Iki šių metų pabaigos ketinama rekonstruoti minėtų gatvių važiuojamųjų dalių asfaltbetonio dangą, įrengti lietaus nuotekų tinklus, gatvių apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių taką, autobusų apsisukimo aikštelę, šaligatvį.

Raudondvario seniūnijos Pilies, Didžiosios, Didvyrių gatvės yra svarbios strategiškai ir vienos iš pagrindinių gatvių Raudondvario kaime. Gatvėmis vyksta intensyvus transporto ir vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų judėjimas. Pilies gatvė veda į Raudondvario pilies rūmus, Instituto gatvę, kurioje yra LŽŪU Inžinerijos institutas.

Didžiojoje gatvėje veikia ambulatorija, A. ir A. Kriauzų mokykla-darželis, Didžiosios ir Atgimimo gatvių sankryžoje – Raudondvario gimnazija. Didvyrių gatve iš krašto kelio Raudondvaris – Vilkija patenkama į naujai formuojamą kvartalą, gamybines, komercines patalpas.

Vykdant projektą bus rekonstruota 2,1 kilometro gatvių. Dėl pagerėjusių eismo sąlygų gyventojams sutrumpės kelionės laikas Pilies, Didžiosios, Didvyrių gatvėse, o įrengus šaligatvius, padidės pėsčiųjų eismo saugumas.

vienišiems suaugusiems asmenims, turintiems negalią;

vienišiems senyvo amžiaus asmenims, turintiems negalią;

senyvo amžiaus ar suaugusių asmenų, turinčių negalią, šeimoms, kai artimieji dėl objektyvių priežasčių jomis negali rūpintis;

kitiems asmenims ir šeimoms (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekusiems asmenims), surašius buities sąlygų tyrimo aktą.

Asmeniui nemokamai dušo paslauga teikiama kartą per mėnesį, jeigu asmens pajamos neviršija dvigubo valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 700,00 Lt. Mokant ne visą kainą ar visą kainą, dušo paslauga teikiama iki 4 kartų per mėnesį. 1 karto kaina – 5,00 Lt.

Asmenys, pageidaujantys gauti dušo paslaugą, turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių.

„Artimiausiu metu atliksime viešųjų pirkimų procedūrą konteineriams įsigyti, išdalinsime juos individualių valdų savininkams, patvirtinsime pakuočių surinkimo iš gyvenamųjų individualių namų kvartalų tvarką ir grafikus, apie tai informuosime gyventojus. Tikimės, kad tai padės Kauno rajonui tapti dar švaresniu ir tvarkingesniu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Šlapikas.

Jis pabrėžė, kad pakuočių atliekų surinkimo ir jų tolesnio tvarkymo kaštai nebus įtraukti į gyventojų mokamą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą. Taigi, Kauno rajono gyventojai bus ne tik skatinami rūšiuoti atliekas, bet ir tam sudarytos didesnės galimybės.

Konteinerinė pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema – viena dažniausiai taikomų pakuočių atliekų surinkimo sistemų, kai atliekas namų ūkiai, bendrijos bei įmonės kaupia specialiuose konteineriuose, dėžėse ar maišuose, kurios reguliariai ištuštinamos ir išvežamos atliekų surinkimui skirtais sunkvežimiais.

Lietuvoje veikianti konteinerinė pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema iš gyventojų veikia palyginti neseniai, šalyje dar nėra galutinai susiformavę rūšiavimo įpročiai. Paskaičiuota, kad Lietuvoje surūšiuojama maždaug 20-30 proc. visų pakuočių atliekų. Dėl to šalyje veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema dažnai įvardijama kaip neefektyvi, ją būtina tobulinti. Didžiausia problema, su kuria susiduriama – šalyje trūksta specialių rūšiavimui skirtų konteinerių.

Nešdami mirą, smilkalus ir auksą visiems aplankytiesiems Išminčiai linkėjo sveikatos, ramybės ir visokeriopų lobių, sėkmingo verslo, turtingų metų. Jų dovanotas auksas simbolizuoja pagarbą karaliui, smilkalai – pagarbą Dievui, mira – kaip dovana mirtingajam. Tai ne vien atsisveikinimas su nupuoštomis eglutėmis, bet kartu ir kalėdinio laikotarpio pabaigos akcentas. Visose aplankytose įmonėse, organizacijose Trys Karaliai buvo sutikti su džiaugsmu ir pagarba.

Vakare Trys Karaliai savo vaikštynes užbaigė Vilkijos kultūros centre, žemės ūkio mokyklos iškilmių salėje, kur miesto įmonių, organizacijų ir Vilkijos bendruomenės kolektyvų nariai šventė kalėdinių švenčių pabaigą. Čia linksmai visus sutiko kaimo kapela „Vilkynė“, šoko moterų linijinių šokių kolektyvas „Skrajūnė“ ir Kauno sportinių šokių „Santaka“ šokėjai Akvilė ir Martynas, dainavo moterų vokalinis ansamblis „Fantazija“, Mantas Bartuševičius , Andžela Mickutė, rusiškus romansus – Gražina Semiochinienė.

Šie kostiumai dėvimi reaguojant į teroristines transporto atakas, „purvinų bombų“ incidentus ar suimant įtariamuosius, nelegaliai gabenančius pavojingas medžiagas. Tokia apranga būtina dirbant užterštoje teritorijoje, kurioje kyla staigus pavojus sveikatai ir gyvybei.

Naudotis apsauginiais kostiumais išmokyta daugiau kaip 100 Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų. Apranga padės specialiajam policijos padaliniui įgyvendinti savo tikslus saugant visuomenę nuo neteisėtos kontrabandos arba terorizmo aktų, kurių metu naudojamos cheminės, biologinės, radioaktyvios ir branduolinės medžiagos.

Specialią aprangą policija įsigijo už Išorės sienų fondo (ISF) 2009 m. programos lėšas, skirtas Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui. Specialiai Lietuvai sukurta tranzito schema užtikrina supaprastintą Rusijos piliečių sausumos tranzitą tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos federacijos dalių ir yra 100 proc. finansuojama ISF lėšomis.

Tikrina tranzitinius traukinius

„Jeigu tranzitiniame traukinyje sulauktume grąsinimo ar išpuolio – mes turime būti visada pasiruošę. Kaliningrado sritis yra militarizuota, todėl dalis pavojingų medžiagų gali būti vežamos per Lietuvą. Be to, tranzitiniuose traukiniuose pasitaiko kontrabandos gabenimo atvejų.

„Aro“ pareigūnai vieninteliai Lietuvoje reaguoja į iškilusius šio pobūdžio incidentus. Nors turime robotus, bet pareigūnų veiksmai įtariamai pavojingose vietose taip pat būtini“, – aiškina Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado pavaduotojas Aloyzas Mickus.

Lengvatinėmis sąlygomis per Lietuvą traukiniai kursuoja tarp Kaliningrado ir šių Rusijos miestų: Maskvos, Sankt Peterburgo, prie Juodosios jūros esančio Alderio ir vasaros laikotarpiu – Čeliabinsko.

Nors sveikatai ar gyvybei pavojingų išpuolių juose pasitaiko retai, „Aro“ pareigūnams svarbi terorizmo prevencija.

„Praeityje buvo keletas incidentų, kurių metu tranzitiniai keleiviai – buvę Rusijos armijos karininkai – grasino išplatinti pavojingas medžiagas traukiniuose. Prieš keletą metų buvo išpopuliarėję siųsti laiškus su milteliais, bet policija tuo rimtai užsiėmė ir bumas praėjo. Praktika rodo, kad įvairių gąsdinimų ar galimai pavojingų išpuolių skaičių padidina prasta ekonominė situacija“, – pasakoja A. Mickus.

Atsparūs ugniai ir skysčiams

„Aro“ pareigūnams nupirkti universalių dydžių apsaugos kostiumai yra visiškai sandarūs, užtikrina apsaugą nuo įvairių šiuolaikinių karinių cheminių bei biologinių reagentų ir nuo pramoninių toksiškų reagentų.

Apsaugos kostiumo komplektą sudaro vandeniui nelaidus kombinezonas su integruotomis pirštinėmis, vidiniais bateliais-kojinėmis, taktinės avalynės ir pirštinių pora, dujokaukė ir jos filtras bei treniruočių kostiumas.

Sluoksniuotas audeklas atsparus cheminėms ir biologinėms medžiagoms (dujoms, garams, skysčiams), ugniai, lydimuisi nuo karščio, mechaniniam poveikiui – įbrėžimams, trinčiai, lenkimui, dūrimui ir panašiai. Batai taip pat nepraleidžia skysčių, padas atsparus slydimui, įvairioms alyvoms ir chemikalams.

Naujieji kostiumai patogūs dėvėti, leidžia pareigūnams bėgti, šokti ar kitaip judėti neprarandant apsaugos nuo pavojingų medžiagų. Jie tinka darbuotis ilgose misijose.

2011 m. birželį už ISF 2009 m. programos lėšas nupirkti 25 apsaugos kostiumų komplektai kainavo 300 tūkst. litų.

Policijos departamento informacija

Siekti šių įstatymo pataisų Departamentą paskatino dažnėjantys atvejai, kuomet įmonės, užsiimančios mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba dovanų, gėlių ir panašių prekių pristatymu, alkoholinius gėrimus pirkėjams pristato tiesiai į namus.

Internetas leidžia manipuliuoti įstatymu

Tuomet, kai prekės užsakomos į namus, apmokėjimas dažniausiai vykdomas internetu ir tiesioginio kontakto su pirkėju nebelieka. Dėl šios priežasties nebeįmanoma užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų draudimų: parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, neblaiviems asmenims, draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos. Alkoholinių gėrimų prekyba tokiu būdu gali būti realizuojama neaiškios kokybės produkcija, neapskaitomos pajamos iš tokios veiklos, nemokami mokesčiai valstybei. Toks alkoholinių gėrimų pardavimas bei pristatymas didina alkoholio prieinamumą, o tai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytiems valstybės alkoholio kontrolės politikos principams.

Alkoholinius gėrimus įsigyjant internetu ar už įsigytas prekes sumokant tuomet, kai jos pristatomos į namus, gali būti pažeistas vienas iš alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimų – alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą ar dovanoti.

Jei būtų priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios prekybą alkoholiniais gėrimais internetu, sumažėtų alkoholio prieinamumas, apsaugant vartotojų interesus bei užtikrinant visuomenės sveikatą. Tikimasi, kad tai padės sutaupyti valstybės biudžeto išlaidas, skirtas žalai, atsiradusiai dėl alkoholio vartojimo, likviduoti bei padidins įplaukas į biudžetą.

Siekiama apsaugoti nepilnamečius

Uždraudus pardavinėti alkoholinius gėrimus elektroninių ryšių priemonių pagalba be tiesioginio kontakto prekybos vietoje su pirkėju, būtų geriau apsaugomi nepilnamečių interesai. Jie nebeturėtų galimybės įsigyti alkoholinių gėrimų internetu.
Analogiška nuostata, draudžianti prekiauti tabako gaminiais, naudojant ryšio priemones, numatyta į Tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 2 punkte. Tiek etilo alkoholis, tiek nikotinas yra žalingos, pripratimą bei priklausomybę lemiančios medžiagos, todėl jų pardavimui siūloma taikyti panašų reglamentavimą.

Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia tvarka ir kainomis, t. y. leidimas žvejoti išnuomotame vandens telkinyje negali kainuoti daugiau kaip 6 Lt per mėnesį arba daugiau kaip 22 Lt per metus, išskyrus vandens telkinius, kuriuose yra organizuota licencinė žūklė (tokiuose telkiniuose licencijų kainas nustato žūklės plotų naudotojas).

Iki š. m. kovo 31 d. išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki jų nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 dienos.

Nuo šių metų kovo 31 d. leidimus žvejoti bus galima įsigyti internetu – naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) – arba SMS žinute. Šioje sistemoje bus sukaupta informacija apie kiekvieną vandens telkinį ir žūklės leidimų kainas jame. Žūklės ploto naudotojai galės nustatyti žūklės leidimų kainas, tačiau jie negalės kainuoti daugiau kaip 50 Lt metams, 20 Lt mėnesiui arba 5 Lt dviem paroms (savaitgaliui).

Nemokamai žvejoti galės vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji. Žūklės ploto naudotojai galės nustatyti nemokamą žvejybos teisę ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, vietos gyventojams. Privačiuose vandens telkiniuose leidimų žūklei kainas ir lengvatas nustatys jų savininkai.

Patikslintas Mėgėjiškos žūklės įstatymas numato ir didžiausias kainas už teisę žvejoti intensyviai veisiamas žuvis. Ligi šiol licencijų kainas galėjo nustatyti patys žūklės ploto naudotojai. Pagal naujas įstatymo nuostatas žūklės ploto naudotojai, vandens telkinyje įveisę didelius kiekius žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, už vienos paros žūklę tokiame telkinyje galės imti ne daugiau kaip 50 litų.

Lašišas, šlakius ir kitas limituojamas žuvis bus galima žvejoti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol, mokestį – 10 Lt už dieną, 30 Lt už savaitę ar 50 Lt už mėnesį. Vaikai iki 16 metų, senatvės pensininkai ir neįgalieji turės teisę nemokamai žvejoti ir limituotas žuvis, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios žvejybos sąlygos (pvz., žvejyba sugaunant ir paleidžiant).

Pasak Vilmanto Graičiūno, leidimų žūklei kainos Lietuvoje nebuvo didinamos beveik dvidešimt metų ir šiuo metu jos yra kelis kartus mažesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Nuo kovo 31 d. žūklės mėgėjai už teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą, turės mokėti daugiau – 50 Lt už metus, 20 Lt už mėnesį arba 5 Lt už dvi paras, tačiau visos šios lėšos bus surenkamos į specialią sąskaitą ir naudojamos žuvų ištekliams gausinti. Informacija, kaip naudojamos šios lėšos, bus skelbiama Aplinkos ministerijos tinklapyje.

Aplinkos ministerijos informacija

Labiau už kitus Tėvynę ginti pasiryžę jauni žmonės: amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų tokių respondentų dalis buvo 54 proc., 30-49 metų grupėje – 55 proc., tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus apklaustųjų – 34 proc. 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad negintų Tėvynės, nuomonės neturėjo arba neatsakė – 13 proc.

Komentuodama apklausos rezultatus, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė: „Dirbdama krašto apsaugos sistemoje supratau, kad Lietuvoje dar yra tikrų vyrų. Džiaugiuosi, kad ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir 18–29 metų jaunimas yra pasiryžęs ginti Lietuvą“.

Dauguma apklausos dalyvių (73 proc.) taip pat manė, kad Lietuvos piliečiai, esant reikalui, turėtų būti apmokyti ginti Lietuvą. Tarp respondentų 17 proc. buvo nuomonės, kad piliečiams nereikia mokėti ginti kraštą, 10 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė. Šiuo klausimu vyrų ir moterų nuomonės pasiskirstė beveik vienodai: už tai, kad piliečiai turėtų būti apmokyti ginti Tėvynę, pasisakė 77 proc. vyrų ir 70 proc. moterų.

Apklausos metu gyventojų taip pat buvo teirautasi, ar jie, esant sąlygoms ir galimybėms, norėtų dalyvauti 12 savaičių trukmės savanoriškuose baziniuose kariniuose. 36 proc. šaukiamojo amžiaus, t. y. 18-38 metų amžiaus, apklaustų asmenų atsakė norėtų dalyvauti. Norą dalyvauti šiuose mokymuose, suteikiančiuose galimybę įgyti karinių į žinių arba pradėti kario karjerą, išreiškę 42 proc. visų apklausoje dalyvavusių vyrų ir 29 proc. moterų.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gyventojų apklausą atliko 2011 m. lapkričio 18–gruodžio 5 d. Buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, apklausa vyko 100 Lietuvos vietovių.

Krašto apsaugos ministerijos informacija

Baigiantis seniesiems metams Aplinkos ministerija, koordinuojanti pasirengimą šiai parodai, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ pristatė jau nuveiktus darbus.

Demonstraciniame stende buvo atspindėta mūsų šalies ekspozicijos koncepcija parodyti Lietuvą kaip gintaro kraštą. Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje bus įrengtas taip, kad lankytojai pasijustų žvelgiantys į pasaulį iš didelio gintaro vidaus. Gintaras vadinamas Baltijos auksu ir yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Vienintelis Baltijos gintaras yra išmetamas jūros ir saugo savyje praeitį – inkliuzais tapusius augalus, vabzdžius ir gyvūnus. Lietuvos paviljone „inkliuzais“ taps ir patys parodos lankytojai.

Pasak ekspozicijos generalinio komisaro, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjo Romo Jankausko, ekspozicijos erdvė bus padengta gintaro tekstūrą primenančia puošyba, o šviečiančios plokštumos skleis monochrominę geltoną šviesą. Šioje erdvėje žmonės ir daiktai atrodys nespalvoti, joje beveik nebus šešėlių – tai kurs neįprastą nuotaiką. Į lankytojus iš viršaus žvelgs angos, kuriose jie pamatys Vilniaus, Kuršių nerijos, Trakų, Kryžių kalno ir kitus šalies vaizdus. Paviljone bus galima susipažinti su Baltijos gintaro atsiradimo istorija, išvysti įvairių gintaro su inkliuzais pavyzdžių. Antrame aukšte vyks specializuoti šalies pristatymai, filmų dienos, fotografijų parodos.

Gintaras su inkliuzu bus pavaizduotas ir ant paviljono fasado, o įėjimas bus apipavidalintas sendinto medžio stilizuotomis, Juodkrantės lobį primenančiomis figūrėlėmis. „Atgaivintas“ neolito laikų amuletas iš Juodkrantės lobio pasirinktas paviljono talismanu. Jo autorė dizainerė Kotryna Žilinskienė šį talismaną pavadino Gintariu. Juodkrantės lobis buvo surinktas 1860-1881 m. Kuršių mariose 0,65 km į šiaurę nuo Juodkrantės. Manoma, kad jo dirbiniai galėjo būti atplauti per prataką, buvusį to meto Kuršių nerijoje, iš Sembos pusiasalio akmens amžiaus gyvenviečių.

Lietuvos paviljono logotipu pasirinktas Kotrynos Žilinskienės sukurtas gintarinio amuleto iš Juodkrantės lobio ir archajiško bangelių rašto piešinys. Pasak autorės, jis užkoduoja lobio iškėlimą iš Kuršių marių gelmės, lietuvišką gintarą, išmetamą jūros bangų, ir „baltišką“ saulę, tekančią virš Baltijos jūros. Gintarinio dirbinio vaizdas atspindi Lietuvos paviljono temą „Gintaras”, o vandens simbolis siejasi su visos „Expo 2012“ parodos tema „Gyvieji vandenynai ir pakrantės”.

Šioje pasaulinėje parodoje, kurioje dalyvaus daugiau kaip šimtas valstybių ir tarptautinių organizacijų, bus pristatytos pažangiausios jūros išteklių įsisavinimo technologijos, aplinkosaugos ir darnios plėtros problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra. „Expo 2012“ vyks tris mėnesius – nuo gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d. Tikimasi sulaukti daugiau kaip 8 mln. lankytojų. Tai jau dešimtoji pasaulinė paroda, kurioje oficialiai dalyvaus Lietuva. Penktą kartą koordinuoti pasirengimą tokiai parodai Vyriausybė yra pavedusi Aplinkos ministerijai.

Aplinkos ministerijos informacija

Siekdama įgyvendinti Užimtumo rėmimo įstatymą, skatinama bedarbių grįžimą į darbo rinką ir sudaryti galimybes laikinai įsidarbinti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės 2012 m. viešųjų darbų programą ir pavedė Administracijos direktoriui programoje numatytas lėšas viešiesiems darbams įgyvendinti paskirstyti darbdaviams pagal Kauno rajono savivaldybės nuolat veikiančios viešųjų darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisijos nutarimus.

Savivaldybė rengia ir tvirtina viešųjų darbų programas pagal darbo biržos pateiktą viešųjų darbų poreikį (darbo ieškančių asmenų skaičių, viešųjų darbų trukmę). Kauno teritorinė darbo birža 2012 m. planuoja nukreipti 350 bedarbių ir per atostogas 16 moksleivių į Kauno rajono savivaldybės viešuosius darbus. Vidutinė viešųjų darbų trukmė bedarbiui – du mėnesiai, moksleiviui – mėnuo.

Darbdaviui, įdarbinusiam darbo biržos siųstą asmenį viešųjų darbų iš savivaldybės tarybos patvirtinto viešųjų darbų sąrašo, savivaldybė skiria ne daugiau kaip 7 proc. savivaldybės darbdaviui kompensuojamų lėšų kitoms su viešaisiais darbais susijusioms išlaidoms kompensuoti. Viešiesiems darbams administruoti savivaldybė gali skirti ne daugiau kaip 7 proc. darbdaviui savivaldybės kompensuojamų lėšų.

Paraiškos bus priimamos nuo 2012 m. sausio 16 d. iki kovo 30 d. Kauno rajono gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal šią priemonę, paraiškas galės teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Teritorinio paramos administravimo skyriui.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 62 statiniai viešo naudojimo, 3166 gyvenamųjų namų, 6091 ūkio ir 6 kitos paskirties statiniai, dengti asbestiniu šiferiu. 2010–2011 m. visose seniūnijose atlikus asbesto turinčių gaminių inventorizaciją, nustatyta, kad bendras šalintino asbestinio šiferio kiekis sudaro 83 229 tonas.

Šventėje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas su žmona Aurelija, Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis su žmona Rita, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis su žmona Nijole, Tarybos narė, Batniavos bendruomenės centro pirmininkė Lionė Pikelienė, Batniavos seniūnas Vytautas Astromskas, seniūnijos darbuotojai, Batniavos pagrindinės mokyklos ir darželio kolektyvai. Garbūs svečiai pasveikino visus susirinkusius, palinkėjo dosnių, derlingų ateinančių metų, o Batniavos folklorinis ansamblis „Karklė“ (vadovė Regina Aleknienė) palinksmino susirinkusius skambia daina.

Šventę vainikavo N. Katutienės individualios įmonės savininkai – Neringa ir Rolandas Katučiai. Jie batniaviškiams padovanojo įvairiaspalvius fejerverkus.

Po to šventė persikėlė į naujai suremontuotus Paštuvos parapijos namus. Klebonas Šarūnas Petrauskas palaimino gausiomis vaišėmis nukrautus stalus, o rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad duotus pažadus pavyko ištesėti – prieš porą metų suremontuota dalis pastato, o šiais metais remontas atliktas visame name. Paštuvos parapijos namai tarnaus bendruomenei įvairiais gyvenimo atvejais.

„Tai jau antrasis sūnelio devynetukas. Pirmasis – jo gimimo datoje. Tauras, kaip ir vienas jo senelių, gimė spalio 29 dieną“, – sakė jaunoji mama.

Tėveliai – Evelina ir Julius Makūnai – gana ilgai rinko mažyliui vardą. Apsisprendę sūnų pavadinti Tauru, net nepagalvojo, kad pasielgė labai patriotiškai, mat tauras puikuojasi ir Kauno rajono herbe.

Tikimybė, kad 900-ojo gimimo liudijimo savininkas Tauras Makūnas užaugęs taps politiku – didžiulė. Net spalio 27 dieną jo mama Evelina dalyvavo Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Policijos pareigūnai, tarpininkaujant Švedijos ambasadai Lietuvoje, padovanojo šioms Vilkijos organizacijoms po du nešiojamuosius kompiuterius.

Iki šiol vaikai naudojosi tik vienu kompiuteriu, o neįgaliųjų sąjunga kompiuterių visai neturėjo. Vaikų globos ir paramos fondo direktorė Vida Rainienė sakė, kad „dabar vaikai galės turiningiau leisti laisvalaikį ir ugdyti kompiuterinį raštingumą. Jiems atsivėrė didesnė galimybė laisviau naudotis kompiuteriais ir internetu, pažinti ir mokytis“. Šiuose vaikų globos namuose Vilkijoje gyvena vaikai iš viso Kauno rajono šeimų.

Vilkijos krašto neįgalieji iki šiol tik svajojo apie kompiuterius. „Šios Kalėdos mums ypatingos. Tikras stebuklų metas! Dabar, naujai suremontuotose patalpose, galėsime susirinkti ir mokyti Vilkijos krašto neįgaliuosius naudotis kompiuteriais.

Jie mums pasitarnaus Europos Sąjungos projektams įgyvendinti. Tikriausiai ne veltui šiemet sukūrėme Kalėdų eglutę iš mūsų plaštakų formos popierinių iškarpų, simbolizuojančių vienybę ir bendrą darbą “,– džiaugėsi Vilkijos neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Česė Šidlauskienė.

„Patys jautriausi visuomenėje yra asocialių šeimų vaikai, našlaičiai ir neįgalieji. Našta, kurią jiems užkrovė likimas, labai didelė ir kartais sunkiai pakeliama, todėl turėtume rasti laiko ir galimybių padėti. Dėmesio jiems niekada nebus per daug. Policijos pareigūnų kalėdinės dovanos dar kartą parodė, kad yra daugybė būdų atkreipti dėmesį į silpnesniuosius ir įvairios galimybės jiems padėti“,– sakė Vilkijos bendruomenės centro pirmininkas Zigmas Kalesinskas.

Kriminalinės policijos pareigūnai ir rėmėjai, tarp kurių yra ir žymus architektas, grupės „Antis“ solistas Algirdas Kaušpėdas, padėjo sutvarkyti kompiuterius, nes jiems trūko kai kurių labai svarbių dalių. Iki Trijų Karalių likusieji Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate esantys kompiuteriai pasieks Dainavos, Vilijampolės, Šilainių, Aleksoto mokymo įstaigų bendruomenių savanorius, dirbančius su socialinės rizikos šeimų vaikais, neįgaliaisiais.

Šios akcijos tikslas – sutelkti Kauno rajono pradinių klasių mokinių ir mokytojų bendruomenes kuriant gėrio, atjautos, pagarbos, pagalbos ir dovanojimo nuotaiką prieš šv. Kalėdas, formuoti vertybines nuostatas prisimenant ir atkreipiant dėmesį į vienišus žmones ir visus, kuriuos mes kasdien sutinkame savo gyvenamoje aplinkoje.

Džiugu pastebėti, jog panašios akcijos jau ne vienerius metus vykdomos Babtų mokykloje–darželyje, Mastaičių pagrindinėje mokykloje. Na, o šiemet gerumą dovanojančiųjų ratas išsiplėtė po visą rajoną – į šią akciją įsijungė daugelio Kauno rajono ugdymo įstaigų pradinukai.

Padedami mokytojų, mokinukai pasirinkta technika kūrė atvirukus ir, įrašę sveikinimus, juos dovanojo mokytojams pensininkams, vienišiems žmonėms senelių namuose, slaugos ligoninėse, gyvenamojoje vietovėje esančių įstaigų darbuotojams ar tiesiog gatvėje sutiktiems žmonėms.

Akcijos dalyviai įsitikino, kad gerumo smagu sulaukti ne tik iš kitų, bet ir patiems jį dovanoti.

Šalies vadovės teigimu, kitų metų biudžetas numato tolesnes griežtas taupymo priemones, kurios yra būtinos siekiant suvaldyti valstybės išlaidas 3 procentų BVP rėmuose.

„Blogėjant ekonominei situacijai Europoje turime vykdyti atsakingą valstybės finansų politiką. Laikydamiesi griežtos finansinės disciplinos užtikrinsime šalies stabilumą ir patikimumą tarptautinėse rinkose“, – sakė Prezidentė.

Kitų metų valstybės biudžetą sudaro 25,147 milijardai litų pajamų ir 25,755 milijardai litų išlaidų.

Prezidentės spaudos tarnybos informacija

V. Vasilenko pasveikino tiek Petrašiūnų, Panemunės ir K. Griniaus slaugos ligoninių personalo darbuotojus, tiek ir pacientus. Vicemeras medikams įteikė dovanų, o ligonius pavaišino kūčiukais, vaisiais bei saldumynais.

„Buvo labai malonu pabendrauti su žmonėmis, kurie neturi galimybės Kūčių sutikti namuose. Mane nustebino jų optimizmas, džiaugsmas ir noras gyventi. Turbūt ne kiekvienoje ligoninėje sutiksi tokius optimistiškus žmones. Norėčiau padėkoti medikams bei savanoriams, kurie padeda ligoninėse dirbantiems specialistams“, – teigė V. Vasilenko.

Pradžiuginti seneliai

Kalėdinių dovanų prikrautas autobusiukas antradienio rytą patraukė į Čekiškės senelių namus. Įstaigoje globojama daugiau kaip dvi dešimtys garbaus amžiaus Kauno rajono gyventojų. Pajėgesnieji į susitikimą su sveikintojais globos namų valgyklėlėje šventiškai pasipuošę atėjo patys ar atvažiavo rateliuose, sunkesnius ligonius ar silpnesnius žilagalvius svečiai aplankė jų kambarėliuose.

Muniškių senelių namuose, kuriuose gyvena per šešias dešimtis senolių, į susitikimą su sveikintojais sugužėjo gausus būrys gyventojų: vieni susigraudinę spaudė sveikintojams rankas, kiti deklamavo savo kūrybos poeziją, patys dovanojo simbolines dovanėles atvykėliams.

Ežerėlio slaugos namuose, kur slaugoma apie tris dešimtis senelių, į kiekvieną kambarėlį atkeliavo dovanos, šilti linkėjimai ir šypsenos.

Dovanos mažiesiems

Su gausiomis dovanomis – žaislais, saldumynais, knygomis, loginiais žaidimais, Aurelijos Makūnienės labdaros fondo dovanotais paspirtukais – kalėdinė akcija atkeliavo ir pas mažuosius rajono gyventojus: į SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyrių, kurį lanko pora dešimčių vaikų iš Domeikavos ir jos apylinkių, į Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus vaikų dienos centrą „Užuovėja“, keturias dešimtis vaikų globojančius Pagynės vaikų globos namus Babtų seniūnijoje.

Kalėdinės dovanėlės pradžiugino ir šeimynose globojamus vaikučius: Juragiuose gyvenančios R. Keturakienės šeimynos globotinius – 14 vaikų, kurių mažiausiam – vos keli mėnesiai, R. B. Vyšniauskienės šeimynos septynis vaikus, penketuką V. Rainienės globotinių. Neliko pamiršti ir septyniolika Socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro globotinių.

Nepamiršti neįgalieji ir vieniši rajono senoliai

Pagal seniūnijų pateiktus sąrašus kalėdiniai paketai išdalyti septyniasdešimtmetį perkopusiems, vieniems gyvenantiems ir vaikų neturintiems rajono seneliams – iš viso 361 paketas. Dovanėlėse supakuoti būtiniausi produktai, padėsiantys vienišiems garbaus amžiaus Kauno rajono gyventojams pasirengti šventinį stalą: konservuoti žirneliai, majonezas, šprotai aliejuje, saulėgrąžų aliejus, lašiša, saldumynai, arbata, kava, kūčiukai. Daugiausiai kalėdinės akcijos maisto paketų išdalyta Garliavos (54), Vilkijos (22) apylinkių, Ežerėlio (22) ir Domeikavos (21) seniūnijose.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius, bendradarbiaudamas su Kauno rajono mokyklų valgyklas aptarnaujančiomis įmonėmis, paruošė 23 šventinius maisto produktų lauknešėlius, kurie išdalyti SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos namuose paslaugas gaunantiems Kauno rajono gyventojams. Jiems buvo palinkėta sveikatos, šilumos ir skaidraus džiaugsmo, namų jaukumo ir mielų žmonių artumo.

Dėl įvairių juos ištikusių gyvenimo negandų Carito „Sriubos“ valgykloje kasdien maitinasi šimtai kauniečių. Šį šeštadienį dalis jų sėdo prie bendro stalo kartu su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku ir Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi.

Kūčių vakarienę Partizanų gatvėje esančioje „Sriubos“ valgykloje taip pat valgė Kauno tarybos nariais Loreta Kudarienė, Edita Gudišauskienė, Algimantas Kurlavičius, Kauno mero patarėjas Zenonas Abramavičius.
A. Kupčinskas susirinkusiems padovanojo gausių vaišių pintinę. Kalėdaičius ir Kūčių stalą palaimino, maldai vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.

„Sriubos“ valgykloje (Partizanų g. 5) kasdien pamaitinama apie šimtai asmenų. Valgyką lėšomis remia Kauno miesto parapijos, Kauno savivaldybė, atskiri rėmėjai. Kaune varguoliai taip pat maitinami ir Petrašiuose esančiame Carito maitinimo punkte (R. Kalantos g. 38).

VĮ Kauno miškų urėdija eglės šakas dalijo prie Kauno rajono savivaldybės, o Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija – Kauno Rotušės aikštėje. Kauno rajono gyventojai eglės šakomis nuo ankstaus ryto galėjo apsirūpinti kiekvienoje girininkijoje.

„Rotušės aikštėje per 2,5 val. išdalijome apie 1 500 šakų. Kai kurie žmonės ėmė po kelias – ne tik sau, bet ir kaimynams, sergantiems ir negalintiems atvykti parsinešti šakų žmonėms“, – teigė miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.

Prie Kauno rajono savivaldybės žaliaskarės šakas daliję ir šventinę nuotaiką skleidę VĮ Kauno miškų urėdijos atstovai sakė, kad šiais metais šakų išdalyta daugiau nei pernai: pasitinkant 2011 m. Šv. Kalėdas prie Savivaldybės buvo atvežta net 4 300 šakų (pernai – beveik 4 000).

„Šakas kirtome ne iš išvartų, o iš specialiai Kalėdoms auginamų, sėklinių plantacijų. Rinkome ir dalijome gražias šakas – tokias, kokių dovanoti negėda“, – sakė prie Kauno r. savivaldybės šakas dalijusios VĮ Kauno miškų urėdijos miškų urėdas Edmundas Kovalčikas.

Vienos eglės šakos rinkos kaina apie 2 Lt, savikaina – 1 Lt.

Pasveikinti gerumu švytinčios senolės, perduoti jai mero Valerijaus Makūno sveikinimą atskubėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Ščiukauskienė, Babtų seniūnas Jonas Praškevičius.

Magdalena Ščiukauskienė ir gimė, ir visą amžių nugyveno Kauno rajone. Sukūrusi šeimą su vyru Kaziu Ščiukausku kartu darniai išgyveno beveik tris dešimtmečius, susilaukė dukters Reginos, su kuria ir gyvena iki dabar.

Pasak dukters, didžiausia mamos stiprybė ir ypatingasis ilgaamžiškumo receptas – pozityvus požiūris į gyvenimą ir ypač taikus būdas. Pati Magdalena pritarė sakydama, kad piktą žodį visada laikanti savyje ir vengianti ką blogo pasakyti. „Pažiūrėjusi jau matau iš žmogaus, katras rūstesnis“, – pasakojo šimtametė. Pasak jos, ne genai, ne mityba ir ne ypatingas gyvenimo būdas lemia ilgaamžiškumą – juk Magdalenos dvi seserys ir du broliai jau seniai iškeliavę Anapilin. „Padėkavosiu Dievuliui už tokį ilgą gyvenimą“, – sakė religinga senolė, katalikiškas pažiūras visą gyvenimą skiepijusi ir savo dukteriai.

Magdalena gimė Biliūnų kaime, ūkininkų šeimoje. Susituokus vyras dirbo staliumi, o ji – Muniškių kolūkyje, vėliau Vytėnų eksperimentiniame ūkyje, lauko darbininke. Ščiukauskų šeima buvo gerbiama kaimo žmonių, Magdalena mėgo šeimininkauti namuose – ir dabar dar pagamina sau ir dukteriai pietus, nuolat juda, kruta, tik prieš kelias dienas pradėjo naudotis vaikštyne, kad lengviau būtų silpstančioms kojoms.

Kaimynai Magdaleną prisimena ir kaip didelę vaikų mylėtoją, išauginusią ir prižiūrėjusią ne vieno atžalas. „Pamenu, kaip porą mėnesių neveikė Babtų darželis. Dirbti turinčios mamos suvesdavo savo vaikiukus čia, į mūsų butą, patiesdavau ant grindų pledus, ir būdavau su jais per dieną“, – prisimena Magdalena, pasidžiaugdama, kad kai kurie auginti vaikiukai, dabar jau patys turintys vaikų, jos nepamiršta ir aplanko.

Pasak Babtų seniūno, iki šiol ilgiausiai Babtuose išgyvenęs senolis buvo Lietuvos savanoris Jonas Kalpokas, šimtmetį atšventęs 1999 metais ir paskui dar nugyvenęs beveik penkerius metus. „Taigi linkiu Jums, Magdalena, kuo stipresnės sveikatos ir šviesių dienų – kad taptumėte ilgaamžiškiausia mūsų seniūnijos gyventoja“, – palinkėjo seniūnas.

KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ šiemet nusprendė su Kalėdomis pasveikinti ne tik draugus bei artimuosius, bet ir visą Lietuvą.

Daina – tai mažas stebuklas, kurio garsai tarsi nejučiomis įkvepia gėrio, ir priverčia šypsotis. Kalėdine daina „Krenta sniegas“ nuspredėme pasveikinti visus praeivius, sutiktus Kauno „Akropolyje“.

Video:

KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ informacija

Tą gruodžio 16-osios vakarą tęsė nuoširdūs svečių sveikinimai: Kauno rajono savivaldybės tarybos narių A. Žandaro ir R. Lukoševičienės, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų R. Popovienės ir K. Povilaičio bei Urbanistikos skyriaus vedėjo N. Kelmelio žodžiai, linkintys Ringaudų gyventojams šiltų, ramių ir jaukių švenčių.

Po įkvepiančių svečių sveikinimų buvo nustebinti ir patys mažiausieji Ringaudų gyventojai – į naująjį gyvenvietės parkelį vežimaičiu, tempiamu dviejų ponių, įvažiavo visų laukiamas Kalėdų senelis. Po linksmų šokių Kalėdų senelis, padedamas šventės dalyvių, įžiebė pirmąją Ringaudų kalėdinę eglutę, o dangų tą akimirką papuošė fejerverkų spektaklis. Po įspūdingo ir didingo reginio atėjo metas dovanoms: traukinuku šokę vaikai nudundėjo prie šventinio vaišių stalo, kur jų laukė gardumynai.

Laikydami pilnas saujas saldumynų, visi laukė dar vienos vakaro staigmenos – studijos „Ugnies ratas“ pasirodymo. Jos nariai ringaudiškiams demonstravo meistriškumą, vikrius judesius su kaitria ugnimi, akrobatikos bei modernių šokių elementus.

Bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Kauno rajono merui V. Makūnui, kurio dėka gimė idėja 2012 metus sutikti su puošnia Kalėdine eglute, Ringaudų seniūnui V. Petravičiui, Kultūros centro direktorei D. Petkuvienei, Bendruomenės centrui bei jaunimo grupės nariams, kurių dėka ringaudiškiai galėjo pasidžiaugti šiltu ir nuoširdžiu šventiniu vakaru. „Stabdyk nusikalstamumą“ nariai viso renginio metu palaikė tvarką ir saugojo šventės dalyvius.

Gruodžio 15 dieną į gimnaziją parodos pristatyti atvyko pats dailininkas bei ponas Domas Akstinas, šių darbų savininkas. Taigi tądien mokiniai dalyvavo įdomioje netradicinėje pamokoje su šiais žmonėmis ir jų palydėti atvykusiomis žmonomis.

O. Jablonskis – akvarelistas, tituluojamas vienu ryškiausių akvarelės meistrų Lietuvoje, yra daugybės respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis. Savo darbais dailininkas atskleidžia Lietuvos gamtovaizdį, jį poetizuodamas ir perteikdamas kiekvienąkart vis kitaip.

„Kiekvienas paveikslas turi savo temą, kiekvienas paveikslas jums prabils“, – kalbėjo D. Akstinas, pristatydamas kūrinius. Jis mokiniams priminė Lietuvos istoriją ir žmones, kurie savo darbais kūrė ir palaikė Lietuvos kultūrą. Kūrinių autorius kvietė prisidėti prie jo aristokratiško meno – akvarelės.

Netradicinės pamokos pabaigoje gimnazijai buvo įteikta svarbi dovana – tai Karvelių dvaro paveikslas, kurį taip pat nupiešė O. Jablonskis. Jis bus pakabintas gimnazijos muziejuje.

Direktoriaus A. Bučnio padėka ir atminimų dovanėlėmis svečiams baigėsi ši meno ir istorijos pamoka, tačiau gimnazijoje liko M. Mažvydo, K. Donelaičio, J. Bielinio, A. Mickevičiaus ir daugybės kitų žymių asmenybių gyvenimo ir veiklos aidas.

Vieni atėjo pasipuošę nacionaliniais lietuvių rūbais, kiti nešini adventiniais patiekalais, treti – tiesiog pasinėrė į įvairiausių muzikos žanrų jūrą.

Zapyškio kultūros centras visus miestelėnus šiemet pakvietė į jau tradiciniu tapusį renginį „Laiko ratu“, kuris pernai sulaukė itin šiltų atsiliepimų. Šiemet susirinkusiesiems buvo pasiūlyta gausybė staigmenų: nuo kiekvienam skoniui įtinkančių muzikos žanrų atlikėjų iki kartu pinamo advento vainiko.

Renginio idėja buvo ta, kad kiekvienas atėjęs į vakaronę pasijustų svarbus, galėtų muzikos fone uždegti žvakelę ir eidamas adventinio vainiko spirale atgautų sielos harmoniją, kurią įtvirtintų savo žvakės liepsna papuošdamas vainiką.

Vakaras prasidėjo folkloro ansamblio „Altonė“ vaikų grupės kalėdinių dainų ir pasakų kompozicija. Po kultūros centro direktorės Jūratės Mackonienės įvadinio sveikinimo žodžio ir paraginimo visiems drauge supinti advento vainiką, susirinkusiuosius džiugino vienas už kitą nuostabesni muzikantų pasirodymai.

Advento vakaronėje savo atliekamą muziką dovanojo Vytautas Brušnius (akordeonas), Lina Grigaitienė (fortepijonas), Edvinas Januška (gitara), Dainius Mackonis (gitara), folkloro ansamblio „Altonė“ moterų atliekamos senosios lietuvių liaudies kalėdinės dainos. Maloniu netikėtumu tapo įspūdingas akordeonisto, vienuolikos tarptautinių konkursų laureato Oresto Urbono pasirodymas ir Kauno fortepijoninio trio (Lina Krėpštaitė – fortepijonas, Indrė Čepinskienė – smuikas, Asta Krištaponienė – violančelė) unikalus koncertas.

Viso koncerto metu zapyškiečiai vienas po kito nešini žvakutėmis ėjo „Laiko ratu“ ir liepsnelėmis puošė didžiulį advento vainiką. Maždaug po valandos, skambant paskutiniesiems Kauno fortepijoninio trio koncerto garsams, spiralėje buvo uždegta paskutinė žvakelė. Sužibęs „Laiko ratas“ sušildė susirinkusiųjų sielas ir nušvietė kelią stebuklingoms Kalėdoms.

Jaukus kamerinis vakaras nepaliko abejingų. Vieni negalėjo atsistebėti tokia unikalia renginio idėja, o kiti tiesiog harmoningai praleido vakarą su profesionaliai atliekama klasikine ir lietuvių liaudies muzika. Tačiau nelieka abejonių, kad visų apsilankiusiųjų advento vakare kalėdinis rytas bus daug prasmingesnis, daug jaukesnis.

Ankstesniuose renginiuose klausytojai buvo supažindinti su italų kompozitorių muzika, kūriniais iš garsi pasaulio kino filmų, V. A. Mocarto kūryba. Šį kartą buvo surengtas auksinio „Triumfo arkos“ laureato solisto Liudo Mikalausko (bosas) ir ežerėliečiams jau pažįstamo Valstybinio Vilniaus kvarteto įspūdingas pasirodymas.

Susirinkusiesiems skambėjo lietuviška klasika: S. Šimkaus, J. Naujalio, A. Bražinsko, A. Raudonikio, M. K. Čiurlionio kūryba. Solistas Liudas Mikalauskas klausytojų širdis pavergė ne tik profesionaliu dainų atlikimu, bet ir puikiu humoro jausmu, artistiškumu ir nuoširdžiu bendravimu.

Atsidėkodami už nuostabų koncertą ežerėliečiai, nuskambėjus paskutiniam kūriniui, dar ilgai plojo atsistoję, atiduodami pagarbą solistui ir Valstybinio Vilniaus kvarteto muzikantams – Audronei Vainiūnaitei, Artūrui Šilalei, Girdučiui Jakaičiui ir profesoriui Augustinui Vasiliauskui, kuris vedė renginį ir komentavo kūrinius.

Prie arbatos puodelio atlikėjai teigė: „Į Ežerėlį visuomet malonu sugrįžti, nes žinai, kad žmonės čia supranta klasikinę muziką, myli ją ir visada šiltai mus priima“.

Nuoširdus kūrybinis bendradarbiavimas su LNF kolektyvais pateisino visus lūkesčius. Šis renginys dar kartą patvirtino, kad kaimiškųjų bei nedidelių miestelių gyventojams labai reikalingi klasikinės muzikos vakarai su profesionaliais atlikėjais. Ežerėliečiai vertina profesionalųjį meną ir noriai lanko visus klasikinės muzikos renginius.

Čia bus patogu atvykti ir miestelio svečiams, ir vietos gyventojams – kiek anksčiau Akacijų alėjoje įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas.

Kulautuva – kurortinės teritorijos statuso siekiantis miestelis, bet jame kol kas labai trūksta viešų vaikų žaidimų aikštelių. Miestelyje yra 18 daugiabučių namų, bet nei prie vieno iš jų nėra įrengta vaikų žaidimų aikštelių, vaikai neturi kur saugiai žaisti. Kulautuvoje gyvena1545 gyventojai, iš jų apie 200 yra vaikai iki 14 metų.

Infrastruktūra neužtikrino čia gyvenančių žmonių užimtumo – visos miestelio viešos įstaigos: seniūnija, biblioteka, žiemos metu nešildomas kultūros centras dirba tik darbo valandomis t.y. nuo 8 iki 17 ir yra aprūpinti tik savo veiklai vykdyti būtina įranga. Grįžę po darbų ar mokslų, miestelio gyventojai negali pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis.

Mažiausiais miestelio gyventojais pasirūpino Kulautuvos jauninimo centras – parengė paraišką dėl paramos kaimo bendruomenių veiklai remti. Projektui įgyvendinti per Žemės ūkio ministeriją Kulautuvos jauninimo centras gavo 24 tūkstančių litų.

Gruodžio 26 d. autobusai važiuos pagal sekmadienio tvarkaraščius, gruodžio 27 d. – pagal pirmadienio tvarkaraščius.

Nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki gruodžio 27 d. vežėjams leista skirti papildomų esamų reisų autobusų. Informacija apie autobusų eismą teikiama autobusų stotyse.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos informacija

Nelengvas uždavinys teko komisijai – eglutės buvo viena už kitą gražesnės, originalesnės. Gražia kompozicija, ryškumu išsiskyrė Garliavos Jonučių vaikų darželio eglutė.

Originalumu – Garliavos pašto pirštinėtoji. Jai nenusileido Socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro žaliaskarė, kuri viliojo praeivius meduolių pirštinėmis. Skoningumu pasižymėjo Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos, Garliavos šeimos klinikos eglutės. Seniūnijos aikštę papuošė Garliavos vidurinės, Jonučių vidurinės, Juozo Lukšos gimnazijos, Garliavos meno mokyklos, Garliavos PSPC, Garliavos darželio-mokyklos, Garliavos vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“, Ilgakiemio darželio-mokyklos, Garliavos Carito, Garliavos Neįgaliųjų draugijos, Kauno rajono sporto centro, Kauno rajono sporto mokyklos, Gedimino Maceinos ir jo draugų eglutės. Konkurse aktyviai dalyvavo Garliavos krašto Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai ir Garliavos seniūnijos seniūnaičiai.

Kalėdų senelis visus konkurso dalyvius apdovanojo padėkos raštais ir saldumynais. Eglutės įžiebimo šventės metu sveikinimo žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Muzikinį sveikinimą atliko Kauno rajono sporto centro direktorius Marius Norvaiša. Kalėdinę eglutę įžiebti padėjo „Viduramžių pasiuntinių“ žaismingas, teatralizuotas, muzikinis ugnies šou.

„Kai žiema advente miega“

Savaitgalis Piliuonoje buvo užpildytas renginiais. Kas norėjo pasimokyti, kaip gaminti kalėdinius žaislus, rinkosi nuo pusiaudienio bibliotekoje. Čia seminarą vedė net dvi tautodailininkės: kvilingo techniką demonstravo Teresė Simanaitienė, tradicinę žaislų gamybą iš šiaudų – Regina Juodžbalienė.

O Piliuonos bendruomenės iniciatyva buvo sukviesti dar ir tie, kas norėjo papuošti savo pagamintais papuošalais prie kultūros centro pastatytą Kalėdų eglutę.

Po seminaro visi rinkosi į Taurakiemio kultūros centrą. Čia į adventinę padėkos popietę „Kai žiema advente miega“ susirinko Kauno rajono tautodailės studijų nariai ir vadovai, tautodailininkai, dailininkai su tapybos darbais, rankdarbiais. Viešėjo Rokų kultūros centro tautodailės studija (vad. Sigitas Jakubaitis), Garliavos Olego Karavajevo dailės studija, Čekiškės rankdarbių klubas „Kraitė“ (vad. Čekiškės kultūros centro direktorė E. Tarolienė).

Eksponuoti Samylų kultūros centro tautodailės studijos vadovės Elenos Jakubauskienės tapybos ant šilko darbai, Taurakiemio kultūros centro tautodailės studijos „Piliuona“ tapybos darbai ir rankdarbiai iš vilnos.

Svečiai ir žiūrovai buvo susodinti ratu, po žvakių nušviestu mediniu sietynu. Ratas yra pats tikriausias laiko simbolis, kuris besisukdamas mus vėl norom nenorom atneša į metų pabaigą – į advento metą. Meno vadovė Rasma Kanienė su ansamblio jaunimiečiais susirinkusiems pateikė įdomią programą.

Ji organizavo savo kolektyvui ekspediciją, kurios metu buvo aplankytos senolės – dainų, pasakojimų, eilėraščių, skaičiuočių – žinovės. Jaunimas bendravo, klausėsi, įsiminė išgirstą medžiagą, dainas, o adventinio vakaro metu nuoširdžiai pateikė ją klausytojams.

„Atbėga elnias devyniaragis“

Adventas – laukimo, rimties, vilties ir susikaupimo metas. Šis prasmingas laikotarpis sukvietė vandžiogaliečius ir svečius į adventinę vakaronę „Atbėga elnias devyniaragis“. Vakaronėje dalyvavęs parapijos klebonas Oskaras Petras Volskis kvietė pajusti adventinio laikotarpio rimtį ir pamąstyti apie žmogaus gyvenimo prasmę.

Raudondvario kultūros centro folkloro kolektyvas „Piliarožė“, vadovaujamas Algio Svidinsko, Kauno miesto folkloro kolektyvas „Gadula“ ir Vandžiogalos kultūros centro folkloro kolektyvas „Griežlė“, vadovaujami Andriaus Morkūno, pristatė dvasiškai turtingą adventinę programą.