Parduotuvė „Rėda“ šiandien.
Pastarąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį Kaune (ir kituose Lietuvos miestuose) kaip ant mielių iškilo daugybė įvairių didesnių ar mažesnių parduotuvių, o senosios sovietinės dažnai neatpažįstamai pakeitė savo veidą. Tad šiame straipsnyje savo skaitytojams siūlome prisiminti sovietinių laikų parduotuves ir prekybos centrus, kurių tuomet Kaune buvo ženkliai mažiau negu nūdieną, o juose praleistos valandos laukiant deficitinių prekių įsiminė ne vienam.
Vienas iš pirmųjų stambių prekybos ir paslaugų kompleksų, sukurtų sovietmečio Kaune, buvo „Girstupis“. Šiame 1971-1975 m. iškilusiame komplekse veikė universalinė parduotuvė, biblioteka, kavinė, kultūros centras su viena didžiausių tokio tipo salių Kaune bei sporto rūmai su didžiuliu plaukimo baseinu. Šį stambų objektą projektavo architektai V. Dičius, A. Lėckas, inžinieriai Č. Stankevičius, S. Byla. Statinių komplekso fasadai lakoniški, išraiškingumu nepasižymintys, dominuoja monolitinės tinkuotos sienos su vitrinų juostomis. Šiuo metu komplekse veikia prekybos centras „Iki“, vyksta sporto korpuso rekonstrukcija.
Devintojo dešimtmečio pradžioje (1980-1982 m.) Dainavos rajone V. Krėvės pr. iškilo architekto K. Kisieliaus projektuota parduotuvė „Viešnagė“. Jos pagrindinis fasadas pasižymėjo ištęstumu, jame ryškus laiptinės suapvalintas kampas, raižytos plokštumos (vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis), stambios vitrinos pirmame aukšte, pagrindinis įėjimas išryškintas išsikišusiu stogeliu. Ši parduotuvė 2005 m. buvo kone visiškai nugriauta, liko tik charakteringas užapvalintas kampas vakarinėje fasado dalyje, dabar parduotuvės vietoje stovi prekybos centras „Dainavos turgus“ sublokuotas su „Rimi“.
Netoli esanti parduotuvė „Rėda“ turi stilistinių bendrumų su buvusia „Viešnage“. Pastatyta 1982-1984 m. pagal architekto Eugenijaus Miliūno projektą. Parduotuvės fasadui būdingas lakoniškumas, stambios įrėžomis sudalintos plokštumos, užapvalinti kampai, pirmame aukšte prieš vitrinas nusidriekęs pasažas, pridengtas masyviomis kolonomis. Estetiškai vykęs sumanymas įrėžti parduotuvės pavadinimą fasado tinke. Ši parduotuvė beveik išlaikė savo pirmapradę fasado struktūrą, tačiau interjeras patyręs ženklių pokyčių.
1983 m. Laisvės alėjoje iškilo A. Sprindžio projektuotas „Merkurijus“ – didžiausia ir moderniausia tuometinė Kauno parduotuvė. Šis įspūdingas 4 aukštų (su 5 aukštų laiptinės korpusu) pastatas suprojektuotas atitrauktai nuo Laisvės alėjos apstatymo linijos, dėl to urbanistų dažnai kritikuotas. Pastato fasadai buvo tinkuoti, jų kompozicija paremta horizontalių ir vertikalių linijų derme. Ryškiausias pastato akcentas – 5 aukštų masyvus, keturkampis laiptinės bokštas su parduotuvės ženklu viršuje. Šis reprezentatyvus ir išraiškingas sovietmečio laikų statinys jau priklauso istorijai, nes 2009 m. buvo nugriautas (paliekant tik pietrytinį kampą).
Vienas paskutiniųjų stambių prekybos ir paslaugų centrų, pastatytų sovietmečio Kaune, yra „Kalniečiai“. Šis prekybos centras iškilo tuomet dar naujame Kalniečių rajone 1981-1988 m. (projektavo archit. E. Miliūnas, konstruktorius A. Poluškinas). Šio komplekso idėja paremta savitu prekybos ir paslaugų kvartalo išvystymu, jame koncentruojant komercinių paslaugų bei laisvalaikio zonas. Vakarinėje pastato dalyje suplanuotas prekybos, o rytinėje – aptarnavimo įstaigų blokas. Komplekso pastatų fasadų architektūra lakoniška, dažnai gruboka, jaučiamas masyvus, griežtas geometrizavimas. Devintajame dešimtmetyje „Kalniečių“ prekybos centras buvo vienas iš stambiausių tokio profilio objektų Pabaltijo šalyse. Šiandieną šis prekybos kompleksas yra praradęs daugelį vertingų pirminės struktūros elementų, pakeistas daugelio patalpų išplanavimas.
Sovietmečiu statytos Kauno parduotuvės ir prekybos centrai (kurių dauguma autentiškumą jau prarado) atspindi savo laikmečio estetines ir architektūrines (dažniausiai funkcionalizmo) vertybes bei rodo gana vykusį architektūrinių formų suderinamumą su pragmatiškais ir utilitariais poreikiais.
Mindaugas Balkus
