tokios sudėtingos – gatvės ir keliai padengti stora nenuvalyto ir išvažinėto sniego danga”, – teigia „PZU Lietuva” Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis.

Europos investicijų fondas (EIF) ir AB Šiaulių bankas šiandien pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kredituoti skiriama virš 138 mln. litų (40 mln. eurų).

Šiaulių bankas įgyvendins pagal JEREMIE iniciatyvą naujai sukurtą šiuolaikinės finansų inžinerijos priemonę – pasidalintos rizikos paskoloms teikti, skirtą per nustatytą dviejų metų laikotarpį paskatinti bankus teikti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui. EIF suteiks Šiaulių bankui 20 mln. eurų (virš 69 mln. litų), prie kurių tokia pat dalimi prisidės Šiaulių bankas, visa sandorio suma – 40 mln. eurų (virš 138 mln. litų). Sandorio dėka Šiaulių bankas galės padidinti skolinimo apimtis mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip prisidėdamas prie dėl ekonominio nuosmukio susidariusių problemų sprendimo.

Anot Europos investicijų fondo vadovo Richardas Pelly, „Ši sutartis yra labai gera žinia Lietuvos įmonėms ir leis padidinti skolinimą šiam svarbiam ūkio sektoriui. Šiaulių bankas buvo atrinktas išsamaus atrankos proceso metu įgyvendinant šią iniciatyvą. Tai vienintelis atrinktas vietinio kapitalo bankas Lietuvoje, o tai rodo valdymo kokybę ir gebėjimą pagerinti finansavimo galimybes Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms”.

Šiaulių bankas pradės teikti paskolas įmonėms nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio, visą lėšų sumą planuojama išskolinti per ateinančius dvejus metus.

„Europos investicijų fondo siūlomi nauji finansavimo šaltiniai svarbūs bankui, tuo pačiu jie labai aktualūs ir verslui. Bendradarbiaujant su Fondu, bus teikiamos pasidalintos rizikos paskolos – vadinasi, pagerės kreditavimo sąlygos, skolinantis bus reikalingas mažesnis užstatas. Lanksčiai planuojamas administruoti lėšas verslininkai galės naudoti veiklos pradžiai finansuoti, verslo plėtrai ir jo galimybių optimizavimui, verslo aplinkos gerinimui. Visa tai turėtų padidinti smulkiojo ir vidutinio verslo atsigavimo ir augimo tempus šalyje”, – sakė Šiaulių banko valdybos pirmininkas Algirdas Butkus.

Įgyvendinant finansinį instrumentą, skirtą pasidalintos rizikos paskoloms teikti (Funded Risk Sharing Instrument), teikiant paskolas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, lygiomis dalimis panaudojamos Kontroliuojančiojo fondo ir banko kapitalo lėšas. Šį produktą EIF sukūrė kaip priemonę spręsti susidariusiai kreditų krizei ir jį EIF įgyvendina keliose ES valstybėse narėse, tačiau viso šio darbo vaisiais pirmoji pasinaudos Lietuva.

Be to, per Kontroliuojantįjį fondą EIF Lietuvoje įgyvendina keletą kitų finansų inžinerijos priemonių, todėl per kelis ateinančius mėnesius tikimasi paskelbti daugiau naujienų.

Ši sutartis sudaroma užbaigus atvirą konkursą, kuriame dalyvavo 8 Lietuvoje veikiantys bankai. Keturi finansiniai tarpininkai buvo atrinkti atlikus išsamią analizę ir taikant nustatytus atrankos kriterijus, pasinaudojant Europos investicijų fondo 15 metų patirtimi teikiant finansinių garantijų produktus finansinėms institucijoms visoje Europoje.

EIF planuoja, kad bus pasirašyta iš viso 4 sutartys su bankais Lietuvoje, tuo paskatinant skolinimo mažoms ir vidutinėms įmonėms apimtis 344 mln. eurų. Šios sutartys yra vienos svarbiausių EIF veiklos sričių, administruojant pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtą Kontroliuojantįjį fondą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Prieš metus svarstant šį klausimą meras A. Kupčinskas pats paprašė kolegų nebalsuoti už Švietimo, sporto ir ekologijos komiteto siūlymą įsteigti mero fondą, nes tai būtų buvę nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 15 punktą, mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kauno miesto savivaldybės taryba, kurioje yra 41 tarybos narys, mero fondui galėjo skirti kas mėnesį iki trijų Statistikos departamento paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Reprezentavimo fondo lėšos gali būti naudojamos dovanoms, suvenyrams ir gėlėms. Taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su apsilankymu vaikų ikimokyklinėse įstaigose, vaikų, senelių ir invalidų globos įstaigose, mokymo įstaigose, sveikatos apsaugos įstaigose, labdaros ir kultūros renginiuose, šventėse. Iš reprezentacinio fondo gali būti mokamos ir pašalpos asmenims, patyrusiems sužalojimų per stichines nelaimes.

Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui atsisakius galimybės įsteigti tokį fondą, miestas sutaupė 84 tūkst. litų.

Penktadienį, 12 val., viešbučio „Reval Hotel Neris” „Delta” konferencijų salėje vyks seminaras, skirtas 2011 metų Europos krepšinio čempionatui pasirengti. Seminare dalyvaus Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis ir kiti Savivaldybės atstovai.

Seminare savo patirtimi, organizuojant ir vykdant aukšto lygio krepšinio renginius, dalinsis Ispanijos krepšinio federacijos vykdantysis direktorius, EuroBasket 2007 rengėjas ir 2014 m. Pasaulio vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto narys Jesus Pascual.

Šios savaitės viduryje Kaune apsilankiusi FIBA-Europe atstovų delegacija puikiai įvertino Kauno pastangas rengiantis 2011 metų Europos krepšinio čempionatui. Svečiai apžiūrėjo pasirinktus Kauno viešbučius ir statomą Kauno areną.

FIBA-Europe generalinis sekretorius Nar Zanolin pagyrė Kauną už nuveiktus darbus ir pažadėjo vasarą vėl apsilankyti.

Mero pavaduotojo R.Mikaičio teigimu, geri svečių atsiliepimai paskatins siekti dar didesnės pažangos. „Tikimės, kad kito vizito metu FIBA-Europe atstovams galėsime parodyti dar ženklesnius pokyčius”,- džiaugdamasis gerais vertinimais sakė Kauno mero pavaduotojas.

Šiuo metu Kauno arenos statybvietėje dirba apie 150 statybininkų, kurie atlieka stogo montavimo, vidinių žiedinių sienelių ir fasado įrengimo darbus. Iki kovo mėnesio tikimasi visiškai uždengti stogą.

FIBA-Europe sprendimą dėl Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje priėmė 2005 metais. Numatoma, kad grupės varžybos vyks 4 miestuose: Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atkrintamosios varžybos bus žaidžiamos Kaune ir Vilniuje. Tai bus jau 37-tas vyrų Europos krepšinio čempionatas ir antras kartas, kai Lietuva organizuos Europos krepšinio čempionatą. Pirmąjį kartą tai įvyko 1939 m.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai sausio 18-22 dienomis surašė 7 administracinės teisės pažeidimų protokolus.

Tarnybos darbuotojai išrašė 6 protokolus dėl išorinės vaizdinės reklamos taisyklių pažeidimo bei 1 protokolą už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą.

Per savaitę Viešosiose tvarkos tarnyba patikrino 15 mokymosi įstaigų, kaip šios laikosi komunalinių atliekų išvežimo iš ugdymo įstaigų tvarkos. Taip pat buvo vykdoma prekybos leidimų kontrolė, kurios metu patikrinti 2 kioskai.

„Be patikrinimu, nuolat reaguojame į skundus, kuriuos gauname iš miestiečių. Nuvykstame į vietą, kur vedžiojami neregistruoti šunys be antsnukių ir pavadėlių, kur gyventojai be leidimų pjauna medžių šakas“, – sakė Viešosiose tarnybos vadovas Rimas Sidera.

Studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) atsiriboja nuo žiniasklaidoje pasirodžiusių kaltinimų, esą 19-tus metus šalyje veikianti organizacija „atvirai pasiduoda“ Švietimo ir mokslo ministerijos įtakai siekiant aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumo. Studentų atstovai pabrėžia, jog užuot svaidžiusis nepagrįstais kaltinimais ar įtarimais, derėtų adekvačiai vertinti tikrovę, sąžininga ir oria argumentų kalba spręsti kylančias problemas.

„Ne kokia nors ministerija ar kita valdžios institucija, bet į LSS Tarybą susibūrę studentų atstovai sutarė, dėl kokių permainų aukštajame moksle ir kaip mums drauge verta dirbti. Šiuo klausimu dar 2007 m. vasaros pabaigoje buvo parengta speciali pozicija. Visą laiką iki pat dabar jos laikomės. Esminis noras – Lietuvoje matyti kokybiškesnį, konkurencingesnį, kiek įmanoma labiau žmonėms prieinamą aukštąjį mokslą“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Jam antrina ir LSS Tarybos nariai iš skirtingų šalies aukštųjų mokyklų.

„Siekiame kokybiškų studijų, kurios neįmanomos be kokybiškos aukštojo mokslo pertvarkos. Suprantame, jog permainoms tik startavus, klaidų išvengti sunku, bet tikime, jog bendromis pastangomis galime naują aukštojo mokslo sistemą tobulinti. Tuo labiau, kad jau dabar matome nemažai teigiamų ženklų: platesnes galimybes studentams dalyvauti aukštųjų mokyklų valdyme, daugiau prielaidų rastis studijų kokybei“, – tvirtina LSS Tarybos narys ir Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Mingaudas Grajauskas.

Kitas Studentų sąjungos Tarybos narys ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų atstovybės prezidentas Donatas Juodpusis primena, kad svarbu viešai įvardyti ne vien teigiamas, bet ir neigiamas aukštojo mokslo pertvarkos įgyvendinimo puses, tačiau tai daryti geranoriškai ir konstruktyviai. „Ne kartą kritikavome naująją paskolų studentams sistemą, stipendijų skirstymo tvarką, atkreipėme dėmesį dėl spragų rudenį vykusiame priėmime į aukštąsias mokyklas. Tuo neapsiribojome, – siūlėme galimus problemų sprendimo variantus, į dalį kurių buvo atsižvelgta“, – teigia VDU studentų atstovas.

LSS Taryboje taip pat dirbantis Kauno kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Dovydas Kinderys priduria, kad be dialogo su valdžia vargiai įmanomas teigiamas poslinkis aukštajame moksle

„Su Švietimo ir mokslo ministerija ar bet kuria kita valstybės valdžios institucija studentų sąjungoje bandome dirbti remdamiesi kolegiškumo, bendradarbiavimo, atviro dialogo principais. Konfrontacija, protestai, mitingai ir panašios priemonės, nors geriau pastebimos plika akimi, dažnai neduoda apčiuopiamo rezultato. Tad, jas stengiamės naudoti kaip paskutinės vilties priemones, kai nepadeda jokie kiti būdai. Šmeižtas, melas ir vieši kaltinimai nebūtais dalykais vertybiniu požiūriu mums nėra priimtini“, – akcentuoja Kauno kolegijos studentų atstovas.

Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vakar, sausio 20 d., dėl Seimo opozicijos noro stabdyti aukštojo mokslo pertvarką ir specialiu nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą išplatino viešą laišką visiems Seimo nariams bei Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Laiške nepritariama Seimo opozicijos iniciatyvai, nes dėl jos būtų sustabdytas Mokslo ir studijų įstatymo galiojimas. Dėl to ne tik įstrigtų studijų procesas šalyje, bet ir negalėtų būti organizuojamas bei vykdomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Už minėtą reakciją į Seimo opozicijos veiksmus, LSS susilaukė viešų kaltinimų „atviru pasidavimu Švietimo ir mokslo ministerijos įtakai“.

LSS informacija

Kol daug lietuvių vyksta uždarbiauti į Didžiąją Britaniją, vienas britas atvyksta padirbėti čia. Jau kitą penktadienį Kauno „BarBar‘a“, o šeštadienį – Vilniaus „Pacha“ hip hop ir r‘n‘b muzikos gerbėjai  mėgausis  daugkartinio skrečo čempionatų DMC nugalėtojo DJ Matman ritmais.

Dj Matman  keturis kartus tapo Didžiosios Britanijos DMC čempionato finalininku, o 2005 metais laimėjo auksą  DMC Supremacy čempionate.  Profesionaliai  groja jau daugiau nei dešimt metų.

Atlikėjo karjera prasidėjo Anglijos pramoninio miesto Lidso pupuliariuose Hip-Hop vakarėliuose  ‘Drum Major’. Po penkerių sėkmingų metų diskžokėjas persikėlė į daugiau galimybių tekiančią šalies sostinę. DJ Matman šiuo metu plokšteles suka  žymiausiose Londono klubuose   Bungalow 8, Morton’s, the infamous Jazz Cafe, Big Chill House, Cherryjam, The Westbury ir kitur.

Jis taip pat organizuoja vakarėlius ir turi   specialias savo naktis – hip-hop‘o  vakarą  ‘Droppin Science’, eklektišką vakarėlį  ‘Dip-Dab’  ir  funk/soul/disco muzika persmelktą  ‘Funkorama’.

Didžėjus šiuo metu įrašinėja specialius miksus ir skrečą naujam Electronic Arts žaidimui „Skillz“.

DJ Matman dalinosi pultu ir yra daugybės šio amžiaus hip hopo žvaigždžių  bičiulis. Public Enemy, Daddy G (Massive attack),  Adam F, Genius/GZA (Wu -Tang Clan ),  Kid Koala, Fingathing, Skinnyman, Foreign Beggars , Jeru the Damaja ir daugybė kitų atlikėjų jau dalinosi scena su Didžiosios Britanijos skrečo čempionu.

Anglo leidžiamoje muzikoje dominuoja sudėtingi hip hop, r’n’b , dancehall-reggae, dubstep, funk ir D’n’B muzikos stilių kūriniai.

Su DJ Matman prie pulto stos lietuviams jau gerai pažįstamas Dj Black B. Juodaodis diskžokėjus iš Kipro, nuolat sutraukė pilnas sales ne tik Vilniaus „Pacha“, bet ir Kauno “Exit”, Palangos „Honolulu“ ir kituose klubuose.  Šiuo metu jis yra „Pacha“ rezidentas.  Aplink jį sukasi gražiausios Lietuvos merginos, stilingiausia publika bei, žinoma, linksmybės ligi pat paryčių. Blogo berniuko reputaciją pelnęs didžėjus vakarėlio dalyviams žada pateikti hiphopo ir R’n'B kokteilį. Ir greičiausiai ne vaikišką.

Jis išgarsėjo dar Kipre, kur užsiėmė klubinės kultūros kūrimu ir jos populiarinimu.  DJ Black B nesidrovi: „Puikiai išmanau, kaip lankytojams suteikti didžiausią malonumą, nes prieš pradėdamas groti, pats nuolat sėdėdavau kokiame nors klube, klausiausi, analizavau, žiūrėjau, kas publiką „veža”. Netrukus sukūriau savo muzikos koncepciją. Vėliau Kipre įsisukau į klubų steigimo verslą, žinau, kaip juos administruoti, kaip reklamuoti, kaip pritraukti lankytojus ir kaip priversti juos norėti sugrįžti pasilinksminti vėl ir vėl”.

DJ Black B siejamas ir su tokiais klubų mėgėjams gerai žinomais vardais kaip Rampage , Firin Squad & MC Neat. Ši DJ kompanija nuolat bendradarbiauja.

Sausio 21 dieną, 14 val. Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate vyks naujos knygos apie socialinį darbą „Mąstyti, veikti, būti: Socialinis darbas organizacijoje“ pristatymas, kuriame dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Knygą išleido Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Knygos autorių kolektyvas – 14 socialinio darbo specialistų iš Lietuvos ir Olandijos.

Autoriai: Lies Gualthérie van Weezel, Kęstutis Alkimavičius, Giedrė Aukščiūnienė, Dalia Beliukevičiūtė, Ona Budrienė, Evelina Darulienė, Indre Gajdosikiene, Ramunė Jurkuvienė, Aušra Kavaliauskienė, Ilona Veronika Klimantavičienė, Angelė Masiukienė,  Ilona Skridlaitė, Sigita Šergalienė, Sigita Šimkienė, Žaneta Šimkienė.

Pristatymo programa:
14.00 Registracija
14.30 Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato globotinių spektaklis
14.40 Sveikinimo žodis
•       Juozas Laurynas, Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato direktorius
•       Edmundas Vaitiekus, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentas
14.50 Lies Gualthérie van Weezel (organizatorė, autorė):
•       Kodėl mes ėmėmės šios veiklos?
•       Kaip mes dirbome?
•       Ko aš iš to išmokau?
15.15 Asmeninė autorių patirtis:
•       Kęstutis Alkimavičius
•       Aušra Kavaliauskienė
•       Žaneta Šimkienė
•       Ramunė Jurkuvienė
15.35 Knygos „Mąstyti, veikti, būti: Socialinis darbas organizacijoje“ reikšmė
•       Doc. dr. Rūta Butkevičienė (recenzentė)
•       Dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė (recenzentė)
15.50 Knygos įteikimas atstovams
16.00 Prie kavos ar arbatos puodelio pasikeitimas mintimis kaip leidinys galėtų būti naudingas ateityje