Kodėl Lietuvos staistikos departamentas gina didžiuosius prekybos centrus? Prasidėjus prekybos centrų boikotui, mums aiškino, kad beveik niekas nebrango, o atvirkščiai, netgi pigo. Išgirdome visokių aiškinimų: neva skirtingi mūsų apsipirkimo įpročiai, neva piniginės skiriasi. Sutinku, tas tiesa, pinigines nešiojame skirtingas ir pinigų kiekiai skirtingi, tačiau kuris lietuvis nuolat neperka pomidorų, agurkų, kiaulienos?.. Mes akivaizdžiai matėme, jog kainos kyla. Tačiau statistikai aiškino: “Nė, nė… niekas nebrangsta, o jei ir pabrango, tai per nago juodymę.”
Likus dienai iki boikoto, statistikos departamentas pro sukąstus dantis pripažino, jog visgi daržovės brango, bet ne kiauliena, o va štai laidojimo paslaugos netgi atpigo. Kraupokai ir visiškai ne vietoje laidoje “Teisė žinoti” nuskambėjo tas faktas – vadinasi numirti darosi pigiau. Bet žinokit, artimiesiems kapų priežiūra atsieis labai brangiai – ten niekas nepigo. Ten kainos tik kilo.
Šiandien visą dieną sukau galvą: kur čia šuo pakastas? Kodėl valdžia taip nenoriai, per jėgą “šiek tiek” pripažino, jog paprasti piliečiai visgi nėra asilai ir “šiek tiek” jie yra teisūs? Kur čia tas šuo pakastas? Apėjau sodą – šuns pakasto neradau. Žvilgterėjau į kaimynų sodą – pakasto šuns neradau.
Nesu ekonomistas ir nepretenduoju į labai gilias skaičių išvadas. Kas nors kitas tą šunį atkas ir atliks nuodugnų skrodimą – tikiuosi.
Kodėl pastaruosius metus Lietuvoje inlfliacijos rodikliai buvo būtent tokie: 210-ais – 3,8 proc.; 2011 – 3,4 proc.; 2012 – 2,8 proc.; 2013 – 1 proc.; 2014-ais, prieš pat euro įsivedimą staiga ji tampo išvis mizernas – 0,2.
Maxima. 2013 vasario 13d.
Kas per velnias ta infliacija? Infliacija – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis.
Tai kaip čia dabar? Mes nepamename, kad būtų buvęs toks periodas, jog kainos kristų, bet anot valstybės, infliacija mažėja – tai reiškia, jog kainos krenta. O mes ryte nueiname į prekybos centrą ir matome atvirkščiai. Aš asmeniškai pamenu, tik akcijas ir nuolaidas, tik akcijas ir nuolaidas. Štai “Senukai” nesivargino – padarė akcijų dieną trečiadienį ir visi žinojome, jog apsipirkti ten reikia važiuoti trečiadieniais. Gi tie maisto prekybos centrai visą laiką su mumis žaidė kaip katė su pele. Ir tame žaidime aktyviausia visad buvo “Maxima”. Ir tai matosi iš to kaip jie dažnai atnaujindavo savo tinklalapį…
Ir vis dėlto, kur tas šuo pakastas, kodėl valdžia taip nenoriai kalba apie kainų didėjimą, kodėl statistika iškreipta, kodėl ji neatspindi realybės? Tai kam tokia statistika apskritai reikalinga?
Kam?
Maxima. 2014 gegužės 14d.
Mane galima kritikuoti, nes tai yra tik prielaidos: Lietuva kasmet skolinasi pinigų – labai mažai pasaulyje šalių, kurios nesiskolina. Visos sėdi kelių privačių fondų kišenėse. Lietuva irgi skolinasi. Ir skolinasi daug. Dalimi paskolos dengia senas skolas. Tai daro visos valstybės. O kad tau skolintų pinigus, tu turi atrodyti gražus ir tvarkingas. Štai kodėl statistika iškreipiama ir mums meluojama. Tačiau gali būti ir kitaip… galbūt Lietuvą kokios nors finansų rinkos prižiūri, gano, kaip avį. Galbūt pasiskolino su kokiomis nors sąlygomis ar įsipareigojimais… Tarkim, kad pas mus infliacija neperžengs kokių nors ribų. Jei peržengs – sankcijos. O sankcijos reiškia kėdžių nestabilumą – virsti iš valdžios kėdės nė vienas nenori. Nes ten yra neblogai… toje valdžioje.
Kokia nauda politikieriams iš to, kad geromis sąlygomis gaus naują paskolą? Bus pinigų, bus stabilu, garantuotai kiekvienas seimūnas ar koks nors ministierskas konkorėžis gaus gerus atlyginimus, mes būsime ramūs, jų reitingai kils… Na, kaip jūs manote, ar valdžia kelia tuos minimalius atlyginimus rūpindamiesi mumis? Ne, jiems yra svarbūs valstybiniai rodikliai. Keliami atlyginimai tiesina sukrypusią statistiką. Paprastam žmogui suka galvą. Mumis jau seniai valdžios vyrai ir moterys nebesirūpina – jiems svarbios jų rietenos.
Kita vertus, galbūt Lietuva turi kažkokių įsipareigojimų prieš Europos sąjungą, todėl ir statistika kuriama melaginga, kitaip sakant, politiškai teisinga – kad atrodytume gražūs ir tvarkingi. Su kaklaraiščiu ir išlygintomis kelnėmis. Galbūt… šuo yra čia pakastas, o kaip jis atrodo, tegu aiškinasi kietesni už mane.
