© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Lietuviai neskaito knygų. 4 iš 10 suaugusiųjų ir 24 proc. vaikų, kaip tikina statistika. Ar tikrai? Jeigu tai būtų tiesa: 1. Knygynai seniai būtų bankrutavę. 2. Bibliotekos tuščios. 3. Tarptautinė Vilniaus knygų mugė nebūtų rengiama 17-ąjį kartą ir joje per keturias neapsilankytų virš 60 tūkstančių lankytojų. Padalinkime ir gausime – per vieną dieną daugiau nei 15 tūkstančių. Įsivaizduojate? Tai daugiau nei telpa „Siemens“ Arenoje krepšinio rungtynių metu.

O čia tiek žmonių suplūsta, ko? Įsigyti knygų. Susitikti ne su krepšinio dievais, o paprastais mirtingaisiais – rašytojais. Kas tai, jeigu ne masinis bibliofilų ritualas? O juk renginys nėra nemokamas, nors ir ne pats brangiausias. Už 4 dienų bilietą praėjusiais metais galėjote sumokėti apie 10 eurų, t. y. vidutinė vienos knygos kaina. 4. Tapinas nebūtų išleidęs savo antrosios knygos. Ir dar 10 000 tūkstančių tiražu. 5. Švedijos karalienė Silvija praėjusią savaitę nebūtų atvykusi į vaikų ir jaunimo skaitymo iššūkiams skirtą konferenciją mūsų šalyje. Niekam nerūpėtų tokios konferencijos. Suorganuzuoti karalienės vizito programą galima būtų ir kitaip.

Lietuviai skaito blogas knygas = kai už mane sprendžia kitas

Pirmo teiginio pataisa: dalis lietuvių neskaito knygų. Tik kiek? Dauguma? Ar beveik pusė, kaip gasdina statistika? O gal mažuma? Ne taip svarbu, kiek. Visada bus tokių, kuriems tai visiškai neįdomu. Ir tai normalu. Taigi kur problema? – paklausite. Jų yra dvi. Pirma – potenciali, t.y. teiginio „lietuviai neskaito knygų“ virtimas absoliučia tikrove. Antra – reali. Lietuviai skaito blogas knygas. Arba švelniau, lietuviai skaito per mažai gerų knygų. Pasikartosiu, kiek mūsų – ne taip svarbu. Vis tiek tai yra problema. Kaip nusikaltimų skaičius ar patyčios mokykloje, kad ir kokio mąsto bebūtų, dėl to problema neišnyksta. Šį kartą nedėstysiu, kas yra gera, ar bloga knyga. Skonio reikalas, pasakysite. Taip, iš dalies sutinku. Tačiau paaiškinsiu paprasčiau – bet kuri atsitiktinai į jūsų rankas patekusi knyga padidina tikimybę, kad skaitysite blogą knygą. Vadinasi, atsitiktinė knyga = (potencialiai) bloga knyga.

Ką vadinu atsitiktine knyga? Tai kiekviena knyga, kurią ne jūs pasirinkote, bet jums pasiūlė. Knygyno konsultantas, mokytojas, bibliotekos darbuotoja ar kolega. Kada taip atsitinka? Kai paklausiate ko nors panašaus į tai – „Gal galėtum(-ėte) man pasiūlyti kokį nors lengvą romaną savaitgaliui?“ Turbūt žinote, ypač pirmieji tik to ir telaukia. Jeigu netikite, paklausinėkite pažįstamų dirbančių(-usių) knygynuose, leidybos, marketingo ar bet kurioje pardavimų srityje. Jie papasakos viską apie knygynuose fiktyviai sudaromus populiauriausius knygų „Top 10“. Apie šabloninį, mintinai išmoktą pardavėjų-konsultantų rekomenduojamų autorių sarašėlį. Apie strategiškai geriausiai matomas lentynas. Apie patrauklaus viršelio įtaką jūsų pasirinkimui. Apie ant jo spausdinamus pagiriamuosius žodžius – „X bestseleris“, „X rekomenduoja“, „skaitomiausia X metų knyga“. Apie „užsisedėjusių“, tikrai ne pačių geriausių knygų išpardavimus ir daugelį kitų dalykų. Ir kaltininkas čia ne žodžiai „romanas“ (žanras) ar „lengvas“ (stilius), o frazė – „kokį nors“. Kitaip tariant, problema literatūrinio skonio neturėjimas. Taigi kaip išspręsti problemą – atsitiktinę knygą paversti pasirenkama knyga? (Ką daryti, jeigu noriu kažko, bet nežinau, ko? Paprasta, reikia sužinoti.)

Jums gali padėti sužinoti (pabrėžiu, ne pasirinkti, bet būtent sužinoti) literatūros kritikas. „Neee… tik ne tai…!“ – pagalvosite įsivaizduodami šiek tiek pamišusį, susiraukšlėjusį nuo perskaitytų knygų kiekio ir jau gerokai žilstelėjusį, akiniuotą literatūros kritiką, šį bei tą keverzojantį sudėtinga ir nuobodžia kalba, apie dar pilkesnes knygas kur nors pageltusiame laikraštyje, kurio niekas neperka. Galite ir toliau ginčytis dėl pirmojo teiginio. Tačiau juk neprieštarausite, kad geriausiai operaciją atliks chirurgas, o ne jūsų močiutė? Kaip ir geriausiai operą atlieka profesionalus solistas, o ne jūsų kaimynas? Na, nebent tai sutaptų su jų profesijomis. Kitaip tariant, tiek literatūros kritikas, tiek chirurgas, tiek operos solistas turi tam tikros srities kompetenciją – žinias, įgūdžius ir patirtį. (Atitinkamas išsilavinimas pirmojo atveju nėra būtinybė, tačiau dažniausiai nepakenktų). Taigi literatūros kritikas gali padėti jums sužinoti – iš ko, ką ir kodėl jūs galite rinktis skaityti. Jis gali padėti išvengti minėto „kokio nors lengvo romano“ prašymo, demonstruojančio jūsų skonio trūkumą. Kadangi padorus literatūros kritikas argumentuotai pristato ir įvertina galimų (bet nebūtinai rekomenduojamų ar neduokdie, privalomų) skaityti knygų lauką. O renkatės jūs.

HELP! Kur rasti padorų literatūros kritiką?

Sugrįžtu: lietuviai neskaito knygų. Paradoksas, bet blogas (atsitiktines) knygas skaitantį lietuvį siūlau sugrąžinti prie pastarųjų (tik geresnių/pasirinktinų) neskaitant. O klausant arba žiūrint. Ir tai ne todėl, kad visos spaudoje ar kritinėje literatūroje pasirodančios recenzijos būtų prastos ir nykios. Ir ne todėl, kad jų trūktų interneto portaluose ar bloguose. Mums dažnai trūksta ne tik laiko jų ieškoti ir perskaityti. Papraščiausiai – nebenorime tadien skaityti, nes ir taip visą laiką prameditavome darbe prie kompiuterio ir įvairių popierių, t. y. tekstų. Padorios (normalios) literatūros kritikos galima išgirsti per radiją arba pamatyti televizijos laidoje internetu. Juk radijo galima klausytis važiuojant automobiliu ar darantis manikiūrą. Panašiai ir su televizija, ji gali atstoti radiją, nes už vaizdą tokiose laidose daug svarbesnis tampa pokalbis su klausytoju. Todėl pristatysiu jums kelias radijo ir televizijos laidas, kur galite rasti visai padorios literatūros kritikos. Trumpai įvardinsiu jų privalumus ir trūkumus. Taip pat pateiksiu jų „Facebook“ sekėjų skaičių, tam, kad per daug neįtikėtume dažnai žiniasklaidoje figūruojančiu teiginiu apie lietuvių neskaitymo kultūrą. (Juk pateikiant jį teiginio, o ne klausimo forma, ir neanalizuojant neskaitymo priežaščių, galiausiai taip nejučia mums įperšama mintis, kad neskaityti yra „normalu“, nes „visi“ (dauguma ar beveik kas antras) taip daro.)

  1. LRT radijas „Literatūros akiračiai“

Nuo: 2009 m.

Eterio laikas: sekmadienis 17:03 val. ir antradienis 16:05 val. (kartojimas).

Veda: Raminta Jonikaitė, Mindaugas Nastaravičius.

„Facebook“ sekėjų skaičius: 673.

Literatūros dosjė: nuo Sigito Parulskio, Dalios Stapokuntės, Česlovo Milošo iki Donaldo Kajoko.

Paskutinis laidos svečias: Rolandas Rastauskas.

Privalumai: įvairi literatūra (romanai, esė, poezija ir kt.), aptariami ne tik gerai žinomi, bet ir mažiau girdėti lietuvių ir užsienio autoriai. Gyvas dialogas – kviečiami svečiai, ne tik rašytojai, bet ir vertėjai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti. Netradiciniai, įdomūs klausimai svečiams, nepaviršinė literatūros analizė, nemonotoniškas kalbėjimas.

Trūkumai: per mažai dėmėsio jauniems ir užsienio autoriams.

Kur ieškoti? http://www.lrt.lt/radijas/laidos/106

https://www.facebook.com/LiteraturosAkiraciai

  1. LRT radijas „Ką man skaityti“

Nuo: 2013 m.

Eterio laikas: ketvirtadieniais 12.12 val. ir 21.08 val. (kartojimas).

Veda: Audra Čepkauskaitė, Ramūnas Danisevičius.

„Facebook“ sekėjų skaičius: 1.260

Literatūros dosjė: Nuo Giedrės Radvilavičiūtės, Gintaro Grajausko, Dantės iki Fiodoro Dostojevskio. Paskutinis laidos svečias: istorikas dr. Valdemaras Klumbys.

Privalumai: neapsiribojimas recenzijomis ir interviu, reagavimas į literatūros įvykius, renginius, akcijas, apdovanojimus, skaitymo kultūros aktualijas, problemas ir t. t. Pokalbiai ne tik su rašytojais ar kritikais, bet ir kitų sričių atstovais: psichologais, aktoriais, muzikos žurnalistais, kino režisieriais, filosofijos dėstytojais, istorikais, knygynų įkūrėjais, bukinistais ir t. t. Tai – bandymas patraukti mažiau skaitančius arba ne tik rimtąją, bet ir populiariąją literatūrą skaitančius (ypač jaunus) žmones. Įvairios literatūros, jos žanrų, temų ir problemų pateikimas. Nemonotoniškas laidos formatas.

Trūkumai: (?), erdvė jūsų mintims.

Kur ieškoti? http://www.lrt.lt/radijas/laidos/5441/ka_man_skaityti_

https://lt-lt.facebook.com/kamanskaityti

  1. Žinių radijas „Radijo lentyna“

Nuo: 2008 m.

Eterio laikas: šeštadienis 09:35

Veda: Audrius Ožalas.

„Facebook“ sekėjų skaičius: nėra.

Literatūros dosjė: nuo Lauros Sintijos Černiauskaitės, Valdo Papievio, Stiveno Kingo iki Frédéric Beigbeder.

Paskutinis laidos svečias: nėra.

Privalumai: dėmėsys užsienio autoriams, populiariajai literatūrai, įvairiems žanrams, temoms, platesnis pasirinkimas klausytojams – aptariamos kelioms knygos vienos laidos metu.

Trūkumai: Monotonija – knygos pristatymas paviršinis (pastebimas „knygos anotacijos ir puslapių nuskaitymas“), dialogo, kritinių įžvalgų trūkumas.

Kur ieškoti? http://www.ziniuradijas.lt/laida/radijo-lentyna/118

  1. Bernardinų TV „Skaitymo malonumas“

Nuo: 2013 iki 2014 m.

Eterio laikas: neapribotas.

Veda: vėdėjo nėra.

„Facebook“ sekėjų skaičius: nėra.

Literatūros dosjė: nuo Viktorijos Daujotytės, Nietscze ir knygų apie budizmą.

Paskutinis laidos svečias: Domantas Razauskas.

Kur ieškoti? http://www.bernardinai.lt/tv/laidu-ciklas/skaitymo-malonumas

Privalumai: platus pašnekovų ratas – kalbinami įvairūs Lietuvos žmonės, o ne tik rašytojai, bet ir studentai, muzikantai ir kt. apie tai, ką jie skaito. Paprasta, bet „artima kiekvienam“ (susitapatinimo su svečiu pagal amžių, profesiją ar visuomeninę padėtį) laidos koncepcija. Įsileidimas į žinomų žmonių namus, t. y. supažindinimas su jų knygų lentynų turiniu, taip per pakankamai trumpą laiką parodant gana plačią literatūros įvairovę.

Trūkumai: laida buvo trumpalaikė, dabar neberodoma.

  1. Penki TV „Knygos“

Nuo 2012 m.

Eterio laikas: antradienis 20:00

Veda: Aina Kirdulienė.

„Facebook“ sekėjų skaičius: 487

Literatūros dosjė: nuo Vytaro Radzevičiaus, Rolando Rastausko, Leonido Donskio iki Michailo Šiškino.

Paskutinis laidos svečias: rašytoja Neringa Vaitkutė.

Privalumai: televizinis formatas, aiškus, įvairiapusis laidų suskirstymas pagal literatūros pobūdį, temas (meninė, pažintinė, IT, istorinė/politinė, rinkodaros/verslo, psichologinė, maisto kultūra, vaikų/jaunimo, mada/stilius, publiscistika/žurnalitika, grožinė, teisinė, laisvalaikio. Kelios temos vienos laidos metu. Įvairi tematika, pokalbiai su įvairiomis asmenybėmis (ne tik lietuvių ir garsiais užsienio rašytojais), pristatomi literatūriniai ir su skaitymo kultūra susiję įvykiai, aktualijos. Neužsidarymas tik Vilniaus

Trūkumai: nebuvimas didžiojoje televizijoje, per mažas dėmėsys jauniems literatūros kūrėjams ir kritikams, nišinei, „mažųjų“ leidyklų, maištaujančiai, modernesnei ir sudėtingesnei literatūrai. Beveik nekalbama apie filosofinę, religinę literatūrą, mažai apie – detektyvus, siaubo ar mokslinę fantastiką. Šiek tiek per ramu, per tvarkinga, norėtųsi aštresnių, problematiškesnių, kritiškesnių pasisakymų ir diskusijų.

Kur ieškoti? http://penki.tv/knygos

https://www.facebook.com/KnygosPerPenkiTV

Išvadų nebus. Vietoje jų palinkėjimas – švaistyti laiką tik geroms knygoms. Su literatūros kritiko (radijo ar televizijos) pagalba ar be jos. Malonaus skaitymo!

Taip pat skaitykite: „Mama, aš Londone, man viskas ok“ arba Vaivos Rykštaitės „Kostiumų drama“

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: