Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė liepos mėnesio šilumos kainų statistiką, kuri rodo, jog šilumos kaina Kaune tapo mažiausia iš visų didžiųjų miestų ir apskritai tapo viena iš mažiausių Lietuvoje. Taip pat tai – ir mažiausia kaina per pastaruosius penkerius su puse metų.
Nuo 2014-ųjų liepos 1 d. Kaune įsigaliojo 17,19 ct/kWh be PVM šilumos kaina. Mažesnė pastarąjį kartą ji buvo tik 2008-ųjų lapkritį, kai siekė 14,67 ct/kWh be PVM ir buvo nustatoma vienerių metų laikotarpiui.
Komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Kauno, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Klaipėdoje šilumos kaina per metus mažėjo 26 proc., Šiauliuose – 26,2 proc., Panevėžyje – 7,9 proc., Kaune – 31,6 proc., Vilniuje – 15,5 proc.
Galimybė ženkliau sumažinti šilumos kainą atsirado akcinei bendrovei „Kauno energija” pradėjus eksploatuoti šešis naujus, žymiai efektyvesnius biokuro ir gamtinių dujų įrenginius: 10 MW galios biokuro katilą Šilko” katilinėje, 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį Petrašiūnų elektrinėje, modernius dujinius katilus „Pergalės” ir „Šilko” katilinėse, taip pat – naujus biokuro katilus Ežerėlio ir Noreikiškių katilinėse.
Visi šie įrenginiai leido beveik 27,36 proc. sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, lyginant su praėjusiųjų metų liepos mėnesiu. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra tas dydis, kuris, pagal Komisijos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką, riboja šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), kainas.
Savo ruožtu, ir NŠG pradėjo aktyviau konkuruoti tarpusavyje. Ypač nešildymo sezono metu, kai šilumos poreikis nėra didelis, o esamų biokuro katilų galių daugiau nei pakanka nešildymo sezono poreikiui užtikrinti. Vien per 2013-uosius metus Kaune atsirado ir 2014-aisiais pradėjo veikti dviejų NŠG biokuru kūrenamos katilinės (abi po 20 MW galios), ženkliai padidinusios konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje Kaune. Iki tol nuo 2012-ųjų pabaigos – 2013-ųjų pradžios mieste veikė taip pat dviejų NŠG biokuro katilinės (20 ir 10 MW galios), nesudariusios didelės konkurencijos Kauno termofikacijos elektrinei, kuri taip pat yra NŠG.
Akivaizdu, kad nuoseklus pastarųjų metų AB „Kauno energija” darbas efektyvinant veiklą ir diegiant naujas technologijas kartu su kitomis aplinkybėmis šilumos kainas Kauno miesto vartotojams sumažino beveik trečdaliu. Tai didžiulės šildymo išlaidos, kurias sutaupė buitiniai vartotojai, savivaldybės bei valstybės įstaigos ar ūkio subjektai.
Be jau įvykdytų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo projektų, šiuo metu AB „Kauno energija” dar vykdo ir dviejų biokuro katilų įrengimo projektą Petrašiūnų elektrinėje, dviejų biokuro katilų įrengimo projektą „Inkaro” katilinėje, taip pat ir dar vieno biokuro katilo įrengimo projektą „Šilko” katilinėje. Bendra visų planuojamų įdiegti biokurą naudojančių įrenginių galia su dūmų kondensaciniais ekonomaizeriais sudarys 62 MW. Šių naujų biokuro galių atsiradimas padės ženkliai padidinti šilumos, pagaminamos Kauno energijos katilinėse dalį ir tuo pačiu, dar labiau sumažins palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. O tai, savo ruožtu, leistų palaikyti mažesnes šilumos kainas ir ateinančių šildymo sezonų šalčiausiais mėnesiais.
