„Inkaro“ katilinėje pradedami statyti du po 8 MW galios biokuro katilai ir 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Bendra katilinės galia sudarys 20 MW ir ji galės patiekti iki 10 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Projekto vertė siekia 17 mln. Lt, iš kurių 6 mln. litų skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Statybos darbus planuojama užbaigti iki Naujųjų metų.
Petrašiūnų elektrinėje bendrovė „Kauno energija“ stato du biokuru kūrenamus katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Bendra įrenginių galia sudarys 30 MW. Taip pat bus įrengtas biokuro sandėlis bei kuro transportavimo įranga, jau rekonstruota ir geležinkelio, vedančio į elektrinę, atšaka. Aktyvioji katilinės įrengimo darbų fazė taip pat pradėta tik šiemet, o jau šį šildymo sezoną katilinė turėtų pradėti tiekti šilumą. Projektui skirta 6 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Visa projekto vertė siekia 21,47 mln. Lt.
Siekis – mažesnė šilumos kaina
Kapsulės įmūrijimo ceremonijoje dalyvavęs Kauno meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, jog svarbiausias šių projektų tikslas – kauniečiams centralizuotai tiekiamos šilumos kainų mažėjimas.
„Kaip žinome, pagal pasaulinius standartus laikoma, kad biokuro katilinės neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes jos naudoja atsinaujinantį biokurą, kuris augdamas iš aplinkos sugeria anglies dvideginį. Artimiausiu metu Kaune ženkliai padidės energijos, gaunamos iš biokuro šaltinių, skaičius. Tai turėtų dar labiau sumažinti šildymo kainas“, – sakė Kauno meras.
„Tiek Vyriausybės, tiek Kauno miesto savivaldybės tikslas yra atpiginti šilumos energiją. Tai mūsų visų bendras tikslas“, – teigė Seimo narė Orinta Leiputė.
„Paskaičiavome, jog pradėję veikti naujieji biokuro katilai kauniečiams kasmet leis sutaupyti daugiau nei 20 mln. Lt.“, – tvirtino bendrovės „Kauno energija“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Didelė darbų sparta
Abiejų objektų projektavimo, technologinės įrangos gamybos, tiekimo ir rekonstrukcijos darbus atlieka Kaune įsikūrusi įmonė „Enerstena“.
„Įprastai tokio tipo katilinės pastatomos per metus, tačiau nieko nėra neįmanomo ir mes dėsime visas pastangas, jog šie objektai dienos šviesą išvystų kaip galima anksčiau“, – pabrėžė bendrovės „Enerstena“ vadovas Virginijus Ramanauskas.
„Biokuro katilinės – tai alternatyva, kuri tikrai atpigins šilumą ir neleis kitiems šilumos tiekėjams piktnaudžiauti padėtimi. Rinkoje atsiradus daugiau šilumos gamintojų pajusime ir didesnę konkurenciją. Dėl to laimės šilumos vartotojas. Džiugu ir tai, jog biokuro katilus pagamino ir stato patys kauniečiai. Tai įrodo, jog mes patys sugebame kurti sudėtingus objektus, ir jų nereikia atsivežti iš svetur“, – pastebėjo Seimo narys Kazys Starkevičius.
Artimiausiu metu planuojama paminėti dar vienos biokuro įrenginių statybos pradžią „Šilko“ katilinėje.
