Sauliaus Klusausko ir Ievos Vizbaraitės asmeninio archyvo nuotr.

Break Free – mažai Lietuvoje girdėta pramoga, užduočių kambarys, iš kurio, pasitelkus visus penkis žmogaus pojūčius, reikia ištrūkti per valandą. Tokią pramogą praėjusių metų lapkričio mėnesį Kaune pasiūlė studentai Saulius Klusauskas ir Ieva Vizbaraitė. Jaunieji verslininkai sėkmingai vysto pradėtą pramogų verslo idėją ir kuria naujus ateities planus.

Kaip gimė idėja pradėti nuosavą verslą, sukurti tokią pramogą? Kuo ji ypatinga?

Ieva: Idėja kilo visai atsitiktinai. 2014 metų vasarą buvau išvykusi į kelionę ir pirmą kartą apie tokią pramogą išgirdau būtent ten, tačiau išbandyti neteko. Grįžusi į Lietuvą išgirdau, kad tokia pramoga jau yra ir Vilniuje, tuomet pagalvojau, kad reikia atidaryti ir Kaune. Nuosavas verslas visada mane žavėjo ir traukė. Visada norėjau dirbti sau ir paslaugų sektorius tam buvo artimiausia sritis. Pramoga unikali tuo, kad panašūs žaidimai pirmiausiai buvo sukurti kompiuteryje, o tik 2007 metais perkelti į realybę. Mes siūlome nepaprastą užduočių kambarį su paprastomis užduotimis. Mūsų kambariuose reikės panaudoti visus penkis žmogaus pojūčius, kad komanda ištrūktų greičiau nei per 60min. Tad prie pramogos unikalumo prisideda labai daug faktorių, kurie ir žavi šios pramogos mėgėjus.

Kokiai auditorijai skirta ši pramoga? Užduočių kambaryje lankosi tik miesto gyventojai ar sulaukiate ir lankytojų iš kitų miestų, o gal ir svečių iš užsienio?

Saulius: Pastebime, kad pagrindiniai lankytojai yra nuo 24 metų iki 38. Nemažai ateina ir vaikų komandų, švenčiančių gimtadienius ar kitas šventes. Kambaryje lankosi daugiausiai kauniečiai, kartais sulaukiame svečių iš kitų miestų. Užsieniečiai taip pat svečiuodamiesi Kaune užsuka išbandyti užduočių kambarių. Visada mėginame atsiminti iš kokios šalies atvykę žmonės išbandė mūsų kambarį – paskaičiavus, sąrašas pasirodo visai margas. Turėjome žaidėjų net iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Amerikos ir kitų svečių iš tolimų šalių.

Esate paskutinių kursų studentai. Ar nuosavas verslas nėra didelis iššūkis jaunam žmogui?

Saulius: Dažnas klausimas, kurį bandome sau kelti. Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tai yra ta sritis, kur norisi būti, todėl darbas, kurį dirbame, neatrodo toks sekinantis, tačiau pareikalauja ypatingų laiko resursų. O studijų suderinimas su verslu įmanomas tuo atveju, jeigu viskas būna teisingai suplanuota ir subalansuota tarpusavyje. Kaip yra posakis ,, kuo daugiau veiklos, tuo daugiau ir laiko‘‘.

Rimanto Steponavičiaus nuotr.

Kas buvo sunkiausia pradžioje? Viską kūrėte patys ar ieškojote pagalbos?

Saulius: Pradžioje sunku buvo viskas. Nežinojome nei ką daryti, nei kaip daryti, nes patirties nebuvo labai daug. Ypatingai daug klausimų kėlė marketingas ir bendra komunikacija su žmonėmis. Pagalbos dėl įvairių klausimų sulaukėme iš KTU „Startup space“ ir iš „Verslininkų namų“. Pačioje pradžioje mums jie tikrai daug padėjo. Žiūrint į viską šiandien – viskas atrodo daug paprasčiau nei atrodė tuomet. Todėl tikrai niekam nereikėtų bijoti pradėti verslą.

Ar jaučiate konkurenciją su kitomis panašiomis pramogomis? Didelė ji, o gal iš vis jos nėra?

Ieva: Kaip ir kiekviename versle konkurencija yra. Tačiau, kol kas, konkurencija nėra didelė, nes tai sritis, kur žmogus ateis tik vieną kartą, kadangi kambariai visada tokie patys, o jei patiko, greičiausiai ieškos ir kitur išbandyti. Su daugeliu kambarių įkūrėjų labai gerai sutariame ir bendraujame, todėl įtampos tarp kambarių tikrai nėra labai daug. Žinoma, Vilniuje būtų sunkiau taip drąsiai kalbėti, nes ten konkurencija jau yra milžiniška.

Rimanto Steponavičiaus nuotr.

Pirmąjį atidarytą užduočių kambarį pavadinote  „teatro užkulisiai“? Kodėl būtent tokia tema?

Ieva: Pačioje pradžioje nežinojome, ką galime pasiūlyti žmonėms ir ką reikėtų siūlyti. Norėjosi paslaptingos temos, tuomet pradėjom mąstyti kas gali sukurti bent mažą paslaptį ir tada kilo idėja teatro užkulisiai. Nedaugelis žmonių yra ten įžengęs, todėl ir pasirinkom paprastą, bet jaukią temą. Neatsitiktinai ši tema sužavėjo ir mus. Mes mėgstame teatrą, todėl kurti kambarį buvo vienas malonumas.

Lankytojams esate pristatę du užduočių kambarius. Iš kur semiatės idėjų naujų kambarių ruošimui? Kas jus įkvepia?

Saulius: Dažnai žmonės stebisi kambario užduotimis, kurios yra paprastos, bet įdomios. Idėjos gimsta visur. Nėra vienos vietos, kur užsidarę tūnotumėm valandų valandas ir mąstytumėm užduotis. Viskas dažniausiai kyla spontaniškai. Ir taip užduotis prie užduoties, susidaro nemažas sąrašas, kurį vėliau koreguojame ir paverčiame kambariu ,,ant popieriaus‘‘. O įkvėpimas, galima sakyti, tiesiog kitoks požiūris į visiems žinomą daiktą. Kaip visad sakau žmonėms ,,pažiūrėkite į stalą, ką matote? – stalą, – o aš – užduotį‘‘.

Rimanto Steponavičiaus nuotr.

Pirmąjį užduočių kambarį pristatėte prieš beveik metus, o jau netrukus duris atvers ir trečiasis. Koks jis bus?

Saulius: Tai bus kambarys mafijos tema. Jame kaip ir antrajame, Leonardo da Vinčio kambaryje, bus daugiau elektroninių spynų ir užraktų. Šis kambarys išsiskirs iš mūsų kitų kambarių sukurta atmosfera. Tai nebus baisus kambarys, tačiau stebinti tikrai turėtų. Mūsų akimis užduotys sukurtos taip, kad neįsijausti – neįmanoma. O ir užduočių analogų tikrai niekas neras. Bent jau Lietuvoje. Taip pat šiame kambaryje reikės panaudoti visus 5 savo pojūčius, tai kambarį paverčia dar unikalesnį.

Kaip sekasi Jūsų užduočių kambario lankytojams? Ar daug dalyvių spėja laiku išspręsti užduotis ir išeiti iš kambario? Gal pastebite kokias nors dalyvių elgesio ypatybes?

Saulius: Užduočių kambariuose žmonėms sekasi skirtingai, nes viskas priklauso kaip greitai supras ką daryti ir kaip daryti. ,,Teatro užkulisių‘‘ kambaryje žmonės vidutiniškai užtrunka apie 47 minutes, o ištrūksta apie 70 procentų komandų. Leonardo da Vinčio kambaryje viskas šiek tiek kebliau. Šis kambarys rekomenduojamas patyrusiems žaidėjams, nes jis yra sudėtingesnis. Ir pirmą kartą bandančios komandos tiesiog nesuspėja atlikti užduočių per duotas 60min. Visas žaidimas priklauso nuo nusiteikimo ir komandos ambicijų. Tikrai nemažai komandų turi vieną bendrą  veiksmą pradžioje – įėję į kambarį pirmąsias 15min. jame nieko neveikia. Skamba kaip pokštas, tačiau tik po tos laiko žymos pradedama spręsti, nes dalyviai tiesiog nesupranta ką daryti ir kas nuo ko priklauso. Tad startinė pozicija pirmą kartą bandantiems būna ypač panaši. Daug įdomiau viską pradeda komandos, anksčiau jau bandžiusios tokią pramogą. Jeigu stengiasi pagerinti rekordą, tai komanda tiesiog įbėga į kambarį ir viską verčia aukštyn kojomis, tokiu atveju, išsilaisvinę iš kambario, dažnai net virpa dėl patirto adrenalino. Būna įvairių žaidėjų tipų ir žaidimo stilių, ir strategijų, tačiau, net ir skeptiškai nusiteikę žmonės, iš kambario išėję spaudžia ranką ir žada sugrįžti į kitą kambarį.

Rimanto Steponavičiaus nuotr.

Ar per šį trumpą pramogos gyvavimo laikotarpį yra nutikę kokių nors smagių nutikimų, istorijų, keliančių šypseną?

Ieva: Nuotykių pasitaiko visur. Čia – taip pat ne išimtis. Giliausiai įsirėžęs į atmintį įvykis, kai komanda sekmadienį, 12 val. atėjusi pažaisti įsijungė radiją, esančią kambaryje. Kaip ir daugelis komandų, ši nebuvo niekur bandžiusi tokios pramogos anksčiau, todėl nelabai žinojo ką daryti. Įsijungus radiją pasigirdo įrašas. Visi komandoje pagalvojo, kad tai garso užduotis, todėl labai atidžiai pradėjo klausytis. O diktorius pasakojo istoriją, kuri su kambariu ir jo sprendimais neturėjo nieko bendro. Tačiau istorija labai gražiai įsivilko į kambario sprendimo subtilybes. Diktorius vis kartojo apie paslaptingus užuominų kelius, kartais net pats prunkštelėdamas, rodos iš to, ką pasakė. Visa ,,užuomina‘‘ buvo sakoma maždaug 10min. o komanda tiesiog prilipusi prie radijo imtuvo mėgino šifruoti kodą, kai galiausiai, eterio pabaigoje, suskambo muzikinis fonas ir pranešė, kad tai buvo Marijos radijas.  Ši istorija visada pralinksmina ją prisiminus.

Gana greitai plečiatės. Kokia jūsų sėkmės formulė ir kaip viską suspėjate derinti?

Ieva: Sėkmės formulė šioje srityje, greičiausiai, būtų įdomios ir niekur nematytos užduotys, penki pojūčiai, jauki aplinka, malonus aptarnavimas ir gera nuotaika visą dieną. Išties viskas priklauso nuo įdėto darbo. Jeigu žmogus atiduoda visą save – natūraliai viskas ir sekasi, nes kitaip, tiesiog, negali būti. Visko, kad ir kaip norėtumėme, jau nespėjame kontroliuoti patys, todėl jau turime žmonių, kurie papildę komandą padeda viską suspėti, tačiau vis dar ieškome daugiau naujų komandos narių, norinčių prisijungti prie jaunos ir aktyvios komandos.

Rimanto Steponavičiaus nuotr.

Ar planuojate plėsti savo verslą? Ar turite ateities viziją?

Saulius: Plėtrai planų tikrai yra. Artimiausiu metu planuojame atidaryti kelis kambarius ir Klaipėdoje, todėl ši pramoga bus pasiekiama ne tik kauniečiams ar pro Kauną važiuojantiems miesto svečiams. Ateities vizija labai paprasta – tapti vienais iš lyderiaujančių prekės ženklų šioje srityje, Lietuvoje.

Kas yra Jūsų verslo „variklis“?

Saulius: Visa ko variklis yra idėja ir noras žmonėms teikti geras emocijas, nes geros emocijos vėliau grįžta dvigubai. Tai labiausiai skatina veikti, kurti ir tobulėti.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: