Šiemet minint Muziejų metus bei Dionizo Poškos Baublių – pirmojo viešo Lietuvos muziejaus – 200 metų jubiliejų, buvo nutarta įgyvendinti idėją muziejinę aplinką perkelti į virtualią erdvę ir suorganizuoti virtualų istorijos konkursą „Istorijos mokomės gyvai“. Įgyvendinti šią mintį paskatino ir praėjusiais mokslo metais didelio pasisekimo sulaukęs virtualus istorijos konkursas „Žalgirio mūšiui – 600“.

Trečiadienį, vasario 8 d., Kauno miesto 6-7 klasių moksleiviai turės galimybę dalyvauti šiame virtualiame istorijos konkurse. Virtuali konkurso forma yra ne tik patrauklesnė moksleiviams, bet ir lengviau prieinama didesniam mokinių skaičiui. Šiuo metu jau užsiregistravo daugiau nei 400 dalyvių iš 32 Kauno miesto mokyklų.

„Tai labai patraukli forma, kuri atitinka šių dienų vaikų poreikius. Mokiniai jau įpratę didžiąją dalį informacijos susirinkti iš virtualios erdvės. Šioje terpėje paskleistą informaciją jie atkoduota ir įsisavina daug greičiau. Popieriniai variantai nebėra tokie patrauklūs ir priimtini šiuolaikiniam mokiniui“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Formaliojo švietimo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė.

Pasiruošti konkursui mokiniai galėjo lankydamiesi muziejuose bei virtualiose jų parodose, tyrinėdami eksponatus, muziejus reprezentuojančias ir istorinę vertę turinčias eksponatų nuotraukas, kurias parinkti organizatoriams padėjo muziejininkai.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, gali nežymiai praplėsti bronchus valandai ar dviems, tačiau inhaliatorius daug efektyviau palengvina trumpalaikius astmos simptomus.

Nepaisant to, teisinga mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Kaip ir kiekvieno sveikatai naudinga reguliari mankšta bei teisinga mityba. Ir tai, be abejo, tinka žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą.

Siekiant sušvelninti astmos žalą organizmui, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.
Pasaulyje sergančių astma žmonių skaičius ženkliai išaugo per pastarąsias trejetą dekadų. Dauguma mokslininkų pateikė išvadas, jog besikeičiantys mitybos įpročiai tam turi didelės įtakos. Ar gali būti, kad ne tik Amerikos piliečių, bet ir Europos gyventojų vis rečiau vartojami vaisiai ir daržovės, pakeičiami perdirbtu maistu, didina riziką astmos vystymuisi? Tai patvirtina keletas atliktų tyrimų, tačiau vis vien ryšio tarp dietos ir astmos klausimas išlieka diskusijų objektu.

Yra įrodymų, kad žmonės, kurie maitinasi produktais, turtingais vitaminu C ir E, beta-karotinais, flavonoidais, magniu, selenu ir omega-3 riebalų rūgštimis, turi mažesnę tikimybę susirgti astma. Daugelis šių medžiagų yra antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų.

„Vienas pastarųjų tyrimų apie astmą ir dietas parodė, jog paaugliams, vartojantiems ne itin vertingą maistą, dažniau pasireiškia astmos simptomai. Tie, kurie su maistu nepakankamai gaudavo vitaminų C ir E, omega-3 riebalų rūgščių, dažniau skundėsi prasta plaučių funkcija“, – mokslininkų atradimais dalinasi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinikos alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė. 2007 metais atliktos studijos duomenimis nustatyta, jog vaikai, augimo laikotarpiu dažnai vartoję taip vadinamosios „Viduržemio dietos“ produktus (riešutus ir vaisius, tokius kaip vynuogės, obuoliai, pomidorai), buvo mažiau linkę į astmos sukeliamus simptomus.

Tačiau nėra pilnai išaiškinta, ar būtent šių maistinių medžiagų stoka iš tiesų gali išprovokuoti astmą. Kaip ir nėra tyrimų, kurių metu būtų nustatytas nesėkmingas astmos gydymas vartojant specialiai atrinktus vitaminus ir mineralus. Kodėl? Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tai gali būti skirtingų vitaminų, mineralų ir kitų antioksidantų, natūraliai esančių maisto produktuose, sąveika, kas yra naudinga mūsų sveikatai. „Todėl mažai tikėtina, kad vartojant vitaminus, mineralines medžiagas arba kitus maisto papildus, pagerinsite astmos kontrolę ir užkirsite kelią šios ligos simptomams“, – teigia doc. Jolanta Kudzytė.

Nepaisant menamo ryšio tarp astmos ir dietos, visi žinome, jog pilnavertė mityba yra svarbi kiekvienam, o ypatingai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Jei jūsų organizmas gauna nepakankamai maisto medžiagų, kūnas gali būti linkęs sunkiau kovoti su kvėpavimo takų virusais, provokuojančiais astmos priepuolius.

Ką reikėtų valgyti, vengiant išprovokuoti astmą?

Atsižvelgiant į pateiktą šiek tiek miglotą ryšį tarp astmos ir mitybos, žemiau išvardyti patarimai, praversiantys renkantis maistą:

Valgykite daug vaisių ir daržovių. Nors nėra žinoma kurie konkrečiai vaisiai ir daržovės gali turėti įtakos astmai, taigi geriausias patarimas yra tiesiog padidinti jų kiekį ir rūšių įvairovę.

Valgykite maisto produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis. Omega -3 šaltiniais gali būti žuvų (lašišos, tunai ir sardinės) taukai ir augalinės kilmės produktai, tokie kaip linų sėmenys, kanapių sėklos. Netgi neturint aiškaus mokslinio pagrindimo, jog sergantiems astma jie naudingi, visgi jų įtraukimas į kasdieninę mitybą būtų teisingas sprendimas.

Venkite nesočiųjų riebalų ir omega-6 riebalų rūgščių. Keleto tyrimų duomenimis, omega-6 ir nesočiųjų riebalų, randamų kai kuriuose margarinuose ir kepiniuose, vartojimas gali pabloginti astma sergančiųjų sveikatą. Ryšium su tuo, jog jie padidina širdies ligų riziką, bet kuriuo atveju tai tik antra priežastis, dėl kurios vertėtų sumažinti jų kiekį valgant.

Ar šie patarimai padės Jums? Garantuoti negalima. Bet tol, kol nežinosime kurie tiksliai vitaminai, mineralai ir antioksidantai galėtų padėti sergantiesiems astma, nėra priežasties kodėl nereiktų dažniau valgyti vaisių, daržovių ir (saikingai) sveikus riebalus.

Kas daro įtaką bronchų astmos simptomams?

Teisingas ar blogas maistas nėra vienintelis astmos kaltininkas. Štai keletas pavyzdžių:

Didelio kaloringumo dieta

Jei valgote daugiau kalorijų nei sudeginate, jums didėja svoris. Tai nėra gerai ne tik Jūsų bendrai savijautai, bet šis faktas ypatingai kenkia jūsų astmai. Žmonės, kurie yra nutukę, dažniau linkę į astmos paūmėjimus, vartoja daugiau vaistų ir nėra tokie darbingi kaip žmonės, turintys normalų svorį.

Alergija maisto produktams

Daugelis žmonių skundžiasi maisto netoleravimu (tokiu kaip laktozės netoleravimas), bet tai nėra tikroji alergija ir ji kartais apsunkina astmą. Tik apie 2 proc. sergančių astma suaugusiųjų yra alergiški pieno, kiaušinių produktams, jūros gėrybėms, riešutams ar kitiems produktams. Tačiau šiems žmonėms net ir menkiausias alergeno kiekis gali būti pavojingas gyvybei, nes gali sukelti anafilaksinę reakciją, taip pat iššaukti broncho spazmus, reikalaujančius skubios medicinos pagalbos.

Alergologė – pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė teigia, jog nėra jokių įrodymų netgi tokiai mažai pacientų grupei, kad visiškas pieno produktų eliminavimas iš dietos padės astmos kontrolei. „Tai tėra mitas, kuris gali privesti iki osteoporozės, ypač tuos žmones, kurie turi reguliariai vartoti kortikosteroidus norintiems kontroliuoti astmą“, – tikina J. Kudzytė.

Astma sergantiesiems asmenims vertėtų būti atsargiems net aplinkoje esantiems alergenams. „Pavyzdžiui, termiškai apdorojant (kepant, verdant, troškinant) žuvį ir jūros gėrybes, pasklidęs lakus baltymas gali provokuoti dusulį astma sergantiems žmonėms. Daugiabutyje vienam kaimynui kepant žuvį kitame bute vaikas gali pradėti dusti, – apie klastingus atvejus pasakoja docentė. – Lupant citrusinius vaisius į aplinką sklinda daug eterinių aliejų, kurie taip pat gali išprovokuoti dusulį šalia esantiems astmatikams“.

Maisto priedų netoleravimas

„Sulfitai, kurie naudojami produktų šviežumui išlaikyti ir pelėsio augimo sustabdymui kai kuriems sergantiems astma žmonėms gali sukelti trumpalaikius šios ligos simptomus. Sulfitai gali skleisti sieros dioksidą, kuris dirgina plaučius. Jau kuris laikas JAV švieži vaisiai ir daržovės neapdorojami sulfitais. Tačiau jie yra vis dar naudojami apdirbtame maiste ir taip pat gali būti aptinkami prieskoniuose, džiovintuose vaisiuose, konservuotose daržovėse, vynuose ir kt. maisto produktuose“, – tvirtina „tikraiBe.lt“ įkūrėja Laima Čigriejūtė Vitkauskienė, padedanti šeimininkauti alergiškų žmonių virtuvėje.

Pati būdama alergiška bei augindama atopiniu dermatitu sergančią dukrelę moteris studijavo įvairių ligų aprašymus, mokslininkų tyrimus kol, nutarusi pasidalinti savo patirtimi, atidarė parduotuvę, siūlančią alergijoms bei kitoms dietoms draugiškus produktus.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Iki 70% visų sergančiųjų astma taip pat turi GERL (skrandžio rūgšties refliuksas), kas gali dar labiau pabloginti astmos kontrolę. Kai kuriais atvejais GERL nebūdingi įprasti rėmens simptomai. „Viršsvorio panaikinimas dažnai rekomenduojamas nustačius GERL. Taip pat siūloma atsisakyti alkoholio, kofeino ir kitų GERL provokuojančių maisto produktų. Taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą, – pataria docentė J. Kudzytė. – Jei skundžiatės GERL, jums gali prireikti medikamentinės pagalbos“.

Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, visų pirma rekomenduotume pasitarti su jus gydančiu gydytoju ar pulmonologu. Įvertinęs Jūsų astmos būklę (bendros Jūsų organizmo būklės ir astmos formos bei sunkumo laipsnio įvertinimas), gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų kaip pagerinti Jūsų dietą.

*Parengta remiantis įvairiais užsienio literatūros šaltiniais ir konsultuojantis su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Vaikų ligų klinikos alergologe – pulmonologe doc. Jolanta Kudzyte.

Ligita Šoliūnienė

Mokyklų tinklo pertvarka vyksta jau keletą metų. Pertvarkant švietimo sistemą Kaune, atsižvelgiama į mokinių skaičių mokyklose, mokymo kokybę ir finansus.

Siekiama, kad mokiniai kokybišką bendrąjį išsilavinimą galėtų įgyti kuo arčiau savo namų, tačiau stebima mokinių skaičiaus kaita. Pertvarkos planas parengtas taip, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų nors viena pradinė mokykla, progimnazija ir gimnazija (pagal gyventojų skaičių gali būti/yra ir daugiau). Šis Švietimo tinklo pertvarkos planas buvo rengiamas pusę metų.

„Atsižvelgta į valstybės nurodytus ugdymo standartus, buvo laikomasi teisės aktų ir absoliutaus teisingumo. Viską suderinti yra sunku, tačiau stengėmės, daug diskutavome, svarstėme“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto narys Algimantas Kurlavičius.

Kauno mieste yra keli mikrorajonai, kurie yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Tuose mikrorajonuose paprastai yra viena mokykla, kurioje mokosi ir pradinukai, ir aukštesniųjų klasių mokiniai.

„Tokių mokyklų mokinių tėvai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę ir pageidavo, kad šiose vietovėse išliktų mokyklos, kuriose mokiniai galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Loreta Kekienė.

Labiausiai nuo miesto centro yra nutolusios dvi bendrojo lavinimo mokyklos – Palemono ir Šv. Kazimiero vidurinė mokykla, esanti Sargėnuose. Pirmąją nuo miesto skiria geležinkelis, o antrąją – autostrada, todėl mokiniams atvykti į artimiausias arba centre esančias mokyklas yra sunkoka.

Tą priminė ir miesto tarybos narys Kazimieras Nausėda. Jeigu šiuose mikrorajonuose neliktų vidurinių mokyklų, tuomet mokiniams reikėtų labai anksti išvykti iš namų, jie negalėtų lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimų, sporto treniruočių ir t. t. Be to, labai svarbus klausimas yra mokinių saugumas.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, miesto tarybos nariai pritarė, kad Palemono ir Šv. Kazimiero mokykloms būtų suteiktas pakraščio mokyklų statusas.

Miesto taryba tokio statuso suteikti negali, jį suteikia tik Vyriausybė, todėl miesto taryba įpareigojo merą Andrių Kupčinską atskiru raštu kreiptis į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos vidurinei mokyklai.

Nors iš Aleksoto atvykti į centre esančias mokyklas yra ne taip sudėtinga, negu iš Sargėnų ir Palemono, tačiau Aleksoto seniūnijoje neliktų nė vienos mokyklos, kurioje būtų galima įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, Aleksotą nuo miesto centro skiria Nemunas, šiame mikrorajone važiuoja palyginti mažai viešojo transporto, todėl susisiekimas su miesto centru prastesnis.

„Visos trys mokyklos – Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos, dėl kurių bus kreiptasi į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo, ateityje turės siekti gimnazijos statuso“, – sakė Švietimo ir kultūros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Penktadienį bendrovės „Mokipay Europe“ atstovai susitikime su miesto vadovais aptarė siūlymą mokyklose įdiegti bekontaktę mokėjimo sistemą, kuri turėtų mažinti socialinę atskirtį tarp pasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikų bei užtikrinti efektyvesnį biudžeto lėšų, skirtų socialiai remtinų moksleivių maitinimui, panaudojimą.

Mokyklose siūloma įvesti Mokyklos korteles, kurios leistų tiek socialiai remtiniems, tiek ir visiems kitiems moksleiviams, kuriems į ją pinigus pervestų tėvai, saugiai atsiskaityti mokyklos maitinimosi vietose. Ta pati kortelė taip pat galėtų veikti kaip elektroninė įleidimo priemonė, užtikrinanti tik reikiamų asmenų patekimą į mokyklą.

„Mokyklose veikiančių maitinimo įstaigų maitinimo sąnaudos yra apskaitomos ne pagal faktą, o pagal numatytą biudžetą, dėl to daugelis šių įmonių nenori įsileisti mūsų sistemos. Modernizavus infrastruktūrą, būtų tiksliai ir automatiškai fiksuojamas socialinio maitinimo paslauga pasinaudojusių vaikų skaičius“, – teigė bendrovės „Mokipay Europe“ direktorius Mindaugas Rutkauskas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas „Mokipay“ kortelei, kuri galėtų būti naudojama kaip viešojo transporto e.bilietas. Bendrovės atstovai ketina artimiausiu metu susisiekti su savivaldybės įmone „Autrolis“ ir aptarti šio sumanymo įgyvendinimo galimybes.

„Greičiausiai galėtų būti įgyvendinta idėja dėl viešojo transporto e.bilieto. Po to bus galima kalbėtis ir dėl kitų pasiūlymų, susijusių su švietimo ir ugdymo įstaigomis. Reikės įvertinti, kiek šios sistemos įdiegimas mokyklose galėtų kainuoti ir kokią dalį išlaidų turėtų bei galėtų padengti miesto biudžetas“, – susitikimo metu teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Galimybė, o kartu ir atsakomybė, organizuoti tokio masto jubiliejinį konkursą yra geriausias Lietuvos pripažinimas įsiliejus į tarptautinę būsimų mokslininkų ugdymo areną. Būtent šis konkursas skatina komandinius ir kūrybiškus sprendimus, ko labiausiai reikia būsimai šių talentų karjerai. Šiais metais sulauksime daugiau nei 200 svečių iš visos Europos Sąjungos“, – kalbėjo EUSO konkurso koordinatorius Lietuvoje Paulius L. Tamošiūnas.

Ši olimpiada pradėta organizuoti 2003 metais Airijoje, jos iniciatorius – Michael A. Cotter. Olimpiados pagrindinis tikslas – vienoje vietoje suburti gabiausią Europos jaunimą, kad spręsdami užduotis jie ne tik varžytųsi, bet ir užmegztų tarpusavio ryšius.

Konkurse dalyvauja viena ar dvi komandos iš kiekvienos šalies (t. y. 3 arba 6 mokiniai, atitinkantys vienintelius – amžiaus ir pilietybės – reikalavimus). Komandą lydi 3 vadovai (skirtingų sričių specialistai (biologas, chemikas ir fizikas), gebantys į gimtąją kalbą išversti užduotis).

Olimpiados metu dalyviai sprendžia 2 praktines užduotis. Užduotys lygiomis dalimis tikrina dalyvių gebėjimus biologijos, fizikos ir chemijos srityse. Tokiu būdu skiepijami komandinio darbo, atsakomybės prisiėmimo įgūdžiai, būtini sklandžiai mokslininko karjerai. Užduotis šių metų konkursui kuria Vilniaus universiteto dėstytojų komanda.

Šiuo metu dalyvavimą jau patvirtino šios valstybės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Didžioji Britanija.

Taip pat šių metų sausio 24 dieną Vilniuje lankysis „Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados“ pradininkas Michael A. Cotter pasižiūrėti, ar Lietuva pasiruošusi priimti Europos jaunimą, susipažinti su užduočių rengėjais bei olimpiados organizatoriais.

Olimpiadą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija bei ilgametę gamtamokslinio gabių vaikų ugdymo patirtį turinčios organizacijos: Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, Nacionalinė moksleivių akademija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras.

Oficialus renginio Globėjas – Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus. Renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė bei Kauno miesto savivaldybė.

Organizatorių informacija

Šiuos tikslus padės įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ antrasis etapas. Yra numatytos konkrečias priemonės, kaip gerinti ugdymo kokybę, plėsti įstaigų tinklą, užtikrinti švietimo pagalbą atokesnėse vietose gyvenantiems vaikams.

„Bus inicijuojami ir finansiškai remiami nauji ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai, atitinkantys vaikų ir jų tėvų poreikius. Pavyzdžiui, darželiai galės nustatyti lankstesnį ir tėvams patogesnį darbo laiką, organizuoti 4 valandų, savaitgalio, popietines grupes. Visa tai sudarys palankesnes sąlygas šeimai derinti tėvystės ir darbo pareigas, siūlyti įvairesnes ikimokyklinio ugdymo programas.

Ypač daug dėmesio bus skiriama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos plėtrai kaimo vietovėse. Vaikus auginančios šeimos galės naudotis plataus spektro paslaugomis, o vaikai galės lankyti ikimokyklinę grupę ir laiku gauti reikiamą specialistų pagalbą. Įvairios socialinės, sveikatos priežiūros paslaugos ir ugdymo programos bei švietimo pagalbos specialistų konsultacijos vaikams ir jų tėvams bus teikiamos universaliuose daugiafunkciuose centruose.

O tose vietovėse, kur gyvena labai mažai žmonių, psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo ir kitų specialistų konsultacijos bus organizuojamos seniūnijos paskirtose patalpose pagal nustatytą grafiką“,- sako Ikimokyklinio ir pradinio skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Savivaldybės bus skatinamos tobulinti įvairių institucijų: švietimo, socialinės paramos, sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą. Numatyta specialistams organizuoti mokymus, kaip dirbi komandoje, kaip veiksmingai teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai.

Numatyti mokymai auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir socialiniams pedagogams. Jie įgis žinių ir įgūdžių, padėsiančių veiksmingiau dirbti su socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis gyvenančiais vaikais.

Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programą, pedagogams vis dar kyla sunkumų nustatant vaiko pasiekimų lygmenį, individualizuojant ugdymą ir siejant jį su realiais kiekvieno vaiko ugdymosi poreikiais. Todėl planuojama parengti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą.

Projektas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų, bus įgyvendintas per 3 metus. Jam skirta per 18 mln. Lt. Projektą vykdys Švietimo aprūpinimo centras. Projekto partnerės – visos savivaldybės.

Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą plėtodama ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Padidėjimas per paskutiniuosius metus siekia 26 proc. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 600 darželių, iš jų – 35 privatūs, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko per 57 proc. vaikų.

Tačiau ligi šiol miestuose gyvenantys vaikai turi žymiai daugiau galimybių lankyti vaikų lopšelį ar darželį, o prireikus – laiku sulaukti reikiamos specialistų (specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ar kt. ) pagalbos nei jų bendraamžiai, gyvenantys kaime, ypač skurdą patiriančiose šeimose.

Tikimasi, kad 2014 m. Lietuvoje veiks ne mažiau kaip 50 nevalstybinių vaikų darželių, savivaldybių darželiai savo veiklą organizuos išradingiau, siūlys įvairesnes programas, o švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir kitos vaikui ir tėvams reikalingos paslaugos bus teikiamos kompleksiškai.

Tris dienas trukusiuose filmų analizės ir kūrimo mokymuose dalyvavo daugiau nei 40 įvairių sričių pedagogų iš Kauno miesto bei rajono. Juos vykdė vienas projekto „Mokausi iš kino“ organizatorių Tarptautinis Kauno kino festivalis, padedant Vytauto Didžiojo universitetui.

Gavę teorinius filmų analizės ir kūrimo pagrindus, pedagogai mokymų metu pasidalino į dvi kūrybines filmavimo komandas, vadovaujamas profesionalių kino režisierių, ir noriai prisiėmė filmų aktorių, režisierių, jų asistentų bei kitų įprastų filmo kūrybinės komandos narių vaidmenis.

Kurdami filmus, mokymų dalyviai perėjo pagrindinius kino kūrimo etapus – nuo scenarijaus planuotės ir filmavimo aikštelės bei aktorių paieškos iki apšvietimo ir vaizdo bei garso efektų. Baigę filmavimo darbus jie dalyvavo filmų montažo procese ir dalijosi pastebėjimais, ką kito filmavimo metu reikėtų daryti kitaip.

„Džiugino mokytojų išradingumas ir įsijautimas į vaidmenis, kolegialumas. Jie drąsiai improvizavo, galvojo, kaip scenarijui suteikti naujų spalvų, ir daug dėmesio skyrė pasiruošimui. Viena mokytoja prisipažino, kad pusę nakties neužmigo, nes kūrė kadruotes filmui“, – kalbėjo Ilona Jurkonytė, Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė.

Nors mokymuose dalyvavę pedagogai įvertino ir gautus teorinius kino analizės bei kūrimo pagrindus, tačiau didžioji jų dalis išskyrė praktinę mokymų vertę. Pasak Garliavos vidurinėje mokykloje dirbančios Rūtos Jackūnienės, kiekvienas kinu besidomintis pedagogas gali susirasti teorijos, tačiau įgyti praktikos yra sudėtinga.

„Mums labai pasisekė, kad mokymų metu gavome daug praktikos, kad mus supažindino su visu kino kūrimo procesu ir pasiūlė jį išbandyti praktiškai. Jaunimas labai domisi filmavimu, kuria įvairius epizodus mokyklos šventėms, tačiau kai jis klausia profesionalesnio patarimo, mums, pedagogams, pritrūksta paprasčiausių žinių“, – prisipažino R. Jackūnienė.

Mokymų metu pedagogai sukūrė du trumpametražius filmus pagal iš anksto paruoštus profesionalaus scenaristo Raimundo Paškevičiaus scenarijus. Filmai greitu metu bus patalpinti projekto svetainėje.

Tarptautinio Kauno kino festivalio informacija

Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 susirgimų atvejų 10 000-čių gyventojų.

Kauno visuomenės sveikatos centras bendradarbiaudamas su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, kiekvieną pirmadienį gripo sezono metu Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui teiks informaciją apie praeitos savaitės sergamumą gripu ir ŪVKTI Kauno mieste.

Kauno visuomenės sveikatos centras, apibendrinęs iš Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie praeitos savaitės sergamumą gripu ir ŪVKTI, informuoja:

Keturioliktosios gripo savaitės, sausio 2-8 d., sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kauno mieste siekė 56,5 atv./10 000 gyv. Per savaitę Kauno mieste užregistruoti 4 gripo atvejai.

Kauno visuomenės sveikatos centro informacija

Insultas – tai galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu apmiršta dalis smegenų. „Tai ypač pavojinga, nes laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti, – tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. – Net jei ir pavyktų išgelbėti gyvybę, žmogus po insulto dažnai lieka neįgalus“. Jeigu smegenys pažeidžiamos nestipriai, po keleto dienų arba savaičių šią žalą organizmas sugeba kompensuoti.

Bet kai liga pažeidžia didelę smegenų dalį, sutrinka žmogaus judesiai (paralyžius, koordinacijos, eisenos sutrikimai) ir kalba, tačiau visų rūšių insultai linkę kartotis, pažeisdami vis naujas smegenų sritis. Todėl jeigu jums arba jūsų artimiesiems buvo diagnozuotas “tik menkas” mikroinsultas, nemanykite, kad jį galima ignoruoti.

Rizikuojate patirti insultą, jei:

- jį patyrė vienas ar keli jūsų šeimos nariai;

- esate vyresnio amžiaus;

- jūsų kraujospūdis aukštas;

- jūsų kraujyje didesnis nei normalus „blogojo“ cholesterolio kiekis, galintis sukelti aterosklerozę;

- rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, gausus riebių, sūrių patiekalų ar alkoholio vartojimas taip pat didina insulto tikimybę;

- diabetas, nutukimas, anksčiau patirtas insultas ar „mini“ insultas taip pat lemia didesnę insulto tikimybę;

- širdies ir kraujagyslių ligos (širdies nepakankamumas, infarktas, vožtuvų infekcija, dirbtiniai vožtuvai ir kt.) taip pat daro įtaką smegenų kraujotakai.

Gydytoja Birutė Dargienė tvirtina, jog jei aplinkiniai žinotų kaip atpažinti insulto simptomus, daug žmonių būtų galima išgelbėti nuo mirties ir jie šiandien būtų su mumis. Nustatyti šią ligą galime pasinaudodami šiuo receptu: paprašykite nukentėjusį nusišypsoti, vėliau – rišliai pasakyti paprastą sakinį bei pakelti abi rankas. Apie ištiktą insultą taip pat praneša kreivas arba neteisingos formos liežuvis. Jei žmogus negali to atlikti – skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Nes kuo anksčiau pradedamas gydyti insultas, tuo mažiau pažeidžiamos smegenys.

Medikų įvardijami insulto požymiai:

staigus veido, rankos, kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienos pusės;

staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas;

staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;

staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas;

staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.

Ligita Šoliūnienė

Kai oras nebelepina šiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mūsų organizmui. Natūralu, kad vasarą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau nėra priežasties pamiršti sveiką gyvenseną ir žiemą.

Mitybos specialistai rekomenduoja žiemą dažniau vartoti šiltą arba karštą maistą, valgyti produktus, kuriuose gausu angliavandenių. Teigiama, kad šaltuoju metų laiku vertėtų gerti mažiau kavos – mokslininkų teigimu, kofeinas skatina organizmą kaupti riebalus. Be to, rekomenduojama žiemą mažiau vartoti pieno produktų, nes dėl jų ima formuotis gleivės, kurios trukdo organizmui kovoti su virusais. Nereikėtų organizmo apsunkinti sunkiai virškinamu, greituoju maistu, neturinčiu pakankamai vertingų medžiagų ir vitaminų.

Specialistai teigia, kad žiemą vertėtų vengti alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir mažina kūno temperatūrą. Stenkitės neužsisėdėti namuose, stenkitės būti gryname ore, ypatingai ryte, kai pateka saulė – natūrali šviesa veikia organizmą kaip rytinis kavos puodelis ir padeda sutelkti jėgas.

Vaisiai – puikus energijos ir vitaminų šaltinis žiemą. Specialistai rekomenduoja šaltuoju metų laiku valgyti kuo daugiau persimonų, granatų, spanguolių, įvairių oranžinių vaisų. Šie vaisiai yra žinomi dėl savo antibakterinių savybių, todėl puikiai tinka žiemą ir rudenį, kai siautėja įvairios peršalimo ligos, gripas. Jie taip pat greitina medžiagų apykaitą ir padeda tada, kai norime atsikratyti nepageidautinų kilogramų. Vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Mitybos ekspertai taip pat siūlo žiemą valgyti kuo daugiau grūdinių kultūrų, daržovių – moliūgų, pastarnokų, ropių, bulvių, brokolių. Šio tipo daržovės yra praturtintos vitaminu A ir C – tai sustiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti peršalimo ligų. Visiems žinoma, kad žiemą niekas negali prilygti česnakui – jis nepamainomas pajutus pirmuosius gripo simptomus ar esant gerklės infekcijai.

Ankštiniai augalai neretai yra vadinami idealiu maistu sveikatai gerinti. Jie neturi daug riebalų, juose yra gausu proteino, angliavandenių ir skaidulų. Ankštinius augalus patartina dėti į sriubas, troškinius arba naudoti salotose. Tai nepakeičiamas vitaminų šaltinis veganams ir vegetarams.

Aukštesni reikalavimai keliami mokymo kokybei, techninei mokymo bazei ir darbuotojų kvalifikacijai.

Tobulinti reikalavimus paskatino pastebimi dažni vairavimo mokyklų veiklos trūkumai, prastesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse vairavimo egzaminų laikymo rezultatai bei eismo įvykių statistika, rodanti, kad daugiausia eismo nelaimių sukelia pradedantieji vairuotojai.

Šiuo metu valstybinį vairavimo egzaminą Lietuvoje iš pirmo karto išlaiko kiek mažiau nei 40 proc. žmonių. ES vidurkis – 60 proc.

Viena iš naujovių – reikalavimas filmuoti ir įrašinėti vairavimo mokykloje laikomą praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą bei įrašą saugoti vienerius metus. Mokyklos privalo turėti tam reikalingą įrangą. Susisiekimo ministerijos nuomone, šios įrangos pagalba būsimiems vairuotojams bus galima geriau paaiškinti daromas klaidas valdant transporto priemonę.

Tokiu būdu taip pat siekiama užkirsti kelią vairavimo mokyklose nesąžiningu būdu įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais mokykla privalės turėti galutinės įskaitos įrašą.

Daugiau reikalavimų keliama mokyklų techninei bazei. Vairavimo mokyklos privalo turėti nuosavą arba kitais teisėtais pagrindais naudojamą uždarą aikštelę su asfalto ar betono danga. Vairavimo mokyklos galės naudotis vairavimo mokymo aikštelėmis, kurių atstumas nuo mokymo įstaigos ne didesnis kaip 20 km.

Reikalavimas dėl aikštelės nuotolio nebus taikomas, jeigu mokant vairuotoją bus daromas viso praktinio vairavimo mokymo kurso vaizdo ir garso įrašas arba vairavimo mokykla iki nustatytos datos įsigijo žemės sklypą, skirtą didelio ploto ir pralaidumo vairavimo mokymo aikštelei įrengti, ir užsakė vairavimo mokymo aikštelės techninį projektą.

Ribojant mokomųjų automobilių amžių, nuo šiol vairuotojų rengimui naudojamos B kategorijos mokomosios transporto priemonės turi būti ne senesnės kaip 15 metų.

Siekiama užtikrinti ir aukštesnę vairavimo mokyklų darbuotojų kvalifikaciją. Vairavimo mokytojai ir instruktoriai turės tobulinti kvalifikaciją, aukštosiose mokyklose baigdami periodinius kursus bei kartą per 5 metus laikyti egzaminą VĮ „Regitra“.

„Vairuotojų rengimo sistemos tobulinimas pagerins vairuotojų rengimo kokybę, sudarys galimybę būsimiems vairuotojams įgauti daugiau įgūdžių iki egzamino ir leis sumažinti pradedančiųjų vairuotojų padaromų eismo įvykių, nusižengimų ir žūčių skaičių keliuose“, – teigė ministras Eligijus Masiulis.

Susisiekimo ministerijos informacija

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus bei aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtinto Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą, kurios tikslas – modernizuoti bendrabučius, pastatytus pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, pagerinti studentų bei mokinių gyvenimo sąlygas, taupyti energiją.

Bendrabučiuose planuojama įrengti modernias, energiją taupančias priemones, pakeisti šildymo vamzdynus ir prietaisus. Taip pat bus keičiami langai ir durys, remontuojamos vidaus patalpos, šiltinami, dengiami nauja danga stogai, modernizuojami liftai, atnaujinami balkonai, laiptai, sanitariniai mazgai, įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatoma keisti pastatų inžinerines sistemas: nuotekų, geriamojo vandens vamzdynus ir įrenginius, priešgaisrinės, pastatų apsaugos sistemas, įrengti žaibosaugos, dūmų šalinimo priemones, atnaujinti elektros instaliaciją. Bendrabučiai bus pritaikyti neįgaliesiems.

Bendrabučių atnaujinimo programa bus finansuojama Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „JESSICA kontroliuojantysis fondas“ lėšomis. Programos vykdytojai galės gauti lengvatinį kreditą su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Planuojama investicijų vertė – apie 45 mln. Lt.

Esant poreikiui programoje galės dalyvauti visos valstybinės aukštosios mokyklos ir visos profesinio mokymo įstaigos, pakeitusios teisinį statusą į viešąsias įstaigas ir turinčios teisę disponuoti turtu. Aukštųjų mokyklų persitvarkymas į viešąsias įstaigas sudaro joms galimybę dalyvauti bendrabučių atnaujinimo programoje ir skolintis lengvatinėmis sąlygomis.

Programos įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgus į programos vykdytojų finansines galimybes ir programai įgyvendinti skiriamas lėšas.

2006 – 2011 m. aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti buvo skirta apie 80 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. 2009 m. pradėta profesinio mokymo įstaigų bendrabučių renovacija. Per trejus metus visiems 74 šių įstaigų bendrabučiams iš dalies atnaujinti skirta apie 15 mln. Lt.

Aukštųjų mokyklų bendrabučiuose gyvena daugiau kaip 27 tūkst. studentų, profesinių mokyklų – apie 8 tūkst. mokinių.

Nors visą akcijos laikotarpį intensyviai komunikavome, vis dėlto liko neaptartų aspektų, įvykių ir žmonių.

Kadangi pati dalyvavau akcijos veikloje nuo pat jos pradžios lapkričio 1-ąją iki paskutiniojo akcijos renginio pirmąją Kalėdų dieną, pro mano akis nepraslydo nė menkiausia detalė. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą prisiminus visą 55 dienas trukusį procesą, kokie skirtingi mes ir kokie skirtingi mūsų vaikai. Šią mintį labai gražiai iliustruoja pirmoji vaikų iš globos įstaigų reakcija, pamačius VšĮ „Jaunimo gidas“ narius su dovanomis.

Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, tik išlipusi iš automobilio, gavau komplimentą nuo dvylikamečio tamsių bruožų vaikinuko: „Bet kokia tu graži“! Niekada nesinori gerų dalykų priešpastatyti blogiems, bet vis dėlto realybė yra realybė.

Atvykusi į vienus iš sostinėje esančių vaikų globos namų, nė nespėjusi pasisveikinti, sulaukiau klausimo: „Ar drabužiai nauji? Jei ne, skudurus galėsite vežtis atgal“. Čia dar nieko, jei lygintume su tuo, kad prieš prasidedant akcijai, tirdami situaciją Lietuvos vaikų globos namuose, paskambinę šių įstaigų personalui, sulaukdavome atsakymo: „Baikite, mes imame tik naujus daiktus“.

Atleiskite, mielieji, bet mes ir nesiūlome jums senų drapanų: surinkę apie 10 tūkst. daiktų kiekvieną iš jų iki išnaktų pakėlėme savomis rankomis: preciziškai išrūšiavome drabužius pagal amžiaus grupes, nemadingus, susidėvėjusius ir praradusius „gyvastį“ atskyrėme nuo tų, kurie buvo vežami į vaikų globos namus ar gausioms Lietuvos šeimoms.
Mes suprantame, kad tie vaikai, kurie neturi tėvų, irgi nori būti madingi, gražūs ir nebadomi pirštais dėl to, kaip atrodo.

Gal tiems, kurie taip šiurkščiai atsisakė priimti siūlomą gėrį iš tiesų nieko nereikia, nes jie turi kur kas dosnesnių rėmėjų iš užsienio? Vis dėlto gal reiktų išlaikyti solidarumą ir pagarbą tiems, kurie nori padėti, nesiekdami naudos?
Ar tie, kurie atsisakė paramos nė nepaklausę, ką dar mes galime duoti, išties yra tokie turtingi? Juk vaikams reikia ne tik daiktų, bet ir bendravimo su vyresniaisiais – pasidalinti kasdienybės ir šventadienių akimirkomis, pasisemti patirties. Juk tai yra kur kas daugiau nei atvežti rūbeliai, žaislai ar batai. Gal sulauksiu Jūsų kritikos, bet išdrįsiu pasakyti, kad posakis „kokie tėvai – tokie ir vaikai“ po valstybinių įstaigų, glaudžiančių vaikus, stogais transformuojasi į „kokie pedagogai – tokie ir vaikai“.

Paprasta: vienose ugdymo įstaigose per 5 bendravimo valandas neišgirdome nė vieno keiksmažodžio, nepamatėme draugo stumtelėjimo ar grubaus balso pakėlimo, o kituose, tik prasidėjus šventiniam renginiui, ausis rėždavo vyresniųjų nepagarba mažiesiems: „Matuokis, žiople, ko stovi kaip pabučiuota“. Ir niekam nesvarbu, kad tai „žioplei“ dar nė trejų nėra.

Blogiausia, kad šalia stovintys pedagogai neužkerta tam kelio: jie ramiai žiūri į besiburnojančius, o jei praveria burną ką nors sakyti, kaip mat būna perrėkiami. Vaikai visur yra vaikai. Jei vienuose globos namuose matome meilę vienas kitam, pagarbą, pagalbą ir supratimą, kodėl to negali būti kituose? Gali. Ir tik tada bus, kai tie, kurie kas rytą praveria globos įstaigų duris ir ateina dirbti, nedirbs, bet gyvens. Juk ugdyti tuos, kurie neturi tėvų ir negali pasisemti gyvenimo patirties iš nieko daugiau kaip tik iš šalia esančių, yra dar didesnė atsakomybė nei ugdyti savo vaiką. Praleidusi daugybę valandų su vaikais, supratau, kad vieni pedagogai tiesiog ateina ir tyliai laukia algos, kiti – gyvena tarp vaikų ir juos ugdo, atiduodami visą save.

Visuomenės požiūris į aukojimo procesus irgi ne visada atitinka lūkesčius. Jei aukojantis vaikų namų vaikams gali padovanoti dar sovietmečiu pirktą palaidinę, nuo kurios vis dar nenuplėšta kaina – 4 rubliai – ar jis gerbia tą, kuris turi mažiau? Deja, lietuvių sąmonėje vis dar gajus požiūris – geriau paaukosiu nei išmesiu.

UAB „Simatra“ vadovas Sigitas Žilius, aktyviai įsitraukęs į jaunimogidas.lt aukojimo procesus, sako, kad ne kartą yra susidūręs su minėtu formaliu požiūriu – „mums nieko nereikia“ arba nesąžiningu socialinių projektų įgyvendinimu. „Mano patyrimas labdaros akcijose nedidelis.

Anksčiau nedalyvaudavome, nes ne kartą susidūrėme su formaliu požiūriu ir netgi su nesąžiningumu jas įgyvendinant. Tokių renginių pirmas sėkmės garantas – gera organizatorių reputacija, patyrimas arba jausmo Nr.6 turėjimas. Labai svarbus dalykas yra ir viešumas spaudoje (mano manymu, internetinėje) ir galimybė „gyvai“ dalyvauti žmonių sambūriuose“, – dėsto S. Žilius.

Anot jo, reiktų kuo aktyvesnio verslo atstovų įsitraukimo, nes tik kartu dirbant galima keisti visuomenės požiūrį. „Nereikia turėti iliuzijų, kad vieni organizatoriai visa tai ir „išvirs“, o įmonei pakaks padaryti pavedimą ar kažką nupirkti. Jeigu nėra galimybės skirti ir žmogiškųjų resursų, tuomet tikrai labdaros ar kitų projektų „grąža“ bus gerokai mažesnė“, – įsitikinęs S. Žilius.

Verslininkas mano, kad svarbu ne tik akciją tinkamai įgyvendinti, bet ir visuomenei pateikti apibendrinimų, pamastymų – suprantamai ir aiškiai. „Reiktų parodyti įgyvendintus projektus skirtingais pjūviais. Taip, kad kituose socialiniuose projektuose dalyvautų vis daugiau žmonių, tinkamai suprantančių projekto tikslus. O koks gi pagrindinis projekto tikslas? Čia gali būti taip, kaip toje dainoje, „kiekvienam kitoks ir visiems savas“. Projekto sėkmės formulė tokia ir yra. Pasiekiama daug tikslų“, – apibendrina S. Žilius.

Ir vis dėlto surinkti daiktus, juo padovanoti ir priimti – dar ne viskas. Kur kas svarbiau – vertinti tai, ką gauni. Manome, kad neįmanoma per kelias bendravimo su vaikais valandas pastebėti, ar jie vertina tai, ką gauna, ar ne. Palyginkite dvi realias situacijas: vienuose vaikų globos namuose dalinant daiktus, dar nė nespėję įpusėti sulaukėme klausimo: gal galite duoti maišų daiktams susidėti, nes paskui išsimėtys.

Kaip mat išdalinę maišus pamatėme, kad vaikai preciziškai susideda viską į maišelius ir nė per žingsnį nuo jų nenutolsta, nešiojasi su savimi. Po renginio padėkoja, įteikia dovanėlę, kad juos prisimintume. Po renginio užsukę į vaikus kambarius, pažiūrėti, kaip jie įsikūrę, randame rūbelius preciziškai sudėliotus lentynose, žaislus išrikiuotus ant lentynų.

Kituose globos namuose: neįstengiame organizuotai dalinti daiktų, nes vaikai nepaiso mūsų prašymų atsitraukti šiek tiek toliau nuo dėžių ir maišų, patys griebia daiktus iš maišų, lipa ant nukritusių rūbelių, pusė gautų dovanų iki renginio pabaigos neatsimena, kur padėjo arba belakstydami po salę išmėtė. Paskui prasideda verksmai dėl to, kad bičiulis iš gretimo kambario paėmė jam padovanotą mašinytę – o kaip nepaims, jei vaikų namuose dažnai galioja taisyklė – ką radau, tas mano.

Nors įprastai globos namuose augantys asmenys jaučia stiprų nuosavybės jausmą, vis dėlto kai kur įsivyravo tokia destrukcija, kad tapo neįmanoma bendrauti. Pedagogai irgi negalėjo padėti, nes jie, matyt, vaikams nėra autoritetas.

Apsilankę šešiuose šalies vaikų globos namuose, Galbūt vaikų globos namų įstaigoms Lietuvoje reiktų griežtesnės kontrolės valstybinio lygmeniu, solidesnės darbuotojų atrankos ar dažnesnių jų darbo tikrinimų. Juk negali būti taip, kad vieni sugeba sukurti auklėtiniams tokias gyvenimo ir bendravimo sąlygas, kurios ne tik kad nustebina, bet ir įkvepia, o kiti tiesiog suteikia erdvę egzistuoti.

Norime pasakyti nuoširdų ačiū visiems tiems, kurie aukojo, kurie mūsų surinktas dovanas priėmė ir jas vertina. Ypač didelį padėkos žodį tariame Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų pedagogams ir auklėtiniams, Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrui už solidarumą ir pagarbą tiems, kurie nori, kad Lietuvoje būtų gera gyventi.

Jaunimogidas.lt informacija

Lietuvoje įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veikos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą ir prisidengdamos šia veikla įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai visą parą.

2011 m. gruodžio 23 d. buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nustatomas dar griežtesnis alkoholio prekybos reglamentavimas. Įstatymą jau pasirašė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kioskai pro langelį nebeprekiaus

Įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. nebus galima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų. Viešojo maitinimo įstaigose alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. bus galima vartoti tik viduje.
Seimas, pritaręs Seimo nario A. Matulo siūlymui, patvirtino naują „paviljono“ sąvoką. Pagal šią sąvoką numatoma, kad paviljonas turi turėti viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas užkirs kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais gėrimais.

„Pseudo” barų laukia bendri reidai

„Šiuo metu Lietuva garsėja kaip didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje turinti šalis. 2011 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Vien per 2009 – 2010 metus buvo išduotos 1,5 tūkst. licencijų. Alkoholio prieinamumas šalyje yra milžiniškas, todėl tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas laikome teisingu žingsniu. Be jokios abejonės, mėginančių apeiti galiojančius įstatymus – buvo ir bus. Mes ir toliau aktyviai bendradarbiausime tiek su policijos pareigūnais, tiek su savivaldybių darbuotojais ir mėginsime užtikrinti, kad kioskuose alkoholiniais gėrimais nebūtų prekiaujama, o viešojo maitinimo funkciją atliekančiuose „pseudo“ baruose alkoholis būtų vartojamas tik vietoje.“- teigia Departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Kiti prekybos apribojimai

Nuo 2012 m. sausio 1 d. taip pat bus draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. „Fizinis žmogaus aktyvumas, sportinė veikla siejama su sveiku gyvenimo būdu ir ilgaamžiškumu, o ne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tai nesuderinami dalykai. Sportininkams būdinga aukšta savivertė ir meilė sau, neleidžianti žaloti sveikatos. Vaikams nereikia skiepyti klaidingo požiūrio, kad alkoholinių gėrimų vartojimas netrukdo siekti sportinių rezultatų ir daro įtaką fizinei sveikatos būklei. Toks jaunimo klaidinimas paprasčiausiai yra nusikalstamas“, – teigia Gražina Belian.
Be to, įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms:
- nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų įsigyti degalinėje nebus galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse.
- nuo 2013 m. sausio 1 d. mažmeninėse prekybos vietose bus draudžiama parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą bei parduoti sidrą, alų ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento.

„Gausiai patiekalais nukrautas šventinis stalas gali tapti nemenu sveikatos išbandymu. Švenčių metu valgoma daug kaloringo maisto, o fizinis aktyvumas mažas, pasekmės būna nemalonios. Daugelis iš mūsų pažeidžia mitybos režimą bei taisykles ir persivalgo“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė J. Kapočiūnienė.

Persivalgymas – būsena, kai žmogus jaučia nemalonius pojūčius, jam tempia skrandį, juntamas pilnumo jausmas skrandyje, kartais būna net sunku kvėpuoti, nes šiek tiek pakyla diafragma. Jeigu maisto kiekis labai didelis, apkraunama virškinamoji sistema. Reikia išskirti daugiau fermentų, ir skrandis turi aktyviau dirbti.

Jeigu tai kartojasi dažnai, galima net sau pakenkti, ypač jei žmonės linkę sirgti virškinamojo trakto ligomis: skrandžio uždegimu, opalige ar dvylikapirštės žarnos opalige, kasos ar tulžies pūslės ligomis.

Norint mėgautis švente ir išvengti persivalgymo J. Kapočiūnienė pasidalina keliais nesudėtingai įgyvendinamais patarimais:

- prieš eidami į pobūvį pavalgykite namie;

- šventės dieną reikia maitintis įprastai. Mes darome klaidą – nevalgome visą dieną, o prisėdus prie stalo vienu kartu suvalgome labai daug;

- šventės metu siūloma ne valgyti, o ragauti, bendraukite su artimaisiais, eikite pasivaikščioti ir į lėkštę dėkite nedideles porcijas maisto;

- prieš pradėdami vaišintis, išgerkite stiklinę vandens;

- stenkitės kuo geriau sukramtyti maistą;

- valgydami neskubėkite – sotumo jausmas ateina palengva;

- pirmiausia ragaukite vaisių ir daržovių, kad nesukeltumėte rūgimo proceso skrandyje;

- stenkitės „nesluoksniuoti“ maisto – sūru-saldu-sūru-saldu.

Virškinimas sutrinka ne tik dėl persivalgymo, bet ir tuomet, kai po kelių dienų ar savaitės žmonės dar valgo šventinių patiekalų likučius. Iškyla didelė grėsmė apsinuodyti pradėjusiu gesti maistu.

Kad pakilios šventinės nuotaikos netemdytų virškinimo negalavimai specialistai pataria:

- neprisipirkite ir nepriruoškite daugybės maisto, kurio nesuvartojus, teks jį išmesti arba rizikuojant sveikata valgyti keletą dienų po švenčių;

- apsipirkdami nesirinkite produktų pažeistose pakuotėse. Kad ir kaip skubėtumėt, būtinai atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą tinkamumo vartoti terminą;

- greitai gendančius maisto produktus laikykite šaldytuve;

- žalią mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius atskirkite nuo kitų produktų, marinuotą, kepimui paruoštą mėsą laikykite uždengtą šaldytuve;

- gamindami šventinius patiekalus, laikykitės švaros ir asmens higienos, išplaukite ir nuvalykite įrankius, lenteles ir stalo paviršių, kur buvo dorojama žalia mėsa ar paukštiena; kruopščiai plaukite rankas;

- nepalikite pagamintų patiekalų ilgiau nei dviem valandoms virtuvės temperatūroje, nes šiltoje patalpoje bakterijos dauginasi ypač greitai.

- paruoštus patiekalus suvartokite kuo greičiau, o nesuvalgytus laikykite šaldytuve taip, kad jie nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais;

- nevartokite jokių įtarimą keliančių produktų, net neragaukite jų, o išmeskite.

Viena šių sričių – mokinio krepšelio lėšos, kurias planuojama sumažinti 1,5 proc., arba 30 mln. Lt. Kad šis taupymas kuo mažiau atsilieptų pedagogų algoms, koreguojama krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Jos pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Savivaldybėms ir mokykloms leidžiama dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų atlyginimams (kvalifikacijos kėlimui, pažintinei veiklai ir kt.), panaudoti darbo užmokesčio fondui. Taip pat beveik 1 proc. (18,7 mln. Lt) mažinti savivaldybėms skiriamą mokinio krepšelio dalį. Iki šiol miestų savivaldybės gaudavo 5 proc., rajonų – 6 proc. mokinio krepšelio lėšų.

Dar 11,3 mln. Lt tikimasi sutaupyti keičiant sutartinių mokinių koeficientus dėl vidutinio mokinių skaičiaus klasėse didinimo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Pavyzdžiui, kaimo vidurinėse mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, 9-12 klasėse būtų nustatytas vidutinis 20 mokinių skaičius (dabar 15), vidurinėse, kurias lanko iki 500 mokinių, 5-12 klasėse vidutinis mokinių skaičius būtų 22 (dabar 20), o vidurinėse per 500 mokinių 5-8 klasėse vidutinis mokinių skaičius didėtų iki 25 (dabar 22). Taip pat pagrindinių mokyklų 9-10 klasėse vidutinis mokinių skaičius mažėtų nuo 25 iki 22.

Šie pakeitimai buvo aptarti su profesinėmis organizacijomis, savivaldybių asociacija, mokyklų vadovų asociacija.

Šios ugdymo pakopos plėtrą paskatino šių metų pradžioje įvestas krepšelio finansavimo modelis ir supaprastintos nemotyvuotai griežtos higienos normos bei reikalavimai patalpoms.

Palyginimui per paskutiniuosius 20 metų buvo įsteigti tik 7 privatūs vaikų darželiai. Ikimokyklinio ugdymo krepšelis atveria galimybes ugdymo praktikų įvairovei, teikimas paslaugas labiau pritaikyti prie tėvų ir vaikų poreikių.

2011 metais ikimokyklinuko krepšelyje yra 2555 litai. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams skirtas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litų per metus.

Krepšelyje kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. Lt, iš jų 1,3 mln. Lt – nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Ikimokyklinio ugdymo krepšelis skiriamas ne mažiau kaip 4 val. per dieną (20 val. per savaitę) ugdymui finansuoti. Likusią ugdymo laiko dalį finansuoja ir ūkio lėšų ugdymo įstaigoms skiria steigėjas.

Ikimokyklinio ugdymo krepšelis yra mokinio krepšelio sudedamoji dalis. Jame, taip pat, kaip ir mokinio krepšelyje, skirta lėšų ugdymo priemonėms įsigyti, pažintinei veiklai, darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti bei naudoti ir kt.

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija taip pat parengė Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programą, kuri numato konkrečias priemones ir lėšas ugdymo kokybei gerinti bei įstaigų tinklo plėtrai.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas įstaigoms kaimo vietovėje. Numatoma sudaryti palankesnes teisines ir finansines sąlygas steigtis privačioms įstaigoms kaime. Darželiai galės nustatyti tėvams patogesnį darbo laiką. Šeimos galės naudotis plataus spektro paslaugomis. Numatoma įsteigti mobilias švietimo pagalbos (psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų ir kt.) specialistų grupes, kurios pagal poreikį aptarnaus nuošalesnėse vietovėse gyvenančias šeimas.

Programai įgyvendinti per 3 metus planuojama skirti 108 mln. Lt iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 600 darželių, iš jų – 35 privatūs. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko per 57 proc. vaikų.

Tikimasi, kad 2013 m. Lietuvoje veiks ne mažiau kaip 50 nevalstybinių vaikų darželių, o savivaldybių darželiai taps lankstesni, siūlys įvairesnes programas, kitas paslaugas.

Plakatai su šių aktorių veidais kvies rizikos grupės vyrus apsilankyti po Lietuvos regionus keliaujančioje mobilioje diagnostinėje laboratorijoje ir nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Praeitą savaitę prie jų prisijungė ir Lietuvoje viešėjęs italų estrados legenda Toto Cutugno: dainininkas, prieš ketverius metus susirgęs prostatos vėžiu, koncertų metu ragino mūsų šalies vyrus būtinai tikrintis dėl šios ligos.

„Kasmet Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000-iams vyrų – kas trečias iš jų diagnozę išgirsta per vėlai, kai ligos gydymas būna labai komplikuotas. Ši onkologinė liga kiekvienais metais pareikalauja bent pusės tūkstančio gyvybių, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Skaičiai būtų daug mažesni, jei visuomenė būtų pakankamai informuojama apie ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tikime, kad plakatai su žinomais veidais, kviečiančiais pasitikrinti, pasieks mūsų vyrus ir paskatins juos pasirūpinti savimi.“

Pasak akcijos organizatorių, informacijos stygiaus pasekmės ryškiausios Lietuvos regionuose – čia prostatos vėžys ankstyvosiose stadijose diagnozuojamas tik kas penktam juo sergančiam vyrui. Kaimo vietovėse vyrai labai mažai žino apie šį onkologinį susirgimą bei galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, todėl jau per pirmuosius du mobiliosios laboratorijos kelionių mėnesius joje apsilankė daugiau nei 1800 vyrų. Iš jų 184 buvo rastas padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kraujyje, jie buvo nukreipti tolesniems tyrimams.

„Vyrai dažnai turi daug baimių bei tiki įvairiais mitais, susijusiais su prostatos vėžiu ir jo diagnostika, – sako aktorius bei akcijos „Išsaugokime vyrus“ ambasadorius Rimantas Bagdzevičius. – Savo pavyzdžiu bei plakatuose pateikiama informacija šiuos mitus siekiame griauti: skleidžiame žinią, kad visi vyrai, vyresni nei 50 m., turi reguliariai atlikti PSA tyrimą, kuris visiškai paprastas ir neskausmingas – tiesiog paimamas kraujo mėginys. Kai kurie tirti vyrai net juokavo, kad uodui įkandus skauda labiau.“

„Išsaugokime vyrus“ mobilioje kraujo paėmimo laboratorijoje nemokamai atliekamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams (nuo 50-75 m. bei nuo 45 m., jei pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu), teikiama informacija apie prostatos vėžį, jo diagnostiką ir gydymo būdus. PSA tyrimas nesudėtingas ir neskausmingas – kraujas imamas iš venos alkūnės linkyje, tyrimo rezultatams įtakos neturi nei paros laikas, nei maitinimasis.

Šis tyrimas yra plačiausiai naudojamas žymuo, padedantis įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas. Jis taip pat labai vertingas ir ligos kontrolei po gydymo. Tyrimo rezultatai pranešami pačiam pacientui ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigai.

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas įsteigtas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos kartu su Lietuvos urologų draugija bei Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Akcija „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą, paskatinti vyrus atlikti PSA kraujo tyrimą. Fondo organizuojamos akcijos „Išsaugokime vyrus“ ekspertai – VU Onkologijos institutas, partneriai – IPSEN bei medicininių tyrimų laboratorija „Medicina Practica“. Akcijos mecenatas ir globėjas – ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

Akcijos metu mobili diagnostinė laboratorija keliauja po Lietuvos regionus, kur nemokamai tikrina rizikos grupės vyrus. Daugiau informacijos apie šią akciją galima rasti čia.

Organizatorių informacija

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 51 savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje (28,10 iš 10 tūkst. gyventojų), o didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje (52,9 iš 10 tūkst. gyventojų).

Palyginti pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 50-osios metų savaitės duomenimis registruotas mažesnis sergamumas gripu visose šalies administracinėse teritorijose.

Š.m. gruodžio 19 – 25 d. į ligoninę buvo paguldyta 11 asmenų, iš jų: 2 asmenys iki 2 m., 9 asmenys – 2-17 m. Iš 11 hospitalizuotųjų 3 asmenys (2-17 m.) paguldyti į intensyvios terapijos skyrių. Ankstesniąją, 50 sav. (gruodžio 12 – 18 d.) buvo hospitalizuoti 9 asmenys, iš jų – 1 asmuo iki 2 m., 6 asmenys 2-17 m. ir 2 suaugusieji.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-2012 m. gripo sezonui nupirko 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. Per spalio – lapkričio mėnesius rizikos grupių asmenų skiepijimui panaudota 76,6 proc. (76 559 dozių) sezoninės gripo vakcinos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Taip pat kai kurios išorinės mirties priežastys pateiktos pagal įvykio vietą ir ketinimą, patirtą/sukeltą traumą, t.y. traumos pobūdį ir lokalizaciją bei įvykio laiką, o apsinuodijimai papildomai apžvelgti pagal juos sukeliančias medžiagas.

Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių, iš kurių 4045 mirė nuo išorinių mirties priežasčių, tai sudarė 9,6 proc. visų mirusiųjų.

Išorinės mirties priežastys užėmė trečią vietą po kraujotakos sistemos ligų (56,1 proc.) ir piktybinių navikų (19,3 proc.).

2010 m. transporto įvykių metu žuvo 372 asmenys, tai sudarė 9,2 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Šių įvykių metu dažniausiai pasitaikydavo galvos (36,8 proc.), kaklo ir krūtinės sužalojimai (24,5 proc.) bei traumos, apimančios kelias kūno vietas (30,6 proc.).

Dažniausiai pasitaikiusios transporto įvykių nelaimės buvo: 143 pėsčiųjų mirtys, sužeista 30 asmenų, važiavusių pedaline transporto priemone, 23 motociklininkų mirtys, transporto įvykių metu sužeisti 145 asmenys, važiavę automobiliu (iš jų 3 asmenys mirtinai sužaloti įlipant ar išlipant į/iš automobilio, 61 vairuotojas mirtinai sužeistas per eismo įvykį, 39 keleiviai mirtinai sužaloti eismo įvykio metu, 42 nepatikslinti važiuojantieji), 31 asmuo mirė nuo kitų transporto traumų (apima triratę transporto priemonę, pikapą, sunkvežimį, autobusą, traukinį).

2010 m. 305 asmenys mirė nuo nukritimų ir tai sudarė 7,5 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Iš visų mirusiųjų nuo nukritimų, 36,4 proc. asmenų mirė dėl traumų, gautų po nepatikslinto nukritimo (griuvimo). 27,9 proc. griuvo lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus, ar kitaip griuvus lygioje vietoje, 22,0 proc. asmenų mirtinai susižalojo nukritę ant/nuo laiptų bei pakopų, 6,2 proc. krito nuo/iš/per pastato ar konstrukcijos (apima kritimą per langą, nuo stogo, nuo/per balkono, tilto ir kt.). Kritimų atvejais dažniausiai buvo sužalota galva (71,1 proc.), kaklas ir krūtinė (10,5 proc.), lūžo šlaunikaulis (8,2 proc.).

Iš visų atvejų, kai mirties priežastis buvo kritimų metu patirti sužalojimai, 167 atvejai (54,8 proc.) įvyko namuose, 68 atvejams (22,3 proc.) – įvykio vieta nepatikslinta, 40 atvejų (13,1 proc.) – kita patikslinta viešoji vieta, 10 mirtinų nukritimų (3,3 proc.) įvyko gatvėje (apima kelią, šaligatvį).

2010 m. 319 asmenų atsitiktinai paskendo, tai sudarė 0,8 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių paskendimų struktūra: 70,8 proc. atsitiktinių paskendimų sudarė paskendimai natūraliame vandens telkinyje, 16,0 proc. – paskendimai įkritus į vandens telkinį, 3,8 proc. paskendimų įvyko vonioje, 3,8 proc. – kiti patikslinti paskendimai (apima aušinimo baką, rezervuarą, šulinį, tvenkinį), 4,7 proc. sudarė nepatikslinti paskendimai. 90,3 proc. visų atsitiktinių paskendimų 2010 m. įvyko vandens telkiniuose (pvz.: upė, tvenkinys, ežeras, jūra), 7,5 proc. – namuose arba namų lauko zonoje, 2,2 proc. visų atsitiktinių paskendimų įvyko kitose vietose arba nepatikslintoje įvykio vietoje.

2010 m. 543 asmenys mirė nuo atsitiktinių apsinuodijimų ir tai sudarė 13,4 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių apsinuodijimų struktūra: 57,1 proc. sudaro atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu ir jo surogatais, 29,5 proc. apsinuodijimai dujomis ir garais, 6,8 proc. atsitiktiniai apsinuodijimai narkotikais ir psichodisleptikais. Apsinuodijimas anglies monoksidu sudarė 97,5 proc. visų apsinuodijimų dujomis ir garais. 65,8 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų įvyko namuose, 24,1 proc. – kitose patikslintose vietose (apima mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę, apleistus namus ir kt.), 7,6 proc. – nepatikslintose įvykio vietose.

2010 m. Lietuvoje nužudyti 172 asmenys (121 vyras ir 51 moteris). Pasikėsinimų struktūra: 52,9 proc. pasikėsinta naudojant bukus ir 31,4 proc. panaudojant aštrius daiktus, 5,2 proc. – pakariant, pasmaugiant ar uždusinant, 4,7 proc. – šaunant. Daugiausia asmenų (50,6 proc.) buvo nužudyta namuose, 33,1 proc. – kitoje patikslintoje vietoje (apima apleistą namą, mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.), 2,9 proc. – gatvėje.

2010 m. nusižudė 1018 asmenų, tai sudarė 25,2 proc. mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Vyrai žudėsi keturis kartus dažniau negu moterys. 2010 m. dažniausias nusižudymo būdas buvo tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant, kuris sudarė 90,8 proc. visų nusižudžiusiųjų. 3,2 proc. nusižudžiusių susižalojo nusišaunant, 2 proc. apsinuodijo įvairiomis medžiagomis, 1,6 proc. nušoko nuo aukštumos. Kiti nusižudymo būdai buvo: susižalojimas aštriais daiktais, susižalojimas pasiskandinant, susižalojimas patekus po motorine transporto priemone, susižalojimas gaisru ir ugnimi.

75,2 proc. visų nusižudymo atvejų įvykio vieta buvo namai, 19,7 proc. – kita patikslinta vieta (apima apleistą namą, mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.), 1,2 proc. nusižudžiusiųjų savižudybės vieta nebuvo patikslinta.

Mažiausiai savižudybių 2010 m. įvyko rudens pabaigoje – lapkričio mėnesį (68 atvejai) ir žiemą (gruodį – 68 atvejai, sausį – 66, vasarį – 61), o daugiausiai – gegužės (113 atvejų) ir liepos (111 atvejų) mėnesiais. Atsitiktinių apsinuodijimų skaičius rudens, žiemos, pavasario mėnesiais kito tarp 43-60 atvejų, o vasaros metu sumažėjo iki 28 atvejų birželio ir liepos mėnesiais ir 21 atvejo – rugpjūtį. 2010 m. nuo nukritimų mažiausiai asmenų mirė sausio mėnesį (13 asmenų), daugiausiai – spalio mėnesį (40 asmenų). Nuo transporto traumų 2010 m. daugiausiai asmenų žuvo liepos mėnesį (46 asmenys), mažiausiai – vasario mėnesį (15 asmenų).

Duomenys registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, registre mirties priežastys yra koduojamos vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimta redakcija (TLK-10). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis.

Išsamesnę 2010 m. išorinių mirčių priežasčių apžvalgą rasite Higienos instituto internetinės svetainės (www.hi.lt) skyrelyje „Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras“ prie „Statistikos leidiniai“.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro informacija

Jau daugelį metų į prieškalėdinį pasiruošimo šventėms šurmulį įsijungia ir miesto bendrojo lavinimo mokyklos, dalyvaujančios mokyklos interjero puošimo ir kalėdinių kompozicijų konkursuose „Sveika gyva, Kalėdų viešnia“.

Pačiomis originaliausiomis mokinių ir mokytojų kurtomis kalėdinėmis kompozicijomis miestiečiai gruodžio 19 – sausio 6 dienomis gali pasigėrėti Kauno pedagogų kvalifikacijos centre (Vytauto pr. 44) vykstančioje parodoje. Parodą galima aplankyti nuo 8 iki 17 valandos.

Mokyklų interjero puošimo konkurse šįmet dalyvauja net 54 ugdymo įstaigos. Gražiausiai savo mokyklų interjerus pavyko papuošti Rokų, J. Grušo, J. Urbšio, T. Ivanausko, Eigulių, A. Puškino vidurinėms, S. Dariaus ir S. Girėno, A. Smetonos gimnazijoms, V. Kudirkos progimnazijai, V. Žemaičio – Vytauto, Vydūno pagrindinėms, Panemunės, Šilo, Humanitarinei pradinėms mokykloms, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrui.

Dažna mokykla interjero puošimui pasirinko po konkrečią temą ir bandė ją atspindėti interjero detalėmis, meninėmis instaliacijomis, karpiniais, spalvingais ornamentais, langų puošyba.

Konkursu siekiama puoselėti mokinių kūrybinę iniciatyvą, išmonę, fantaziją, meninį, skonį, švenčių tradicijas, skatinama puošti savo mokyklas, o tuo pačiu ir miestą Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms.

Per savaitę sergamumo rodiklis nuo 48,3 susirgimo gripu ir ŪVKTI atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, pakilo iki 50 / 10 tūkst. gyv.

Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Vilniaus (61,48 / 10 tūkst. gyv.) ir Kauno (61 / 10 tūkst. gyv.) apskrityse. Mažiausiai į gydytojus dėl gripo ar ŪVKTI kreipėsi Tauragės (33,59 / 10 tūkst. gyv.) apskrities gyventojai.

Iš savivaldybių, kaip ir praeitą savaitę, daugiausiai susirgimų užregistruota Šalčininkų rajono savivaldybėje. Čia sergamumo rodiklis – 117,40 / 10 tūkst. gyv.

Daugumai susirgusiųjų diagnozuotos ŪVKTI. Gripo atvejų nėra daug, tačiau kiekvieną savaitę jų užregistruojama vis daugiau. Daugiausiai – Kauno apskrityje.

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau trečius metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Šiais metais žemėlapyje vaizduojamas ne tik šio, bet ir praeito sezono sergamumas. Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos informacija

„Sutinkame, jog yra būtina mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių, tačiau atsižvelgus į europinę praktiką bei Lietuvos aukštojo mokslo specifiką, manome, kad tikslingiau būtų skatinti universitetų jungimąsi, atsižvelgiant į panašius profilius bei išlaikant specializuotus – technologinių, sveikatos mokslų, menų – universitetus.

Tokia sistema leistų efektyviau užtikrinti turimų žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių panaudojimą ir išlaikytų konkurenciją tarp panašaus profilio, tačiau skirtinguose regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų.“ – teigia LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atkreipia dėmesį, kad tinklo optimizavimas, paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune, nepagerins aukštųjų mokyklų institucijų kokybės valdymo bei administravimo, kadangi sujungimo pasekmė – ženkliai sudėtingesnės administracinės struktūros, kurių suvaldymas pareikalaus esminių pokyčių sprendimų priėmime bei reikiamų žinių sėkmingai restruktūrizacijai įgyvendinti.

Taip pat šiuo metu siūloma universitetų tinklo pertvarka nesudarytų pakankamų sąlygų universitetams tapti konkurencingesniais tarptautinėje erdvėje, kadangi jungimosi procesų metu žymiai daugiau dėmesio bus skiriama administraciniams procesams, o ne studijų kokybės gerinimui.

„Optimizavimo procesas pirmiausiai turėtų būti orientuotas į studijų kokybės užtikrinimą, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių poreikius, taip pat reikėtų numatyti mechanizmus, kurie skatintų mokslininkų, tyrėjų projektų įgyvendinimą bei mokslinės produkcijos kūrimą.“ – sako V. Morkūnas.

LSAS akcentuoja, jog siekiant užtikrinti kokybišką universitetų tinklo optimizavimą, būtina įvertinti galimybes ne tik sudarytos darbo grupės nagrinėtais aspektais, bet ir įvertinti ekonominius rodiklius, galimus socialinius pokyčius, identifikuoti jungimo laikotarpiu bei vėliau galinčias kilti problemas ir jų sprendimo metodus, remiantis ne tik turima užsienio šalių bet ir Lietuvos praktika, išanalizavus jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtis.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos poziciją dėl universiteto tinklo optimizavimo galima rasti www.lsas.lt puslapyje, skiltyje „Dokumentai“.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos informacija

„Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad tėvai savo vaikų sveikata rūpinasi ir sveikatos problemų neatidėlioja. Per mano praktiką yra pasitaikę tik pavienių atvejų, kai buvo uždelsta atvesti vaiką medikų apžiūrai, nors jis turėjo sveikatos problemų“, – dalijasi patyrimu VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė.

Medikės kolegė, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, atkreipia tėvelių dėmesį į, atrodo, paprastus dalykus.

„Į vaikų endokrinologą konsultacijos tėvai turėtų kreiptis, jeigu kūdikis prastai auga, daug ar dažnai atpila, prastai auga vaiko svoris, pasitaiko, kad būna vangus ar silpnas, arba yra itin ramaus būdo ir vėluoja jo psichomotorinė raida“, – vardija gydytoja N. Smetanina.

Atkreipti dėmesį tėvams vertėtų, jeigu vaikui laiku neprasideda arba per anksti prasideda lytinis brendimas, jei brendimas netolygus, mergaitėms – nereguliarus mėnesinių ciklas. Vaikų endokrinologo konsultacija taip pat rekomenduojama, jeigu vaiką kankina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, jei kraujyje randamas padidėjęs gliukozės kiekis, jei šlapime aptinkama gliukozės, jeigu greitai krinta svoris, kurį lydi karščio pylimas ir prakaitavimas, jei padidėjęs kraujospūdis, būna kraujospūdžio pakilimo priepuolių; jei slenka plaukai, depigmentuojasi oda (formuojasi baltmė).

Nutukimas – didelė blogybė

Dažniausiai, anot vaikų endokrinologės, pasitaikantys vaikų endokrinologiniai susirgimai – augimo sutrikimai, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija, brendimo sutrikimai. Tėvai turėtų sunerimti pastebėję, kad jų vaikas yra labai žemo arba labai aukšto pagal savo amžių ūgio, jei turi antsvorio.

„Būtina atkreipti dėmesį į nutukusius vaikus, kurių vis daugiau, – akcentuoja N.Smetanina. – Jeigu vaiko tėvai yra nutukę, neretai ir jų vaiko nutukimas laikomas normaliu, tačiau tai nėra norma – klaidinga taip manyti.

Didelė rizika, kad nutukusiam vaikui vėliau kils nutukimo komplikacijų, tokių kaip atsparumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, dislipidemija, kardiovaskulinės sistemos ligos, kepenų steatozė ar policistinių kiaušidžių sindromas. Todėl vaiką, turintį antsvorio, būtina kuo anksčiau atvesti pasikonsultuoti pas vaikų endokrinologą, stengtis nepriaugti daugiau svorio, koreguoti metabolinius ir hormonų pokyčius.“

Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama gydyti vaiką, tuo mažiau išsibalansuoja jo sveikata. Deja, lėtinių autoimuninių ar genetinių ligų išvengti neįmanoma. Galima sumažinti tik su nutukimu susijusią riziką, todėl reikia kuo anksčiau pradėti vaiko svorio korekciją.

„Svarbu nuo mažens perteikti vaikui sveikos mitybos principus, skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą, rinktis skaidulų praturtintą maistą, mažinti gyvulinių riebalų kiekį maiste, riboti greitų angliavandenių, ypač saldžiųjų gėrimų ir saldumynų vartojimą, kuo rečiau valgyti greitojo tipo maistą“, – pataria N. Smetanina.

Endokrinologė rekomenduoja, pakeitus mitybą, skatinti vaiko fizinį aktyvumą, dalyvavimą aktyvioje veikloje. Vaikui svarbu, kad tėvai jį palaikytų, todėl geriausia mokyti jį savo pačių pavyzdžiu. Taigi nutukimo ir jo nulemtų ligų profilaktika – visos šeimos sveikas gyvenimo būdas.

Mergaičių lytinis brendimas

Nuo sausio Dainavos poliklinikos gydytojų specialistų komandą papildysianti mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė apibrėžia lytinio brendimo laikotarpį kaip vieną iš svarbiausių mergaitės vystymosi etapų. Įtakos jam turi paveldėtų, įgimtų ir asmeninio vystymosi faktorių visuma.

Lytiniam brendimui būdingi mergaitės organizmo pakitimai prasideda daug anksčiau nei išoriniai brendimo požymiai. Pirmiausia aktyvėja galvos smegenų dalies – pagumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos veikla. Tai yra svarbiausių endokrininių funkcijų reguliavimo centrai, jie reguliuoja augimą, skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų veiklą. Taigi pirmasis mergaitės brendimo požymis yra augimo tempų pagreitėjimas (augimo šuolis). Kartu atitinkamai turi didėti kūno masė, aktyvėti skydliaukės veikla (kartais – nedaug).

Dažniausiai brendimas prasideda krūtų didėjimu. Iš pradžių gali augti tik viena krūtis, vėliau abi didėja tolygiai. Krūtų didėjimas turėtų prasidėti ne jaunesnėms nei 8, bet ir ne vyresnėms nei 13 metų mergaitėms. Nuo krūtų vystymosi pradžios iki menstruacijų pradžios dažniausiai praeina 2,5–3 metai.

Konsultuotis dėl galimo lytinio vystymosi sutrikimo, anot gydytojos, būtina, jeigu:

- fizinis vystymasis neatitinka amžiaus: per mažas ar per didelis ūgis, svoris;

- pastebėjote (ar įtariate), kad išoriniai lyties organai vystosi netaisyklingai;

- jeigu nors vienas lytinio brendimo požymis atsirado jaunesnei nei 8 metų mergaitei;

- jeigu 13 metų mergaitei nesivysto (nedidėja) krūtys;

- jeigu per 3 metus nuo krūtų didėjimo pradžios neatsirado mėnesinės;

- jeigu nėra mėnesinių 15 metų mergaitei, nors ir didėja krūtys;

- prasidėjęs lytinis brendimas neprogresuoja ar buvę brendimo požymiai išnyko.

Augimo nereikia bijoti

Brendimo laikotarpiu tolygiai turi didėti ūgis ir svoris (kūno masė), formuotis mergaitiškam tipui būdingas poodinis riebalinis audinys, kuriame, beje, taip pat vyksta moteriškų hormonų sintezė.

Taigi brendimą teigiamai veikia normalus ūgio ir svorio tolygus didėjimas, o didelį neigiamą poveikį gali turėti svorio kritimas ar maisto produktų kiekio ir kaloringumo ribojimas.

„Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorio rodiklius galima rimtai sutrikdyti lytinį brendimą ir menstruacijų ciklą.

Svarbiausias mūsų uždavinys – pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, – pabrėžia mergaičių ginekologė J. M. Kiesylytė. – Ankstyvas ar vėlyvas motinos ar šeimos (giminės) narių lytinis brendimas nekeičia mergaitės brendimo vertinimo kriterijų.“

Pirmiausia – pokalbis, po to – gydymas

Vaikų ligų specialistės, be pagrindinės savo misijos – gydymo, pabrėžia ir bendravimo su vaikais svarbą.

Mergaičių ginekologė J. M. Kiesylytė teigia, kad ginekologinę konsultaciją sudaro ne tik ginekologinis ištyrimas, bet ir pašnekesys su mergaite, siekiant suformuoti teigiamą gydymosi ir apžiūros nuostatą.

„Vaikų ligų gydytojui itin svarbu rasti būdą, kaip prakalbinti vaiką. Ne paslaptis, kad vaikams vizitas pas gydytoją nėra malonus, tad mūsų užduotis – pasiekti, kad konsultacijos metu vaikas nejaustų streso, – pabrėžia Dainavos poliklinikos vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A. Tamulevičienė. – Būtina sukurti betarpišką atmosferą bendraujant tiek su penkiamečiu, tiek su penkiolikamečiu, kalbėtis kaip su sau lygiu, pelnyti jo palankumą ir tapti gydytoju draugu, kuris ne tik gydo, bet ir išklauso, pataria.“

Dainavos poliklinikos informacija

Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu, suprastėjusiais šeimos santykiais. Norisi bent minutėlę pailsėti.

Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti. Neretai tam pasitelkiame ir kenksmingas sveikatai priemones, tokias kaip alkoholis, narkotikai ar vaistai.

Gaila, nors jų poveikis ir staigus, tačiau ilgainiui jos sukelia priklausomybę ir dar didesnes problemas. Taip mes papuolame į pačių mūsų sukurtą užburtą ratą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė žmogui, jaučiančiam nuolatinę įtampą ir norinčiam imtis konkrečių veiksmų, kaip alternatyvą pateikia relaksaciją.

Paprastai relaksacija vadinamas psichologinio ir fiziologinio aktyvumo sumažėjimas esant budrios būsenos. Žmogus pasiekia panašų atsipalaidavimo lygį miegodamas, tačiau išlieka budrus.

Relaksacija ypač tinka asmenims, kurie patiria nuolatinę įtampą ir stresą. Atsipalaidavimo metu organizmas ilsisi: širdis plaka retai, kvėpavimas lėtėja, raumenys atsipalaiduoja.

Ši būsena yra priešinga streso būsenai: pastarosios metu organizmas yra aktyvus. Labai svarbu žinoti, kad nuolat praktikuojant mažėja bendras imlumas stresui, žmogus jaučia mažiau nerimo, atsiranda pozityvesnis savęs vertinimas.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė primena, kad relaksacija padeda nusiraminti po didelio streso, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, prieš viešą pasirodymą, egzaminus ir kt. Taip pat relaksacija padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti.

Sveikatos specialistai primena, kad pagrindinės relaksacijos pozos yra trys:

- Gulima. Atsigulti ant nugaros ištiesus kojas, rankos padėtos šalia, delnais į viršų. Svarbu, kad būtų patogu. Galima po klubais ir galva pasidėti pagalvių.

- Pusiau sėdima – atsilošus minkštoje kėdėje ar fotelyje. Kojos remiasi į grindis visu padu. Tarpas tarp kojų 30 cm ar daugiau. Keliai sulenkti buku kampu, nes kitaip gali pradėti tirpti kojos. Nugarai ir kojoms reikalinga tvirta atrama. Rankas geriausiai padėti ant kelių. Pirštai ištiesti.

- Vėžiko poza. Patogiai atsisėsti, atsiremti, kaklas vienoje linijoje su kūnu. Kojos sulenktos buku kampu.
Svarbu atminti, kad kiekvienas norintis išbandyti relaksaciją gali atrasti sau patogią pozą, prieš tai išbandęs ir vieną ir kitą.

Dar keli praktiniai patarimai prieš užsiimant relaksacija:

- Netaikykite jos ką tik pavalgius, geriausia, kad po valgio būtų praėjusios 1-2 valandos.

- Prieš pradedant įvertinkite aplinką: ar išjungtas telefonas, uždaryti langai, išvėdintos patalpos, uždarytos durys.

- Drabužiai turi būti patogūs ir nevaržyti jūsų kūno judesių.

- Efektyviausia relaksaciją atlikti užsimerkus, kad nedirgintu Jūsų pašaliniai dirgikliai.

Visgi, pasak, I. Grybauskienės, dėl nuolatinės įtampos reikėtų susirūpinti psichikos sveikatos sutrikimų tendencijomis.

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši. Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:

- siaubingas įvykis asmens gyvenime;

- genai, paveldimumas;

- nuolatinė stresinė būsena;

- fizinė negalia.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis psichikos sveikatos sutrikimų tendencija kasmet vis didėja tiek Kauno mieste, tiek Lietuvoje. Kauniečių psichikos sveikatos būklė yra ženkliai prastesnė lyginant su visos šalies vidurkiu. Kauno mieste 2010 m. psichikos sveikatos ligomis iš 100000 gyventojų sirgo daugiau nei 400, tuo tarpu visoje šalyje psichikos sveikatos sutrikimais skundėsi dvigubai mažiau žmonių.

Situacija su priklausomybės ligomis kasmet gerėja. Sergamumo priklausomybės ligomis pastebimos mažėjimo tendencijos tiek Kauno mieste, tiek Lietuvoje. Kauno miesto rodikliai kur kas mažesni lyginant su Kauno apskrities bei visos Lietuvos. Ypatingas sumažėjimas užfiksuotas 2009 metais Kauno mieste, jis siekia 1,4 atv./100000 gyventojų.

2010 metais neženkliai padidėjo. Bet vis gi tai yra oficialioji statistika, iš tikrųjų tikslus priklausomybėmis sergančių asmenų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Šis garbingas apdovanojimas atiteko Kauno „Pilėnų“ vidurinės mokyklos informacinių technologijų mokytojai metodininkei, aktyviai Kauno pedagogų kvalifikacijos centro pagalbininkei Erikai Kubilienei. Šiais metais ji parengė ir įgyvendino 4 kvalifikacijos tobulinimo programas. E.Kubilienė taip pat jau yra parengusi 3 naujas kvalifikacijos tobulinimo programas 2012 metams.

Be to, ši specialistė vedė 10 seminarų, kurie vyko ne tik Kaune, bet ir Elektrėnų, Kėdainių ugdymo įstaigose, o lektorės mokymuose dalyvavo 245 klausytojai. E. Kubilienė taip pat vedė 9 konsultacijas įvairių dalykų mokytojams apie naujų technologijų naudojimą ugdymo procese, skaitė pranešimus konferencijose, rengė mokinius įvairiems konkursams.

Pasak Kauno pedagogų kvalifikacijos centro vadovų, E. Kubilienės darbai kalba patys už save, o visus juos išvardinti būtų sudėtinga.

Šventės metu už svarų indėlį tobulinant pedagogų kvalifikaciją ir atliekant švietėjo misiją buvo įteikti padėkos raštai. Jie atiteko Sigutei Grigaliūnienei (Kauno Šančių vidurinė mokykla), Renatai Valaitytei – Ramuckienei (Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras), Ilonai Šerniuvienei (Kauno lopšelis – darželis „Bitutė“), Rigondai Skorulskienei (Kauno jėzuitų gimnazija), Laimutei Nakutienei (Kauno jaunųjų turistų centras) ir Jūratei Slavinienei (Kauno Antano Smetonos gimnazija).

Susirinkusiesiems Kauno pedagogų kvalifikacijos centras dovanojo dainininkų Ritos Preikšaitės, Mindaugo Jankausko ir pianistės Gražinos Zalatorienės koncertą. Renginį vedė aktorius Egidijus Stancikas. Talentingiausio mokytojo, geriausio lektoriaus pagerbimo šventė kasmet rengiama nuo 2003 metų. Būtent tada ir gimė sumanymas besibaigiant metams apžvelgti nuveiktus darbus ir pagerbti tuos, su kuriais per metus daugiausia dirbta, bendrauta.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro informacija

Mokyklas jau pasiekė matematikos, geografijos, istorijos specialūs vadovėliai, vaizdinės, techninės, kompiuterinės mokymo priemonės, pratybų sąsiuviniai, mokytojo knygos.

Vadovėlių turinys pritaikytas specialiųjų poreikių mokinių suvokimo bei mąstymo ypatumams, knygos gausiai iliustruotos. Pavyzdžiui, matematikos vadovėlis pradinukus skatina išspręsti matematikos užduotį lipdant plastilinu, o gamtos mokslų knygoje septintokams beveik nėra teksto – vien tik iliustracijos.

Mokomosios priemonės specialiųjų poreikių vaikams yra itin reikalingos, nes iki šiol jų buvo nedaug. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, rengiantis mokomąsias knygas ir kitas specialiąsias priemones, siekia, kad vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokyklose dėstomi dalykai būtų lengviau suprantami, o mokytojo darbas klasėje būtų paprastesnis.

Mokymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams parengtos ir išleistos įgyvendinant projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“. Specialiųjų poreikių vaikų mokymo priemonių ir vadovėlių leidybai ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo projektui Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projektai, finansuojami Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, pristatyti šiandien vykstančioje konferencijoje „Į pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai“.

Įgyvendinant projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formų plėtra“ parengti konsultantai, galintys patarti mokytojams dėl specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo ir pagalbos jiems teikimo. Per 1600 mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir švietimo administracijos darbuotojų patobulino profesinę kvalifikaciją: mokėsi, kaip planuoti ugdymo procesą, taikyti naujus ugdymo metodus, rengti individualizuotas ugdymo programas.

Įgyvendinant projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ parengti krizių valdymo konsultantai, kurie 2009-2011 m. apmokė visų Lietuvos mokyklų krizių valdymo komandas. Mokymuose dalyvavo per 6500 krizių valdymo komandų narių iš 1560 mokyklų.

Įgyvendinant projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ parengtos metodinės rekomendacijos švietimo pagalbos specialistams ir mokytojams apie bendradarbiavimą sprendžiant mokykloje kylančius vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.

Trečiadienį, gruodžio 14 d., vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, svarstant Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, buvo patvirtinta, jog pirmos pakopos ir vientisųjų studijų studentams kūno kultūros ir sporto pratybas turėtų būti galima rinktis savo noru kaip pasirenkamąjį dalyką.

„Džiugu, jog komitetas sutiko, kad studentas pats sugeba rinktis, ar lankyti kūno kultūros ir sporto pratybas ar ne. Tuolab, jog pasitaiko nemažai atvejų, kai aukštųjų mokyklų sporto bazės yra kritinės būklės, neatitinka higienos normų. Laisvė rinktis studentams leidžia apsispręsti, ar jie tikrai nori turėti užsiėmimus tokioje aplinkoje“, – tikina Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, daugiau nei dvejus metus buvo kovojama už tai, kad studentai kūno kultūros ir sporto pratybas galėtų pasirinkti patys, o nebūtų verčiami tai daryti.

Galutinis sprendimas, ar bus patvirtintas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas, užtikrinantis studentams laisvę rinktis kūno kultūros ir sporto pratybas aukštosiose mokyklose, paaiškės po Seimo plenarinio posėdžio.

Lietuvos studentų sąjunga primena, jog įstatymo projektu buvo rengiamasi nustatyti, kad pirmajame bei antrajame kursuose aukštosiose mokyklose kūno kultūros dalykui būtų skiriama ne mažiau nei 2 valandos per savaitę, o kituose – pasirinktinai.
Noras įteisinti kūno kultūros paskaitą, kaip privalomą studentams sporto pratybų dalyką aukštosiose mokyklose, pirmą kartą buvo inicijuotas dar 2009 metų birželio mėnesį, kai Lietuvos universitetų rektorių konferencija siūlė papildyti Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertino tokio projekto siūlymą. Tada įstatymo projektas LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete nebuvo patvirtintas.

Studentų sąjungos informacija

Interaktyvi skaičiuoklė „Nerūkyti nieko nekainuoja“ leis apskaičiuoti, kiek pinigų rūkalius jau išleido rūkydamas ir kiek išlaidų turės ateityje. Taip pat skaičiuoklė padės įvertinti, kiek gyvenimo metų rūkantysis jau prarado.

Departamentas, primindamas rūkantiesiems apie šio žalingo įpročio sukeliamą didžiulį asmeninių finansų nutekėjimą, skatina susimąstyti apie metimo rūkyti teikiamus privalumus.

Išlaidauti galima racionaliau

Nors pasaulinė ekonominė rūkymo žala skaičiuojama šimtais trilijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie finansinius nuostolius, kuriuos patiria kiekvienas rūkantysis asmeniškai, dažnai pamirštama.

„Paradoksalu, kad didelė dalis rūkančiųjų, kurie pastaraisiais metais patiria finansinius sunkumus, apkarpo savo biudžetą daugelyje sričių, tačiau sąmoningai vengia suskaičiuoti, kiek galėtų sutaupyti, jei dabar pat nustotų rūkyti“, – teigia pagalbos metantiems rūkyti linijos konsultantė Rūta Balčiūnaitė.

Be jokios abejonės metęs rūkyti žmogus staiga netaps turtuoliu, tačiau sutaupytas lėšas panaudos daug racionaliau. „Negaliu sakyti, kad metus rūkyti, mano kišenės išsipūtė. Tikrai, ne. Tačiau po to kai nugalėjau savo priklausomybę, pajutau, kad išlaidauju daug racionaliau. Ėmiau pirkti kokybiškesnius maisto produktus, drabužius, be to, daug daugiau dėmesio galiu skirti savo pomėgiams – motokrosui ir slidinėjimui.

Rūkyti pradėjau būdamas dar paauglys. Tuomet galvojau, kad surūkydamas dvi cigaretes per dieną, pinigų stygiaus net nepajusiu, tačiau neįvertinau, kad laikui bėgant mano priklausomybė vystysis ir augant nikotino poreikiui dvi cigaretės virs dešimtimis“ – savo prisiminimais dalinosi 22 metų rūkęs vilnietis Tomas.

„Jei rūkyti nustočiau šiandien…“

Itin dažnai pinigams ir toliau kapsint į balą, metimas rūkyti atidedamas kuo vėlesniam laikui. Ne paslaptis, kad rūkaliai dūmais paleidžia dideles sumas pinigų, net nesusimąstydami, kaip naudingiau būtų galima panaudoti išleidžiamus pinigus. Slenkant savaitėms, mėnesiams, metams ir netgi dešimtmečiams kol rūkaliams stinga ryžto, pinigų, išleidžiamų cigaretėms, kiekis gali panašėti į lobį. Pamėginkime išsivaizduoti, kad rūkorius nustoja rūkyti tiesiog šiandien. Tarkime, kad vidutiniškai jis per dieną surūko pusę pakelio cigarečių ir tai jam kainuoja 4.50 Lt.

Toks žmogus:

Po 2 savaičių sutaupys 63 litus (to pakaktų 5 bilietams į kiną);

Po 1 mėnesio – 135 litus (to pakaktų mėnesio abonementui į sporto klubą);

Po 2 mėnesių – 270 litų, (to pakaktų kokybiškai avalynei įsigyti);

Po 3 mėnesių – 405 litus, (to pakaktų mėnesio buto nuomai);

Po 6 mėnesių – 810 litų, (to pakaktų dviračiui);

Po metų – 1642 litus, (to pakaktų išmaniajam telefonui);

Po 5 metų – 8212 litų, (to pakaktų turistinei kelionei į Niujorką dviems);

Po 10 metų – 16425 litus, (to pakaktų automobiliui).

Atidėjęs pinigus skirtus cigaretėms į taupyklę, kiekvienas rūkalius suglums iš nuostabos pamatęs, kiek pinigų pavyko sutaupyti.

Netiesioginės išlaidos

Be jokios abejonės rūkančiųjų patiriamos išlaidos neapsiriboja vien tik tabako gaminiams įsigyti išleidžiamais pinigais. Negalima pamiršti, kad rūkoriai daugiau lėšų išleidžia sveikatos priežiūros išlaidoms ir naudoja daugiau vaistų. Kiek reikės išleisti pinigų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, apskaičiuoti pabandę Ispanai, nustatė, kad tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai.

Užsienio šalyse rūkaliams tenka mokėti daug didesnes gyvybės, sveikatos, namų ir automobilių draudimo įmokas. Be to, nuo šio žalingo įpročio nukenčia net žmogaus nuosavybė: paprastai rūkoriams dėl visur įsisunkusio cigarečių kvapo sunkiau parduoti nekilnojamą turtą, automobilius ir kitus daiktus (pvz.: baldus).

Reikia paminėti, kad rūkaliams darbo rinkoje dažnai tenka antraeilis vaidmuo. Vis daugėja darbdavių, kurie rūkančius asmenis į darbą priima nenoriai, gerai suvokdami, kad pastarieji daug dažniau sirgs bei daug laiko praleis tenkindami nikotino poreikį. Remiantis kitų šalių apskaičiavimais, rūkaliai uždirba 4% – 11% mažiau nei jų nerūkantys kolegos, o tai žinoma nulemia mažesnes pensijų išmokas.

Netrukus tabako gaminiai vėl brangs

Artimiausias tabako gaminių branginimas numatomas 2012 m. kovo 1 d., kuomet padidinus specifinį akcizų tarifą, cigarečių kaina šoktels nuo 132 iki 140 Lt už 1000 cigarečių. Cigarečių pakelis vidutiniškai turėtų pabrangti apie 0,30 Lt.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus nuo 2018 m. akcizo tarifas Lietuvoje visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 Lt už 1000 cigarečių (dabar jis siekia 221 Lt). Departamentas skatina visus rūkorius, įvertinus cigaretėms išleidžiamas pinigų sumas, mesti rūkyti ir įsigyti taupykles.

Departamentas visus rūkalius, jų šeimos narius ir draugus kviečia išmėginti skaičiuoklę „Nerūkyti nieko nekainuoja“.