(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.

Laisvajame universitete (LUNI) tęsiamas keturių užsiėmimų kursas „Kapitalizmo kritika, mažoji politika ir naujieji socialiniai judėjimai“, kurį veda socialinis aktyvistas Kasparas Pocius, istorijos studijas Vilniaus universitete iškeitęs į Laisvąjį universitetą. K. Pociaus domėjimosi sritys – socialinių judėjimų istorija, politika, filosofija, grožinė literatūra, alternatyvūs švietimo modeliai. Jis yra išvertęs Noamo Chomsky‘io knygą „Tikslai ir vizijos“, publikavęs nemažai straipsnių politinėmis, socialinėmis ir filosofinėmis temomis.

Kurse „Kapitalizmo kritika, mažoji politika ir naujieji socialiniai judėjimai“ siekiama nagrinėti pačias naujausias socialinės-politinės kapitalizmo kritikos sroves ir socialinius judėjimus, atsiradusius po XX a. 6-ojo dešimtmečio. 2009 m. spalio mėn. buvo surengtas pirmasis šio kurso užsiėmimas „Mažosios politikos iškilimo aplinkybės“, kuriame išsiaiškinome, kokios priežastys lėmė reiškinio, vadinamo naujaisiais socialiniais judėjimais, atsiradimą.

2010-ųjų sausio 5 d. rengiamas antrasis kurso užsiėmimas „Kapitalizmo ir valdžios pokyčiai bei jų kritika XX a. pab. – XXI a. pr.“. Šioje paskaitoje, kuri, kaip tikimės, virs atvira diskusija, kalbėsime apie tai, kaip kritikuojamas šiuolaikinis kapitalizmas. Užsiėmimas vyks sausio 5 dieną, antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje.

Nuo XX a. 7 dešimtmečio pasaulyje iškilo visa eilė socialinių-politinių judėjimų – prancūzų situacionistai, tarptautinis autonomistų judėjimas, nelegalių migrantų, seksualinių mažumų judėjimai, galiausiai – Sietle 1999-ųjų rudenį pasirodęs globalaus teisingumo judėjimas – kurių teoretikai ir praktikai vėlyvojo kapitalizmo epochoje iš esmės pakeitė kapitalizmo diskursą. Naujajai kapitalizmo kritikai susiformuoti padėjo kritinis požiūris į Sovietų Sąjungą ir Kiniją. Šios dvi šalys, skelbusios socializmo ir maoizmo doktrinas, iš pradžių atrodė kaip pozityvi alternatyva, tačiau pamačius, jog po revoliuciniu patosu slypi valstybinis teroro aparatas ir toks pats dirbančiųjų išnaudojimas, jomis buvo iš pamatų suabejota ir nusivilta.

Nors socialdemokratiniuose sluoksniuose kapitalizmas dažniausiai kaltinamas tradicinių ekonominių, politinių ir kultūrinių skirtumų bei ribų nepaisymu (tokiai pozicijai pritaria, pavyzdžiui, Noamas Chomsky‘is), tačiau kiti kapitalizmo kritikai, pradedant Micheliu Foucault ir baigiant šiuolaikiniais italų neortodoksiniais marksistais – autonomistais, teigia, kad postmodernybėje pasikeitė kapitalistinio valdymo paradigma –kapitalistinės galios struktūros stengiasi kontroliuoti visas gyvenimo sritis ir paversti sociumą „spektaklio visuomene“.

Kaip teigė Deleuze‘as ir Guattari bei Michelis Foucault, šiuolaikiniame pasaulyje iš disciplinuojamos visuomenės pereinama į kontrolės visuomenę, kur dominuojanti galia prisitaiko prie mūsų kasdieninių poreikių, kad galėtų juos išnaudoti savo tikslams ir kontroliuoti. Tokia visą gyvenimą aprėpianti ir kontroliuojanti galia šiuolaikinių filosofų dar vadinama biogalia (bios – gyvenimas), o pasipriešinimas jai gimsta biopolitinių kovų terpėje. Knygoje „Antioidipas“ Deleuze‘as ir Guattari pastebi įdomų dalyką – šiuolaikiniame kapitalizme klasių kova tarsi išnyksta. Lieka viena klasė (asmenys, prisitaikę prie kapitalizmo dogmų, gerai besijaučiantys spektaklio terpėje) – ponai ir vergai viename asmenyje, bei daug deklasuotųjų (tų, kurie yra atskirti ir nustumti į paraštes – migrantų, įvairių mažumų atstovų, radikalių grupių ir t.t.).

Naujieji socialiniai judėjimai, priešingai nei teigia iki tol dominavusios marksizmo ir dialektinio materializmo tezės, atsisako visuotinės didingos revoliucijos idėjos. Spektaklio visuomenės (t.y. kapitalizmo) kritikai mano, jog didelių revoliucijų laikas jau praėjo, atėjo metas mažoms kasdienybės revoliucijoms, laisvei ir kūrybingumui.

Laisvasis universitetas – tai nevalstybinis ir neprivatus savišvietos tinklas, paremtas tik žmonių iniciatyva ir noru, kad abejinga ir susvetimėjusi visuomenė taptų jaukia bendruomene. Tai iniciatyva, kuri skatina žmones burtis ir kalbėtis apie įdomius ir svarbius dalykus, užimti ne pasyvaus visuomenės įvykių stebėtojo, o sąmoningo, drąsaus dalyvio, turinčio tvirtą nuomonę, vaidmenį. Tai keliaujantis universitetas be rūmų, kurio dalimi gali tapti kiekviena(s), to norinti(s). Čia lektorius ir studentas gali nesunkiai apsikeisti vietomis, čia toleruojama kiekviena argumentuota nuomonė. Įėjimas visada laisvas. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: