Rusijos ir Ukrainos kūrėjų filmas apie legendinę sovietų snaiperę, turėjusią Ponios Mirties pravardę, gali susilaukti ypatingo žiūrovų dėmesio abiejose šalyse, nepaisant buvusias sąjungininkes supriešinusios krizės.
Rusijoje “Kova už Sevastopolį” (Bitva za Sevastopol), o Ukrainoje “Nepalaužtoji” (Nezlamna) vadinama juosta pasakoja apie taiklią šaulę, kuri, kaip pranešama, nušovė daugiau nei 300 nacių karių. Šis filmas buvo sukurtas prieš patį santykių tarp Rusijos ir Ukrainos atšalimą.
Santykiams pablogėjus, Ukrainoje buvo uždrausta daugybė šiuolaikinių rusiškų filmų, tačiau naujojo 4,6 mln. eurų kainavusios juostos iškilmingos premjeros parėjusią savaitę įvyko ir Maskvoje, ir Kijeve.
“Nepaisant visko, jį priėmė ir naujoji Ukrainos valdžia ir mūsų valdžia Rusijoje”, – sakė Ukrainoje gimęs ir Rusijoje gyvenantis filmo režisierius Sergejus Mokrickis.
“Tikiuosi, kad šis filmas suvienys žmones, bent jau dviem valandoms, kol trunka filmas, žmones sujungs mūsų bendra istorija”, – kalbėjo jis naujienų agentūrai AFP.
Rusų kalba įgarsintas filmas pasakoja apie Ukrainoje gimusią snaiperę Liudmilą Pavličenko, gavusią Ponios Mirties pravardę. Juosta pasirodė prieš sąjungininkių pergalės Antrajame pasauliniame kare 70 metinių minėjimą gegužę.
1941 metais, būdama 25-erių, L.Pavličenko buvo apmokyta taikliai šaudyti ir išsiųsta į frontą. Sakoma, kad mažiau nei per metus ji nušovė 309 nacius Odesoje ir Krymo pusiasalyje esančiame strateginiame Sevastopolio uostamiestyje.
Naujasis biografinis filmas buvo filmuojamas Sevastopolyje 2013 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, per Maidano sukilimą Kijeve, prieš pat prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
“Pagalvojau, kad mes negalime nutraukti filmavimo, kas benutiktų, – pasakojo režisierius. – Kuo greičiau, tuo geriau, nes vėliau tai gali būti nebeįmanoma”.
Skirtingi filmo pavadinimai Rusijoje ir Ukrainoje taip pat atspindi šių šalių nesutarimus.
Kino filmo “Незламна” plakatas
Rusijoje “Kova už Sevastopolį” yra susijęs su patriotiškų jausmų proveržiu, kurį pernai kovą sukėlė Krymo aneksija, o Ukrainos pasirinktas pavadinimas “Nepalaužtoji” yra užuomina į tautos dvasinę stiprybę, šalies vyriausybės pajėgoms kovojant su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje.
Filmo pagrindinė herojė, kurią vaidina Julija Peresild, filme pavaizduota kaip nesišypsanti, nepalaužiama kieta moteris.
“Kare nėra vietos bailiams”, – sako ji. Moteris duoda įžadą “nužudyti 100 priešų”, tvirtai spaudžia savo šautuvą ir priekaištauja kitam šauliui, kuris iš gailesčio paleidžia kulką į agonijoje besikankinantį nacių karį.
“Jie nenusipelnė lengvos mirties”, – sako ji.
Kruvinose mūšių scenose ji šaltakraujiškai, nedvejodama spaudžia gaiduką, tačiau filmo kūrėjai pabandė parodyti ir jos švelniąją pusę.
Ji pamilsta griežtą karininką, tačiau ir šis netrukus žūsta. Vėliau užsimezga jos santykiai su kitu snaiperiu ir jiedu ruošiasi vestuvėms, bet būsimą jaunikį vėl ištinka mirtis.
Galiausiai moteris yra sužeidžiama ir evakuojama iš Sevastopolio, o netrukus šį miestą užima naciai.
Kitas pagrindinės herojės gyvenimo etapas nė iš tolo neprimena fronto linijoje patirtų košmarų.
Įžvelgdama galimybę pasinaudoti šia moterimi propagandos tikslais Sovietų Sąjunga ją išsiunčia į kelionę po Kanadą ir Jungtines Valstijas, kur ji ragina pradėti naują frontą tebevykstančiame kare.
Karinės uniformos marškinius ir kepuraitę visur vilkinti moteris netrukus tampa susižavėjimo objektu, o žurnalistai ją pramina “Ponia Mirtinimi”.
Ji susitinka su pirmąja JAV ponia Eleonor Roosevel (Eleonora Ruzvelt) ir yra pakviesta paviešėti Baltuosiuose rūmuose kaip jos asmeninė viešnia. Tarp moterų užsimezga ryšys, o vėliau po daug metų E.Rooevelt su ja susitinka Maskvoje.
Ši juosta pasirodė visai netrukus po Clinto Eastwoodo (Klinto Istvudo) filmo apie JAV šaulį “Amerikiečių snaiperis” (American Sniper).
Kritikai giria naujojo filmo operatoriaus darbą, tačiau skundžiasi dėl L.Pavličenko personažo neužbaigtumo.
“Visus šiuos įvykius ji sutinka su ta pačia įtempta veido išraiška”, – rašo svetainė Gazeta.ru.
Nors ir Rusija ir Ukraina linki šiam filmui sėkmės, tačiau jų motyvai yra skirtingi.
“Mes jį laikome ukrainietišku filmu”, – sakė Kijevo valstybinės kino agentūros atstovas, pridurdamas, kad 79 procentus filmo išlaidų finansavo Ukraina – iš valstybės ir privačių lėšų.
