tigerlillies.com archyvo nuotr.

The Tiger Lillies” – kultinė britų muzikos grupė, stebinanti pasaulį unikaliu, makabrišku įvaizdžiu bei kūryba, neišsenkančiu artistiškumu. Ši grupė viena iš tokių, kurios negalima vertinti neutraliai; neišvengiamai kyla simpatija arba antipatija.

The Tiger Lillies” susiformavo 1989 m., kai Martyn Jacques paskelbė būgnininko ir bosisto paiešką bei rado Adrian Huge su Phil Butcher, kurie pasirodė vieninteliai supratę, palaikę Jacques idėją. 1995 m. bosistą pakeitė Adriand Stout, o būgnininką 2012 m. – Mike Pickering. Ši trijulė sudaro ir dabartinę grupę, kuri laikoma viena keisčiausių bei ekscentriškiausių grupių muzikos istorijoje.

Pavadinimo kilmė, kaip ir pati atlikėjų veikla, skandalinga,- byloja apie Soho rajone nužudytą prostitutę vardu Lillie, mėgusią rengtis gyvūnų rašto drabužiais ir gavusią tigrinės lelijos pravardę. Jacques apie ją sužinojo gyvendamas skvote po to, kai buvo išmestas iš teologijos ir filosofijos studijų bei pasinėrė į savarankišką  operos mokymasi.

Pasirodymai daugialypiai, apimantys kur kas daugiau negu dainavimą, juose persipina gatvės teatro, čigoniško, neokabareto elementai. Įvaizdyje būtini akcentai: baltas grimas su juodomis lūpomis (kartais – raudonomis ar kraujo imitacija), katiliukas, apskuręs kostiumas su liemene ar baltiniai bei petnešos įkūnija atlikėjus į nelaimingų cirko klounų ar gatvės artistų vaidmenį, nukelia publiką į atitinkamą laikmetį. Muzikos žanras mišrus, nenusakomas vienu žodžiu – dainose susijungia džiazo, operos, punk roko, anglų liaudies, vokiečių kabareto melodijų akcentai. Dainų tekstai kontroversiški, paliečiantys tamsias (tačiau neatskiriamas nuo kiekvieno iš mūsų) gyvenimo puses, ,,purvą”, kuris įsišaknijęs visuomenėje, bet dažnai apie jį nutylima, nėra populiaru viešai diskutuoti. Narkotikų, nusikaltimų, prostitucijos, savižudybės, o kartu – Biblijos, Jėzaus, nuodėmės ir atpildo temos yra neabejotinas The Tiger Lillies” kūrinių pamatas. Tekstų aštrumas, tiesmukiškumas, anarchija, laviravimas tarp subtilumo bei vulgarumo, tarp per daug/per mažai bei nuolatinės idėjos apie mirtį – tik keletas teatrališkosios trijulės kūrybos ypatybių.

Kolektyvas ypač išgarsėjo dėl 2002 m. pastatyto miuziklo „Shockheaded Peter”, laimėjusio net penkis „Olivier” apdovanojimus po pasirodymo Londone. Miuziklas paremtas tikrais vaikų košmarais/ siaubo istorijomis, aprašytomis prieš daugiau nei 150 metų (~1840 m.) vokiečių psichiatrinės ligoninės daktaro Heinrich Hoffmann. Dainos daugiausia kalba apie tai, kas nutinka išdykusiems berniukams ir mergaitėms, kurie plėšo drabužius ir kelia triukšmą”. Galima atspėti,- mirtis juos pasitinka ne laiku. Pasirodymas lygiomis dalimis laikomas šiurpiu, šokiruojančiu ir kartu žavinčiu.

2008 m. spektaklyje Septynios mirtinos nuodėmės” atskirais kūriniais interpretuotos 7 didžiosios nuodėmės, akcentuotas prigimtinis žmogaus žiaurumas, tamsioji, nuolat (sąmoningai ar nesąmoningai) slopinama pusė bei bausmė už atliktą nuodėmę. Nuopuolis iš rojaus į pragarą pavaizduotas pasitelkus tradicinio anglų teatro lėles Pančą ir Džiudę, o šokėjos vaidmeniui pasirinkta Ophelia Bitz – striptizo, burleskos šokių atstovė. Visi kūriniai atlikti įprastu tapusiu pernelyg aukštu tembru, nepretenduojančiu į jokius standartus. Jacques tyčia dainuoja nenatūraliai aukštu, manieringu balsu, falcetu ir tik sustiprina jau ir taip nemenkai daromą įspūdį. Šis pasirodymas sulaukė aršios kritikos, buvo laikytas nešvariu, nešvankiu ir  grupė neva parodžiusi tokį blogą skonį koks tik įmanomas. Spektaklis netgi prilygintas pasityčiojimui iš originalios Kurt Weill operos-baleto tuo pačiu pavadinimu, kuri buvo ,,The Tiger Lillies” įkvėpimo šaltiniu. Nepaisant kritikos, trio išlaikė savo nuodėmingą charizmą ir buvo išgirsta, o koks tas atgarsis, pernelyg nesijaudinama. Liesdama nuopuolio, žemiausio visuomenės sluoksnio (ir ne tik) temas bei pateikdama jas tokiu iššaukiančiu, savitu stiliumi grupė yra pratusi prie neigiamos reakcijos. Negatyvaus atsako ypač dažnai sulaukia iš krikščionių, gyvūnų mylėtojų.

Paklaustas, kas paskatino įkurti būtent tokio pobūdžio grupę, Jacques atsakė: ,,Aš visada buvau autsaideris, kuris niekur nepritapdavo, susvetimėjęs jaunuolis, leidęs metus visuomenės pakraščiuose”. Savaime ėmiau labiau kritiškai žvelgti į tai, kas iš tiesų vyksta pasaulyje ir džiaugiuosi, kad tebesu pakankamai susvetimėjęs, netgi galiu pragyventi iš to. Įtariu, jog tokie žmonės kaip Marilyn Manson, Eminem jaučia tą patį ir laiko tai varomąja jėga. Jei visuomenėje jautiesi patogiai, negali įkvėpti savęs kalbėti ar kurti apie juodesnius dalykus.” Kolektyvas muzikinę veiklą pradėjo atšiauriausiuose Londono baruose be scenos ar mikrofonų, piktose, nusivylusiose auditorijose, kurios vargiai kreipė dėmesį į atlikėjus, gyveno tikrų tikriausią naktinį gyvenimą. Dabar yra prodiusuojami to paties agento kaip ir Kylie Minogue, Oasis”, bendradarbiauja su žinomais atlikėjais, per ilgiau nei 25 metų trunkantį gyvavimą išleido jau apie 30 albumų. Vienas jų – The Gorey End” – 2003 m. buvo nominuotas Grammy” apdovanojimui. Marilyn Manson rekomenduoja The Tiger Lillie” kaip geriausius muzikantus vestuvėms, ką galima laikyti juoduoju humoru, kurio, beje, nestinga šios provokatyvios grupės kūryboje bei pasirodymuose.

Taip pat skaitykite: „OK GO“ – grupė kūrybingumu ir originalumu lenkianti daugumą [VIDEO]

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: