Šį antradienį Kaunas sulaukė šiek tiek kitaip nusiteikusių sirgalių nei per paskutines Lietuvos futbolo rinktinės varžybas su Lenkijos komanda. Laisvės alėjoje būriavosi Ispanijos rinktinės aistruolių grupelės, kurios apsigaubusios savo šalies vėliavomis dainavo ispaniškas dainas. Pagrindinė jų atvykimo priežastis – futbolas.

S. Dariaus ir S. Girėno stadione tą vakarą vyko ilgai lauktos 2012-ųjų metų Europos čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos futbolo rinktinės ir pasaulio bei Senojo žemyno čempionės Ispanijos komandos. Deja, Lietuvos rinktinei iškovoti pergalės nepavyko. Ispanai laimėjo rezultatu 3:1. Tokiu pačiu rezultatu pasibaigė ir pirmasis komandų susitikimas Salamankoje.

Mačas prasidėjo ramiai, abi komandos neskubėjo atakuoti. Pirmąją kiek pavojingesnę ataką surengė lietuviai – 5-ąją minutę Sauliaus Mikoliūno smūgį baudos aikštelėje blokavo Raulis Albiolis. 12-ąją minutę į Lietuvos vartus nuo baudos aikštelės linijos smūgiavo Santi Cazorla, bet vartininkas Žydrūnas Karčemarskas smūgį atrėmė. 19-ąją minutę suklydus mūsiškių gynėjams Xavi Hernandezo smūgiavo iš toli ir kamuolys, lietęs ispaną bandančio uždengti Deivido Šembero koją, įskriejo į Ž. Karčemarsko saugomus vartus. Rezultatas tapo 0:1 ir nepasikeitė iki pirmo kėlinio pabaigos.

Antrojo kėlinio pradžioje lietuviai žaidė agresyviau – 57-ąją minutę iš 25 metrų atstumo Marius Stankevičius pasinaudojo susidariusia situacija ir jo smūgiuotas kamuolys pažeme įskriejo į apatinį dešinį I. Casillaso saugomų vartų kampą – 1:1. Iki 60-osios varžybų minutės vyko lygi kova tarp komandų. Lietuviai rodė didžiulį ryžtą, o ir sirgaliai buvo nusiteikę lyg tai būtų pasaulio čempionato varžybos. Deja, 70-ąją minutę vaizdas aikštelėje pasikeitė ir F. Llorentei skersuotą kamuolį į savo vartus nukreipė gynėjas Tadas Kijanskas – 1:2. Po praleisto įvarčio lietuviai stengėsi neatsilikti ir aktyviai dalyvauti puolime, tačiau 83-ąją minutę Juano Mata ir F. Llorente sudavė paskutinį smūgį – įmušė dar vieną įvartį po kurio rezultatas tapo 1:3.

Komandų sudėtys:

Lietuva: Žydrūnas Karčemarskas, Marius Stankevičius, Andrius Skerla, Marius Žaliūkas, Tadas Kijanskas, Deividas Šemberas, Mindaugas Panka, Edgaras Česnauskis, Saulius Mikoliūnas, Tomas Danilevičius, Darvydas Šernas.

Ispanija: Ikeras Casillas, Alvaro Arbeloa, Raulis Albiolis, Gerardas Pique, Andonis Iraola, Xabi Alonso, Javo Martinezas, Xavi Hernandezas, Davidas Villa, Fernando Llorente, Santi Cazorla.

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione vyko draugiškos kontrolinės rungtynės tarp Lietuvos ir Lenkijos rinktinių. Lietuvos nacionalinei rinktinei šios rungtynės buvo gera repeticija prieš antradienio dvikovą į 2012 metų Europos čempionato I grupėje su planetos ir Europos čempionais ispanais. Raimondo Žutauto vadovaujama mūsų šalies rinktinė įveikė savo varžovus rezultatu 2:0.

Rungtynių pradžioje atkakliau žaidė Lenkijos rinktinė – dvikova intensyviai vyko lietuvių aikštelės pusėje. Tačiau 18-ą min. mūsų šalies nacionalinei rinktinei pavyko atlikti kontrataką ir saugas Saulius Mikoliūnas pelnė pirmąjį varžybų įvartį. 29-ą min. Edgaras Česnauskis tiksliu smūgiu padvigubino rezultatą ir taip sustiprino nacionalinės rinktinės pozicijas. Pirmojo kėlinio metu lenkams prieš Ž. Karčemarską taip ir nepavyko sukurti jokios pavojingesnės atakos. Likusį varžybų laiką abi komandos turėjo galimybių pelnyti įvarčius, tačiau varžybų rezultatas nepasikeitė.

Nuo 1990 metų tarp šių rinktinių yra įvykę 9 susitikimai. Keturias varžybas laimėjo Lenkijos rinktinė, trys mačai buvo sužaisti lygiosiomis, o šį penktadienį įvyko antroji Lietuvos pergalė prieš Lenkijos futbolininkus. FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užima 54-ą, o Lenkijos – 70-ą vietą.

Draugiškų varžybų metu nepavyko išvengti ir incidentų. Nuo penktadienio ryto Kaune viešėję neblaivūs lenkai elgėsi įžūliai bei agresyviai, siautėjo mieste ir priešinosi policininkams. Likus žaisti kiek daugiau nei 20 minučių Lenkijos rinktinės sirgaliai pradėjo agresyviai reikšti nepasitenkinimą varžybų rezultatu. Į aikštę saugančius apsaugininkus buvo pradėtos mėtyti įvairios šiukšlės, buteliai bei pirotechnikos medžiagos. Dėl šių priežasčių Lenkijos sirgaliai buvo paprašyti tribūnas palikti tik praėjus 15-20 minučių po varžybų pabaigos.

Sudėtys
Lietuva: Žydrūnas Karčemarskas (46 min. Ernestas Šetkus), Marius Stankevičius, Andrius Skerla (46 min. Tomas Žvirgždauskas), Marius Žaliūkas, Tadas Kijanskas, Kęstutis Ivaškevičius, Mindaugas Panka (86 min. Tomas Ražanauskas), Saulius Mikoliūnas (46 min. Deividas Česnauskis), Edgaras Česnauskis (80 min. Valdemaras Borovskis), Tomas Danilevičius (70 min. Dominykas Galkevičius), Tadas Labukas.

Lenkija: Sebastian Malkowski, Lukasz Piszczek, Arkadiusz Glowacki, Kamil Glik, Maciej Sadlok, Adrian Mierzejewski (46 min. Kamil Grosicki), Rafal Murawski (46 min. Slawomir Peszko), Dariusz Dudka (85 min. Tomasz Jodlowiec), Jakub Blascykowski (85 min. Szymon Pawlowski), Ludovic Obraniak (69 min. Roger), Robert Lewandowski (73 min. Michal Kucharczyk).

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,5 procento, o importuotų prekių – 1,4 procento.

2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., eksportuotų prekių kainų pokytį lėmė 2,5 procento padidėjusios pagamintų pramonės produktų kainos. Iš pagamintų pramonės produktų didžiausią įtaką turėjo 4,8 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 7,9 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 1,4 – maisto produktų bei 5,6 procento sumažėjusios metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, 3,4 – pagrindinių metalų kainos. Taip pat bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo 2,4 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

Didžiausią įtaką bendra­jam importuotų prekių kainų pokyčiui turėjo 3,2 procento pabrangusi žalia nafta ir gamtinės dujos. Iš pagamintų pramonės produktų įtakos turėjo 2,9 procento padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 2 procentais – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 0,6 procento – maisto produktų bei 1,8 procento sumažėjusios kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, 0,8 – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir vaistų preparatų, 0,7 – pagrindinių metalų kainos. Bendrajam kainų pokyčiui taip pat įtakos turėjo 1,8 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) tęsia plėtrą – įkūrus LiMA skyrius Kaune ir Šiauliuose, šį mėnesį įsteigtas pirmasis skyrius šalies vakaruose – Klaipėdoje. Asociacija plėtrą sieja su atsigaunančia ekonomika, augančiu marketingo specialistų poreikiu ir didėjančiu vaidmeniu organizacijų veikloje.

„Per metus Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narių skaičius padidėjo trečdaliu, o šiuo metu į organizaciją įstoja vidutiniškai 20 naujų narių per mėnesį, – sako LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus, – Asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, prieš metus daugiau nei 14 proc. įmonių atsisakė dalies marketingo darbuotojų paslaugų, o šiemet 47 proc. įmonių vėl didina marketingo biudžetus, todėl kyla kvalifikuotų marketingo specialistų paklausa“. S. Bartkus prognozuoja, kad marketingo specialybės poreikis turėtų augti dar keletą metų. Be to, su laiku turėtų keistis ir pats marketingas: „Šiemet, kaip ir pernai, bus svarbus efektyvus biudžeto panaudojimas, tačiau rinka reikalaus vis daugiau kūrybiškumo, o vartotojai – asmeninio dėmesio. Vėl turėtų būti daugiau dėmesio skiriama organizacijų įvaizdžio stiprinimui“.

S. Bartkaus teigimu, per pastarąjį pusmetį į organizaciją įsiliejo daugiau nei 70 narių iš Lietuvos regionų. Sąlygas tobulėti, patirties nariai tikisi gauti dalyvaudami LiMA mokymuose, seminaruose ar diskusijose, tačiau atstumas dažnai tampa kliūtimi atvykti. Dėl to šiemet LiMA tęsia plėtrą – įsteigtas skyrius Klaipėdoje.

Sausio mėn. įvyko LiMA Klaipėdos skyriaus steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo išrinkta 5 narių valdyba: UAB „Klaipėdos LEZ Valdymo bendrovė” marketingo projektų vadovė Dalia Petrauskienė, UAB „Naftos grupė” strateginių projektų direktorius Donatas Jonikas, UAB „Radijas kelyje” direktorė komercijai Vilma Vainorienė, parduotuvės „Tavo dviratis” savininkė Lina Stanevičiūtė. LiMA Klaipėdos skyriui vadovaus UAB „Vistrona” direktorė Daiva Dieninė.

Naujojo Klaipėdos skyriaus vadovė D. Dieninė pastebi dar vieną skyriaus įkūrimo privalumą: „Dažniausiai kiekvienam miestui taikomi marketingo veiksmai skiriasi – įgauna vietinius bruožus. Dėl to svarbu semtis patirties ne tik globaliu mastu, tačiau bendrauti ir su kaimynais, tame pačiame krašte gyvenančiais, su tais pačiais iššūkiais susiduriančiais“. Skyriaus vadovės teigimu, uostamiestyje bus tęsiamos LiMA geros praktikos veiklos: kvalifikuotų specialistų vedami marketingo seminarai, diskusijos bei marketingo dirbtuvės.

Vasario 24 dieną Šiauliuose, o vėliau ir Klaipėdoje vyks jau tradicija tapusios konferencijos „LiMA Day“, kurių dalyviai turės galimybę įgyti vertingų žinių iš konferencijoje kalbančių marketingo profesionalų, pasisemti idėjų bei išplėsti pažinčių su bendraminčiais ratą.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija beveik 300 fizinių ir juridinių asmenų, dirbančių marketingo srityje. LiMA veikia Vilniuje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose per vietinius skyrius – Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Lina Andrijauskaitė

Sausio 26 d., 13 val., maloniai kviečiame dalyvauti memorialinės lentos (Neringos g. 4), skirtos buvusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, atidengimo ceremonijoje.

Sausio 28 d., 13 val., maloniai kviečiame dalyvauti memorialinės lentos (Kęstučio g. 58), skirtos žymiam lietuvių ir lenkų kultūrų bei visuomenės veikėjui, rašytojui, literatūros kritikui, tautinio atgimimo puoselėtojui Juozapui Albinui Herbačiauskui, atidengimo ceremonijoje.

Sausio 27 d., ketvirtadienį, 11 val., Rotušėje miesto meras Andrius Kupčinskas priims ir pagerbs geriausius Kauno sportininkus.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyrius kartu su dienraščio „Kauno diena” redakcija išrinko 2010 m. Kauno miesto geriausių sportininkų dešimtuką.

Tai sportininkai, praėjusiais metais garsinę miestą pasaulio, Europos čempionatuose ir kituose tarptautiniuose sporto renginiuose, sudarantys miesto sporto branduolį, tvirti kandidatai į Lietuvos olimpinę rinktinę, kuri dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse. 2011 m. sportininkų laukia labai svarbūs startai – tai sportinės varžybos, kuriose sportininkai gali įvykdyti olimpinius normatyvus ir užsitikrinti teisę atstovauti Kauno miestui Londono olimpinėse žaidynėse.

Geriausių sportininkų dešimtukas

10-ąją vietą užėmė Kauno irklavimo mokyklos auklėtiniai, baidarių ir kanojų irkluotojai Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas. Treneriai Egidijus Gustas ir Aleksandras Alekrinskis. Irkluotojai, pasaulio ir Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionatuose, neolimpinėje 200 m rungtyje, iškovojo aukso medalius, o Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate, olimpinėje 1000 m rungtyje, liko 12 vietoje.

6-9-tas vietas pasidalino, Kauno „Žalgirio” komandos krepšininkai, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtyje, pasaulio krepšinio čempionate iškovoję 3-ąją vietą – Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius ir Martynas Pocius.

4-5-tas vietas užėmė Kauno sporto mokyklos „Gaja” dziudo imtynininkai Karolis Bauža ir Marius Paškevičius. Treneris Petras Vinciūnas. Sportininkai Europos dziudo čempionate iškovojo 5-ąsias vietas, pasaulio dziudo čempionate iškovojo 9-ąsias vietas.

3-ąją vietą užėmė Kauno plaukimo mokyklos auklėtinis Vytautas Janušaitis. Treneris Ramojus Anicetas Kalytis. V. Janušaitis Europos plaukimo čempionate, 25 m baseine, neolimpinėse distancijose, plaukdamas 200 m kompleksiniu būdu, iškovojo sidabro medalį, 100 m kompleksiniu būdu-5-ąją vietą, 400 m kompleksiniu būdu – 4ąją vietą. Europos plaukimo čempionate, 50 m baseine, plaukdamas 4X100 m kombinuotą estafetę užėmė 9-ąją vietą, 4X100 m laisvo stiliaus estafetėje – 11-ąją vietą.
2-ąją vietą užėmė Kauno buriavimo mokyklos „Bangpūtys” auklėtinė Gintarė Scheidt. Treneris Linas Eidukevičius. Gintarė Europos buriavimo čempionate iškovojo bronzos medalį, pasaulio buriavimo čempionate liko devintoje vietoje. Šiuo metu sportininkė su treneriu sezonui ruošiasi užsienyje.
2010 metų Kauno miesto geriausių sportininkų dešimtuko rinkimų nugalėtoja tapo Kauno „Jaunalietuvių sporto organizacijos” mokyklos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė. Trenerė Romualda Garkauskienė. Rūta Europos stalo teniso čempionate iškovojo tris medalius: moterų dvejeto varžybose – aukso, moterų vieneto ir mišraus dvejeto varžybose – bronzos medalius.

Antradienį Kauno miesto savivaldybėje vyko Kauno mokinių mokomųjų bendrovių mugė, kurioje savo gaminamą produkciją ir teikiamas paslaugas pristatė apie dvidešimties miesto mokyklų moksleiviai. Ši mugė jau ketvirtą kartą organizuojama Savivaldybės patalpose.

„Mokinių mokomųjų bendrovių mugė jau tapusi tradicinė. Prieš 4 metus gražią iniciatyvą palaikė miesto meras Andrius Kupčinskas ir dabartinė administracijos direktorė Edita Gudišauskienė. Šiais metais iš viso Kaune veikia 51 bendrovė. Vaikai ne tik patys gamina, bet ir patys parduoda savo prekes”, – pasakojo Kauno Saulės gimnazijos mokytoja Laima Girdauskienė.

Šio projekto dėka ugdomas mokinių verslumas, mokomasi gyventi šių laikų sąlygomis. Mokinių bendrovėms vadovauja ekonomikos mokytojai. Miesto savivaldybėje mokiniai pristatė savo darbus, kalbėjo apie ateities planus ir laimėjimus.

Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, moksleiviai įgyja verslo įgūdžių ir praktiškai pritaiko ekonomikos sąvokas. Jie tiria rinką, nutaria, koks bus jų verslas, sukaupia kapitalą parduodami akcijas, gamina bei parduoda savo produkciją (arba teikia paslaugas) ir tvarko visą bendrovės veiklos apskaitą. Jie pereina visus realios bendrovės veiklos etapus. Nuo tikros firmos moksleivių bendrovė skiriasi tik tuo, kad turi ribotą kapitalą, veikia ribotą laiką, šiek tiek yra supaprastinta buhalterinė apskaita.

„Moksleivių įkurtos bendrovės gyvuoja tik vienerius mokslo metus, o jau nuo naujų mokslo metų, rudenį, vaikai vėl iš naujo sprendžia, kokią bendrovę kurti. Paskutinius trejus metus Kauno miesto bendrovės buvo pripažintos geriausios Lietuvoje”, – sakė mokytoja L. Girdauskienė.
Praėjusiais metais geriausios Kauno miesto bendrovių mugės rinkimuose laimėjo Kauno Saulės gimnazijos moksleivių įkurta bendrovė SPOONEX. Ši bendrovė buvo pripažinta geriausia ir Lietuvoje. Geriausia mokinių bendrovė atstovavo Lietuvai Europos mokinių bendrovės konkurse Italijoje, kur pateko į geriausių bendrovių penketuką.

2010 metus būtų galima pavadinti antikorupcinio judėjimo metais. Tai aiškiai pažymėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimuose su Huguette Labelle ir kitomis garsiomis šio judėjimo asmenybėmis. Ir tai nebuvo tik tušti žodžiai – per metus Lietuvos Corruption Perceptions Index (angl. – Korupcijos suvokimo indeksas) arba CPI pakilo nuo 4,7 iki 5. Kuo didesnis šis indeksas – tuo valstybė labiau sugeba suvaldyti korupciją. Šalis, kuri surenka 5 ir daugiau balų yra laikoma sugebančia kovoti su jos viduje vyraujančia korupcija. Pagal šį skaičių per 2010 metus Lietuvos valstybė perėjo iš neturinčios įtakos į valdančią padėti.

5 CPI balų perkopimas yra labai svarbus Lietuvos verslui ir verslumui. Išaugo Lietuvos konkurencingumas bei užsienio investicijos. Atsirado daugiau galimybių panaudoti investuotojų už kitų valstybių pinigus, nes sumažėjusi korupcija sumažino ir riziką. Jaunam verslininkui tapo lengviau įgyvendinti savo idėjas ar netgi padidinti idėjos mąstą – kelias investicijų link tampa lengvesnis, o jos yra vienas iš keturių esminių raktų verslo pradžiai (investicijos, idėja, vadovas, ryšiai). Ryškiausiai investicijų patrauklumo didėjimą parodė didžiausių pasaulio korporacijų padalinių atidarymas Lietuvoje. Jie ne tik sukūrė naujų darbo vietų, bet ir pakėlė šalies prestižą.

Didžiausios kliūtys verslo kūrimuisi yra biurokratinė korupcija bei šešėliniai sandoriai ir verslas. Šešėlinis verslas, nemokėdamas mokesčių, prekes gali parduoti daug pigiau, o sunkmečiu dažnas žiūri tik į kainą. Todėl kontrabandinės prekės bei atlyginimai „vokeliuose“ mažina sąžiningai dirbančių verslininkų konkurencingumą. Biurokratinė korupcija dažnai net sustabdo verslo pradžią, nes dėl “nešvarių” sąsajų, kai kurių leidimų išdavimas tampa neįmanomu arba jų gavimas būna vilkinamas ir užtrunka per ilgai.

Augantis Lietuvos vertinimas korupcijos atžvilgiu pabrėžia ir lietuvių antikorupcinio judėjimo pasiryžimą. Per metus šalis perkopė, atrodo, nors ir menką, tačiau labai svarbų barjerą, kuris kitoms valstybėms parodo, kad Lietuvos valdžia gali tvarkytis savo viduje. Kadangi visi ekonominiai indikatoriai yra glaudžiai susiję, vieno sverto pajudėjimas priverčia visa sistemą judėti greičiau. Belieka tikėtis, kad niekada neteks grįžti į sąrašą šalių, kurios negali kovoti prieš joje siaučiančią korupciją.

Gruodžio 14 dieną restorane „Buon giorno“ įvyko paskutinė 2010 metų „Kauniečių tribūnos“ diskusija. Vakaro tema – „Kaip idėjos tampa realybe Kaune“. Vakaro tikslas – aptarti šauniausias ir labiausiai pavykusias idėjas, iniciatyvas ir projektus, kokios priemonės, buvo taikytos jų įgyvendinimui. Taip pat pažvelgti į jaunų žmonių įgyvendintus projektus, todėl diskusijos metu merui talkino Kauno jaunimo reikalų koordinatorė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė ir KJOSAS pirmininkas Mantas Jurgutis.

„Kauniečių tribūna“ per 2010 metus spėjo įsibėgėti – tai aiškiai pastebima augančiame susidomėjusiųjų dalyvių skaičiuje. Šį kart vieta buvo išnaudota maksimaliai, nebuvo įmanoma rasti laisvos vietos restorane. Vakaras prasidėjo šurmuliu, nes dėl užimtos dienotvarkės Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko teko palaukti.

Ateinančiais metais projektų finansavimas bus sumažintas dėl apkarpyto biudžeto. Jaunimo projektų finansavimas bus sumažintas nuo 200 tūkstančių litų per metus iki 150 tūkstančių litų. Kai tuo tarpu projektų paraiškų skaičius išaugo net du kartus. Tačiau Kaunas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame tiek daug biudžeto lėšų skiriama jaunimui ir krizės metu.

Meras akcentavo, kad nereikia bijoti idėjų vogimo ir būti aktyviems. Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė pastebėjo, kad dažnai rengiami projektai negauna finansavimo dėl jų pasikartojimo ar neoriginalumo. Todėl dalyviai turėtų vengti senų idėjų, o kurti unikalias. Mantas Jurgutis džiaugėsi, kad Kauno jaunimas yra vienas iš aktyviausių Lietuvoje ir tai, kokias galimybes jie turi, buvo uždirba sunkiu darbu.

Vakaro metu buvo išgirsta ir šiltų patarimų, ir kandžių replikų. Vietos tobulėjimui tikrai daug, o diskusijos metu matėsi, kad žmonės, susiję su projektų finansavimu, deda didžiules pastangas, kad padėtis pagerėtų. Kaunas yra jaunimo miestas – tai matoma ir projektų paraiškos skaičiuose.

Gruodžio 10 d. 12 val. viešbutyje „Kaunas” įvyko seminaras tema: “Tapk turtingu iš lėto. Pinigų psichologija”. Seminarą vedėjas – Tomas Girdzijauskas – lektorius eruditas, gebantis itin senas, gilias ir sudėtingas žinias perkelti į modernų gyvenimą, perpasakoti amžinas tiesas mums suprantamu būdu. Jis vadovaujasi autodidaksijos (arba mokymosi visą gyvenimą „lifelong learning”) principais. T.Girdzijauskas yra studijavęs itin daug mokslo sričių ir užsienio kalbų. Lietuvių, anglų ir rusų kalbomis skaito unikalias plataus spektro paskaitas (greitojo mokymosi, vadovavimo psichologijos, karjeros, vertybių, bendravimo, šeimos santykių, vaikų auklėjimo, sveikatos ir kt. temomis).

Šiuo metu žmonija turi apie 290 trilijonų dolerių. Svarbu suvokti pinigų esmę bei išmokti su jais elgtis. Seminaro tikslas – suprantamai išdėstyti svarbiausias tiesas apie pinigus bei nurodyti dažniausiai daromas klaidas. Nors kiekvienas žmogus giliai viduje žino jas, tačiau reikia daug valios kovojant prieš žmogiškąją prigimtį. Tomas Girdzijauskas pabandė susieti kiekvieną žmogaus žingsnį su norų siekimu. Seminaro metu buvo pateikiama daugybė pavyzdžių iš gyvenimo. Taip ir mažiau finansinių žinių turintys dalyviai galėjo viską labai paprastai suprasti.

Seminaras buvo sudarytas iš keturių dalių. Pirmoje dalyje dalyviai išgirdo įdomiausias milijardierių mintis ir jų paaiškinimą. Antroje dalyje lektorius kalbėjo apie pinigų valdymą, programas, kurios supaprastina vykdomas operacijas bei prioritetų sustatymą. Kitoje dalyje buvo apžvelgta pinigų psichologija, jų įtaka žmogui. Tomas Girdzijauskas pabrėžė skirtumus tarp vyrų ir moterų. Šiuo klausimu patarė vyrams finansų apskaitą palikti moterims, nes vyru darbas – uždirbti pinigus, o moterų – juos išleisti. Ketvirtoji dalis buvo skirta senovės tiesoms, kurios yra išlikusios iki šių dienų ir diktuoja gyvenimo ritmą.

Pasak lektoriaus T. Girdzijausko, žmogaus gyvenimas yra lyg vientisa masė. Todėl kartais atrodantys nereikšmingi žingsniai daro įtaką mūsų laimei ir sėkmei. Daug kas priklauso nuo elementarių dalykų kaip miegas ir sveika mityba. Gerai išsimiegojęs ir gerai pavalgęs žmogus turės energijos ir bus žvalus visą dieną. Ta energiją jis galės panaudoti darbe, karjeros siekime bei kelionėje link tikslo. Todėl svarbų grįžti į pagrindus ir kiekvieną veiksmą vykdyti lyg jis būtų pats svarbiausias.

2011 metais į smulkiausių verslininkų namus užplūs šiltas vėjelis. Verslo liudijimo kaina kris iki 10 kartų priklausomai nuo veiklos rūšies bei vietovės, kur ji bus vykdoma. Tai puiki galimybė susikurti sau darbo vietą tiek studentams, tiek įvairiems specialistams patiriant minimalius mokesčius.

Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992, toliau – Nutarimas) patvirtintą Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą.

Verslo liudijimo išdavimas taip pat yra supaprastintas, todėl jo sudarymas užtrunka neilgai. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įgyvendintas vieno langelio principas, todėl gyventojai dėl verslo liudijimo įsigijimo gali kreiptis į bet kurią TVMI, kuri išduodama verslo liudijimus taiko fiksuotus pajamų mokesčio dydžius. Verslo liudijimas populiarus dėl mažų mokesčių. Verslininkas moka fiksuotą liudijimo mokestį, Privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei Valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurios dydis pagrindinei pensijos daliai gauti – 50 proc. bazinės pensijos. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. bazinė pensija yra 360 Lt, tad įmokos dydis per mėnesį yra 180 Lt. Dieninių studijų studentams ir registruotiems darbo biržoje taikomos 50% nuolaidos fiksuotam liudijimo mokesčiui ir socialiniai draudimo įmokai.

Tokia teisinė forma populiari tarp kirpėjų, siuvėjų, vairuotojų, plytelių klojėjų – darbų, kuriuos galima atlikti individualiai. Mažinamas verslo liudijimo fiksuotas mokestis, turėtų ženkliai padidinti smulkiausiųjų verslininkų gretas, nes šiuo metu dėl didelio mokesčio daug specialistų dirba nelegaliai. Taikomos nuolaidos taip pat turėtų sumažinti darbo biržoje registruotų bedarbių skaičių. Tokie pokyčiai turėtų padidinti lietuvių pajamas ir vartojimą.

Lietuvoje šiuo metu darbo biržoje užregistruoti šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių bedarbių. Iš jų beveik 45 tūkstančiai – jaunimas (asmenys iki 25 metų). Šis skaičius per pastaruosius 2 metus išaugo daugiau nei du kartus. Be to, nemaža dalis jaunimo iškart po studijų skuba ieškoti darbo svetur. Emigracija yra viena didžiausių bėdų, kuri primena kovas su vėjo malūnais. Kodėl daugumai išvykstančiųjų Lietuva tampa ne ta šalis, kurioje gera gyventi?

Prasidėjus ekonominiai krizei daugumai įmonių teko apkarpyti personalo skaičių. Tai suprantama, nes sumažėjus apyvartai, didelė dalis darbuotojų tapo nereikalingi. Deja, likę nors ir džiaugdamiesi, kad išliko, turėjo atidirbti už tai, kad įmonė dirbo neefektyviai. Darbo rinkoje įvyko sąstingis, dėl kurio nemažai profesionalų liko be darbo. Prasidėjus atsigavimui įmonės darbuotojus renkasi labai atsargiai, renkasi profesionalus, į kuriuos reikia mažai investuoti.Darbo skelbimai reikalauja nuo 2 iki 4 metų patirties toje sferoje. Lietuvos aukštasis mokslas tokios patirties nesuteikia, todėl darbdavys priimdamas jauną darbuotoją privalėtų į jį investuoti laiko ir pinigų. Kitaip sakant „užsiauginti darbuotoją“. Kadangi Lietuvoje mažai didžiųjų korporacijų, todėl užauginimo principą perimdavo smulkus ir vidutinis verslas, kuris, deja, krizes metu buvo nuslopintas ar net bankrutavo. Todėl jaunam žmogui, kuriam nepasisekė su darbo paieška, tenka arba kurti savo verslą, arba dirbti ne pagal specialybę. Dauguma tokį darbą pasirenka vakarų Europoje, nes užmokestis yra žymiai didesnis.

Tačiau jau dabar pastebimas specialistų trukumas, kalbama apie reikalingos darbo jėgos atsivežimą iš užsienio. Tai primena trumparegiškumą, nes kiekviena įmonė turėtų žiūrėti ne tik į savo nosies galiuką, tačiau ir į tolimą horizontą. Jaunam darbuotojui užauginti reikia ne vienerių metų, todėl tai turėjo būti pradėta jau seniau. Nemaža dalis jaunimo jau išvažiavo ir darbuotojų paieška ateityje dar sunkės. Nereiktų žvalgytis į abi puses ir manyti, kad kitos įmonės užaugins reikalingus darbuotojus. Kiekvienas verslas turėtų pradėti nuo savo kiemo tvarkymo.