© Simonos Motuzaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Šių metų birželio 20-30 dienomis Kaune lankęsis vienintelis Lietuvoje profesionalus, direktoriaus Petro Variakojo vadovaujamas „Baltijos cirkas“ savo įspūdingais pasirodymais žavėjo ir stebino susirinkusią publiką.

Akrobatinius ir gimnastinius pasirodymus publika žiūrėjo su virpuliu, sunku patikėti, kiek toli siekia žmogaus galimybės. Klounai žinoma suteikė daug juoko, o cirko gyvūnai parodė, kad turi ne ką mažesnį intelektą nei patys artistai. Stebint cirko žonglierius, kurie tiesiog stulbino vikrumu ir nei akimirkai nuo veido nedingstančia šypsena, kilo mintis juos pakalbinti ir sužinoti, kokią istoriją saugo jų draugiški veidai.

Cirko kelio pradžia buvo užmegzta tėvų iniciatyva, tačiau broliai Kundrotai vaikystėje niekada nebuvo verčiami būtinai kultivuoti šia sporto šaką. Vienbalsiai visi sutaria, kad tai daugiausia jų pačių pasirinkimas ir dabar labai džiaugiasi radę savo vietą po saule. „Baltijos cirką“ broliai Kundrotai laiko viena didele šeima – „visada laikomės vienį kitų“.

Vaikinai yra kilę iš Alytaus. Augo teatro aktorių šeimoje su dar vienu broliu ir sese, kurie į cirko pusę nebuvo linkę. Su žongliravimo specifika trejetukas susidūrė dar vaikystėje. Visi šeimos vaikai lankė išsirinktus būrelius, kol, tuo tarpu, Povilas nežinojo, ko nori ir kas jam patiktų. Pasitaikė proga išbandyti treniruotes cirko studijoje.

Tėčiui ne visada turint laiko, vyriausiajam broliui Kastyčiui dažnai tekdavo dalia vesti Povilą į treniruotes, taip pat jo ten ir palaukti. Norėdamas išnaudoti nuobodžiai leidžiamą laiką, nusprendė kamuoliukus pamėtyti ir pats. Nors tuomet lankė dar dziudo būrelį, cirką vyresnėlis greitai irgi pamėgo. Na, o Andrius tuo metu lankė televizijos būrelį. Prie brolių prisijungė, deja, tik po ketverių metų. Tą laikotarpį gydėsi sunkią rankos traumą, dėl kurios vienus metus praleido ligoninėje. Paklausus, ar tokia nelaimė nesukliudė eiti vienu keliu su broliais, jis patikino, kad žongliravimas jam kaip tik padėjo susigrąžinti prarastus rankos judesius – dėl nuolatinių repeticijų raumenys atrofavosi ir pilnai atsistatė.

© Ernestos Letkauskaitės nuotr. 

Baltijos cirke vaikinai dirba jau ketverius metus. Tai pirmasis stacionarus profesionalus cirkas Lietuvoje. Kadangi žongliravimo pagrindus jau mokėjo, Kundrotai buvo lengvai priimti. Vienas iš brolių patikslino, kad jie kol kas dar tik stažuojasi, tačiau ne už ilgo galės skaitytis ir profesionalais. Visą profesionalumą Baltijos cirkas ir išugdė – padėjo išeiti į maniežą (taip vadinama cirko scena). Direktorius Petras Variakojis buvo nusivežęs vaikinus sudalyvauti Ukrainos cirko festivalyje, kuriame buvo itin aukšto lygio cirko pasirodymai. „Čia, atrodo, turime didelį maniežą, bet ten išėjęs mintyse akimirką net suklūsti, galvodamas, kur ir ką daryt. Tokios kelionės duoda išties daug patirties“, – sako broliai. Repeticijų metu Baltijos cirko direktorius vaikinams duoda vertingų patarimų, suteikia reikalingų žinių. „Įdėmiai klausomės ir reaguojame į jį ne dėl to, kad tai direktorius, bet dėl to, kad jis aukšto lygio cirko profesionalas, turintis ilgametę ir turtingą patirtį, dirbęs su garsiausiais pasaulio artistais. Tai žmogus, kurį galime laikyti ir savo autoritetu“, – nestokodami gerų žodžių, kalbėjo vaikinai.

Pasak brolių Kundrotų, kai tik jie pradėjo dirbti Baltijos cirke, pirmi du sezonai buvo įdomiausi. Viskas nauja – aplinka, kolegos, kelionės, daiktų perkėlimai – nugriaut, pervažiuot į kitą vietą ir vėl viską pasistatyt. „Buvo net įdomu sužinoti, kaip pastatoma tokio dydžio cirko palapinė“, – šmaikščiai pridūrė Andrius. Tačiau dabar kelionės ir cirko atmosfera tapo gan įprastu ir labai gerai pažįstamu dalyku. Dėl užimtos dienotvarkės, vaikinams kartais tenka atsisakyti ir laisvalaikio. „Visi kur nors eina pasilinksminti, o tu lieki darbe. Tačiau to per daug nesureikšminame. Cirkas mums visada pirmoje vietoje, o paskiau jau visa kita,“ – nuoširdžiai teigia broliai.

© Ernestos Letkauskaitės nuotr. 

Pažiūrėjus į akies mirksnio greitumo triukus, turbūt ne vienam smalsuoliui dažnai kyla klausimas: „O kaip jie taip padaro?“. Norint įvaldyti žongliravimo meną, svarbiausia yra noras ir nuolatinės, ilgos repeticijos. Į šias sąvokas įeina ne tik fizinis sunkumas, bet tvirtas užsispyrimas. Cirko metu žiūrovai mato brolių Kundrotų pasirodymą manieže vos 6-7 minutes, o iki to ruoštis ir tobulėti reikia net ne vieną ir ne du mėnesius, o daugelį metų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad triukus išmokti dar nėra proceso pabaiga – dar reikia viską apipavidalinti, kad tiktų publikai, pritaikyti muziką, priderinti kostiumus.

Nors artistų rytas prasideda, kaip ir daugeliui – kava ir pusryčiais, kasdien cirko gyvenimas atneša įvairių įspūdžių. Naujos pažintys su vis kitais artistais iš užsienio, bendravimas su žiūrovais, kelionės bei vis dažnesni pasirodymai laiką paspartina broliams taip, kad kartais nespėja susivokti jo realios tėkmės. Didžiausias toks aktyvumas būna cirko sezonų metu – maždaug nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio.

© Ernestos Letkauskaitės nuotr. 

Nors kitiems cirko gyvenimas gali pasirodyti nesuprantamas ir atbaidantis, jaunuoliai tvirtina, kad jie gyvena kaip namie – yra visos reikalingos sąlygos – vanduo, elektra, televizorius, kompiuteris ir visa kita. „Tik tiek, kad gyvename karavanuose, taigi, viskas ant ratų“ – sako Povilas.

Likus kelioms minutėms iki pasirodymo, visi artistai susirenka užkulisiuose – susikaupia, aptaria ir prisimena, kas ką daro. Negalima nepaminėti, kad visi trys broliai kiekvienąsyk vieningai susikabina visi kartu ir laukia savo pasirodymo muzikos. Deja, kad ir kiek kartų savo judesius ir veiksmus būtų surepetavę, kaskart prieš pasirodymą jaudulys širdyse vis tiek apsilanko. Išėję į maniežą, vaikinai bemat atsipalaiduoja ir atsidavę dirba publikai.

Broliai Kundrotai prisipažįsta, kad retkarčiais scenoje klaidų išvengti neįmanoma, nes vienas nuo kito yra labai priklausomi. Tarkim, vienam susirgus būdami dviese trijų žmonių pasirodymo niekaip neatliks. Taip pat, jeigu kuris vienas netyčia ne tam partneriui pameta žongliravimo instrumentą, toji kombinacija sugriūna ir ją ištaisyti sunkiai beišeina.

Jaunuoliai ne tik neapsieina be klaidų, bet ir neišvengia nelaimių. Praeitais metais Povilas buvo pasitempęs raiščius, šiemet Andrius pasitempė koją. Bet broliai į tai lengvai numoja ranka, juokaudami, kad jeigu dar paeini, tai reiškiasi galima dirbti. Surimtėję vis dėl to pritaria, jog saugotis yra privalu, nes žiūrovams šypsotis, kai tau iš tikro skauda ar nėra nuotaikos, yra sunku. Tačiau tokiu atveju dažnai viską atperka žiūrovų plojimai.

© Simonos Motuzaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Tie, kurie mano, jog cirkas yra tik vaikams, klysta. Pasak Kundrotų, taip daugiausiai kalba tie, kurie nebuvę cirke. Cirkas – yra viena meno rūšių. Visų pirma, lietuviai nelabai dar ir supranta cirką, nes čia nėra jo kultūros. Kitose šalyse stovi valstybiniai cirkai. Pavyzdžiui, kai broliai dirbo Baltarusijoj, buvo visai kitaip. Ten žiūrovų – vaikų buvo mažuma. Daugiausia ateina suaugę, ir ne paprastai kasdieniškai apsirengę, o su kostiumais. Vaikinai džiaugiasi, kad po truputį atsiranda ir Lietuvoje tokių, kurie pirma atėję su savo atžalomis, kitąkart dar ateina pažiūrėti programą vieni. Frazė „tai aš dar vis tiek ateisiu, tik be vaikų“ cirko artistams girdima vis dažniau.

„Džiaugiamės, kad esame čia, ir kad gyvenimas susidėliojo taip, jog esame visi kartu – broliai – turime nuolatinį artimą ryšį“, – apibendrinant ištaria vyriausiasis brolis Kastytis. Vaikinai tvirtai tiki, kad žmogus pats yra savo likimo kalvis. Jų nuomone, kokį žmogus kelią susikuria, tokiu ir keliaus. „Svarbiausia nesustoti vietoje – bet kurioje srityje turi vis mokytis ir tobulėti“, – vienbalsiai sutaria Baltijos cirko žonglieriai broliai Kundrotai.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: