Trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje vyko tarptautinė konferencija tema „Kauno energetikos strategija“, kuri sulaukė didelio miesto vadovų, energetikų, atliekų tvarkymo specialistų, žiniasklaidos dėmesio.
„Ne paslaptis, kad šiuo metu kainos už šildymą Kaune yra vienos didžiausių šalyje ir tai visiškai netenkina miesto vadovų. Matome, kad šilumos monopolio buvimas naudos neduoda. Tikslas, kurio turėtume siekti – vietinės rinkos demonopolizacija. Turime analizuoti, ieškoti ir rasti alternatyvių būdų, kaip sumažinti šilumos kainas. Manau, kad jau kitoje miesto Tarybos kadencijoje energetikos strategijoje įvyks esminiai lūžiai“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė meras Andrius Kupčinskas.
Pirmasis apie Lietuvos energetikos strategijos aktualijas ir nuostatas kalbėjo Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas. Jis pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausi energetikos nuostatai yra trys: energetinė nepriklausomybė, konkurencingumas, darnus vystimasis.
Pasak Ž. Vaičiūno, negerai, kad šiuo metu didžiausia dalis iškastinio kuro importuojama iš vieno šaltinio, o Lietuvos energetikos sektorius yra izoliuotas nuo Europos Sąjungos energetinių sistemų.
„Energetinė nepriklausomybė – didelė investicija, bet dar didesnė nauda. Dabar skaičiuojama, kad tokios investicijos siektų 29-41 mlrd. litų: 11-17 mlrd. valstybinio sektoriaus investicija, 18-24 mlrd. privataus sektoriaus investicija. Investavus tokias sumas, per metus atitinkamai būtų sutaupoma 3-4 mlrd. litų“, – kalbėjo Energetikos ministerijos atstovas.
Specialiai į konferenciją atvyko Helmut Diekman iš Lipės apskrities (Vokietija). Jis daugelį metų dirba energetikos ir atliekų deginimo srityje. „Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1992-aisiais. Ir matau, kad nuo to laiko jūsų šalis energetikos vystimosi srityje tikrai toli pažengė. Patiems savo valstybėje šiuos pokyčius pamatyti yra sunkiau, nei žvelgiant iš šalies. Žinoma yra dar daug kur tobulėti, stengtis įvykdyti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus rūšiuojant ir perdirbant atliekas“, – sakė H. Diekman.
Pasak specialisto iš Vokietijos, tokia šalis kaip Lietuva turi išnaudoti visus resursus, esančius šalies viduje: statyti vėjo jėgaines, šilumos deginimo stotyse išgaunamą energiją naudoti namų šildymui ir elektros gamybai bei labiau panaudoti biomasės gamybą.
Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas apžvelgė miesto energetikos ūkį. Konferencijos metu diskutuota apie Kauno aprūpinimo energija aktualijas, problemas ir perspektyvas, apie tai koks Kauno miesto vaidmuo Lietuvos šilumos tiekimo strategijoje, apie Kauno termofikacijos elektrinę ir miesto aprūpinimą šiluma bei kitais aktualiais energetikos klausimais.
