Vienu kompiuterinės pelės spustelėjimu mes gauname prieigą prie elektroninio pašto paslaugų, galime klausytis muzikos internete, registruotis socialiniuose tinkluose… Tačiau ką, įmonės teikiančios šias, iš pažiūros nemokamas paslaugas, gauna mainais? Arba, kaip filmo režisierius Cullen Hoback klausia savo filme „Terms and conditions may apply‟: „Kas, jeigu privatumo politika skirta ne apsaugoti privatumą, o jo nepaisyti?‟
C. Hoback sukurta dokumentinė kino juosta perkelia mus į problematiškas skaitmeninio amžiaus realijas: dėl prasto pokšto, kurį paskelbė „Facebook‟ tinklapyje apie Rugsėjo 11-osios įvykius, komikas prie savo namo durų sulaukė New York‘o „SWAT‟ komandos, o antropologijos profesorius, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, gali būti areštuotas ir sulaikytas už tai, kad „galvojo apie protestavimo galimybę‟. Dar filmo pradžioje režisierius pateikia klausimą: „Kas, jeigu duomenų rinkimas, kurio reikalauja „Patrioto‟ aktas, tapo visiškai nauju verslo modeliu ir interneto pagrindu?“ C. Hoback pateikia puikiai iliustruotus, argumentuotus, paremtus realiais pavyzdžiais atsakymus, kurie priverčia aiktelėti ir nustebti mažai apie žmonių privatumo politiką internetinėje erdvėje išmanančius vartotojus.
Pirmoje dalyje atskleidžiama, kaip kompanijos, pavyzdžiui, „Google‟, „Apple‟ ar „Facebook‟, gali naudoti duomenis, kuriuos mes suteikiame, paspausdami „sutinku‟ su „nuostatomis ir sąlygomis‟ (angl. terms and conditions). Filmas meistriškai sinchronizuoja, kontekstualizuoja ir pateikia mums pritrenkiantį globalinio skaitmeninio klimato paveikslą. C. Hoback pagrįsdamas iškeliamus teiginius, kalbina senatorius, advokatus, „Mozilla‟ viceprezidentą, daugybę technologijų analitikų, saugumo ekspertus, programinės įrangos inžinierius, valstybės demaskuotojus. Visų šių pokalbių apie privatumo politiką su tam tikrų krypčių specialistais dėka mes galime pamatyti, kaip palaipsniui dekonstruojama reikšmė, kuri slepiasi po duomenų rinkimo faktu. Įpusėjus šiai dokumentinio kino juostai, imi suprasti, kad privatumas nebeegzistuoja.
„Terms and conditions may apply‟ nesiekia interneto vartotojo perteikti kaip aukos. Šis filmas primena, jog kiekvienas turime pasirinkimą. C. Hoback prašo būti kritiškai mąstančiu piliečiu, kuris – kaip ir momentas filmo pabaigoje su Mark Zuckerberg – paprašo „Prašau, ar galite liautis?‟ (kalbama apie prašymą nebefilmuoti).
Verdiktas – 9/10.
Taktiška kino juosta, atsižvelgianti į atskaitomybę. „Terms and conditions may apply‟ – dokumentika, kuri padeda sugrąžinti galią atgal į žmonių, kasdienių vartotojų rankas. Filmas, kurį turėtų pamatyti kiekvienas, atsižvelgiant į tai, jog nei vienas iš mūsų neišvengiamai susiduria su privatumo politika.
