Rungtynių protokolas

Dvikovos pradžioje graikai pabandė išmušti Lietuvos ekipą iš ritmo kieta gynyba, ir šeimininkams kurį laiką nepavyko įgyti didesnės persvaros.

Galima sakyti, kad pirmąjame kėlinyje graikams pavyko iš dalies išspręsti Jono Valančiūno problemą – dviguba ar triguba gynyba pavyko kiek sukaustyti lietuvių lyderio veiksmus puolant. Tačiau Lietuvos rinktinės aukštaūgis ėmėsi baudos aikštelės valytojo vaidmens – kamšė skyles po krepšiais, rinkosi kamuolius po netaiklių graikų metimų (vien per pirmuosius du kėlinius jis nusiėmė 11 kamuolių).

„Stengėmės vaikinams įteigti, kad tai tik paprastos rungtynės, tačiau rungtynių pradžioje jautėsi, kad buvo kiek per daug įsitempę, – po pergalės kalbėjo rinktinės treneris Kazys Maksvytis. – Prieš antrąjį ketvirtį paprašėme žaisti agresyviau, padidinome tempą ir viskas susitvarkė. Komanda sužaidė tikrai geras rungtynes, esu patenkintas vyrų kovingumu ir tuo, kaip branginome kamuolį – tokiose greitose rungtynėse suklydome tik 11 kartų – tikrai geras rezultatas”.

Pergalės pamatus lietuviai paklojo dar antrajame kėlinyje, kuomet aklina gynyba uždarė visus priėjimus prie savojo krepšio ir leido graikams iki didžiosios pertraukos pelnyti tik 26 taškus (42:26).

„Svarbiausia buvo tinkamai nusiteikti, nes žinojome, kad bus sunkios rungtynės, – kalbėjo rezultatyviausias mačo žaidėjas Dovydas Redikas, pelnęs 19 taškų. – Treneriai labai gerai išaanalizavo varžovus, įvykdėme jų planą, be to, padarėme tikrai nedaug klaidų. Žinojome, kad graikai žais kietai, agresyviai – matėme, kaip jie rungtyniavo iki tol”.

Paklaustas, kas būtų parankesnis varžovas pusfinalyje, D.Redikas sakė: „Pažįstame ir serbus, ir lenkus – su serbais žaidėme kontrolines rungtynes, su lenkais jau teko žaisti šiame čempionate. Tad didelio skirtumo, kas bus varžovas, nėra. Aišku viena – pusfinalis tikrai nebus lengvas”.

Po didžiosios pertraukos savo šlovės minučių ir vėl sulaukė Deividas Pukis. Likus iki 3-iojo kėlinio pabaigos kelioms minutėms, po jo tritaškio skirtumas didėja iki 19, graikai prašo minutės pertraukėlės, po kurios Pukis prideda dvi baudas, dukart perėmęs kamuolį pelno dar keturis taškus iš eilės ir likus paskutiniam ketvirčiui jau viskas beveik aišku – 67:42.

Ketvirtasis kėlinys – jau tik formalumas, tačiau lietuviai jį atlieka nerodydami nė menkiausių atsipalaidavimo ženklų ir finalinė sirena skelbia šeimininkų pergalę 33 taškų skirtumu.

„Įvykdėme planą A – patekome tarp keturių geriausių komandų ir iškovojome kelialapį į kitų metų pasaulio čempionatą, – sakė K.Maksvytis. – Dabar reikia įvykdyti planą B – rytoj patekti į finalą”.

Paklaustas, ar yra ir planas C, treneris šyptelėjo: „Yra. Jo imsimės, kai įvykdysim planą B”.

Pusfinalio rungtynes lietuviai rytoj žais įprastu laiku, 19 val. su Serbijos krepšininkais. Kitą pusfinalio porą sudarys Latvijos ir Rusijos rinktinės.

Lietuvos krepšinio federacijos informacija

Rugpjūčio 1 d. (sekmadienį) nuo 12 iki 18 val. žaliakalnyje, Kauko laiptų išdžiūvusiame fontane-skverelyje (Lietuvių, Aukštaičių g. ir Kauko al.): „Popietė ant Kauko laiptų“, mugė-turgelis-piknikas-diskoteka. Daugiau informacijos rasite čia.

Rugpjūčio 3 d. (antradienį) 18 val. Kauno amfiteatre: „Elektorinė muzika 8“. Daugiau informacijos rasite čia.

Rugpjūčio 5 d. (ketvirtadienį) 19 val. Ryšių muziejaus (Rotušės a. 19) kieme: dainuojamosios poezijos Senamiesčio Žiogo IV sezono III koncertas. Domanto Razausko, Dariaus Žvirblio ir Andriaus Zalieskos naujas projektas „Dharmos Whalkatos“. Daugiau informacijos apie koncertą rasite čia.

Naujosios bažnyčios statyboms koordinuoti 1926 m. sudarytas bažnyčios statybos vykdomasis komitetas ir taryba. Svarbiausią vaidmenį jų veikloje užėmė kunigas dekanas Feliksas Kapočius. 1928 m. Kauno savivaldybė suteikė žemės sklypą, kuriame seniau buvo Žaliakalnio turgavietė. Šioje vietoje stovinti šventovė turėjo būti puikiai matoma iš įvairių miesto pusių. Tais pačiais metais Aukštaičių gatvėje buvo pastatyta Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, turėjusi tenkinti parapijiečių poreikius, kol bus pastatyta didžioji bažnyčia.

1928 m. metais buvo paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Jame dalyvavo 15 projektų, iš kurių pirmą vietą užėmė inž. J. Krasausko, antrąją – inž. F. Vizbaro, o trečiąją vietą – inž. K. Reisono projektas. Tačiau nė vienas iš šių projektų netapo bažnyčios statybos pagrindu, kadangi jie buvo grandioziniai ir reikalaujantys milžiniškų lėšų, kurių vis stigo. Trečiąją vietą užėmusiam Karoliui Reisonui buvo pasiūlyta parengti optimalesnį bažnyčios projektą. Kai kurie visuomenės veikėjai pasipiktino, kad katalikiškos tautos atgimimo simbolį statys protestantas latvis K. Reisonas. Tačiau bažnyčios statybų vykdomasis komitetas šių priekaištų nepaisė. 1930 m. K. Reisonas parengė pakoreguotą bažnyčios projektą, kuris buvo patvirtintas, tačiau vėlgi nebuvo realizuotas, nes buvo per brangus. Tad K. Reisonui (tuomet jis buvo Kauno miesto vyriausiasis inžinierius) vėl teko keisti projektą, daryti jį dar paprastesnį. 1932 m. buvo paruoštas galutinis bažnyčios projektas, kuris 1933 m. balandį buvo patvirtintas. Galop 1934 m. vasarą buvo pradėta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba. Jos pradžią pašventino arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, į pamatus buvo įmūrytas kertinis akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno.

Trumpai pristatant patį projektą, pažymėtina, jog jis aiškiai modernistinis, racionalistinis, atspindintis to meto naujausias estetines kryptis bei technologines galimybes. Bažnyčia trinavė, bazilikinė, pailgo stačiakampio formos (70×26 m), turinti du bokštus (didžiojo aukštis 63 m), orientuota šiaurės rytų kryptimi lygiagrečiai su Savanorių prospektu. Jos architektūrai būdinga aiški tūrinė kompozicija ir ritmiška vertikalių raiška. Šventovė turėjo sutalpinti apie 3 tūkst. žmonių, dar apie du tūkstančius turėjo tilpti ant stogo terasos. Bažnyčios požemiuose turėjo būti įrengtas Panteonas, kuriame numatyta laidoti iškiliausias tautos asmenybes.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybos buvo vykdomos iš tikinčiųjų aukų, joms buvo naudojamos aukštos kokybės medžiagos, nes tai buvo itin reprezentatyvus statinys. Iki 1940 metų suspėta sumūryti bažnyčios sienas, išbetonuoti stogą, įrengti dvejus laiptus iki stogo, sudėti ąžuolinius langų rėmus. Tačiau 1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija sustabdė statybas, bažnyčia buvo nacionalizuota ir atimta iš tikinčiųjų bendruomenės, o grąžinta tik vėl atgavus Nepriklausomybę 1990 m.

Dabar ši bažnyčia yra viena iš ekskursijų Kaune objektų, o nuo jos stogo atsiveria bene gražiausias vaizdas mieste. Daugiau apie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios lankymą bei jos terasą galite pasiskaityti čia.

Mindaugas Balkus

Protokolas buvo pasirašytas atsižvelgiant į numatytą Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) plėtrą, numatytos vykdyti veiklos apimtį ir dėl to ateityje padidėsiantį energijos (šildymo, vėsinimo ir elektros energijos) gamybos ir tiekimo poreikį. Taip pat, svarstant bei vystant šilumos generavimo objektų statybos projektus, ketinama atsižvelgti į Kauno šilumos vartotojų interesus, siekiant sumažinti šilumos kainas ir lokalią taršą mieste. Sudarant protokolą, atsižvelgta ir į Europos Sąjungos bei Lietuvos energetikos sektoriaus tendencijas bei reikalavimus didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį galutiniame energijos suvartojime, kaip numatyta direktyvoje 2009/28/EB, Nacionalinėje energetikos strategijoje bei Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų plane.

Ketinimų protokolu susitarta išanalizuoti galimybes Kauno LEZ esantiems klientams bei Kauno vartotojams tiekti minėtų rūšių energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kolektyviai siekti gauti finansinę paramą projekto įgyvendinimui, pritraukiant AB „Kauno energija” ir ES lėšas bei Lietuvos biudžeto subsidijas atsinaujinančios energijos sektoriaus finansavimui, parengti koncepcinį energijos tiekimo ir projekto finansavimo sprendimą bei įgyvendinti projektą, jei bus surasta priimtina techninė ir finansinė koncepcija.

Vienas iš projekto tikslų yra įvertinti galimybes pasiūlyti galimiems investuotojams į laisvą ekonominę zoną “žalios” zonos koncepciją. Taip investuoti šioje vietoje būtų pritraukiamos įmonės, kurioms labai svarbu pateikti save, kaip mažai CO2 savo veikloje generuojančias, aplinkai draugiškas kompanijas, naudojančias energiją, pagamintą neišmetant į atmosferą CO2 dujų. Tokių įmonių Europos Sąjungoje pastaraisisia metais sparčiai daugėja. Be to būtų išnagrinėta ir galimybę “žalią” energiją, pagamintą laisvoje ekonominėje zonoje tiekti ir Kauno miesto gyventojams.

Ketinimų protokolo dalyviai susitarė išlaidas, kurios bus patirtos rengiant ekonominio pagrįstumo studiją, pasidalinti po lygiai.

Pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB valdybos pirmininkas Freddy Opsomer paminėjo, kad kuriant energetikos projektus, labai svarbu neapsiriboti tik viena kuro ar energijos rūšimi. Svarbu žvelgti plačiau, siekiant sukurti modernias energijos gamybos ir tiekimo sistemas, kuriose būtų naudojamos įvairios kuro rūšys, diegiamos pačios naujausios ir moderniausios technologijos.

Kauno miesto tarybos narys, AB „Kauno energija” Stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna pažymėjo, kad šis ketinimų protokolas – reikšmingas žingsnis siekiant sumažinti šilumos kainą gyventojams. Biokuro bei kito alternatyvaus kuro naudojimas šilumai gaminti, o taip pat, naujo konkurencingo šilumos gamintojo atsiradimas sustiprintų konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir, tuo pačiu, sukurtų prielaidas šilumos kainai mažėti, taip pat ir energetinei priklausomybei nuo vieno kuro tiekėjo mažinti.

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB Generalinis direktorius Vytas Petružis paminėjo, kad jo vadovaujama įmonė deda aktyvias pastangas, kad plėtojamoje ekonominėje zonoje kurtusi vidutinių ir aukštų technologijų įmonės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios logistikos įmonės. Įmonės direktorius neabejoja, kad energijos poreikis, ypač pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, augs, todėl laisvosios ekonominės zonos klientai turi turėti visas galimybes naudotis stabiliu ir patikimu energijos tiekimu. Direktorius laisvajai ekonominei zonai kelią ambicingus planus tapti pirmuoju aplinką tausojančiu ir efektyviai energiją naudojančių įmonių parku ir pabrėžė, kad pasirašytas protokolas padės įgyvendinti šiuos planus.

AB „Kauno energija” Generalinis direktorius Rimantas Bakas sakė, kad įmonė turi sukauptą didelę energetikos projektų vystymo patirtį ir tikslą plėsti savo teikiamų paslaugų apimtį. Todėl, atsižvelgiant į Kauno LEZ koncepciją, siekia pasiūlyti bendrovėms, ketinančioms kurti savo verslą Kauno LEZ, įvairiapusę ir finansiškai patrauklią energijos tiekimo infrastruktūrą. Bendrovė nuolatos domisi inovatyviomis technologijomis, verslo plėtra ir veiklos efektyvinimu, todėl šis ketinimų protokolo pasirašymas atveria papildomas galimybes naujoms investicijoms, siekiant sumažinti Kauno gyventojams parduodamos šilumos sąskaitas.

UAB „COWI Lietuva” turi patirtį teikiant konsultacines paslaugas, susijusias su atsinaujinančių energijos projektų vystymu. Įmonės Aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktorius Martynas Nagevičius sakė, kad įmonė išanalizuos visas galimybes Kauno LEZ esantiems klientams tiekti šildymą, vėsinimą ir elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, atsižvelgiant į įvairias technologines alternatyvas. Taip pat ji palygins pasirinktą koncepciją su alternatyviu sprendimu, paremtu įprastiniais būdais gaminama energija, kuris reikalautų mažiausių investicijų.

Ketinimų protokole užfiksuotus susitarimus numatoma pradėti vykdyti 2010 m. rudenį.

AB „Kauno energija” informacija

„Pradinis aukštis man buvo ganėtinai didelis (1,78 metro), o norint patekti į finalą, man reikėjo pakartoti asmeninį rekordą. Jautėsi ir aklimatizacijos problemos po kelionės į pasaulio jaunimo čempionatą Kanadoje, naktim čia miegojau labai prastai”.

Paklausta, ko pritrūko įveikti 1,92 metro aukštį, garantuojantį vietą finale, Airinė sakė: „Greičiausiai sėkmės ir geros kojų būklės. Dabar labai aiškiai suvokiu savo silpnąsias vietas, po sezono kuo daugiau stengsiuos stiprinti pėdas, blauzdas, priekinius bei galinius kojų raumenis. Taip pat tuo pat metu džiugu suvokti, kad išaugau iš 1,80 metro amžiaus ir 1,90 aukštis man tampa jau įprastas.”

Paklausta apie ateities planus, A.Palšytė sakė, jog jų – daug: „Visų pirma stengsiuos dalyvauti visuose pagrindiniuose sezono startuose – Europos žiemos čempionate, pasaulio čempionate Korėjoje, planuose jau pažymėtas ir olimpinis Londonas. Olimpinis A normatyvas yra 1,95 metro, tad kitam sezonui toks tikslas ir keliamas. Geriausi šalies šuolininkai viršūnę pasiekdavo gerokai vyresni, tad aš dar jauna ir man viskas priešaky. Tačiau jau šiandien jaučiau, kad lyginant su pasaulio žiemos čempionatu Katare buvau gerokai ramesnė – varžovės jau pažįstamos ir jų pavardės nebeglumina.”

Ir pabaigai – Airinės palinkėjimas mūsų šaliai: „Žinoma, lieka kartėlis, kad galėjau užimti kiek aukštesnę vietą… tačiau užbaigsiu optimistine gaida – lai Lietuvoj šiomis dienomis būna tiek saulės ir šilumos, kaip ir Barselonoje”. Į Lietuvą šalies lengvaatečiai grįžta pirmadienio vakare, lėktuvas leidžiasi 21,05 valandos.

Lietuvos lengvosios atletikos informacija

„Vienas iš tikslų šiose rungtynėse, aišku, bus pergalė, – sakė K. Kemzūra. – Tačiau kartu bandysime ir įvairius žaidimo modelius, patikrinsime kai kuriuos krepšininkus. Pastaruoju metu per treniruotes nemažai laiko skyrėme gynybos veiksmams, taip pat tobulinome greito puolimo schemas. Dvikova su suomiais (ir, aišku, rungtynės su Čekijos komanda) duos nemažai atsakymų, kokioje stadijoje esame”.

Šiandien Lietuvos krepšininkai užbaigė treniruočių stovyklą Palangoje ir persikėlė į Šiaulius.

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris sakė, kad trenerių štabas turi vienerių Suomijos rinktinės rungtynių vaizdo įrašą, tačiau išsamios varžovų žaidimo analizės daryti neketinama.

„Šiuo laikotarpiu mums, treneriams, labiau rūpi savos komandos žaidimas, – teigė K. Kemzūra. – Be abejo, parodysime žaidėjams pagrindinius varžovų žaidimo akcentus, tačiau labai giliai neanalizuosime”.

Suomijos rinktinė rengiasi 2011 metų Europos čempionato atrankos varžyboms ir šiandien į Lietuvą atvyko puikios nuotaikos. Europoje puikiai žinomo krepšinio specialisto Henriko Dettmanno treniruojami suomiai prieš kelionę į Lietuvą laimėjo visas šešerias žaistas rungtynes.

Būsimi lietuvių varžovai iš pradžių du kartus išvykoje įveikė Portugalijos rinktinę – 70:67 ir 70:61. Po to Suomijos krepšininkai Prancūzijoje 92:68 sutriuškino šių metų pasaulio čempionate dalyvausiančią Tuniso rinktinę ir 77:63 belgus, Londone 89:73 įveikė Kanados rezervinę rinktinę ir 81:77 – Didžiosios Britanijos nacionalinę komandą.

Suomijos rinktinė per šiuos mačus rungtyniavo stipriausios sudėties, ją į priekį vedė krepšinio pasaulyje puikiai žinomas snaiperis Teemu Rannikko, 203 cm ūgio Samuelis Haanpaa ir atakuojantis gynėjas Shawnas Huffas iš Graikijos „Kavala” klubo. Suomijos rinktinėje karjerą tęsia ir buvęs Kauno „Žalgirio” puolėjas Hanno Mottola.

Mačas Šiaulių arenoje šeštadienį prasidės 21 val. Bilietais į rungtynes prekiauja „Tiketa”.

Lietuvos krepšinio federacijos informacija

Varšuvos regiono Automobilistų klubas minėdamas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines bei automobilistų klubo 100-asias metines suorganizavo senovinių automobilių reidą Vytauto Didžiojo kariuomenės keliu. Reidas vyks liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis maršrutu: Zakroczym-Vievis-Kaunas-Trakai-Vilnius-Merkinė-Druskininkai-Korczew-Novy Dwor Mazowiecki- Zakroczym.

Delegaciją iš Lenkijos pasitiko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas bei jo pavaduotojai Algimantas Kurlavičius ir Loreta Kekienė.

„Sveikinu tokią gausią delegaciją iš Lenkijos atvykusią į mūsų žaliąjį miestą Kauną. Jūsų žygis automobiliais siekia atkartoti Vytauto Didžiojo kariuomenės kelią į Žalgirio mūšį, pagerbiant mūsų tautų iškovotą pergalę. Noriu taip pat pasveikinti jus su klubo 100 gimtadieniu ir palinkėti, kad ateityje mūsų partnerystė būtų tokia stipri kaip Jogailos ir Vytauto“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Į šį renginį kartu su visu automobilių karavanu atvyko Zakroczymio miesto (Lenkija) meras Henryk Ruszczyk, mero pavaduotojas Jan Misiun, Tarybos pirmininkas Cyryl Radzikowski ir ponia Ewa Bartnicka, automobilių klubo viceprezidentė.

Zakroczymio miesto meras Henryk Ruszczyk nuoširdžiai padėjo mieto valdžiai už tokį šiltą priėmimą Kaune. „Tikiuosi, kad automobilistų klubo vizitas bus ne paskutinis mieste ir kitą kartą kauniečiai išvys daugiau senovinių automobilių, o mūsų miestų bendradarbiavimas tik stiprės“.

Prieš metus pasirašytoje savivaldybės ir areną statančios bendrovės „Vėtrūna“ sutartyje numatyta, kad po metų statybų kaina bus indeksuojama atsižvelgiant į Statistikos departamento nustatytą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį.

Statistikos departamentas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad 2009 metų rugsėjo mėnesio statybos sąnaudų kaina, palyginti su 2008 metų rugsėju, sumažėjo 13,2 procento.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo, todėl susitarta, kad iki tol, kol teismo (Arbitražo) sprendimu ar šalių sutarimu nebus nustatyta kitaip, sutartyje nustatyta likusių neatliktų darbų kaina turi būti sumažinta Statistikos departamento nustatytu dydžiu – 13,2 proc. Sutartyje nurodyta likusių neatliktų darbų kaina po indeksavimo sumažėja 14,407 mln. litų.

Vakar oficialiai paskelbta, kad Arbitražo teismas palaikė Kauno miesto savivaldybės išsakytus argumentus dėl indeksavimo. Todėl Žalgirio arenos kaina bus mažesnė.

Bendra arenos statybų sutarties kaina po indeksavimo bus 156,243 mln. litų, iš jų PVM – 26,667 mln. litų.

Straipsnyje “Šventieji medžiai ar šventosios karvės?” teigiama, kad jei Lietuvai pasisektų šiuo klausimu, tai turėtų būti gera žinia ir daugybei kitų šalių, kurioms taip pat iškyla poreikis subalansuoti biudžetą ir padidinti konkurencingumą. “Pasipelnytojams bus prispaustos uodegos, o rinkėjai pritars tokiems veiksmams, kurie gali būti vertinami kaip paskutiniojo etapo užbaigimas pereinant iš planinės ekonomikos į šiuolaikinį gerovės kapitalizmą”, – rašoma “The Economist” interneto tinklaraštyje.

“Jei Lietuva išties galės reformuoti savo valstybines įmones, atgarsiai pasklis toli toli. Galbūt iš to galėtų pasimokyti ir kai kurios “senosios Europos” šalys, pvz., Graikija su savo prasta geležinkelių valdymo sistema”, – reziumuojama straipsnyje.

Visą jį galite perskaityti čia:

http://www.economist.com/blogs/easternapproaches/2010/07/state-owned_industries

“Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą “Maudyklų vandens kokybės 2009-2011 metų programą”, buvo stebėta 91,4 proc. šios programos priede pateiktų maudyklų. Liepos mėnesį higienos normos reikalavimų neatitiko 10 proc. šių maudyklų. Dažniausiai tarša buvo nustatoma upėse ir tvenkiniuose, o švariausi maudyklų vandenys buvo pajūryje, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse esančiose maudyklose.”, – tyrimų rezultatus komentavo Higienos instituto Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles, jų privalomos vertės atitinkamai yra 100 ir 1000 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės” maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, vanduo turi būti tiriamas reguliariai, kas dvi savaites. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą ir sekantis mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

“Įvertinę liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, kuriuos Higienos institutui pateikė laboratorijos, norime atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų: liepos 1 d. Minijos upėje ties Gargždais, nes buvo nustatytas 1,3 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, liepos 7 d. Kaišiadorių raj. Ščebnicos ežere viršijo 1,6 karto, Kražių seniūnijoje karklėnų ežere – 1 karto, Šiaulių mieste Rėkyvos ežere – 1,1 karto, Švenčionių raj. Žeimenoje ties Pabrade – 1,6 karto, liepos 9 d. Pakruojo raj. Žeimelio tvenkinyje – 1,4 karto, Petrašiūnų karjere – 1,2 karto, liepos 10 d. Raseinių raj. Dubysos upėje Dainų slėnyje ties Ariogala – 1, 7 karto, liepos 15 d. Vilniuje Neryje Valakupių I paplūdimyje – 1,5 karto, Minijoje ties Priekule – 2,5 karto, liepos 21 d. Visagino ežere – 1,3 karto, liepos 22 d. Lazdijų raj. Metelio ežere – 1,1 karto, liepos 23 d. Minijoje ties Priekule – 2 kartus, liepos 26 d. Kelmės raj. Gauštvinio ežere – 1,7 karto, Kauno mieste Lampėdžių karjere – 1,3 karto, Nemune ties Panemunės senuoju paplūdimiu – 1,4 karto ir žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius – 1,1 karto.”, – kalbėjo G. Norkienė.

Paėmus mėginius pakartotiniams tyrimams, maudyklų vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus: liepos 10 d. Rėkyvos ežere, liepos 13 d. – Ščebnicos ežere, liepos 14 d. – Pertašiūnų karjere, Žeimelio tvenkinyje, liepos 15 d. – Minijoje ties Gargždais, Karklėnų ežere, liepos 22 d. – Dubysos upėje Dainų slėnyje, liepos 23 d. – Vilniuje Valakupių I paplūdimyje.

Taip pat buvo nustatytas didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens poilsio zonose Kauno raj. Dubysos upėje ties Partikių kaimu (liepos 9d.), Raseinių raj. Dubysos upėje ties Daugokų km. (liepos 10, 14, 22 d.) Šakių raj. Lukšių miestelyje esančiame tvenkinyje (liepos 7, 13 d.), Šiaulių mieste Talšos ežere prie Salduvės parko (liepos 7, 10 d.), Ventos upėje Kuršėnų miestelio ribose (liepos 9, 23 d.), Babrungo upėje Plungėje (liepos 12 d.), Kaušėnų km. prie kolektyvinių sodų (liepos 12 d.), Kretingos raj. Salantos upės užtvankoje (liepos 19d.), Šiaulių raj. Šilų ir Raudėnų tvenkiniuose (liepos 23 d.), Nemune prie Jurbarko (liepos 14 d.), Vilniaus raj. Ilgučių ežere (liepos 15, 19 d.), Vilnojos ežere (liepos 26 d.).

Kaip ir birželio mėnesį, vandens kokybė liepą nebuvo tirta šiose maudyklose: Alytaus apskrities Druskininkų mieste Avirio ežere, Eglės sanatorijos, Kauno apskrities Prienų raj. Jiezno, Guosto ežeruose, Klaipėdos apskrities Palangos mieste Palangos karjere, Šilalės raj. Jūros upėje ties Didkiemiu, Balsių, Nevočių tvenkiniuose. Dėl vandens telkinių būklės gerinimo darbų vandens kokybė taip pat nebuvo tiriama Druskininkų mieste Vijūnėlės tvenkinyje, Šiaulių apskrities Kelmės raj. Kražantės užtvankoje ir Pakruojo raj. Laičių (Paežerių) tvenkinyje.

Visų užsiregistravusiųjų laukia staigmenos – ypatingas “Roko naktų” makiažas ir speciali šukuosena! “Būk geras” savanoriai taip pat visus kvies į perkusinio instrumento – lietaus vamzdžio – gaminimo ir papuošalų vėrimo dirbtuves.

Kaulų čiulpų transplantacija, neretai – paskutinė galimybė pasveikti žmonėms, sergantiems įvairiomis kraujo vėžio formomis.

Jeigu esate sveikas, sulaukęs 18 metų – galite drąsiai registruotis į potencialių donorų gretas. Jūsų pagalbos gali prireikti ne iš karto, bet jei tik atsirastų ligonis, kuriam galima padėti – su Jumis susisieks ir viskas, ką tereikės padaryti – atvykti bei iš venos (lygiai taip pat, kaip donuojant kraują) leisti surinkti šiek tiek savo kamieninių kraujo ląstelių. Tai yra visiškai neskausminga, o ląstelės atsistato per porą savaičių. Procedūra nesudėtinga – tą pačią dieną galima vykti namo, o per artimiausias tris paras Jūsų čiulpai ims dovanoti gerą, sveiką kraują išgelbėtam žmogui.

Kviečiame visus “Roko naktų” dalyvius ne tik mėgautis gera muzika, bet ir padaryti gerą darbą. Nelik abejingas – užsuk į raudoną “Be good” palapinę, kur Tavęs lauks ne tik daugiau informacijos apie galimybę padėti vaikams ir suaugusiems, sergantiems kraujo vėžiu, bet ir linksmos bei kūrybiškos pramogos!

BŪK GERAS SKAMBANT GERAI MUZIKAI! TAPK KAULŲ ČIULPŲ DONORU! JUK MES – VIENO KRAUJO!

Spėjama, kad vieta, kur vykdoma išminavimo operacija, II pasaulinio karo metu galėjo būti vokiečių kariuomenės aviacinių sprogmenų sandėliavimo arba naikinimo vieta.

Inžinerijos bataliono kariams apie arimuose rastą į sprogmenį panašų daiktą pranešė vietos gyventojas. Nuvykę į įvykio vietą kariuomenės išminuotojai specialia technika patikrino vietovę ir aptiko didelį kiekį įvairaus tipo ir kalibro standartinių sprogstamųjų užtaisų.

Nuo operacijos pradžios jau yra sunaikinta per 200 sprogmenų ir jų dalių: aviacinių bombų, aviacinių bombų sprogdiklių, įvairaus kalibro (nuo 75 mm iki 150 mm) artilerijos sviedinių. Neutralizuojant standartinius sprogmenis naudojama moderni speciali įranga (abrazyvinė aukšto slėgio pjovimo įranga, distancinio sprogdinimo sistema, tolimačiai, kt.), sunkioji inžinerinė technika.

Išminavimo operacija Radviliškio r. tęsiama toliau: vykdoma žvalgyba, iškeliami ir naikinami sprogmenys.

Mes vėl grįžtam į XIX – XX a. Lietuvą, kad galėtume kartu su jumis pasidalinti savo dainomis prie seno malūno.
Malūnas kaip vieta, kur prasideda duona – kasdieninis mūsų maistas, malūnas kaip dalis mitologijos, kur gyvena malūno dvasios – velniai muzikantai…
Atsinešk savo gerą energiją, galbūt muzikos instrumentą, dainas ir pasidalink su tais, kurie gros ir klausysis jaukioje miško užuovėjoje.
Jums (ir mums): geras garsas ir apšvietimas, vieta palapinei ir tinkamas maudynėms marių krantas, o jeigu vėjas ir žaibai nurimę bus, klausysis jūsų muzikos ir žvaigždėtas dangus!

Įėjimas į muziejų dalyviams ir vaikams nemokamai, tiems kas jau suaugo – 8 Lt. studentams, mokiniams ir pensininkams – 4 Lt.

„Po to, kai pernai neįstojo gabiausieji talentai, priėmimo sistema buvo tobulinama daugiau kaip pusę metų, tačiau rezultatas išliko toks pat – labiausiai motyvuoti, stojamųjų egzaminų metu gavę maksimalius įvertinimus, LMTA konkursų laureatai, nacionalinių ar tarptautinių konkursų laimėtojai, studijoms rengęsi daugiau kaip 10 metų, dėl neaiškios vertinimo sistemos stojamųjų egzaminų bei gauto LAMA BPO kompiuterinės sistemos bendro įvertinimo neįstojo į pasirinktas galbūt nepopuliarias, bet reikalingas specialybes.” – piktinasi LMTA SA prezidentas Tomas Pūtys.

Pagal stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programos organizavimo ir vertinimo tvarkos apraše patvirtintą tvarką, stojamųjų egzaminų vertinimo komisija stojančiuosius į atitinkamą specialybę turėjo sureitinguoti nuo geriausiai iki prasčiausiai pasirodžiusio, kuriems, informacinė sistema skyrė balus nuo 100 iki 5. Gauti įvertinimai priklausė ne nuo stojančiojo gebėjimų, bet nuo stojančiųjų į atitinkamą specialybę skaičiaus (pvz., jei stojo 10 žmonių – penktasis išreitinguotųjų sąraše esantis asmuo gavo 50 balų, jei 100 stojančiųjų – penktasis sąraše gavo 90 balų). Vėliau visi stojantieji buvo sureitinguoti į vieną bendrą eilę, priklausomai nuo gauto balų skaičiaus stojamųjų egzaminų metu bei išlaikytų brandos egzaminų, bei pagal tai, kompiuterio pagalba, išskirstytos valstybės finansuojamos studijų vietos.

„Akivaizdu, jog toks vertinimas diskriminuoja stojančiuosius į skirtingas specialybes, kadangi tai, kiek balų gaus vienas ar kitas stojantysis priklauso nuo to, kiek iš viso yra stojančiųjų į tą pačią programą. Absurdiška, kuomet tarkime stojančiųjų į teatro studijas gautas įvertinimas buvo dauginamas iš koeficiento 0,7, o į muzikos specialybes – iš 0,6. Tokiu būdu buvo sumažintos galimybės valstybės finansavimą studijoms gauti į muzikos specialybes stojantiesiems.“– sako T. Pūtys.

LMTA SA ragina atitinkamas institucijas kuo skubiau prisiimti atsakomybę bei spręsti susidariusią situaciją ne tik tobulinant priėmimo tvarką, tačiau, atsižvelgus į dėl netinkamai orientuotos priėmimo į meno studijas sistemos neįstojusių abiturientų gabumus bei motyvaciją studijuoti nepopuliarias, bet reikalingas specialybes, sudaryti jiems sąlygas studijuoti pasirinktą specialybę bei suteikti valstybės finansuojamą studijų vietą.

Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, merą pavaduos jo pavaduotojas Algimantas Kurlavičius.

Mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis atostogaus rugpjūčio 2 – 20 d.

Nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 6 d. atostogaujantį administracijos direktorių Vygantą Gudėną pavaduoja administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Viskas priklauso nuo greičio važiuojant. Jei važiuojate miesto gatvėmis, kai automobilio greitį dažnai tenka lėtinti, sustoti prie šviesoforų ar transporto kamščiuose, ekonomiškiau važiuoti su atidarytais automobilio langais. Tačiau kai važiuojate daugiau nei 70 km/h greičiu, geriau įjunkite oro kondicionierių. Važiuojant apie 90 km/h su atvirais langais, kuro sąnaudos gali išaugti iki 20 proc. „Esant didesniam greičiui, atidaryti langai sutrikdo aerodinamiką, – teigia „Renault vairavimo mokyklos“ direktorius, – Kuo greičiau važiuojate, tuo didesnis oro pasipriešinimas, kurį įveikdamas automobilis sunaudoja daugiau kuro“.

Itin karštomis dienomis komforto ir saugumo sumetimais įjungti oro kondicionierių automobilyje rekomenduojama ir tuomet, kai važiuojate lėčiau. Dėl karščio automobilio viduje vairuotojas gali greitai pavargti, sumažėja jo budrumas, koncentracija, sulėtėja reakcija“, – teigai „Renault vairavimo mokyklos“ instruktoriai.

Vidutinė rekomenduojama oro temperatūra automobilio viduje yra nuo 20 iki 22 °C, tačiau labai karštomis dienomis rekomenduojama nevėsinti oro automobilyje daugiau, nei penkiais laipsniais, lyginant su temperatūra lauke. Didesnis temperatūrų skirtumas gali sumažinti kūno imunitetą ir sąlygoti peršalimą.

Jei vairuojate automobilį, kuriame nėra oro kondicionieriaus, atkreipkite dėmesį į tai, kur paliekate savo transporto priemonę. Saulėje paliktas automobilis labai greitai įkaista, todėl reiktų ieškoti pavėsio, ypatingai jei paliekate automobilį ilgesniam laikui. Jei paliktas automobilis įkaito, prieš lipdami į jį atidarykite langus arba net ir duris, gerai išvėdinkite. Karštuoju metu jokiais būdais net trumpam negalima automobilyje palikti uždarytų vaikų ir gyvūnų.

„Sveikiname šią iniciatyvą, nes futbolo turnyrų niekada nebus per daug. Iš mėgėjiško futbolo atsiranda ir profesionalai, bet jei tai ir neįvyksta – tokie futbolo renginiai yra geras ir sveikas laisvo laiko praleidimo būdas“, − teigia LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Šeštadienį vyksiančiame „8×8“ futbolo turnyre dalyvaus 32 komandos, sudarytos iš įvairaus amžiaus futbolo mėgėjų – nuo pradedančio jaunimo iki veteranų. Savo įgūdžius aikštelėje demonstruos ir žinomas sporto žurnalistas Nerijus Kesminas.

Nugalėtojų laukia medaliai ir taurės, o pralaimėjusiųjų – paguodos prizai. Visos varžybos vyks Kauno futbolo akademijoje, teisėjaus 4 LFF teisėjai.

Asociacijos „Sportuojanti Lietuva“ direktorius Arūnas Samochinas tikisi, kad šis renginys taps tradiciniu. Tuo tarpu LFF vadovas viliasi, kad tokie turnyrai neapsiribos tik Laikinąja sostine.

„Tikiuosi, kad tokių turnyrų daugės ne tik Kaune, kur prie futbolo akademijos tam yra sukurtos puikios sąlygos, bet ir kituose miestuose, kuriuose pagal LFF dirbtinių dangų projektą atsiranda vis daugiau aikščių“, − sako L. Varanavičius.

Visus valdančiosios daugumos bandymus pasigirti niekais paverčia negailestinga statistika. Jos duomenys aiškiai parodo, kad šiandien Lietuva yra anaiptol ne viena iš pirmaujančių Europos šalių, sėkmingai gebanti šalinti krizės pasekmes, bet nuolat sukasi tarp paskutinių. Pirmaudami pagal emigracijos mastą, šiandien mes patenkame ir į autsaiderių “prizinį” trejetą pagal mažiausią ES minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kuris sudaro tik 232 eurus. Žemiau už Lietuvą – tik Bulgarija ir Rumunija.

To nelemto „prizinio” trejeto nuo galo kandidate Lietuva yra ir pagal mirtingumą. Praėjusiais metais mūsų šalyje jis buvo ketvirtas tarp visų ES valstybių ir tik 0,4 procento buvo mažesnis už mirtingumą Vengrijoje, 0,7 proc. – mirtingumą Latvijoje ir 1,2 proc. – mirtingumą Bulgarijoje.

Lietuva ne tik išsivažinėja. Ji – ir išmiršta. Ir matyt, tik retorinis klausimas, ar prie šito neprisideda ir dabartinės valdžios politika? Nepaisant motyvų, kuriais bandoma argumentuoti, bet valstybėje, kurioje mirtingumas vienas iš didžiausių, valdančiųjų siekis atitolinti pensijinį amžių yra tiesiog pasityčiojimas iš savo piliečių.

Ketvirtoje vietoje nuo galo Lietuva yra ir pagal nedarbo lygį ES valstybėse. Net 18 valstybių nedarbo lygis gegužės mėnesį nesiekė ir 10 procentų, tačiau Lietuvoje jis sudarė beveik 18 procentų. Remiantis to paties „Eurostato” duomenimis, penktadalis Lietuvos gyventojų jau gyvena žemiau skurdo ribos, tuoj penktadalis darbingo amžiaus žmonių bus bedarbiai. Kaip tie žmonės išgyvens artėjančią žiemą, iš kokių lėšų išgalės apmokėti sąskaitas už šildymą ir kitas komunalines paslaugas?

Juolab, kad statistiniai duomenys apie santykinį kainų lygį taip pat neguodžia. Pavyzdžiui, duonos ir grūdų kaina 2009 metais penkiose ES valstybėse buvo mažesnė negu Lietuvoje. Trijų valstybių piliečiai ES pirko pigesnę mėsą negu lietuviai, o benziną pigiau pylėsi aštuonių valstybių piliečiai. Be to, už dujas ir šilumą lietuviai pernai mokėjau daugiau negu kai kurių Europos šalių piliečiai.

Tad kaip čia yra, kad europiečiams uždirbant daugiau, perkant pigesnius maisto produktus ir pilant pigesnį benziną negu Lietuvoje, ES valstybių premjerai nesisiūlo rašyti vadovėlių kaip įveikti krizę? Ir net nepuola džiūgauti, jeigu procentu ar dešimtąja jo dalimi ūgteli šalies bendrasis vidaus produktas. Matyt dėl to, kad šių valstybių politikoje nuo seno laikomasi principo nemeluoti savo šalies piliečiams, o siekis tinkamai spręsti visuomenės interesus ir atsakomybė prieš tą visuomenę yra pagrindinis politikų bruožas.

Šiandien Lietuvoje yra taip, kad apie tuos pačius reiškinius Vyriausybė ir šalies piliečiai turi kardinaliai priešingas nuomones. Štai, remiantis naujausių apklausų duomenimis, tik 2 procentai gyventojų teigia, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 – kad pablogėjo, o 34 procentai mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.

Tad ko reikia, kad ne du, bet šešiasdešimt du procentai po metų pasakytų, kad jų finansinė padėtis pagerėjo? Visą Vyriausybės politiką būtina perorientuoti nuo lėšų taupymo į jų uždirbimo politiką. Reikia konkrečiais darbais, o nebe kalbomis imtis valstybinės pastatų renovacijos programos. Atsigręžkime į naudingas iškasenas, glūdinčias Lietuvos gelmėse, įgyvendinkime skatinimo ir lengvatų politiką smulkiam ir vidutiniams verslui.

Man atrodo, kad šiandien šalies ekonomiką turime statyti mažiausiai ant trijų stulpų: investicijų, eksporto ir vartojimo. Kuo jie bus tvirtesni, tuo greičiau atsigaus Lietuva. Būtinas ir ketvirtas stulpas – įstatymais ir teisėsaugos institucijomis paremta kova su kontrabanda ir korupcija, viešųjų pirkimų kontrolė ir griežtas lėšų taupymas valstybės institucijų veikloje.

Tik šių priemonių visuma, tinkamai jas įgyvendinus, gali pakeisti šalies žmonių gyvenimo kokybę, priartinti Lietuvą prie ekonomiškai stiprių ir turtingų Europos valstybių.

Varšuvos regiono automobilistų klubas organizuoja senovinių automobilių reidą Vytauto Didžiojo kariuomenės keliu. Reidas vyks liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis maršrutu: Zakroczym-Vievis-Kaunas-Trakai-Vilnius-Merkinė-Druskininkai-Korczew-Novy Dwor Mazowiecki- Zakroczym.

Renginyje dalyvaus apie 15 senovinių automobilių. Reido dalyviai tokiu būdu minės Lenkijos automobilistų klubo 100-asias metines bei Žalgirio mūšio 600-asias metines.

13 val. Lenkijos automobilistų klubo senovinių automobilių reido dalyviai sustos Rotušėje. 14 val. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) bus rodoma istorinė prezentacija „Vytauto Didžiojo kariuomenės kelias“.

Į šį renginį kartu atvyks Zakroczymio miesto (Lenkija) meras Henryk Ruszczyk, mero pavaduotojas Jan Misiun, Tarybos pirmininkas Cyryl Radzikowski ir ponia Ewa Bartnicka, automobilių klubo viceprezidentė.

Draugystės g. 5B bus keičiamos d100 ir d150 sklendės.

Erdvės g. 6 vyks vandentiekio šulinio valymas, nutekėjimo likvidavimas.

Lietaus ir nuotekų tinklai plaunami Narsiečių g. 44, V. Krėvės g. 29, 97, M. Gimbutienės g. 12, Plento g. 24.

Lietaus tinklai plaunami Kauko al. 10.

M. Gimbutienės g. 12A vyks d100 vandentiekio įvado remontas- bus kasama žemė.

Kalniečių g. 42, Kęstučio g. 44 bus remontuojami šuliniai, užpilamos įgriuvos.

Pastaba. Kilus neaiškumams dėl UAB “Kauno vandenys” atliekamų darbų, skambinti į Avarinę tarnybą. Tel. 31 35 92.
Pagal 2008 m. spalio 20 d. rangos sutartį, dangų atstatymo darbus atlieka UAB „Kelių remonto grupė”. Darbai perduodami kitą dieną po atlikto žemės kasimo. Vasarą važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos atstatymo darbai turi būti atlikti per 3 paras, žiemą – per 5 paras, neįskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Telefonas pasiteirauti – 34 53 14.

Rekomenduojama šiose maudyklose nesimaudyti. Pakartotiniai tyrimai bus atlikti liepos 30 d. Rezultatai bus skelbiami Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.

Kituose paplūdimiuose vandens tarša higieninių leidžiamų normų neviršijo.

Apibrėžiant specialiojo ugdymo specifiką siekiama dermės tarp švietimo ir sveikatos apsaugos sistemose naudojamų sąvokų bei specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo kriterijų, taip pat pagal tarptautinius standartus patikslinti sutrikimų klasifikaciją.

Pagal specialiųjų ugdymo poreikių specifiką išskirti trys lygiai. Kai negalia šalinama teikiant kompleksinę įvairių sričių specialistų pagalbą, kai specifiniams mokymosi, elgesio, emocijų, aktyvumo, kalbėjimo sutrikimams įveikti taikoma ilgalaikė švietimo specialistų ir mokytojų pagalba ir kai mokiniai turi trumpalaikių ar laikinų mokymosi sunkumų, atsirandančių dėl vaikui nepalankios aplinkos, pavyzdžiui, jis auga socialinės rizikos, migrantų šeimoje, nerealizuoja savo ypatingų gabumų, patiria emocinę krizę.

Ar mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kokia pagalba, kaip dažnai jam reikalinga, kaip ir dabar, nustatys savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos arba mokyklos specialiojo ugdymo komisijos. Atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bus pritaikomi ugdymo planai, bendrosios programos, ugdymo metodai ir būdai, ugdymosi vieta, parenkamos mokymo, techninės pagalbos priemonės, teikiama psichologų, logopedų, kitų specialistų pagalba.

Mokiniams, kurie gali būti priskirtini trečiajai grupei, turinčiai laikinų mokymosi sunkumų, galbūt reikės tik psichologo, socialinio pedagogo patarimų, trumpalaikės specialiosios pedagoginės pagalbos. Beveik visuomet šiems mokiniams reikalinga papildoma mokytojo pagalba. Vienoje vidutiniškoje klasėje paprastai yra keli mokiniai, turintieji įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Aprašo projektas atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD angl. k.) nuostatas dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo. Jį numatoma patvirtinti dar iki naujų mokslo metų pradžios.

Projektą galite surasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje http://www.smm.lt/docs/d_panele/20100726.pdf
Pastabas ir siūlymus iki rugpjūčio 3 dienos galite siųsti el. pašto adresu teresa.aidukiene@smm.lt.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Aukso medalį pelnė Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Vladimiras Oleinikovas (mokyt. Birutė Maciulevičienė), sidabro medalius – Vilniaus Gabijos gimnazijos dvyliktokas Vidmantas Bieliūnas (mokyt. Valda Žiedienė) bei Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas Dominykas Sedleckas (mokyt. Birutė Maciulevičienė). Bronzą iškovojo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokas Emilis Bružas (mokyt. Rima Grabauskienė).

Vladimirui tai jau ne pirmasis medalis: praėjusiais metais analogiškame konkurse Anglijoje jis pelnė bronzą, šiais metais Baku, Azerbaidžane, vykusioje Mendelejevo chemijos olimpiadoje jis apdovanotas sidabru, o prieš dvejus metus Kipre vykusioje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje iškovojo auksą.

Olimpiadoje Japonijoje varžėsi 68 valstybių atstovai. Lietuvos jaunieji chemikai negrįžta be apdovanojimų jau nuo 2002 m. Delegacijai šiemet vadovavo jau dešimtmetį sėkmingai gabiausius chemikus ruošiantis docentas dr. Rimantas Raudonis ir magistrantas Marius Jurgelėnas iš Vilniaus universiteto. Pasirengti padėjo rėmėjai.

Daugiau informacijos suteiks Paulius L. Tamošiūnas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Olimpiadų skyriaus Neformaliojo ugdymo organizatorius, tel. 8 682 76595, el. p. paulius@olimpiados.lt

LR Švietimo ir mokslo ministerijos infomacija

Tarp Vilniaus ir Kauno eismo sąlygos jau pagerėjo ties Grigiškėmis, čia neseniai baigus pirmąjį magistralės ruožo rekonstrukcijos etapą. Jo metu rekonstruotas beveik 3 km ilgio magistralės ruožas, nutiesti jungiamieji keliai, nuo Vilniaus pusės pastatyta skirtingų lygių sankryža, pėsčiųjų viadukas, rekonstruotos požeminės perėjos ir viadukas per geležinkelį, paplatintas tiltas per Vokę, už Grigiškių abipus magistralės 3,5 km ruože įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.

Šiemet numatoma pradėti ir antrąjį darbų etapą, kurio metu tęsis kelio dangos platinimo ir stiprinimo darbai, bus įrengta dar viena skirtingų lygių sankryža nuo Kauno pusės, statomas naujas tiltas per Vokės tvenkinį, įrengiami apsauginiai atitvarai ir apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, statomos garsą slopinančios sienutės tarp kelio ir gyvenamųjų namų. Šio etapo darbus planuojama baigti 2011 m. pabaigoje. Abiejų etapų metu ties Grigiškėmis iš viso bus rekonstruotas apie 6 km ilgio magistralės ruožas (nuo 13-to iki 19-to km).

Šiuo metu pradedamas rekonstruoti apie 3 km ilgio magistralės ruožas ties Vieviu – čia bus stiprinama kelio danga. Jau įpusėti darbai ties Elektrėnais, kur iki rugsėjo pabaigos bus baigta virš magistralės link miesto vedančio viaduko rekonstrukcija.

Tarp Kauno ir Klaipėdos šiuo metu abipus magistralės įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių: darbai vyksta apie 14 km ilgio ruože tarp Kauno, Sitkūnų ir Babtų bei apie 8 km ilgio ruože tarp Cinkiškių ir Ariogalos. Šiuos darbus planuojama baigti iki rugsėjo pabaigos.

Atskiruose magistralės ruožuose stiprinama kelio danga. Rekonstruojamas apie 4,5 km ilgio ruožas ties Vincentava, taip pat netoli Kryžkalnio, ties Pagrybio kaimu (apie 4 km) ir ties Žadeikiais (apie 3 km).

Atnaujinant susidėvėjusią asfaltbetonio dangą, bus rekonstruota keletas tarp Kauno ir Klaipėdos esančių viadukų: Vincentavos sankryžoje (134,7-ame magistralės A1 kilometre), Pagrybio sankryžoje (220,2-ame km) ir Endriejavo sankryžoje (272,6-ame km). Be to, apžvalgos aikštelėje netoli Kryžkalnio ties Pagrybio kaimu (219-ame km) įrengiamas apšvietimas. Minėtus darbus numatoma baigti iki 2011 m. liepos mėnesio.

Didžiausi darbai šiuo metu vyksta netoli Klaipėdos, kur rekonstruojant Jakų žiedinę sankryžą statoma ilgiausia Lietuvoje – 610 m ilgio keturių eismo juostų estakada Kauno–Klaipėdos ir Klaipėdos–Kauno kryptimi. Jakų sankryžoje taip pat bus rekonstruotas 24 m ilgio tunelinis viadukas su šviesoforais viduje, nutiesta daugiau kaip kilometras naujo kelio ir rekonstruota 340 m esamo kelio dalis. Tai pirmasis šios sankryžos rekonstrukcijos etapas, kurį numatoma baigti lapkričio pabaigoje.

Artimiausiu metu planuojamas ir antrasis Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapas, kurį baigus eismas vyks trimis lygiais. Numatoma įrengti dviejų eismo juostų estakadas kryptimis Kaunas–Palanga (2-ame lygyje, ilgis 300 m) bei Palanga–Kaunas (3-iame lygyje, ilgis 550 m). Taip pat bus nutiesta 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų takų, įrengta apie 1 km triukšmą slopinančių sienučių. Numatoma, kad šio etapo darbai bus atlikti iki 2012 m. pabaigos.

Magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra transeuropinio kelių tinklo dalis ir Lietuvos teritorijoje sutampa su europine magistrale E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis). Ji taip pat priklauso IXB tarptautiniam transporto koridoriui, kertančiam Lietuvos teritoriją Rytų–Vakarų kryptimi, ir yra svarbi transporto jungtis, užtikrinanti susisiekimą tarp Lietuvos jūrų uosto Klaipėdos ir Minsko bei Kijevo.

Ši magistralė svarbi tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui, ja vyksta itin intensyvus transporto eismas, todėl jos techninei būklei ir eismo saugos priemonėms skiriamas ypatingas dėmesys. Atliekant rekonstrukcijos darbus siekiama užtikrinti saugias ir patogias eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Gerinamos sąlygos tranzitiniam transportui.

Šiuo metu magistralės rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal rangos sutartis, kurių bendra vertė – 155,4 mln. litų, jiems atlikti suteikta Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Darbai atliekami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

LR Susisiekimo ministerijos infomacija

Manoma, kad tik teisėsaugos institucijos ir teismas gali tiksliai nustatyti šio turto savininkus, nes turtas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos direktorių Regina Lukoševičienė 2010-07-27 sudarė komisiją, kuriai pavesta ištirti statinio avariją. Komisija pavedimą vykdo, apie jos rezultatus kauno taip pat informuosime.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Sportininkai atvyko su savo treneriais – buvusiu garsiu disko metiku Vaclovu Kidyku ir Kauno irklavimo mokyklos treneriu Algirdu-Kazimieru Areliu.

„Džiaugiuosi jūsų pasiekimais. Aukšti rezultatai – postūmis judėti į priekį. Kaunas visada garsėjo savo sportininkais. Miestas nuolatos stengiasi paremti savo sporto atstovus. Šiuo metu kaip tik svarstoma galimybė įsteigti stipendijas ne tik kultūros veikėjams, bet ir sportininkams, kurie garsina Kauno vardą. Manau, kad tai būtų dar viena paskata siekti laimėjimų“, – sveikindamas ir linkėdamas sportinės sėkmės sakė meras A. Kupčinskas.

Susitikime taip pat kalbėta apie būtinybę Kaune statyti naują lengvosios atletikos maniežą, kuriame galėtų treniruotis miesto sportininkai.

„Socialiai remtini vaikai patys turi nedaug galimybių patekti į tokio lygio renginius, stebėti atkaklias krepšinio kovas ir sirgti su pilnomis tribūnomis sirgalių už Lietuvą. Todėl nutarėme suteikti jiems tokią galimybę. Tai praplės vaikų akiratį ir galbūt suteiks teigiamą postūmį vaikų ateičiai“, – sako Europos jaunių krepšinio čempionato organizacinės grupės vadovas Mindaugas Špokas.

Pasak M.Špoko, šia akcija tęsiamas bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieš tai globos namams įvairiose šalies vietovėse buvo dovanoti 100 bilietų.

„Tikimės, kad globos namų auklėtiniai bei kiti socialiai remtini vaikai pasinaudos šia galimybe ir aktyviai padės mūsų aštuoniolikmečių rinktinei siekti pergalės, – sako M.Špokas. – Be to, tikimės, kad pavyks pagerinti Europos jaunimo čempionatų lankomumo rekordą“.

Neoficialus rekordas buvo pasiektas prieš porą metų per dvidešimtmečių Europos čempionatą Belgrade, kur į finalą „Pionir“ arenoje susirinko apie 7500 žiūrovų.

„Tikimės, kad į finalą „Siemens“ arenoje susirinks ne mažiau kaip 8000 aistruolių“, – sako M.Špokas.

Europos vaikinų čempionatas – antras pagal prestižą, susidomėjimą ir reitingus „FIBA Europe“ renginys (po vyrų čempionatų). Į šias pirmenybes suvažiuoja patys perspektyviausi Europos krepšininkai.

Lietuvos rinktinė iki šiol nėra patyrusi nė vieno pralaimėjimo. Ketvirtfinalyje penktadienį lietuviai 19 val. „Siemens“ arenoje susitinka su Graikijos rinktine.

Organizatorių informacija

Sekmadienį specialioje spaudos konferencijoje N. Zanolinas turėtų paskelbti, kurioje arenoje bus surengtas 2011 metų Europos krepšinio čempionato finalas.

Tikimasi, kad Kaune vyks ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas. Tuomet antrojo etapo varžybos, kuriose dalyvauja 12 komandų, būtų surengtos Vilniuje.

„Paskutinį kartą Kaune buvau sausio mėnesį. Tuomet pamačiau tik arenos skeletą, dabar regiu visą kūną. Pažanga akivaizdi, neabejoju, kad arena bus pastatyta laiku. Ši arena labiausiai atitiks mūsų reikalavimus“, – sakė sporto rūmus apžiūrėjęs N. Zanolinas, su kuriuo kartu atvyko ir FIBA-Europe renginių vadovė Monika Puhner

Jis areną apžiūrėjo labai atidžiai, uždavė daug klausimų. FIBA – Europe generalinis sekretorius taip pat siūlė per Europos vyrų krepšinio čempionatą arenoje dar padidinti žiūrovų vietų skaičių, rodė, kurioje vietoje tai būtų galima padaryti.

„Man smagu, kad Kaunas ir miesto meras laikosi duoto žodžio ir padaro viską, kas prašoma. Mane džiugina statybos tempai. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos statybos darbai bus baigti, o arenos aplinka bus sutvarkyta pavasarį“, – sakė FIBA – Europe generalinis sekretorius.

Kauno meras A. Kupčinskas informavo, kad jau kitą savaitę turėtų prasidėti derybos su areną statančia bendrovė „Vėtrūna“ dėl galutinio objekto užbaigimo termino. „Statybininkai prašo terminą, kuris buvo spalio mėnuo, nukelti 5 mėnesiams, tačiau mes su tuo negalime sutikti. Tarsimės, kad arenos statybos pabaiga būtų nekelta ne daugiau kaip tris mėnesius“, – teigė meras.

Miesto vadovas sakė, kad kitų metų pradžioje arenoje varžybos dar nevyks, tačiau tikimasi joje surengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato butų traukimo ceremoniją. „Neabejoju, kad viskas bus padaryta laiku, nes nebekyla jokių klausimų nei dėl arenos projekto, nei dėl finansavimo“, – teigė meras.

A. Kupčinskas pridūrė, kad išspręstas klausimas ir dėl arenos kėdžių. Iš pradžių buvo numatyta pirkti kėdes už 10,2 mln. litų. „Vėtrūna“ pasiūlė pirkti Kinijoje gamintas analogiškų charakteristikų kėdes, kurios kainuotų milijonu litų pigiau. „Tačiau dabar gautas raštas, kad bendrovė, siūliusi kėdes už 10,2 mln. litų, dabar jas parduos už 9 mln. litų. Todėl bus perkamos tos kėdės, kurios ir buvo numatytos pradžioje“, – paaiškino meras.

N. Zanolinas akcentavo, kad prieš kitų metų rugsėjį vyksiančias Europos pirmenybes arenoje būtina surengti aukšto lygio varžybas. „Eurobasket 2011“ direktorius Mindaugas Špokas teigė, kad planuojama prieš čempionatą Lietuvoje surengti keletą draugiškų rungtynių, kuriame dalyvautų būsimo Europos čempionato dalyvės. „Žinoma, kelios rungtynės vyktų Žalgirio arenoje, tai būtų gera galimybė ją išbandyti. Planuojama į Lietuvą pasikviesti ir JAV rinktinę, tačiau tam reikia nemažų pinigų “, – sakė M. Špokas.

Prisistatanti kaip naiviojo meno atstovė: „Širdyje tikrai taip, o darbai lai kalba apie save.”, autorė savo darbuose stengiasi įkūnyti grožį, glūdintį mus supančioje aplinkoje. Ypatingai ją žavi autentiška, nerestauruota architektūra: apgriuvę dvarai, istorinės pilys, ilgamečiai kaimai. Ekspozicijoje subtiliai perteikiamas etninių pastatų grožis, kraštovaizdžio siluetai, lyriški kūrėjos kelionių įspūdžių epizodai, kurie sukuria ištisą pasakojimą apie autorės patirtus išgyvenimus. Būtent apsilankymai svečiose šalyse, jų savitas kultūrinis paveldas įkvepia kūrėją tolimesniems darbams, tad ateityje autorė svajoja surengti iliustratyvią ekspoziciją apie egzotišką šalį.

Laimutės Širvydienės kūrybinis kelias prasidėjo dar studijų metais, kai mokydamasi lietuvių filologijos, ji pradėjo lankyti Vilniaus universiteto dailės studiją. Po jos autorė prisidėjo prie Rimo Bičiūno vadovaujamos dailės studijos „Paletė“ – savamokslių tautodailininkų kolektyvo, puoselėjančio lietuvių liaudies kultūros tradicijas bei tautinį savitumą mene. Iki šiol kūrėja entuziastingai dalyvauja studijos veikloje ir su kolektyvo nariais dalijasi įgyta kūrybine patartimi, organizuoja grupines parodas bei reprezentuoja lietuvių tautodailę.

Be ekspozicijos „Laiko mozaika“ autorė šiais metais dalyvavo grupinėse parodose Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Varšuvoje, Rokiškyje vykusiame dailininkės Monikos Bičiūnienės atminimo šimtmečio tapytojų plenere ir kitose parodose. Ekspozicija „Laiko mozaika“ vyks iki rupjūčio 18 d.

,,Daugelis žmonių netikėjo, kad tokios akcijos policijos darbe yra įmanomos, Kauno rajono apylinkės inspektoriai vykdydami akciją galėjo tiesiogiai pabendrauti su gyventojais, išgirsti jų nusiskundimus, pagyrimus ir kitokią informaciją‘‘, – sakė D. Joneikis.

Surengtų akcijų metu gyventojai aktyviai žymėjo daiktus, o ypač dviračius. Šiai transporto priemonei išpopuliarėjus, padaugėjo ir jų grobimo atvejų, todėl Kauno rajono gyventojai stengiasi visais įmanomais būdais apsaugoti šią transporto priemonę. Policijos pareigūnai ėmėsi naujos iniciatyvos – žymėtus dviračius pradėjo fotografuoti ir kaupti nuotraukas kompiuterinėje laikmenoje. Šios priemonės padės aiškinti pažymėtų dviračių vagystes, nes įvykus nusikaltimui policijos pareigūnai turės pagrobtų daiktų nuotraukas.

Akcijų metu buvo pasitelkti ir jaunieji policijos rėmėjai, kurie aktyviai vykdė gyventojų apklausas apie apylinkės inspektorių, bendrą policijos ir visuomenės veiklą, saugią aplinką. Apklausta per 200 gyventojų. Akcijoje jau pažymėti 177 daiktai, iš jų net 73 dviračiai. Aktyviausiai žmonės šią transporto priemonę žymėjo Ringauduose – apie 40 dviračių. Po Ringauduose aktyvios akcijos „Sveikas, kaimyne“ kartu su Ringaudų bendruomenės centru buvo suformuotos 12 saugios kaimynystės grupių, į saugios kaimynystės veiklą įsitraukė apie 150 gyventojų. Renginio metu buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartis su saugios kaimynystės grupių koordinatoriais. Bendruomenės nariai padėkojo pareigūnams už pirmą tokią akciją Kauno rajone ir išreiškė pageidavimą, kad kuo daugiau tokių akcijų būtų ir ateityje.

Artimiausia akcija vyks rytoj, Liepos 30 dieną, Ežerėlyje prie bendruomenės centro nuo 15.00 val. 19.00 val.

Kauno rajono savivaldybės informacija