© Renatos Stulgaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt

Artėjant Gitanos vyro gimtadieniui svečius perspėjo – „gėlių nedovanokite, vietoje to nupirkite šunų ėdalo, kurį paaukosime prieglaudos gyvūnams“. Tokia gimtadienio idėja sugalvota ponios Gitanos, priklausančios Kauno Raudondvario bendruomenei. Tai mintis, kuri galėtų egzistuoti kiekvienoje šeimoje – švenčiant gimtadienį, gėles išmainyti į vertingesnius pirkinius, šiuo atveju į šunų maistą prieglaudos gyvūnams.

Misiją įgyvendinti pavyko, maždaug tik trys svečiai neatnešė minėtos dovanos. Taigi, kad pabaigti užsibrėžtą kilnų tikslą, beliko apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Trečiadienio popietę susitarėme susitikti Linksmakalnyje įsikūrusioje „Penkta koja“ prieglaudoje ir įamžinti įgyvendintą idėją. Mus su šypsena pasitiko šios įstaigos darbuotoja ir garsus šunų lojimas. Nieko nelaukiant ponia Gitana atidarė automobilio bagažinę ir parodė tikrai ne mažą krūvą paaukoto maisto. Kartu su ja atvyko jos dvi dukros ir sūnus. Visi buvo labai gerai nusiteikę ir noriai klausinėjo darbuotojos apie šunų gyvenimą čia ir dabartinę įstaigos padėtį. „Maisto atsargos jau eina į pabaigą, dėlto vėl reikės rašyti rėmėjams, žmonėms, kad padėtų įsigyti ėdalo šunims. Aišku mes vis dar turime skolų už pirktą šunų maistą, bet dabar jūsų atvežtas maistas mums išties pravers.“ – kalbėjo darbuotoja.

Kaunietė Gitana viduryje © Renatos Stulgaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt

Įteikus dovanas įstaigos savanoriams, užėjome į vidų apžiūrėti čia gyvenančių šunų. Jie nebuvo itin ramūs, visi skardžiai lojo, tačiau jie tik bandė atrodyti pikti, o kai kurių akys atrodė ypač liūdnos. Narvuose gyvena po du, atsižvelgiant į jų svorio kategorijas. Čia gyventi, laikinai prisiglausti suteiktos visos sąlygos šunims, bet pažvelgus į jų akis, rodos prašosi – pasiimkite mane namo. Darbuotoja sako, kad žmonės pamatę gyvūno nuotrauką per internetą jį rezervuojasi ir dažniausiai pasiima globoti jų gyvai net nematę. „Interneto pagalba tikrai lengviau ir rasti šeimininkus ir priglausti pasiklydusius šunelius. Taip pat ganėtinai dažnai ieško ir sarginių šunų, kurie būtų piktesni ir sugebėtų saugoti teritoriją. Dabar žmonės jau patys išmoko atvežti pasiklydusius, išmestus gyvūnus, retai tenka patiems mums gaudyti ir vežti į prieglaudą. Be to paaukoto Kauno choro pinigai padėjo čia įsistiklinti langus. Išties dabar gyvename kur kas geriau, bet maisto atsargos kaip visada senka“, – sako darbuotoja.

© Renatos Stulgaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt

Ypatingu veiklumu pasižyminti Gitana, visuomet turi naujų idėjų ir aktyviai dalyvauja Raudondvario bendruomenėje, tobulindama bendrą gyvenamąją aplinką. Vaikai taip pat pasižymėjo dideliu entuziazmu, siekė laiką išnaudoti prasmingai – paprašė leisti pavedžioti šunis. Esant tokiam geram orui, šunims didelis džiaugsmas išeiti į lauką iš savo gardų.

© Renatos Stulgaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt

Drąsiausia ir vyriausioji dukra išsirinko vedžioti bene didžiausią šunį, maišytą staforšyro veisle. Jai šis šuo labai patiko, energingas, jaunas ir išties gražus, tačiau pasiimti į namus dar nedrįso. Beje šį šunį daugelis jau norėjo pasiimti, bet darbuotoja nori atiduoti tik labai atsakingiems ir geriems žmonėms, kurie nepririštų jo tiesiog prie būdos, o aktyviai užsiimtų su dar jaunu šuneliu. Sūnus pavedžiojo dvejus šunis ir abu buvo labai draugiški, judrūs ir atrodė laimingi. Vasaros metu, tvarkant šunų patalpas, jie yra pririšami lauke už pavadėlių ir gali mėgautis saulėtu oru.

© Renatos Stulgaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt

Taigi, Gitanos šeima atvykus į prieglaudą, visą laiką būnant čia skyrė laiką šunims, darbuotoja galėjo šiek tiek pailsėti. Čia dirbantys, savanoriaujantys žmonės yra išties pasišventę šunų globojimui, nes tai nėra tik šunų pamaitinimas ir vedžiojimas, bet privalo ir narvus, patalpas valyti. Bėgant paskutinėms apsilankymo minutėms, Gitanos dukrai gimė idėja – jos draugui priklausančiam BMW klubui, narius paskatinti paaukoti maisto šunims ir dar kartą, bet su gausesne palyda (BMW klubo nariais) aplankyti „Penkta koja“ šunelių namus. Kaip ir minėjau šiai šeimai puikios idėjos gimsta tiesiog čia ir dabar. Ponios Gitanos sugalvota ir įgyvendinta mintis galėtų tapti kiekvienos šeimos tradicija. „Gėlės juk trumpam, jos greitai nuvysta ir kainuoja brangiai, žymiai geriau nupirkti maisto šunims už tą pačią kainą ir nauda bus kur kas didesnė“, – sako Gitana. Jei atsirastų žmonių palaikančių tokią sugalvotą idėją, gyvūnų globos namų darbuotojoms būtų daug lengviau išlaikyti čia gyvenančius šunis. Darbuotoja tiki, kad žmonės įkvėpti tokių pasakojimų, bus aktyvesni ir drąsesni remiant tokias įstaigas kaip ši.

Taip pat skaitykite: Ar įmanoma išsaugoti Amazonės miškus juos tiesiog nuperkant?

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: