Savivaldybei priklauso Kauno miesto muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus bei Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus. Šiuo metu juose yra 64,1 etatai. Bendra metinė muziejų išlaikymo sąmata siekia beveik 1,8 mln. litų. Iš šios sumos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skiriama 1,2 mln. litų.

Savivaldybės administracijos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad visuose trijuose muziejuose dirba tik 11 muziejininkų. Todėl sujungiant muziejus siūloma ne mažinti jų etatų skaičiaus, bet priešingai – įdarbinti daugiau šios srities specialistų. Sujungus muziejus, liktų tik būtinas muziejinės įstaigos administracijos darbuotojų skaičius.

Skaičiuojama, kad sujungus muziejus bus galima sutaupyti mažiausiai 200 tūkst. litų, skiriamų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Šios lėšos galėtų būti skirtos muziejų materialinei bazei gerinti, eksponatams įsigyti, kultūros programoms.

„Šiandien muziejų veikloje matau kelis trūkumus. Pirmiausia, akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai negali būti vien daiktų saugykla. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lankytojų – o tai yra antroji mūsų muziejų problema. Čia turėtų vykti daugiau patrauklių, įdomių edukacinių ir kultūrinių programų. Tačiau joms organizuoti reikia būtent šios srities specialistų“, – teigė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.

Muziejininkystės specialistų stygiaus problemą siūloma spręsti steigiant kultūros vadybininkų etatus. Muziejų lankytojams pasiūlius patrauklių edukacinių, kultūrinių renginių, teikiant kitas paslaugas, muziejai pritrauktų daugiau lankytojų ir uždirbtų daugiau pinigų.

Rengdami siūlymą sujungti savivaldybei priklausančius muziejus, specialistai analizavo ir kitų šalies savivaldybių panašių muziejų veiklą. Visų trijų Kauno muziejų nuolatinių ekspozicijų plotą sudaro apie 1000 kv. m. Panašų nuolatinių ekspozicijų plotą valdo Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Jurbarko krašto muziejus ir Raseinių krašto istorijos muziejus.

„Eismas Karmelitų tiltų turėtų būti organizuojamas tik automobiliams ir autobusams, apsaugai pėsčiuosius nukreipiant ir įpratinant juos naudotis kitu tiltu iš A. Mickevičiaus g., nes dabar automobiliai tiesiog „lipa ant kulnų” visiems pėstiesiems“, – akcentavo šį pasiūlymą Eismo saugumo komisijai pateikęs miesto meras Andrius Kupčinskas.

Į Eismo saugumo komisijos posėdį atvykęs Žalgirio arenos apsaugos vadovas pareiškė, kad visai uždraudus pėsčiųjų eismą Karmelitų tiltu, žmonės tuo būtų labai nepatenkinti. Arenos atstovas pasiūlė po masinių renginių Karmelitų tiltą specialiais atitvarais padalinti į dvi dalis: dešinė kelio pusė būtų skirta automobiliams, o kairė – pėstiesiems.

Eismo saugumo komisijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Galiausiai buvo nutarta eksperimento būdu leisti arenos apsaugos darbuotojams po renginių tvorelėmis padalinti tiltą į dvi dalis. Artimiausių Žalgirio arenoje vyksiančių renginių metu bus stebima, ar ši tvarka pasiteisins.

Šiuo metu reikiamos infrastruktūros M. P. Šalčių gatvėje nėra, tačiau kol vyks paruošiamieji darbai, siekiant kuo greičiau pradėti organizuoti keleivių susisiekimą šioje maršruto atkarpoje, artimiausiu metu bus įrengtas laikinas autobusų apsisukimo žiedas.

Kuomet 29-ojo maršruto autobusai pradės važiuoti iki M. P. Šalčių gatvės, apie pakitusį maršrutą bei tvarkaraštį miesto gyventojai bus informuoti papildomai.

„Senjorų parką“ planuojama įrengti tarpukariu pastatyto kurhauzo vietoje. Dabar čia likę tik medinio pastato pamatai. Senjorai nori sutvarkyti šią vietą, pastatyti suolelių, pavėsinių, įrengti laužaviečių.

„Ankščiau šioje vietoje vykdavo lauko šokių vakarai, dabar viskas apleista. Norėtume įrengti parko zoną, kurioje vyresnio amžiaus žmonės galėtų pailsėti, pasportuoti ir papramogauti“, – planus pristatė Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.

„Savivaldybė nėra miško savininkė, todėl turėsime sulaukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak skyriaus vedėjos, šiuo metu Aplinkos ministerijai yra pateiktas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektas. Jį patvirtinus, Aplinkos apsaugos skyriaus programoje turės būti numatytos lėšos projektui įgyvendinti. Į šį vidinės miškotvarkos projektą yra įtrauktas poilsinės rekreacinės teritorijos sutvarkymas.

„Senjorų tarybos idėja tikrai graži, savivaldybė jai pritaria. Tačiau jai įgyvendinti reikia laiko ir kantrybės“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Praėjusių metų gruodžio mėnesio pradžioje įžiebtą smaragdinę Kauno eglutę buvo planuojama nupuošti vasario 2 d., kuomet minima katalikų šventė Grabnyčios. Tačiau dėl didžiulių šalčių šiuos darbus teks atidėti.

„Eglutės nupuošti prie tokių šalčių tiesiog neįmanoma, nes neveikia aukštuminė technika. Be to, iškonstruoti eglutę reikia nemažai laiko, o esant tokiam šalčiui darbuotojai negali taip ilgai dirbti lauke. Darbus pradėsime vykdyti tik tuomet, kai oro temperatūra bus mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Tad artimiausiu metu eglutė ir „Smaragdinis Kalėdų miestas“ ir toliau džiugins kauniečius“, – teigė smaragdinės eglutės autorė Jolanta Šmidtienė.

Iš beveik 50 tūkst. plastiko butelių pagaminta pagrindinė Kauno eglė trečius metus iš eilės buvo pripažinta gražiausia Lietuvoje. Taip nusprendė praėjusių metų gruodžio pabaigoje naujienų portalo delfi.lt surengtoje apklausoje dalyvavę skaitytojai, už smaragdinę eglutę atidavę beveik trečdalį visų balsų.

Žinia apie Rotušės aikštės puošmena tapusią pagrindinę miesto eglę netruko išplisti po visą pasaulį. Sužinoję apie originalų kūrinį, juo susidomėjo ir garsiosios Guinnesso rekordų knygos rengėjai.

Pradėjus veikti šviesoforui, pėstieji turi galimybę mygtuko paspaudimu sustabdyti eismą ir saugiai pereiti gatvę. Ši sistema užtikrina, jog automobilių srautas šioje atkarpoje yra stabdomas rečiau nei tai būtų daroma eismą reguliuojant nustatyto intervalo principu veikiančiam šviesoforui.

„Kuomet norinčiųjų pereiti gatvę nebus, vairuotojams visuomet degs žalias signalas. Net ir naktį, kuomet daugelis miesto šviesoforų neveikia, šis bus įjungtas. Jeigu naktį nebus pėsčiųjų, degs žalia šviesa ir netrukdys eismui“, – teigė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją kartu su Kauno miesto savivaldybe įrengė Vilijampolės turgų administruojanti bendrovė „Prekybos miestelis Urmas“. Tokios miesto savivaldybės ir verslininkų partnerystės dėka šviesoforai buvo įrengti ir Pramonės prospekte. Šiais metais kelis naujus šviesoforus planuojama įrengti Raudondvario plente.

Dėl šių aplinkybių pirmadienį po pietų minėtoje gatvėje įvyko eismo įvykių. Siekdami išsiaiškinti incidento priežastis ir užtikrinti, kad panašūs dalykai nepasikartotų ateityje, Kauno miesto savivaldybės vadovai antradienį pasikvietė bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“, Miesto tvarkymo skyriaus ir miesto policijos atstovus.

Bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Vilius Burokas užtikrino, jog iš požeminės trasos tekėjęs vanduo buvo užsuktas pirmadienį anksti ryte, apie 7 val. Iškart po to, apie 7.30 val., visą nuokalnę smėlio ir druskos mišiniu pabarstė su „Kauno vandenimis“ sutartį turinčios bendrovės „Kelių remonto grupė“ barstytuvas.

„Apie 8 val. ryto, per patį piką, nuo Žemaitės kalno automobiliai leidosi be didesnių problemų. Vandens tekėjimas buvo sustabdytas, o kelias – pabarstytas“, – aiškino bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Tačiau po pietų miesto policiją pasiekė pranešimai apie minėtoje nuokalnėje susidariusią sudėtingą eismo situaciją.

„Gali būti, kad važiuojantys automobiliai išnešiojo ant gatvės išbarstytą mišinį ir po pietų kai kurios nuokalnės atkarpos tapo labai slidžiomis. Vandentiekio tinklų avarijos padarinius likvidavusi bendrovė „Kauno vandenys” laiku nepastebėjo pasikeitusių eismo sąlygų, dėl ko buvo pavėluoti priimti būtinus sprendimus dėl eismo saugumo užtikrinimo“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

„Turime pripažinti, kad nepadarėme visko tinkamai. Taip pat turime įsipareigoti, kad ateityje tai nepasikartos, – tvirtino Kauno savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Tegul tai bus paskutinė pamoka, kuri negali kartotis. Jei bus sekantis kartas, imsimės kardinalių žingsnių”.

„Likviduodami avariją, neįvertinome antroje dienos pusėje pasikeitusių sąlygų. Norėčiau visų vairuotojų atsiprašyti už sukeltus nepatogumus“, – teigė bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Bendrovė „Kauno vandenys“ kartu su draudimo kompanijomis ketina spręsti vairuotojų patirtos žalos atlyginimo klausimą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve, nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui”.

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10-14 dienų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Atsižvelgusi į studentų prašymus, Kauno miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą eksperimento tvarka pakoreguoti naktinių 13N, 14N troleibusų ir 37N autobusų maršrutų darbo režimą. Nuo lapkričio mėnesio šie maršrutai dirbo ne tik naktimis į šeštadienį ir sekmadienį, bet ir naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį.

Nepasiteisinus eksperimentui nuo vasario mėnesio bus grįžtama prie įprasto naktinių maršrutų darbo režimo. 13N ir 14N maršrutų troleibusai ir 37N maršruto autobusai važiuos tik naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį.

Nors 13N ir 14N troleibusai nebevažiuos naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį, tačiau eksperimentiniu laikotarpiu pakitusios maršrutų trasos išliks. Šie troleibusai ir toliau užsuks prie Kauno pilies (Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos g., Kauno pilis, Šauklių g., Šv. Gertrūdos g., toliau įprasta trasa).

„Eksperimentas nepasiteisino. Keleivių srautai naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį buvo labai maži. Skirtumas, lyginant su savaitgalio naktimis, buvo akivaizdus. Be to, visi naktiniai maršrutai yra nuostolingi ir tai įvertinus buvo nuspręsta grįžti prie įprastinio naktinių maršrutų darbo režimo.

Tačiau noriu priminti, jog po kiekvienos didesnės šventės ar įvykio mieste, yra organizuojamas specialus papildomas transportas ir miestiečiais visuomet apie tai yra informuojami. Be to, po kiekvieno renginio „Žalgirio“ arenoje, važiuoja specialieji autobusai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Įsivyravus šaltiems, bet saulėtiems orams, ant stogų kraštų formuojasi varvekliai. Krisdami žemyn jie gali sunkiai sužaloti praeivius. Pastatų savininkai ir prižiūrėtojai raginami imtis saugumo priemonių – pašalinti varveklius bei ledo sankaupas stogų pakraščiuose. Prieš pradedant darbus, pavojingas zonas būtina aptverti juostomis.

„Kol kas didelio pavojaus nėra, tačiau norime priminti, kad žmonės būtų budrūs. Šildant saulei, varvekliai gali susiformuoti ir nusistovėjus žemai oro temperatūrai“, – perspėjo Savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Sigitas Kubilius.

Šalinant pavojingai kabančius varveklius ar ledo sankaupas, paprastai naudojami keltuvai arba į pagalbą kviečiama priešgaisrinė tarnyba. Pasak S. Kubiliaus, dabar yra pats laikas apsispręsti, kokių priemonių reikės imtis, kad būtų užtikrintas praeivių saugumas.

Kauno miesto savivaldybė primena, kad už varveklių pašalinimą atsakingi patys pastatų savininkai, naudotojai ir pastatus administruojančios įmonės.

Nuo 2000-ųjų iki 2006 m. gegužės 1 d. Kauno miesto savivaldybė kaupė lėšas daugiabučių namų liftams modernizuoti ar rekonstruoti specialioje sąskaitoje. Už joje sukauptas lėšas buvo atnaujinami liftai pagal tam tikrus liftų modernizavimo planus eilės tvarka. Nuo 2000 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. iš šių lėšų 54 Kauno mieste esančiuose namuose buvo atnaujinti 99 liftai (už 7,23 mln. Lt).

Tačiau 2006-aisiais įstatymiškai pasikeitė kaupiamųjų lėšų rinkimo tvarka, kuri leido liftų atnaujinimo lėšas kaupti tik į administratorių atidarytas administruojamų namų kaupiamąsias arba daugiabučių namų savininkų bendrijų banko sąskaitas. Taip atsakomybė už lėšų tikslingą naudojimą buvo perduota daugiabučių namų priežiūros administratoriams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir patiems namų gyventojams.

Daugiabučius namus administruojančiose įmonėse nuo 2006-ųjų sukaupta daugiau nei 3,2 mln. Lt. Tačiau visa ši suma išskaidyta į atskirų namų sąskaitas, kuriose lėšų nėra sukaupta tiek, kad jų pakaktų liftui modernizuoti ar rekonstruoti. Tuo tarpu yra daugiabučių, kuriuose liftų eksploatacinės galimybės pasiekė kritinę ribą, todėl juos būtina kuo greičiau atnaujinti.

Pridėjus tas lėšas, kurias atskirų daugiabučių gyventojai kaupė iki 2006-ųjų, jų liftų modernizavimui lėšų užtektų arba trūktų palyginti nedaug. Bet šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis tesiekia 12,8 tūkst. Lt, o teisinio mechanizmo, kaip grąžinti kitų namų liftams modernizuoti panaudotas lėšas, iki šiol nebuvo.

Siekdama pateisinti gyventojų teisėtus lūkesčius ir interesus, Taryba nusprendė surinkti lėšas iš tų namų, kuriuose jau yra atlikta liftų modernizacija ar rekonstrukcija panaudojant minėtoje sąskaitoje kauptas lėšas ir grąžinti jas tų namų gyventojams, kurių sukauptos lėšos buvo panaudotos finansuojant liftų modernizavimo darbus.

Patvirtinus lėšų grąžinimo tvarką, penkiasdešimt keturių namų, kuriuose liftai buvo modernizuoti ar rekonstruoti, savininkai turės kas mėnesį pervesti į Savivaldybės sąskaitą nustatytą kaupiamųjų įmokų dydį, kol bus padengtos skolintos lėšos.

„Pagaliau pajudės ledai ir toliau bus tęsiamas daugiabučių namų liftų atnaujinimo procesas, kuris 2007 rugsėjo mėnesį sustojo dėl nesutvarkytos liftų atnaujinimo lėšų administravimo teisinės bazės“, – šio sprendimo nauda neabejojo ir Miesto ūkio komiteto narys Vygandas Gudėnas.

Į Savivaldybės specialiąją sąskaitą liftams modernizuoti ar rekonstruoti grąžintos lėšos bus pervestos į atitinkamų administratorių ar bendrijų atidarytas kiekvieno namo, kuriam reikia grąžinti lėšas, kaupiamųjų lėšų sąskaitas. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis siekia 12,8 tūkst. Lt. Tuo tarpu daugiabučius namus administruojančiose įmonėse yra sukaupta virš 3,2 mln. Lt.

Iš posėdyje dalyvavusių 40 tarybos narių už K. Kriščiūno atleidimą balsavo 38 nariai, 2 tarybos nariai balsavime nedalyvavo.

Atleistam vicemerui K. Kriščiūnui savivaldybės administracija turės sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vasario 6-12 dienomis Japonijoje vyks 63-asias kasmetinis Saporo sniego festivalis. Vienas iš pagrindinių festivalio renginių – 39-ąjį kartą organizuojamas tarptautinis sniego skulptūrų konkursas. Šiame konkurse tradiciškai dalyvaus ir trijų kauniečių skulptorių – Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio – komanda, kuri jau keletą metų iš eilės garsina ne tik Kauno, bet ir Lietuvos vardą.

Šįmet kauniečiai kurs skulptūrą, pavadintą „Grožis yra trapus“. Pagrindinė kūrinio idėja, pasak jos autorių, yra kalbėti apie visų mūsų namus – Žemės planetos stebuklą, jame egzistuojantį grožio trapumą bei jo išsaugojimą.

„Mūsų pasaulis yra didelis visatos stebuklas. Žemė yra begalinis aruodas, kuris savyje talpina nesuskaičiuojamą formų bei spalvų įvairovę. Pasaulio grožis yra neišsemiamas, tačiau tuo pačiu labai trapus ir laikinas dėl žmonių veiklos. Mes stovime ant bedugnės krašto, kuomet nėra kur trauktis toliau. Turime prisiimti didžiulę atsakomybę už tai ką mes darome ir išsaugoti visą grožį, kurį mums dovanoja pasaulis“, – kūrinio koncepciją keliais sakiniais pristatė T. Petreikis.

Lietuvos delegacijos Saporo sniego festivalyje dalyvauja jau 10 metų. 2003-iais buvo sutarta dėl glaudesnio Kauno ir Saporo miestų bendradarbiavimo. Nuo tada Japonijos sniego festivalyje Lietuvai atstovauja kauniečiai, pastaraisiais metais namo negrįžtantys be apdovanojimų. 2009 m. konkurso metu skulptoriai nusileido tik Tailando komandai. Tuo tarpu pernai kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo pripažintas geriausiu.

Saporo mieste vykstantis ledo skulptūrų festivalis yra vienas spalvingiausių ir įdomiausių žiemos renginių Japonijoje. Čia kasmet per porą savaičių apsilanko ir konkurse eksponuojamas skulptūras apžiūri keli milijonai lankytojų iš viso pasaulio, o skulptūras iš ledo kuria žymiausi pasaulio skulptoriai.

Vasarą pakeistas, bet neapšiltintas vandentiekio vamzdis ar išdužęs rūsio langas, nusistovėjus neigiamai oro temperatūrai, gyventojams gali sukelti daug rūpesčių ir nemenkų piniginių išlaidų.

„Kol kas žiema švelni, tačiau žmonėms nereikėtų pamiršti apžiūrėti patalpas, kuriose yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, kur įrengti vandens skaitikliai. Šaltu oru avarijos priežastimi dažnai tampa išmuštas rūsio langas, nesandariai uždarytos durys, neapšiltinti vamzdžiai“, – perspėjo UAB „Kauno vandenys“ vyriausiasis specialistas Algirdas Krivickas.

Šalčiui ypač jautrūs vandens apskaitos prietaisai. Patalpoje, kur įrengti vandens skaitikliai, oro temperatūrai nukritus vos kelis laipsnius žemiau nulio, prietaisai sugenda nepataisomai. Pasak UAB „Kauno vandenys“ Tinklų cecho viršininko Vytauto Rudžio, tuomet gyventojams tenka keisti ne tik skaitiklį.

„Trūkus ventiliams ar vamzdžiams, į rūsius pasipylęs vanduo gali sugadinti ten laikomą turtą, namuose kurį laiką tenka verstis be vandens, o dar prisideda ir avarijos likvidavimo bei remonto išlaidos. Todėl žmonėms norime priminti, kad išvengti avarijų galima apšiltinus vamzdžius ir sandariai uždarius patalpas“, – teigė V. Rudys.

Įvykus avarijai lauko vandentiekio tinkle, visą parą galima kreiptis į bendrovės avarinę tarnybą tel. 31 35 92.

14.30 val. dėl krintančio sniego susidarius pavojingoms eismo sąlygoms, vėl buvo duotas nurodymas į gatves išsiųsti druskos barstytuvus. Iš viso į gatves išvažiavo dešimt sunkvežimių su druskos barstymo įranga.

„Iki pietų druskos mišinys gatvėse, kuris buvo išbarstytas ryte, atliko savo darbą ir važiuojamoji dalis nebuvo slidi. Po pietų, kuomet sniegas padengė kelius ir ryte išbarstytas mišinys nebeveikė, buvo išsiųsti druskos barstytuvai“, – teigė „Kauno švaros“ Miesto valymo skyriaus viršininkas Vytas Bancevičius.

Primename, kad nuo šių metų pradžios kauniečiai internetu gali visą parą stebėti, kaip valomos miesto gatvės. Paspaudę aktyvią nuorodą, būsite nukreipti į interaktyvų žemėlapį, kuriame galima stebėti, kokias gatves valo ar barsto bendrovės „Kauno švara“ mašinos.

Susitikime dalyvavo „Romuvos“ kino teatro valdybos pirmininkas Raimundas Miladauskas, valdybos nariai, administracija, „Kauno kino studijos”atstovai, kino specialistai ir naujai suburta savanorių komanda.

Aktyvių ir kino menui neabejingų žmonių iniciatyvinė grupė prisidės prie „Romuvos” kino teatro atgaivinimo ir naujojo kino klubo veiklos. Pirmasis šios savanorių grupės išbandymas – artėjantis septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, kuris „Romuvoje“ vyks sausio 27 – 31 dienomis.

Susitikimo metu buvo nutarta pradėti įgyvendinti kino teatro „Romuva“ vadybininkės Vitos Žilytės idėją iniciatyvių žmonių savanoriška pagalba išversti, titruoti ir įgarsinti senuosius filmus lietuviškai. Tai bus daroma S. Buškevičiaus iniciatyva, nes patriotiškumu garsėjantis mero pavaduotojas prioritetą teikia lietuvių kalbai.

Susitikimo dalyviai sakė, kad artimiausiu metu turėtų būti įkurtas kitokio kino klubas, kuris pakvies netradicinio – gurmaniško kino mėgėjus.

Šią naktį, nuo 4.30 val., šlapia druska buvo barstomos Kauno mieste esančios įkalnės, tiltai bei viadukai. Nuo 9.30 val. šlapia druska bus barstomos visos miesto gatvės.

Gatvių barstymo darbai pradėti nuo miesto centro ir senamiesčio (Laisvės al., Daukanto g., Vilniaus g., Miesto sodas, Vienybės a., Daukšos g., Valančiaus g., Steigiamojo seimo a., Naugardo g., Daugirdo g., Aleksoto g, Rotušės a., Nepriklausomybės a.). Taip pat valomos stotelės ir laiptai.

Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė O. Leiputė priminė, kad šiuo metu Seime yra svarstomas naujai parengtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Juo pirmą kartą bus siekiama įvesti vieningą augintinių žymėjimo sistemą visoje Lietuvoje. Kauno Gyvūnų globos ir priežiūros taryba, aptarusi šio įstatymo projektą, ketina teikti savo pasiūlymus minėtam įstatymui pakoreguoti.

O. Leiputė siūlo taip pat pakoreguoti šiuo metu Kaune galiojančias gyvūnų laikymo taisykles, numatant vietinės rinkliavos lengvatą. Už šunų ir kačių registravimą ir laikymą mokama Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava: už šuns laikymą renkamas 5 litų, už katės – 2 litų mėnesinis mokestis.

Tarybai bus siūloma patvirtinti rinkliavos lengvatą: gyventojui sterilizavus savo augintinį, šeimininką dvejiems metams atleisti nuo vietinės rinkliavos. Jos nuomone, tai užkirstų kelią neatsakingam gyvūnų veisimui.

„Savo veikla siekiame, kad gyvūnų šeimininkai suvoktų gyvūnų registravimo svarbą ir savo augintinius registruotų VšĮ „Gyvūnų registravimo centre”. Kada pasimeta registruotas gyvūnas, tuomet jis labai greitai grįžta pas šeimininką. Kuomet pasimeta neregistruotas gyvūnas, tada jam gresia gyvenimas gatvėje, patekimas į gyvūnų prieglaudą. Šeimininkai tokiais atvejais surandami labai retai“, – teigė tarybos narė O. Leiputė.

Ji taip pat pabrėžė, jog būtina šiek tiek sugriežtinti dekoratyvinių ir egzotinių gyvūnų laikymo taisykles daugiabučiuose ir privačiuose namuose. „Kol kas nėra apibrėžta, kas tai yra dekoratyviniai ir egzotiniai gyvūnai. Neretai žmonės įsigyja egzotinių gyvūnų, o paskui deramai jų neprižiūri“, – argumentavo O. Leiputė.

Kauno miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros taryba primena, kad yra patvirtinti Vietinės rinkliavos už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose namuose nuostatai.

Pagal juos už gyvūno registravimą yra nustatytos tokios vienkartinės rinkliavos:

už šuns registravimą – 20 Lt;
už katės registravimą – 10 Lt.

Už gyvūno laikymą daugiabučiame name yra nustatyta tokia mėnesinė rinkliava: už šuns laikymą – 5 Lt; už katės laikymą – 2 Lt.

Kauno miesto gyventojai vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose gali sumokėti šiais rekvizitais:

Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Įmonės kodas: 188659752
Gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300
Bankas: AB Swedbank
Banko kodas: 73000
Įmokos kodas: 53919
VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ kontaktiniai telefonai pasiteiravimui:
(8 37) 322 333, mobilus 8 603 25580.

„Man tai tikras siurprizas. Esu maloniai nustebintas ir jaučiuosi pagerbtas šiuo apdovanojimu. Manau, kad dar daug ko galiu duoti šiam miestui ir jo žmonėms“, – dėkojo floristikos guru vadinamas P. Hessas. Jis Kauno merui padovanojo fotografijose įamžintų savo floristikos darbų albumą, kuris buvo pripažintas geriausiu pasaulyje metų floristikos meno rinkiniu.

Ilgametis Vatikano gėlininkų vadovas P. Hessas, bendradarbiaudamas su Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru, jau keletą metų savo žinias ir meistriškumo paslaptis dalija kauniečiams. Jau ketverius metus kalėdiniu laikotarpiu Kauno valstybiniame dramos teatre meistras žiūrovų akivaizdoje kuria kompozicijas. Jo darbai puošė Ryšių istorijos muziejų, Kauno apskrities viešąją biblioteką, miesto rotušę.

Pasak floristo, meilę natūraliam gamtos grožiui jam įskiepijo tėvai. Jie 1970 m. viename Šveicarijos miestelyje atidarė nedidelę floristikos mokyklą. Vėliau vienu iš P. Hesso mokytoju buvo vienas žymiausių XX a. menininkų Pablo Picasso. Paklaustas, ar postmodernizmas daro įtaką jo kūrybai, floristas teigia, kad postmodernistinis santykis su aplinka suteikia labai daug laisvės kūrybai, komponavimo.

Į savivaldybę P. Hessą atlydėjęs jo mokinys Marijus Gvildys taip pat turi tikslą. Floristikos filosofu vadinamas M. Gvildys įsitikinęs, kad floristika yra viena iš šiuolaikinio meno formų. „Noriu parodyti ir įtikinti meno žmones, kad iš gamtinių medžiagų sukurtos kompozicijos gali prilygti dailės, tekstilės ar skulptūros kūriniams. Floristiką pakylėjus iki aukščiausių meno formų, būtų galima rengti bendras meno parodas. Juk per mažą mikrovisatą galima kalbėti apie visą visatą“, – teigia M. Gvildys.

Pasiteiravus, kaip P. Hessas vertina kauniečių floristų darbą, meistras teigia, kad kovo 19–21 d. Kauno valstybiniame dramos teatre vyksianti paroda atskleis jų meninį potencialą. „Svarbu išsaugoti savitumą, lietuviškumą. Perduodamas savo žinias, nenoriu keisti savo mokinių stiliaus, tik noriu parodyti, kokios yra galimybės, kaip kuriama kitur“, – teigia nuolat po pasaulį keliaujantis P. Hessas, daugiau nei 300 dienų praleidžiantis ne namuose. Įvairiose šalyse meistras turi apie 600 mokinių.

Miesto meras Andrius Kupčinskas, dėkodamas už pagalbą Lietuvai kovoje dėl laisvės, S. Kovaliovui įteikė burmistro Jono Vileišio medalį ir puokštę gėlių.

„Jūs Sergėjau Kovaliovai, buvote vienas iš tų, kurie padėjo Lietuvai pralaužti informacinę blokadą. Pasaulis neturėjo supratimo, kas vyksta Sovietų sąjungoje. Jūs padėjote Lietuvos žmonėms, bet už tai sumokėjote pačią didžiausią kainą – praradote laisvę.

Kalėjote Lietuvoje, sovietinio saugumo rūsiuose, už tai, kad nenorėjote gyventi valstybėje, panašioje į kalėjimą. Tuo pačiu metu kalėjo ir vyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kiti žmogaus teisių gynėjai ir laisvės šaukliai. Dėkojame jums už pagalbą“, – sakė meras Andrius Kupčinskas.

S. Kovaliovas kalbėjo apie žmogaus teises praeityje ir dabar, apie tautų išsivadavimą, demokratiją ir kt. S. Kovaliovas sakė, kad savo veiklos jis nenorėtų vadinti pasiaukojimu dėl laisvės.

„Kai kas sako, kad mes pasiaukojome dėl laisvės. Tai nebuvo auka. Nesutikti su režimu skatino gėdos jausmas. Negalėjome nesigėdyti, kai matėme, kad tiesą sakantys žmonės sodinami į kalėjimus? Režimas dar ir meluodavo mūsų vardu. Sakydavo, kad visa liaudis kažką vieningai smerkia… Aš irgi buvau liaudies dalis. Tai kodėl jie kalbėjo mano vardu? Negalėjau su tuo sutikti ir protestavau. Tai buvo ne auka, bet asmeniniais motyvais paremtas protestas“.

Į susitikimą su S. Kovaliovu atvyko daug kauniečių, kurie gūdžiais priespaudos metais platino Katalikų bažnyčios kroniką, aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę.

Po šv. Mišių už žuvusiuosius Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kauno miesto vadovai drauge su moksleivių organizacijų atstovais padėjo gėles ir uždegė žvakeles Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

„Nors tą sausio naktį nebuvo išvengta aukų, tautos dvasia liko nepalaužta. Praėjus dviems dešimtmečiams matome, kad naudojami subtilesni būdai palaužti tautos dvasią. Bet tikiu, kad Sausio 13-ąją širdyje įsižiebusi liepsna degs mūsų širdyse. Ir mes, ir ateities kartos neleisime, kad ji būtų sugniuždyta. Dėkoju ir reiškiu didelę pagarbą tiems, kurie stovėjo Laisvės sargyboje ir gynė laisvą žodį. Esu tikras, kad tie, kurie tada sąžiningai atliko savo darbą, ir dabar neliktų abejingi grėsmės akimirką. Budėsime savo valstybės sargyboje“, – tragiškų įvykiu liudininkams, kariškiams, moksleivijai ir studentijai penktadienį kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.

Malda Romainių kapinėse buvo pagerbtas Tito Masiulo atminimas, padėtos gėlės ir uždegtos žvakės prie Juozo Vaidoto kapo Romainiuose. Prie KTU Elektronikos fakulteto rūmų pagerbti Sausio 13-osios naktį žuvę šio universiteto studentai Virginijus Druskis ir Rimantas Juknevičius.

Kartu su Ūkio ministerija, Vilniumi, Druskininkais, Birštonu ir Neringa šiais metais ketinama įsteigti Nacionalinį konferencijų biurą.

Pasaulyje itin populiarus dalykinis turizmas, apimantis konferencijų, forumų, parodų ir kitų tarptautinių renginių lankymą, Lietuvoje vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Skaičiuojama, jog į tokio pobūdžio renginius atvykstantys užsieniečiai išleidžia vidutiniškai 4 kartus daugiau pinigų už paprastus, savo laisvalaikį užsienyje leidžiančius turistus.

Siekiant dar labiau paskatinti konferencijų turizmu vadinamo dalykinio turizmo plėtrą Lietuvoje, šiais metais ketinama įsteigti Nacionalinį konferencijų biurą. Į Ūkio ministerijos kvietimą prisidėti prieš šio biuro steigimo kartu su Vilniumi, Druskininkais, Birštonu ir Neringa atsiliepė ir Kauno miestas.

„Pastebime, kad tiek kurortuose, tiek ir didžiuosiuose šalies miestuose vyksta vis daugiau konferencijų. Nacionalinis konferencijų biuras galėtų pradėti veikti jau šių metų pavasarį. Ūkio ministerija parengs steigimo įstatus, o savivaldybių tarybos artimiausių posėdžiu metu turės priimti atitinkamus sprendimus“, – tvirtino ketvirtadienį Vilniuje vykusiame pasitarime dėl Nacionalinio konferencijų biuro steigimo dalyvavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pasak specialistų, Nacionalinis konferencijų biuras yra būtina sąlyga siekiant, kad Lietuva taptų konferencijų turizmo lydere Baltijos regione. „Augant Lietuvos žinomumui, turime susitelkti į šią, pelningiausią turizmo sritį. Būtina suskubti, kad kuo daugiau tarptautinių renginių vyktų Lietuvoje jau 2012-2013 metais”, – akcentavo Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.

„Paprastas turizmas neprilygsta dalykiniam turizmui. Teminės konferencijos pritraukia dalyvius, kurie išleidžia žymiai daugiau pinigų. Kurortai ir didžiausieji miestai tuo yra labai suinteresuoti“, – teigė A. Kupčinskas.

Kauno meras miesto savivaldybės administracijai yra pavedęs Kauno turizmo informacijos centrą pertvarkyti į Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biurą. Pertvarkyta įstaiga ne tik rūpinsis turizmo plėtra, tačiau ir sieks, jog Kaune vyktų kuo daugiau tarptautinių konferencijų bei panašaus pobūdžio renginių.

Praėjusiais metais Kauno savivaldybę pasiekė Tripolio miesto mero kvietimas bendradarbiauti. Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusio miesto vadovas savo laiške atkreipė dėmesį į Kauną ir Tripolį siejančius panašumus: abiejuose miestuose veikia stiprūs universitetai, šiuolaikiškai įrengtos medicinos įstaigos ir laboratorijos, savo kultūra ir istorija miestai yra patrauklūs turistams. Kauno vadovai svarsto galimybę pasikviesti šio miesto delegaciją į svečius ir konkrečiau aptarti galimą miestų partnerystę.

Bendradarbiavimo susitarimas su Myslibužu jau baigiamas rengti ir miestų vadovų parašai tik įtvirtins jau daugiau nei dešimtmetį trunkančią bendrą veiklą. Šio miesto bendruomenė jau ilgus metus puoselėja lakūnų Stepo Dariaus ir Stasio Girėno atminimą. Myslibuže veikia jų vardu pavadinta mokykla, žūties vietoje įkurtas memorialinis muziejus, prie koplytėlės, kurioje buvo pašarvoti lakūnai, pastatytas paminklas.

Pirmieji žingsniai į Haifą

Tik pirmieji bendradarbiavimo žingsniai žengiami į Izraelį. Šios šalies ambasadoriaus Rygoje iniciatyva Kauno ir Haifos savivaldybių atstovai pasikeitė nuomonėmis apie galimus ryšius ir bendrus interesus, kurie galėtų tapti gražios partnerystės pagrindu.

Haifa yra trečias pagal dydį Izraelio miestas, dar vadinama šiaurės Izraelio sostine. Jis pretenduoja tapti dominuojančiu aukštųjų technologijų ir Viduržemio pakrantės turistų traukos centru. Čia veikia dvi aukštosios mokyklos (Technikon-Israel Technologijos institutas bei Haifos universitetas) ir Matam aukštųjų technologijų parkas.

„Susitarėme, kad pradžioje įgyvendinsime vieną kitą bendrą projektą. Jeigu viskas vyks sklandžiai, bus žengtas kitas žingsnis ir pasirašytas bendradarbiavimo tarp miestų susitarimas“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas.

Jis įsitikinęs, kad galima partnerystė turėtų sudominti miesto verslininkus, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir ragina kauniečius el. paštu (raimundas.smitas@kaunas.lt) siųsti savo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos miestų partnerystės pamatu.

Tiltus tiesia ne tik politikai

Draugiškų ryšių tarp miestų užuomazgos gimsta įvairiomis situacijomis. Dažniausiai jie mezgami dalyvaujant miestų valdžios atstovams, tačiau neretai ryšius inicijuoja privatūs asmenys. Kelerius metus studijuodami ar užsiimdami verslu, žmonės turi progos geriau pažinti miestą, jo gyventojus, kultūrą ir aplinką. Šių žmonių iniciatyva yra užsimezgusi ne viena produktyvi partnerystė tarp dviejų, panašių interesų turinčių miestų.

Pasak už Kauno miesto tarptautinius ryšius atsakingo R. Šmito, bičiulystė gali atsirasti ir paprasto dviejų miestų atstovų susitikimo metu, ir dviems žmonėms iš skirtingų kraštų sukūrus šeimą. Patirtis rodo, kad tiltą į gimtojo krašto miestą gali nutiesti ir aktyvi bendruomenė.

Žvilgsnis į posovietinę erdvę

Praėjusiais metais Kaunas sulaukė ir Belcų bei Kutaisio miestų dėmesio. Susirašinėjimas tarp Kauno ir Kutaisio prasidėjo dar 2005 m. Kelis kartus nutrūkę ryšiai vėl atgydavo, o praėjusių metų lapkritį merui Andriui Kupčinskui dalyvaujant Gruzijoje vykusioje konferencijoje, Kutaisio atstovai pakvietė atnaujinti bendradarbiavimą.

Belcų miesto vadovai, užmegzdami ryšius su Kaunu, tikisi pasisemti patirties regioninės plėtros, viešojo administravimo, teisinės bazės pertvarkymo Lietuvai įstojus į ES srityse. Taip pat domimasi verslo sąlygomis ir galimybėmis.

Prieš metus vidutinė sąskaita už 2010 m. gruodžio mėnesio šildymą 60 kv. m. ploto buto savininkui siekė 414,60 Lt (su PVM). Nepaisant to, jog per metus šilumos energija pabrango beveik 20 proc., vidutinė netrukus kauniečių namus pasieksianti sąskaita už šildymą sieks 297 Lt (už 60 kv. m. ploto butą, su PVM).

Suvartojo mažiau šilumos energijos

Šį sąskaitų skirtumą lėmė oro temperatūros svyravimai. Sinoptikų duomenimis, praėjęs gruodis buvo gerokai šiltesnis už 2010 m. gruodį. Vidutinė jo temperatūra buvo net 9,7 laipsnio aukštesnė nei užpernai. Pernai gruodį Kaune buvo užfiksuota 1,9 laipsnio vidutinė mėnesio temperatūra, o užpernai, t.y. 2010-aisiais – net -7,8 laipsnio.

Natūralu, kad ir šilumos praėjusį gruodį buvo suvartota ženkliai mažiau. 2010-aisiais, esant tokiai žemai temperatūrai, gyventojai ir organizacijos vidutiniškai suvartojo 27,01 kWh/m2. Pernai gruodį, esant teigiamai 1,9 laipsnio vidutinei temperatūrai – tik 16,20 kWh/m2.

„Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitos už šildymą pernai gruodį yra ženkliai mažesnės nei už 2010 m. gruodį, netgi turint omenyje tai, kad pati šilumos kaina praėjusį gruodį buvo beveik 20 proc. didesnė. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad lemiamą įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui turi būtent šilumos suvartojimas“, – tvirtino „Kauno energijos“ atstovai.

Lemia dujų kaina

Šilumos kainos nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. gruodžio padidėjo 19,29 proc.: nuo 23,48 iki 28,01 ct/kWh (be PVM). Šilumos kainos padidėjimą lėmė vienintelis faktorius – didėjanti dujų bei iš UAB Kauno termofikacijos elektrinė perkamos šilumos kaina. Ji sudaro daugiau nei 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos. Taigi, jei perkamos šilumos ir perkamo kuro kaina būtų mažesnė, automatiškai būtų mažesnė ir vartotojams tiekiamos šilumos kaina.

„Norime dar kartą pabrėžti, kad visas šilumos kainas – tiek perkamos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinė, tiek ir parduodamos vartotojams – tikrina, tvirtina ir, esant neatitikimams skaičiavimuose, koreguoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Visas į pastatą patekęs šilumos kiekis pagal LR Šilumos ūkio įstatymą matuojamas metrologiškai patikrintu sertifikuotu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu), o kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį“, – akcentavo bendrovės „Kauno energija“ specialistai.

Susitikimo metu bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas pristatė išsamią informaciją apie šilumos gamybos šaltinius ir jų vystymo eigą. Jis priminė, kad dar prieš dvejus metus Kauno savivaldybė buvo pritarusi naujos kogeneracinės jėgainės dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje projekto vykdymui.

Tuomet AB „Lietuvos energija“ valdyba pritarė bendros įmonės kartu su bendrove „Kauno energija“ steigimui. Tačiau praėjusių metų viduryje, pasikeitus Kauno tarybos valdančiajai daugumai, „Kauno energijos“ valdyba netikėtai nutarė nutraukti bendros įmonės steigimo su „Lietuvos energija“ procedūras. Ieškodami būdų, kaip kauniečiams sumažinti šildymo kainas, dabartiniai miesto vadovai grįžo prie biokuru varomos jėgainės Petrašiūnuose projekto.

„Viso projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 mln. litų. Jo esmė – galimybė optimalia kaina tiekti šilumą Kauno miestui. Pagal dabartinius skaičiavimus, nauja biokuro jėgainė gamintų šilumą maždaug 25 proc. pigiau nei dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė“, – teigė bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Lietuvos energijos“ vadovas taip pat pridūrė, jog pagal projektą bendrovė „Kauno energija“ suteiktų prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, jėgainės statybai leistų panaudoti žemę ir pastatus, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. „Lietuvos energija“ projektą, kurį galima įgyvendinti per maždaug 3 metus, galėtų vykdyti savo lėšomis. Naujoji jėgainė galėtų gaminti iki 50 MW šilumos ir iki 35 MW elektros energijos.

„Kauniečiai už šildymą moka didelę kainą ir mūsų tikslas daryti viską, kad ta kaina mažėtų. Naujos jėgainės statymo projektas yra perspektyvus. Planuojamas akcijų pasiskirstymas, kuomet bendrovei „Lietuvos energija“ atitektų 67 proc., o „Kauno energijai“ – 33 proc., atrodo logiškas. Pastačius naują jėgainę, jos gaminama šilumos kaina būtų mažesnė iki 25 proc. Tuo tarpu jei būtų apsispręsta rekonstruoti senąjį Petrašiūnų elektrinės katilą, tokio efektyvumo pasiekti nepavyktų“, – sakė A. Kupčinskas, pabrėžęs, kad šie metai – esminių sprendimų ir lūžio miesto energetikoje metai.

„Šilumos ūkio klausimai – kiekvienos savivaldybės reikalas ir ministerija neturi teisės į juos kištis, tačiau galiu patikinti, kad Vyriausybė palaikys Kauno sprendimą tęsti naujos kogeneracinės jėgainės statybos projektą“, – teigė A. Sekmokas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė konkurencijos Kauno energetikos srityje svarbą. A. Sekmoko manymu, būtina skatinti nepriklausomus energijos gamintojus ir vystyti biokuro naudojimą. Jau 2016 metais, pagal ES aplinkosaugos reikalavimus, tokio tipo elektrinę, kokia veikia Kaune (Kauno termofikacijos elektrinę), teks uždaryti. Gaivinti seną, aplinką teršiančią elektrinę būtų netikslinga, todėl, pasak ministro, reikia kuo skubiau priimti konstruktyvius ir miestiečiams naudingus sprendimus.

Pirmą kartą Kauno „Žalgirio“ arenoje surengti Muzikos asociacijos metų apdovanojimai (M.A.M.A.) nepaliko abejingų: 15 tūkst. žiūrovų talpinanti arena buvo pilnutėlė. Tiek ložėse, tiek tribūnose beveik visi bilietai buvo išpirkti, o į renginį susirinkę garsiausių Lietuvos muzikos pasaulio, pramogų verslo ir politikos atstovai buvo įkurdinti specialioje VIP zonoje.

Pasak renginio organizatorių, šiais apdovanojimais siekiama sujudinti lietuviškos muzikos pasaulio vandenis ir parodyti tai, kas nepelnytai lieka už televizijos ekranų ir nepatenka į radijo eterį.

M.A.M.A. 2011 m. nugalėtojai:

Metų debiutas – grupė „GeraiGerai&Miss Sheep“.
Metų alternatyva – grupė „Rasabasa“.
Metų roko grupė – „Freaks On Floor“.
Metų elektroninės muzikos atlikėjas/atlikėja – „LeonSmonov&Jazzu“.
Metų hiphopo grupė – „G&G Sindikatas“.
Metų muzikos prodiuseris – Mario Bosanovas.
Metų muzikos albumas – SEL „Aš kaip žąsis“.
Metų vaizdo klipas – režisieriaus Evaldo Kubiliaus vaizdo klipas „Nebetyli sirgaliai“.
AGATA skambiausias metų atlikėjas – grupė „Sel“.
LATGA – A populiariausias metų kūrėjas – Stano.
M.A.M.A. apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus atiteko Gyčiui Paškevičiui.
Geriausias metų atlikėjas – Mantas Jankavičius.
Geriausia metų atlikėja – Justė Arlauskaitė – Jazzu.
Geriausia metų grupė – grupė „Sel“.
Mylimiausias – Marijonas Mikutavičius.

Praėjusio Kauno miesto tarybos posėdžio metu taip pat buvo nutarta įsteigti Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybą. „Švietimui kasmet skiriama beveik pusė viso savivaldybės biudžeto lėšų, tad naujoji valdyba koordinuos su švietimu susijusių savivaldybės padalinių darbą“, – aiškino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kauno miesto taryba taip pat priėmė sprendimą sujungti kai kuriuos savivaldybės administracijos skyrius. Nuo gegužės mėnesio bus panaikinti Urbanistikos ir Detaliojo planavimo, Miesto įvaizdžio ir turizmo bei Kultūros, Plėtros programų ir investicijų bei Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyriai.

Vietoj jų bus įsteigti Kultūros ir turizmo plėtros, Investicijų ir strateginio planavimo bei Urbanistikos ir detaliojo planavimo skyriai. Po reorganizacijos vietoj šešių skyrių liks trys.

„Šių skyrių veikla labai susijusi ir tai leis sumažinti biurokratiją bei greičiau priiminėti sprendimus“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Jau žinoma, kad pontoninio tilto statyba ir mūšis vyks Nemuno saloje, o Napoleono armijos stovyklai parinkta vieta Santakoje. Svarbiausiais akcentais taps tiltas ir mūšio inscenizacija, bei kauniečiams ir miesto svečiams skirti renginiai, kurie baigsis Joninių švente ir fejerverkais.

Įdomia atrakcija renginių lankytojams taps persikėlimas per Nemuną pontoniniu tiltu. Užsieniečius ketinama sudominti lietuviškomis Joninių tradicijomis. Pasak scenarijų rengiančio Kauno turizmo informacijos centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus, tomis dienomis Kaune turi dvelkti 1812 metų laikmečio dvasia ir stilius.

Tomis dienomis turistams bus pristatyti unikalūs Kauno gynybiniai fortai, karinis paveldas, istorija, gidai užsieniečius lydės specialiu maršrutu „Napoleno pėdsakai Kaune“. S. Sidaravičiaus teigimu, bus pristatyta XIX a. pradžios virtuvė, to laikmečio stiliumi dailininkai pieš šaržus, aktoriai kurs personažus, vaikai bus mokomi autentiškų žaidimų.

Istorikai pastebi, kad prieš du šimtmečius prie Nemuno vykę kariniai veiksmai išsiskiria tuo, jog baigėsi be aukų. Praėjusiais metais pastebėta, kad Europoje populiarėja karinis turizmas. Tarptautinėse turizmo parodose jau pristatoma vaizdinė informacija apie renginį, į Kauną birželį atvykti kviečiami turistai.

Prasidedant naujiesiems metams valdančiosios koalicijos partneriai (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai ir nepartiniai, partijų „Tvarka ir teisingumas“ ir „Jaunoji Lietuva“, Liberalų ir centro sąjungos atstovai) aptarė pagrindinius metų darbus, įvardino esminius miesto prioritetus.

„Vasario mėnesį bus tvirtinamas miesto biudžetas. Šiuo metu koalicijos partneriai nustatinėja prioritetinius miesto darbus, kuriuos teks nuosekliai vykdyti iki kadencijos pabaigos“, – teigė Kauno miesto vadovas.

Jungtinės socialdemokratų ir nepartinių frakcijos seniūnė Orinta Leiputė kaip pagrindinius šių metų darbus įvardino A. Juozapavičiaus prospekto ir Panemunės tilto rekonstrukciją. „Neabejoju, jog rekonstravus A. Juozapavičiaus prospektą ir Panemunės tiltą šis mikrorajonas atgis ir taps patrauklus“, – sakė frakcijos seniūnė.

Ji pabrėžė, kad miestui svarbūs ne tik didieji, bet ir mažesni projektai – planuojama remontuoti įvažas į švietimo įstaigas, gyventojų kiemus. „Darbai turi būti ne tik pradedami, bet ir užbaigiami. Todėl nereikia statyti oro pilių, o planuoti tik tai ką galima atlikti“, – poziciją apie miesto darbus išsakė O. Leiputė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė Loreta Kekienė paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusius teiginius neva Kauno tarybos valdančioji koalicija vietoje socialdemokratų ieško naujo partnerio. „Įskaudino žiniasklaidos paleista antis, kad koalicija byra. Galiu patvirtinti, kad tai tik gandai. Valdančioji koalicija yra stabili ir pasiryžusi dirbti iki kadencijos pabaigos“, – sakė L. Kekienė.

„Nesolidu, kai žurnalistai žodį „pokalbis“ paverčia „derybomis“. Koalicija orientuojasi į darbus, o ne į derybas“, – spaudos konferencijos metu sakė Kauno miesto meras A. Kupčinskas. Miesto vadovo pozicijai pritarė ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Arvydas Garbaravičius bei „Jaunosios Lietuvos“ lyderis Stanislovas Buškevičius, kurie pabrėžė, kad koalicija visada atvira racionaliems pasiūlymams.

Plečiant administracines paslaugas, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu ir paprastinant administracinę naštą, nuo 2012 m. pradžios prašymus ir skundus, adresuotus Kauno miesto savivaldybės merui, jo pavaduotojams, Administracijai ir Švietimo ir kultūros reikalų valdybai, galima pateikti ne tik atvykus į Savivaldybės Priimamąjį (Laisvės al.96), bet ir seniūnijose.

Gyventojams taip pat sudaryta galimybė parengtus atsakymus atsiimti seniūnijose, Priimamajame arba gauti paštu. Taupydama žmonių laiką, Kauno miesto savivaldybė teikia ir elektronines paslaugas. Prašymus, skundus bei kitus dokumentus kauniečiai gali pateikti ir gauti atsakymus internetu: www.kaunas.lt (Paslaugos) arba http://ep.kaunas.lt/. Informacija telefonu 42 26 08.

„Dabar, kai gyvename informacinių technologijų laikais, be to, taupydami kauniečių brangų laiką ir pinigus, nutarėme kauniečius įvairiais klausimais priimti ne tik Savivaldybės Priimamajame, bet ir seniūnijose. Gruodžio mėnesį apmokėme Savivaldybės ir seniūnijų atstovus, kurie aptarnaus gyventojus.

Iki šių metų pradžios gyventojai dėl įvairių pažymų, norėdami pateikti prašymą arba pageidavimą, turėjo atvykti į Priimamąjį. Šiais metais įvairiais klausimais gyventojai gali kreiptis internetu arba atvykti į seniūnijas. Tokiu atveju kauniečiams nereikės važiuoti – jie galės taupyti brangų laiką ir pinigus. Atsakymą vienu ar kitu klausimu per 20 darbo dienų gyventojai galės atsiimti seniūnijose, nes jos yra arčiausiai“, – pasakojo Savivaldybės Priimamojo vedėja Genovaitė Bivainienė.