Kauno miesto savivaldybė kartu su Vidaus vandens kelių direkcija kreipėsi į Seimą su siūlymu keisti įstatymą, kuris draudžia upėse statyti patvankas, ketvirtadienį pranešė savivaldybė.
“Keleivinė ir krovinių pervežimo laivyba Nemune apmirusi jau keletą metų. Krovinių gabenimas vandens keliu – pats pigiausias, tačiau vyksta vangiai. Atsitiktinai praplaukia tik vienas kitas keleivinis laivas, o krovinius gabenančių baržų beveik nematyti. Šiai laivybai Nemunas vietomis per seklus. Šiemet esant sausmečiui, Nemunas ypač nuseko. Santakoje padėtis iš viso tragiška. Upė turi būti upe, o ne pieva. Turime padaryti viską, kad užtikrintume normalų upės vandens lygį. Turime inicijuoti įstatymo, kuris draudžia upėse statyti patvankas, pakeitimą”, – teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Nustatytas garantinis gylis Nemuno upėje Kaune siekia 1,20 metro, tačiau šiuo metu jis yra apie 40 centimetrų žemiau projektinio. Specialistų teigimu, galimybių užtikrinti garantinį 1,2 m gylį nėra. Pagrindinė priežastis, kodėl kasmet vis sunkiau užtikrinamas laivybai tinkamas vandens lygis šiame vandens kelyje yra ta, kad Vandens įstatymas draudžia statyti patvankas.
“Šis įstatymas buvo priimtas dar 2004 metais. Tada buvo baiminamasi, kad pastačius dideles patvankas upėse, bus užliejamos pievos, nukentės ūkininkai, ekologija ir t.t. Tačiau Nemune planuojamos statyti iki 3 metrų aukščio patvankos tikrai nesukels jokių grėsmių nei gyventojams, nei gamtai. Dabar kaip tik matome atvirkštinį variantą – upės išsekusios, jos tikrai nepuošia miesto veido, kenčia laivyba, korozija graudžia ir gadina tiltų konstrukcijas, kurios šiaip turėtų būti po vandeniu. Patvankos padėtų palaikyti tokį vandens lygį Nemune, koks būna pavasarinio potvynio metu”, – teigė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas.
Patvankas Kaune planuojama statyti dviejuose vietose: prie Marvelės ir prie Panemunės pėsčiųjų tilto. Tokia praktika upėse statyti užtvankas ir patvankas gyvuoja daugelyje pasaulio miestų ir padeda ne tik laivybai, bet ir suteikia vizualinio išskirtinumo: dažnai jose įrengiamos rekreacinės zonos, tai tampa gyventojų traukos centrais, teigia savivaldybė.
Pastačius patvankas, ketinama įrengti daugiau laivų galinčią aptarnauti prieplauką ties Vytauto Didžiojo bažnyčia, taip pat – įrengti prieplaukas Nemuno saloje prie “Žalgirio” arenos bei Neries upės žiotyse ties Kauno pilimi. Sutvarkius Nemuno salos kanalą, atsirastų galimybė numatyti laivų laikymo vietas, įrengti žiemos uostą bei privažiavimą prie Marvelės krovininės prieplaukos.
