„Eismas Karmelitų tiltų turėtų būti organizuojamas tik automobiliams ir autobusams, apsaugai pėsčiuosius nukreipiant ir įpratinant juos naudotis kitu tiltu iš A. Mickevičiaus g., nes dabar automobiliai tiesiog „lipa ant kulnų” visiems pėstiesiems“, – akcentavo šį pasiūlymą Eismo saugumo komisijai pateikęs miesto meras Andrius Kupčinskas.

Į Eismo saugumo komisijos posėdį atvykęs Žalgirio arenos apsaugos vadovas pareiškė, kad visai uždraudus pėsčiųjų eismą Karmelitų tiltu, žmonės tuo būtų labai nepatenkinti. Arenos atstovas pasiūlė po masinių renginių Karmelitų tiltą specialiais atitvarais padalinti į dvi dalis: dešinė kelio pusė būtų skirta automobiliams, o kairė – pėstiesiems.

Eismo saugumo komisijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Galiausiai buvo nutarta eksperimento būdu leisti arenos apsaugos darbuotojams po renginių tvorelėmis padalinti tiltą į dvi dalis. Artimiausių Žalgirio arenoje vyksiančių renginių metu bus stebima, ar ši tvarka pasiteisins.

Šiuo metu reikiamos infrastruktūros M. P. Šalčių gatvėje nėra, tačiau kol vyks paruošiamieji darbai, siekiant kuo greičiau pradėti organizuoti keleivių susisiekimą šioje maršruto atkarpoje, artimiausiu metu bus įrengtas laikinas autobusų apsisukimo žiedas.

Kuomet 29-ojo maršruto autobusai pradės važiuoti iki M. P. Šalčių gatvės, apie pakitusį maršrutą bei tvarkaraštį miesto gyventojai bus informuoti papildomai.

„Senjorų parką“ planuojama įrengti tarpukariu pastatyto kurhauzo vietoje. Dabar čia likę tik medinio pastato pamatai. Senjorai nori sutvarkyti šią vietą, pastatyti suolelių, pavėsinių, įrengti laužaviečių.

„Ankščiau šioje vietoje vykdavo lauko šokių vakarai, dabar viskas apleista. Norėtume įrengti parko zoną, kurioje vyresnio amžiaus žmonės galėtų pailsėti, pasportuoti ir papramogauti“, – planus pristatė Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.

„Savivaldybė nėra miško savininkė, todėl turėsime sulaukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak skyriaus vedėjos, šiuo metu Aplinkos ministerijai yra pateiktas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektas. Jį patvirtinus, Aplinkos apsaugos skyriaus programoje turės būti numatytos lėšos projektui įgyvendinti. Į šį vidinės miškotvarkos projektą yra įtrauktas poilsinės rekreacinės teritorijos sutvarkymas.

„Senjorų tarybos idėja tikrai graži, savivaldybė jai pritaria. Tačiau jai įgyvendinti reikia laiko ir kantrybės“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas.

VASARIO 1 D., TREČIADIENIS

BarBar’a: IT’S SHOW TIME BABY. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

VASARIO 2 D., KETVIRTADIENIS

BarBar’a: Black and Yellow. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

DejaVu Party Bar: Try it Thursdays feat. G Spot. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas.

EMBASSY: ERASMUS WELCOME PARTY. Pradžia 22 val. Įėjimas: iki 23 val. – nemokamas, vėliau – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

POP STAR BAR: HOT HOT HOT – Deividas groja radijo hitus. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

VASARIO 3 D., PENKTADIENIS

BarBar’a: KASTANEDA. Pradžia 22 val. Bilietų kainos: 22-23 val. – 10 Lt., su skrajute – 15 Lt., kiti – 20 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

EMBASSY: MANTAS. „ČIUOŽKI“. Pradžia 22 val. Įėjimas: iki 23 val. – 10, vėliau – 15 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

Gargaras: SAULĖS KLIOŠAS. Pradžia 22 val. Įėjimas pirmam 100 nemokamas, kitiems – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

GLAMOUR Latino Passion & Dance Club:GLAMOUR Lady dance. Pradžia 21 val. IĮėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

Mojo Lounge: Jagermeister Night Pradžia 22 val. Įėjimo kaina – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

POP STAR BAR: POP STAR SPECIAL. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

Shtab: ZOO BRAZIL Pradžia 22 val. Daugiau informacijos apie renginį ir bilietų kainasgalite rasti čia.

VASARIO 4 D., ŠEŠTADIENIS

BarBar’a:House Brothers B-Day. Pradžia 22 val.Bilietų kainos: nuo 22:00 iki 23:00 – 10 Lt., su skrajute 15 Lt., kiti 20 Lt. Kainos ir nuolaidos galioja pirmiems 250 žmonių. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

DejaVu Party Bar: I G N A S‎. Pradžia 22 val. Įėjimas iki 23 val. nemokamas, vėliau – 20 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

EMBASSY: MAMA LIUBA. Pradžia 22 val. Įėjimas: iki 23 val. – nemokamas, vėliau – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

GLAMOUR Latino Passion & Dance Club:Percussion fiesta. Pradžia 21 val. Įėjimas iki 24 val.nemokamas, vėliau – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

Mojo Lounge: RnB Night With Dj Smart One. Pradžia 22 val. Įėjimo kaina – 10 Lt. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

POP STAR BAR: PLAYING 80′s & 90′s. Pradžia 22 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.

Shtab: ZOO AFTERPARTY :: BRANDY – FIRE Pradžia 22 val. Daugiau informacijos apie renginį ir bilietų kainasgalite rasti čia.

Renginių kalendorius sudarytas remiantis nurodytų pramogų vietų internetinių tinklalapių informacija. Už atšauktus renginius ar pasikeitusį turinį redakcija neatsako. Jeigu pastebėjote klaidų ar sąraše neradote nurodytu laikotarpiu Kauno klubuose vyksiančio renginio, prašome apie tai pranešti straipsnio komentaruose. Informacija apie renginius atnaujinama kiekvienos savaitės trečiadienį

Praėjusių metų gruodžio mėnesio pradžioje įžiebtą smaragdinę Kauno eglutę buvo planuojama nupuošti vasario 2 d., kuomet minima katalikų šventė Grabnyčios. Tačiau dėl didžiulių šalčių šiuos darbus teks atidėti.

„Eglutės nupuošti prie tokių šalčių tiesiog neįmanoma, nes neveikia aukštuminė technika. Be to, iškonstruoti eglutę reikia nemažai laiko, o esant tokiam šalčiui darbuotojai negali taip ilgai dirbti lauke. Darbus pradėsime vykdyti tik tuomet, kai oro temperatūra bus mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Tad artimiausiu metu eglutė ir „Smaragdinis Kalėdų miestas“ ir toliau džiugins kauniečius“, – teigė smaragdinės eglutės autorė Jolanta Šmidtienė.

Iš beveik 50 tūkst. plastiko butelių pagaminta pagrindinė Kauno eglė trečius metus iš eilės buvo pripažinta gražiausia Lietuvoje. Taip nusprendė praėjusių metų gruodžio pabaigoje naujienų portalo delfi.lt surengtoje apklausoje dalyvavę skaitytojai, už smaragdinę eglutę atidavę beveik trečdalį visų balsų.

Žinia apie Rotušės aikštės puošmena tapusią pagrindinę miesto eglę netruko išplisti po visą pasaulį. Sužinoję apie originalų kūrinį, juo susidomėjo ir garsiosios Guinnesso rekordų knygos rengėjai.

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.
„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“, – pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Pradėjus veikti šviesoforui, pėstieji turi galimybę mygtuko paspaudimu sustabdyti eismą ir saugiai pereiti gatvę. Ši sistema užtikrina, jog automobilių srautas šioje atkarpoje yra stabdomas rečiau nei tai būtų daroma eismą reguliuojant nustatyto intervalo principu veikiančiam šviesoforui.

„Kuomet norinčiųjų pereiti gatvę nebus, vairuotojams visuomet degs žalias signalas. Net ir naktį, kuomet daugelis miesto šviesoforų neveikia, šis bus įjungtas. Jeigu naktį nebus pėsčiųjų, degs žalia šviesa ir netrukdys eismui“, – teigė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją kartu su Kauno miesto savivaldybe įrengė Vilijampolės turgų administruojanti bendrovė „Prekybos miestelis Urmas“. Tokios miesto savivaldybės ir verslininkų partnerystės dėka šviesoforai buvo įrengti ir Pramonės prospekte. Šiais metais kelis naujus šviesoforus planuojama įrengti Raudondvario plente.

Dėl šių aplinkybių pirmadienį po pietų minėtoje gatvėje įvyko eismo įvykių. Siekdami išsiaiškinti incidento priežastis ir užtikrinti, kad panašūs dalykai nepasikartotų ateityje, Kauno miesto savivaldybės vadovai antradienį pasikvietė bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“, Miesto tvarkymo skyriaus ir miesto policijos atstovus.

Bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Vilius Burokas užtikrino, jog iš požeminės trasos tekėjęs vanduo buvo užsuktas pirmadienį anksti ryte, apie 7 val. Iškart po to, apie 7.30 val., visą nuokalnę smėlio ir druskos mišiniu pabarstė su „Kauno vandenimis“ sutartį turinčios bendrovės „Kelių remonto grupė“ barstytuvas.

„Apie 8 val. ryto, per patį piką, nuo Žemaitės kalno automobiliai leidosi be didesnių problemų. Vandens tekėjimas buvo sustabdytas, o kelias – pabarstytas“, – aiškino bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Tačiau po pietų miesto policiją pasiekė pranešimai apie minėtoje nuokalnėje susidariusią sudėtingą eismo situaciją.

„Gali būti, kad važiuojantys automobiliai išnešiojo ant gatvės išbarstytą mišinį ir po pietų kai kurios nuokalnės atkarpos tapo labai slidžiomis. Vandentiekio tinklų avarijos padarinius likvidavusi bendrovė „Kauno vandenys” laiku nepastebėjo pasikeitusių eismo sąlygų, dėl ko buvo pavėluoti priimti būtinus sprendimus dėl eismo saugumo užtikrinimo“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

„Turime pripažinti, kad nepadarėme visko tinkamai. Taip pat turime įsipareigoti, kad ateityje tai nepasikartos, – tvirtino Kauno savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Tegul tai bus paskutinė pamoka, kuri negali kartotis. Jei bus sekantis kartas, imsimės kardinalių žingsnių”.

„Likviduodami avariją, neįvertinome antroje dienos pusėje pasikeitusių sąlygų. Norėčiau visų vairuotojų atsiprašyti už sukeltus nepatogumus“, – teigė bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Bendrovė „Kauno vandenys“ kartu su draudimo kompanijomis ketina spręsti vairuotojų patirtos žalos atlyginimo klausimą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve, nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui”.

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10-14 dienų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, gali nežymiai praplėsti bronchus valandai ar dviems, tačiau inhaliatorius daug efektyviau palengvina trumpalaikius astmos simptomus.

Nepaisant to, teisinga mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Kaip ir kiekvieno sveikatai naudinga reguliari mankšta bei teisinga mityba. Ir tai, be abejo, tinka žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą.

Siekiant sušvelninti astmos žalą organizmui, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.
Pasaulyje sergančių astma žmonių skaičius ženkliai išaugo per pastarąsias trejetą dekadų. Dauguma mokslininkų pateikė išvadas, jog besikeičiantys mitybos įpročiai tam turi didelės įtakos. Ar gali būti, kad ne tik Amerikos piliečių, bet ir Europos gyventojų vis rečiau vartojami vaisiai ir daržovės, pakeičiami perdirbtu maistu, didina riziką astmos vystymuisi? Tai patvirtina keletas atliktų tyrimų, tačiau vis vien ryšio tarp dietos ir astmos klausimas išlieka diskusijų objektu.

Yra įrodymų, kad žmonės, kurie maitinasi produktais, turtingais vitaminu C ir E, beta-karotinais, flavonoidais, magniu, selenu ir omega-3 riebalų rūgštimis, turi mažesnę tikimybę susirgti astma. Daugelis šių medžiagų yra antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų.

„Vienas pastarųjų tyrimų apie astmą ir dietas parodė, jog paaugliams, vartojantiems ne itin vertingą maistą, dažniau pasireiškia astmos simptomai. Tie, kurie su maistu nepakankamai gaudavo vitaminų C ir E, omega-3 riebalų rūgščių, dažniau skundėsi prasta plaučių funkcija“, – mokslininkų atradimais dalinasi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinikos alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė. 2007 metais atliktos studijos duomenimis nustatyta, jog vaikai, augimo laikotarpiu dažnai vartoję taip vadinamosios „Viduržemio dietos“ produktus (riešutus ir vaisius, tokius kaip vynuogės, obuoliai, pomidorai), buvo mažiau linkę į astmos sukeliamus simptomus.

Tačiau nėra pilnai išaiškinta, ar būtent šių maistinių medžiagų stoka iš tiesų gali išprovokuoti astmą. Kaip ir nėra tyrimų, kurių metu būtų nustatytas nesėkmingas astmos gydymas vartojant specialiai atrinktus vitaminus ir mineralus. Kodėl? Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tai gali būti skirtingų vitaminų, mineralų ir kitų antioksidantų, natūraliai esančių maisto produktuose, sąveika, kas yra naudinga mūsų sveikatai. „Todėl mažai tikėtina, kad vartojant vitaminus, mineralines medžiagas arba kitus maisto papildus, pagerinsite astmos kontrolę ir užkirsite kelią šios ligos simptomams“, – teigia doc. Jolanta Kudzytė.

Nepaisant menamo ryšio tarp astmos ir dietos, visi žinome, jog pilnavertė mityba yra svarbi kiekvienam, o ypatingai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Jei jūsų organizmas gauna nepakankamai maisto medžiagų, kūnas gali būti linkęs sunkiau kovoti su kvėpavimo takų virusais, provokuojančiais astmos priepuolius.

Ką reikėtų valgyti, vengiant išprovokuoti astmą?

Atsižvelgiant į pateiktą šiek tiek miglotą ryšį tarp astmos ir mitybos, žemiau išvardyti patarimai, praversiantys renkantis maistą:

Valgykite daug vaisių ir daržovių. Nors nėra žinoma kurie konkrečiai vaisiai ir daržovės gali turėti įtakos astmai, taigi geriausias patarimas yra tiesiog padidinti jų kiekį ir rūšių įvairovę.

Valgykite maisto produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis. Omega -3 šaltiniais gali būti žuvų (lašišos, tunai ir sardinės) taukai ir augalinės kilmės produktai, tokie kaip linų sėmenys, kanapių sėklos. Netgi neturint aiškaus mokslinio pagrindimo, jog sergantiems astma jie naudingi, visgi jų įtraukimas į kasdieninę mitybą būtų teisingas sprendimas.

Venkite nesočiųjų riebalų ir omega-6 riebalų rūgščių. Keleto tyrimų duomenimis, omega-6 ir nesočiųjų riebalų, randamų kai kuriuose margarinuose ir kepiniuose, vartojimas gali pabloginti astma sergančiųjų sveikatą. Ryšium su tuo, jog jie padidina širdies ligų riziką, bet kuriuo atveju tai tik antra priežastis, dėl kurios vertėtų sumažinti jų kiekį valgant.

Ar šie patarimai padės Jums? Garantuoti negalima. Bet tol, kol nežinosime kurie tiksliai vitaminai, mineralai ir antioksidantai galėtų padėti sergantiesiems astma, nėra priežasties kodėl nereiktų dažniau valgyti vaisių, daržovių ir (saikingai) sveikus riebalus.

Kas daro įtaką bronchų astmos simptomams?

Teisingas ar blogas maistas nėra vienintelis astmos kaltininkas. Štai keletas pavyzdžių:

Didelio kaloringumo dieta

Jei valgote daugiau kalorijų nei sudeginate, jums didėja svoris. Tai nėra gerai ne tik Jūsų bendrai savijautai, bet šis faktas ypatingai kenkia jūsų astmai. Žmonės, kurie yra nutukę, dažniau linkę į astmos paūmėjimus, vartoja daugiau vaistų ir nėra tokie darbingi kaip žmonės, turintys normalų svorį.

Alergija maisto produktams

Daugelis žmonių skundžiasi maisto netoleravimu (tokiu kaip laktozės netoleravimas), bet tai nėra tikroji alergija ir ji kartais apsunkina astmą. Tik apie 2 proc. sergančių astma suaugusiųjų yra alergiški pieno, kiaušinių produktams, jūros gėrybėms, riešutams ar kitiems produktams. Tačiau šiems žmonėms net ir menkiausias alergeno kiekis gali būti pavojingas gyvybei, nes gali sukelti anafilaksinę reakciją, taip pat iššaukti broncho spazmus, reikalaujančius skubios medicinos pagalbos.

Alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė teigia, jog nėra jokių įrodymų netgi tokiai mažai pacientų grupei, kad visiškas pieno produktų eliminavimas iš dietos padės astmos kontrolei. „Tai tėra mitas, kuris gali privesti iki osteoporozės, ypač tuos žmones, kurie turi reguliariai vartoti kortikosteroidus norintiems kontroliuoti astmą“, – tikina J. Kudzytė.

Astma sergantiesiems asmenims vertėtų būti atsargiems net aplinkoje esantiems alergenams. „Pavyzdžiui, termiškai apdorojant (kepant, verdant, troškinant) žuvį ir jūros gėrybes, pasklidęs lakus baltymas gali provokuoti dusulį astma sergantiems žmonėms. Daugiabutyje vienam kaimynui kepant žuvį kitame bute vaikas gali pradėti dusti, – apie klastingus atvejus pasakoja docentė. – Lupant citrusinius vaisius į aplinką sklinda daug eterinių aliejų, kurie taip pat gali išprovokuoti dusulį šalia esantiems astmatikams“.

Maisto priedų netoleravimas

„Sulfitai, kurie naudojami produktų šviežumui išlaikyti ir pelėsio augimo sustabdymui kai kuriems sergantiems astma žmonėms gali sukelti trumpalaikius šios ligos simptomus. Sulfitai gali skleisti sieros dioksidą, kuris dirgina plaučius. Jau kuris laikas JAV švieži vaisiai ir daržovės neapdorojami sulfitais. Tačiau jie yra vis dar naudojami apdirbtame maiste ir taip pat gali būti aptinkami prieskoniuose, džiovintuose vaisiuose, konservuotose daržovėse, vynuose ir kt. maisto produktuose“, – tvirtina „tikraiBe.lt“ įkūrėja Laima Čigriejūtė Vitkauskienė, padedanti šeimininkauti alergiškų žmonių virtuvėje.

Pati būdama alergiška bei augindama atopiniu dermatitu sergančią dukrelę moteris studijavo įvairių ligų aprašymus, mokslininkų tyrimus kol, nutarusi pasidalinti savo patirtimi, atidarė parduotuvę, siūlančią alergijoms bei kitoms dietoms draugiškus produktus.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Iki 70% visų sergančiųjų astma taip pat turi GERL (skrandžio rūgšties refliuksas), kas gali dar labiau pabloginti astmos kontrolę. Kai kuriais atvejais GERL nebūdingi įprasti rėmens simptomai. „Viršsvorio panaikinimas dažnai rekomenduojamas nustačius GERL. Taip pat siūloma atsisakyti alkoholio, kofeino ir kitų GERL provokuojančių maisto produktų. Taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą, – pataria docentė J. Kudzytė. – Jei skundžiatės GERL, jums gali prireikti medikamentinės pagalbos“.

Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, visų pirma rekomenduotume pasitarti su jus gydančiu gydytoju ar pulmonologu. Įvertinęs Jūsų astmos būklę (bendros Jūsų organizmo būklės ir astmos formos bei sunkumo laipsnio įvertinimas), gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų kaip pagerinti Jūsų dietą.

*Parengta remiantis įvairiais užsienio literatūros šaltiniais ir konsultuojantis su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Vaikų ligų klinikos alergologe – pulmonologe doc. Jolanta Kudzyte.

Ligita Šoliūnienė

Atsižvelgusi į studentų prašymus, Kauno miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą eksperimento tvarka pakoreguoti naktinių 13N, 14N troleibusų ir 37N autobusų maršrutų darbo režimą. Nuo lapkričio mėnesio šie maršrutai dirbo ne tik naktimis į šeštadienį ir sekmadienį, bet ir naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį.

Nepasiteisinus eksperimentui nuo vasario mėnesio bus grįžtama prie įprasto naktinių maršrutų darbo režimo. 13N ir 14N maršrutų troleibusai ir 37N maršruto autobusai važiuos tik naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį.

Nors 13N ir 14N troleibusai nebevažiuos naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį, tačiau eksperimentiniu laikotarpiu pakitusios maršrutų trasos išliks. Šie troleibusai ir toliau užsuks prie Kauno pilies (Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos g., Kauno pilis, Šauklių g., Šv. Gertrūdos g., toliau įprasta trasa).

„Eksperimentas nepasiteisino. Keleivių srautai naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį buvo labai maži. Skirtumas, lyginant su savaitgalio naktimis, buvo akivaizdus. Be to, visi naktiniai maršrutai yra nuostolingi ir tai įvertinus buvo nuspręsta grįžti prie įprastinio naktinių maršrutų darbo režimo.

Tačiau noriu priminti, jog po kiekvienos didesnės šventės ar įvykio mieste, yra organizuojamas specialus papildomas transportas ir miestiečiais visuomet apie tai yra informuojami. Be to, po kiekvieno renginio „Žalgirio“ arenoje, važiuoja specialieji autobusai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Įsivyravus šaltiems, bet saulėtiems orams, ant stogų kraštų formuojasi varvekliai. Krisdami žemyn jie gali sunkiai sužaloti praeivius. Pastatų savininkai ir prižiūrėtojai raginami imtis saugumo priemonių – pašalinti varveklius bei ledo sankaupas stogų pakraščiuose. Prieš pradedant darbus, pavojingas zonas būtina aptverti juostomis.

„Kol kas didelio pavojaus nėra, tačiau norime priminti, kad žmonės būtų budrūs. Šildant saulei, varvekliai gali susiformuoti ir nusistovėjus žemai oro temperatūrai“, – perspėjo Savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Sigitas Kubilius.

Šalinant pavojingai kabančius varveklius ar ledo sankaupas, paprastai naudojami keltuvai arba į pagalbą kviečiama priešgaisrinė tarnyba. Pasak S. Kubiliaus, dabar yra pats laikas apsispręsti, kokių priemonių reikės imtis, kad būtų užtikrintas praeivių saugumas.

Kauno miesto savivaldybė primena, kad už varveklių pašalinimą atsakingi patys pastatų savininkai, naudotojai ir pastatus administruojančios įmonės.

Joje eksponuojamos fotografijos, įamžinusios karinį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Fiksuoti dviejų valstybių konfliktą A. Morozovas išvyko 2008 m. ir tai buvo pirmoji fotografo patirtis karo zonoje. Šios kelionės metu autorius sukūrė keletą reportažų, pasakojančių apie konkrečius įvykius ir atskleidžiančius žmonių asmenines istorijas, kurias tarpusavyje sieja bendras tarpvalstybinio karinio konflikto kontekstas.

VDU Menų fakulteto absolventas A. Morozovas jau penkerius metus bedradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio naujienų agentūromis, bei spaudos leidiniais. Jo fotografijos publikuotos The Guardian, The Times, Newsweek, TheStar, Boston Tribute, ParisMatch, Dailymail, ScotichMail. Už šias fotografijas 2009 m. jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos metų apdovanojimą „auksinis kadras”.

Paroda galerijoje veiks iki vasario 24 dienos.

Organizatorių informacija

Nuo 2000-ųjų iki 2006 m. gegužės 1 d. Kauno miesto savivaldybė kaupė lėšas daugiabučių namų liftams modernizuoti ar rekonstruoti specialioje sąskaitoje. Už joje sukauptas lėšas buvo atnaujinami liftai pagal tam tikrus liftų modernizavimo planus eilės tvarka. Nuo 2000 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. iš šių lėšų 54 Kauno mieste esančiuose namuose buvo atnaujinti 99 liftai (už 7,23 mln. Lt).

Tačiau 2006-aisiais įstatymiškai pasikeitė kaupiamųjų lėšų rinkimo tvarka, kuri leido liftų atnaujinimo lėšas kaupti tik į administratorių atidarytas administruojamų namų kaupiamąsias arba daugiabučių namų savininkų bendrijų banko sąskaitas. Taip atsakomybė už lėšų tikslingą naudojimą buvo perduota daugiabučių namų priežiūros administratoriams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir patiems namų gyventojams.

Daugiabučius namus administruojančiose įmonėse nuo 2006-ųjų sukaupta daugiau nei 3,2 mln. Lt. Tačiau visa ši suma išskaidyta į atskirų namų sąskaitas, kuriose lėšų nėra sukaupta tiek, kad jų pakaktų liftui modernizuoti ar rekonstruoti. Tuo tarpu yra daugiabučių, kuriuose liftų eksploatacinės galimybės pasiekė kritinę ribą, todėl juos būtina kuo greičiau atnaujinti.

Pridėjus tas lėšas, kurias atskirų daugiabučių gyventojai kaupė iki 2006-ųjų, jų liftų modernizavimui lėšų užtektų arba trūktų palyginti nedaug. Bet šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis tesiekia 12,8 tūkst. Lt, o teisinio mechanizmo, kaip grąžinti kitų namų liftams modernizuoti panaudotas lėšas, iki šiol nebuvo.

Siekdama pateisinti gyventojų teisėtus lūkesčius ir interesus, Taryba nusprendė surinkti lėšas iš tų namų, kuriuose jau yra atlikta liftų modernizacija ar rekonstrukcija panaudojant minėtoje sąskaitoje kauptas lėšas ir grąžinti jas tų namų gyventojams, kurių sukauptos lėšos buvo panaudotos finansuojant liftų modernizavimo darbus.

Patvirtinus lėšų grąžinimo tvarką, penkiasdešimt keturių namų, kuriuose liftai buvo modernizuoti ar rekonstruoti, savininkai turės kas mėnesį pervesti į Savivaldybės sąskaitą nustatytą kaupiamųjų įmokų dydį, kol bus padengtos skolintos lėšos.

„Pagaliau pajudės ledai ir toliau bus tęsiamas daugiabučių namų liftų atnaujinimo procesas, kuris 2007 rugsėjo mėnesį sustojo dėl nesutvarkytos liftų atnaujinimo lėšų administravimo teisinės bazės“, – šio sprendimo nauda neabejojo ir Miesto ūkio komiteto narys Vygandas Gudėnas.

Į Savivaldybės specialiąją sąskaitą liftams modernizuoti ar rekonstruoti grąžintos lėšos bus pervestos į atitinkamų administratorių ar bendrijų atidarytas kiekvieno namo, kuriam reikia grąžinti lėšas, kaupiamųjų lėšų sąskaitas. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis siekia 12,8 tūkst. Lt. Tuo tarpu daugiabučius namus administruojančiose įmonėse yra sukaupta virš 3,2 mln. Lt.

„Šis kilimo ir tūpimo tako elementas yra garantas aviakompanijai, kad orlaivio kapitonui nusileidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąlygos nesutrukdys keleiviams pasiekti kelionės tikslą“, – teigė Kauno oro uosto Aerodromo operacijų vadovas Artūras Stankevičius.

„Dauguma aviakompanijų renkantis oro uostą, šią techninę charakteristiką įvardina kaip vieną svarbiausių, todėl nauja tako ir navigacinė įranga yra ne tik nauda keleiviams, bet ir didesnis Kauno oro uosto patrauklumas oro transporto įmonėms“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Civilinės aviacijos administracija (CAA) pripažino Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo taką tinkamu naudoti pagal II kategorijos tiksliojo artėjimo tūpti procedūras ir išdavė Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą. Oro uostų kilimo ir tūpimo takai gali būti įrengti pagal 3 skirtingas tiksliojo artėjimo tūpti kategorijas. Aukštesnės kaip CAT II kategorijos neturi nė vieno Baltijos šalių oro uosto kilimo ir tūpimo takas.

Praėjusiais metais Kauno oro uostas įrodė esantis patikima alternatyva regione esant nepalankioms oro sąlygoms – priėmė 32 iš kitų oro uostų nukreiptus lėktuvus, 18 jų iš Rygos, 13 iš Vilniaus oro uosto.

Kauno oro uoste 2009 m. buvo dvigubai išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, įrengtas naujas magistralinis orlaivių riedėjimo takas, atnaujinta kilimo ir tūpimo tako danga, pasiektas didelis dangos stiprumas, tinkantis netgi didiesiems „Boeing 747“ lėktuvams.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno aerouosto informacija

Mokyklų tinklo pertvarka vyksta jau keletą metų. Pertvarkant švietimo sistemą Kaune, atsižvelgiama į mokinių skaičių mokyklose, mokymo kokybę ir finansus.

Siekiama, kad mokiniai kokybišką bendrąjį išsilavinimą galėtų įgyti kuo arčiau savo namų, tačiau stebima mokinių skaičiaus kaita. Pertvarkos planas parengtas taip, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų nors viena pradinė mokykla, progimnazija ir gimnazija (pagal gyventojų skaičių gali būti/yra ir daugiau). Šis Švietimo tinklo pertvarkos planas buvo rengiamas pusę metų.

„Atsižvelgta į valstybės nurodytus ugdymo standartus, buvo laikomasi teisės aktų ir absoliutaus teisingumo. Viską suderinti yra sunku, tačiau stengėmės, daug diskutavome, svarstėme“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto narys Algimantas Kurlavičius.

Kauno mieste yra keli mikrorajonai, kurie yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Tuose mikrorajonuose paprastai yra viena mokykla, kurioje mokosi ir pradinukai, ir aukštesniųjų klasių mokiniai.

„Tokių mokyklų mokinių tėvai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę ir pageidavo, kad šiose vietovėse išliktų mokyklos, kuriose mokiniai galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Loreta Kekienė.

Labiausiai nuo miesto centro yra nutolusios dvi bendrojo lavinimo mokyklos – Palemono ir Šv. Kazimiero vidurinė mokykla, esanti Sargėnuose. Pirmąją nuo miesto skiria geležinkelis, o antrąją – autostrada, todėl mokiniams atvykti į artimiausias arba centre esančias mokyklas yra sunkoka.

Tą priminė ir miesto tarybos narys Kazimieras Nausėda. Jeigu šiuose mikrorajonuose neliktų vidurinių mokyklų, tuomet mokiniams reikėtų labai anksti išvykti iš namų, jie negalėtų lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimų, sporto treniruočių ir t. t. Be to, labai svarbus klausimas yra mokinių saugumas.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, miesto tarybos nariai pritarė, kad Palemono ir Šv. Kazimiero mokykloms būtų suteiktas pakraščio mokyklų statusas.

Miesto taryba tokio statuso suteikti negali, jį suteikia tik Vyriausybė, todėl miesto taryba įpareigojo merą Andrių Kupčinską atskiru raštu kreiptis į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos vidurinei mokyklai.

Nors iš Aleksoto atvykti į centre esančias mokyklas yra ne taip sudėtinga, negu iš Sargėnų ir Palemono, tačiau Aleksoto seniūnijoje neliktų nė vienos mokyklos, kurioje būtų galima įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, Aleksotą nuo miesto centro skiria Nemunas, šiame mikrorajone važiuoja palyginti mažai viešojo transporto, todėl susisiekimas su miesto centru prastesnis.

„Visos trys mokyklos – Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos, dėl kurių bus kreiptasi į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo, ateityje turės siekti gimnazijos statuso“, – sakė Švietimo ir kultūros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Iš posėdyje dalyvavusių 40 tarybos narių už K. Kriščiūno atleidimą balsavo 38 nariai, 2 tarybos nariai balsavime nedalyvavo.

Atleistam vicemerui K. Kriščiūnui savivaldybės administracija turės sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vasario 6-12 dienomis Japonijoje vyks 63-asias kasmetinis Saporo sniego festivalis. Vienas iš pagrindinių festivalio renginių – 39-ąjį kartą organizuojamas tarptautinis sniego skulptūrų konkursas. Šiame konkurse tradiciškai dalyvaus ir trijų kauniečių skulptorių – Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio – komanda, kuri jau keletą metų iš eilės garsina ne tik Kauno, bet ir Lietuvos vardą.

Šįmet kauniečiai kurs skulptūrą, pavadintą „Grožis yra trapus“. Pagrindinė kūrinio idėja, pasak jos autorių, yra kalbėti apie visų mūsų namus – Žemės planetos stebuklą, jame egzistuojantį grožio trapumą bei jo išsaugojimą.

„Mūsų pasaulis yra didelis visatos stebuklas. Žemė yra begalinis aruodas, kuris savyje talpina nesuskaičiuojamą formų bei spalvų įvairovę. Pasaulio grožis yra neišsemiamas, tačiau tuo pačiu labai trapus ir laikinas dėl žmonių veiklos. Mes stovime ant bedugnės krašto, kuomet nėra kur trauktis toliau. Turime prisiimti didžiulę atsakomybę už tai ką mes darome ir išsaugoti visą grožį, kurį mums dovanoja pasaulis“, – kūrinio koncepciją keliais sakiniais pristatė T. Petreikis.

Lietuvos delegacijos Saporo sniego festivalyje dalyvauja jau 10 metų. 2003-iais buvo sutarta dėl glaudesnio Kauno ir Saporo miestų bendradarbiavimo. Nuo tada Japonijos sniego festivalyje Lietuvai atstovauja kauniečiai, pastaraisiais metais namo negrįžtantys be apdovanojimų. 2009 m. konkurso metu skulptoriai nusileido tik Tailando komandai. Tuo tarpu pernai kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo pripažintas geriausiu.

Saporo mieste vykstantis ledo skulptūrų festivalis yra vienas spalvingiausių ir įdomiausių žiemos renginių Japonijoje. Čia kasmet per porą savaičių apsilanko ir konkurse eksponuojamas skulptūras apžiūri keli milijonai lankytojų iš viso pasaulio, o skulptūras iš ledo kuria žymiausi pasaulio skulptoriai.

Iš pagamintų pramonės produktų bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 7,8 procento padidėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 0,7 procento – rafinuotų naftos produktų, 6 procentais – popieriaus ir popieriaus gaminių kainos bei 1,1 procento sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 2,4 procento – medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, kainos.

Taip pat bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo 20 procentų atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcijos, 3,7 procento – žemės ūkio produktų atpigimas.

Didžiausią įtaką bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui padarė 1,3 procento žalios naftos ir 2,5 procento gamtinių dujų pabrangimas ir 2,5 procento kitų kasybos ir karjerų eksploatavimo produktų atpigimas. Iš pagamintų pramonės produktų šiam pokyčiui įtakos turėjo 2,4 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų ir 1,2 procento – drabužių bei 1,9 procento sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 1,4 procento – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių kainos.

Per metus (2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn.) iš eksportuotų prekių daugiausia pabrango žalia nafta – 34,4 procento, rafinuoti naftos produktai – 25,6, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 21,8, chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai – 16,6, o atpigo atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija – 13,4 procento.

Per metus iš importuotų prekių daugiausia pabrango rafinuoti naftos produktai – 32,4 procento, žalia nafta ir gamtinės dujos – 31,7, kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 26,4, o atpigo miškininkystės, medienos ruošos produktai – 7,9, tabako gaminiai – 7,7, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 3,8 procento.

Iki šių metų pabaigos ketinama rekonstruoti minėtų gatvių važiuojamųjų dalių asfaltbetonio dangą, įrengti lietaus nuotekų tinklus, gatvių apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių taką, autobusų apsisukimo aikštelę, šaligatvį.

Raudondvario seniūnijos Pilies, Didžiosios, Didvyrių gatvės yra svarbios strategiškai ir vienos iš pagrindinių gatvių Raudondvario kaime. Gatvėmis vyksta intensyvus transporto ir vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų judėjimas. Pilies gatvė veda į Raudondvario pilies rūmus, Instituto gatvę, kurioje yra LŽŪU Inžinerijos institutas.

Didžiojoje gatvėje veikia ambulatorija, A. ir A. Kriauzų mokykla-darželis, Didžiosios ir Atgimimo gatvių sankryžoje – Raudondvario gimnazija. Didvyrių gatve iš krašto kelio Raudondvaris – Vilkija patenkama į naujai formuojamą kvartalą, gamybines, komercines patalpas.

Vykdant projektą bus rekonstruota 2,1 kilometro gatvių. Dėl pagerėjusių eismo sąlygų gyventojams sutrumpės kelionės laikas Pilies, Didžiosios, Didvyrių gatvėse, o įrengus šaligatvius, padidės pėsčiųjų eismo saugumas.

Vasarą pakeistas, bet neapšiltintas vandentiekio vamzdis ar išdužęs rūsio langas, nusistovėjus neigiamai oro temperatūrai, gyventojams gali sukelti daug rūpesčių ir nemenkų piniginių išlaidų.

„Kol kas žiema švelni, tačiau žmonėms nereikėtų pamiršti apžiūrėti patalpas, kuriose yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, kur įrengti vandens skaitikliai. Šaltu oru avarijos priežastimi dažnai tampa išmuštas rūsio langas, nesandariai uždarytos durys, neapšiltinti vamzdžiai“, – perspėjo UAB „Kauno vandenys“ vyriausiasis specialistas Algirdas Krivickas.

Šalčiui ypač jautrūs vandens apskaitos prietaisai. Patalpoje, kur įrengti vandens skaitikliai, oro temperatūrai nukritus vos kelis laipsnius žemiau nulio, prietaisai sugenda nepataisomai. Pasak UAB „Kauno vandenys“ Tinklų cecho viršininko Vytauto Rudžio, tuomet gyventojams tenka keisti ne tik skaitiklį.

„Trūkus ventiliams ar vamzdžiams, į rūsius pasipylęs vanduo gali sugadinti ten laikomą turtą, namuose kurį laiką tenka verstis be vandens, o dar prisideda ir avarijos likvidavimo bei remonto išlaidos. Todėl žmonėms norime priminti, kad išvengti avarijų galima apšiltinus vamzdžius ir sandariai uždarius patalpas“, – teigė V. Rudys.

Įvykus avarijai lauko vandentiekio tinkle, visą parą galima kreiptis į bendrovės avarinę tarnybą tel. 31 35 92.

Seminaro tikslas – supažindinti visuomenę su ekologiškais ir natūraliais produktais, atskleisti jų gerąsias savybes ir naudą, taip pat išmokti tinkamai juos pasirinkti. Seminarą ves patyrę šios srities specialistai: J. Butiškienė ir R. Butkevičiūtė.

Jūratė Butiškienė susidomėjusi sveika gyvensena ir natūraliomis kosmetikos priemonėmis įkūrė UAB „Juara“. Nuo 2004 m. įmonė specializuojasi natūralios ir ekologiškos kosmetikos gamyboje ir platinime, taip pat atstovauja daugiau nei 20 ekologiškos ir natūralios kosmetikos prekinių ženklų.

Reda Butkevičiūtė – „Ekoagros“ Kauno III sertifikavimo skyriaus vadovė. „Ekoagros“ garsėja ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimu bei kontrole. Všį „Ekoagros“ sertifikuoja ekologinę augalininkystę, ekologinę gyvulininkystę, ekologinę bitininkystę ir kt.

Seminaro metu bus pateikiama informacija, kaip atskirti, tinkamai pasirinkti natūralų ir ekologišką produktą, kokia jų nauda ir gerosios savybės.

Junior Chamber International (JCI) – tai trečia didžiausia visuomeninė organizacija pasaulyje. JCI įkurta prieš daugiau kaip 80 metų. JCI nariai – jauni ir iniciatyvūs 18-40 metų įvairių sričių profesionalai. JCI misija – suteikti jauniems žmonėms tobulėjimo galimybes, būtinas teigiamiems pokyčiams kurti.

Europe Direct Kaunas priklauso 10 Europos informacijos centrų – Europe Direct Lietuvoje – ir 484 Europos Sąjungoje tinklui, teikia nemokamą informaciją apie ES, ES politikas, institucijas ir Lietuvos integraciją į ES tiesiogiai ir organizuodami renginius.

„Žaliasis projektas Europai“ skirtas visiems jauniems, aktyviems, neabejingiems ekologijai žmonėms. Projekto organizatoriai ir savanoriai rengia atvirus, nemokamus seminarus Kaune ir Vilniuje, veda „Žaliasias pamokas” mokyklose ir organizuoja sportinį renginį – „Žalioji nuotykių trasa“.

Visus susidomėjusius kviečiame atvykti ir sudalyvauti seminare „Ekologiškas ir natūralus produktas – koks jis?“. Seminaras nemokamas.

Registracija į seminarą čia.

Organizatorių informacija

Už aukštus pasiekimus tarptautinėse varžybose pirmadienio popietę moksleivį pasveikino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kauno Senamiesčio progimnazijoje besimokantis L. Vaitkevičius šiuo metu yra vienintelis lietuvis, užsiimantis šia sporto šaka ir dalyvaujantis varžybose, į kurias susirenka sportininkai iš viso pasaulio. Praėjusių metų pavasarį Lenkijoje jis pagerino visus Lietuvos rekordus, o rudenį Taline vykusių varžybų trijose rungtyse užėmė trečiąsias vietas.

Dabar L. Vaitkevičius ruošiasi startuoti Vokietijoje vyksiančiose „Hessen Open 2012“ varžybose. Paremdama jaunąjį sportininką, miesto savivaldybė skirs lėšų kelionės ir viešbučio išlaidoms apmokėti.

„Pirmosios tokios varžybos pasaulyje pradėtos rengti maždaug 2003 metais. Iš pradžių jas žiūrėdavau internete. 2007 metais pirmą kartą Lietuvai atstovavo studentas iš Vilniaus. Vėliau ilgą laiką niekas nebedalyvavo. Tai ir paskatino pačiam atstovauti savo šaliai“, – prisipažįsta moksleivis, savo dalyvavimu stebinantis ne vieną užsienio sportininką.

Rubiko kubo varžybose sportininkai varžosi keliose rungtyse. Tai priklauso nuo kubo dydžio ir ypatumų. L. Vaitkevičius apgailestauja, kad varžybose naudojamų kubų Lietuvoje nėra ir juos tenka siųstis iš Amerikos. Varžybų dalyviai dėlioja kubus viena ranka, užrištomis akimis ar net pėdomis. Pastarosios rungties pasaulio rekordas – per 30 sekundžių sudėtas vienas kubas.

Ši sporto šaka pasaulyje tampa vis populiaresnė. Išmėginti loginio mąstymo, rankų ir net pėdų miklumo suvažiuoja įvairaus amžiaus žmonės – nuo moksleivių iki senjorų.

„Per pamokas kubo tikrai nesukinėju. Treniruojuosi per pertraukas, po pamokų namuose“, – pasakoja moksleivis. Jį kelionėse lydinti mama pastebi, kad žmonės, dėliojantys kubus, net bendraudami jų nepaleidžia iš rankų.

Susitikimo su miesto vadovu metu jaunasis sportininkas pasidalijo planais kurti Rubiko kubo žaidėjų būrelį. Moksleivių techninės kūrybos centras jau skyrė patalpas treniruotėms. Tai bus pirmas šalyje Rubiko kubo sporto būrelis. Entuziastų iniciatyva jau sukurta grupė socialiniame tinkle „Facebook“.

14.30 val. dėl krintančio sniego susidarius pavojingoms eismo sąlygoms, vėl buvo duotas nurodymas į gatves išsiųsti druskos barstytuvus. Iš viso į gatves išvažiavo dešimt sunkvežimių su druskos barstymo įranga.

„Iki pietų druskos mišinys gatvėse, kuris buvo išbarstytas ryte, atliko savo darbą ir važiuojamoji dalis nebuvo slidi. Po pietų, kuomet sniegas padengė kelius ir ryte išbarstytas mišinys nebeveikė, buvo išsiųsti druskos barstytuvai“, – teigė „Kauno švaros“ Miesto valymo skyriaus viršininkas Vytas Bancevičius.

Primename, kad nuo šių metų pradžios kauniečiai internetu gali visą parą stebėti, kaip valomos miesto gatvės. Paspaudę aktyvią nuorodą, būsite nukreipti į interaktyvų žemėlapį, kuriame galima stebėti, kokias gatves valo ar barsto bendrovės „Kauno švara“ mašinos.

Atlikėjai: Lionginas Čiapas (fleita), Loreta Haidari (fortepijonas), Inga Raginienė (klasikinė gitara).

Programoje: J. S. Bacho, M. Blavet, J. Galles, Ph. Gaubert, O. Kiseliovo, M. Th. Paradis, D. Reis, E. Satie, D. Scarlatti kūriniai.

Koncerto programoje – iškili italų, prancūzų, vokiečių baroko, romantizmo ir XX amžiaus kamerinė muzika, išsiskirianti muzikinės minties kilnumu, intymumu ir subtilumu, melodiniu savitumu ir išraiškingumu, kompozicijų žanrų, formų įvairove ir darna.

Šiai gražiai, švelniai muzikai perteikti padės ir išraiškingi, koncerto instrumentai – fleita, klasikinė gitara, fortepijonas, profesionalių atlikėjų rankose įgaunantys žmogiškąją gyvybę ir galimybę jausmų kalba bendrauti su žmonėmis.

Fleitininkas Lionginas Čiapas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, išugdęs daugelį šalies ir tarptautinių konkursų laureatų, mokęs juos nuo pirmųjų žingsnių iki aukščiausių studijų pakopų.

Dėstė fleitos specialybę Alžyro nacionaliniame muzikos institute(1979-1983), buvo konkursų vertinimo komisijų nariu Lietuvoje ir užsienyje. Yra parašęs metodinių darbų, straipsnių, redagavo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius fleitai. 1983-1987 m. vadovavo valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui „Trimitas“.

Kaip fleitininkas koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Alžyre, grojo solo su Kauno, Panevėžio kameriniais orkestrais. 1972-1979 m. grojo savo paties įkurtame Kauno senosios muzikos ansamblyje. Pirmasis atliko L. Bechichi, P. Fledžinsko, G. Savinienės, V. Švedo, G. Urbonavičiaus kūrinius fleitai.

Pastaruoju metu L.Čiapas, derindamas pedagoginę ir atlikėjo veiklas kasmet surengia po keletą solinių koncertų, aktyviai bendradarbiauja su anglų ir prancūzų fleitos atlikėjais bei pedagogais, yra Didžiosios Britanijos fleitininkų sąjungos narys.

Gitaristė Inga Raginienė 1994 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Juliaus Kurausko gitaros klasę, o 1999 m. – LMTA magistrantūrą. Tobulinosi prof. Aleksandro Frauči meistriškumo kursuose. 1992 m. dalyvavo gitarų kvartetų konkurse Fiolklingene (Vokietija) ir kartu su gitarų kvartetu „Motus Rekto“ laimėjo antrą vietą bei specialų prizą už geriausiai atliktą privalomą programą.

Šiuo metu I. Raginienė dirba LMTA Kauno fakultete, J.Gruodžio konservatorijoje, Kauno 1-oje muzikos mokykloje. Yra parengusi ne vieną tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatą.

Pianistė Loreta Haidari baigė Peterburgo N.A.Rimskio-Korsakovo konservatoriją, nuo 1985m. yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertmeisterė. Akompanuodama smuikininkams, altistams, fleitininkams ir kitiems instrumentalistams, ji nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose ir prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje.

Koncertuoja su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu, nuo 2005 m. skambina klavesinu jo vadovaujamame ansamblyje „Camerata Klaipėda“.

Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota diplomais ir garbės raštais.

Bilietus galima įsigyti Kauno menininkų namų „Mūzų svetainėje“ (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V 10–13 val., 14–16 val. ir prieš renginį), o taip pat visose TIKETA kasose.

Bilieto kaina 12 Lt (su nuolaida moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia ir turintiems „Daily Card“ nuolaidų kortelę – 8 Lt).

Kauno menininkų namų informacija

Legionierė iš Kanados sužaidė šešerias rungtynes ir savo komandai vidutiniškai, aikštelėje praleisdama beveik po 33 minutes, pelnydavo po 16.1 taško, atlikdavo po 5.3 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 4,2 kamuolio.

Pati krepšininkė džiaugėsi pripažinimu, bet dėkojo savo komandos draugėms.

„Tai buvo didelis netikėtumas, aš to visai nelaukiau. Gavusi naudingiausios II-ojo rato krepšininkės apdovanojimą, labai džiaugiuosi, tačiau, manau, jis priklauso mano komandai, komandos draugėms. Žinote, mūsų komanda yra labai talentinga, visos merginos atlieka didžiulį darbą, negaili perdavimų. Man tiesiog sekasi, kad tie perdavimai mane pasiekia, nes mano vietoje galėjo būti bet kas iš mano komandos“, – sakė C. Pilypaitis.

Pasak rezultatyviausios „VIČI-Aisčių“ žaidėjos, tapti naudingiausia labiau verta yra komandos kapitonė Amanda Kemežys.

„Jeigu man reikėtų išrinkti naudingiausią komandos krepšininkę, ja greičiausiai išrinkčiau Amandą Kemežys. Ji duoda komandai labai daug – ne tik pelno taškus ar atkovoja kamuolius, tačiau atlieka daug mažų dalykų, kurie dažniausiai lieka nepastebėti. Būtent todėl apdovanojimą duočiau Amandai“, – A. Kemežys žaidimą gyrė kanadietė. 

Jau šį trečiadienį, sausio 25 d., Kauno „VIČI-Aistės“ paskutinį kartą šiame sezone savo žiūrovų akivaizdoje kovos dėl pergalės Eurolygos A grupėje. Kauniečių varžovėmis bus Gdynės „Lotos“ (Lenkija) komanda. Dvikovos pradžia – 19 val.

„VIČI-Aisčių“ informacija

M. K. Čiurlionio tiltu ir Europos prospektu nusidrieksiančia trasa dviratininkai mėgėjai apsuks 4 ratus, o profesionalūs sportininkai – 10 ratų, taip įveikdami beveik 80 km distanciją.

Dviratininkų šventę atidarys maratono dalyvių paradas, kurio metu kauniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti savo jėgas ir dviračio greitį, apsukdami vieną trasos ratą. Pirmieji prie starto linijos stos profesionalūs sportininkai. Po jų varžysis dviratininkai mėgėjai – tai daugiausia dalyvių suburianti rungtis.

Maratono organizatoriai – viešųjų įstaigų „Takas“ ir „Dviratai“ atstovai – penktadienį vykusio susitikimo su Kauno meru Andriumi Kupčinsku metu teigė, kad šis renginys jau spėjo išpopuliarėti ir turi gerą vardą.

„Kaunas davė gerą pavyzdį kitiems didiesiems šalies miestams. Jau ir Vilniuje, Šiauliuose pradėti rengti panašūs maratonai. Pernai parinkta trasą labai patiko dalyviams. Buvo puikiai įvertinta kokybiška gatvės danga, saugumas ir gražūs vaizdai. Specialistų nuomone, čia galėtų vykti ir Lietuvos plento dviračių čempionatai, tarptautinės dviračių lenktynės“, – teigė VšĮ „Dviratai“ valdybos narys Linas Vainius.

Remdama dviračių sporto entuziastų iniciatyvą, Kauno savivaldybė sutiko tapti renginio globėja. Pernai vykusiam dviračių maratonui savivaldybė skyrė apie 10 tūkst. litų. Panašią sumą ketinama skirti ir šiais metais.

„Prisimenu, pirmą kartą nė pusšimtis dviratininkų nesusirinko. Tuo tarpu pernai suvažiavo daugiau nei septyni šimtai. Akivaizdu, kad sveiką gyvenseną ir ekologiją propaguojanti sporto šaka mūsų mieste populiari“, – teigė dviratį minti taip pat mėgstantis meras A. Kupčinskas.

Gegužės 13 d. dviračio maratono metu bus ribojamas eismas M. K. Čiurlionio tiltu ir Europos prospektu. Kelio ženklai bei tvarką ir saugumą užtikrinantys kelių policininkai automobilių vairuotojus nukreips kitomis gatvėmis.

Šiame renginių cikle ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjo ir žiūrovo bendravimui, tačiau nėra pamirštamas ir autorinių dainų atlikimas. Ankstesniuose koncertuose žiūrovai jau turėjo galimybę pasiklausyti ir pabendrauti su Kostu Smoriginu ir Andriumi Kaniava.

Pirmuosiuose pasirodymuose netrūko juoko ir rimtų veidų, buvo užduoti ir linksmi, ir labai sudėtingi klausimai, tačiau visi jie buvo nuoširdžiai atsakyti. Tokiu būdu klausytojas galėjo pamatyti ir kitą atlikėjo gyvenimo pusę, prisiliesti prie jo asmeninių išgyvenimų ir pasijuokti iš pasakojamų linksmų istorijų. Tikriausiai tik keletas Kosto Smorigino gerbėjų žinojo, jog jis yra didelis šiuolaikinių technologijų gerbėjas, neįsivaizduojantis gyvenimo be kompiuterio ir išmaniojo telefono.

Andrius Kaniava atsakinėdamas į žiūrovų klausimus atskleidė, jog jis paniškai bijo aukščio ir niekados gyvenime nešoktų parašiutu. Taip pat Andrius paminėjo, kad rudens sezono savo kūryboje netapatina su liūdesiu ir pilkom spalvom, o priešingai, jam šis sezonas yra labiausiai įkvėpiantis ir suteikiantis vilčių bei žadantis žavius ir ypatingus poslinkius gyvenime.

Sausio 26 d., įvyks trečiasis ciklo „Kalbanti muzika“ koncertas, kuriame klausytis ir bendrauti klausytojai kviečiami su rašytoju, režisieriumi ir bardu – Vytautu V. Landsbergiu.

Atlikėjo pasirodymą scenoje niekaip nebūtų galima pavadinti tiesiog koncertu. Savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, jis, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Koncerte „Kalbanti muzika su Vytautu V. Landsbergiu“ atlikėjas dalinsis kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs.

Koncerto metu atlikėjas taip pat bendraus ir atsakinės į klausytojų užduotus klausimus. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakose, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos.

Žmogui sveika pasijuokti ir iš savęs paties bei savo rimtumo. O juk būtent to kartais labai trūksta ir šiuolaikiniams suaugusiems – be visažinio užaugusio žmogaus pozos pažvelgti į savo baimes bei svajones.

Nuoširdžiai ironiškame ir jaukiame koncerte, žiemišką vakarą kviečiame praleiti visą šeimą kartu, sausio 26 d., 19 val., laisvalaikio namuose „Nautilus“ (Savanorių pr. 124, Kaunas).

Bilietai platinami čia.

Organizatorių informacija

LR Energetikos įstatymo nuostatos numato, jog Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojama statyti iki 200 MW galios jėgainė yra valstybinės svarbos energetikos objektas, kuriam būtina parengti plėtros planą.

Suomijos kapitalo kompanijos „Fortum Heat Lietuva“ valdyba š. m. sausio mėnesio pradžioje priėmė sprendimą pradėti rengti jėgainės plėtros planą. Jį baigti ketinama iki š. m. rugsėjo mėnesio. Parengtas naujosios jėgainės plėtros planas tuomet bus pateiktas LR Energetikos ministrui.

„Fortum Heat Lietuva“ LEZ esančiame 5 hektarų sklype ketina statyti kogeneracinę jėgainę, kurios našumas siektų iki 200 MW. Iš jų iki 150 MW sudarytų šiluminė energija, o iki 50 MW – elektros energija.

Pagamintą elektros energiją kompanija planuoja parduoti elektros energijos perdavimo tinklo operatoriui, o šilumą ketina tiekti Kauno miesto ir rajono vartotojams. Naujosios jėgainės statybas ketinama baigti iki 2016 m. Projekto vertė gali siekti iki 200 mln. eurų.

Penktadienį bendrovės „Mokipay Europe“ atstovai susitikime su miesto vadovais aptarė siūlymą mokyklose įdiegti bekontaktę mokėjimo sistemą, kuri turėtų mažinti socialinę atskirtį tarp pasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikų bei užtikrinti efektyvesnį biudžeto lėšų, skirtų socialiai remtinų moksleivių maitinimui, panaudojimą.

Mokyklose siūloma įvesti Mokyklos korteles, kurios leistų tiek socialiai remtiniems, tiek ir visiems kitiems moksleiviams, kuriems į ją pinigus pervestų tėvai, saugiai atsiskaityti mokyklos maitinimosi vietose. Ta pati kortelė taip pat galėtų veikti kaip elektroninė įleidimo priemonė, užtikrinanti tik reikiamų asmenų patekimą į mokyklą.

„Mokyklose veikiančių maitinimo įstaigų maitinimo sąnaudos yra apskaitomos ne pagal faktą, o pagal numatytą biudžetą, dėl to daugelis šių įmonių nenori įsileisti mūsų sistemos. Modernizavus infrastruktūrą, būtų tiksliai ir automatiškai fiksuojamas socialinio maitinimo paslauga pasinaudojusių vaikų skaičius“, – teigė bendrovės „Mokipay Europe“ direktorius Mindaugas Rutkauskas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas „Mokipay“ kortelei, kuri galėtų būti naudojama kaip viešojo transporto e.bilietas. Bendrovės atstovai ketina artimiausiu metu susisiekti su savivaldybės įmone „Autrolis“ ir aptarti šio sumanymo įgyvendinimo galimybes.

„Greičiausiai galėtų būti įgyvendinta idėja dėl viešojo transporto e.bilieto. Po to bus galima kalbėtis ir dėl kitų pasiūlymų, susijusių su švietimo ir ugdymo įstaigomis. Reikės įvertinti, kiek šios sistemos įdiegimas mokyklose galėtų kainuoti ir kokią dalį išlaidų turėtų bei galėtų padengti miesto biudžetas“, – susitikimo metu teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.