kaunas.lt archyvo nuotr.

Koncertų, kongresų ir konferencijų (KKK) rūmai prie Vytauto Didžiojo tilto bus statomi panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Ateinančioje Europos Sąjungos perspektyvoje Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų, skirtų kultūros infrastruktūrai plėtoti. Į šias lėšas pretenduoja ir kiti Lietuvos miestai.

Preliminariais skaičiavimais, kairiajame Nemuno krante planuojami statyti rūmai atsieitų apie 70-80 mln. Lt. Tiksli suma paaiškės parengus techninį projektą ir konkurso būdu išrinkus rūmų statybos rangovą. Praėjusiais metais įvyko KKK rūmų vietos parinkimo konkursas, šiuo metu vyksta paskutinės jau parengto detaliojo teritorijos plano derinimo procedūros, o artimiausiu metu bus skelbiamas techninio projekto konkursas.Kas racionaliau?Seime pristatant kultūros projektus, kurie 2014-2020 m. pretenduos į minėtus 350 mln. Lt ES lėšų, Vilniaus miesto vadovai paskelbė apie norą ant Tauro kalno esančiuose Profsąjungų rūmuose įkurti Tautos namus. Kadangi visų pirma reikėtų minėtus rūmus išpirkti iš privačių savininkų, o pati rekonstrukcija vyktų paveldo saugomame objekte, bendra šio projekto vertė siektų apie 300 mln. Lt. Už šias lėšas Profsąjungų rūmuose būtų įrengta klasikinės muzikos salė su 1,5 tūkst. vietų ir papildoma 600 vietų sale.

„Prieš mėnesį KKK projektą pristatinėjome Seime. Tuo tarpu Vilniaus meras pristatė Tautos namų projektą. Visų pirma, lyginant šiuos projektus matome akivaizdų kainų skirtumą, Vilnius įvardija, jog jiems reikėtų bendrai apie 300 mln. Lt, tuo tarpu KKK rūmams Kaune užtektų 70-80 mln. Lt. Be to, mūsų pristatytas projektas jau turi nemažą įdirbį. Neseniai užbaigtas detalusis teritorijos planas, netrukus bus pradėtas rengti techninis rūmų projektas. Be to, žemės sklypas, kuriame bus statomi KKK rūmai, priklauso valstybei ir jo nereikės iš nieko išpirkinėti. Mes darome namų darbus, kad pateiktume kur kas konkurencingesnį pasiūlymą”, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Poreikis didžiulis

„Kiekvienas miestas turi turėti banką, paštą, bažnyčią, teatrą ir būtinai – koncertų salę. Būtent šio objekto Kaunui trūko. Šie rūmai ir jų reikšmė tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai yra apskritai nekvestionuojamas dalykas. Man pačiam ne kartą teko matyti vaizdą, kuomet žmonės apgulę filharmonijos kasas ir negauna bilietų į vieną ar kitą koncertą, nes filharmonija yra tiesiog per maža. Manau ši vieta rūmams yra ideali. Matome, jog gyvenimas ateina ir į šį upės krantą, todėl savaime suprantama, kad toks miestas kaip Kaunas, kuris turi simfoninį orkestrą, privalo turėti aukščiausio lygio koncertų salę”, – teigė trumpų atostogų į Lietuvą sugrįžęs operos solistas Edgaras Montvidas.

Kauno miesto simfoninis orkestras planuoja augti iki 100 atlikėjų kolektyvo, taip galėtų atlikti didesnės apimties kūrinius, o tam reikalinga didesnė ir erdvesnė scena. Kaune veikia koncertinė įstaiga „Kauno santaka”, kurią sudaro trys kolektyvai – Kauno muzikos ansamblis „Ainiai”, pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas”, Kauno bigbendas. Taip pat veikia Kauno šokio teatras „Aura”.

Šios įstaigos jaučia koncertinių salių, talpinančių didesnį kiekį žiūrovų stygių. Visos Kauno miesto koncertinės įstaigos repetuoja ir koncertuoja techniškai nepritaikytose patalpose.

„Tai būtų pirmoji koncertų salė Lietuvoje, kuri talpintų daugiau nei 1,5 tūkstančio žiūrovų. Be to, šie rūmai būtų skirti ne tik koncertams, bet ir tarptautinėms konferencijoms, seminarams. Panašu, jog tokio pobūdžio renginių šalyje tik daugės. Įgyvendinus šį projektą, padidėtų ir kultūrinio turizmo lygis mieste”, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, festivalio „Kaunas Jazz” įkūrėjas Jonas Jučas.

Proga būtina pasinaudoti

„Lietuvai pirmą kartą skiriama 350 mln. Lt kultūros infrastruktūrai plėtoti, tad Kaunas privalo pasinaudoti šia galimybe. Suprantame, jog filharmonijos patalpos per mažos, „Žalgirio” arena taip pat netinkama kamerinės, rimtosios muzikos renginiams, todėl turime dėti visas pastangas, kad Kaune būtų pastatyti KKK rūmai”, – akcentavo Kauno miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

„Diskusijų ir skepticizmo būta ir prieš statant „Žalgirio” areną, tačiau pažiūrėkite dabar – arena kuo puikiausiai funkcionuoja ir yra mylima kauniečių. Manau, dabar panaši situacija susiklostė ir su KKK rūmais. Matome, jog intelektualių koncertų poreikis kyla iš pačių miestiečių, filharmonijoje telpa apie 500 žmonių, tad ji nepajėgi sutalpinti visų norinčių, be to, šis objektas dar labiau pagerins miesto centrinės dalies įvaizdį”, – pabrėžė Kauno miesto tarybos narys Vygantas Gudėnas.

Dvi salės ir du amfiteatrai

KKK rūmuose suplanuotos dvi koncertų salės – 1500 vietų pagrindinė ir 720 vietų transformuojama salė su vaizdu į Kauno senamiestį ir naujamiestį, šiuolaikinio ir modernaus meno ekspozicinės erdvės, restoranas ir terasa su vaizdu į Nemuną ir Kauno senamiestį, 1440 vietų pakrantės amfiteatras ir 500 vietų stogo terasos amfiteatras.

Specialistų teigimu, naujos koncertinės erdvės leistų kokybiškai pristatyti tarptautinius projektus, rengti žymių atlikėjų pasirodymus tinkamai pritaikytoje erdvėje, privilioti didesnės apimties orkestrus, kurie iki šiol dėl netinkamų Kauno koncertinių erdvių šį miestą aplenkdavo.

Moderni, tarptautinius reikalavimus atitinkanti koncertų salė bei repeticijų ir individualaus darbo erdvė leistų tinkamai ugdyti, formuoti ir tenkinti muzikos kultūros poreikį Kaune mieste. KKK rūmai užpildytų nišą tarp kamerinių erdvių ir daugiatūkstantinės „Žalgirio” arenos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: