Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos kūno kultūros akademijos centriniai rūmai, Sporto g. 6).
1934 m. spalio 10 d. buvo iškilmingai atidaryti Ąžuolyno prieigose iškilę Kūno kultūros rūmai. Atidaryme dalyvavo aukšti to meto valstybės pareigūnai – prezidentas Antanas Smetona, švietimo, krašto apsaugos ministrai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Mykolas Rőmeris, Kauno burmistas Vytautas Merkys. Rūmus pašventino kariuomenės kapelionas dekanas Vladas Mironas. Kūno kultūros rūmuose buvo įsteigti dvimečiai Aukštieji kūno kultūros kursai (dar viena tuometinė Lietuvos aukštoji mokykla), kurie ruošė kūno kultūros bei karinio parengimo mokytojus, juose buvo plėtojami kūno kultūros ir sporto akademiniai tyrinėjimai. 1934–1940 m. Kūno kultūros rūmų ir Aukštųjų kūno kultūros kursų direktoriumi buvo Vytautas Augustauskas.
Pagrindinė Kūno kultūros rūmų (bei jų sudėtyje veikusių Aukštųjų kūno kultūros kursų) veikla apimė tris svarbias sritis: mokyklas, akademinę veiklą bei sporto organizacijas (1934 m. jų Lietuvoje buvo apie 400). Itin svarbus buvo kūno kultūros užsiėmimų klausimas mokyklose, skatinant moksleivius mankštintis ne tik mokykloje, bet ir kuo daugiau savo laisvalaikio praleisti aktyviai. Todėl Kūno kultūros rūmai kasmet ruošė įvairius kursus–stovyklas bei fizinio lavinimo mokytojų konferencijas šioms idėjoms populiarinti. Daugelis to meto visuomenininkų teigė, jog fizinis piliečių pasiruošimas ginti valstybę turėjo būti toks pat svarbus kaip ir idėjinis lojalumas savo valstybei. Aukštieji kūno kultūros kursai turėjo ruošti kūno kultūros mokytojus Lietuvos mokykloms, kurie turėjo skiepinti mokiniams Tėvynės meilę ir sieti ją su fiziniu pasirengimu ginti šalį. Aukštieji kūno kultūros kursai turėjo plačias veiklos galimybes, nes apie 1932 metus Lietuvoje kūno kultūros mokytojų, turėjusių atitinkamą išsilavinimą, tebuvo tik ketvirtadalis.
Aukštieji kūno kultūros kursai turėjo bendradarbiauti su Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetu, vesdami specialius kursus gydytojams bei medicinos studentams. Kūno kultūros rūmų vienas iš tikslų buvo populiarinti visuomenėje, ypač kaimiškose vietovėse, sveiką gyvenimo būdą, padėti žmonėms susidaryti tinkamą dienos ritmą. Tam tikslui įgyvendinti rengtos talkos, kvietusios kaimo jaunimą, taip pat buvo demonstruojami filmai plačiajai visuomenei, populiarinantys fizinį lavinimąsi.
Tačiau 1938 m. rugsėjį Aukštieji kūno kultūros kursai buvo uždaryti. Per ketverius metus jie paruošė tris absolventų laidas. Iš viso kursus baigė 43 vyrai bei 63 moterys. 32 vyrai baigė Karo mokyklos aspirantūrą ir įgijo jaunesniojo leitenanto laipsnį, tad jie galėjo dirbti ne tik kūno kultūros mokytojais, bet ir dėstyti mokyklose karinio parengimo kursą.
Tačiau kūno kultūros specialistų rengimas uždarius Aukštuosius kūno kultūros kursus nebuvo apleistas. Jis buvo pavestas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui (jame įsteigta Kūno kultūros katedra, kuriai ir vadovavo Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas), nes jis galėjo rengti platesnio profilio specialistus. Patys Kūno kultūros rūmai, kaip centrinė tuomečio Lietuvos sporto ir kūno kultūros koordinavimo organizacija, veikė iki 1940 m. gruodžio 31 d., kada jie buvo sovietų okupacinės valdžios uždaryti.
