Ši dilema mus su žmona užklumpa netikėtai. Paprastai tai nutinka, kai namie nėra ko duot vaikams, o daryti irgi nelabai yra ką – reikia eiti parduotuvėn. Bet ką pirkti? Ką daryti valgyti? Viskas būtų daug lengviau, jei žinotumėm ką daryti.
Risoto? Nia… Karbonadą kokį su bulvėm? Nia… Salotų kokių? Nia… Taip ir krenta variantai, nes nežinia ką daryti valgyti. O gal labiau jau atsibodę tą kažką daryti. Galima aišku į kokį restoraną ar šiaip valgyklą patraukt, bet su su vaikais tai yra pasiryžimas daugiau nei noras. Nesinori… Bet sausainiais ir sumuštiniais gi neužkiši – juoba augantys organizmai, tad reikia įvairovės: vitaminų ten visokių, mikroelementų ten. Kalcio…
Šeštadieniais kai vyrai daro tvarką namie tokio klausimo stengiuosi išvengti. Tiksliau tokios dilemos neturiu, nes dar iš vakaro susiplanuoju virti kokią nors sriubą iš kokio nors mėsgalio1, kurį išsitraukiu iš šaldytuvo.
Tai darau bene kokį ketvirtą šeštadienį. Imu mėsgalį (šį kart aviuko kaklas berods ar kita stuburo dalis), bulvių, morkų, daržovių (kokių randu šaldytuve) ir dedu puodan:
Viskas išvirę atrodo štai taip:
Valgyti visai skanu. Bernardui sublenderiuota patinka. Augustas, su grietine valgo. Maistas šviežias (beveik). Gal net kokių vitaminų ar mikroelementų yra…
Šeštadienio misija įvykdyta.
_______________________________
1– Čia gi mes ir aviuko pusę pirkome iš ūkininkų ir pusę kiaulės…
Originalus receptas tinklaraštyje Skirmantas Tumelis. Vieno tėvo įspūdžiai
