„Vykdydami savo veiklą, mes nuolat siekiame kuo geriau pažinti savo pirkėjus ir jų įpročius. Tad tikimės, jog šis ir kiti mūsų vykdomi lietuvių įpročių tyrimai padės ne tik geriau pažinti lietuvius, bet taip pat atskleis įdomių tautos pomėgių, kurie nustebins ir privers nusišypsoti net ir pačius lietuvius”, – sako „Rimi Lietuva” generalinis direktorius Tony Holmberg.

Kaip rodo liepos mėnesį atlikto tyrimo duomenys, pačiais svarbiausiais lietuvių įvardinti mažieji gyvenimo malonumai puikiai atskleidžia kelias pagrindines tendencijas – ypatingą dėmesį finansams, kurį patvirtina daugiausiai balsų surinkęs malonumas netikėtai kišenėje atrasti pinigų (34 proc. paminėjo tarp trijų svarbiausių). Kita išryškėjusi tendencija – atsidavimas savo šeimai ir draugams ir tai patvirtina 25 proc. lietuvių tarp trijų svarbiausių malonumų paminėtas dovanos dovanojimas artimam žmogui ir jo nudžiuginimas.

Kiek mažiau, bet vistiek Lietuvos gyventojams svarbūs gyvenimo malonumai – išgerti šalto alaus ar vyno po sunkios darbo dienos (19 proc. iš trijų svarbiausių), sulaukti pagyrimo ar įvertinimo darbe (18 proc.), gaminti maistą artimiems žmonėms (17 proc.) bei juoktis iki ašarų (17 proc.). Tuo tarpu mažiausiai lietuviams malonu – pamatyti pirmą sniegą, vaikščioti basomis po šlapią žolę, šokti su parašiutu, klausytis savo kūdikio juoko, atsigulti į vėsią, ką tik apvilktą patalynę bei paaukoti pinigų prašantiems išmaldos ar labdarai.

Didžiausias skirtumas išryškėja tarp vyrų ir moterų įvardintų mažųjų gyvenimo malonumų. Svarbiausiu malonumu vyrai tradiciškai įvardino – kišenėje netikėtai atrasti pinigų (38% iš trijų paminėtų) ir išgerti šalto alaus ar vyno po sunkios darbo dienos (34 oproc.). Taip pat lietuviams vyrams malonumo suteikia pagyrimas ir įvertinimas darbe (21 proc.), mėgstamos muzikos klausymas, vairuojant automobilį (19 proc.) bei linksmybės iki paryčių (17 proc.).

Tuo tarpu moterų įvardinti malonumai labai gerai atskleidžia jų pagrindinius skirtumus nuo vyrų. Apklausos duomenimis, labiausiai moteris džiugina maudymąsis jūroje karštą dieną (28 proc.) ir maisto gaminimas artimiems žmonėms (27 proc.). Taip pat lietuves pamalonina apsipirkinėjimas rūbų parduotuvėje (23 proc.), juokas iki ašarų (22 proc.) bei svorio numetimas (19 proc.).

Tyrimo metu taip pat atsiskleidė didmiesčių ir kaimo gyventojų vertybių skirtumai. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantys žmonės kaip svarbiausią malonumą paminėjo maudymąsi jūroje karštą dieną (31 proc.), kai tuo tarpu kaimų gyventojams daugiausiai malonumo suteikia netikėtas pinigų atradimas kišenėje (39 proc.).

Tyrimą, kurio metu buvo apklausta 990 Lietuvos gyventojų, nuo 15 iki 74 m. amžiaus, š. m. birželio 15 – 22 d. atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai”.

Įtakingus Amerikos ir Baltijos šalių verslininkus suvedęs forumas prasidėjo ketvirtadienio rytą Vašingtone. Premjeras savo kalboje dėstė argumentus, kodėl Lietuva yra patraukli investuotojams, minėdamas, kad esame ketvirti pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto ryšio kokybę ir greitį, esame lyderiai mobiliojo ryšio naudojimo srityje. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvai pakako ryžto imtis skausmingų priemonių, įveikiant krizę praėjusiais metais.

“Prancūzai nustatė, kad Lietuvoje yra Europos centras. Nežinau, ar tai tiesa. Bet tikra tiesa, kad Lietuva sėkmingai pritraukia užsienio investicijas į aukštųjų technologijų sektorių. Taigi primenu: investuokite į Europos centrą ir…nepavėluokite!”, – nuotaikingai forumo dalyvius ir svečius agitavo Ministras Pirmininkas.

Premjeras A. Kubilius vieši Amerikoje su penkių dienų darbo vizitu, pagrindinis vizito tikslas – investicijų į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių paieška.

Tarptautinė sportinių šokių federacija, atsižvelgdama į aukštus Lietuvos šokėjų pasiekimus, suteikė teisę organizuoti Lietuvoje tarptautinio reitingo turnyrus. Vienas iš garsiausių konkursų, turintis gilias tradicijas, yra Kaune organizuojamas „Gintarinės poros” konkursas. Šio konkurso dėka išaugo visa grupė Lietuvos čempionų, garsinusių mūsų šalies vardą visame pasaulyje. „Gintarinė pora” – tai jaunųjų šokėjų mokykla, tai – tradicinė miesto meno ir sporto šventė, tai – Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje.

Sportiniai šokiai – tai viena prestižiškiausių sporto šakų. Tarptautinės sportinių šokių federacijos narės šiuo metu yra 84 pasaulio šalys. 1997 m. Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino sportinius šokius olimpine sporto šaka.

Teisėjauti pakviesti puikūs pedagogai ir sportinių šokių specialistai iš Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Estijos, Anglijos, Lietuvos, viso – 32 teisėjų komanda. Numatoma sulaukti apie 500 šokėjų porų iš jau minėtų ir kitų užsienio šalių. Konkursas vyks dvi dienas, 6 etapais.

Varžybų iniciatoriai – Lietuvos respublikos nusipelnę sportinių šokių treneriai ir teisėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, organizatorius – Kauno kultūros centras “Tautos namai”.

Varžybas remia Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos sportinių šokių federacija, Kauno miesto savivaldybė.

Programa:

Gegužės 1 d. (šeštadienis)

10.30 val. Varžybų pradžia. Jaunučių, Jaunių ir Jaunimo ST varžybos.

15.00 val. Tarptautinės sportinių šokių federacijos pasaulio reitingo Suaugusiųjų ST varžybos. Jaunių LA varžybos.

19.00 val. Varžybų pusfinaliai ir finalai, koncertinė programa.

Programoje: „TV3″ televizijos projekto „Šok su manimi” prizininkai Liudas Mikalauskas ir Gintarė Slausgalvienė, tarptautinių konkursų laureatas Egidijus Bavikinas ir Lietuvos dešimties šokių penkiskart čempionas Tomas Slausgalvis.

Gegužės 2 d. (sekmadienis)

10.30 val. Varžybų pradžia. Jaunučių, Jaunių ir Jaunimo LA varžybos.

15.00 val. Tarptautinės sportinių šokių federacijos pasaulio reitingo Suaugusiųjų LA varžybos. Jaunių ST varžybos.

19.00 val. Varžybų pusfinaliai ir finalai. Koncertinė programa, skirta Motinos dienai.

Programoje: Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra” su nauja programa „Skorpions”, pasaulio profesionalų šou ir atviro Anglijos čempionato nugalėtojai Victor Da Silva (PAR) ir Hanna Karttungen (Danija), sportinių šokių profesionalai Justas Kučinskas ir Jekaterina Romankova, pasaulio jaunimo čempionai, Lietuvos daugkartiniai čempionai, Europos šalių čempionai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė.

Kauno kultūros centro „Tautos namai” informacija

Gegužės 29 – birželio 5 dienomis regiono pristatymą organizuoja Kauno apskrities viršininko administracija, kuri kartu su apskrities savivaldybėmis, verslo bei mokslo struktūromis paruošė regiono pristatymo koncepciją.

Pagrindiniai Kauno regiono dalyvavimo parodoje tikslai – pristatyti ambicingiausius, įspūdingiausius ir reikšmingiausius verslo, aukštųjų technologijų, mokslo, turizmo projektus. Tai atspindi siekį būti moderniu, šiuolaikišku ir visais aspektais pažangiu bei patraukliu regionu.

Parodoje bus pristatyta Kauno laisvoji ekonominė zona, kuriamas Oro parko projektas, steigiamas Kauno viešasis logistikos centras, iki Kauno planuojama tiesti europinė vėžė „Rail Baltica” ir kiti Kauno apskrities savivaldybių pateikti projektai.

Ši pasaulinė paroda, kurią aplanko milijonai žmonių – viena geriausių progų suteikti kuo daugiau informacijos apie Kauno regioną ir kiekvieną savivaldybę minimaliomis išlaidomis.

Kauno regiono potencialą ir kompleksines verslo, mokslo bei viešojo sektorius galimybes pristatys apskrities savivaldybių merai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno oro uosto, Laisvosios ekonominės zonos vadovai, verslininkai ir universitetų akademinės bendruomenės nariai.

Pasaulinė paroda „EXPO 2010″, kurios tema: „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas” – prasidės gegužės 1 dieną ir vyks iki spalio 31 dienos. Šiuo metu dalyvavimą pasaulinėje parodoje yra patvirtinusios 192 pasaulio valstybės. Skelbiama, jog tai bus didžiausia iš visų, iki šiol vykusių parodų.

„Žiemos mugėje“ yra penkiolika prekybinių namelių su pagrindiniu šventės akcentu – natūraliai išlieta čiuožykla. Savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio) veikiančiuose nameliuose lankytojams bus galima užkąsti ir išgerti karštų gėrimų. Neturintiems pačiūžų mugės lankytojams bus galima jas išsinuomoti, o esant poreikiui – jas pagaląsti.

Čiuožykla veiks, kiek leis oro sąlygos (planuojama sulaukti Užgavėnių). Darbo laikas: kiekvieną dieną nuo 10 iki 22 val.

Galimybė panaudoti elektromobilių baterijas kaip tarpinę talpyklą kintamo vėjo generuojamai energijai skatina Daniją ypač aktyviai kurti ir vystyti elektromobilius. Dėl šios priežasties dalis tarptautinio konsorciumo „Edison“ projektui atliekamo tyrimo yra skirta optimizuoti dvikryptę elektros srovę tarp automobilio ir tinklo.

Tuo pat metu „Siemens“ kuria ir pačių elektromobilių komponentus. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje kompanija kartu su automobilių gamintoju „RUF“ pristatė tris demonstracinius „eRUF Stormster“ automobilius, sukurtus ant „Proshe Cayenne“ platformos. Tokie automobiliai yra naudojami kaip vietinės susisiekimo priemonės. 340 arklio galių (250 kilovatų) „Stormster“ pilnai įkrauta baterija gali nuvažiuoti 180 kilometrų, 100 kilometrų per valandą greitį pasiekia per 9 sekundes, o maksimalus automobilio greitis – 150 km/h.

„Siemens“ energijos padalinys projektuoja greitai įkraunamas automobilių baterijas. Vietoje įprastos 220 voltų įtampos baterijoms įkrauti bus naudojama 400 voltų įtampos ir 63 amperų srovė. Vėliau tikimasi pasiekti, kad 300 kilovatų įkrovimo galia automobilio bateriją pilnai įkraus per maždaug 6 minutes. Inžinieriai taip pat tiria, kaip nuolatinis baterijų įjungimas ir išjungimas veikia elektros tinklo stabilumą. Šie tyrimai atliekami „Edison“ konsorciumo partnerio, Danijos Technikos universiteto, Risø tyrimų miestelyje.

„Siemens“ technologijų padalinio specialistai šiuo metu kuria komponentus naujam elektromobiliui „Greenster II“, kurio ribotas kiekis bus pagamintas 2010 metų pabaigoje. Pagrindinė naujovė yra atskirais elektriniais motorais varomi užpakaliniai ratai, kurie įgyja optimalią galią bet kokioje situacijoje kelyje. Tai leidžia atsisakyti diferencinės pavaros ir žymiai palengvinti automobilį. Ateityje atskiras varymo sistemas turės kiekvienas iš keturių elektromobilio ratų. Tokiems automobiliams nebereiks pusašių, kardano, pavarų dėžės, jie bus lengvesni ir erdvesni.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai akcijos metu pasvėrė beveik 1100 pradinukų ir jų kuprinių trečdalyje Kauno mokyklų. Iš jų 40 proc. mokinių kuprinių svoris buvo didesnis nei rekomenduojamas dešimtadalis vaiko svorio. Nepaisant to, kad kuprinių turinys nebuvo tikrinamas, didžiausią mokyklinių nešulių svorį sudarydavo knygos, gaivių gėrimų buteliai ir kita.

Kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė V. Stankevičiūtė, vaikų kuprinių svoris varijavo nuo mažiau nei kilogramo iki šešių kilogramų. Toks didelis skirtumas sukelia daug apmąstymų. Pradinukų tėveliai turėtų kasdien pasižiūrėti savo atžalų kuprinių turinį – galbūt prisikraunama to, ko nereikia, ir nešamas nereikalingas svoris, kuris tik kenkia mažųjų laikysenai.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, daugiausiai sunkių kuprinių neša antrų klasių mokiniai. 76 proc. pasvertų antrokų kuprinių viršijo rekomenduojamus 10 proc. vaiko svorio. Akcijos metu sunkiausia antroko kuprinė svėrė net 6 kilogramus. Įvertinus tai, kad vidutinis antroko svoris yra apie 30 kilogramų, tai kuprinė svėrė dvigubai daugiau nei rekomenduojama. Nenuostabu, kad pradinukų stuburai ir laikysena turi išlaikyti nemažą išbandymą.

Mažiausiai viršijančių svorį kuprinių turėjo patys mažiausieji – pirmokai. Beveik trečdalis (28 proc.) pirmaklasių nešė daugiau nei 10 proc. jų svorio sveriančias kuprines. Pati sunkiausia pirmoko kuprinė, kurią svėrė Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai, buvo 5.5 kilogramo.

Kauno miesto mokyklų trečiokai, pagal Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atliktos akcijos „Pradinuko kuprinė: ar ne per sunki?“ rezultatus, dažniausiai nešėsi rekomenduojamo svorio kuprines. Kaip bebūtų, 40 proc. trečių klasių mokinių kuprinės visgi viršijo svorį, kuris būtų tinkamas vaikui. Beveik tiek pat (36 proc.) ketvirtokų kuprinių taip pat buvo nerekomenduojamo svorio.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai džiaugiasi, kad akcija „Pradinuko kuprinė: ar ne per sunki?“ neliko nepastebėta ir pedagogai paragino savo mokyklų pradinukus neštis kuo lengvesnes kuprines. Renginio metu kai kurių pirmųjų klasių mokinių kuprinės buvo ypač lengvos ir nesvėrė net 1 kilogramo. Deja, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai apie šių kuprinių turinį pasakyti nieko negali.

Kaip bebūtų, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atliktos akcijos rezultatai parodė, jog dar daug vaikų į mokyklas eina su sunkiomis kuprinėmis. Dėl per didelio kuprinės svorio gali susiformuoti netaisyklinga laikysena ir sunkesni skeleto-raumenų sutrikimai.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog esant netaisyklingai laikysenai, ypač krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, vidaus organai suspaudžiami, jų veikla apsunkinama, išsivysto įvairūs negalavimai. Tik tėveliai gali pirmi ir laiku pastebėti vaiko laikysenos sutrikimus: tiesiog paprašykite vaiko ramiai pastovėti suglaudus kojas. Pastebėję laikysenos sutrikimus, nedelsdami kreipkitės į vaikų gydytoją.

Mokinių tėveliai turėtų būti budrūs ir nepamiršti kasdien patikrinti mokyklinių kuprinių turinį. Ypač pradinių klasių mokiniai dažnai nešasi į mokyklą daiktus, kurie jiems yra labai mieli, ir priemones, kurių jiems tą dieną nereikia. Taip pat jie turėtų padėti vaikui susidėti knygas bei kitus mokyklinius reikmenis į kuprinę. Sunkiausios ir didžiausios knygos turėtų būti dedamos arčiausiai nugaros.

Pati mokyklinė kuprinė turėtų būti parinkta tinkamai: kuprinės forma turi būti ergonomiška bei atitinkanti fiziologinę vaiko stuburo formą. Diržų ilgis turi reguliuotis, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki ne vienodo storio drabužiais. Tuščia pradinuko kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 g. o vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau kaip 1000g. Mokyklinės kuprinės svoris su knygomis ir kitomis mokyklinėmis priemonėmis, turi sverti ne daugiau nei 10 proc. vaiko svorio.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu stebėti, kad pradinių klasių mokiniai išvengtų skeleto-raumenų sutrikimų, kai jų stuburas tebėra lankstus ir nesukaulėjęs. Dėl kilusių klausimų dėl tinkamos kuprinės pasirinkimo ar laikysenos sutrikimų tėveliai gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistes, kurios dirba visose Kauno mokyklose.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Valandos trukmės „Žalgirio radijo“ laidoje šiemet dirbs ne vienas, kaip įprasta, o du vedėjai. Jie – šią vasarą surengtoje atrankoje nugalėję ir jūsų simpatijas pelnę abiturientai – Karolis ir Justas. Šio sezono „Žalgirio radijas“ žada būti kaip niekada interaktyvus. „Žalgiris.lt“ rubrikoje klausytojams bus siūloma išreikšti savo nuomonę ,,Žalgiriui“ aktualiomis temomis, diskutuoti ir laidos metu viešai išsakyti savo poziciją svarbiausiais komandos klausimais.

Taip pat laukia dar daug naujų bei atnaujintų rubrikų: ,,7 KREPŠINIO DIENOS“, ,,TAIKINYS“, ,,EUROLYGADIENIS“, ,,IŠ KARTOS Į KARTĄ“, ,,UŽRIBIS“ ir dar begalė kitų naujienų, apie kurias sužinosite jau šį pirmadienį 17 val. įsijungę radijo stotį ,,TAU“.

Netruko tokių kavinukių atsirasti daug… ir daugiau… ir dar daugiau… O Kauno Laisvės alėja iš batų alėjos netruko pavirsti į „kavos išsinešimui“ alėją.

Su laiku pasisotinome ir kartotiniai kavos puodeliai rankose tapo retesniais atributais, klientai atsisijojo ir suprato, kad „kava išsinešimui“ nereiškia, jog privaloma ją pasiimti ir išeiti – juk galima taip jaukiai pasėdėti toje pačioje kavinukėje, neskubant išgerti kavą, nebijoti apsilaistyti drabužių ar apsiplikyti lūpų karštu gėrimu. Smagu ir sveikintina, nes galų gale turime normalų vaizdelį – jaukiomis trečiosiomis vietomis tapusias kavinukes ir tik iš realaus poreikio bėgančius su kavos puodukais rankose klientus.

Tačiau tokios permainos vėlgi išjudino kavinukių savininkus ir privertė pasukti galvas, kuo užimti nusėdusius lankytojus, kaip paįvairinti aplinką. Laisvės alėjoje įsikūrusios kavinės klientus pradėjo vilioti ne tik kava, bet ir pramogomis, meno projektais. Štai viena neseniai įsikūrusi kavinė klientams šalia malonaus aptarnavimo, subtilaus bei įvairaus kavų meniu, jaukios aplinkos pasiūlė gyvąją aplinką. Gatvės blogas (WEB-0) buvo tik pradžia, toliau kavinė į šokio sūkurį įsisuka kartu su Kauno šokio teatro „Aura“ rengiamu jau net 19-uoju tarptautiniu modernaus šokio festivaliu. Klientus pakvies visą savaitę nuo rugsėjo 28-osios iki spalio 4-osios dienos į šokio spektaklių peržiūras ant sienos.

Kuri tai vieta? Paklauskite draugų arba pasivaikščiokite Laisvės alėja vakare ir tikrai surasite. Juk kavinių nėra tiek daug…

Seimui priėmus šias pataisas, pagalba skambinančiajam bendruoju pagalbos numeriu 112 būtų organizuojama žymiai efektyviau ir greičiau. Tai ypač aktualu tuomet, kai įvyksta didelės nelaimės ir į įvykio vietą turi išvykti visos trys pagalbos tarnybos – greitoji medicinos pagalbos, policijos bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo.

Jei Seimas pritars siūlomiems teisės aktų pakeitimams, vietos bendruomenė galės aktyviau dalyvauti savivaldoje. Aiškiau apibrėžia vietos bendruomenės veiklos tvarka steigiant naujas ar naikinant esamas savivaldybes, organizuojant savivaldybių centrų ir teritorijų ribų nustatymo bei keitimo procesus.

“Jau pusantrų metų, kaip priimtas sprendimas, kad Lietuvai reikia elektroninio balsavimo, o šiandien Vyriausybės posėdyje dar tik svarstomi tam reikalingų įstatymų papildymų ir keitimų projektai. Manyčiau, šiam procesui būtini skubūs sprendimai, o ne biurokratiniai derinimai”, – sakė ministras E. Masiulis.

“Estija jau kelintą kartą rinkimuose balsuos ir internetu, o mes vis dar kapstomės įstatymų derinimuose. Laikas atsakingoms įstaigoms baigti kurti papildomas milijonų reikalaujančias programas, o siūlyti realius šiandien įgyvendinamus sprendimus. Daugelis turim “protingus” pasus ar asmens tapatybės korteles, tačiau vis dar neturime, kur jas taikyti”, – sakė E. Masiulis.

E. Masiulio teigimu, daugelis namų ūkių ir regionuose įsigyja kompiuterius, o internetas – dėl valstybės vykdomų projektų, plačiajuosčio interneto RAIN ir viešųjų interneto prieigos taškų (daugiau nei 800 jų veikia kaimiškose vietovėse) – viešosiose vietose prieinamas net ir atokiuose šalies rajonuose gyvenantiems žmonėms. O tiems, kurie nesinaudoja internetu, pranešimai galėtų būti siunčiami elektroniniu būdu – internetu pranešimas pasiektų arčiausiai žmogaus esantį pašto skyrių ir tik ten būtų atspausdintas ant popieriaus. Tokiam dokumentui pristatyti pakaktų vietinio transporto, tad būtų sutaupytos didžiulės išlaidos logistikai.

“Mano nuomone, ši Vyriausybė turi imtis konkrečių žingsnių balsavimui internetu užtikrinti, kad jau artimiausiuose – 2011 m. savivaldos rinkimuose galėtume balsuoti elektroniniu būdu. Esu pasiryžęs pats asmeniškai to siekti ir prisiimti atsakomybę”, – teigia E. Masiulis.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2008 m. iš patikrintų Kauno mieste mokinių beveik 40 proc. turėjo skeleto-raumenų sutrikimų, iš jų 45 proc. nustatyta skoliozė, lordozė ir kifozė, t.y. sunkesni laikysenos sutrikimai. 2008 m. patikrintiems 2684 pirmokams beveik pusei (1331) nustatyti skeleto raumenų sutrikimai. Peršasi išvada, jog jau pirmoje klasėje neatsižvelgiama į tokius rizikos veiksnius kaip netinkama ar didelio svorio kuprinė.

Dažniausiai netaisyklinga laikysena būna ne įgimta, o susiformuoja nekreipiant dėmesio į vaiko poreikius. Didžiausia šio sutrikimo priežastis – vaiko netaisyklingas sėdėjimas, netinkamas krepšys knygoms nešti arba per didelis kuprinės svoris. Ryškiausi pakitimai įvyksta jaunesniame mokykliniame amžiuje (7-10 metų), nes šiame amžiaus tarpsnyje stuburas dar tebėra nesukaulėjęs, lankstus, o nugaros raumenys silpni, greitai pavargsta.

Žmogaus graži laikysena – tai ne tik grožis, bet ir sveikata. Kūno laikysena mažiausiai varginama: einant, sėdint, stovint, rašant ir skaitant. Tada vidaus organai yra taisyklingos padėties: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis ir žarnynas veikia normaliai. Esant netaisyklingai laikysenai, ypač krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, vidaus organai suspaudžiami, jų veikla apsunkinama, išsivysto įvairūs negalavimai. Tik tėveliai gali pirmi ir laiku pastebėti vaiko laikysenos sutrikimus: tiesiog paprašykite vaiko ramiai pastovėti suglaudus kojas.

Dažniausiai pasitaikantys netaisyklingos laikysenos bruožai: žiūrint iš šono, nuleista ar atlošta galva, atsikišę į priekį, pakilę arba asimetriški pečiai, išsipūtęs pilvas, pernelyg didelis juosmens išlinkimas, atsikišęs dubuo, palinkusi nugara ir įdubusi krūtinės ląsta. Pastebėję šiuos sutrikimus, tėveliai turėtų nedelsdami kreiptis į vaikų gydytoją.

Kuprinės forma turi būti ergonomiška bei atitinkanti fiziologinę vaiko stuburo formą. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus – bandys kūprintis. Jei kuprinė bus be specialios minkštos „pagalvėlės” ties stuburu – ji kryps nuo svorio. Ta „pagalvėlė” lyg atrama padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kuprinė turi būti tvirtai prigludusi prie vaiko nugaros. Geriau, kai kuprinė iš išorės būna sutvirtinta plastmasiniu karkasu. Karkasas neleidžia kuprinei deformuotis. Vidinė kuprinės dalis besiliečianti su vaiko nugara bei karkasas turėtų būti pagaminti iš minkštos bei tvirtos lengvai valomos medžiagos. Kuprinės diržai turėtų būti ne siauresni nei 3,5 cm, paminkštinti. Diržų ilgis turi reguliuotis, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki ne vienodo storio drabužiais. Tuščia pradinuko kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 g. o vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau kaip 1000g.

Net į pačią geriausią kuprinę su ortopedine nugarėle negalima prikrauti sunkiai sveriančių daiktų. Mokyklinės kuprinės svoris su knygomis ir kitomis mokyklinėmis priemonėmis, turi sverti ne daugiau nei 10 proc. vaiko svorio. Taigi, jei pirmokėlis sveria 25 kg, jo nešulys negali būti sunkesnis nei 2,5 kg.

Renginyje bus mokoma, kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, supažindinama apie Lietuvoje veikiančias medicinines organizacijas, nemokamai tikrinimas kraujo spaudimas ir kt.

Renginio dalyviai:
• Lietuvos Raudonasis Kryžius
• Lietuvos Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
• Kauno Greitosios medicinos pagalbos stotis
• „Žaislų ligoninė” – projektas, skirtas 3-7 metų vaikams
• J. Gruodžio konservatorijos pučiamųjų orkestras

Renginyje laukiama sportininkų aleksotiškių, kurie Lietuvos vardą šiais metais garsino įvairiose sporto varžybose. Vyks futbolo, krepšinio, kvadrato varžybos, galima bus pasitreniruoti šiaurietiško ėjimo varžybose.

Koncertuos Aleksote Linksmakalnyje įsikūrusios Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto docentės Sabinos Martinaitytės studentai, garsinantys Kauną įvairiuose konkursuose ir televizijos projektuose: Liudas Mikalauskas, Jomantė Šležaitė, Erika Grigaitytė, Mantas Gacevičius, akompanuos Audronė Eitmanavičiūtė. Gros Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas”, pasirodys šokio teatras „Gijelė”, Garliavos kultūros centro tautinių šokių kolektyvai „Ąžuolas” ir „Tauškutis” ir kiti kolektyvai.

MSIC tikslas – vienyti mokyklų savivaldas, stiprinti jų struktūrą, didinti mokinių dalyvavimą ir aktyvumą savivaldų veikloje.
Pirmajame susitikime dalyvavo mokyklų savivaldų atstovai ir Kauno miesto jaunimo reikalų koordinatorė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
Moksleivius pasveikino Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Linas Karpauskas pasveikindamas moksleivius. Jaunimo reikalų koordinatorė visiems palinkėjo daug stiprybės ir noro siekti savo tikslų, būti visada aktyviais, ryškiais ir išskirtiniais.
Vėliau buvo sužaista keletą linksmų, ,,energetinių” žaidimų. Taip pat buvo pristatyta Lietuvos moksleivių sąjunga, apie kurią papasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Antanas Mikalauskas. Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas L.Karpauskas MSIC‘ų veiklą ir tikslus.

“Užsieniečiams VDU patrauklus aukšta studijų kokybe, lankstumu ir galimybe studijuoti liberaliame jaunatviškame universitete. Šiais metais atvyko ir išskirtinai gabi studentė, gavusi prestižinę Fulbright stipendiją”, – kalbėjo Tarptautinių ryšių tarnybos direktorė Zina Baltrėnienė.

Anot Z.Baltrėnienės, kasmet augantis studijomis VDU besidominčių gabių studentų skaičius rodo, kad jaunas universitetas Lietuvoje ir užsienyje jau užsitvirtino stiprias pozicijas ir nenusileidžia kitiems.

VDU renkasi ir vis daugiau pagal populiariausią mainų programą “LLP Erasmus” atvykstančių studentų, kurie vertina studijų kokybę ir nori dalytis turimomis žiniomis bei patirtimis.

“Jaučiama ryški tendencija – dabar mainų studentai kryptingai renkasi Vytauto Didžiojo universitetą. Anksčiau atvykstančius studentus lyginome su turistais – juos domino šalies istorija, kultūra, gyvenimas postkomunistinėje valstybėje, o ne universitetas, siūlomos studijos, jų kokybė. Dabar jie žino, kur važiuoja, ko nori ir atvykę pramogas derina prie studijų, o ne atvirkščiai, kaip buvo programos vykdymo pradžioje”,- pirmuosius ir dabartinius mainų studentus lygino VDU Tarptautinių ryšių tarnybos Tarptautinių programų koordinatorė Jurgita Pilypaitytė.

Taip pat didesnis nei paprastai ir visai studijų trukmei universitetą pasirinkusių užsieniečių skaičius. Bakalauro ar magistro kvalifikacinių laipsnių siekiantys užsieniečiai išsiskiria ypatingai stipria motyvacija, dalis stebina itin geromis lietuvių kalbos žiniomis. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Verslo administravimą studijuoti atvykęs Lukas Poderis VDU pasirinko paklausęs draugų rekomendacijų. Justinai Subačiūtei iš valstijų grįžti į Lietuvą ir studijuoti čia buvo sena svajonė. Apie studijas Lietuvoje ne vienerius metus svajojo ir puikiai lietuviškai kalbantis Ghulam Rabani Rahmat iš Afganistano, šiemet jo noras išsipildė – jis VDU įstojo į teisę.

Universitetas šiandien – humanitarinių ir socialinių, teologijos ir menų, politikos ir teisės mokslų židinys Kaune. VDU savo veikla ženkliai prisideda ir prie Kauno bei visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo puoselėjimo. Tai viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. VDU studentus, dėstytojus ir absolventus vienija “artes liberales”, t. y. laisvųjų menų universiteto idėja.

1. Nutraukti kabelius. Pirmasis strateginis žingsnis – nutraukti vandenynų dugnu nutiestus kabelius. Tą sugeba padaryti žemės drebėjimai ir net alkani rykliai.

2. Kibernetinis karas. Hakeriai jau dabar sugeba bent trumpam nutraukti ir didžiausių tinklalapių darbą, taigi egzistuoja pavojus, kad jie sugebėtų pakenkti ir daugeliui iš karto.

3. Sugadinti DNS sistemą. Pernai buvo aptikta DNS serverių, gyvybiškai svarbių interneto veikimui, spraga. Ja pasinaudojus internetą būtų galima paversit visišku chaosu.

4. Sugadinti techninę įrangą. Tai nėra neįmanoma, tačiau labai neįtikėtina. Stiprus elektromagnetinis impulsas gali pakenkti įrangai kilometrų spindulių aplink, tačiau visame pasaulyje? Kažin…

5. Cenzūra. Kinijai jau pavyko sukurti interneto cenzūravimo sistemą – kitos valstybės gali pasekti jų pavyzdžiu.

6. Užkrėstų kompiuterių tinklai. Confiker kirmėlė sugebėjo apkrėsti maždaug 9 milijonus kompiuterių – visa laimė, kad ji neturėjo itin kenkėjiškų užmačių.

7. Šiukšlės. Jau dabar nemažą dalį duomenų srauto internete sunaudoja  el. pašto ir panašios šiukšlės ir kol kas nelabai sekasi tai suvaldyti.

8. Nesustabdomas virusas. Teoriškai egzistuoja galimybė, kad bus sukurtas nesustabdomas virusas, kuris ras kelią į visus pasaulio kompiuterius ir juos sugadins.

9. Serverių nulaužimas. Jei serveriai bus sistemingai “nulaužiami” ir naikinami, paprasčiausiai neliks turinio, kurį būtų galima rasti internete.

10. Visiems atsijungti. Jei kiekvienas interneto vartotojas staiga atsijungtų nuo tinklo, jis taptų nenaudojamų nuorodų ir failų dykyne.

Šaltinis: http://www.news.com.au/technology/gallery/0,23607,5060156-5014321-10,00.html

„Šią apklausą surengėme, norėdami daugiau sužinoti apie Lietuvos gyventojų ekologinius įpročius, kuriuos jie taiko kasdienėje buityje. Apklausos rezultatai parodė, jog lietuviai dažnai buityje renkasi įprastus, o ne taupyti padedančius sprendimus ir nelabai stengiasi taupyti energiją bei kitus išteklius. Atlikti apklausą paskatino neseniai skelbti „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai, atskleidę, jog lietuviai išlieka vieni iš didžiausių pesimistų Europoje, manantys, jog klimato kaita yra nesustabdomas procesas“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vykdytos apklausos metu pasitvirtino, jog lietuviai trumpus atstumus mieliau linkę įveikti automobiliu (38 proc. apklaustųjų), o trečdalis respondentų atsakė trumpesnius nei 6 km atstumus įveikiantys pėsčiomis (dažniausiai tokį atsakymą rinkosi nevairuojantys ir vyresni, nei 55 metų amžiaus asmenys). Viešasis transportas ir dviratis liko mažumos pasirinkimu, atitinkamai po 17 proc.
Apklausa taip pat atskleidė, jog lietuviai nelinkę taupyti maisto – 46 proc. apklausos dalyvių teigė kitą dieną nebevartojantys vakarykščio maisto.

Apie taupų (ekologinį) vairavimą girdėję 44 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau kaip pusė respondentų nežinojo, kad taupus vairavimas nereikalauja papildomų investicijų į automobilį.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje teigė, jog įsigydami buities prietaisą, jie atsižvelgia į jo elektros sąnaudas ir mažesnį poveikį aplinkai, o trečdalis (36 proc.) respondentų nurodė tai darantys tik kartais. Visgi net 92 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad energiją taupančių lempučių naudojimas (lemputės kaina ir energija, kurią ji sunaudoja) yra labiau apsimoka už įprastinių.

Anoniminė anketinė apklausa vykdyta projekto „Žaliosios europiečių atostogos“, vykusio Palangoje š.m. rugpjūčio mėn., metu. Iš viso buvo apklausta 120 poilsiautojų iš visos Lietuvos: 40 proc. jų sudarė 35-55 metų, 29 proc. – 18-35 metų ir po 15 proc. iki 18 metų bei vyresni kaip 55 metų asmenys.

Palangoje dvi savaites veikusioje „Žaliųjų europiečių atostogų“ poilsiavietėje šio projekto organizatoriai Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje siekė patraukliomis poilsiautojams formomis pateikti kuo platesnę informaciją apie tai, kaip įprasti kasdieniai veiksmai įtakoja aplinkos taršą.

Pavyzdžiui, individualūs automobiliai Lietuvoje 2007 m. išmetė 7,2 mln. t anglies dvideginio, lyginant su 4,6 mln. t 1998 m. Automobilių išmetamą CO² galime mažinti dažniau važiuodami dviračiais ir visuomeniniu transportu, o trumpus atstumus eidami pėsčiomis. Nėra sudėtinga ir taupiai bei ekologiškai vairuoti: važiuojant 80, o ne 110 km/val. greičiu sutaupoma nuo 15 iki 30 proc. degalų. Uždarius langus, ypač važiuojant dideliu greičiu, sutaupoma iki 10 proc. degalų. Jei padangų slėgis sumažėja 0,5 baro, sunaudojama 5 proc. daugiau degalų, todėl reikia nuolat tikrinti, ar tinkamai pripūstos automobilio padangos.

Kol kas netaupiai vartojame ir maistą – per ketvirtadalį Lietuvoje nuperkamo maisto patenka į sąvartynus. Reiktų pirkti tik tiek, kiek suvalgome ir stengtis suvartoti, o ne išmesti maisto likučius.

Energiją buityje taupyti padeda elementarūs veiksmai – virdami sunaudosime iki 60 proc. mažiau elektros, jei uždengsime puodą. 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo sunaudojamos energijos kiekį 30 proc., todėl šaldiklį reikia reguliariai atitirpdyti (šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos). Europos standartu „A++“ pažymėti elektros prietaisai naudoja žymiai mažiau energijos. Pavyzdžiui šiuo ženklu pažymėti šaldytuvai su automatine atšildymo funkcija sunaudoja dvigubai mažiau energijos, nei praeitą dešimtmetį pagaminti šaldytuvai.

Šildymo sezonu oro temperatūrą kambariuose sumažinus 1 proc. sutaupoma iki 5 proc. energijos. Naudojant taupiąsias lemputes vietoje kaitrinių, į atmosferą išmetama iki 80 proc. mažiau CO². Skalbiant 30 °C, o ne 60 °C temperatūros vandeniu skalbimo mašina sunaudoja iki 50 proc. mažiau elektros. Šie ir daugelis kitų patarimų, kaip taupyti išteklius ir stabdyti klimato kaitą, pateikti Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje išleistame leidinyje „Išmintingo namų ūkio tvarkymo vadovas“.

„Šio viruso veikimo principas labai įdomus. Užuot, kaip įprasta, iškart užkrėtęs vykdomuosius programų failus, „Win32/Induc.A“ infekuoja jų kūrimui naudojamas „Delphi“ bibliotekas. Užkrėstomis priemonėmis kuriamos programos taip pat infekuojamos. Taigi, programų kūrėjo kompiuteris veikia tarsi sergantis avilys, kurį nuolat palieka užkrėstos bitės“, – pasakoja Jolanta Leškytė, ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ pardavimų vadovė.

Unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis, “Win32/Induc.A” plinta sparčiai – per pirmąją parą nuo viruso pasirodymo užfiksuota daugiau nei 30 000 užkrėtimo atvejų. Manoma, kad į daugelį užkrėstų sistemų virusas pateko dar šių metų balandį. Jis ilgą laiką veikė nepastebėtas nes „Delphi“ priemonių programinio kodo apimtis didžiulė, tuo tarpu viruso kodas labai neilgas.

„Stebina tai, kaip ilgai šis virusas veikė nepastebėtas. Tuo metu užkrėstais kompiuteriais kuriamos programos, kurios juo taip pat užkrėstos, buvo platinamos programinės įrangos pirkėjams“, – teigė Jurajus Malcho, ESET virusų tyrimų laboratorijos vadovas.

Anot J. Malcho, tikėtina, kad į kompiuterius „Win32/Induc.A“ patektavo kartu su kitais Trojos arklio tipo virusais, pavyzdžiui, „Win32/Spy.Banker“, kuris taikėsi daugiausiai į Rusijos ir Brazilijos kompiuterių naudotojus. Antivirusinėms priemonėms pagrindinį virusą radus ir pašalinus, „Win32/Induc.A“ nepastebėtas likdavo veikti kompiuteryje.