Nors prieš pusantrų metų, skatindamas dalyvauti gyventojų surašyme, uoliai ir nuoširdžiai raginau visus rinktis punktą „Neišpažįstu nė vienos religijos“, šiuo metu į tai žiūriu daug paprasčiau. Augu. Ir nors, pavyzdžiui, A. Račas piktinasi, jog „ant popieriaus“ vis tiek likome labai kuklia mažuma, aš skatinčiau taip negalvoti. Realūs duomenys visuomet skiriasi nuo surašytų.
1000 kunigų katalikų šiomis dienomis tikriausiai labai džiaugiasi, jog dėka susirašiusių piliečių vėl gaus solidų finansavimą iš valstybės. Tačiau ir jie patys žino, jog realijos yra visiškai kitokios. Net patys konfesijų atstovai (tie normalūs, o ne visokie išprotėję tamkevičiai) pripažįsta, jog šių skaičių negalima suabsoliutinti ir jie realybėje yra mažesni. Konfesijų atstovai dažniau laikosi prie „daugumos krypties“ – jog praktikuojančių tikinčiųjų yra nuo 50 iki 70 procentų. Tuo tarpu jau kelis metus iš eilės vykdomi tyrimai rodo kitokius skaičius: kartais 7-12%, kartais – 10-15%. Kadangi pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su įvairiais tyrimais ir išsiugdžiau jiems skeptiškumą, linksiu prie dvigubo skaičiaus, nei tyrimuose: 20-30% praktikuojančių tikinčiųjų Lietuvoje. Šie skaičiai ypač optimistiški, ypač Romos katalikų Bažnyčiai, tačiau tikslių duomenų niekada nežinosime. Kol Lietuvos RKB nesupurtys galingi skandalai, arba kol pilnai neperaugs 1-2 piliečių kartos, tradicija save laikyti „kataliku“ bus gyva ir visur paplitusi. Nes juk vaiką krikštyti privaloma (nors nesupranti, kas tai yra), laidoti artimųjų be kunigų nevalia (liūdesio akimirką visi prietarus prisimena), o vestuvės gi kitur neįmanomos!
2011 m. surašymo duomenys: kokiai religinei bendruomenei save priskirtumėte?
Šiuo metu Lietuvos gyventojų priklausymas religinėms bendruomenėms pasiskirsto taip:
Pernai sakiau, jog tobuliausia surašymo išeiga, kokios būtų galima tikėtis, būtų 75% priskyrusių save prie religijų. Tokių 2001 m. buvo 85,15% (atėmus 9,5% netikinčiųjų į nieką ir 5,35% nenurodžiusių). Žiūrint procentaliai (imant gryną atsakiusiųjų procentą nuo gyventojų procento) atsitiko taip, jog priskiriančių save religinei bendruomenei skaičius sumažėjo nežymiai (nuo 85,15% iki 83,83%). Romos katalikų sumažėjo tik 1,77%! (nuo 79% iki 77,23%). Tai labiausiai neįtikimas skaičius, kadangi pasaulinės tendencijos yra visiškai kitokios – Austrijoje, Vokietijoje, Australijoje, Britanijoje, Airijoje ir daugybėje kitų šalių RKB krečiantys pedofilijos ir Vatikano verslumo (bei prekybos ginklais) skandalai skatina žmones bėgti nuo šios organizacijos kuo toliau. Ten skaičiai drastiškai gražūs – mažėjimas nuo 15% iki 40%. Lietuvoje, tuo tarpu, nesant didelių skandalų ir tvyrant įsišaknijusiems įpročiams (vestuvių, laidotuvių, krikštynų ir t.t.), žmonės nuo religijos nebėga, nes neturi jokių tai skatinančių priežasčių.
Prisipažinsiu, mane šie duomenys gerokai nustebino, nors ir buvo galima jų tikėtis. Buvo keista, jog po pastarųjų kelių metų vis tiek 77% žmonių nebijo savęs priskirti Romos katalikų Bažnyčiai. Galiu tik spekuliuoti, jog taip atsitiko dėl labai paprastos priežasties: žmonės neskiria, kas yra kas. Arba jiems tai neįdomu, arba jie tingi domėtis, arba jie tiesiog turi per silpną suvokimą apie supantį pasaulį. Šis didelis procentas nustebino labiausiai dėl to, jog prisimenu pastaruosius penkerius metus, kai bažnyčios sparčiai tuštėjo, RKB atstovai desperatiškai griebdavosi įvairiausių temų ir niekas geriau už juos nediskredituodavo pačios Bažnyčios. Visų pirma – tai neapykantos kupini, taip pat labai kvaili Tamkevičiaus & co pasisakymai, kurie piktindavo net uoliausius katalikus, ir dėl to ne vieną nukreipė prieš Bažnyčią (true story). O antra – piniginiai skandalai, kaip kad per krizę šimtai tūkstančių pinigų Bažnyčios renginiams, iš biudžeto apmokamas soc. draudimas kunigams, tualetų remontai ir, aišku, brangūs kunigų automobiliai, kurie daugumai lietuvių sukelia pavydą.
Tai kodėl net 77% vis tiek priskiria save šiai organizacijai? Atsakymas paprastas – jie nesupranta, jog savo „tradicijos prisilaikymu“ ir nenoru atsisakyti šio titulo, suteikia RKB galimybę ir toliau reikalauti biudžeto pinigų, gauti dotacijas remontams ir važinėti naujais automobiliais. Jie paprasčiausiai nežino, jog jų varnelė surašymo dokumentuose turi nežmoniškai didelę reikšmę Romos katalikų Bažnyčiai. Naujienų portalų komentaruose šie žmonės piktinasi, kai kunigai pasistato sau prabangų tualetą ar nusiperka gerą automobilį, tačiau surašymo metu jie žymi varnelę prie Romos katalikų. Kaip pasiekti ir apšviesti šiuos žmones, kurie Bažnyčioje apsilanko tris kartus per gyvenimą ir prieštarauja daugybei Bažnyčios mokymų? Neįsivaizduoju. Matyt telieka kuo daugiau apie tai kalbėti.
Grįžkime prie statistikos. Antra šių metų duomenų lentelė – dar liūdnesnė kategoriškai norintiems, kad RKB įtaka Lietuvoje kuo labiau sumažėtų:
Pasirodo, lietuvių tautybės žmonių, priskyrusių save RKB – beveik 83%. Kitaip sakant – beveik absoliuti dauguma. Skaičiai užrašyti ant popieriaus, o tai – stiprus argumentas dalijantis pinigus ir siekiant kitokių išlygų. Labai mėgstu nuolat visur kartoti savo frazę „Lietuva nėra katalikiškas kraštas. Lietuva yra kraštas, kuriame yra katalikų.“, tačiau net mane išgąsdino toks didelis skaičius. Na ir kas, kad dauguma jų – nepraktikuojantys ir nepripažįstantys Bažnyčios mokymo. Bet skaičius yra skaičius. Ir jis nieko gero nežada.
Kitoks kampas
Pereikime prie įrašo antros dalies. Noriu šiek tiek paguosti A. Račą – iš tiesų Lietuvoje katalikų sumažėjo daug ženkliau. Kaip ir kitų religijų atstovų. Viską paaiškina mano sudėliota lentelė:
Žiūrint kiekvieną eilutę, matyti, jog faktiškai mažėjo beveik visų konfesijų narių (išskyrus „Kitas tikybas“, taip pat tų, kurie nenurodė). Katalikų Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo beveik 15%! Aišku, prisiekusiems ateistams džiaugtis nėra kuo – jų bendražygių sumažėjo net 44%…
Jeigu žiūrėtume į šiuos duomenis nepaisydami to, jog emigracijos procentas iš dalies panašus į kitus skaičius, galima būtų žaisti teorijomis apie tai, kad Romos katalikų, Sentikių mažėjimo procentas yra didesnis už emigracijos mažėjimo procentą. Tačiau šie skaičiai negali būti pagrįsti jokiais faktais, kadangi negalime nustatyti, kokie žmonės emigravo. Galima sakyti, kad emigravo daug jaunų žmonių, kurie į viską žiūri šiuolaikiškiau, todėl tarp jų daugiau netikinčiųjų – ir tai reiškia, kad faktinis katalikų mažėjimas Lietuvoje didesns. Bet taip pat galima teigti, jog emigravo nemažai liaudies, kuri save laikytų RKB nariais – todėl faktinis mažėjimas visai kitoks. Pagrįsti negalima niekuo. Vienintelis šios lentelės gan logiškas pamąstymas būtų apie tai, jog „kitų tikybų“ atstovų augimas yra labai didžiulis (tikiuosi, kad tai džedajų ir pastafarianų atstovai!), o išskirtinis augimas – nenurodžiusiųjų. Kaip nagrinėjo Donatas, svarstydamas, ar Lietuva sekuliarėja: nenurodžiusieji asmenys gali būti tiesiog netikintys arba tie, kuriems tikėjimas – asmeninis, jokioms organizacijoms nepriklausantis dalykas. Bet kuriuo atveju šią, nenurodžiusiųjų surašymo eilutę aš vadinu peiliu bet kokiai statistikai, nes nieko statistikoje nėra blogiau, kaip neapsisprendę ar nepasisakę asmenys :)
Surašymo duomenų išvada?
Situacija Lietuvoje nepasikeitė nė per plauką. Ir tai yra labai nuobodu. Būtų netgi buvę įdomiau, jei, pavyzdžiui, katalikų būtų padaugėję 10-čia procentų. Būtų nors kažkoks iššūkis paburbėti :) O dabar religinių bendruomenių statistika Lietuvoje liko absoliučiai tokia pati, kokia buvo, pokytis yra per menkas, kad būtų galima daryti kažkokias išvadas. Iš dalies į tai galima nekreipti dėmesio, bet…
Didžiausia tokių duomenų problema – vaidmuo politikoje, ekonomikoje ir kąsnis dalijant valstybės biudžeto pinigus, skirtus religinėms bendruomenėms. Nors aktyvių katalikų yra gan mažas procentas, ši organizacija traktuojama kaip didžiulis ir svarbus organas valstybės gyvenime. Kol „ant popieriaus“ RKB turi tokį „palaikančiųjų“ skaičių, tol galime pamiršti viltį, jog artimu metu RKB (ir kitos religinės bendruomenės) bus pradėtos traktuoti kaip visi valstybėje veikiantys organai – iniciatyvinės grupės, organizacijos, bendruomenės, NVO ar pan. Šiuo metu RKB Lietuvoje turi ypač išskirtines teises, kurios sukuria dvigubus standartus ir nelygias galimybes panašaus tipo organizacijoms ar bendruomenėms. Juk negali valdžia imti ir pritaikyti lygių sąlygų organizacijai, kuri „ant popieriaus“ turi tokį palaikymą – ypač kai pati valdančioji valdžia tą pačią Vatikano mešką glosto. Apie šias blogybes galima parašyti atskirą įrašą, jei tik bus tam poreikis.
Mano idealiausias religijų pasiskirstymo variantas
Taip esu giliai skeptiškas (negaliu vadinti savęs netikinčiu, tikiu į daugybę dalykų), tačiau tikrai nenoriu visiškai ateistinio pasaulio. Būtų labai nuobodu. Pasaulyje aktyviai religingų žmonių turėtų būti tiek, jog jų buvimu negalėtų pasinaudoti stipriausios religinės organizacijos. T.y., kad šios organizacijos neturėtų pagrindo kištis į valstybės valdymą ir neturėtų jokių išlygų. Mano idealiausias variantas būtų toks:
- Romos katalikų: 30%
- Stačiatikiai/sentikiai: 5%
- Evangelikai (liuteronai, reformatai; tik ne visokie išprotėję protestantai): 10%
- Kitų tikybų: 15%
- Nė vienai: 30%
- Nenurodė: 10%
(Konfesijų pavadinimai gali kisti priklausomai nuo per ilgus dešimtmečius galbūt būsiančios tendencijų kaitos, bet who cares – visos religijos vienodos ir skirtingais žodžiais kalba apie tą patį.)
Kol 1000 katalikų kunigų džiaugiasi surašymo rezultatais, aš galiu tik palinkėti neprarasti jėgų šviečiant visuomenę. Šviesti dar reikia labai daug. Svarbiausia – nereikia aklai kovoti prieš tikėjimą, kadangi tai laisvas žmogaus pasirinkimas. Reikia griežtai pasisakyti ne prieš tikėjimą, o prieš sausą religinių konfesijų supolitizavimą. Svarbiausia netoleruoti religinių įsitikinimų kišimo į valstybės valdymą ar ekonominius procesus, o taip pat prieštarauti neadekvačioms biudžeto pinigų dalyboms lyginant su dotacijomis kitoms nevyriausybinėms ar uždaroms organizacijoms. Tuomet protestas atrodys pagrįstas, o ne kvailas šaudymas garsiai sprogstančiomis raketomis į privačių namų langus.
***
Pagal Statistikos departamento duomenis:
Pagrindiniai 2011 m.visuotinio gyventojų surašymo rezultatai;
2011 m. gyventojų surašymo rezultatai (leidinys).
Originalus įrašas tinklaraštyje Buržujaus rašinėliai
