Lapkričio 27 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras minės kūrybinės veiklos 70-metį, prisimins gražiausias spektaklių akimirkas, apdovanotus talentu, puikiais balsais, aktorine meistryste jų kūrėjus. Iškilmingame 2 dalių koncerte bus pagerbti teatro veteranai, skambės kitų teatrų teatralizuoti sveikinimai, o teatro menininkai pateiks solidžią koncertinę programą.
Nuo kūrybinės veiklos pradžios šis daug kartų pavadinimą keitęs kolektyvas pastatė 266 premjeras, kurių didžiąją dalį sudarė operetės ir miuziklai. Per kūrybinį sezoną Kauno muzikiniame teatre parodoma beveik 180 spektaklių, tarp kurių 2-3 premjeros. Per pastaruosius keletą metų teatre apsilanko 70-80 tūkstančių žiūrovų. Teatro menininkų koncertiniai maršrutai driekiasi ne tik Lietuvoje – daugelis jų dainuoja įvairiose Europos miestų koncertų, teatrų scenose. Šiandien antraisiais namais teatrą laiko ne tik dainininkai, baleto artistai ar muzikantai. Bet kuris spektaklis vargu ar įvyktų, jei jo pastatyme nedalyvautų butaforininkės, siuvėjos, grimuotojos, dekoratorės, kostiumų aprengėjos, scenos mašinistai ir daugybė kitų pagalbininkų, kurie nematomi triūsia teatro užkulisiuose. Visiems šiems žmonėms teatro jubiliejus – didžiulė šventė. Todėl patys gražiausi žodžiai šiandiena skirti teatrui, kolegoms.
Teatro vadovas Benjaminas Želvys neslepia, jog didžiuojasi ir myli šį teatrą. Nuo 1986 m., kai baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), jis dainuoja Muzikinio teatro scenoje, gerai pažįsta visus čia dirbančius žmones. „Teatras mane užaugino, grūdino, mokė. Tai mano namai, kaip ir daugumos čia dirbančiųjų“ – sako vadovas, pabrėždamas, kad visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti trupę ir žmones labiau žvelgdamas į priekį, o ne atgal. Paprašytas atskleisti kolektyvo sėkmingos veiklos formulę B.Želvys nedvejodamas pabrėžia, jog svarbiausia, kad teatre vyktų darbas, nes jo imitavimas, stumdymasis palei sienas ir svaičiojimas apie kažką nerealaus niekuomet neatneša pozityvaus rezultato. „Šiandien didžiausias dėmesys skiriamas teatre dirbančiam jaunimui. Jie dainuoja visuose repertuaro spektakliuose – operose, operetėse, miuzikluose“, – čia pat pridurdamas, kad kartu nepamiršti ir senjorai, – „Atiduodame pagarbą tiems, kurie kūrė teatre iki mūsų. Labai vertinu visų grandžių darbą – žmonės, dirbantys užkulisiuose, daug prisideda prie spektaklio sėkmės. Esu už sveiką konkurenciją, kuri turi vykti ne už kulisų, o scenoje.“
Vyriausiojo dirigento Juliaus Geniušo manymu ilgi gyvavimo metai ir sėkmė kolektyvą lydi todėl, kad nuo pat pradžių Kaunui ir jame gyvenantiems žmonėms reikėjo šito Teatro, iki šiandien sugebėjusio išlaikyti solidaus repertuaro politiką. „Galiu drąsiai teigti, kad Europoje vargu ar atrastume antrą teatrą su taip begaliniai įvairiu repertuaru – įsitikinęs dirigentas, net neabejodamas, kad tiek operetėmis, tiek miuziklais galime drąsiai konkuruoti su daugeliu Europos muzikinių scenų. „Juk šiandiena mūsų repertuare – 32 spektakliai, iš kurių net 8 operos, 5 miuziklai. Ir nesutikčiau, kad kažkuris iš žanrų turėtų dominuoti ar jaustis užgožtu. Visi jie privalo būti vienodai aukšto meninio lygio tam, kad nenuviltume savo žiūrovo“ – mano J. Geniušas.
Kęstutis Jakštas, tik šį sezoną pradėjęs eiti vyriausiojo režisieriaus pareigas, įsitikinęs, jog tai, kad teatras liko neišsibarstęs per pastarąjį dvidešimtmetį, didžiulis vadovų nuopelnas. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį tai bene vienintelis teatras, likęs su savo nusistovėjusiomis tradicijomis, repertuaru ir kolektyvu, nepailstančiu ieškoti naujovių. Prakalbus apie repertuarą, dainininkas ir vadovo padėjėjas trupės reikalams Tomas Ladiga sako, jog teatro repertuare savo vietą turi opera, šokio spektakliai, spektakliai vaikams, stambių formų ir proginiai koncertai. „Bet tradiciškai čia dominuoja operetė ir miuziklas, kurie paskutiniaisiais metais tapo statytojų ieškojimų ir eksperimentų poligonu“, – mano solistas, neslėpdamas, jog atėjęs čia rado žmones, išmanančius ir besilaikančius scenos etikos, gerbiančius teatro istoriją, tradicijas, gyvenančius teatru ir teatre, tuo pačiu kurdami čia namų jaukumą, kurį dažnas atvykėlis pastebi ir įvardija kaip vertybę.
Vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius net ir jubiliejinės šventės išvakarėse prisimena teatro problemas, kurios sprendžiamos keliant sau realias užduotis, bet nelenkiant laiko ir nestovint vietoje. „Ne paslaptis, kad mes savo misiją vykdome tarnaudami šimtatūkstantinei auditorijai, kurios dalis mus lygina su geriausiais kitų šalių muzikiniais teatrais, o daliai vis dar tebesame vieninteliu lankomu teatru“ – sako vadovo pavaduotojas, negailėdamas gražių žodžių teatro publikai, kuri ne tik geranoriška, bet ir labai reikli, – „Jos erudicijos, inteligencijos ir dvasingumo gali nematyti tik tie, kuriems šios savybės svetimos“, – įsitikinęs R.Lekavičius, neabejodamas, kad žiūrovas vertina teatro kūrybinius ieškojimus, laimėjimus, vis aukštesnį spektaklių meninį lygį. Paprašytas atskleisti teatro sėkmės formulę, R.Lekavičius patikino, jog ypatingos formulės tikrai nėra, o gera nuotaika, pasiaukojimas vardan meilės ir meilė be išdavystės vertinama ne tik scenoje, bet ir gyvenime, sėkmingu spektakliu laikomas tas, kuris labiausiai sujaudina žiūrovą.
Asta Mikelevičiūtė
