Lietuvos bankas, per tris mėnesius iš bankų balansų “nusiurbęs” daugiau nei 19 mlrd. perteklinių litų, teigia esantis patenkintas to rezultatais, bankai taip pat džiūgauja proga už perteklinius laisvus litus gauti bent simbolinių palūkanų, tačiau analitikai pažymi, kad centrinio banko atliekamos perteklinio likvidumo mažinimo operacijos tėra pagalba bankų vykdomai pinigų neskolinimo politikai, antradienį rašo “Verslo žinios”.
Nepriklausomas bankų ekspertas Valdemaras Katkus pažymi, kad trumpalaikiai indėlių aukcionai yra tarptautinė bankų naudojama praktika pertekliniam likvidumui rinkoje sumažinti, tačiau jam klausimų kelia jų rengimo priežasties siejimas su euru:”Drįsčiau iškelti versiją, kad Lietuvos bankas, vykdydamas tokius aukcionus, tiesiog padeda bankams tvarkytis su pertekliniais pinigais, nes žino, kad jie neįdarbina pinigų, jų neišskolina, kitaip sakant, tai daro ne dėl euro įvedimo efekto.
“Iš principo yra gerai, kad pertekliniai litai surenkami, bet būtų dar geriau, jei pinigai ekonomikoje cirkuliuotų sveikai ir bankai laisvus pinigus skolintų gyventojams, verslui, vieni kitiems. Esant sveikai ekonominei situacijai, toks manevras, kaip trumpalaikių indėlių aukcionai, galėtų būti priemonė pakelti rinkoje trumpalaikes palūkanas ir skatintų gyventojus taupyti. Tačiau akivaizdu, kad šį kartą tai vykdoma kitu tikslu”, – dienraščiui teigė verslo konsultantas ir bankų finansų ekspertas Mantas Valužis.
