Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad Lietuvoje korupcija itin gaji ir vis dar skverbiasi į įvairias institucijas – žmonės pripažino ne kartą buvę priversti duoti kyšius. Nors kasmet sudaromame tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuvos pozicijos sparčiai gėrėja (2012 m. rodiklis siekė 54 balus iš 100, o 2015 m. – jau 61), o viešojoje erdvėje gausu informacijos apie korupcijos prevenciją, vis dar daug žmonių pripažįsta šios nusikalstamos veikos neatpažįstantys.
Lietuvos pramonininkų konfederacija šių metų vasarį pradėjo įgyvendinti Norvegijos fondų remiamą projektą, kurio tikslas – prisidėti prie regioninės politikos įgyvendinimo perteikiant Norvegijos žinias ir gerąją patirtį savivaldybių institucijoms, stiprinti projekto partnerių institucinius gebėjimus bei bendradarbiavimą. Projekto metu dešimt atrinktų šalies savivaldybių, bendradarbiaudamos su Norvegijos partneriais, perims jų gerąją antikorupcinę patirtį, apmokys savivaldybių darbuotojus šį nusikaltimą atpažinti ir sukurs modelį, vėliau tiksiantį plėsti į kitas savivaldybes.
Projekto vadovas Vaidotas Petronis paaiškino, kodėl vertinga patirties semtis iš Norvegijos: „Norvegija yra įsidiegusi aukščiausius korupcijos prevencijos standartus įvairiose srityse, ypač ji jaučiama savivaldos lygmenyje, tuo tarpu mūsų regionuose korupcijos prevencijai iki šiol nėra skiriama pakankamai dėmesio. Savivaldybėse apie korupciją daug kalbama, tačiau norėtųsi ir daugiau realių darbų. Viena priežasčių, kodėl nieko intensyviai nevyksta – asmeninės atsakomybės už korupcijos prevenciją nebuvimas, netikėjimas, kad kito asmens duotas kyšis daro neigiamą įtaką kiekvienam iš mūsų. Tikimės, kad per keletą metų mums pavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų, suteikiant reikalingų įrankių savivaldai kovojant su korupcija.“
Skirtumai tarp Lietuvos ir Norvegijos – akivaizdūs
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas atkreipia dėmesį, kad matuoti korupciją – sudėtingas iššūkis: „Šis fenomenas tūno pasislėpęs, tad geriausia yra vertinti žmonių korupcijos suvokimą. Šiaurės šalys tradiciškai linkusios daug dėmesio skirti skaidrumui – jis mūsų visuomenės vertybė, kuri tapo neatsiejama gero valdymo sąlyga. Žinoma, esame priėmę daugybę įstatymų, užtikrinančių maksimalų skaidrumą ir atskaitomybę prieš Norvegijos žmones.“
Pasaulinės kovos su korupcija organizacijos „Transparency International“ kasmet skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas, kompleksinis rodiklis, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal jų korupcijos lygio vertinimą, nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Lietuva per metus pakilo iš 39 į 32 vietą, kuria dalinasi su Izraeliu ir Kipru, tuo tarpu Norvegija sąraše – penkta. Estijai teko 23 vieta, Latvijai – 40.
„Vis dėlto, svarbu turėti mintyje, kaip giliai tolerancija korupcijai gali būti įsišaknijusi. Duoti kyšį yra toks pat korupciją skatintis veiksnys, kaip ir jį priimti. Būtent šiuo požiūriu Lietuva ir Norvegija skiriasi kardinaliai“, – tęsia D. M. Halvorsenas ir pateikia statistiką: vos 4 proc. norvegų prisipažįsta davę kyšį, tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius vien medicinos sektoriuje siekia 35 proc.
Ambasadorius pripažįsta, kad nemaža įtakos turi ekonominė šalies padėtis: „Aš dažnai girdžiu iš lietuvių apie mažus medicinos, policijos institucijų darbuotojų atlyginimus, o ekonominį augimą ir socialinę plėtrą stabdo abejotinos praktikos ir atskaitomybės stoka. Kartą davęs kyšį, prarandi pasitikėjimą sistema, be kurio negalima tikėtis, kad visuomenė vystosi ta linkme, kuria žmogus norėtų. Todėl tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar mes norime skatinti ydingą sistemą.“
Kova su korupcija – asmeninis apsisprendimas
Visuomenių skirtumą atskleidžia ir statistika: Norvegija pasitikėti institucijomis yra linkusi gerokai labiau nei Lietuva: pavyzdžiui, net 79 proc. lietuvių teisėsaugą laiko korumpuota, o norvegų – vos 9 proc. Ambasadorius D. M. Halvorsenas pabrėžia, kad valstybinės institucijos užima svarbų vaidmenį reguliuodamos tam tikrus viešojo gyvenimo aspektus. Jei jomis nepasitikima, žmonės nelaiko jų sprendimų teisėtais, o tai sukuria stiprų nesaugumo jausmą, nenuspėjamumą, teisingumo jausmo stygių.
„Skaičiai parodo, kad lietuviams būtina suprasti savo vaidmenį ir galimybes paversti šią šalį geresne. Taip galvoja daug daugiau norvegų, – teigia Norvegijos ambasadorius. – Mano šalis turi gerokai ilgesnę demokratijos plėtros šalyje istoriją, ir aš tikiu, kad Lietuvos rodoma pažanga nesustos ir ateityje tik gerės. Svarbiausia priimti asmeninį apsisprendimą nebūti korupcinės sistemos dalimi ir raginti tai daryti kitus. Kiekvienas žmogus turi prisidėti prie teigiamų pokyčių savo aplinkoje ar darbo sferoje ir taip sukurti geresnę aplinką visiems“.
