IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.
„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“, – pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

„Šis kilimo ir tūpimo tako elementas yra garantas aviakompanijai, kad orlaivio kapitonui nusileidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąlygos nesutrukdys keleiviams pasiekti kelionės tikslą“, – teigė Kauno oro uosto Aerodromo operacijų vadovas Artūras Stankevičius.

„Dauguma aviakompanijų renkantis oro uostą, šią techninę charakteristiką įvardina kaip vieną svarbiausių, todėl nauja tako ir navigacinė įranga yra ne tik nauda keleiviams, bet ir didesnis Kauno oro uosto patrauklumas oro transporto įmonėms“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Civilinės aviacijos administracija (CAA) pripažino Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo taką tinkamu naudoti pagal II kategorijos tiksliojo artėjimo tūpti procedūras ir išdavė Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą. Oro uostų kilimo ir tūpimo takai gali būti įrengti pagal 3 skirtingas tiksliojo artėjimo tūpti kategorijas. Aukštesnės kaip CAT II kategorijos neturi nė vieno Baltijos šalių oro uosto kilimo ir tūpimo takas.

Praėjusiais metais Kauno oro uostas įrodė esantis patikima alternatyva regione esant nepalankioms oro sąlygoms – priėmė 32 iš kitų oro uostų nukreiptus lėktuvus, 18 jų iš Rygos, 13 iš Vilniaus oro uosto.

Kauno oro uoste 2009 m. buvo dvigubai išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, įrengtas naujas magistralinis orlaivių riedėjimo takas, atnaujinta kilimo ir tūpimo tako danga, pasiektas didelis dangos stiprumas, tinkantis netgi didiesiems „Boeing 747“ lėktuvams.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno aerouosto informacija

Iš pagamintų pramonės produktų bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 7,8 procento padidėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 0,7 procento – rafinuotų naftos produktų, 6 procentais – popieriaus ir popieriaus gaminių kainos bei 1,1 procento sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 2,4 procento – medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, kainos.

Taip pat bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo 20 procentų atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcijos, 3,7 procento – žemės ūkio produktų atpigimas.

Didžiausią įtaką bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui padarė 1,3 procento žalios naftos ir 2,5 procento gamtinių dujų pabrangimas ir 2,5 procento kitų kasybos ir karjerų eksploatavimo produktų atpigimas. Iš pagamintų pramonės produktų šiam pokyčiui įtakos turėjo 2,4 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų ir 1,2 procento – drabužių bei 1,9 procento sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 1,4 procento – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių kainos.

Per metus (2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn.) iš eksportuotų prekių daugiausia pabrango žalia nafta – 34,4 procento, rafinuoti naftos produktai – 25,6, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 21,8, chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai – 16,6, o atpigo atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija – 13,4 procento.

Per metus iš importuotų prekių daugiausia pabrango rafinuoti naftos produktai – 32,4 procento, žalia nafta ir gamtinės dujos – 31,7, kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 26,4, o atpigo miškininkystės, medienos ruošos produktai – 7,9, tabako gaminiai – 7,7, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 3,8 procento.

LR Energetikos įstatymo nuostatos numato, jog Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojama statyti iki 200 MW galios jėgainė yra valstybinės svarbos energetikos objektas, kuriam būtina parengti plėtros planą.

Suomijos kapitalo kompanijos „Fortum Heat Lietuva“ valdyba š. m. sausio mėnesio pradžioje priėmė sprendimą pradėti rengti jėgainės plėtros planą. Jį baigti ketinama iki š. m. rugsėjo mėnesio. Parengtas naujosios jėgainės plėtros planas tuomet bus pateiktas LR Energetikos ministrui.

„Fortum Heat Lietuva“ LEZ esančiame 5 hektarų sklype ketina statyti kogeneracinę jėgainę, kurios našumas siektų iki 200 MW. Iš jų iki 150 MW sudarytų šiluminė energija, o iki 50 MW – elektros energija.

Pagamintą elektros energiją kompanija planuoja parduoti elektros energijos perdavimo tinklo operatoriui, o šilumą ketina tiekti Kauno miesto ir rajono vartotojams. Naujosios jėgainės statybas ketinama baigti iki 2016 m. Projekto vertė gali siekti iki 200 mln. eurų.

Tokį einamosios sąskaitos balanso pokytį lėmė sumažėjęs užsienio prekybos deficitas ir padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis.

Teigiamas 2011 m. lapkričio mėn. mokėjimų balanso finansinės sąskaitos balanso dydis (16,3 mln. Lt) gautas dėl grynųjų investicijų portfelio įplaukų į Lietuvą.

Skrydžiai į Kiprą vyks trečiadieniais, o į Maltą ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Iš viso „Ryanair“ aviakompanija nuo kovo mėnesio iš Kauno oro uosto tiesiogiai skraidins į 22 Europos oro uostus.

„Šiomis naujomis kryptimis į Maltą ir Kiprą planuojame sulaukti apie 50 tūkstančių keleivių. 2011 m. rezultatais Kauno oro uoste esame patenkinti, todėl skrydžių iš šio oro uosto žemėlapis vis pildomas“, – teigė „Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims Katarzyna Gaborec.

„Dvi naujos kryptys leis susiplanuoti idealias vasaros atostogas iš dar gausesnio Kauno oro uosto vasaros maršrutų sąrašo. Be šių maršrutų, vasaros sezone lieka ir kitos, 2011 metų vasarą populiarumo sulaukusios, vasaros sezono kryptys – Graikijos Rodo ir Koso salos bei Alikantė Ispanijoje“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat patvirtinti skrydžiai į Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Frankfurtą Haną, Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Stokholmą, Lydsą Bradfordą ir Palma de Maljorką.

Nuo kovo mėnesio iš Kauno oro uosto tiesiogiai bus galima pasiekti 24 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas augo 7,77 proc. ir viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

KUN informacija

Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų atpigimas ir maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas.

Vartojimo prekių kainos 2011 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo 0,3 procento, paslaugų kainos padidėjo 0,4 procento.

2011 m. kovo ir balandžio mėn. buvo užfiksuotas didžiausias – 1 procento – mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas; birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėn. kainos mažėjo.

Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtakos turėjo 1,2 procento dėl sezoninių nuolaidų sumažėjusios drabužių kainos ir 2,2 procento – avalynės kainos. Aprangos gaminių ir reikmenų kainos sumažėjo 1,1 procento, drabužių valymo, taisymo ir nuomos paslaugų – 0,5 procento.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo benzino atpigimas 1,9 procento, suskystintų automobilinių dujų – 0,3 procento ir keleivinio oro transporto paslaugų pabrangimas 9,6 procento.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą lėmė šilumos energijos, būsto priežiūros ir remonto medžiagų atpigimas po 0,9 procento ir būsto priežiūros ir remonto paslaugų pabrangimas 2,8 procento.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių pabrangimas 1,2 procento, žuvų ir jų produktų – 2,7, mineralinių vandenų, gaiviųjų gėrimų ir sulčių – 3,7, mėsos ir jos produktų – 0,4 procento bei daržovių ir bulvių, kavos atpigimas po 3,7 procento, duonos ir grūdų produktų – 0,7, citrusų vaisių – 5,6 procento.

2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnė nei 2010 m. (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn.).
Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento.

Per 2011 m. (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 29,1 procento – pabrango cukrus, 23 procentais – kakava, 17,1 procento – žuvys ir jų produktai, 10,3 – pienas ir jo produktai, sūriai, 14,5 – kava, 10 procentų – aliejus, daugiausia – 11,9 procento – atpigo daržovės ir bulvės.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje daugiausia padidėjo kietojo kuro – 26,8 procento, šilumos energijos – 18,2, dujų – 9,2 procento – kainos.

Iš transporto prekių ir paslaugų daugiausiai pabrango degalai: dyzeliniai degalai – 15 procentų, suskystintos automobilinės dujos – 5,4 procento, benzinas – 4 procentais. Padidėjo ir keleivinio kelių transporto paslaugų kainos – 5,2 procento. Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3 procentais.

Iš viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų 4,1 procento pabrango apgyvendinimo, 3,9 – viešojo maitinimo paslaugos.
Avalynės kainos per metus sumažėjo 4 procentais, drabužių – 2,2 procento.

Didžioji dalis įmonių ketina didinti marketingo biudžetus iki 10 proc. „Pagrindiniai didesnes investicijas skatinantys veiksniai – laukiami didesni pardavimai ir noras užimti didesnę rinkos dalį augant įmonei“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tikslams pasiekti 41,4 proc. įmonių didins išlaidas reklaminiams skydeliams, 60 proc. – mokamai paieškai („Google Adwords“), 51,4 proc. – komunikacijai socialiniuose tinkluose.

Specialistų apklausa rodo, kad marketingo išlaidas didina 45 proc. apklaustų įmonių, kurių metinė apyvarta didesnė nei 50 mln. litų.

Išlaidų didinimas dažniausiai susijęs su pardavimų skatinimu (tokio rezultato siekia net 61,4 proc. apklaustų įmonių) ir įvaizdžio formavimu (44,3 proc.). Tuo tarpu rinkos tyrimams išlaidos didinamos atsargiau, jas didina vos 12,86 proc. įmonių. 2012 m. pardavimų skatinimui išlaidas karpys 11,4 proc., įvaizdžio formavimui taupys 18,6 proc., o rinkos tyrimams biudžetą mažins 14,3 proc. apklaustų įmonių.

Šalia numatomo didelio išlaidų interneto komunikacijai augimo, kitais metais įmonės ketina daugiau lėšų skirti ir netradiciniams marketingo sprendimams.

Šioms priemonėms išlaidas didina net 60 proc. apklaustų įmonių. Iš viso netradicinėms reklamos priemonėms šiemet bus skirta apie 17 proc. visų marketingo biudžetų, 20 proc. atiteks reklamai spaudoje, 11 proc. – reklamai televizijoje, 7 proc. – lauko reklamai, 6 proc. – radijo reklamai, o daugiausiai – 35 proc. – reklamai internete.

Pernai 83,3 proc. įmonių, mažinusių marketingo biudžetą, tai darė mažindamos išlaidas reklamai, 83,3 proc. – keitė marketingo priemones į pigesnes, 58,3 proc. atsisakė išorinių vykdytojų paslaugų, 50 proc. – derėjosi su reklamos planavimo ir kūrybinėmis agentūromis, 16,7 proc. – atsisakė dalies marketingo padalinio darbuotojų paslaugų, 8,3 proc. – mažino marketingo skyriaus darbuotojų atlyginimą.

LiMA ir „Verslo žinių“ apklausoje dalyvavo 140 Lietuvos marketingo asociacijos narių – rinkodaros specialistų ar šių skyrių vadovų.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje. LiMA priklauso per 350 įvairių verslo sričių marketingo specialistų.

Organizatorių informacija

Palyginti su 2011 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 3,9 procento, o su 2010 m. sausio 1 d. – padidėjo 0,5 procento.

Kas ketvirtas ūkio subjektas šalyje užsiima didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.
Kaip ir prieš metus, beveik 80 procentų ūkio subjektų turi mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirba 17 procentų visų dirbančiųjų.
Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai, uždirbantys iki 1 mln. litų pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus uždirba daugiau kaip 138 mln. litų, sudaro 0,2 procento visų veikiančių ūkio subjektų.

2011 metais Lietuvoje buvo įregistruota 10313 ūkio subjektų, jų skaičius, palyginti su 2010 metais, padidėjo 13 procentų. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausia – Tauragės apskrityje. Didžioji dalis naujai registruotų įmonių ruošiasi užsiimti didmenine arba mažmenine prekyba.

Per metus daugiau nei trečdaliu sumažėjo išregistruotų ūkio subjektų, jų buvo 4434. Apie ketvirtadalis išregistruotų ūkio subjektų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

2011 metais iš viso aptarnauta 872 618 keleivių, o tai yra 7,77 proc. daugiau nei pernai metais. Tokiu būdu skaičiuojamas keleivių skaičiaus augimas devynerius metus iš eilės. Per praėjusius metus skrydžių padaugėjo 4,74 proc. iki 9168. Krovinių apimtys išliko stabilios, iš viso buvo aptarnautos 4222 tonos krovinių.

Per 2011 metus Kauno oro uosto skrydžių žemėlapis pasipildė 7 naujomis kryptimis į Koso ir Rodo salas, Alikantę, Stockholmą, Lydsą, Eindhoveną, Maskvą, ir iš viso išaugo iki 19 maršrutų. O nuo šių metų kovo mėnesio atsiras ir dvidešimtas – į Palmą de Maljorką.

„Trumpai tariant, 2011 metai Kauno oro uostui buvo sėkmingi. Mūsų sukurta infrastruktūra leido nuosekliai augti keleivių skaičiui, pasiektas beveik 8 proc. augimas mums džiugi žinia. Kita vertus, norėdami ilguoju laikotarpiu pasiekti dar efektyvesnių veikos rezultatų, paeitais metais didesnį dėmesį skyrėme plėtrai ir komerciniams projektams.

Praeitais metais Kauno oro uosto sudarytos ilgalaikės sutartys su investuotojais dėl sraigtasparnių remonto bazės steigimo, viešbučio statybos ir aviacijos mokymų centro įkūrimo, taip pat tiesioginių skrydžių į Maskvą pradžia, strategiškai mums labai svarbūs“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Praėjusiais metais Kauno oro uostas įrodė esantis patikima alternatyva regione esant nepalankioms oro sąlygoms – priėmė 32 iš kitų oro uostų nukreiptus lėktuvus, 18 jų iš Rygos. Daugiausiai keleivių skrido šventiniu laikotarpiu, gruodžio 22 diena buvo užimčiausia metuose – per tą dieną aptarnauta 4560 keleivių.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno aerouosto informacija

Nuo 2012 m. sausio 1 d. visiškai yra atstatomos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Taip pat ir maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai gaus tokio pat dydžio išmokas, kokias gaudavo iki jas laikinai sumažinant.

Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. atstatomos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Didesnės pensijos bus pradėtos mokėti ir tiems gavėjams, kuriems pensijos buvo paskirtos 2010-2011 metais ir joms buvo pritaikytas mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. (Tie, kurių pensijos nebuvo sumažintos, nes nesiekė ribinio lygio (650 lt), ir toliau gaus ankstesnio dydžio pensijas.)

Prognozuojama, kad dėl to vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, Lietuvoje padidės 8,9 proc. arba 68 litais ir sieks 836 litus. Pensijos bus visiškai atkurtos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems senatvės pensininkams. Pensijų atkūrimas į prieškrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų.

Išankstinių senatvės pensijų gavėjai ankstesniojo dydžio pensijas pradės gauti nuo vasario mėnesio, kadangi išankstinės pensijos yra mokamos už praėjusį mėnesį.

Pensijų dydžių atstatymas 2012 metais iš „Sodros“ biudžeto papildomai pareikalaus 495 mln. litų.

Sodros informacija

Paskutiniu metu vis labiau ryškėjanti tendencija – savo kandidatūros siūlymas, kai įmonė net neieško darbuotojų.

Darbo paieškos portalo CVbankas.lt apklausoje dalyvavę darbo ieškantieji negaili patarimų ir nesivaržo pasidalinti jiems žinomais būdais, kaip surasti darbą.

Dauguma yra išbandę standartinį savo gyvenimo aprašymo siuntimą elektroniniu paštu, bet teigia, kad paskutiniu metu tokia taktika nepasiteisina. Todėl darbuotojai imasi kitokių veiksmų – nusprendžia, kokia darbo sritis juos domina, išsirenka tą veiklos sritį atitinkančią įmonę, kuri atrodo patraukli, ir siunčia savo CV bei motyvacinį laišką net tuo atveju, jei įmonė neskelbia ieškanti darbuotojų.

Apklausos respondentų nuomone, nusiuntus savo CV ir parodžius iniciatyvą, kad domimasi būtent konkrečia įmone, išreiškiamas dėmesys. Taigi darbdavys gali imti svarstyti, galbūt įmonei reikalingas papildomas darbuotojas.

Jei tuo metu ir nereikalingas, tikimybė, kad darbdavys kitą kartą, kai iš tiesų ieškos darbuotojų, pagalvos būtent apie šį kandidatą, yra didžiulė.

Darbo ieškantieji turi ir kitokių strategijų, kaip į save, kaip į darbuotoją, atkreipti dėmesį. Vieni savo CV siunčia ne tik elektroniniu paštu, bet ir nuneša į įmonės biurą spausdintą variantą, motyvuodami, kad tai padeda darbdaviui įsiminti, pamatyti kandidatą, o kandidatui – apžiūrėti, kokia tame biure atmosfera. Kiti kandidatai akcentuoja, kad būtina siųsti savo CV su nuotrauka – pirmasis įspūdis labai svarbus. Vis dažniau pasigirsta nuomonė, kad verta kurti savo video CV – taip dar labiau didėja galimybės būti pakviestam į pokalbį ir išsiskirti iš kitų.

Dalis CVbankas.lt apklausos dalyvių akcentuoja, kad svarbu atkaklumas. Nemažai kandidatų, nesulaukę žinių po to, kai išsiuntė savo CV, patys skambino ir klausė, ar CV buvo gautas, galbūt reikėjo siųsti kitam asmeniui, tikslinosi kontaktinius duomenis ir taip sulaukė pakvietimo į atranką ar net gavo darbą.

„Jau pirmąją krematoriumo darbo dieną visos kremacijų valandos, nurodytos skelbiamame internete grafike, buvo rezervuotos, užsakymų intensyvumas neatslūgo visą mėnesį, tokia pati padėtis išlikusi ir šiuo metu, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Tačiau tai nedaro įtakos paslaugos prieinamumui – turėdami įdiegtą pačią moderniausią Rytų Europje technologiją, galime dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, todėl garantuojame, kad kremavimo paslauga gali pasinaudoti visi jos pageidaujantys“.

Dažniausiai mirusiojo palaikus į krematoriumą Kėdainiuose atlydi tik patys artimiausi šeimos nariai, tačiau atvyksta ir gausesnės palydos, kartais lydimos kunigo.

„Atvykusieji gali su velioniu atsisveikinti krematoriumo patalpose įrengtose dvejose atsisveikinimo salėse, o kremavimo metu arba laukti poilsio zonoje, arba vykti į Kėdainius gedulingų pietų, – pasakoja V. Labanauskas. – Kai kurie lydintys asmenys pageidauja pasinaudoti galimybe stebėti kremavimo procesą kompiuterio ekrane arba pro technologinį apžvalgos langelį“.

Bendrovės vadovo teigimu, po mėnesio veiklos dar sunku apibūdinti, kas dažniausiai renkasi kremavimo paslaugą, nes atvykę žmonės įvardija labai skirtingas priežastis: nori atsisveikinti su mirusiuoju estetiškai, sumažinti laidojimo išlaidas, turėti galimybę transportuoti urną, ypač, jei gyvena užsienyje.

„Kremaciją renkasi ir aplinkai draugiški žmonės, suprantantys, jog tai – ekologiškas laidojimo būdas, – pastebi V. Labanauskas. – Taip pat ir tie, kuriems jau yra tekę kremuoti artimųjų palaikus anksčiau – Latvijoje ar Lenkijoje“.

V. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad žmonės Lietuvoje pirmą kartą susiduria su šia paslauga, todėl jiems dažnai kyla pačių įvairiausių klausimų: „Pavyzdžiui, į mus kreipiasi ir dėl palaikų transportavimo, nors mes teikiame tik kremavimo paslaugą, todėl aiškiname, jog visą logistiką organizuoja laidojimo paslaugų įmonės, tačiau, jei jos dėl kokių nors priežasčių negalės padėti, tada mes pasirūpinsime ir šia paslauga“.

Pasak V. Labanausko, pasiūlius Lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, randasi ir naujos atsisveikinimo su velioniu tradicijos: „Šiuolaikiniai žmonės nesistengia laikytis griežtų taisyklių, elgiasi liberaliau, todėl tiek atveža palaikus kremuoti po jų šarvojimo, tiek ir pirmiau kremuoja, o tada veža šarvoti urną su pelenais. Beje, kinta ir pati atsisveikinimo ceremonija – susirinkusiesiems prie urnos rodomos skaidrės iš velionio gyvenimo, leidžiama jam patikusi muzika, nešamos subtilesnės gėlių puokštės“.

Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d., Kėdainių pramoniniame parke. Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus, t. y. tenkinančią šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Krematoriume dirba 6 darbuotojai.

Organizatorių informacija

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis pradedamas palaipsniui didinti senatvės pensijos amžius.

Senatvės pensijos amžius kiekvienais kalendoriniais metais bus didinamas moterims pridedant po 4 mėnesius, vyrams – po 2 mėnesius per metus, kol 2026 m. pensijos amžius ir vyrams, ir moterims bus vienodas – 65 metai.

Taigi 2012 m. senatvės pensijos amžius moterims bus 60 metų ir 4 mėnesiai, vyrams – 62 metai 8 mėnesiai. Didinant senatvės pensijos amžių, kiekvienais kalendoriniais metais senatvės pensija bus skiriama tik tiems asmenims, kurie tais kalendoriniais metais sukako tiems metams nustatytą senatvės pensijos amžių.

Pavyzdys. 2012 metais moterims nustatytas senatvės pensijos amžius – 60 metų ir 4 mėnesiai. Šį amžių 2012-taisiais sukaks moterys, gimusios nuo 1952 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Taigi gimusios 1952 m. vasario 1 d., 60 metų ir 4 mėnesių amžių sukaks 2012 m. birželio 1 d.

Tuo tarpu gimusios 1952 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau 61 metų ir 4 mėn. amžių sukaks tik 2013 metais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius moterims jau bus 60 metų ir 8 mėnesiai. Taigi 1952 m. rugsėjo 1 d. gimusioms moterims senatvės pensija galės būti skirta nuo 2013 m. gegužės 1 d., taigi sulaukus tiems metams nustatytą senatvės pensijos amžių, t.y. 60 metų ir 8 mėnesius.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių pensinis amžius jau siekia 65 metus. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įvertinus demografinę padėtį, kai socialinio draudimo įmokų mokėtojų mažėja, o išmokų gavėjų daugėja, imtasi pamažu vėlinti pensinį amžių. Taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiama užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą bei visos socialinio draudimo sistemos balansą.

Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, jeigu nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo 2036 m. „Sodros“ pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5 proc. BVP, o 2060 m. – beveik 3 proc. BVP.

Ekonominis senatvės pensijos amžiaus didinimo efektas pasireikš, tiek surenkant daugiau mokesčių iš ilgiau dirbančių asmenų, tiek sutaupant lėšas pavėlinus pensijų mokėjimą. Išankstiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2012 m. būtų sutaupyta apie 24 mln. Lt, 2013 m. – apie 84 mln. Lt, 2014 m. – apie 149 mln. Lt

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metus amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė yra: vyrų 13,38 metų, moterų – 18,25 metų. Pagal Eurostato 2008 m. demografines prognozes, Lietuvai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrų, sulaukusių 65 metus, ilgės ir 2020 m. sieks 14,9 metus, o 2050 m. – 19 metų, o moterų 2020 m. bus 19 metų, o 2050 m. – 22,6 metai.

Savo pensinį amžių kiekvienas žmogus gali sužinoti šiuo adresu.

Sodros informacija

Įstatymo pataisos įveda 1 procento mokestį brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 milijoną litų.

Pasak Lietuvos vadovės, šis mokestis užtikrins skaidresnius santykius Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje ir formuos solidaresnę mokesčių sistemą.

Naujas mokestis, Prezidentės teigimu, taip pat užkirs kelią spekuliacijoms nekilnojamo turto kainomis ir padės išvengti nekilnojamo turto burbulų susidarymo, kai būsto kaina nepagrįstai viršija tikrąją jo vertę.

Fizinių asmenų nekilnojamo turto mokestis egzistuoja daugelyje užsienio valstybių. Jį moka beveik visų Europos Sąjungos šalių gyventojai.

Prezidentės spaudos tarnybos informacija

Kitais metais jis sudarys 1488 litus. Dėl sunkmečio 2010-2011 m. taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, einamųjų metų draudžiamosios pajamos sudarė 1170 litų.

Nuo šio dydžio priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės, netekto darbingumo pensijų dydis, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos pašalpų, maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokos „lubos“ ir kt.

Kadangi nuo 2012 m. draudžiamosios pajamos grįžta į 2009 m. lygį, tai reiškia, kad senatvės, netekto darbingumo pensijos nebebus mažinamos (taip pat ir dirbantiems pensininkams).

Toks siūlymas numatytas Vyriausybės nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo projekte.

Ministerija ne kartą pasisakė, kad socialinių darbuotojų darbo užmokestis, palyginus su tuo, koks tai atsakingas ir sunkus darbas bei reikalaujantis atitinkamo išsilavinimo, yra neadekvačiai mažas, todėl jį privalu didinti.

Pritarta nutarimo projekte esančiam siūlymui 2012 m. metais didinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinį atlyginimą, didinant minimalų koeficientą 30 proc. Todėl kitais metais biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 proc.

Tokie pakeitimai aktualūs apie 7,5 tūkst. socialinį darbą dirbantiems žmonėms (iš jų: 4,8 tūkst. dirbančių savivaldybių biudžetinėse įstaigose, 2,7 tūkst. – valstybės įstaigose).

Ministerijos duomenimis, socialinių darbuotojų vidutinis nustatytas tarnybinis atlyginimas yra 1445 Lt/mėn., socialinių darbuotojų padėjėjų – 1005,6 Lt/mėn.

Primename, kad biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybiniai atlyginimai didinami įgyvendinant Seimo priimtus Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymus.

Šiuose įstatymuose numatyta 2012 metams 1 proc. šalpos išmokoms administruoti skirtų lėšų ir 1,5 procento socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų iš lėšų piniginei socialinei paramai administruoti skirtų lėšų skirti socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Per mėnesį (2011 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn.) mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta sumažėjo 2,2 procento palyginamosiomis kainomis, o pašalinus sezono įtaką – padidėjo 4,2 procento. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 4,5 pro­cento, o prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) – padidėjo 1,1 procento palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., sumažėjo 4,8 procento palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., padidėjo 0,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. lapkričio mėn. sudarė 81,8 mln. litų ir, palyginti su spalio mėn., sumažėjo 2,1 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., apyvarta buvo mažesnė 3,2 proc.).

Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., padidėjo 21,8 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2009 m. lapkričio mėn., apyvarta buvo didesnė 11,9 proc.).

2011 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 14,1 procento palyginamosiomis kainomis, o darbo dienų skaičiaus įtaka buvo nereikšminga. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 5,3 procento, o prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) – 22,4 procento palyginamosiomis kainomis.
Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., padidėjo 14,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., padidėjo 41,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., padidėjo 21,3 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2009 m. lapkričio mėn., apyvarta buvo didesnė 4,7 proc.).

Darbų specifika, darbuotojų kvalifikacija ir daugelis kitų dalykų lemia tai, kad kai kurių miestų gyventojai uždirba daugiausiai.

Vilnius, Klaipėda ir Utena – miestai, kuriuose gyvenantieji uždirba daugiausiai. Tokia informacija matyti, išanalizavus darbo paieškos portale CVbankas.lt šiemet užsiregistravusių darbuotojų CV ir jų nurodytas gaunamų atlyginimų sumas.

Ketvirtojoje vietoje pagal gaunamų atlyginimų dydį – jonaviškiai, penktojoje – mažeikiškiai. Toliau dešimtukas pasiskirsto taip: Kaunas, Panevėžys, aštuntąją ir devintąją vietas dalijasi Šiauliai ir Alytus, dešimtojoje vietoje – Marijampolė.

Analizuojant duomenis, buvo palyginta, kiek darbuotojai gauna šiuo metu ir kiek norėtų uždirbti, pavyzdžiui, po bandomojo laikotarpio. CVbankas.lt atlyginimų statistika rodo, kad praėjus bandomajam terminui darbuotojai norėtų uždirbti vidutiniškai 20-30 proc. daugiau nei gauna šiuo metu.

Didžiausių lūkesčių po bandomojo laikotarpio turi Alytuje, Mažeikiuose ir Panevėžyje gyvenantys darbuotojai – jie norėtų uždirbti 28-30 proc. daugiau, mažiausių – gyvenantys Klaipėdoje (apie 21 proc. daugiau).

CVbankas.lt duomenys rodo, kad nors po bandomojo darbuotojai tikisi bent penktadaliu didesnio atlyginimo, tačiau bandomuoju laikotarpiu sutiktų dirbti ir įrodyti savo gebėjimus net ir už mažesnį atlygį nei gauna šiuo metu.

Atlyginimų statistika rodo, kad atlyginimas bandomuoju laikotarpiu galėtų mažesnis 5-10 proc. Labiausiai atlyginimus susimažinti sutiktų Klaipėdoje ir Mažeikiuose, mažiausiai – Panevėžyje ir Vilniuje gyvenantys darbuotojai.

CVbankas.lt atlyginimų statistikos duomenys rodo, kad Vilniuje vidutinis atlyginimas yra 1578 Lt, Klaipėdoje – 1543 Lt, Utenoje – 1529 Lt, Jonavoje – 1459 Lt, Kaune – 1443 Lt, Panevėžyje – 1361 Lt, Šiauliuose ir Alytuje – 1327 Lt, Marijampolėje – 1275 Lt.

Pateikiama mėnesio atlyginimo suma į rankas, neatsižvelgiant į darbo sritį, darbuotojo amžių, išsilavinimą, darbo patirtį, asmenines savybes ir kitus duomenis.

Nuo šiandien, gruodžio 28 d., banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d.

Banko SNORAS bankroto administratorius atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaikyti delspinigių ir įsipareigojimo mokesčių už pradelstą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 sausio 31 d., ir sudarė sąlygas, kad finansinės operacijos ir toliau vyktų sklandžiai ir pagal grafikus.

Klientams, nepadengusiems susikaupusios įsiskolinimo sumos bei neatnaujinusiems įmokų mokėjimo paskolų sutartyse nustatyta tvarka, nuo 2012 m. vasario 1 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Klientai mokėtinos sumos dydį pagal kiekvieną paskolą gali sužinoti prisijungę prie banko paslaugų teikimo internetu programos „Bankas internetu+“ ir skiltyje „Paskolos“ pasirinkę atitinkamą paskolos sandorį.

Atsidariusiame lange „Mokėtinos sumos“ kliento privaloma sumokėti suma bus matyti lentelėje „Informacija apie pradelstus mokėjimus“. Kitoje lentelėje tame pačiame lange taip pat bus pateikta informacija apie artimiausio mokėjimo sumą ir datą. Šią informaciją taip pat gali suteikti Kontaktų centras.

Pageidaujantys dengti paskolą ar jos dalį anksčiau termino turėtų susisiekti su banko Kontaktų centru, užpildyti formą banko internetiniame tinklapyje www.snoras.com arba kreiptis el. paštu paskolos@snoras.com. Kontaktų centro telefonu bei naudojantis telefoninės bankininkystės paslauga bus teikiama informacija ir apie mokėtinas sumas, tam klientai turės pateikti identifikacinį kodą arba slaptažodį, skirtą aptarnavimui telefonu.

Pasak banko SNORAS bankroto administratoriaus, klientai įmokas ir kitas pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas gali pervesti dviem būdais. Įmokos litais už paskolas pervedamos į kliento sąskaitą banke SNORAS, kaip nurodyta paskolos sutartyje, o mokėjimai valiuta pervedami į SNORO sąskaitą AB SEB banke Nr. LT217044060007787462.

Eksportuotų prekių kainų pokytį per mėnesį lėmė padidėjusios žemės ūkio produktų (5,2 proc.) ir pagamintų pramonės produktų kainos. Iš pagamintų pramonės produktų bendrajam kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių (1,4 proc.), rafinuotų naftos produktų (0,3 proc.), variklinių transporto priemonių (1,4 proc.) bei sumažėjusios maisto produktų (1,1 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (1,2 proc.) kainos. Taip pat bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo 6,7 procento sumažėjusios atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcijos kainos.

Didžiausią įtaką bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui turėjo 3,9 procento sumažėjusios žalios naftos ir gamtinių dujų (atitinkamai 3,7 ir 5,2 proc.), 3 procentais – kitų kasybos ir karjerų eksploatavimo produktų, 1,4 procento – žemės ūkio produktų kainos. Iš pagamintų pramonės produktų bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių (0,4 proc.), maisto produktų (0,3 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (0,5 proc.) kainos.

Per metus (2011 m. spalio mėn., palyginti su 2010 m. spalio mėn.) iš eksportuotų prekių daugiausia pabrango žalia nafta – 41,6 procento, rafinuoti naftos produktai – 30,8, chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai – 27,2, o atpigo metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, – 7,1, elektros įranga – 2,1, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 1,1 procento.

Per metus iš importuotų prekių daugiausia pabrango žalia nafta ir gamtinės dujos – 33,9 procento, kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 33,4, rafinuoti naftos produktai – 28,6, o atpigo tabako gaminiai – 7,8, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 5,6, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 5,4 procento.

Krovinių vežimas kelių transportu sudarė 46,3 procento, geležinkelių – 45,8, jūrų – 6,3, vidaus vandenų transportu – 1,6, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,004 procento vežimų. Palyginti su trečiuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo krovinių vežimas Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 63,3 procento (2011 m. III ketv. – 1,17 tūkst. t, 2010 m. III ketv. – 0,72 tūkst. t), geležinkelių transportu – 14,3 procento (2011 m. III ketv. – 13,5 mln. t, 2010 m. III ketv. – 11,8 mln. t), jūrų transportu – 9,3 procento (2011 m. III ketv. – 1,9 mln. t, 2010 m. III ketv. – 1,7 mln. t), kelių transportu – 0,1 procento (2011 m. III ketv. – 13,64 mln. t, 2010 m. III ketv. – 13,63 mln. t), o vidaus vandenų transportu – 0,1 procento sumažėjo (2011 m. III ketv. – 485,3 tūkst. t, 2010 m. III ketv. – 485,8 tūkst. t).

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį keleivių vežta 1,8 procento daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2011 m. III ketv. – 86,1 mln., 2010 m. III ketv. – 84,5 mln.). Daugiausia keleivių (97,1 proc.) vežta kelių transportu, 1,5 procento – geležinkelių transportu, 1 procentas – vidaus vandenų transportu, 0,2 procento – oro transportu, 0,1 procento – jūrų transportu.

2011 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, krovinių vežta 8,8 procento daugiau (per 2011 m. devynis mėn. – 82,5 mln. t, 2010 m. devynis mėn. – 75,8 mln. t), keleivių – 1,3 procento daugiau (per 2011 m. devynis mėn. – 286,6 mln., 2010 m. devynis mėn. – 282,8 mln.).

2011 m. lapkričio mėn. geležinkelių transportu krovinių vežta 8,6 procento, vidaus vandenų transportu – 11 procentų, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 31,8 procento mažiau nei 2010 m. lapkričio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2011 m. lapkričio mėn. krovinių perkrovimas sumažėjo 6,4 procento, oro uostuose – 6,5 procen­to, palyginti su 2010 m. lapkričio mėn.

2011 m. lapkričio mėn. į oro uostus atvyko ir išvyko 22,8 procento daugiau keleivių nei 2010 m. lapkričio mėn. Keleivių vežimas Lietuvos oro bendrovių lėktuvais 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., padidėjo 2 procentais, vidaus vandenų transportu – 0,1 procento.

2011 m. sausio-lapkričio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė 48,2 mln. tonų krovinių, tai 9,9 procento daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidaus krovinių vežimas geležinkelių transportu padidėjo 9,2 procento ir sudarė 14,0 mln. tonų, tarptautinis vežimas – padidėjo 10,2 procento ir sudarė 34,2 mln. tonų.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2011 m. sausio-lapkričio mėn. krovinių krova sudarė 42 mln. tonų ir padidėjo 14,5 procento, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 33,7 mln. tonų krovinių, arba 18,2 procento daugiau, Būtingės terminale – 8,3 mln. tonų, arba 1,4 procento daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Skystieji kroviniai sudarė 43,9 procento (18,5 mln. t) visų per­krautų krovinių, birieji – 31,9 procento (13,4 mln. t), bendrieji – 24,2 procento (10,2 mln. t).

Padidėjo skystųjų (8 proc.), biriųjų (24,7 proc.) ir bendrųjų (14,4 proc.) krovinių krova (per 2010 m. vienuolika mėn. – atitinkamai 17,1 mln. t, 10,7 mln. t ir 8,9 mln. t). Perkrauta 351 tūkst. konteinerių (TEU 1), 236,2 tūkst. kelių transporto priemonių ir 4,8 tūkst. prekinių vagonų. Palyginti su 2010 m. sausio-lapkričio mėn., padidėjo konteinerių (30,9 proc.), kelių transporto priemonių (14,7 proc.) ir prekinių vagonų (0,1 proc.) krova.

2011 m. sausio-lapkričio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 2,5 mln. keleivių, tai 16,7 procento daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Daugiausia keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės (500,9 tūkst., arba 20,2 proc.), Vokietijos (260,1 tūkst., arba 10,5 proc.), Latvijos (222,5 tūkst., arba 9 proc.), Danijos (163,4 tūkst., arba 6,6 proc.) ir Airijos (160,4 tūkst., arba 6,5 proc.). Palyginti su 2010 m. sausio-lapkričio mėn., daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Latvijos – 21, Jungtinės Karalystės – 15,4, Vokietijos – 2,5, Airijos – 2 procentais, o mažiau į ir iš Danijos – 15,9 procento. Dauguma keleivių – 90,4 procento (2,2 mln.) – atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais.

Palyginti su 2010 m. sausio-lapkričio mėn., jų srautas padidėjo 19,8 procento. 2011 m. sausio-lapkričio mėn. oro uostuose pakrauta ir iškrauta 8,3 procento daugiau krovinių ir pašto – 11,9 tūkst. tonų. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvai oro uostuose nusileido ir pakilo 36,3 tūkst. kartų, arba 4 procentais daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.

2011 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 430,5 tūkst. keleivių, tai 47 procen­tais mažiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia keleivių – 87,3 procento (375,7 tūkst.), arba 41,5 procento mažiau nei 2010 m. sausio-lapkričio mėn., – vežta nereguliariaisiais skrydžiais. Keleivių apyvarta sudarė 772,5 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, sumažėjo 59,9 procento. Krovinių ir pašto 2011 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 3,3 tūkst. tonų, arba 29,9 procento daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, o krovinių apyvarta padidėjo 20,1 procento ir sudarė 2,8 mln. tonkilometrių.

Vidaus vandenų transportu 2011 m. sausio-lapkričio mėn. vežti kroviniai sudarė 998,2 tūkst. tonų, arba 3,9 procento daugiau, keleivių vežta 1,7 mln., arba 9,1 procento mažiau nei 2010 m. sausio-lapkričio mėn.

Iš šios sumos 1,736 mlrd. litų (77 proc.) pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas, o daugiau negu 525 mln. litų (23 proc.) išmokėta grynaisiais pinigais. SEB bankas išmokas grynaisiais pinigais arba pervesdamas į sąskaitas išmokėjo jau daugiau kaip 112 tūkst. gyventojų ir įmonių.

„Išmokų mokėjimo procesas vyksta sklandžiai ir greitai, pastebime mažėjančius žmonių srautus mūsų banko skyriuose. Daugiau negu 1 tūkstantis žmonių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jau pasinaudojo išankstinės registracijos forma – pasirinko jiems tinkamą laiką atvykti į SEB banko skyrių, kur galės be eilės pateikti prašymą pervesti draudimo išmoką į savo banko sąskaitą arba gauti išmoką grynaisiais pinigais“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Daugiau nei 0,7 tūkst. bedarbių pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus.

Praėjusią savaitę darbdaviai įregistravo 700 daugiau laisvų darbo vietų – 2,4 tūkst., palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse sutiko dalyvauti 1,2 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 59,5 proc. įsigijo verslo liudijimus, 20 proc. įdarbinta subsidijuojant, 7,5 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 6,1 proc. nusiųsta į įgūdžių įgijimo rėmimo programą, 5,8 proc. mokysis profesijos ir 1,1 proc. įdarbinta rotacijos būdu.

Teritorinės darbo biržos gruodžio 9-15 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 3,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Daugiau nei kas penkto – 21,9 proc. – įsidarbinimo galimybes riboja dėl ilgesnės kaip dveji metai darbo pertraukos prarasti darbiniai įgūdžiai. Pirmą kartą darbo ieškantys ir dar neturintys darbo patirties sudaro 22,3 proc.

Gruodžio 15 d. šalyje iš viso buvo registruota 218,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,58 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas sumažėjo Vilniaus teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje – 0,04 proc. punktais, Kauno – 0,03 proc. punktais, Alytaus ir Šiaulių – po 0, 01 proc. punktą, kitose – nekito arba truputį padidėjo.

Nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 33,7 tūkst. (arba 15,4 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 2,2 tūkst. Baigta mokėti 0,3 tūkst. bedarbių, iš jų – 55,9 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Tai 17,6 procento daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį ir 5 procentais daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonės dirbo pelningai – jų pelnas padidėjo 9 procentais ir sudarė daugiau nei 2 mlrd. litų, tačiau, palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu, įmonių pelnas sumažėjo 36 procentais.

Daugiausia pelno uždirbo didmeninės prekybos (327,9 mln. Lt) ir sausumos transporto įmonės (172,1 mln. Lt), o didžiausius nuostolius patyrė kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonės.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sparčiausiai pelnas augo elektros įrangos gamybos įmonėse – 6,6 karto, apgyvendinimo veiklos – 3 kartais, telekomunikacijų įmonėse – 87 procentais.

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, labiausiai pelnas sumažėjo pagrindinių buveinių ir konsultacinės valdymo veiklos (87 proc.), žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos (76 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (77 proc.) ir didmeninės prekybos (23 proc.) įmonėse. Pagrindinių buveinių ir konsultacinės valdymo veiklos įmonių pelno sumažėjimą lėmė gautos mažesnės finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

Vidutinis įmonių pelningumas sudarė 4,1 procento (2010 m. III ketv. – 4,4, 2011 m. II ketv. – 6,7 proc.). Pelningai dirbo žalios naftos gavybos (33 proc.) ir apgyvendinimo veiklos (25,4 proc.) įmonės.

Pelningai dirbusių įmonių dalis 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 65,5 procento ir buvo didesnė nei praėjusių metų trečiąjį (62,3 proc.), bet mažesnė nei šių metų antrąjį ketvirtį (66,6 proc.).

Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų. Paskutinė apklausa atlikta š.m. lapkričio mėn. 8-18 d.

Tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2009 m. gegužės mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo neigiamas ir siekė -27%. Tai reiškia, kad tuo metu 27% buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Birželio mėn. neigiamos nuotaikos kiek prislopo ir VNI sumažėjo iki -21%, tačiau liepą vėl grįžo į buvusį lygį ir siekė -26%, tuo tarpu rugpjūčio mėnesį VNI neženkliai padidėjo vienu procentiniu punktu iki -25%.

Rugsėjis, tikėtina, siejamas ir su darbymečiu, ir su ekonomikos pagyvėjimu, vartotojų nuotaikos po truputį gerėja, indeksas įgyja reikšmę -20%, t.y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį. Spalio mėnesį VNI vėl krenta 8 procentiniais punktais ir įgyja reikšmę -28%. Lapkritį VNI krito vienu procentiniu punktu iki – 29%. Gruodį VNI išliko toks pat -29%.

2010 metų sausį VNI pakilo dviem procentiniais punktais ir siekė -27%. 2010 vasarį vartotojų nuotaikos indeksas pagerėjo reikšmingiau – 4 procentiniais punktais iki -23%. 2010 kovo mėn. vartotojų nuotaikos indeksas išliko tose pačiose pozicijose kaip ir vasarį ir siekia -23%. 2010 balandžio mėn. pastebimas reikšmingas vartotojų nuotaikų indekso pagerėjimas, jis pakilo 7 procentiniais punktais, nuo -23% kovą iki -16% balandį.

Rodiklio pokytį įtakojo sumažėjęs pesimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius ir padidėjęs neutraliai situaciją vertinančių gyventojų skaičius, t.y., manančių, kad situacija nekis, bus tokia, kokia yra dabar. 2010 metų gegužės mėn. VNI nukrito dviem procentiniais punktais ir siekė -18%. 2010 metų birželį VNI išliko beveik toks pats ir siekė -17%.

2010 metų liepos mėnesį vartotojų nuotaikos indeksas pakilo trimis procentiniais punktais ir siekia -14%. Rugpjūčio mėnesį vartotojų nuotaikos indeksas beveik nepakito ir siekia -15%. Rugsėjo mėnesį vartotojų nuotaikos indeksas buvo toks pat kaip liepą -14%, tačiau spalio mėn. nukrito iki -17%. Lapkričio mėnesį VNI pakilo 6 procentiniais punktais ir siekia -11%. Gruodžio mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo toks pat rugsėjį -14%.

2011 metų sausio mėnesį vartotojų nuotaikos indeksas pakilo dviem procentiniais punktais: nuo -14% 2010 m. gruodžio mėn. iki -12% 2011 m. sausio mėn. Lyginant su 2010 m. sausio mėnesio rezultatais, VNI indeksas pakilo daugiau nei 2 kartus: nuo -27% 2010 m. sausio mėn. iki -12% 2011 m. sausio mėn.

2011 metų vasario mėnesį VNI pakilo vienu procentiniu punktu ir siekia -11%. 2011 metų kovo mėnesį VNI pakilo trimis procentiniais punktais ir siekė -8%, balandžio mėnesį VNI išliko toks pat kaip ir kovo mėnesį (-8%). Šių metų gegužės mėnesį VNI nukrito vienu punktu iki -9%. 2011 metų birželio mėnesį VNI nukrito iki -10%. Liepos mėnesį VNI pakilo iki -5%. Rugpjūčio mėnesį VNI nukrito iki -8%. Rugsėjį VNI dar sumažėjo dviem punktais iki -10%. Spalio mėnesį rodiklis nukrito dar dviem procentiniais punktais iki -12%. Lapkritį VNI sumažėjo iki -17% (žr. 1 pav.).

Lapkritį ir toliau daugėjo žmonių manančių, kad Lietuvos ekonominė situacija per ateinančius 3 mėnesius labai pablogės arba pablogės. Spalį tokių buvo 41%., o lapkritį padidėjo iki 47%. Taip pat ir toliau auga žmonių galvojančių, kad jų asmeninė ar jų šeimos materialinė padėtis per ateinančius 3 mėnesius labai blogės arba blogės (spalį 31%, lapkritį 38%). Auga gyventojų dalis, kurie per ateinančius tris mėnesius ketina mažinti savo asmenines bei šeimos išlaidas ir vartojimą. Spalį tokių buvo 29%, lapkritį – 35%.

„Įvertinus lapkričio mėnesio įvykius tiek pasaulio ekonomikoje, tiek įvykius Lietuvos finansų rinkoje, nenuostabu, kad vartotojų nuotaikos prastėja. Galime pasidžiaugti, kad lyginant su 2009 metų rudeniu, šių metų rudens mėnesiais Lietuvos vartotojų nuotaikos indeksas buvo aukštesnis. Tačiau šių metų lapkričio mėnesį vartotojų nuotaikos nukrito žemiau nei 2010 metų lapkričio mėnesį (atitinkamai -17%, -11%)“, – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Kaip visuomet, pesimistiškiausios nuotaikos pastebimos tarp vyresnio amžiaus (55-74 m.) gyventojų, taip pat tarp pensininkų, bedarbių bei didmiesčių gyventojų. Jaunimas (15-24 m.) bei gyventojai su aukštesnėmis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį) labiau linkę galvoti, kad jų asmeninė ar jų šeimos materialinė padėtis per artimiausius 3 mėnesius pagerės.

Kviečiama stebėti antrąją Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) paruoštą tiesioginę transliaciją, kurioje bus galima sužinoti visą dominančią informaciją apie būsto atnaujinimo programos finansavimą. Bus aiškinamasi, kas sudaro investicijas, kokios nuolaidos taikomos socialiniai remtiniems žmonėms ir kt.

Transliacija vyks gruodžio 16 d., penktadienį, 11-12 val. svetainėje www.atnaujinkbusta.lt. Jos metu bus galima užduoti užduoti klausimus.

Tai bus 19 kryptis iš Kauno, kuri papildys 2012 metų vasaros sezono maršrutų tvarkaraštį. Skrydžiai į Palmos de Maljorkos salą vyks du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais.

„Antra ispaniška kryptis – puiki žinia tiems, kurie patys organizuoja savo atostogas. Maršrutas labai patrauklus lietuviams ir kaimynams iš Rusijos bei Baltarusijos, todėl džiugu, jog jau ateinančią vasarą galėsime pasiūlyti šią idealioms atostogoms tinkamą kryptį iš Kauno“, sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Anot Katarzynos Gaborec, aviakompanijos „Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovės, nauja vasaros kryptis iš Kauno į Palma de Maljorką praplės pigių skrydžių pasirinkimo galimybes planuojant savo atostogas 2012 metams. – „Esame patenkinti savo sėkme Lietuvoje ir tikimės, jog naujasis maršrutas bus toks pats populiarus, kaip ir ankstesnieji vasaros maršrutai“, – tęsė K. Gaborec.

Vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Frankfurtą Haną, Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Stokholmą, Lydsą Bradfordą.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. 2010 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 809 tūkstančius. Pasiektas 77% metinis keleivių skaičiaus augimo pokytis buvo didžiausias tarp 300 Europos oro uostų. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno aerouosto informacija

Siūlomais pakeitimais taip pat numatoma, kad palūkanos ir pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos skirtingais tarifais, priklausomai nuo to kokio dydžio pajamos yra gaunamos. Pajamos iš paskirstytojo pelno iki 15 tūkst. litų būtų apmokestinamos 5 proc. mokesčio tarifu, pajamos iš paskirstytojo pelno nuo 15 iki 96 tūkst. litų – 15 proc. mokesčio tarifu, pajamos iš paskirstytojo pelno nuo 96 tūkst. litų – 25 proc. mokesčio tarifu.

Pagal pataisas palūkanoms gautoms už indėlius ir (ar) už pinigų skolinimą fiziniams asmenims, kai gautų palūkanų suma iki 15 tūkst. litų būtų taikomas 0 proc. mokesčio tarifas, palūkanų sumai nuo 15 iki 100 tūkst. litų – 5 proc. mokesčio tarifas, palūkanų sumai nuo 100 tūkst. litų – 10 proc. mokesčio tarifas.

Teikiamomis pataisomis taip pat numatoma taikyti 20 proc. mokesčio tarifą gautai paramai, panaudotai ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautą paramos dalį, viršijančią 250 MGL dydžio sumą.

Už šias pataisas balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 34 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl siūlomų pakeitimų prašyti Vyriausybės išvados. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

LR Seimo informacija

2011 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, trečius metus lydere pagal bendrąjį konkurencin-gumo indeksą (toliau – BKI) išlieka Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2011 m. buvo penkta.

Lietuva pagal BKI iš 47 vietos pakilo į 44, Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, 2011 m. pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2011 m. pirmą vietą užėmė Singapūras, aplenkęs 2010 m. šioje srityje pirmavusį Honkongą (2011 m. – antras), trečią – Šveicarija.

Lietuva pagal šį subindeksą pakilo iš 52 į 49, Latvija – nukrito iš 71 į 66 vietą. Estija, kasmet kilusi, 2011 m. smuktelėjo dviem pakopomis žemyn ir užėmė 27 vietą. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (43 vieta 2011 m. ir 2010 m.) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys (46 – 2011 m. ir 52 – 2010 m.), prasčiausiai – makroekonominė (73 – 2011 m. ir 71 – 2010 m.) bei institucinė aplinka (62 – 2011 m. ir 60 – 2010 m.).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmavo Singapūras, antroji buvo Šveicarija, aplenkusi Honkongą, kuris liko ketvirtas, trečioji – JAV.

Lietuva pakilo vienu laipteliu – iš 49 į 48, o Latvija – devyniais – iš 63 į 54 vietą. Nors ir smuktelėjusi dviem pakopomis, Estija lenkia kitas Baltijos šalis (36 vieta). Kaip ir praėjusiais metais, gerai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta (2010 m. – 25) ir technologinė parengtis – 34 vieta (2010 m. – 33). Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra – 89 vieta (kaip ir 2010 m.) – ir rinkos dydis – 79 vieta (2010 m. – 77).

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą (sofistikaciją) 2010 m. pirmavusi Japonija liko trečia, lyderės pozicijas užleisdama Šveicarijai, antroji buvo Švedija. Daug metų lyderiavusi JAV 2010 m. užėmė ketvirtą, o 2011 metais – šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 48 vietos nusileido į 50 vietą. Latvija pakilo net trylika laiptelių ir užėmė 64 vietą (2010 m. – 77), Estija – pakilo aštuoniais ir yra 37 vietoje.

2011-2012 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8 vieta), judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių (atitinkamai – 11 ir 12), moterų užimtumą (20), ŽIV/AIDS ligų prevenciją (21), interneto spartą (27), geležinkelių infrastruktūros kokybę (25), galimybę naudotis internetu mokyklose (27), kelių kokybę (32), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (31) ir kūdikių mirtingumo rodiklį (32).

Lietuva prastai vertinama pagal apmokestinimo mastą ir poveikį (124), valstybės biudžeto subalansavimą (123), valdžios reguliavimo naštą (111), rinkos dydį (108), valdžios sektoriaus išlaidavimą (104), oro transporto infrastruktūros kokybę (109), paskolų prieinamumą (114), antimonopolinės politikos veiksmingumą (111), protų nutekėjimą (117), visuomenės pasitikėjimą politikais (110), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (107), klasterių išvystymo lygį (114), oro linijų keleivių vietų, tenkančių vienam kilometrui, skaičių (104), rizikos kapitalo prieinamumą (101), valdžios sektoriaus apsirūpinimą pažangiomis technologijomis (96).
Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.